E-Mindis

Esi labai protingas žmogus.
Todėl, kad nusprendiai ieškoti masalo kuris tau numestu įdėjas, o tu jas atsirinktum ar jos geros ar blogos ir po to pradėtum jas įgyvendint.
 
P.S. Savo įdėjų niekas nesakys, kažkokiam anonimui, kuris apsimeta investuotoju.

Laimė ir Pinigai yra du skirtingi dalykai.
Už pinigus tu gali nusipirkti Mersedes mašiną, Jachta ,Kateri, Namą, Prostitutę, Maisto ir kitų dalykų, kad save patenkintum ir išgyventum. Tie žaisliukai tave padaro laimingą tik tam tikra laiką, bet po to atsibosta ir tenka pirkti nauja žaisliuką, kad dirbtinai sukeltum sau laimę.
 
Laimė yra pakankamai sunku apibūdinti. Bet kiekvienas tą jausmą esame patyrę.
Laimės būseną mes galime apibūdinti labai skirtingai, todėl pabandysiu pateikti kelias istorijas.
 
Pirmoji istorija yra apie žmogų kuris nėra vargšas ir tikrai ne milijonierius, kad galėtų laisvai eiti ir taškytis pinigais į visas keturias puses, šitą veikėja pavadinkime Jonu.
 
Jonas turi namą, mašiną ir kitus būtinus daiktus, kad išgyventu šitame pasaulyje. Bet jis turi vieną ydą, jis labai myli pinigus labiau už bet ką pasaulyje. Šitas žmogelis yra labai skūpaus būdo ir ne duok tu dieve jam, kad jis pamestu nors viena grašį.
 
Atsikėlęs anksti ryte, Jonukas nusprendžia jog jam reikėtų kur nors pailsėti, na tarkime prie jūros kaip yra madinga. Jonukas sėda į savo ne visiškai naują, bet dar važiojanti automobilį ir nuvykstą į gražiausia Lietuviškos vasaros miestą, Palangą. Nuošalyje pasistatęs mašiną traukia pagulėti į paplūdimį. Atsistojęs ant paplūdimio tilto Jonukas apsižvalgo ir sako wow kiek daug čia gražių panelių. Ankščiau Jonukas nebuvo matęs tokių gražių panelių, nes gyveno kaime, šalia tekančio Nemunėlio. Jis trumpai pamąsto, pamąsto ir taria, reikia užkalbinti kokia gražia panelę ir gal kas nors gausis, bet jis tikrai nežada išleisti nei vieno cento, nes labai dievina pinigus.
 
Jonukas užkalbina dailia, ilgaplaukę, auksaplaukę panelę ir su ja gana smagiai bendrauja, bet mintyse galvoja nei velnio aš nežadu išleisti tų savo turimų pinigų. Po kurio laiko bendravimo, jis visiškai pamiršta apie pinigus, nes jam tiesiog patinka tuos panelės charakteris ir visa kita ir visai nesąmoningai jei taria, žinai gal norėtum nueiti su manimi į kavinę ir tenai užsisakytume ledų ir kitų gaiviųjų gėrimų ? O Mergina taip nedrąsiai taria gal... Tada Jonukas paklausia dar karta, bet jau užtikrintu balsu, tai nori ar ne. Kadangi mergina turi tik du varianto pasirinkimus ji tiesiog negali atsisakyti, nes žodelis gal jau nebegalioja.
 
Jonukas jai užsako gaiviųjų gėrimų ir ledų, ir pajunta kaip dingsta jo pinigai. Tada jis susimąsto, kad išleido savo pinigus. Skaitydami šį tekstą jūs jaučiate, kad aš norėčiau parašyti jog „Jonukas labai nuliūsta, kad išleido savo pinigus, juk taip ?“, bet deja taip nėra. Jonukas pažiūri į pinigus ir į panelę, dar karta pažiūri į pinigus ir į panelę. Matydamas, kad panelė yra labai laiminga, saves negriaužia dėl to, kad išleido pinigus, nes supranta, kad kitam žmogui yra su jo smagu bendrauti, dalintis įspūdžiais ir visais kitais ne materialiai dalykais.
 
P.S. Tai yra tik viena iš laimės formų.
 
Vakar žiūrėjau laidą „Ką manai ?“, ta laida buvo apie muzikantus. Aš šitą laidą žiūrėjau ne dėl to, kad man patinka Lietuviška muzika ar kad tie žmonės skųsis jog menininkams ir artistams mažai moka. Šitą laidą žiūrėjau vien dėl to, kad iš tų visų dalyvių dalyvavo Marijonas Mikutavičius, gal jis ir nėra tobulas laidų vedėjas, aktorius ar muzikantas, bet jis nors to neparodo ir visiškai nesididžiuoja kaip tokios žvaigždės: Egidijus Dragūnas, Natalija Bonkė Bunkė, kurie keliasi reitingus skandalų pagalba. Marijonas Mikutavičius moka gana įdomiai filosofuoti ir tai buvo viena priežasčių dėl kurios aš žiūrėjau šitą laidą. Iš tuos laidos man patiko viena Marijono mintis „Tu kuri ne tam, kad gautum tą blizguti“, „Tu kuri ne tam, kad jau žinai, kad sukursi būtent tą dalyką ir tu gausi daug pinigų“. [/b]Siūliau pažiūrėti video nuo 11.56 minutės ir tikrai nesigailėsite, kad skyrėte tas 2 ar 5 minutes ką jis pasakė per tą laiką.
 
Mano perfrazuota citata iš Marijono žodžių yra tokia:
„Tu sieki tikslo ne tam, kad už dirbtum daug pinigų, bet tam, kad kurtum ir pasektum tą tikslą, nes tuo tikslo kelias yra pati didžiausia gyvenimo laimė.“
Aš taip pat galėjau sakyti jog tą citatą labai ilgai masčiau ir kūriau dienas ir naktis kol ta citata atsirado, bet taip nebuvo, todėl, kad įkvėpimas ateina savaime, kaip ir laimė.
 
Tai pat laimę galime įžvelgti ir vaikuose. Kai tu matai 5 – 7 metų vaikus, tu supranti, kad tie vaikai turi laimę, nes į gyvenimą žiūri nerūpestingai, džiaugiasi kiekviena diena ir žaidžia įvairius žaidimus, kurių suaugę žmonės negalį žaisti. It tu nu tų vaikų užsikreti lygiai tokia pat laimę, ta vaikų laimė sklinda kaip virusas, nes tada tu užmiršti laiką, skubėjimą ir kitus faktorius kurie mums sukelia, ne džiaugsmą, o antipatija.
 
Tai štai kas yra ta laimė, bet ją kiekvienas supranta skirtingai.
 
Aš nesakau, kad yra pinigai blogis ir jie nesukelia laimė. Viskas priklauso nuo to kaip mes elgsimės su pinigais, jei mes dirbsime dėl pinigų ir jos leisime tai bus vergavimas ir tikrai nebūsime laimingi. Bet jei mes uždirbsime pinigus ir jos investuosime, kad uždirbtume dar daugiau pinigų ir tame jausime malonumą tada, mes gausime laimės doze, o ne vergavimą dėl pinigų ir jų leidimą. Su pinigais yra truputi sunkiau gauti laimę, nes nemastydamas gali labai lengvai paslysti ir susikurti tokia nelaimę, kad po to teks patirti tokį skausmą kurio nenorėtum patirti.
 
Viena priežastis kodėl, žmonės laimėję pinigus loterijoje jaučiasi laimingi, nes jie turi daug pinigų ir atrodo, kad tie pinigai niekada nesibaigs ir jie yra karaliai, nes turi daug pinigų. Bet deja realybė sako visai ką kitką, nei teorinė aukso puodo laimė.
 
Tai būtų mano tokie pamastymai.

Straipsnis turėtu skambėti ne „Ieškomas laiduotojas, už paslaugą mokami dideli pinigai“, o „Viską padarykite už mane, kad mano subinė nenusviltu, o jūsų subinė man nerūpi, nes jūs už mane laiduosite, kad ir ką pridirbčiau“.
 
Iš tavo parašyto straipsnio ir diskusijų susidaro toksai įspūdis jog tu neturi pinigų, interneto, būsto, bet nori pradėti savo verslą kuris turėtu atnešti tau stulbinamą sėkmę.
O ta tavo sėkminga idėja būtų parduoti elektronines prekes kurių ir taip yra apstu įvairiuose ne internetinėse parduotuvėse, o ką jau kalbėti apie internetinę erdvę kurioje konkurencija yra itin sunki, nes norint įsitvirtinti internete reikia laiko, nervų, pastangų ir daug kapitalo.
 
Viską apibendrinant galiu pasakyti viena dalyką apie tave, tu esi savanaudis, egocentriškas, egoistiškas žmogus.
Ir tu nei velnio neturi žalio supratimo jog verslas yra statomas ne ant kito žmogaus pečių, bet ant savo pečių.
Verslo naštą turi prisiimti tas žmogus kuris kuria verslą, o ne bandytu užsilipti ant kito žmogaus sprando ir sakyti nunešk mane iki mano tikslo ir po to atsiskaitysime.
 
P.S. Nei vienas sveiko proto žmogus nelaiduotu už nežinomą asmenį.
Aš laiduodamas už savo šeimos narį susimastyčiau ar tikrai verta dėl to savo giminaičio aukotis, o tu čia ateini į forumą ir pareiški laiduokite už mane, jei viskas ore gaunasi bus viskas šaunu, o jei ne tai ne mano bėdos.Tu bent turi sveiko proto rašyti tokius tekstus tokiam forume ?
 
Prašyk giminių, senelių, bet tikriausiai mato, kad tau trūksta vieno balkio tai ir neskolina, o čia atėjęs galvoji kažkam apsuksi galvą parašydamas 3000LT :o ir visi puls laiduoti ?
 
Tavęs nenorėjau įžeisti,kita kartą susimastyk prieš rašydamas tokius tekstus.

Man nereikia su jumis užmegzti jokių, kontaktų, nes aš viską matau iš jūsų postų skaičiaus ir postų kokybės. Jūs parašėte 5 pranešimus, kad investuojate į projektus. Kaip matau iš tų 5 pranešimu nesulaukėte nei vieno pranešimo į savo pašto dėžutę. Todėl nusprendėte sukurti dar viena pranešimą ir jums pasisekė, jūs raudote žmogų, bet kažin ar tas žmogus protingai pasielgė ? Tikriausiai, kad nelabai protingai, bet aišku čia ne man spręsti, tai buvo jo pasirinkimas...
 
Ir aš čia ne iš piršto laužiu tokius dalykus, viskas matosi jūsų profilio anketoje.
 
Dabar pasvarstykime:
Ar rimtas investuotojas rašytu 6 vienodus pranešimus, jog ieško investuotojo ? Kažin, nes jis rimtas žmogus kuris ieško rimto žmogaus. O kaip matau jūs nesate rimtas, žmogus ir tai pat ieškote nerimto projekto į kūrį gal ir investuotumėte 500 LT su kuriais nieko nenuveiktumėte ir iš tų 500 LT jūs ištrauktumėte špyga taukuota.
 
 
Ne investuotojai ieško projekto, bet projekto kūrėjai ieško investuotojų.
Reta išimtis, kai investuotojai ieško kur investuoti, tai yra jie seka tinklapius kurie turi dideli skaičiu lankytoju ir tada jei mato, kad ateityje projektas bus sėkmingas investuoja ir susiranda tą projekto kūrėja.
PVZ.: GETJAR projektas.
 
P.S. Man atrodo labiau tu susipažink kas yra investavimas ir tada investuok. Ir investuok ne mažas sumas, o dideles, jei aišku tam turi pinigų.
Ir be tuo investuotojai nėra tik tie žmonės kurie savo klijantams pameta pinigus ir sako: na vyrukai sukurkite super projektą, kad jis neštu pelną, o aš nieko neveiksiu tik sėdėsiu, deja taip nėra, nes investuotojai ieško programuotoju profesionalų, marketingo specialistu ir t.t.
Jei esi investuotojas turi turėti nemažai pažinčių ir kontaktų, bei padėti kompanijai įsivažiuoti į viežias, kad ji pelningai dirbtu.
 
O jei čia nusprendei pasimėtyti pora šimtuku litų, tai nieko nebus. Kiekviena profesija yra tarsi menas, ne išimtis ir investavimas.

Man nereikia su jumis užmegzti jokių, kontaktų, nes aš viską matau iš jūsų postų skaičiaus ir postų kokybės. Jūs parašėte 5 pranešimus, kad investuojate į projektus. Kaip matau iš tų 5 pranešimu nesulaukėte nei vieno pranešimo į savo pašto dėžutę. Todėl nusprendėte sukurti dar viena pranešimą ir jums pasisekė, jūs raudote žmogų, bet kažin ar tas žmogus protingai pasielgė ? Tikriausiai, kad nelabai protingai, bet aišku čia ne man spręsti, tai buvo jo pasirinkimas...
 
Ir aš čia ne iš piršto laužiu tokius dalykus, viskas matosi jūsų profilio anketoje.
 
Dabar pasvarstykime:
Ar rimtas investuotojas rašytu 6 vienodus pranešimus, jog ieško investuotojo ? Kažin, nes jis rimtas žmogus kuris ieško rimto žmogaus. O kaip matau jūs nesate rimtas, žmogus ir tai pat ieškote nerimto projekto į kūrį gal ir investuotumėte 500 LT su kuriais nieko nenuveiktumėte ir iš tų 500 LT jūs ištrauktumėte špyga taukuota.
 
 
Ne investuotojai ieško projekto, bet projekto kūrėjai ieško investuotojų.
Reta išimtis, kai investuotojai ieško kur investuoti, tai yra jie seka tinklapius kurie turi dideli skaičiu lankytoju ir tada jei mato, kad ateityje projektas bus sėkmingas investuoja ir susiranda tą projekto kūrėja.
PVZ.: GETJAR projektas.
 
P.S. Man atrodo labiau tu susipažink kas yra investavimas ir tada investuok. Ir investuok ne mažas sumas, o dideles, jei aišku tam turi pinigų.
Ir be tuo investuotojai nėra tik tie žmonės kurie savo klijantams pameta pinigus ir sako: na vyrukai sukurkite super projektą, kad jis neštu pelną, o aš nieko neveiksiu tik sėdėsiu, deja taip nėra, nes investuotojai ieško programuotoju profesionalų, marketingo specialistu ir t.t.
Jei esi investuotojas turi turėti nemažai pažinčių ir kontaktų, bei padėti kompanijai įsivažiuoti į viežias, kad ji pelningai dirbtu.
 
O jei čia nusprendei pasimėtyti pora šimtuku litų, tai nieko nebus. Kiekviena profesija yra tarsi menas, ne išimtis ir investavimas.

Esi labai protingas žmogus.
Todėl, kad nusprendiai ieškoti masalo kuris tau numestu įdėjas, o tu jas atsirinktum ar jos geros ar blogos ir po to pradėtum jas įgyvendint.
 
P.S. Savo įdėjų niekas nesakys, kažkokiam anonimui, kuris apsimeta investuotoju.

Esi labai protingas žmogus.
Todėl, kad nusprendiai ieškoti masalo kuris tau numestu įdėjas, o tu jas atsirinktum ar jos geros ar blogos ir po to pradėtum jas įgyvendint.
 
P.S. Savo įdėjų niekas nesakys, kažkokiam anonimui, kuris apsimeta investuotoju.

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Laimė ir Pinigai yra du skirtingi dalykai.
Už pinigus tu gali nusipirkti Mersedes mašiną, Jachta ,Kateri, Namą, Prostitutę, Maisto ir kitų dalykų, kad save patenkintum ir išgyventum. Tie žaisliukai tave padaro laimingą tik tam tikra laiką, bet po to atsibosta ir tenka pirkti nauja žaisliuką, kad dirbtinai sukeltum sau laimę.
 
Laimė yra pakankamai sunku apibūdinti. Bet kiekvienas tą jausmą esame patyrę.
Laimės būseną mes galime apibūdinti labai skirtingai, todėl pabandysiu pateikti kelias istorijas.
 
Pirmoji istorija yra apie žmogų kuris nėra vargšas ir tikrai ne milijonierius, kad galėtų laisvai eiti ir taškytis pinigais į visas keturias puses, šitą veikėja pavadinkime Jonu.
 
Jonas turi namą, mašiną ir kitus būtinus daiktus, kad išgyventu šitame pasaulyje. Bet jis turi vieną ydą, jis labai myli pinigus labiau už bet ką pasaulyje. Šitas žmogelis yra labai skūpaus būdo ir ne duok tu dieve jam, kad jis pamestu nors viena grašį.
 
Atsikėlęs anksti ryte, Jonukas nusprendžia jog jam reikėtų kur nors pailsėti, na tarkime prie jūros kaip yra madinga. Jonukas sėda į savo ne visiškai naują, bet dar važiojanti automobilį ir nuvykstą į gražiausia Lietuviškos vasaros miestą, Palangą. Nuošalyje pasistatęs mašiną traukia pagulėti į paplūdimį. Atsistojęs ant paplūdimio tilto Jonukas apsižvalgo ir sako wow kiek daug čia gražių panelių. Ankščiau Jonukas nebuvo matęs tokių gražių panelių, nes gyveno kaime, šalia tekančio Nemunėlio. Jis trumpai pamąsto, pamąsto ir taria, reikia užkalbinti kokia gražia panelę ir gal kas nors gausis, bet jis tikrai nežada išleisti nei vieno cento, nes labai dievina pinigus.
 
Jonukas užkalbina dailia, ilgaplaukę, auksaplaukę panelę ir su ja gana smagiai bendrauja, bet mintyse galvoja nei velnio aš nežadu išleisti tų savo turimų pinigų. Po kurio laiko bendravimo, jis visiškai pamiršta apie pinigus, nes jam tiesiog patinka tuos panelės charakteris ir visa kita ir visai nesąmoningai jei taria, žinai gal norėtum nueiti su manimi į kavinę ir tenai užsisakytume ledų ir kitų gaiviųjų gėrimų ? O Mergina taip nedrąsiai taria gal... Tada Jonukas paklausia dar karta, bet jau užtikrintu balsu, tai nori ar ne. Kadangi mergina turi tik du varianto pasirinkimus ji tiesiog negali atsisakyti, nes žodelis gal jau nebegalioja.
 
Jonukas jai užsako gaiviųjų gėrimų ir ledų, ir pajunta kaip dingsta jo pinigai. Tada jis susimąsto, kad išleido savo pinigus. Skaitydami šį tekstą jūs jaučiate, kad aš norėčiau parašyti jog „Jonukas labai nuliūsta, kad išleido savo pinigus, juk taip ?“, bet deja taip nėra. Jonukas pažiūri į pinigus ir į panelę, dar karta pažiūri į pinigus ir į panelę. Matydamas, kad panelė yra labai laiminga, saves negriaužia dėl to, kad išleido pinigus, nes supranta, kad kitam žmogui yra su jo smagu bendrauti, dalintis įspūdžiais ir visais kitais ne materialiai dalykais.
 
P.S. Tai yra tik viena iš laimės formų.
 
Vakar žiūrėjau laidą „Ką manai ?“, ta laida buvo apie muzikantus. Aš šitą laidą žiūrėjau ne dėl to, kad man patinka Lietuviška muzika ar kad tie žmonės skųsis jog menininkams ir artistams mažai moka. Šitą laidą žiūrėjau vien dėl to, kad iš tų visų dalyvių dalyvavo Marijonas Mikutavičius, gal jis ir nėra tobulas laidų vedėjas, aktorius ar muzikantas, bet jis nors to neparodo ir visiškai nesididžiuoja kaip tokios žvaigždės: Egidijus Dragūnas, Natalija Bonkė Bunkė, kurie keliasi reitingus skandalų pagalba. Marijonas Mikutavičius moka gana įdomiai filosofuoti ir tai buvo viena priežasčių dėl kurios aš žiūrėjau šitą laidą. Iš tuos laidos man patiko viena Marijono mintis „Tu kuri ne tam, kad gautum tą blizguti“, „Tu kuri ne tam, kad jau žinai, kad sukursi būtent tą dalyką ir tu gausi daug pinigų“. [/b]Siūliau pažiūrėti video nuo 11.56 minutės ir tikrai nesigailėsite, kad skyrėte tas 2 ar 5 minutes ką jis pasakė per tą laiką.
 
Mano perfrazuota citata iš Marijono žodžių yra tokia:
„Tu sieki tikslo ne tam, kad už dirbtum daug pinigų, bet tam, kad kurtum ir pasektum tą tikslą, nes tuo tikslo kelias yra pati didžiausia gyvenimo laimė.“
Aš taip pat galėjau sakyti jog tą citatą labai ilgai masčiau ir kūriau dienas ir naktis kol ta citata atsirado, bet taip nebuvo, todėl, kad įkvėpimas ateina savaime, kaip ir laimė.
 
Tai pat laimę galime įžvelgti ir vaikuose. Kai tu matai 5 – 7 metų vaikus, tu supranti, kad tie vaikai turi laimę, nes į gyvenimą žiūri nerūpestingai, džiaugiasi kiekviena diena ir žaidžia įvairius žaidimus, kurių suaugę žmonės negalį žaisti. It tu nu tų vaikų užsikreti lygiai tokia pat laimę, ta vaikų laimė sklinda kaip virusas, nes tada tu užmiršti laiką, skubėjimą ir kitus faktorius kurie mums sukelia, ne džiaugsmą, o antipatija.
 
Tai štai kas yra ta laimė, bet ją kiekvienas supranta skirtingai.
 
Aš nesakau, kad yra pinigai blogis ir jie nesukelia laimė. Viskas priklauso nuo to kaip mes elgsimės su pinigais, jei mes dirbsime dėl pinigų ir jos leisime tai bus vergavimas ir tikrai nebūsime laimingi. Bet jei mes uždirbsime pinigus ir jos investuosime, kad uždirbtume dar daugiau pinigų ir tame jausime malonumą tada, mes gausime laimės doze, o ne vergavimą dėl pinigų ir jų leidimą. Su pinigais yra truputi sunkiau gauti laimę, nes nemastydamas gali labai lengvai paslysti ir susikurti tokia nelaimę, kad po to teks patirti tokį skausmą kurio nenorėtum patirti.
 
Viena priežastis kodėl, žmonės laimėję pinigus loterijoje jaučiasi laimingi, nes jie turi daug pinigų ir atrodo, kad tie pinigai niekada nesibaigs ir jie yra karaliai, nes turi daug pinigų. Bet deja realybė sako visai ką kitką, nei teorinė aukso puodo laimė.
 
Tai būtų mano tokie pamastymai.

Pilnai sutinku su tavimi :)
Aš pats buvau prašovęs pora gerų įdėjų vien dėl to, kad nepirkau domeno.
 
Jei tiki savo įdėja tai daryk,nestovėk vietoje ir nelauk kol tavo traukinys nuvažios.
Remkis Nike šūkiu "Just do it".
Kaip ir sakė, kol nepažinsi savęs tol nieko gero nenuveiksi.Jei dar nesi savęs pažinęs ir nežinai kuo nori siūlau paskaityti Anthony Robbins knyga "Pažadinkite savyje MILŽINĄ". Perskaitęs tą knygą pasikeis tavo mastymas į aplinką ir apskritai siūlau pažiūrėti A.Robbinsono seminarus YOUTUBE tinkle ar paskaityti angliųkus straipsniukus.
 
P.S. Manau, kad ir daugiau atsiras uždarbio narių kurie pasidalins savo patirtimi, nes tokie įrašai turėtu būti dedami į asmenini tobulėjimą.
 
Visi sėkmingi žmonės, tas pats ir Stevas Jobsas vadovavosi formule:
daryk sprendimus "Jis nusprendė sukurti kompiuteri ir tai padarė" + būk atkaklus,užsispyręs,kantru... "Jeigu Stevas Jobsas būtų neturėjas atkaklumo,užsispyrimo,kantrumo... Kažin ar šiandiena mes spaudytume plančetinius kompiuteriu." + Tikėjimas savo įdėja "Jei Stevas Jobas nebūtų tikėjas savo įdėja kažin ar kanors būtų pasiekes."
 
Mes tau negalime duoti formules, kaip daryti pinigus,nes jei taip būtų tada nebūtų turtingu žmonių šiame pasaulyje.
Mes tau negalime pasakyti kaip tai padaryti, nes mes nežinome tavo asmenybės,kokie yra tavo gyvenimo tikslai.Kiekvėnas žmogus yra skirtingas,o skirtingėms žmonėms reikia skirtingos formulės, tokie yra gamtos dėsniai.Kas vienam žmogui tinka kitam žmogui gali visiškai netikti ar nepatikti, bet aš jau čia per daug nukrypau nuo temos, nes pradedu apie asmenini tobulėjimą.

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Laimė ir Pinigai yra du skirtingi dalykai.
Už pinigus tu gali nusipirkti Mersedes mašiną, Jachta ,Kateri, Namą, Prostitutę, Maisto ir kitų dalykų, kad save patenkintum ir išgyventum. Tie žaisliukai tave padaro laimingą tik tam tikra laiką, bet po to atsibosta ir tenka pirkti nauja žaisliuką, kad dirbtinai sukeltum sau laimę.
 
Laimė yra pakankamai sunku apibūdinti. Bet kiekvienas tą jausmą esame patyrę.
Laimės būseną mes galime apibūdinti labai skirtingai, todėl pabandysiu pateikti kelias istorijas.
 
Pirmoji istorija yra apie žmogų kuris nėra vargšas ir tikrai ne milijonierius, kad galėtų laisvai eiti ir taškytis pinigais į visas keturias puses, šitą veikėja pavadinkime Jonu.
 
Jonas turi namą, mašiną ir kitus būtinus daiktus, kad išgyventu šitame pasaulyje. Bet jis turi vieną ydą, jis labai myli pinigus labiau už bet ką pasaulyje. Šitas žmogelis yra labai skūpaus būdo ir ne duok tu dieve jam, kad jis pamestu nors viena grašį.
 
Atsikėlęs anksti ryte, Jonukas nusprendžia jog jam reikėtų kur nors pailsėti, na tarkime prie jūros kaip yra madinga. Jonukas sėda į savo ne visiškai naują, bet dar važiojanti automobilį ir nuvykstą į gražiausia Lietuviškos vasaros miestą, Palangą. Nuošalyje pasistatęs mašiną traukia pagulėti į paplūdimį. Atsistojęs ant paplūdimio tilto Jonukas apsižvalgo ir sako wow kiek daug čia gražių panelių. Ankščiau Jonukas nebuvo matęs tokių gražių panelių, nes gyveno kaime, šalia tekančio Nemunėlio. Jis trumpai pamąsto, pamąsto ir taria, reikia užkalbinti kokia gražia panelę ir gal kas nors gausis, bet jis tikrai nežada išleisti nei vieno cento, nes labai dievina pinigus.
 
Jonukas užkalbina dailia, ilgaplaukę, auksaplaukę panelę ir su ja gana smagiai bendrauja, bet mintyse galvoja nei velnio aš nežadu išleisti tų savo turimų pinigų. Po kurio laiko bendravimo, jis visiškai pamiršta apie pinigus, nes jam tiesiog patinka tuos panelės charakteris ir visa kita ir visai nesąmoningai jei taria, žinai gal norėtum nueiti su manimi į kavinę ir tenai užsisakytume ledų ir kitų gaiviųjų gėrimų ? O Mergina taip nedrąsiai taria gal... Tada Jonukas paklausia dar karta, bet jau užtikrintu balsu, tai nori ar ne. Kadangi mergina turi tik du varianto pasirinkimus ji tiesiog negali atsisakyti, nes žodelis gal jau nebegalioja.
 
Jonukas jai užsako gaiviųjų gėrimų ir ledų, ir pajunta kaip dingsta jo pinigai. Tada jis susimąsto, kad išleido savo pinigus. Skaitydami šį tekstą jūs jaučiate, kad aš norėčiau parašyti jog „Jonukas labai nuliūsta, kad išleido savo pinigus, juk taip ?“, bet deja taip nėra. Jonukas pažiūri į pinigus ir į panelę, dar karta pažiūri į pinigus ir į panelę. Matydamas, kad panelė yra labai laiminga, saves negriaužia dėl to, kad išleido pinigus, nes supranta, kad kitam žmogui yra su jo smagu bendrauti, dalintis įspūdžiais ir visais kitais ne materialiai dalykais.
 
P.S. Tai yra tik viena iš laimės formų.
 
Vakar žiūrėjau laidą „Ką manai ?“, ta laida buvo apie muzikantus. Aš šitą laidą žiūrėjau ne dėl to, kad man patinka Lietuviška muzika ar kad tie žmonės skųsis jog menininkams ir artistams mažai moka. Šitą laidą žiūrėjau vien dėl to, kad iš tų visų dalyvių dalyvavo Marijonas Mikutavičius, gal jis ir nėra tobulas laidų vedėjas, aktorius ar muzikantas, bet jis nors to neparodo ir visiškai nesididžiuoja kaip tokios žvaigždės: Egidijus Dragūnas, Natalija Bonkė Bunkė, kurie keliasi reitingus skandalų pagalba. Marijonas Mikutavičius moka gana įdomiai filosofuoti ir tai buvo viena priežasčių dėl kurios aš žiūrėjau šitą laidą. Iš tuos laidos man patiko viena Marijono mintis „Tu kuri ne tam, kad gautum tą blizguti“, „Tu kuri ne tam, kad jau žinai, kad sukursi būtent tą dalyką ir tu gausi daug pinigų“. [/b]Siūliau pažiūrėti video nuo 11.56 minutės ir tikrai nesigailėsite, kad skyrėte tas 2 ar 5 minutes ką jis pasakė per tą laiką.
 
Mano perfrazuota citata iš Marijono žodžių yra tokia:
„Tu sieki tikslo ne tam, kad už dirbtum daug pinigų, bet tam, kad kurtum ir pasektum tą tikslą, nes tuo tikslo kelias yra pati didžiausia gyvenimo laimė.“
Aš taip pat galėjau sakyti jog tą citatą labai ilgai masčiau ir kūriau dienas ir naktis kol ta citata atsirado, bet taip nebuvo, todėl, kad įkvėpimas ateina savaime, kaip ir laimė.
 
Tai pat laimę galime įžvelgti ir vaikuose. Kai tu matai 5 – 7 metų vaikus, tu supranti, kad tie vaikai turi laimę, nes į gyvenimą žiūri nerūpestingai, džiaugiasi kiekviena diena ir žaidžia įvairius žaidimus, kurių suaugę žmonės negalį žaisti. It tu nu tų vaikų užsikreti lygiai tokia pat laimę, ta vaikų laimė sklinda kaip virusas, nes tada tu užmiršti laiką, skubėjimą ir kitus faktorius kurie mums sukelia, ne džiaugsmą, o antipatija.
 
Tai štai kas yra ta laimė, bet ją kiekvienas supranta skirtingai.
 
Aš nesakau, kad yra pinigai blogis ir jie nesukelia laimė. Viskas priklauso nuo to kaip mes elgsimės su pinigais, jei mes dirbsime dėl pinigų ir jos leisime tai bus vergavimas ir tikrai nebūsime laimingi. Bet jei mes uždirbsime pinigus ir jos investuosime, kad uždirbtume dar daugiau pinigų ir tame jausime malonumą tada, mes gausime laimės doze, o ne vergavimą dėl pinigų ir jų leidimą. Su pinigais yra truputi sunkiau gauti laimę, nes nemastydamas gali labai lengvai paslysti ir susikurti tokia nelaimę, kad po to teks patirti tokį skausmą kurio nenorėtum patirti.
 
Viena priežastis kodėl, žmonės laimėję pinigus loterijoje jaučiasi laimingi, nes jie turi daug pinigų ir atrodo, kad tie pinigai niekada nesibaigs ir jie yra karaliai, nes turi daug pinigų. Bet deja realybė sako visai ką kitką, nei teorinė aukso puodo laimė.
 
Tai būtų mano tokie pamastymai.

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Pratinuosi prie to jog reikės rašyti 400 žodžių samprotaujanti rašinį, todėl pastartuoju metu mano tekstai tokie ilgi.

Geras poziuris. Prisirenku zmoniu kurie "VELTUI" raso naujienas tavo bloge, jie ten raso raso, o uzdarbio kaip nera taip nera, taciau tik ju pagalba tavo blogas laikytusi gyvas. Padarei darba = gavai uzmokesti. Visur taip yra, ir tokiu "halevciku" ieskojimas turetu buti didele geda.

„Leader “ - Jei politikoje būtų daugiau verslininku, tai būtu daug geriau, nes neimtu paskolų su nežmoniškais procentais, kaip tai padarė labai protingi ir kompetentingi politikai.
 
„1arunas“ - Labai sarkastiška.
 
„iPauL“ - Virtuali erdvė tik ir liks virtuali erdvė, o gyvenimas yra ne virtualioje erdvėje.
 
„RaimisR“ - Geriau turėti idėja kuria pasidalini su kitais, nei laukti kol tas drambliukas numirs.
 
„Houdini“ – Labai daug prirašei neigiamu dalykų ir visai nežiūri į teigiamus dalykus. Žmonėms reikia vilties jog Lietuvoje gyvena, ne vien vagys, bet ir padorūs piliečiai kurie supranta paprastų žmonių gyvenimą. Kažin kodėl kai žmonės prašo politiku pragyventi iš minimalios algos, seimo nariai tautos negirdi ? Taip yra todėl, kad jie bijo priimti iššuki ir žino, kad iš minimalios algos pragyventi yra labai sunku. Tu sakai, kad tie politikai yra labai išsimokslinę ir labai protingi ? Tu pažiūrėk kokius jie sprendimus priiminėja, tada suprasi, kad jie absoliučiai nėra skaitę Istorijos vadovėlių. Susidaro toksai įspūdis, kad tie seimo nariai nebeturi ką ten veikti ir daro realybės šou tuose posėdžiuose, vietoje tuo, kad spręstu rimtas problemas.
 
P.S. Uždarbio.lt bendruomenė susikūrė kaip kūdikis, kuris dorai nemokėjo vaikščioti, bet per 7 metus tas kūdikis užaugo ir išmoko vaikščioti, nes forumo komanda turėjo tikslą.
 
Aš manau, kad tai būtų puikus iššūkis visai uždarbio.lt bendruomeniai, pabandyti kažką pakeisti, ne tik prie klaviatūros, bet ir tikrame pasaulyje.
Juk forumo šūkis yra „Siekime tikslo kartu“, tai kodėl mums nepabandžius pasiekti būtent tokio tikslo ?
 
Kažkada uždarbio.lt komanda turėjo tikslą išleisti uždarbis.lt žurnalą ir jie tai padarė, nors jis netapo einamu numeriu, bet tai paliko pėdsaką, jog toks žurnalas buvo išleistas.
 
TV3 bendruomenė tai pat bandys pažadinti žmonės ir parodyti, kad valstybė tai yra patys žmonės.
 
Čia tik idėja, o kaip bus parodys tik laikas ir uždarbio.lt komanda ;)
Kaip Ilja Laursas sako, geriau nelaikyti idėjos galvoja, o ją išsakyti viešai :)

Aš tavo nuomone gerbiu tik norėčiau truputi tave pataisyti, aišku čia tavo reikalas ar tau tai bus vertinga ką aš parašysiu ar ne.Pirmiausia skaitydamas tekstą supratau, kad tu bandai sulyginti dviejų klasių žmonės, tai yra turtingus ir vargšus.
 
Pakalbėkime apie vargšus.
 
Tavo nuomonė teigia, toki teiginį „Jei tu giminiai neturtingoje šeimoje“, tai tu automatiškai tampi tuo vargšu ir tau nėra jokių šansu tapti turtingu žmogumi, nes aplinka suformavo tavo vertybes ir visa kita, bet tai yra visiška netiesa. Tau tikriausiai įdomu kodėl aš taip sakau, taip ?
Pirmiausia, mes esame žmonės kurie daro klaidas, stojasi ir eina tolyn, kitaip sakant mes mąstome apie tai ką padarėme ir bandome keistis. Mes semiamės gyvenimo patirtės iš tokių žmonių kaip tėvų, senelių, seserų ar brolių, knygų, paskaitų, interneto, ir iš tuo pačio forumo kurį mes vadina uždarbis.lt .
 
Jei tu gimei neturtingoje šeimoje tai dar nereiškia jog tu tapsi vargšu.
Tikriausiai tau įdomu kodėl aš taip manau ?
 
Žmogus kuris gimė neturtingoje šeimoje jis nenori kęsti tuo nepritekliaus, todėl jis bando kuo greičiau ištrūkti iš tuo aplinkos į kuria jis buvo patekęs ir kentė visa savo vaikystę.
Galime paimti pasaulio milijonierius, garsius lietuvius ir pažvelgti į jų biografijas.
 
Stevas Jobsas gyveno vaikų namuose, jis neturėjo pinigų už kurios galėtų patenkinti savo poreikius kurios gauna tie žmonės kurie auga su Mama ir Tėveliu, broliu ar seserimi.
 
Jeigu jis norėdavo ką nors nupirkti jam tekdavo eiti ir rinkti bonkes už kurias nusipirkdavo menkų dalyku, kad patenkintu savo poreikius. Jis turėjo pačia blogiausia aplinka kuri formavo jo charakteri, nes vaikų namuose tu esi kaip kare. Ką aš tuo noriu pasakyti, aš noriu pasakyti tai jog tu turi kautis dėl kiekvieno kąsnio, nes iš tavęs gali atimti vyresni žmonės, tave tie žmonės žlugdo ne tik morališkai, bet ir fiziškai. Mokykloje jis skleidė nemalonų kvapą todėl iš jo visi tyčiojosi, jis neturėjo tiek daug drabužių kurios mes turime savo spintose. Teoriškai jis neturėjo jokių galimybių tapsi turtingu, bet vis dėl to jį įsivaikino šeima, kuri pakeitė jo susiformavusi charakteri, nes pasikeitė aplinka. Jam nereikėjo kautis dėl kąsnio gabalėlio, jis gavo pakankamai drabužių ir visų kitų būtiniausiu daiktų, kad galėtų gyventi normalu gyvenimą.
 
Asmeniškai aš tikiu jog jis šventai tikėjo ir troško tapti turtingu žmogumi ir pakeisti pasaulį.
 
Tokia pati istorija yra ir lietuvišku pavidalu, tikriausiai visi žinote kelias į žvaigždes dalyvi "Radži".
Tai yra analogija į Stevo Jobsa, bet radži niera toksai turtingas koks buvo Stevas Jobsas.
 
Dabar pakalbėkime apie tuos žmonės kurie gimė turtingoje šeimoje.
Žmonės kurie gimė turtingoje šeimoje dažniausiai gauna viska ko jie nori, nes jų tėvai turi pakankamai daug pinigų, kad galėtų padovanoti viena ar kita dalyką.
 
Aš mačiau, kaip turtingų šeimų, vaikai elgiasi su daiktai ir mane tai lapai nustebino. Turtingu tėvų vaikai nevertina daiktų, nes žino, kad jiems bus nupirkti nauji daiktai. Jie gyvena labai gerą gyvenimą, bet visiškai nesigilina iš kur atsiranda pinigai ir kaip juos reikia uždirbti, investuoti ir kažką daryti. Pasaulį jie mato pro rožinius akinius, kol neatsitinka kokia tais nors nelaimė.
 
Aš nesakau, kad visų turtingų ar nepasiturinčių tėvų vaikai, taip elgiasi, nes tai priklauso nuo pačių tėvų charakterio, kaip jie nori formuoti vaiko charakteri, kokias vertybes jam perduoti ir visa kita.
 
P.S. Viska reziumuojant galiu pasakyti, kad laimė ir turtai susiformuoja iš mūsų charakterio, vertybių, kurias mes keičiame, bei kitų atsitiktinių dalykų "Sėkmės".
Kaip Atnonis Robinsonas sakė mes nesame aplinkybių kūriniai, tai mes patys kuriame aplinkybes.

Laimė ir Pinigai yra du skirtingi dalykai.
Už pinigus tu gali nusipirkti Mersedes mašiną, Jachta ,Kateri, Namą, Prostitutę, Maisto ir kitų dalykų, kad save patenkintum ir išgyventum. Tie žaisliukai tave padaro laimingą tik tam tikra laiką, bet po to atsibosta ir tenka pirkti nauja žaisliuką, kad dirbtinai sukeltum sau laimę.
 
Laimė yra pakankamai sunku apibūdinti. Bet kiekvienas tą jausmą esame patyrę.
Laimės būseną mes galime apibūdinti labai skirtingai, todėl pabandysiu pateikti kelias istorijas.
 
Pirmoji istorija yra apie žmogų kuris nėra vargšas ir tikrai ne milijonierius, kad galėtų laisvai eiti ir taškytis pinigais į visas keturias puses, šitą veikėja pavadinkime Jonu.
 
Jonas turi namą, mašiną ir kitus būtinus daiktus, kad išgyventu šitame pasaulyje. Bet jis turi vieną ydą, jis labai myli pinigus labiau už bet ką pasaulyje. Šitas žmogelis yra labai skūpaus būdo ir ne duok tu dieve jam, kad jis pamestu nors viena grašį.
 
Atsikėlęs anksti ryte, Jonukas nusprendžia jog jam reikėtų kur nors pailsėti, na tarkime prie jūros kaip yra madinga. Jonukas sėda į savo ne visiškai naują, bet dar važiojanti automobilį ir nuvykstą į gražiausia Lietuviškos vasaros miestą, Palangą. Nuošalyje pasistatęs mašiną traukia pagulėti į paplūdimį. Atsistojęs ant paplūdimio tilto Jonukas apsižvalgo ir sako wow kiek daug čia gražių panelių. Ankščiau Jonukas nebuvo matęs tokių gražių panelių, nes gyveno kaime, šalia tekančio Nemunėlio. Jis trumpai pamąsto, pamąsto ir taria, reikia užkalbinti kokia gražia panelę ir gal kas nors gausis, bet jis tikrai nežada išleisti nei vieno cento, nes labai dievina pinigus.
 
Jonukas užkalbina dailia, ilgaplaukę, auksaplaukę panelę ir su ja gana smagiai bendrauja, bet mintyse galvoja nei velnio aš nežadu išleisti tų savo turimų pinigų. Po kurio laiko bendravimo, jis visiškai pamiršta apie pinigus, nes jam tiesiog patinka tuos panelės charakteris ir visa kita ir visai nesąmoningai jei taria, žinai gal norėtum nueiti su manimi į kavinę ir tenai užsisakytume ledų ir kitų gaiviųjų gėrimų ? O Mergina taip nedrąsiai taria gal... Tada Jonukas paklausia dar karta, bet jau užtikrintu balsu, tai nori ar ne. Kadangi mergina turi tik du varianto pasirinkimus ji tiesiog negali atsisakyti, nes žodelis gal jau nebegalioja.
 
Jonukas jai užsako gaiviųjų gėrimų ir ledų, ir pajunta kaip dingsta jo pinigai. Tada jis susimąsto, kad išleido savo pinigus. Skaitydami šį tekstą jūs jaučiate, kad aš norėčiau parašyti jog „Jonukas labai nuliūsta, kad išleido savo pinigus, juk taip ?“, bet deja taip nėra. Jonukas pažiūri į pinigus ir į panelę, dar karta pažiūri į pinigus ir į panelę. Matydamas, kad panelė yra labai laiminga, saves negriaužia dėl to, kad išleido pinigus, nes supranta, kad kitam žmogui yra su jo smagu bendrauti, dalintis įspūdžiais ir visais kitais ne materialiai dalykais.
 
P.S. Tai yra tik viena iš laimės formų.
 
Vakar žiūrėjau laidą „Ką manai ?“, ta laida buvo apie muzikantus. Aš šitą laidą žiūrėjau ne dėl to, kad man patinka Lietuviška muzika ar kad tie žmonės skųsis jog menininkams ir artistams mažai moka. Šitą laidą žiūrėjau vien dėl to, kad iš tų visų dalyvių dalyvavo Marijonas Mikutavičius, gal jis ir nėra tobulas laidų vedėjas, aktorius ar muzikantas, bet jis nors to neparodo ir visiškai nesididžiuoja kaip tokios žvaigždės: Egidijus Dragūnas, Natalija Bonkė Bunkė, kurie keliasi reitingus skandalų pagalba. Marijonas Mikutavičius moka gana įdomiai filosofuoti ir tai buvo viena priežasčių dėl kurios aš žiūrėjau šitą laidą. Iš tuos laidos man patiko viena Marijono mintis „Tu kuri ne tam, kad gautum tą blizguti“, „Tu kuri ne tam, kad jau žinai, kad sukursi būtent tą dalyką ir tu gausi daug pinigų“. [/b]Siūliau pažiūrėti video nuo 11.56 minutės ir tikrai nesigailėsite, kad skyrėte tas 2 ar 5 minutes ką jis pasakė per tą laiką.
 
Mano perfrazuota citata iš Marijono žodžių yra tokia:
„Tu sieki tikslo ne tam, kad už dirbtum daug pinigų, bet tam, kad kurtum ir pasektum tą tikslą, nes tuo tikslo kelias yra pati didžiausia gyvenimo laimė.“
Aš taip pat galėjau sakyti jog tą citatą labai ilgai masčiau ir kūriau dienas ir naktis kol ta citata atsirado, bet taip nebuvo, todėl, kad įkvėpimas ateina savaime, kaip ir laimė.
 
Tai pat laimę galime įžvelgti ir vaikuose. Kai tu matai 5 – 7 metų vaikus, tu supranti, kad tie vaikai turi laimę, nes į gyvenimą žiūri nerūpestingai, džiaugiasi kiekviena diena ir žaidžia įvairius žaidimus, kurių suaugę žmonės negalį žaisti. It tu nu tų vaikų užsikreti lygiai tokia pat laimę, ta vaikų laimė sklinda kaip virusas, nes tada tu užmiršti laiką, skubėjimą ir kitus faktorius kurie mums sukelia, ne džiaugsmą, o antipatija.
 
Tai štai kas yra ta laimė, bet ją kiekvienas supranta skirtingai.
 
Aš nesakau, kad yra pinigai blogis ir jie nesukelia laimė. Viskas priklauso nuo to kaip mes elgsimės su pinigais, jei mes dirbsime dėl pinigų ir jos leisime tai bus vergavimas ir tikrai nebūsime laimingi. Bet jei mes uždirbsime pinigus ir jos investuosime, kad uždirbtume dar daugiau pinigų ir tame jausime malonumą tada, mes gausime laimės doze, o ne vergavimą dėl pinigų ir jų leidimą. Su pinigais yra truputi sunkiau gauti laimę, nes nemastydamas gali labai lengvai paslysti ir susikurti tokia nelaimę, kad po to teks patirti tokį skausmą kurio nenorėtum patirti.
 
Viena priežastis kodėl, žmonės laimėję pinigus loterijoje jaučiasi laimingi, nes jie turi daug pinigų ir atrodo, kad tie pinigai niekada nesibaigs ir jie yra karaliai, nes turi daug pinigų. Bet deja realybė sako visai ką kitką, nei teorinė aukso puodo laimė.
 
Tai būtų mano tokie pamastymai.

Aš tavo nuomone gerbiu tik norėčiau truputi tave pataisyti, aišku čia tavo reikalas ar tau tai bus vertinga ką aš parašysiu ar ne.Pirmiausia skaitydamas tekstą supratau, kad tu bandai sulyginti dviejų klasių žmonės, tai yra turtingus ir vargšus.
 
Pakalbėkime apie vargšus.
 
Tavo nuomonė teigia, toki teiginį „Jei tu giminiai neturtingoje šeimoje“, tai tu automatiškai tampi tuo vargšu ir tau nėra jokių šansu tapti turtingu žmogumi, nes aplinka suformavo tavo vertybes ir visa kita, bet tai yra visiška netiesa. Tau tikriausiai įdomu kodėl aš taip sakau, taip ?
Pirmiausia, mes esame žmonės kurie daro klaidas, stojasi ir eina tolyn, kitaip sakant mes mąstome apie tai ką padarėme ir bandome keistis. Mes semiamės gyvenimo patirtės iš tokių žmonių kaip tėvų, senelių, seserų ar brolių, knygų, paskaitų, interneto, ir iš tuo pačio forumo kurį mes vadina uždarbis.lt .
 
Jei tu gimei neturtingoje šeimoje tai dar nereiškia jog tu tapsi vargšu.
Tikriausiai tau įdomu kodėl aš taip manau ?
 
Žmogus kuris gimė neturtingoje šeimoje jis nenori kęsti tuo nepritekliaus, todėl jis bando kuo greičiau ištrūkti iš tuo aplinkos į kuria jis buvo patekęs ir kentė visa savo vaikystę.
Galime paimti pasaulio milijonierius, garsius lietuvius ir pažvelgti į jų biografijas.
 
Stevas Jobsas gyveno vaikų namuose, jis neturėjo pinigų už kurios galėtų patenkinti savo poreikius kurios gauna tie žmonės kurie auga su Mama ir Tėveliu, broliu ar seserimi.
 
Jeigu jis norėdavo ką nors nupirkti jam tekdavo eiti ir rinkti bonkes už kurias nusipirkdavo menkų dalyku, kad patenkintu savo poreikius. Jis turėjo pačia blogiausia aplinka kuri formavo jo charakteri, nes vaikų namuose tu esi kaip kare. Ką aš tuo noriu pasakyti, aš noriu pasakyti tai jog tu turi kautis dėl kiekvieno kąsnio, nes iš tavęs gali atimti vyresni žmonės, tave tie žmonės žlugdo ne tik morališkai, bet ir fiziškai. Mokykloje jis skleidė nemalonų kvapą todėl iš jo visi tyčiojosi, jis neturėjo tiek daug drabužių kurios mes turime savo spintose. Teoriškai jis neturėjo jokių galimybių tapsi turtingu, bet vis dėl to jį įsivaikino šeima, kuri pakeitė jo susiformavusi charakteri, nes pasikeitė aplinka. Jam nereikėjo kautis dėl kąsnio gabalėlio, jis gavo pakankamai drabužių ir visų kitų būtiniausiu daiktų, kad galėtų gyventi normalu gyvenimą.
 
Asmeniškai aš tikiu jog jis šventai tikėjo ir troško tapti turtingu žmogumi ir pakeisti pasaulį.
 
Tokia pati istorija yra ir lietuvišku pavidalu, tikriausiai visi žinote kelias į žvaigždes dalyvi "Radži".
Tai yra analogija į Stevo Jobsa, bet radži niera toksai turtingas koks buvo Stevas Jobsas.
 
Dabar pakalbėkime apie tuos žmonės kurie gimė turtingoje šeimoje.
Žmonės kurie gimė turtingoje šeimoje dažniausiai gauna viska ko jie nori, nes jų tėvai turi pakankamai daug pinigų, kad galėtų padovanoti viena ar kita dalyką.
 
Aš mačiau, kaip turtingų šeimų, vaikai elgiasi su daiktai ir mane tai lapai nustebino. Turtingu tėvų vaikai nevertina daiktų, nes žino, kad jiems bus nupirkti nauji daiktai. Jie gyvena labai gerą gyvenimą, bet visiškai nesigilina iš kur atsiranda pinigai ir kaip juos reikia uždirbti, investuoti ir kažką daryti. Pasaulį jie mato pro rožinius akinius, kol neatsitinka kokia tais nors nelaimė.
 
Aš nesakau, kad visų turtingų ar nepasiturinčių tėvų vaikai, taip elgiasi, nes tai priklauso nuo pačių tėvų charakterio, kaip jie nori formuoti vaiko charakteri, kokias vertybes jam perduoti ir visa kita.
 
P.S. Viska reziumuojant galiu pasakyti, kad laimė ir turtai susiformuoja iš mūsų charakterio, vertybių, kurias mes keičiame, bei kitų atsitiktinių dalykų "Sėkmės".
Kaip Atnonis Robinsonas sakė mes nesame aplinkybių kūriniai, tai mes patys kuriame aplinkybes.

Pratinuosi prie to jog reikės rašyti 400 žodžių samprotaujanti rašinį, todėl pastartuoju metu mano tekstai tokie ilgi.