acidminde

Kas lietė tą straipsnį, tai bent neprasidėjo stumiami N. Mačiulio levelio kliedesiai apie narkotikus ir dark web'ą. Viskas ten labai normaliai aprašyta.
 
Va būtent, reiktų gal nors kiek skirti kas to straipsnio tikslinė auditorija.

Kas lietė tą straipsnį, tai bent neprasidėjo stumiami N. Mačiulio levelio kliedesiai apie narkotikus ir dark web'ą. Viskas ten labai normaliai aprašyta.
 
Va būtent, reiktų gal nors kiek skirti kas to straipsnio tikslinė auditorija.

Ėėėė, o tai kaip čia faking Apple lėtina aipuonus, bet aimakai ir makbūkai nesulėtės?? :huh: :blink: :blink:

“Kainytė į pm” | Diskusijos ir tyrimo išvados
 
Socialiniais tinklais naudojasi daugelis, jie tampa ne tik bendravimo, bet ir verslo erdve, tačiau kuo toliau, tuo darosi aiškiau, kad didžioji dalis pardavėjų savo puslapius administruoja remdamiesi stereotipais, panašiais į “viena boba sakė”. Viena iš tokio elgesių pasekmių - giliai įsišaknijusi kalbėjimo apie kainas “kultūra”, kai puslapių administratoriai dėl tam tikrų priežasčių slepia kainas ir nurodo jas tik privačia žinute.
 
Brandtracker LT - visus Lietuvis kūrėjus vienijantis portalas atliko tyrimą, kurio tikslas - nustatyti tokio kūrėjų elgesio priežastis, sugriauti mitus, suprasti pirkėjų nuomonę ir padėti skyrybos ženklus sentencijoje “Skelbti ❔negalima❔slėpti”.
 
Taigi, ką mes padarėme?
1. Užklausėme nuomonės Brandtracker Facebook paskyroje. Tarp mūsų bene 4500 sekėjų renkasi būtent ta publika, kurie domisi lietuviškais prekės ženklais arba kurie patys laiko save kūrėjais. Į diskusiją įtraukėme abi puses. Visa diskusija čia https://goo.gl/aJ6CDg
2. Užklausėme nuomonės, panaudoję Instagram Stories balsavimo funkciją.
3. Atlikome slaptą tyrimą - išsiuntėme daugiau nei ? kainų užklausimų pardavėjams, reklamavusiems savo prekes Facebook’e, bet nenurodžiusiems kainų.
 
Rezultatai:
Diskusija mūsų Facebook paskyroje sulaukė daugiau nei 100 komentarų ir juose virė arši diskusija, kurią galima apibendrintai sudėti į šiuos punktus:
 
Pirkėjų argumentai:
✔️Vienbalsis komentaras: Nėra kainos - neklausiu, neperku, praleidžiu skelbimą. Labai reti atvejai, kad daiktas tiek sudomina, kad gaiščiau laiką ir užklausčiau kainos.
✔️Kainų nerodymas - nepagarba klientui, atrodo, kad kiekvienam kaina pateikiama skirtinga.
✔️Jeigu kaina nenurodyta - galvoju, kad ji neadekvati, per didelė ir kūrėjas nenori diskusijų apie kainą.
✔️Pardavėjui gėda skelbti kainą (abejoja prekės verte).
✔️Neturiu laiko klausinėti kainų, laukti atsakymų.
Kūrėjų argumentai:
✔️Individualiai gaminami kūriniai, nenorima klaidinti pirkėjų, nes kaina gali ženkliai skirtis nuo modelio, siūlų, detalių ir dydžio.
✔️Siekiama padidinti matomumą Facebook, nes kiekvienas komentaras “kaina| kokia kaina| kainyte” padidina skelbimo matomumą.
✔️Ne visi dirba legaliai ir taip siekiama nuslėpti pardavimo kainas, nuo kurių skaičiuojamas pelnas.
✔️Galima užmegzti kontaktą su klientu bendraujant individualiai privačiose žinutėse.
✔️Tokiu būsu vengiama konkurencijos, kad konkurentai pakomentuotų, jog gali pagaminti pigiau arba kažkam gims idėja kopijuoti pelningą produktą.
✔️Nepaisant, kad yra nurodyta kaina, vis tiek klausia, tai nenurodom iš viso.
✔️Viešai nerodant kainų galima, didėjant populiarumui ar išaugus susidomėjimui kainas padidinti.
✔️Nurodo kainas tik išpardaviminių produktų, likučių, o kad neišgąsdintų pirkėjų standartinėmis kainomis jų neskelbia.
 
Instagram stories, į klausimą “Kaip vertinate Jūs kainas į pm” balsavo
9️⃣7️⃣% balsavo “Erzina, neperku” ir
3️⃣% “Užsimezga ryšys”(visi balsavę buvo kūrėjai). Nuomonę išreiškė daugiau nei 100 žmonių.
 
Tyrimas, kurio metu buvo komentuojama ir laukiama atsakymų privačia žinute dėl kainų. Vertinome 100 išsiųstų žinučių iš 4 skirtingų profilių. Išvados:
1. Laukimo ir atsakymo reitingas:
Per valandą atsakė - 12;
Per 4 valandas atsakė - 25;
Per 12 valandų atsakė - 17;
Per 24 valandas atsakė - 9;
Per 2 paras atsakė - 18;
Per savaitę atsakė - 4;
Neatsakė - 15
 
2. Atsakymų turinys (apibendrintas):
?Laba diena, kaina x - 47 atsakymai;
?X eur (t.y. nei labas, nei viso gero) - 24 atsakymai;
?Pasisveikinimas, kreipinys, kaina - 7 atsakymai;
?Malonu, kad kreipiates, kaina X - 3 atsakymai;
?Standartinis tekstas, prisistatymas, kuriame pateikiama daugiau informacijos - 4 atsakymai
⛔️Jokio atsakymo - 15
SVARBU:
20 puslapių buvo siunčiamos žinutės iš skirtingų profilių. Net 3 kainos buvo nurodytos skirtingai‼️‼️‼️.
 
Išvados:
1. Rimtai nusiteikę pirkėjai, tikėtina, yra užimti, turintys darbus, veiklas, vertinantys kitų darbą žmonės, kuriems svarbi pagarba klientui ir jie greičiau priima sprendimą pirkti. Kaina pateikta čia ir dabar padeda pritraukti šią auditorijos dalį.
2. Komentuoja dažniausiai tam tikra socialinių tinklų naudotojų dalis, kuriems tai yra savotiška laiko praleidimo forma arba įprotis. Taip, tiesa, kad jie kažkiek pakelia Facebook skelbimų matomumą, bet reali nauda yra ženkliai mažesnė už įvykusius pardavimus, kuriuos galima pasiekti teisingai pateikus informaciją visiems mačiusiems skelbimą.
3. Legalumo klausimas. Pirkėjai turėtų vengti abejotinų pardavėjų, o pardavėjai suprasti, kad VMI visada gali užklausti kaip slaptas pirkėjas.
4. Kontakto užmezgimo argumentas - argumentas, kuris tyrimo metu labiau atrodė lyg kūrėjų melas sau, pateisinantis tokį elgesį, nes kūrėjams tiesiog pritrūksta laiko, todėl tiesiog siunčiamas šabloninis atsakymas, kuriame nurodyta kaina ir tiek.
5. Konkurentai veikia ir mato visur bei patikrina kainas visais įmanomais kanalais.
6. Jeigu kaina nurodyta ir vis tiek klausia kainos - tai nuo buko aklumo ar įpročio, kuris susiformavo po tokio įprastinio pardavėjų elgesio niekas neapsaugotas, tačiau nurodant kainą gerbiami tie, kurie moka skaityti informaciją.
7. Kainas nurodyti skirtingas pagal profilį, priklausomai nuo susidomėjimo, yra tiesiog nesąžininga ir tokie kaip mūsų keli nustatyti atvejai, kai kaina priklauso nuo FB profilio nuotraukos, gadina pardavėjo prestižą, o žinia sklinda.
8. Padidėjęs tuščių užklausų skaičius lemia ilgesnius reagavimo terminus ir juose realus pirkėjas, kuriam reikia greitai, tiesiog nesulaukia atsakymo arba sulaukia pavėluotai.
9. Kai mainos nenurodomos dėl to, kad pardavinėjama skirtingais kanalais (butikai, Etsy ir pan), kuriuose kaina skiriasi ženkliai ir nežinoma, kaip nesuklaidinti vartotojų, neįsivelti su jais į diskusijas dėl kainų.
 
Mes labai tikimės, kad šis mūsų apibendrinimas paskatins kūrėjus būti sąmoningesniais ir taupys pirkėjų laiką, o pirkėjai įvertins kūrėjų argumentus per save ir supratę, kad dažniausiai jų laikas yra išnaudojamas kažkieno matomumo didinimui arba gražus profilis netgi nulems didesnę kainą, vis dažniau praleis tokias kainyčių į pm diskusijas ir rinksis tuos, kurie nebijo savo kainų pristatyti viešai, nes tiki savo produktu ir netgi pagiežingiems komentatoriams suras linksmą atsakymą, kodėl tiek ir taškas.
 
Artėja Kalėdos - norėtųsi daugiau laiko skirti šeimai, artimiesiems, o ne pardavėjų sukurtų barjerų laužymui. Todėl mūsų vieninga išvada:
Skelbti❗️Slėpti negalima‼️
 

 
Straipsnis facebook'e: https://www.facebook.com/brandtrackerLT/posts/386269238473221

Neši lombardui atgal ir tegul susikiša kur nori. Jei nenori susikišti, tada skundą vartotojų teisėms ir policija.
O tada normalų iš kitur ne už centus nusipirkti.
 
Už IMEI keitimą yra straipsnis, bet juk čia niekis, ar ne?

Kas liečia baterijos veikimą, tai apie Huawei P8 lite pamiršk. Naudojau gerą 1,5 mėnesio laikinai, viskas su juo ok, ypač, kad naudotą už pigiai nupirkau, bet jau baterija tai tiesiog akyse tirpdavo. Pats EMIUI žymiai malonesnis pasirodė naudoti nei Samsung'o TouchWiz. Būtų tikrai adekvatus daiktas už savo kainą jei ne ta totaliai apgailėtina baterija. Net ir naujas tikrai ne ką geriau laikys (mano egzempliorius dar buvo mažiau nei 1,5 metų amžiaus), o ir kraunasi palyginus ilgai. Ir dar tie 2SIM variantai nelabai tesimėto.

Realiai, jei tik tokie poreikiai, tai žiūrėčiau į tai, ar 2015 turi galiojančios garantijos dar nors kiek. Jei ne, tada imčiau 2013 metų.
Dar siūlyčiau pasibandyti ir 13" modelį, dar gan kompaktiškas, o baterija tikrai geriau laikys nei 11,6".
Poreikius juk gan aiškiai išdėstė. O ir kiek tas i7 hq quad core laikys ant baterijos? Ne kažką, greičiausiai.
Air'ai niekad tos funkcijos neturėjo. O ir 11,6" jau išvis discontinued nuo pernai. Nuo 2013 metų Air linijoj realiai praktiškai nėra kažkokių pasikeitimų neskaitant spec bumps'ų.

Galima pabandyti openoffice - nemokamas.

Dovanoju uždarbiečiams. Mokėjau 23 eur. Pasileidžiam patys!
Gero vakaro draugai :)
autoposter.rar

O kodėl vieni turi mokėti, o jūs tokie išskirtiniai? Sorry, bet aš palaikau, kad jeigu vykdai veiklą ir turi el. parduotuves, tai būk mielas ir susimokėk.

Sveiki. Sugalvojau sukurti šią temą, kurioje galėtume pasidalinti darbo pokalbių specifika bei patirtimi. Panašiausią temą, kurią pavyko rasti tai Kodėl išsiuntus 150 CV niekas nepaskambina. Dalykus, kuriuos rašysių bus didžiąja dalimi susiję su darbo specifiką į kurią orientuojuosi aš asmeniškai (klientų aptarnavimas/paslaugos), tad darbo pokalbiai, kuriuos turėjau aš ir darbo pokalbiai, kuriuos turėjote/turėsite Jūs gali kardinaliai skirtis.
 
Mano asmeninė patirtis - pradžia:
 
2016 vasarą baigiau LEU studijas (anglų filologija su pedagogikos pakraipa) iš karto pradėjau ieškoti darbo klientų aptarnavimo/paslaugų sektoriuje. Tereikėjo kelių savaičių kol priėmė į darbą visiškai šviežią viščiuką. Darbas kaip darbas, yra pliusai ir minusai. Per daug nesigilinant į detales, po kelių mėnesių teko atsisveikinti su šiuo darbu dėl mano-darbdavio nesutarimų. Praėjus kažkiek laiko vėl pradėjau ieškotis darbo. Turėjau DAUG darbo pokalbių, pastebėjau tam tikras tendencijas, su kuriomis norėčiau pasidalinti.
 
Prologas: Įdarbinimo įmonės-agentūros
 
Įdarbinimo įmonės-agentūros nėra blogas dalykas savaime. Darbdaviai naudojasi jų paslaugomis, kad gautų geriausią darbuotoją neinvestuojant savo laiko ir resursų. Tačiau iš žmogaus ieškančio darbo perspektyvos tai yra tam tikra prasme laiko gaišimas. Duosiu konkretų pavyzdį: teko eiti į darbo pokalbį dėl kliento aptarnavimo pozicijos į įdarbinimo agentūra, kuri buvo visai kitam miesto gale. Ten asmuo priėmęs mane pradėjo skaityti darbo skelbimo aprašymą (kurį pats buvau perskaitęs kelis kartus, iš karto priminė darbo biržos darbuotojų monologus). Po to, pokalbis pasistūmėjo link manęs, mano patirties, kompetencijų, norų ir pan. Pokalbio pabaigoje asmuo paprašė užpildyti IQ testą namuose, kurį atsiųs į elektroninį paštą. Tikriausiai pirmas ir paskutinis spręstas IQ testas (rezultatų gaila nepasakė, dabar kai pagalvojau dar turiu jo kontaktus, būtų visai nieko jeigu atsiųstu :) ) Jam parašius e-laišką, kad praėjau testą, man teks palaukti kol gausiu atsakymą dėl antrojo darbo pokalbio. Jeigu antrąjį darbo pokalbį praeičiau, manęs lauktu trečiasis. Žodžiu vaizdas aiškus.
 
Dar vienas aspektas, dėl ko įdarbinimo agentūros kartais užknisa tai darbdavio anonimiškumas. Pavyzdžiui, naršai CV tinklapyje, randi idealų darbą (reikalavimai, darbo pobūdis), pažiūri kas per įmone, o ten puikuojasi įdarbinimo agentūros pavadinimas su jos logotipu. Kai žinai į kurią įmonę/įstaigą darbinies gali iš anksto pasiskaityti apie ją atsiliepimus, panagrinėti įmonės istoriją, sužinoti kokia yra jos reputacija ir panašiai.
 
Apie tokias agentūras kaip Biuro tai net nematau tikslo kalbėti. Vienam iš šeimos narių teko vasarai įsidarbinti klientų aptarnavime per šią įmonę. Iš visų dalykų tai labiausiai apverktinas yra apgailėtino dydžio atlyginimų vėlavimas kelis mėnesius. Žmogui, kuris turi paskolą, finansinių įsipareigojimu net neverta žiūrėti į tą pusę (nors geriau pagalvojus žmogus turintis finansinių įsipareigojimų niekada neieškotų darbo klientų aptarnavimo srityje, bet tiek jau to).
 
 
TOP 5 universalūs darbo pokalbio klausimai
 
1. Kokia jūsų darbo patirtis?
2. Kodėl išėjote iš praeito darbo?
3. Kodėl norite dirbti būtent pas mus?
4. Kas jums yra svarbiausia dirbant komandoje / kaip jūs įsivaizduojate savo idealią darbo dieną / sustatykite prašau šiuos penkis dalykus prioritetine tvarka ir panašaus tipo klausimai.
5. Atlyginimo klausimas.
BONUS: Ką žinote / ką galėtumėte papasakoti apie mūsų įmonę?
 
Darbdavys yra visada suinteresuotas įdarbinti patį geriausią žmogų iš tos savaitės - mėnesio kandidatų sąrašo. Mano galva didžiausi kriterijai, kuriais jie vadovaujasi yra patirtis <- kompetencijos-išsilavinimas <- asmeninės savybės. Net ir neturint patirties vistiek sugebėjau pabaigęs studijas įsidarbinti į vieno didžiausių bankų klientų aptarnavimo skyrių. Kaip tai pavyko? Išryškink tai ką turį, o ne ko neturi. Visai įmanoma, kad yra dalykų, kuriuos pamiršai įrašyti į CV kaip patirtį. Mano atveju, tai atlikta pedagoginė praktika mokyklose, bei anglų mokytojo freelance veikla buvo atramos taškai, kuriuos naudojau kai buvo teiraujamasi dėl mano darbo patirties. Tad vienas iš dažniausių klausimų, kuriuos teko išgirsti tai kokia yra jūsų darbo patirtis / matome, jog dirbote [įrašykite darbo vietą čia], ar galėtumėte papasakoti daugiau. Šio klausimo galimas tęsinys yra KODĖL IŠĖJOTE IŠ TOS DARBO VIETOS. Į tokį klausimą reikia atsakyti labai atsargiai. Žinau, kad darbo birža mato kada jūs patys išeinate iš darbo, o kada jūs atleidžia darbdavys. Sunku pasakyti, ar potencialus darbdavys gali pamatyti tai, tad būtų gerai jeigu čia yra žmonių, kurie turi verslą ir įdarbina žmonės pasireikštų šiuo klausimu. Tai yra svarbu, nes galite apsimeluoti ir sakyti, kad išėjote dėl tam tikros priežasties, nors tiesa yra tokia, kad prastai dirbote ir įmonei neapsimokėjo turėti su jumis reikalų. Taip pat būkite atsargus/-i dėl pačios priežasties. Niekada nesakykite "susipykau su darbdaviu dėl ..., "darbas neatitiko lūkesčių" arba "mane atleido dėl...". Paprasčiausia ir saugiausia yra sumeluoti (taip sumeluoti, nes jūs ieškote darbo, kad nenumirtumėte badu, o sakyti tiesą dėl apgailėtino atlyginimo ar darbo sąlygų praeitame darbe kaip priežastį yra absurdiška esant tokiom sąlygom - jūs kovojate už savo gerbūvį. Iš visų įmanomų vietų per darbo pokalbį esant ekstra situacijai meluoti patariu būtent kai darbdaviui iškyla klausimas dėl išėjimo priežasties ir niekur daugiau). Trečias dažniausias klausimas, kurį teko girdėti tai "kodėl norite dirbti būtent pas mus". Iš karto prisimenu paveikslėlį internete, kuriame į tokį klausimą žmogus ieškantis darbo darbdaviams atsako "visada buvau suinteresuotas nemirti badu". Žinoma to pasakyti negalite, nes tokios replikos rezultatas gali būti 15/85 - sukelsite juoką ir greitai pasakysite "juokauju žinoma, pagrindinė priežastis kodėl pasirinkau jus yra..." arba likusį darbo pokalbio laiką darbdavys stipriai sučiaupęs lūpas, nepakeldamas galvos toliau uždavinės jums šaltai klausimus kas yra lygu jo galvoje "noriu, kad šis pokalbis kuo greičiau baigtusi". Ketvirtas dažnai girdėtas klausimas "kas jums yra svarbiausia dirbant komandoje / kaip jūs įsivaizduojate savo idealią darbo dieną / sustatykite prašau šiuos penkis dalykus prioritetine tvarka" ir panašaus tipo klausimai. Manau tai yra gan subjektyvus dalykas, tad komentuoti šio klausimo nematau prasmės. Ir paskutinis klausimas, kuris yra užduodamas visada kaip taisyklė darbo pokalbio pabaigoje yra atlyginimas. Pastebėjau, kad yra 60/40 tendencija. 60 procentų darbdavių vietoje to, kad pasakytų koks yra atlyginimas tiesiog pasiteiraus jūsų pageidaujamo atlyginimo. Tai yra gudrus klausimas dėl kelių priežasčių. Pasakę per mažą sumą atrodysite desperatiškai, o per didelę - per daug pasitikintis/-i savimi ir iš esmės minusas darbdavio užrašuose, nes lyginant kandidatus pagal pageidautiną atlyginimo dydį atsidursite žemiau. Visada patartina paieškoti panašaus darbo pobūdžio atlyginimo internete, forumuose ir per draugus prieš einant į darbo pokalbį. Šiaip konkretus atlyginimas visada yra pasakomas antrojo/trečiojo darbo pokalbio metu. 40 procentų darbdavių tiesiog pasako iškart koks yra atlyginimas ir kartais papildomas klausimas "ar toks atlyginimas jus tenkintų?". Taip pat CV portaluose darbdavių rodančių ir nerodančių atlyginimo skaičius yra neproporcingas. Bijau sumeluot, bet greitai bus patvirtintas įstatymas dėl įmonių prievolės įrašyti atlyginimą savo darbo skelbimuose, pataisykite jeigu klystu.
 
EDIT: dar pridėčiau vieną klausimą - "ką žinote / ką galėtumėte papasakoti apie mūsų įmonę"? Tai klausimas-saugiklis, kurio esmė patikrinti ar jums bent kažkiek rūpi būsima įmonė, kurioje žadate dirbti.
 
Ko nesakyti
 
VISADA stenkitės nesiplėsti atsakant į darbdavio klausimus. Šioje vietoje gal skaitydami net ir nesutiksite su manimi "ką šitas retromind imbicilas čia rašo, aišku, kad būti atviram, nebūti robotu per darbo pokalbį yra pliusas". Kai atsakydami į klausimą pasakote daugiau nei reikia, tai galite darbdavio galvoje pakišti papildomą klausimą, kurį panaudos prieš jus. Žinoma nereikia atsakinėti žodžiais TAIP arba NE, bet išsiplėsti nepatariu, nes su kiekvienu žodžiu didinate riziką pasakyti kažką netinkamo, išsiplėsti iki tiek, kad atsiras daugiau klausimų nei atsakymų. Taip pat dėl riboto laiko (darbo pokalbio trukmė 25-60 min). Kalbėdami daugiau nei reikia, galite sukurti "daug plepančio" įvaizdį, kuris gali būti neigiamas arba kartais net teigiamas dalykas (klientų aptarnavimas/prekybos agentas). Nesenai užtikau darbo skelbimą iš Transcom ir skambėjo jis maždaug taip "... mėgsti daug plepėti? Prisijunk prie...). Iš tiesų pats darbo skelbimas kvepėjo pigiai...
 
Taip pat stenkitės būti kiek įmanoma formaliu ir įsitempusiu. Kartais gali būti, kad vadovas, darbdavys, žmogiškųjų išteklių atstovas yra jaunesnis už jus arba maždaug tokio pat amžiaus. Jus galite atsipalaiduoti, numesti šiokį tokį juokelį, kai matote, kad darbo pokalbis klostosi labai gerai. Taip pat galite pasąmoningai panaudoti žodį, dėl kurio labai gailėsitės. Pavyzdžiui, vieną kartą per darbo pokalbį, kalbant apie "kodėl norėčiau dirbti jūsų įmonėje" panaudojau žodį papulti. Pats žodis papulti siejasi su atsitiktinumu, lengvabūdiškumu ir net savaime yra nevartotinas šiame kontekste. Kodėl aš pasakiau "papulti", net ir šiandien nežinau. (to darbo negavau :] ). Kai kuriose pokalbių šou, dalyviai yra susodinami į nepatogias kėdes. Priežastis paprasta, kai žmogus sėdi šiltoje, patogioje kėdėje jis atsipalaiduoja, atsiranda saugumo iliuzija. Kai žmogus sėdi nepatogioje - šis natūraliai įsitempia, yra naudojama daugiau raumenų grupių. Žmogaus protas artikuliuoja greičiau ir tiksliau, nes pasamonėje yra siunčiama žinia, kad "NENORIU ILGIAU ČIA SEDĖTI, NORIU, KAD VISKAS GREIČIAU BAIGTUSI". Žinoma jūs nepasirinksite savo kėdės per darbo pokalbį, bet tiesiog norėjau atkreipti į tokį, atrodo nepastebimą dalyką, kad net ir menkiausias atsipalaidavimas gali ateiti iš patogaus sedėjimo, o tai gali jums pakenkti.
 
Rečiau užduodami universalūs klausimai
 
1. Kokios yra jūsų gerosios 5 asmeninės savybės?
2. Kokia yra jūsų stiprioji ir silpnoji pusė.
3. Koks yra didžiausias jūsų pasiekimas?
4. Ko galite "atnešti" į mūsų darbovietę?
5. Ką veiktumėte su 1 mil eurų (rimtai, ERGO Lietuva buvo uždavę tokį klausimą).
6. Kokie yra jūsų pomėgiai?
7. Kokiose srityse jums reikėtų pasitobulinti (klausia darbo į kurį pretenduojate kontekste, žinoma).
8. Kaip jus apibūdintų jūsų draugai?
9. Ką darytumėte X situacijoje? (kalbant apie klientų aptarnavimą kaip pavyzdys - su jumis susisiekia klientas, tuo metu neturite jam/jai reikalingos informacijos, ką darote toliau? Atsakymas - atsiprašote ir pažadate susisiekti kai tik gausite klientą dominančią informaciją. Jeigu dirbate ne klientų aptarnavime, pagalvokite kokia yra banaliausia - dažniausia naujoko problema dirbant tą darbą)
10. Kiek laiko įsivaizduojate save dirbant pas mus? Šis klausimas tikriausiai yra pats kvailiausias iš visų, net už tą, kuriame klausia ką veiksite su milijonu eurų. Kodėl? O gi todėl, kad mes neesame ekstrasensai su atidarytomis čiakromis ir negalime pasakyti kas nutiks ateityje. Juk nepasakysi "iki gyvenimo galo" nes skambės absurdiškai. Labai norėčiau, kad žmogus dirbantis žmogiškųjų išteklių sferoje galėtų pakomentuoti šio klausimo prasmę ir kaip reikėtų į jį atsakyti.
11. Kaip elgiatės stresinėse situacijose? / Kaip dažnai susiduriate su stresu darbe?
 
Jūsų klausimai darbdaviui
 
Klausimas darbdaviui yra visada universalus pliusas, nes taip parodote, kad jums ne vis vien, esate pasiruošęs/-usi šio darbo pozicijai užimti nors ir rytoj. Mano rekomenduoti klausimai darbdaviui jeigu į juos nebuvo atsakytą per darbo pokalbį / darbo skelbime:
 
Labiausiai patartini klausimai darbdaviui:
 
1. Koks yra idealus kandidatas šiam darbui?
2. Kokios yra karjeros galimybės?
3. Kas jums labiausiai patinka šiame darbe? (Pastaba. Dažniausiai per darbo pokalbį su jumis sėdi 2 arba 1, o rečiau 3 žmonės. Vienas iš jų bus jūsų vadovas, kitas bus žmogiškųjų iškelių sektoriuje dirbantis asmuo, kurio darbas iš esmės ir yra priimti žmones į darbą naudojant tam tikrą klausimyną/metodiką, padėti vadovui priimti galutinį sprendimą, o trečias, kurio gali būti arba nebūti - papildomas žmogiškųjų išteklių sektoriuje dirbantis asmuo, jeigu yra daugiau nei viena komanda - kitos komandos vadovas arba tiesiog asmuo dirbantis toje įmonėje, kuris esant reikalui balsuos 1/2 arba 2/1 scenarijuose. Klausiant šio klausimo 2 arba 3 asmenys sėdintys su jumis turės skirtingus atsakymus, tad pagalvokite ar iš vis verta klausti šio klausimo.
4. Ar yra apmokymai ir kokia yra jų trukmė?
5. Kokiose srityse ši įmonė/įstaiga galėtų pasitobulinti arba koks yra šiuo metu didžiausias iššūkis šioje įmonėje?
 
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------
 
Klausimai, kuriuos patartina klausti jeigu jaučiate kūnu, jog šis darbo pokalbis yra teisinga vieta ir laikas (pokalbio atmosfera):
 
1. Ar jūs susisieksite su manimi, net jeigu atsakymas dėl šios darbo pozicijos būtų neigiamas? (Pastaba. Kai kurios įmonės, ypatingai įdarbinimo agentūros, susisieks su jumis tokiu atveju).
2. Kaip jūs pamatuosite mano pasiekimus šiame darbe, sakykime, kad ir už 6 mėnesių?
3. Ar jums yra tam tikrų abejonių dėl ko šis darbas galbūt nėra skirtas man?
4. Koks yra pats svarbiausias dalykas, kurį galėčiau pasiekti per ateinančius 2 mėnesius šiame darbe?
5. Kaip jūsų įmonė pamatuoja sėkmę?
 
 
Darbo pokalbis be žodžių
 
Darbo pokalbis nėra vien klausimai ir atsakymai. Šiokią tokią jūsų sėkmės dalį sudaro ir dalykai, kuriuos mato akys arba jaučia kūnas. Jūsų akių kontaktas, apranga, kvepalai, punktualumas, rankos paspaudimas, kūno kalba ir net eisena. Prisiminkite, kad pirmas įspūdis yra pats svarbiausias. Čia panašiai kaip teatro pasirodyme, labiausiai žmonės įsimena pasirodymo pradžią ir pabaigą. Šiaip šia tema yra rašomos atskiros knygos, tikrai visko detaliai aprašyt čia neįstengsiu. Galėčiau rekomenduoti perskaityti „Influencer: The Power to Change Anything“ ir populiariosios psichologijos straipsnius, bet apsiriboti vien lietuviška literatūra tikrai nerekomenduoju, dėl to rekomendavau anglišką knygą, tiems kas moka angliškai.
 
 
Atpažinkite vilką avies kailyje net nenuėjus i darbo pokalbį
 
Darbo skelbimas, net ir mažai turintis informacijos gali pasakyti apie įmonę labai daug.
 
Neigiami dalykai
 
Diskriminacijos aspektas.
 
Dėl lyties, religinių įsitikinimų, finansinių galimybių ir kt. diskriminacijos požymiai, kurie signalizuoja, jog įmonė yra linkusi diskriminuoti tam tikrus visuomenės sluoksnius.
 
1. Rei­ka­la­vi­mas tu­rė­ti nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį. Žmogus, kuris važinėja viešuoju transportu / neįperką nuosavo automobilio liks nusivylęs.
2. Pa­gei­da­vi­mai dėl šeimyninės pa­dė­ties. Čia gal labiau moterims, kurios galimai netolimoje ateityje planuoja šeimą.
3. "Dar­bas siū­lo­mas jau­nat­viš­ka­me, ener­gin­ga­me ko­lek­ty­ve". Girdėta? Deje, kai tokią eilutę pamatote žinokite vieną - prioritetas teikiamas tik jaunų asmenų įdarbinimui.
 
Didelių įmonių darbo skelbimai.
 
1. Jūsų komandos vadovas bus jūsų dievas.
2. Kompetencijų siaurumas. Dirbdami didelėje įmonėje, tikimybė, kad dirbsite monotonišką ir siauro-mastymo darbą ženkliai padidėja.
3. Karjeros laiptai praktiškai neegzistuoja, nes jūs neegzistuojate žmonėms dirbantiems paskutiniuose dangoraižio aukštuose. Karjerą galėsite pasiekti tik per lovą, per gimines, bet ne per sunkiai ir gerai nudirbtą darbą.
4. Jūsų idėjos praktiškai niekada nebus įgyvendintos. Tai ne dėl to, kad idėjos yra blogos, labiau dėl to, kad įmonėje, kurioje dirbsite idėjos realizavimo sparta yra labai lėta jau nekalbant apie individus, kurie jums pavydės (o tokių bus didelėse įmonėse, net neabejokite).
5. Jūs - daiktas. Pats, kaip ir minėjau, dirbau vieno banko (skandinaviško) klientų aptarnavimo skyriuje. Kiekvieną dieną jaučiausi kaip daiktas, nes neturėjau asmeninės erdvės, besikeičianti darbo vietos politika "pagal skandinavišką modelį" yra į depresiją varantis variklis - negali pasidėti savo asmeninių daiktų, nes kitą dieną dirbsi visai kitam gale, negali turėti savo stresinio kamuoliuko, kurį gali pamaigyti, tu mažai kuo skyries nuo spausdintuvo ar lempos. Tu esi daiktas ir susitaikyk su tuo.
6. Jautiesi mažyčiu mikroorganizmu, kurio pati egzistavimo prasmė yra apskritai abejotina. Gali pasireikšti vidutinio amžiaus krizė anksčiau laiko.
 
"Jūs pas mus dirbsite ne ilgiau kaip kelis mėnesius" darbo skelbimai.
 
Tokius atpažinti yra labai paprasta. Jeigu matote vieną iš šių eilučių darbo skelbime, turėkite omenyje, kad asmeniui, atsakingam už šio darbo skelbimo platinimą pritrūko žodžių ir įrašė kaip vieną arba kelis įmonės pliusų fundamentalius dalykus, be kurių joks darbuotojas nesutiks dirbti šio reklamuojamo darbo.
 
1. Laiku mokamas atlyginimas (super, nereikės porą savaičių gyventi pusbadžiu)
2. Visos socialinės garantijos (ačiū, kad sumokat už mane PSD, PVM ir kaupiat pensiją)
3. Draugiškas kolektyvas (nes dažnai būna nedraugiškas kolektyvas)
4. Darbą šiuolaikiškoje ir patikimoje kompanijoje (nes dažnai būna nešiuolaikiškų ir nepatikimų kompanijų).
5. Neturinčius darbo patirties apmokome (pas mus dažnai keičiasi žmonės šioje pozicijoje :( ).
6. [tuščia] (mes nelabai ką galime pasiūlyti jums apart atlyginimo, arba mums tiesiog nerūpi jūsų lūkesčiai)
 
Teigiami dalykai
 
1. Profesinio tobulėjimo galimybes.
2. Karjeros perspektyvas ir motyvuotą / konkurencingą atlyginimą.
3. Visas darbui reikalingas priemones.
4. Apmokymus prieš pradedant darbą.
5. Sveikus užkandžius / šviežius vaisius / kavą darbo metu. (kai kam gali pasirodyti šitas labai keistas, bet patikėkite, kartais praverčia ir pasako šį bei tą apie įmonės vidinę darbo kultūrą).
 
Ačiū mielas drauge, kad perskaitei mano visą, pusę metų sukauptą žinių bagažą, kurį įgijau dirbant ir beieškant darbo. Su nekantrumu lauksiu jūsų komentarų bei kritikos vietose, kuriose galbūt nusišnekėjau ir žinoma jūsų asmeninės patirties ir patarimų ieškant darbo ir dalyvaujant darbo pokalbiuose. B-)
 
P.S pridedu video gerai nuotaikai :D
 

Temos kaip šita pretty much sums up dabartinę uždarbiečių kartą. Vien pro čia prasinešus VMI būtų veiksmo nemenkai :)
Kas stebina tai kiek žmonės arba apsimeta, kad kažką lyg ir girdėję, ar net pritempinėja kažkokias kreivas interpretacijas ir po to daro išvadas, kad mokesčius nemokėti yra ok, nu, nes gi mažas "navaras". FFS, įstatymai yra lygūs visiems ir kažkokios aplinkybės, susijusios su amžiumi ar "užsidirbimu pradžiai ir po to legalizuotis" yra jaučio trąšos.

Temos kaip šita pretty much sums up dabartinę uždarbiečių kartą. Vien pro čia prasinešus VMI būtų veiksmo nemenkai :)
Kas stebina tai kiek žmonės arba apsimeta, kad kažką lyg ir girdėję, ar net pritempinėja kažkokias kreivas interpretacijas ir po to daro išvadas, kad mokesčius nemokėti yra ok, nu, nes gi mažas "navaras". FFS, įstatymai yra lygūs visiems ir kažkokios aplinkybės, susijusios su amžiumi ar "užsidirbimu pradžiai ir po to legalizuotis" yra jaučio trąšos.

Teisingai ir padarei. :) Mane tai vemt verčia tokie lochatronai kurie, moko vaikus nuo mažens slėpti mokesčius ir sukčiauti. Paskui užaugę verkia kokia suknista valstybė, jų neišlaiko, mokesčius kelia ir t.t. Jeigu nuo mažens jau jiems skiepyjama, jog nusukti mokesčius, klastoti dokumentus ir t.t. yra gerai, tai auga dalbajobų karta. :)
 
Matai čia užsipuolė vaiką, kad nori kelis centus užsidirbti... Kiek tie keli centai? Nori centų užsidirbti, tai tegu eina butelius rinkti, o ne vaidinti verslininko pasileidęs e-shop'ą ir nemokėdamas mokesčių kaip visi normalūs žmonės. :)
 
Pavaidinti, kad turi e-shop'ą tai mandras, bet kai vmi beldžiasi į duris tai baigia į kelnes prišikti. :)

Yra. Užtenka dabar perduoti tavo duomenis vmi ir bėdą jau turi, nuo kurios nebepabėgsi. Jeigu nepatingėsiu, tai rytoj pats perduosiu tavo duomenis vmi. :)
 
http://www.vmi.lt/cms/stop-seseliui

Maža problema - teks siūlyti prekes/paslaugas, kurių savikaina mažesnė arba lygi tiems 30%, kitaip gražiai į minusą važiuojama..

Maža problema - teks siūlyti prekes/paslaugas, kurių savikaina mažesnė arba lygi tiems 30%, kitaip gražiai į minusą važiuojama..

Bullshit.
Sodra yra ne savo pensijos kaupimas, o esamų pensininkų šelpimo už tavo pinigus sistema, kurios galų sudūrinėjimas vyksta tik per pensinio amžiaus didinimą.
Ši sistema veikia tik solidarumo pagrindu ir tai išduoda faktas, jog negaliu pats savo galva apsispręsti nemokėti Sodrai visiškai jokios dalies ir pats pasilikti tą dalį nuo atlyginimo sau ir grynai savarankiškam naudojimui. Bet kas, pasiskaičiavęs kiek sumoka mokesčių ir kiek turėtų gauti būdamas pensinio amžiaus supras, kad gaus stipriai mažiau.

Turėjau ir aš tokius, abu buvo Compaq :). 3.11 per Floppy upgrade dariau iš senos DOS, monochrome ekranas dar buvo, kažkur dar foto mėtosi.
Su 95 jau spalvotas, trackball buvo ant paties ekrano krašto, o duomenis iš gerokai modernesnio stacionaro, kad nereiktų su FDD žaisti, kilnojau per Total Commander (tuo metu dar Windows Commander) ir su specifiniu LPT kabeliu :)

Zmogui vos ne depresija, o jus cia apie seima, vaikus ir skyrybas garantuotas. Jau matau kaip su virve rankoje ant taburetes lipa temos autorius :)
Jei rimtai - keisti teks viska is pagrindu kaip ir jau auksciau zmogus minejo. Ka ir kaip - niekas uz tave nesugalvos.
Lengviausias ir pigiausias budas pokyciams - sportas. Kiekvienas mazas pasiekimas jausis kaip nedidele asmenine pergale. Jei po truputi isivaziuosi - teks pradeti daryti viska teisingai o ne bet kaip. Pradesi ieskoti informacijos, patarimu, galbut atrasi bendraminciu. Jei viskas vystysis sekmingai - prades keistis ir likusi aplinka, igausi pasitikejimo savimi. Reikalai pajudes.
Geriausiai iliustruojantis visa sita mano rasliava paveiksliukas:
http://thinkingmomsrevolution.com/wp-content/uploads/2012/05/zoeypic.jpg

Cia kita situacija :) Kaikuriuos(ias) tiesios reiktu kastruoti, bet as ne apie tai.
As kalbu butent apie tai, kai norisi seimos, vaiku, proto jau yra, netgi partneris tinkamas daznai buna, bet laukiama geresnio laiko. Arba dar kazko laukiama, kazko kas tikriausiai niekad neateis.
Mano dukros grupeje vaikus i darzeli atveda keletas tokiu dieduku, is paziuros netoli 50 metu. Na ko jau ko, bet ju vietoje but as tikrai nenoreciau :D
Musu vaikai tokio pat amziaus, bet teveliu amzius kaip mano tevu toks. Ir kai mano tevai dabar visa laika ir pinigus gali skirti sau, sitie senieji teveliai iki pensijos rupinsis savo atzalom. Paskui rupescio jau reiks jiems patiems. As ju vietoje vaiku isviso nebetureciau tokio amziaus, taciau ne man sprest ir ne man suprast, kas dedasi vieniso keturiasdesimtmecio galvoje. Todel linkiu iki tiek neatideliot :)
Ir griztant pire temos, butent seimos atsiradimas man padejo nebepasiekt sito "emocinio dugno", kur pries tai atsidurdavau daznokai.

pasidarai pora vaiku,pasiimi paskola butui-kotedzui-atrandi gyvenimo prasme-dirbi kaip tepalas po 10h i diena.prasom,dekoti uz patarimus nereikia,negaila man....Turiu daugiau tokiu

Žiūri į variantus, kurie bent 36 mėn. garantijos duoda, o tada jau nebent privalomai į USB 3.0 ir 7200rpm vidinio HDD greitį.
Kiek teko susidurti, tai 3,5" kaladės su išoriniu maitinimu gerokai dažniau užsilenkia nei per USB maitinami 2,5" variantai.
Arba variantas pasiimti 2,5" HDD su ilga garantija ir geromis specifikacijomis kartu su padoriu USB-SATA stalčiuku ir susirinkti daiktą pačiam :)

Dabar kątik pasijungiau iš išsimėginau:
 
http://www.speedtest.net/result/5715277420.png
 
Įdomiai, Rygą pingina.
 
Bet žymiai geriau nei Balticum Belaidis, kuris itin retai išstena deklaruojamus 8Mbps :)
 
EDIT: va, palyginimui su esamu:
 
http://www.speedtest.net/result/5715291296.png
 
Užmiestis, tad nėra įspūdingas pasirinkimas. O kai prieš gerus 5 metus buvo Erdvės, tai išvis.. :D

tempia gumą iki kol atgaus pinigus iš savo tiekėjo, tada šuns akis įsitaisę sakys, kad soriukas, nepaėjo atrišimas. O dabar tik vilkina ir tiek - nejau nepasakė niekad kiek realiai gali trukti? Nes gal ir tamsta nori per greitai veiksmo nepaisant, kad buvo pasakyta kiek mažiausiai visa tai trunka?