Znutas

Nežinau ar tikrai čia pataikiau, bet niekur kitur vietos neradau :)
 
360 baldo apsukimas
 
esu ir daugiauką padaręs - bet daugiausia interjerai, baldai ir pan... Kartas nuo karto įkelsiu naujausius darbus

Nežinau ar tikrai čia pataikiau, bet niekur kitur vietos neradau :)
 
360 baldo apsukimas
 
esu ir daugiauką padaręs - bet daugiausia interjerai, baldai ir pan... Kartas nuo karto įkelsiu naujausius darbus

Nežinau ar tikrai čia pataikiau, bet niekur kitur vietos neradau :)
 
360 baldo apsukimas
 
esu ir daugiauką padaręs - bet daugiausia interjerai, baldai ir pan... Kartas nuo karto įkelsiu naujausius darbus

Nežinau ar tikrai čia pataikiau, bet niekur kitur vietos neradau :)
 
360 baldo apsukimas
 
esu ir daugiauką padaręs - bet daugiausia interjerai, baldai ir pan... Kartas nuo karto įkelsiu naujausius darbus

Nežinau ar tikrai čia pataikiau, bet niekur kitur vietos neradau :)
 
360 baldo apsukimas
 
esu ir daugiauką padaręs - bet daugiausia interjerai, baldai ir pan... Kartas nuo karto įkelsiu naujausius darbus

Nežinau ar tikrai čia pataikiau, bet niekur kitur vietos neradau :)
 
360 baldo apsukimas
 
esu ir daugiauką padaręs - bet daugiausia interjerai, baldai ir pan... Kartas nuo karto įkelsiu naujausius darbus

Nežinau ar tikrai čia pataikiau, bet niekur kitur vietos neradau :)
 
360 baldo apsukimas
 
esu ir daugiauką padaręs - bet daugiausia interjerai, baldai ir pan... Kartas nuo karto įkelsiu naujausius darbus

Šitas reikalas gerai apmokamas tarp kitko. Vienos profesionalios nuotraukos kaina prasideda nuo 400lt Yra Lietuvoje kas be 1000 lt nepradeda daryt.

Kai mečiau mokslus tai prasidėjo mano darbo istorija, nes nenorėjau grįžti pas mamą ir jai sedėti ant sprando :D:
 
Dirbau kebabinėje Vokečių gatvėje Vilniuje apie 3 savaites. Per visas tris savaites turėjau 3 laisvas dienas. dvi dienas dirbau dieniniai o kitas tik naktinėse. buvo kai 5 naktis iš eilės paskui viena laisva. Darbas buvo sunkus ne tiek fiziškai bet tiek, kad gyveni praktiškai tamsoje :) susipažinau ten su padavėjo amatu ir supratau, kad tokio darbo nenoriu. Tai ir įšėjau. Apie finansinius dalykus nenoriu ten šnekėti. Galima apie tai manau ir knygą parašyti :D
 
Vėliau dirbau "UAB POLONEZAS" fejeverkų pardavėjas. Darbas irgi ne kažką. Pirmas 5 dienas po 14h paskui viena laisva paskui gal savaitę po 8h per dieną. O tada prasidėjo... Kadangi įmonėje priemė visus iš eilės tai kažkokią motera užgėrė darbo vietoje ir ją išmetė, pasiūlė man vienu metu per dvi vietas( ta prasme per du taškus pardavimo). Kadangi pinigų reikėjo teko sutikti. Tai ir prasidėjo - 6h kelies, 8h vos vos spėji atvažiuot į vietą, dirbi iki 22h tada valanda važiuoji namo tai 12 nakties jau miegi... Ir tokiu ritmu 17 dienų, be išeiginių... Paskutinėm jau maniau nusišausiu. Po teik dienų, baigęs darbą, atsiguliau ir miegojau be pertraukos 23 valandas :D mokėjo ne kažką - apgavo...
 
Po darbo poloneze nepraėjo nė dvi dienos kai buvęs kolega pasiūlė dirbti jam (su juo). Mat jam padarė įspūdi mano atsidavimas darbui. Tai pasiūlė tokia gera maža įmonė (pavadinimo neminėsiu) darbą vadybininko ofise. Darbas prie automobilių. Normalus darbo grafikas nuo 9 iki 18h, būdavo kaip ir visur anksčiau paleisdavo (buvo kad iš vis tris dienas darbe nebuvau nes mašina neužsivedė) būdavo ir ilgiau padirbdavau. Esmė ten buvo tokia - automobilių remontas po avarijų, draudimas, autonuoma. Tai teko susipažinti su draudimu (dabar ten kažką jau ir suprantu) taip pat neturėjau visiškai jokio supratimo automobiliuose, dabar žinau tiek meistrų žargoną tiek nemažą da;į automobilio detalių:D pačiam keisti nei vienos neteko :D
 
Sėkmingai ten atidirbau pusantrų metų. Įstojau antrą kartą, baigiau pirmą kursą, ten jie mane laikė pilnu etatu, bet aš ir pusės pagal valandas nepradirbdavau. Mintis ta, kad mano daromas darbas (bent jau didžioji jo dalis) galėjo būti atliekamas iš bet kur.
O tada atėjo "blūdis" kaip aš sakau. Baigęs pirmą kursą gaudavęs 1000lt į rankas +dar tėvų duodami pinigai sugalvojau kad reikia keisti darbą. išėjau.
 
Sekanti darbovietė tapo "UAB MOKUS". Pratempiau nuo birželio pirmos iki liepos 17. Tokios nepagarbos darbuotojui nebuvau niekur girdėjęs ar patyręs. Su darbuotoju būdavo bendraujame rėkiant, o kaip gali būti laimingas pardavimų vadybininkas kai pastoviai bijai, kad ant tavęs rėks. Baigėsi ten paprastai, su direktoriu pirmas dvi savaites bendravome labai normaliai, nerėkė, nešaukė, matyt dėl to, kad pririnkau tokių potencialių klientų apie kuriuos jis nesvajojo (pvz: ergo, lietuvos draudimas, pzu, seesam, ermitažas, lietuvos geležinkeliai, ekskomisarai...) aišku su dauguma iš jų buvo aišku kad nieko nebus - kaip gali būti kai direktorius susitikimo metu su klientais krapšto nosį ir elgiasi švelniai pasakius nemandagiai... Nu žodžiu su direktorium riejaus, pykaus, užkniso ir išėjau...
 
Jau liepos 19 dieną tūrėjau sutarti su "UAB MEDIA SHOP" (kitaip dar elektromarkt) patirtis didelėje kompanijoje. Buvau tik mėnesį su trupučiu nes darbas mažų mažiausiai buvo už*isantis. Priimant net normaliai nepaaiškino ką daryt reikės. Tai tapau duomenų bazių koordinatoriumi :D suvedinėjau prekes į sistemą. Aišku po pirmos savaitės supratau, kad mano kolega, kuris daro tą patį iš mano darbo pelnos- užsirašydavo mano atliktą darbą sau ir gaudavo už tai priedus. Ką supratau apie dideles kompanijas? GAIDYS, vieni ant kitų stumia, betvarkė, balaganas, jei vieną darbą daro daugiau nei 5 žmonės jis bus padarytas paskutinią minutę. Na bet visa tai reikėjo pamatyt :)
 
Dabar sau sėdžiu laimingas, nuo rugsėjo pirmos nedirbu nieko, nebent pats sau, kokį litą kitą prasimanau. Tai senam šefui ką padarau kur pusantrų metų dirbau tai dar kas nors. Kaip tik galvoju pradėti savo internetinį projektą... Nes dirbantys kitiems neturi laiko uždirbti didelius pinigus :) kas tai pasakė neatsimenu.

Kai mečiau mokslus tai prasidėjo mano darbo istorija, nes nenorėjau grįžti pas mamą ir jai sedėti ant sprando :D:
 
Dirbau kebabinėje Vokečių gatvėje Vilniuje apie 3 savaites. Per visas tris savaites turėjau 3 laisvas dienas. dvi dienas dirbau dieniniai o kitas tik naktinėse. buvo kai 5 naktis iš eilės paskui viena laisva. Darbas buvo sunkus ne tiek fiziškai bet tiek, kad gyveni praktiškai tamsoje :) susipažinau ten su padavėjo amatu ir supratau, kad tokio darbo nenoriu. Tai ir įšėjau. Apie finansinius dalykus nenoriu ten šnekėti. Galima apie tai manau ir knygą parašyti :D
 
Vėliau dirbau "UAB POLONEZAS" fejeverkų pardavėjas. Darbas irgi ne kažką. Pirmas 5 dienas po 14h paskui viena laisva paskui gal savaitę po 8h per dieną. O tada prasidėjo... Kadangi įmonėje priemė visus iš eilės tai kažkokią motera užgėrė darbo vietoje ir ją išmetė, pasiūlė man vienu metu per dvi vietas( ta prasme per du taškus pardavimo). Kadangi pinigų reikėjo teko sutikti. Tai ir prasidėjo - 6h kelies, 8h vos vos spėji atvažiuot į vietą, dirbi iki 22h tada valanda važiuoji namo tai 12 nakties jau miegi... Ir tokiu ritmu 17 dienų, be išeiginių... Paskutinėm jau maniau nusišausiu. Po teik dienų, baigęs darbą, atsiguliau ir miegojau be pertraukos 23 valandas :D mokėjo ne kažką - apgavo...
 
Po darbo poloneze nepraėjo nė dvi dienos kai buvęs kolega pasiūlė dirbti jam (su juo). Mat jam padarė įspūdi mano atsidavimas darbui. Tai pasiūlė tokia gera maža įmonė (pavadinimo neminėsiu) darbą vadybininko ofise. Darbas prie automobilių. Normalus darbo grafikas nuo 9 iki 18h, būdavo kaip ir visur anksčiau paleisdavo (buvo kad iš vis tris dienas darbe nebuvau nes mašina neužsivedė) būdavo ir ilgiau padirbdavau. Esmė ten buvo tokia - automobilių remontas po avarijų, draudimas, autonuoma. Tai teko susipažinti su draudimu (dabar ten kažką jau ir suprantu) taip pat neturėjau visiškai jokio supratimo automobiliuose, dabar žinau tiek meistrų žargoną tiek nemažą da;į automobilio detalių:D pačiam keisti nei vienos neteko :D
 
Sėkmingai ten atidirbau pusantrų metų. Įstojau antrą kartą, baigiau pirmą kursą, ten jie mane laikė pilnu etatu, bet aš ir pusės pagal valandas nepradirbdavau. Mintis ta, kad mano daromas darbas (bent jau didžioji jo dalis) galėjo būti atliekamas iš bet kur.
O tada atėjo "blūdis" kaip aš sakau. Baigęs pirmą kursą gaudavęs 1000lt į rankas +dar tėvų duodami pinigai sugalvojau kad reikia keisti darbą. išėjau.
 
Sekanti darbovietė tapo "UAB MOKUS". Pratempiau nuo birželio pirmos iki liepos 17. Tokios nepagarbos darbuotojui nebuvau niekur girdėjęs ar patyręs. Su darbuotoju būdavo bendraujame rėkiant, o kaip gali būti laimingas pardavimų vadybininkas kai pastoviai bijai, kad ant tavęs rėks. Baigėsi ten paprastai, su direktoriu pirmas dvi savaites bendravome labai normaliai, nerėkė, nešaukė, matyt dėl to, kad pririnkau tokių potencialių klientų apie kuriuos jis nesvajojo (pvz: ergo, lietuvos draudimas, pzu, seesam, ermitažas, lietuvos geležinkeliai, ekskomisarai...) aišku su dauguma iš jų buvo aišku kad nieko nebus - kaip gali būti kai direktorius susitikimo metu su klientais krapšto nosį ir elgiasi švelniai pasakius nemandagiai... Nu žodžiu su direktorium riejaus, pykaus, užkniso ir išėjau...
 
Jau liepos 19 dieną tūrėjau sutarti su "UAB MEDIA SHOP" (kitaip dar elektromarkt) patirtis didelėje kompanijoje. Buvau tik mėnesį su trupučiu nes darbas mažų mažiausiai buvo už*isantis. Priimant net normaliai nepaaiškino ką daryt reikės. Tai tapau duomenų bazių koordinatoriumi :D suvedinėjau prekes į sistemą. Aišku po pirmos savaitės supratau, kad mano kolega, kuris daro tą patį iš mano darbo pelnos- užsirašydavo mano atliktą darbą sau ir gaudavo už tai priedus. Ką supratau apie dideles kompanijas? GAIDYS, vieni ant kitų stumia, betvarkė, balaganas, jei vieną darbą daro daugiau nei 5 žmonės jis bus padarytas paskutinią minutę. Na bet visa tai reikėjo pamatyt :)
 
Dabar sau sėdžiu laimingas, nuo rugsėjo pirmos nedirbu nieko, nebent pats sau, kokį litą kitą prasimanau. Tai senam šefui ką padarau kur pusantrų metų dirbau tai dar kas nors. Kaip tik galvoju pradėti savo internetinį projektą... Nes dirbantys kitiems neturi laiko uždirbti didelius pinigus :) kas tai pasakė neatsimenu.

Kai mečiau mokslus tai prasidėjo mano darbo istorija, nes nenorėjau grįžti pas mamą ir jai sedėti ant sprando :D:
 
Dirbau kebabinėje Vokečių gatvėje Vilniuje apie 3 savaites. Per visas tris savaites turėjau 3 laisvas dienas. dvi dienas dirbau dieniniai o kitas tik naktinėse. buvo kai 5 naktis iš eilės paskui viena laisva. Darbas buvo sunkus ne tiek fiziškai bet tiek, kad gyveni praktiškai tamsoje :) susipažinau ten su padavėjo amatu ir supratau, kad tokio darbo nenoriu. Tai ir įšėjau. Apie finansinius dalykus nenoriu ten šnekėti. Galima apie tai manau ir knygą parašyti :D
 
Vėliau dirbau "UAB POLONEZAS" fejeverkų pardavėjas. Darbas irgi ne kažką. Pirmas 5 dienas po 14h paskui viena laisva paskui gal savaitę po 8h per dieną. O tada prasidėjo... Kadangi įmonėje priemė visus iš eilės tai kažkokią motera užgėrė darbo vietoje ir ją išmetė, pasiūlė man vienu metu per dvi vietas( ta prasme per du taškus pardavimo). Kadangi pinigų reikėjo teko sutikti. Tai ir prasidėjo - 6h kelies, 8h vos vos spėji atvažiuot į vietą, dirbi iki 22h tada valanda važiuoji namo tai 12 nakties jau miegi... Ir tokiu ritmu 17 dienų, be išeiginių... Paskutinėm jau maniau nusišausiu. Po teik dienų, baigęs darbą, atsiguliau ir miegojau be pertraukos 23 valandas :D mokėjo ne kažką - apgavo...
 
Po darbo poloneze nepraėjo nė dvi dienos kai buvęs kolega pasiūlė dirbti jam (su juo). Mat jam padarė įspūdi mano atsidavimas darbui. Tai pasiūlė tokia gera maža įmonė (pavadinimo neminėsiu) darbą vadybininko ofise. Darbas prie automobilių. Normalus darbo grafikas nuo 9 iki 18h, būdavo kaip ir visur anksčiau paleisdavo (buvo kad iš vis tris dienas darbe nebuvau nes mašina neužsivedė) būdavo ir ilgiau padirbdavau. Esmė ten buvo tokia - automobilių remontas po avarijų, draudimas, autonuoma. Tai teko susipažinti su draudimu (dabar ten kažką jau ir suprantu) taip pat neturėjau visiškai jokio supratimo automobiliuose, dabar žinau tiek meistrų žargoną tiek nemažą da;į automobilio detalių:D pačiam keisti nei vienos neteko :D
 
Sėkmingai ten atidirbau pusantrų metų. Įstojau antrą kartą, baigiau pirmą kursą, ten jie mane laikė pilnu etatu, bet aš ir pusės pagal valandas nepradirbdavau. Mintis ta, kad mano daromas darbas (bent jau didžioji jo dalis) galėjo būti atliekamas iš bet kur.
O tada atėjo "blūdis" kaip aš sakau. Baigęs pirmą kursą gaudavęs 1000lt į rankas +dar tėvų duodami pinigai sugalvojau kad reikia keisti darbą. išėjau.
 
Sekanti darbovietė tapo "UAB MOKUS". Pratempiau nuo birželio pirmos iki liepos 17. Tokios nepagarbos darbuotojui nebuvau niekur girdėjęs ar patyręs. Su darbuotoju būdavo bendraujame rėkiant, o kaip gali būti laimingas pardavimų vadybininkas kai pastoviai bijai, kad ant tavęs rėks. Baigėsi ten paprastai, su direktoriu pirmas dvi savaites bendravome labai normaliai, nerėkė, nešaukė, matyt dėl to, kad pririnkau tokių potencialių klientų apie kuriuos jis nesvajojo (pvz: ergo, lietuvos draudimas, pzu, seesam, ermitažas, lietuvos geležinkeliai, ekskomisarai...) aišku su dauguma iš jų buvo aišku kad nieko nebus - kaip gali būti kai direktorius susitikimo metu su klientais krapšto nosį ir elgiasi švelniai pasakius nemandagiai... Nu žodžiu su direktorium riejaus, pykaus, užkniso ir išėjau...
 
Jau liepos 19 dieną tūrėjau sutarti su "UAB MEDIA SHOP" (kitaip dar elektromarkt) patirtis didelėje kompanijoje. Buvau tik mėnesį su trupučiu nes darbas mažų mažiausiai buvo už*isantis. Priimant net normaliai nepaaiškino ką daryt reikės. Tai tapau duomenų bazių koordinatoriumi :D suvedinėjau prekes į sistemą. Aišku po pirmos savaitės supratau, kad mano kolega, kuris daro tą patį iš mano darbo pelnos- užsirašydavo mano atliktą darbą sau ir gaudavo už tai priedus. Ką supratau apie dideles kompanijas? GAIDYS, vieni ant kitų stumia, betvarkė, balaganas, jei vieną darbą daro daugiau nei 5 žmonės jis bus padarytas paskutinią minutę. Na bet visa tai reikėjo pamatyt :)
 
Dabar sau sėdžiu laimingas, nuo rugsėjo pirmos nedirbu nieko, nebent pats sau, kokį litą kitą prasimanau. Tai senam šefui ką padarau kur pusantrų metų dirbau tai dar kas nors. Kaip tik galvoju pradėti savo internetinį projektą... Nes dirbantys kitiems neturi laiko uždirbti didelius pinigus :) kas tai pasakė neatsimenu.

Kai mečiau mokslus tai prasidėjo mano darbo istorija, nes nenorėjau grįžti pas mamą ir jai sedėti ant sprando :D:
 
Dirbau kebabinėje Vokečių gatvėje Vilniuje apie 3 savaites. Per visas tris savaites turėjau 3 laisvas dienas. dvi dienas dirbau dieniniai o kitas tik naktinėse. buvo kai 5 naktis iš eilės paskui viena laisva. Darbas buvo sunkus ne tiek fiziškai bet tiek, kad gyveni praktiškai tamsoje :) susipažinau ten su padavėjo amatu ir supratau, kad tokio darbo nenoriu. Tai ir įšėjau. Apie finansinius dalykus nenoriu ten šnekėti. Galima apie tai manau ir knygą parašyti :D
 
Vėliau dirbau "UAB POLONEZAS" fejeverkų pardavėjas. Darbas irgi ne kažką. Pirmas 5 dienas po 14h paskui viena laisva paskui gal savaitę po 8h per dieną. O tada prasidėjo... Kadangi įmonėje priemė visus iš eilės tai kažkokią motera užgėrė darbo vietoje ir ją išmetė, pasiūlė man vienu metu per dvi vietas( ta prasme per du taškus pardavimo). Kadangi pinigų reikėjo teko sutikti. Tai ir prasidėjo - 6h kelies, 8h vos vos spėji atvažiuot į vietą, dirbi iki 22h tada valanda važiuoji namo tai 12 nakties jau miegi... Ir tokiu ritmu 17 dienų, be išeiginių... Paskutinėm jau maniau nusišausiu. Po teik dienų, baigęs darbą, atsiguliau ir miegojau be pertraukos 23 valandas :D mokėjo ne kažką - apgavo...
 
Po darbo poloneze nepraėjo nė dvi dienos kai buvęs kolega pasiūlė dirbti jam (su juo). Mat jam padarė įspūdi mano atsidavimas darbui. Tai pasiūlė tokia gera maža įmonė (pavadinimo neminėsiu) darbą vadybininko ofise. Darbas prie automobilių. Normalus darbo grafikas nuo 9 iki 18h, būdavo kaip ir visur anksčiau paleisdavo (buvo kad iš vis tris dienas darbe nebuvau nes mašina neužsivedė) būdavo ir ilgiau padirbdavau. Esmė ten buvo tokia - automobilių remontas po avarijų, draudimas, autonuoma. Tai teko susipažinti su draudimu (dabar ten kažką jau ir suprantu) taip pat neturėjau visiškai jokio supratimo automobiliuose, dabar žinau tiek meistrų žargoną tiek nemažą da;į automobilio detalių:D pačiam keisti nei vienos neteko :D
 
Sėkmingai ten atidirbau pusantrų metų. Įstojau antrą kartą, baigiau pirmą kursą, ten jie mane laikė pilnu etatu, bet aš ir pusės pagal valandas nepradirbdavau. Mintis ta, kad mano daromas darbas (bent jau didžioji jo dalis) galėjo būti atliekamas iš bet kur.
O tada atėjo "blūdis" kaip aš sakau. Baigęs pirmą kursą gaudavęs 1000lt į rankas +dar tėvų duodami pinigai sugalvojau kad reikia keisti darbą. išėjau.
 
Sekanti darbovietė tapo "UAB MOKUS". Pratempiau nuo birželio pirmos iki liepos 17. Tokios nepagarbos darbuotojui nebuvau niekur girdėjęs ar patyręs. Su darbuotoju būdavo bendraujame rėkiant, o kaip gali būti laimingas pardavimų vadybininkas kai pastoviai bijai, kad ant tavęs rėks. Baigėsi ten paprastai, su direktoriu pirmas dvi savaites bendravome labai normaliai, nerėkė, nešaukė, matyt dėl to, kad pririnkau tokių potencialių klientų apie kuriuos jis nesvajojo (pvz: ergo, lietuvos draudimas, pzu, seesam, ermitažas, lietuvos geležinkeliai, ekskomisarai...) aišku su dauguma iš jų buvo aišku kad nieko nebus - kaip gali būti kai direktorius susitikimo metu su klientais krapšto nosį ir elgiasi švelniai pasakius nemandagiai... Nu žodžiu su direktorium riejaus, pykaus, užkniso ir išėjau...
 
Jau liepos 19 dieną tūrėjau sutarti su "UAB MEDIA SHOP" (kitaip dar elektromarkt) patirtis didelėje kompanijoje. Buvau tik mėnesį su trupučiu nes darbas mažų mažiausiai buvo už*isantis. Priimant net normaliai nepaaiškino ką daryt reikės. Tai tapau duomenų bazių koordinatoriumi :D suvedinėjau prekes į sistemą. Aišku po pirmos savaitės supratau, kad mano kolega, kuris daro tą patį iš mano darbo pelnos- užsirašydavo mano atliktą darbą sau ir gaudavo už tai priedus. Ką supratau apie dideles kompanijas? GAIDYS, vieni ant kitų stumia, betvarkė, balaganas, jei vieną darbą daro daugiau nei 5 žmonės jis bus padarytas paskutinią minutę. Na bet visa tai reikėjo pamatyt :)
 
Dabar sau sėdžiu laimingas, nuo rugsėjo pirmos nedirbu nieko, nebent pats sau, kokį litą kitą prasimanau. Tai senam šefui ką padarau kur pusantrų metų dirbau tai dar kas nors. Kaip tik galvoju pradėti savo internetinį projektą... Nes dirbantys kitiems neturi laiko uždirbti didelius pinigus :) kas tai pasakė neatsimenu.

pigiausiai saitus kuria nigerijos pilieciai bet jie prasys isankstinio apmokejimo

Kai mečiau mokslus tai prasidėjo mano darbo istorija, nes nenorėjau grįžti pas mamą ir jai sedėti ant sprando :D:
 
Dirbau kebabinėje Vokečių gatvėje Vilniuje apie 3 savaites. Per visas tris savaites turėjau 3 laisvas dienas. dvi dienas dirbau dieniniai o kitas tik naktinėse. buvo kai 5 naktis iš eilės paskui viena laisva. Darbas buvo sunkus ne tiek fiziškai bet tiek, kad gyveni praktiškai tamsoje :) susipažinau ten su padavėjo amatu ir supratau, kad tokio darbo nenoriu. Tai ir įšėjau. Apie finansinius dalykus nenoriu ten šnekėti. Galima apie tai manau ir knygą parašyti :D
 
Vėliau dirbau "UAB POLONEZAS" fejeverkų pardavėjas. Darbas irgi ne kažką. Pirmas 5 dienas po 14h paskui viena laisva paskui gal savaitę po 8h per dieną. O tada prasidėjo... Kadangi įmonėje priemė visus iš eilės tai kažkokią motera užgėrė darbo vietoje ir ją išmetė, pasiūlė man vienu metu per dvi vietas( ta prasme per du taškus pardavimo). Kadangi pinigų reikėjo teko sutikti. Tai ir prasidėjo - 6h kelies, 8h vos vos spėji atvažiuot į vietą, dirbi iki 22h tada valanda važiuoji namo tai 12 nakties jau miegi... Ir tokiu ritmu 17 dienų, be išeiginių... Paskutinėm jau maniau nusišausiu. Po teik dienų, baigęs darbą, atsiguliau ir miegojau be pertraukos 23 valandas :D mokėjo ne kažką - apgavo...
 
Po darbo poloneze nepraėjo nė dvi dienos kai buvęs kolega pasiūlė dirbti jam (su juo). Mat jam padarė įspūdi mano atsidavimas darbui. Tai pasiūlė tokia gera maža įmonė (pavadinimo neminėsiu) darbą vadybininko ofise. Darbas prie automobilių. Normalus darbo grafikas nuo 9 iki 18h, būdavo kaip ir visur anksčiau paleisdavo (buvo kad iš vis tris dienas darbe nebuvau nes mašina neužsivedė) būdavo ir ilgiau padirbdavau. Esmė ten buvo tokia - automobilių remontas po avarijų, draudimas, autonuoma. Tai teko susipažinti su draudimu (dabar ten kažką jau ir suprantu) taip pat neturėjau visiškai jokio supratimo automobiliuose, dabar žinau tiek meistrų žargoną tiek nemažą da;į automobilio detalių:D pačiam keisti nei vienos neteko :D
 
Sėkmingai ten atidirbau pusantrų metų. Įstojau antrą kartą, baigiau pirmą kursą, ten jie mane laikė pilnu etatu, bet aš ir pusės pagal valandas nepradirbdavau. Mintis ta, kad mano daromas darbas (bent jau didžioji jo dalis) galėjo būti atliekamas iš bet kur.
O tada atėjo "blūdis" kaip aš sakau. Baigęs pirmą kursą gaudavęs 1000lt į rankas +dar tėvų duodami pinigai sugalvojau kad reikia keisti darbą. išėjau.
 
Sekanti darbovietė tapo "UAB MOKUS". Pratempiau nuo birželio pirmos iki liepos 17. Tokios nepagarbos darbuotojui nebuvau niekur girdėjęs ar patyręs. Su darbuotoju būdavo bendraujame rėkiant, o kaip gali būti laimingas pardavimų vadybininkas kai pastoviai bijai, kad ant tavęs rėks. Baigėsi ten paprastai, su direktoriu pirmas dvi savaites bendravome labai normaliai, nerėkė, nešaukė, matyt dėl to, kad pririnkau tokių potencialių klientų apie kuriuos jis nesvajojo (pvz: ergo, lietuvos draudimas, pzu, seesam, ermitažas, lietuvos geležinkeliai, ekskomisarai...) aišku su dauguma iš jų buvo aišku kad nieko nebus - kaip gali būti kai direktorius susitikimo metu su klientais krapšto nosį ir elgiasi švelniai pasakius nemandagiai... Nu žodžiu su direktorium riejaus, pykaus, užkniso ir išėjau...
 
Jau liepos 19 dieną tūrėjau sutarti su "UAB MEDIA SHOP" (kitaip dar elektromarkt) patirtis didelėje kompanijoje. Buvau tik mėnesį su trupučiu nes darbas mažų mažiausiai buvo už*isantis. Priimant net normaliai nepaaiškino ką daryt reikės. Tai tapau duomenų bazių koordinatoriumi :D suvedinėjau prekes į sistemą. Aišku po pirmos savaitės supratau, kad mano kolega, kuris daro tą patį iš mano darbo pelnos- užsirašydavo mano atliktą darbą sau ir gaudavo už tai priedus. Ką supratau apie dideles kompanijas? GAIDYS, vieni ant kitų stumia, betvarkė, balaganas, jei vieną darbą daro daugiau nei 5 žmonės jis bus padarytas paskutinią minutę. Na bet visa tai reikėjo pamatyt :)
 
Dabar sau sėdžiu laimingas, nuo rugsėjo pirmos nedirbu nieko, nebent pats sau, kokį litą kitą prasimanau. Tai senam šefui ką padarau kur pusantrų metų dirbau tai dar kas nors. Kaip tik galvoju pradėti savo internetinį projektą... Nes dirbantys kitiems neturi laiko uždirbti didelius pinigus :) kas tai pasakė neatsimenu.

Antanas Smetona - kietas bičas ;D O jei rimtai - man tarpukario Lietuva viena mėgstamiausių istorijos temų.
 
Kaip kažkas minėjo, kad Antanas Smetona buvo kariuomenės per perversmą pastatytas - tai ne visai taip, Smetona perversmą ape perversmą žinojo, ir su planu perversmo buvo supažindintas, bet jo vaidmuo perversmo metu yra ginčijamas.
 
Aš dabar nepasakysiu tiksliai, bet apskritai visas perversmas kilo dėl Kazio Griniaus įstatymų kurie atšaukė cenzūra, karinę padėtį ir organizavo kariuomenės restrukturizaciją. Atleido apie dešimt aukštų kariuomenės vadų kurie vadovavo neprklausomybės kovoms. Tai sukėlė didelį kariuomenės nepasitenkinimą. Tad iš esmės nes Smetona darė perversmą o kariuomenės vadai.
 
Dar kitas dalykas yra žmonių meilė Smetonai jau tada buvo didelė. Kai Smetoną už straipsnį apie Voldemarą pasodino į kaleimą, žmonės vaikščiojo po kaimus ir miestus bei rinko pinigus Smetonos išpirkimui - kaip čia buvęs prezidentas kaleime. Žmonės Išties Smetoną mylėjo. Paklausk savo kokios močiutės kaip buvo.
 
Smetonos darbai.
 
Aš labai mėgstu sakyt - kaip Lietuva gyveno tarpukariu tai dar niekada nebuvo. Ir tame yra teisybės.
Smetona buvo geras agronomas. Suprato ukį, ekonomiką, prekybą, politiką ir kariuomenę. Jo valdymo metu Lietuvos litas buvo viena stipriausių ir stabiliausių valiutų europoje. Tuo metu Lietuva pagal augalinę produkcija buvo viena pirmųjų europoje. Pagrinde eksportavo maistą. Sugebėjo į autoritarinio režimo šalį pritraukti investicijų kurios sudarė apie 30% apskritai visų šalies investicijų. Ekonomika buvo subalansuota, biudžetas praktiškai visada buvo teigiamas. Kariuomenė su tuo metu viena moderniausių įranga. Per 1931 -1936 metų krizę kuri kilo dėl voketijos veiksmų ir dėl kurios ūkininkai neturėjo kur dėti savo produkcijos išleido įstatymą dalį atlyginimo mokėti žemės ūkio produkcija pvz žąsimis. Tai padėjo ūkiams visai nesužlugt. Vėliau krizę užbaigė perorentuodamas visą eksportą į Anglus. Aišku nepamirškik ir kitų darbų - oro linijų atsiradimas (Vilnius - Palanga) , infrastuktūros gerinimas, užsienio santykių palaikimas ir gerinimas, švietimo ir mokslo reforma (privalomas mokslas).
 
Lietuvos saugojimas nuo užsenio šalių organizuotų perversmų (komunistų).
 
Apskritai paėmus Smetonos ministrų kabinetas buvo vienas stipriausių Lietuvos istorijoje. Jie yra padarę tik vieną blogą sprendimą - nepasipriešinti "ssrs saulei"
 
Smetona į užsienį pabėgo neatsitiktinai - pabėgo ir paliko savo atstovą, kurį komunistai galėjo paveikti taip pat kaip ir pati Smetoną - pasirašyti savanorišką prisijungimą prie SSRS. Ir tas būtų įvykę daug greičiau.
 
Tuo metu perversmai europoje keliavo vienas po kito. Vieni sėkmingi kiti ne. Negalima smerkti Smetonos vien dėl to, kad atėjo perversmo keliu, bet jo valdymo laiku Lietuva sustiprėjo išgražėjo. Pakėlė žmonių moralę kuri buvo kritusi po caro ir pirmo pasaulinio karo.

Antanas Smetona - kietas bičas ;D O jei rimtai - man tarpukario Lietuva viena mėgstamiausių istorijos temų.
 
Kaip kažkas minėjo, kad Antanas Smetona buvo kariuomenės per perversmą pastatytas - tai ne visai taip, Smetona perversmą ape perversmą žinojo, ir su planu perversmo buvo supažindintas, bet jo vaidmuo perversmo metu yra ginčijamas.
 
Aš dabar nepasakysiu tiksliai, bet apskritai visas perversmas kilo dėl Kazio Griniaus įstatymų kurie atšaukė cenzūra, karinę padėtį ir organizavo kariuomenės restrukturizaciją. Atleido apie dešimt aukštų kariuomenės vadų kurie vadovavo neprklausomybės kovoms. Tai sukėlė didelį kariuomenės nepasitenkinimą. Tad iš esmės nes Smetona darė perversmą o kariuomenės vadai.
 
Dar kitas dalykas yra žmonių meilė Smetonai jau tada buvo didelė. Kai Smetoną už straipsnį apie Voldemarą pasodino į kaleimą, žmonės vaikščiojo po kaimus ir miestus bei rinko pinigus Smetonos išpirkimui - kaip čia buvęs prezidentas kaleime. Žmonės Išties Smetoną mylėjo. Paklausk savo kokios močiutės kaip buvo.
 
Smetonos darbai.
 
Aš labai mėgstu sakyt - kaip Lietuva gyveno tarpukariu tai dar niekada nebuvo. Ir tame yra teisybės.
Smetona buvo geras agronomas. Suprato ukį, ekonomiką, prekybą, politiką ir kariuomenę. Jo valdymo metu Lietuvos litas buvo viena stipriausių ir stabiliausių valiutų europoje. Tuo metu Lietuva pagal augalinę produkcija buvo viena pirmųjų europoje. Pagrinde eksportavo maistą. Sugebėjo į autoritarinio režimo šalį pritraukti investicijų kurios sudarė apie 30% apskritai visų šalies investicijų. Ekonomika buvo subalansuota, biudžetas praktiškai visada buvo teigiamas. Kariuomenė su tuo metu viena moderniausių įranga. Per 1931 -1936 metų krizę kuri kilo dėl voketijos veiksmų ir dėl kurios ūkininkai neturėjo kur dėti savo produkcijos išleido įstatymą dalį atlyginimo mokėti žemės ūkio produkcija pvz žąsimis. Tai padėjo ūkiams visai nesužlugt. Vėliau krizę užbaigė perorentuodamas visą eksportą į Anglus. Aišku nepamirškik ir kitų darbų - oro linijų atsiradimas (Vilnius - Palanga) , infrastuktūros gerinimas, užsienio santykių palaikimas ir gerinimas, švietimo ir mokslo reforma (privalomas mokslas).
 
Lietuvos saugojimas nuo užsenio šalių organizuotų perversmų (komunistų).
 
Apskritai paėmus Smetonos ministrų kabinetas buvo vienas stipriausių Lietuvos istorijoje. Jie yra padarę tik vieną blogą sprendimą - nepasipriešinti "ssrs saulei"
 
Smetona į užsienį pabėgo neatsitiktinai - pabėgo ir paliko savo atstovą, kurį komunistai galėjo paveikti taip pat kaip ir pati Smetoną - pasirašyti savanorišką prisijungimą prie SSRS. Ir tas būtų įvykę daug greičiau.
 
Tuo metu perversmai europoje keliavo vienas po kito. Vieni sėkmingi kiti ne. Negalima smerkti Smetonos vien dėl to, kad atėjo perversmo keliu, bet jo valdymo laiku Lietuva sustiprėjo išgražėjo. Pakėlė žmonių moralę kuri buvo kritusi po caro ir pirmo pasaulinio karo.

Uhh :) Pagaliau šiandien lengviau gyvent pasidarė po tiek nervų. Iš 11,000Lt skolas (viso dar ~600 palūkanų priėjo iš visur) beliko 1,500Lt (skoloje draugui dar 2,000Lt). Na draugas teismais grasino,bet po kiek laiko atsiliedo ir pavyko susitarti,kad skola po truputi dalim gražinsiu,viskas čia jau tvarkoje,jau vėl esame draugai,kaip nieko nebūta,o 1,500 Lt pasiliko mano vardu ir ją taip pat gražinsiu dalimis. Kaip gražinau skolas ?
 
Na pirmiausiai vergavau,kaip vergas,kur papuldavo. Gaudavau centus palygins už atliktą darbą,bet kažką vistiek veikiau. Vėliau priėjau tokią stadija,kad viskas buvo po****. Viskas atsibodo,atsibodo stengtis ir nematyt galo. Ir prieš maždaug savaite "parėjo" visi laiškai su įsiskolinimais,suma buvo nemenka. Tėvai buvo šokiruoti,motina staugė nesavo balsu,sakė daryt ką nori,bet pats gražink,o tėvas reagavo ramiai,bet jautėsi ta iš jo sklindanti neigiama,pikta auka. Tuo momentu norėjau būti,bet kur tik ne namuose,nes dar niekad taip blogai nesijaučiau,kaip tada. Kaip specialiai tėvai tūrėjo/turi problema su pinigais,nes nemaža suma laikė Ūkio banke,o jis dabar lyg bankrutavo ir negali išsiimti pinigų + rementuoja/atnaujina visus namus,dėl kurių reikia nemažos pinigų sumos,kas pvz. 11,000 Lt yra palyginus niekas. Iš to dar didesni pykčiai gavosi ir pan.
 
Galiausiai nusiraminus ir pasnekėjus tėvai sutiko padėt,pasirašėm ale sutartį,kad būtinai tūrėsiu gražinti šią sumą. Temoje ilgai nerašiau nes nebuvo nei noro,nei laiko,jaučiau gėda padaręs tokia nesamonę. Šiuo metu dirbu barmenu,pagaliau. Tai tiek :) Tikuos ir prisižadu gyvene sau,kad tai daugiau nepasikartos,nes išgyvent tą labai sunku,tie nervai ir nerimas,jautiesi lyg būtum prie ko nors pririštas ir to niekam nelinkiu. Beje didelis dėkui,kas stangėsi padeti. Ačiū !!

Padidink logotipą :D nes dabar atrodo kaip šūds prieekrano prilipęs. Sistema patiko, bandžiau dainuot. Išsigandau savo balso tai išjungiau ir nebesitraumavau.

Verslininkėlių lygis geras - parduos mažai bet brangiai. Ir šiaip labai jau suprantama kodėl tokia kaina:
1) Kadangi mes esam piratų tauta - mažai kas perka programą
2) Kadangi mažai perka - ilgai programos sandeliuojamos
3) Kadangi ilgai sandeliuojamos - pardavėjęs ilgai pardavinėja
4) Kadangi ilgai pardavinėja - programa brangsta dėl visų šių priežasčių.
5) +21% ir + muitas. Vien PVM šiuo atveju bus ~1300lt
 
Ir šiaip praktiškai visos prekės išskyrus kasdienines turi 100 ir daugiau procentų maržą. Bet nereiškia, kad visa tai yra pelnas ir lieka savininkui

Tai va tai ir yra dalyba "stulpeliu"...

Apie Ūkio banko susijungimą su Šiaulių banku buvo prakalbta dar vasarą. Senai norėjo susijungt. Tik nebuvo nutarta kaip susijungt. Nenustebčiau, kad ir visa šita istorija taktiniai manevrai :D
 
Vargu bau, kad bankrutuos, netikiu.

http://sphotos-c.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash3/529428_10151488906347174_1982715644_n.jpg
 
Dar viena idėja :D

kad nedavei numerio, niekas nerašys SMS :D

Siulau pasieiskoti youtube kaip teisingai valyti uzpakalius arba kaip gerai isblizginti unitazus ir vaziuoti i uzsieni siekti karjeros toje srityje.

Patarimas, susirask drauge, kuri gyventu kartu, visos problemos issispres :rolleyes: