dromey

Visiem stojantiem į IT siūlau pasiimti CLRS intro to algorithms 3 rd edition. Jeigu skaitydami suprasit, bus įdomu ir norėsit daugiau, tai labai panašu, kad būsit sėkmingi. Jeigu išsigąsit ir galvosit nemoku, tai pamąstykit ar tikrai norit IT mokytis.
 
Ta knyga yra 1k + psl iš kurių išmokau labai daug. Perskaičiau apie pusę, algoritmus išmokau nagrinėt. Kitos pusės nereik, nes ten graduate kursam :D
 
Jeigu sunku viena knyga tokia perskaityt ir įsisavint tai tada bus jum sunku. Gal kas esat matę gero programerio biblioteką? :D Kalnas knygų. Ir jas visas su malonumu turit išmokti, praktikuotis.
 
Taip pat, jeigu norit dirbti prie įdomių dalykų(AI, Machine learning, OCR, gynybos departamente kokiam armijos), tai reikia nebijoti matiekos. Calculus III , Linear algebra, visokie tokie va reikalai.
 
Aš tai siūlau IT tiem, kurie mėgsta mokytis, nori prisidėti prie technologijų tobulėjimo ir turi logines smegenis. :}
 
Va dar Joel Spolsky ats perskaitykit. http://programmers.stackexchange.com/questions/96504/how-can-i-teach-a-bright-person-with-no-programming-experience-how-to-program
 
Aš pirmą knygą įveikiau, nepasigailėsit tikrai, kas bandysit ją suprast. :}

del perspektyvu bukit ramus

Man taip pat įdomu, kokios ateities perspektyvos? Pats šiais metais stoju ir pagrinde mąstau apie IT studijas. Nors visi sako, kad informatikų reikia, bet ar per keliolika metų neatsiras jų daugiau nei vadybininkų ant mūsų žemelės? :) Kaip manot, kokios perspektyvos, jei žiūrėtume į tolimesnę nei 5m ateitį?

Sveiki,
 
Man davė vis susimastyti vienas straipsnis, šaltinio nurodyti negaliu nes neatsimenu kur skaičiau :)
Visgi iš skaityto straipsnio man visgi leido susimastyti kokia programavimo kalba(-s) reikėtu mokėti gerai ir labai gerai.
Visgi pvz PHP programuotoju pasaulis pilnas nes tai lengvai yra išmokstama programavimo kalba tai šiu programuotoju darbo prasme gali liudnai baigtis ir likti be darbo. Kokios programavimo kalbos turi perspektyvas?
Žiurint į tolesnias perspektyvas darbo atžvilgiu.
 
P.S. Manau, kad PHP ateitis su darbais gali būti liudna, o gal aš klistu ir ji ilgai bus reikalinga, nes kad ir kol bus internetas jį ir gyvuos? Nors yra daug alternatyvu kaip Python.
 
Dėkui už pagalba-apsisprendima.

Baigi 9 klases ir eini programuoti plytų į statybas.

Po Kerniaus pranesimo susidare nuomone - 2 metai pralesiti beveik veltui :lol:

Čia labai geri pastebėjai ir Lietuvos aukštojo mokslo kontekste visiškai su jais sutinku. Tik reikia atskirti studijas Lietuvoje ir studijas užsienyje. Kas galioja Lietuvoje, ne visada yra tiesa (o dažniausiai visiškai netiesa) kalbant apie studijas gerame užsienio universitete.
 
Jeigu kam įdomu, tai St Andrews (Škotija) informatikų 4 metų studijų programa: http://www.cs.st-and...current/modules – joje nėra jokių fizikų ar matematikų – tokiem dalykam nėra laiko. Nuo trečio kurso gali rinktis sritis, kurios tave domina labiausiai: nuo dirbtinio intelekto iki kompiuterinių žaidimų kūrimo. Baigusiuosius įdarbina Google, Microsoft, IBM ir kitos didžiausios pasaulyje technologijų kompanijos.
 
Visos kompiuterių labaratorijos atnaujinamos kas kelis metus. Pirmakursiai dirba Windows, antrakursiai MacOS, trečiakursiai Linux labaratorijose, o ketvirtame kurse gali pasirinkti labiausiai patikusią. Į labaratorijas gali patekti 24 valandas per parą su tau išduota kortele. Gali savo mėgstamoje vietoje sėdėti net tada, kai joje kitiems vyksta paskaitos. Prireikus pagalbos, gali belstis į bet kurio dėstytojo kabinetą bet kuriuo metu ir rašyti el. paštu, į kuriuos visi atsako tą pačią dieną (o dažniausiai – tą pačią valandą).
 

 
 
Reziumuojant, norėjau pasakyti, jog studijos nelygu studijoms ir universitetai nelygu universitetams, tad teigti, kad visi vienodai blogi, neteisinga.

Kurių velnių aš čia lendu su savo pamokslais
 
Kernius jau parašė labai gerą straipsnį apie tai, kaip prasilaužti su anglų kalba. Kodėl dabar aš čia lendu su savo išvedžiojimais?
 
Pirmiausia tai galiu tik patvirtinti, kad tai, kas jo jau parašyta, yra veikiantys receptai. Aš tik parodysiu, kaip ir kur kai kuriuos dalykus galima atlikti lengviau ir dar uždirbti iš to pinigų (čia juk uzdarbis.lt ;)).
 
Istorija
 
Pirmą kartą užėjau į šį forumą, savo Readeryje radęs žinutę apie tai, kaip Kernius siūlo mokytis anglų kalbos. Faktiškai tai yra sėkmės istorija. Tokio pobūdžio sėkmės istorijos yra retas reiškinys lietuviškame internete, todėl, aš dažnai duodu nuorodą į tą temą. Mano tikslas – parodyti žmonėms gyvą įrodymą, kad, norint išmokti kalbėti angliškai, gramatika yra visiškai nereikalinga, kadangi dauguma, prisiklausę mokyklinių nesamonių, vis dar tiki, kad jiems būtinai reikia mokytis gramatikos.
 
Problemos
 
Su kokiom problemom susiduria žmonės, kurie nori išmokti anglų kalbos?
Tai gramatika, laikai, lomkės, nuobodulys, frustracija, demotyvacija, neviltis. Galite patys pratęsti šitą sąrašą. Ar mokytojai jiems paaiškina, ką daryti? Ar mokytojai patys žino, ką daryti? Jeigų supermamų forume paskaitinėtumėte temą "Anglų kalbos mokytojų būrelis" (250 puslapių) sužinotumėte amžiaus naujieną - mokytojai nežino kaip išmokyti vaikus! Kad nereikėtų vartyti viso forumo, dalį citatų paskelbiau savo bloge. Bet jeigu ir žinotų, ar pasakytų?
 
Ar pasakytų pavyzdžiui, kad norintiems išmokti anglų kalbos nereikia jokių mokytojų? Vokiečių poliglotė Vera F.Birkenbihl pasakė. Tuo metu, kai jos knyga Vokietijoje išleista net 36(!) kartus (aš pats turiu 36-tą leidimą), Lietuvoje ji buvo išleista vos 1 kartą prieš 10 metų. Kodėl? Aš nežinau.
 
Bet ką aš tikrai žinau, tai kad mokytojams ir kalbų kursų orgalinzatoriams laaaabai neapsimoka, kad mokiniai skaitytų tą knygą. O Lietuva, kaip žinome, yra švogerių kraštas. Gal čia ir ne vieta kurti visokias sąmokslo teorijas, bet reikia prisiminti, kad pirmas klausimas, kurį užduoda kriminalistai yra: "kam tai naudinga?"
 
Kaip aš mokausi anglų kalbos (idėja)
 
Daugelis žmonių ieško, kaip galima būtų mokytis nemokamai. Mano modelis kitoks. Aš visas paslaugas perku ir dėl to galiu naudotis visais tų sistemų (iš viso jų yra 3) teikiamais privalumais. Taip pat dalyvauju jų affiliate programose (žr. video) ir man mokslai ne tik, kad nekainuoja, bet jau ir į pliusą seniausiai išėjau.
 
Mokymosi eiga
 
Pačioje savo straipsnio pabaigoje Kernius rašo:
 
Labai gerai parašyta. Ir labai vietoj. Todėl, kad tiek rašymas, tiek kalbėjimas yra paskutiniai dalykai mokantis naujos kalbos, tačiau mokykloje deja - tai pirmieji ir kone vieninteliai reikalai, neskaitant karalienės - Gramatikos.
 
Mano mėgstama citata iš anglų kalbos mokytojų forumo (kas nori įsitikinti citatos autentiškumu, gali paimti bet kokią frazę iš citatos ir išguglinti - žiūrėti rezultatą iš supermama.lt):
 
Ir mano komentaras, kurį parašiau savo bloge:
 
Taigi, kalbėjimas yra paskutinėje eilėje.
 
Pirmoje eilėje yra tai, ką Kernius ir paminėjo pirmiausia - kalbos supratimas ir žodžių atsargos didinimas. Tos pačios nuomonės yra ir kandietis Steve Kaufmann, laisvai kalbantis 11 kalbų (dabar mokosi 12-tos).
 
http://www.youtube.com/watch?v=PJbEP9_efe0
 
"The number of words you know - that to me is a Gordian knot" (Gordijaus mazgas yra žodžių, kuriuos jūs žinote, skaičius), sako Steve.
 
Aš savo žodžių atsargą auginu LingQ (mano ref. nuoroda). Kodėl būtent ten? Todėl, kad tai yra patogu ir pigu ir kas svarbiausia - sistema veikia!
Be to jie man duoda galimybę uždirbti, todėl galiu ten ir išleisti.
 
Toliau Kernius rašo apie kalbos supratimą ir išskiria video ir audio.
 
Kalbos supratimas
 
Filmai
 
Asmeniškai man labiausiai patinka amerikietiški serialai. Kodėl būtent serialai? Todėl, kad tai visų pirma, yra šnekamoji kalba (tai, ko aš ir noriu išmokti), visų antra - labai efektyviai išnaudojamas laikas, kadangi serialuose žmonės be perstojo mala liežuviais. Trečia - serialuose mažai veikėjų, taigi jų kalbą galima išmokti suprasti greičiau, negu žiūrint įvairius filmus su įvairiais aktoriais. Vienas forumietis - Derrick peržiūrėjo 20 (!) sezonų Simsonų (jo kalba turėtų būti labai linksma ir vaizdinga ;))
 
Dabar aš esu tame etape, kur yra massive input, bet pradžioje labai naudingas dalykas yra movie technique:
 
http://traffic.libsyn.com/effortlessenglish/Hitch_1_Commentary.mp3
 
Audio
 
Ten, kur aš mokausi (LingQ), visa medžiaga turi audio ir visą medžiagą galima parsisiųsti nemokamai, o visi audio turi transkriptus - ką sunku suprasti iš klausos, visada galima pažiūrėti į tekstą ir išsisaiškinti.
 
Kas liečia audio knygas, tai aš esu "prieš". Ta prasme, kas niekur neskuba, gali mokytis ir iš audioknygų, bet kas nori išmokti kalbėti greičiau - su audioknygomis bus sunku. Kodėl?
 
Visų pirma tai yra ne šnekamoji kalba, o literatūrinė, taigi ten žymiai daugiau naujų žodžių, daugelis iš kurių šnekamojoje kalboje nenaudojami, o tų žodžių ir posakių, kurie yra naudojami šnekamojoje kalboje, literatūros kūriniuose nebus. Konkrečiai ten labai trūksta kasdieninio slengo ir idiomų, kurie šnekamojoje kalboje labai plačiai vartojami.
 
Svarbiausias dalykas
 
Čia vėlgi aš sutinku su Kernium, tos pačios nuomonės yra ir Steve Kaufmann, tą patį šiame forume parašė ir Derrick:
 
Taigi svarbiausia - žiūrėti/klausyti/skaityti tik tai, kas įdomu.
 
Mano pasirinkimas - internetinis marketigas, kurio aš mokausi anglų kalba. Lygiagrečiai einu Anthony Robbins asmeninio tobulėjimo kursą "Personal Power", žiūriu sitkomus "The Cosby Show" ir dar kartu su dukra žiūrim "Hannah Montana", iš kurio subtitrų pasidarome sau pamokas, kurias importuojame į LingQ.
 
Jeigu galėčiau jomis pasidalinti su kitais nariais - uždirbčiau už tai taškų, bet šiuo atveju turinys yra saugomas autorinių teisių, todėl galiu tik turėti pamokas asmeniniam naudojimui.
 
Linksmoji dalis
 
Čia galiu tik dar kartą pacituoti Derrick:
 
Taip ir yra. Kai sukaupi tą didžiulį klausymo/skaitymo bagažą, kalbėjimas prasideda automatiškai. Tiesiog vieną dieną pamatai, kad jau kalbi. Toliau tą kalbą dar galima tobulinti, šlifuoti, mažinti klaidų skaičių, bet visa tai - antraeiliai dalykai.
 
Dabar apie uždarbį
 
Kaip aš uždirbu iš audiopamokų, jau parodžiau temoje Skaitmeniniai produktai - $33,5 uz 1 pardavima – video.
 
A.J.Hoge šiuo metu moka 50% komisinių. Iš LingQ gaunu 20% taškų pavidalu. t.y. jeigu mano rekomenduotas narys perka mokamą paskyrą (ji kainuoja 10$/mėn.) aš gaunu 2$ vertės kompensaciją. Tai nėra daug, bet bendras kiekis pakankamas, kad nespėčiau tų taškų išnaudoti (juos galima panaudoti mokamų paslaugų - kalbėjimo praktikos ir rašto darbų taisymo - pirkimui).
 
Beje, kai kartą pasakiau vienam iš savininkų, kad nespėju išleisti mokslams savo uždarbio, tai jis paprasčiausiai pasiūlė man sumokėti grynais. Kol kas atsisakiau, nes turiu kitų idėjų, kaip tuos taškus sunaudoti, o vėliau - matysim.
 
Viena iš priezasčių kodėl nespėju - tai kad turiu pakankamai daug kalbėjimo praktikos per Skype su LingQ savininkais ir webmasteriu. Kalbame apie internetinį marketingą ir SEO (tarsi aš būčiau kažkoks specialistas :D) Bet jie mato skaičius, kuriuos ir jūs greitai pamatysite žemiau ir to pakanka, kad jiems su manimi būtų įdomu kalbėtis. O kad nepražūtų krauju ir prakaitu uždirbti taškai, kartą sugalvojau dalį jų panaudoti vieno iš rusų lingvisto N.Zamiatkin teiginių tyrimui.
 
Tiesa, iš Supermemo, kurio anksčiau nepaminėjau turėčiau gauti 30%. Jie išmoka kas ketvirtį, bet, kadangi jie nėra amerikonai, tai su jais truputį kebliau :D
 
Ko Lietuvoje beveik niekas nežino
 
Ištrauka iš N.Zamiatkin knygos "Вас невозможно научить иностранному языку"
 
Mano tyrimas
 
Kaip šovė idėja jį padaryti ir jo rezultatus paskelbiau LingQ forume, temoje "Kaip aš padariau anglų kalbos mokytoją (natūralus mokymasis vs. tradicinis)"
 
Jeigu trumpai - mokytoja (n metų mokymosi t.sk. pedagoginis universitetas + beveik 10 metų darbo stažas) 9 sakiniuose padarė 12 klaidų (vidutiniškai 1 klaida kas 17 žodžių - tokią statistiką rodo LingQ), mano rezultatas (aktyvaus anglų kalbos mokymosi stažas - 4 metai) - 1 klaida kas 18 žodžių. Bet esmė ne klaidų skaičiuje, bet pobūdyje. Mokytojos pagrindinės klaidos - žodžių pasirinkimas ir nenatūrali kalba. Mano pagrindinės klaidos - nepadėti kableliai ir praleisti artikeliai.
 
Kodėl aš gaunu kalbėjimo praktiką nemokamai
 
Užsitarnavau autoritetą internetinio marketingo srityje labai paprastai. Vienas iš mano blogų yra didžiausias trafiko tiekėjas po Google, o apskritai situacija internetinėje kalbų mokymosi sistemoje LingQ šiai dienai tokia::
 
http://www.anglukalbospamokosinternete.lt/wp-content/uploads/2011/02/stats.png
 
O tų blogų turiu ne vieną... Jų dėka sistemoje susiklostė tokia situacija (Referring sites ataskaita):
 
http://www.anglukalbospamokosinternete.lt/wp-content/uploads/2011/02/sources.png
 
Čia matome du iš mano blogų - 1-mas ir 7-tas.
 
Kaip man sekasi konkuruoti anglų kalbos mokymų rinkoje
 
Žinant, kiek Lietuvoje yra senų ir stiprių kalbų mokymo įstaigų, turėtų susidaryti įspūdis, kad konkuruoti su jomis internete turėtų būti labai sunku, ypač tokiam interneto naujokui, kaip aš. Tačiau... Žemiau yra keletas iliustracijų su komentarais (screenshot'ai iš alexa.com).
 
http://www.anglukalbospamokosinternete.lt/wp-content/uploads/2011/02/alexa_pam.png
 
Mano paraše galite pamatyti tris mano blogus, kurie, kaip matosi iš šitos atskaitos, surenka 52,89% nuo viso trafiko pagal paiešką "anglu kalbos pamokos".
 
http://www.anglukalbospamokosinternete.lt/wp-content/uploads/2011/02/alexa_kur.png
 
Čia jūs matote tik vieną iš mano blogų, bet, jeigu patikrintumėte Google pagal paiešką "anglu kalbos kursai" ir pasiziūrėtumėte, kas ten per youtube.com, tai pirmuose 5 paieškos rezultatų puslapiuose nerastumėte nieko kito, kaip tik mano padarytus mėgėjiškus video. Taigi prie anglukalboskursai.net pridedame Jutūbės trafiką ir turime 56,8% viso srauto.
 
Visa tai padaryta be jokių reklamų.
 
Dar padariau Facebook grupę Learn English Online, kur turiu didžiausią natūralų fanų prieaugį (žinau, kadangi stebiu konkurentus - pora iš jų vienu metu truputį "pripirko" fanų, kad solidžiau atrodytų, kadangi daugiau iš to praktinės naudos nelabai įsivaizduoju).
 
Mano pasiūlymas
 
Besidomintiems, kaip mokytis anglų kalbos
 
Mano bloge galima užsisakyti el. laiškų kursą "10 žingsnių link puikaus kalbėjimo anglų kalba". Kadangi pastebėjau, kad didelė dalis mano blogų skaitytojų pasimeta informacijos kiekyje, nusprendžiau padaryti laiškų kursą žingsnis po žingsnio. Žmonės gauna struktūruotą info, aš kartais parduodu vieną kitą produktą.
 
Besidomintiems internetiniu marketingu
 
Kas domisi, kaip aš darau e-mail marketingą irgi gali užsisakyti tą kursą ir stebėti, kaip aš tai darau, gyvai t.y. galima sekti mane praktikoje, kaip aš siunčiu prenumeratoriams naujienas.
 
Tai nėra mano stiprioji pusė ir apskritai e-mail marketingas yra sunkus mokslas, bet tai yra neatsiejama internetinio marketingo dalis ir be jo šiandieninis internetinis marketingas būtų tik liūdna marketingo parodija.
 
Beje moksluose, kuriuos netrukus ketinu paleisti e-mail marketingo dar nebus. Iš vienos pusės nesijaučiu pakankamai stiprus šioje srityje, kad galėčiau kitus mokyti, iš kitos pusės geras e-mail marketingas - tai yra mokami servisai ir apkrauti naujokus papildomomis išlaidomus būtų paprasčiausiai neprotinga, kadangi kol kas tai neduotų laukiamo rezultato.
 
Įvaldyti e-mail marketingą reikia daug laiko ir praktikos. Aš jau daugiau kaip metus viską žinau - kaip reikia jį daryti - bet žinoti yra viena, o gauti rezultatus praktikoje - visai kas kita.
 
Be to tikiuosi, kad būsimieji interneto marketeriai, kurie užsisakys šitą kursą, leis man žinoti, jeigu kampanijoje ras vietų, kurios jiems pasirodytų silpnos ar neįtikinamos. Man būtų labai svarbu gauti tokį grįžtamąjį ryšį.
 
Ką iš to gausiu aš?
 
Galimybę taisyti savo laiškų turinį ir priartinti jį prie vartotojų poreikių.
 
Ką gaus mano prenumeratoriai
 
Tie, kurie norės pagerinti savo anglų kalbos įgūdžius, gaus gerus įrankius ir patikrintas idėjas (aš remiuosi pagrinde dr. J. Marvin Brown ir dr. St. D. Krashen tyrimų rezultatais, o taip pat Kanados poligloto Steve Kaufmann ir savo asmenine patirtimi.
 
Tie, kurie norės kartu su manim mokytis internetinio marketingo, galės čia padiskutuoti apie tai, ką ir su kokiu tikslu padariau. Kaip jau minėjau, tie laiškai nėra idealūs. Aš dar nesu pasaulinio garso copy writer, bet jau turiu šiokią tokią patirtį. Taigi klaidų darau ir darysiu ir būsiu dėkingas už pastabas.
 
* * *
Straipsnyje esančios nuorodos į LingQ yra mano referalinės nuorodos. Tiesioginė nuoroda:
 
http://www.lingq.com

Didžiausias pasaulyje socialinis tinklas "Facebook" atidarė duomenų centrą (poliarinio rato krašte) Švedijos mieste Lulea. Vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai: subarktinis klimatas, kuris padarys minimalų energijos suvartojimą serveriams vėsinti. Tai pirmasis duomenų centras už JAV ribų, ir "Facebook" vadina jį "vienu iš efektyviausių pasaulyje."
 
Tai vieta, kur gyvena socialinio tinklo 1 milijardo žmonių auditorija. Siūlau pasivaikščioti tarp naujų aukštos klasės serverių "Facebook" prie poliarinio rato krašto.
 

Socialinis tinklas "Facebook" buvo įkurtas 2004 metais Mark'o Zuckerberg'o ir jo kambariokais iš Harvardo universiteto.
 
Beje, yra ne tik serverių ir aušinimo sistemos, bet ir poilsio kambariai.

 
Pirmiausia svetainė buvo pavadinta Thefacebook ir buvo prieinama tik Harvardo universiteto studentams, vėliau atsidarė registracija ir kitiems Bostono universitetams, o tada ir visiems JAV švietimo įstaigų studentams, su elektroninio pašto adresu .edu srityje. Nuo 2006 metų rugsėjo, svetainė tapo prieinama visiems interneto vartotojams vyresniems kaip 13 metų amžiaus.

 
Pašalinkite «The», tiesiog "Facebook", taip kiečiau (k/f "Socialinis tinklas").

 
Aušinimo sistemos


 
Beje, domeno vardo facebook.com pirkimas 2005 metais kainavo $200000.

 
2011 sausį, pasak laikraščio "The New York Times", "Facebook" pasiekė 50 milijardų JAV dolerių vertę.

 
2012 spalį socialinio tinklo "Facebook" auditoriją sudarė vienas milijardas žmonių - tai tie, kurie užėjo į svetainę bent kartą į mėnesį, ar buvo užfiksuoti naudojant "Like" mygtuką.

 
Taigi, teoriškai, kas 7 žmogus planetoje yra registruotas "Facebook".

 
Pagrindiniai "Facebook" konkurentai pasaulinėje rinkoje - tai "Twitter" ir "Google+", kurie atsilieka daugiau nei pusę milijardo vartotojų.

 
Aktyvi paros auditorija kovo mėnesį sudarė 526 milijonai žmonių.

 
Apie 500 milijonų žmonių per mėnesį naudojasi "Facebook" mobiliaja aplikacija.

 
Kiekvieną dieną socialinio tinklo naudotojai palieka 3,2 mlrd "Like" ir komentarų, įkelia net 300 milijonų nuotraukų.

 
Svetainėje užfiksuota 125 milijardai "draugiškų ryšių".

 
Puslapių peržiūrų skaičius 2011 spalį sudarė 1 trilijoną

 
Bendrovės pajamos pirmąjį 2012 metų ketvirtį sudarė 1 mlrd 58 milijonus JAV dolerių, o tai yra 6,5% mažiau nei ankstesnį ketvirtį. Taigi, kiekvienas vartotojas bendrovei uždirbo per ketvirtį šiek tiek daugiau už dolerį.
 
Naujo Duomenų Centro valdytojas.

 
FaceBook dėka, įkūrėjas Mark Zuckerberg 23 metų tapo jauniausiu milijardieriumi pasaulyje.
Tai ir yra interneto galia.

 
"Facebook" pasirinko Švediją naujo duomenų centro statybai, todėl kad "stabili politinė situacija, mažiausia stichinių nelaimių rizika ir puikios ryšio sąlygos."

 
Vietinis subarktinis klimatas padeda padaryti energijos suvartojimą minimalių.

 
Šaltinis: LoveOpium

Užteks išradinėti dviratį, duodu nuorodą kur galėsi parsisiūsti labai gerą serverį testavimui, serverio kalbą galima pasikeisti į anglu :D
 
http://open-server.ru/
Основные компоненты:

Управляющая программа Open Server 4.8.7; Apache 2.2.24; Apache 2.4.4; Nginx 1.4.1; Nginx 1.5.1; MySQL 5.1.70; MySQL 5.5.32; MySQL 5.6.12; MariaDB 5.5.31; MongoDB 2.4.4; PostgreSQL 9.2.4; PHP 5.2.17 (Zend Optimizer 3.3.3, IonCube 4.0.7, Memcache 2.2.4); PHP 5.3.26 (Xdebug 2.2.3, IonCube 4.4.1, Memcache 2.2.7, Mongo 1.4.0, Imagick); PHP 5.4.16 (Xdebug 2.2.3, IonCube 4.4.1, Memcache 2.2.7, Mongo 1.4.0, Imagick); PHP 5.5.0 (Xdebug 2.3.0dev, OPcache, Win32ps 1.0.2-dev, Uploadprogress 1.0.3.1, SSH2 0.12, RAR 3.0.0, Memcache 2.2.7, Mongo 1.4.1, HTTP 1.7.6dev, Excel 0.9.8, FFmpeg 0.6.3, Imagick); FTP FileZilla 0.9.41; ImageMagick 6.8.0-7 Q16; Fake Sendmail 32; NNCron Lite 1.17; Memcached 1.2.6; Memcached 1.4.5; Unbound 1.4.20; Adminer 3.7.0; HeidiSQL 8.0; Webgrind 1.0; RockMongo 1.1.5; PHPMyAdmin 4.0.4; PHPPgAdmin 5.1; PHPMemcachedAdmin 1.2.2;
Beja, XAMPP vakar atsinaujino į 1.8.2 versiją, tai kas naudojot 1.8.1 laikas atsinaujinti. :D Dar galit išbandyti: http://www.easyphp.org

Tikiuosi padės, čia yra skirtingi būdai sutvarkyti boot meniu.
http://www.sevenforums.com/tutorials/2288-windows-boot-manager-delete-listed-operating-system.html
http://www.howtogeek.com/howto/17903/remove-ubuntu-or-xp-from-the-windows-7-boot-menu/
http://www.ghacks.net/2009/11/12/how-to-manage-the-windows-7-boot-menu/

Pats Python nėra sukurtas specialiai web programavimui, kaip, pavyzdžiui, PHP, todėl dažniausiai su Python web'ui naudojami įvairūs frameworkai: Django, CherryPy, TurboGears ir t.t. Va, su Django sukurti saitai http://www.djangosites.org/ :) Vienas iš dalykų man patinkančių programuojant python/django, kad galiu lengvai panaudoti savo python skriptus, kurtus desktopui. O su PHP desktopui net nekiltų mintis programuot :) Šiaip būtent dėl to, kad be programavimo kalbos galima mokytis dar reikia mokytis ir frameworką, iš pradžių gali būti sunkiau, bet, bent jau man ameniškai, dirbti su Python/Django - vienas malonumas :)

Pasidalinsiu savo patirtimi.
 
Prieš pradėdamas studijuoti informatiką buvau savamokslis programuotojas. Visada žingsnis po žingsnio išmokdavau tai, ko man prireikia (objektinį PHP, kurti efektyvias SQL užklausas, parašyti švarų visos svetainės xHTML ir CSS nuo nulio atsidarius Notepad, galiausiai jQuery ir šiektiek pačio JavaScript). Kaip bebūtų, kiekviena nepažįstama technologija man iš pradžių atrodydavo didelis vargas bandant perprasti - iš tikrųjų taip ir buvo, patirtis kainavo šimtus valandų bandymų, klaidų, nervų - bet galiausiai išmoksti ir turi tarsi ginklą savo arsenale, kurį bet kada prireikus gali išsitraukti.
 
Informatika toks dalykas, kuriame naujos technologijos atsiranda nuolat. Tai reiškia, jog ir mokytis privalai nuolatos. Jei žmogus moka tik vieną programavimo kalbą - tai, mano nuomone, jis nėra tikras programuotojas - jis neturi supratimo, kaip programos kuriamos kitose aplinkose ir kada kurią geriausia pasirinkti.
 
Vienas vertingiausių įgūdžių, kurį man suteikė informatikos studijos per pirmus pusantrų metų - greitai perprasti naują technologiją. Universitetas tiesiog privertė per labai trumpą laiką pramokti ne vieną iki tol svetimą programavimo kalbą.
 
Pavyzdžiui, šį semestrą turiu dalyką, kurio paskaitos vyko tik pusę semestro. Jo tikslas yra nuo nulio išmokyti dviejų skirtingų programavimo kalbų - Python ir Haskell. Du skirtingi dėstytojai skaitė po trijų savaičių paskaitų ciklus apie savo tyrimuose naudojamas kalbas. Tuomet abu jie įteikė mums po du projektų aprašymus, kuriuos kiekviena kalba turime įgyvendinti per likusius du mėnesius ir dingo - daugiau jokių paskaitų. Pirmoji (lengvesnė) Python užduotis - sistema, iš savo kompiuterio leidžianti naršyti kito kompiuterio bylas, iš jo atsiųsti ir į jį nusiųsti failus. Antrasis projektas (prie kurio dirbu paskutinį mėnesį) - kompiuterinis žaidimas - su automatiškai sugeneruojamais kambariais, monstrais, lygiais, ginklais ir kita (čia praverčia Python modulis pygame). Viską turime susirasti ir išmokti patys - bet kai turi aiškias užduotis, ribotą laiką ir norą nenusimauti (iššūkį) - mokaisi labai greitai.
 
Negano to, kitos paskaitos dėstomos ir atsiskaitymai vyksta su JAVA, o naujiems asmeniniams projektams vietoje PHP nusprendžiau naudoti Ruby, kurio taip pat iki šio rudens nemokėjau. Neseniai paskaičiavau, kad dabar per savaitę skirtinguose darbuose dažnai tenka kodą rašyti 5 kalbomis: JAVA, Python, Haskell, Ruby ir PHP. Nemanau, kad visų jų man prireiks ateityje, bet naudinga žinoti suteikiamas galimybes - viena programavimo kalba geresnė vienoje srityje, kita kitoje (pvz., jei reiktų greitai sukurti kontaktų formą - rinkčiausi PHP, jei programėle, kurią nusiųsčiau draugui į kompiuterį - JAVA (nes veiks tiek Windows, tiek Linux, tiek Mac OS), jei svetainę - Ruby, jei sudėtingus matematinius skaičiavimus, kuriems reikia greičio (pvz., finansai, bankininkystė), - Haskell - stebuklinga ir sunkiau perprantama kalba, kur gali praleisti pusvalandį rašydamas vieną kodo eilutė, bet ta eilutė padaro tiek, kiek kitose kalbose 10).
 
Iš tikrųjų nėra jokios paslapties: kuo daugiau žinai programavimo kalbų, tuo lengviau prie jų pridėti naujas, nes atrandi panašumus. Anksčiau tai buvo tikras iššūkis - dabar, atrodo, užtenka paskirti savaitgalį užsidarius su keliomis geromis knygomis apie nežinomą programavimo kalbą ir pirmadienį jau gali pradėti rašyti ja programas (taip padariau su Ruby).
 
Kiekviena programavimo kalba turi fundamentalius dalykus, kuriuos turi sužinoti prieš pradėdamas su ja dirbti (duomenų tipai, objektų samprata, ciklai ir kt.), o visą kitą jau rasi internete kurdamas. Dažnai būna, kad žinai, kaip vieną dalyką atlikti kalboje, kurią jau moki, bet nežinai, kaip tai vyksta naujoje programavimo kalboje, kurią ką tik pradėjai mokytis. Su tuo susiduria kiekvienas, todėl internete pilna informacijos - pavyzdžiui, PHP programuotojui, kuris nori išmokti Ruby: http://www.phptoruby.com/
 
Taigi reziumuojant atsakymą į klausimą "Ar įmanoma būti visų kalbų asu?": asu galbūt ne, bet mokėti daug kalbų yra naudinga. Programuotojams yra normalu iš pradžių nežinoti, kaip ką nors atlikti, - kaskart susiduri su naujais dalykais, ieškai sprendimų ir juos atrandi - tai nenutrūkstantis ciklas, nenutrūkstantis mokymasis ir tobulėjimas. Dėl to http://stackoverflow.com/ jau tapo viena iš populiariausių svetainių pasaulyje - ir ten renkasi programuotojai profesionalai, nes niekas niekada visko nežino.
 
Nematau priežasties šiais laikais mokytis C++, nebent ketini atlikti mokslinius skaičiavimus ar šiaip nori save pakankinti, galvodamas "kaip jėga, kad truputi moku C++". Priežastis - su kitomis programavimo kalbomis tuos pačius dalykus gali sukurti greičiau ir paprasčiau. Tai kam vargti?
 
JAVA yra žymiai modernesnė C++ alternatyva, jei galvoji apie sistemų kūrimą. Tiesa, pačios JAVA programuotojai paskutiniais metais jau po truputį pereina prie naujesnės programavimo kalbos - SCALA (todėl ir teigiu, kad niekas nestovi vietoje). Naujos programavimo kalbos minusas bandant ją perprasti - mažiau informacijos, mažiau specialistų, mažiau žmonių, kurių gali paklausti. Tad tiesiai prie SCALA eiti nesiūlyčiau.
 
Iš vieno forumo: Python vs C++:
 
 
Be to, nemažai mokslininkų (ir mano universitete) vietoje C++ jau renkasi Python, nes Python turi skaičiavimams sukurtus modulius (plačiau apie tai jau rašė nagisa).
 
Jei reikėtų rekomenduoti vieną kalbą, nuo kurios pradėti, tai kaip jau kažkur rašiau forume: jei ketini studijuoti informatiką - galbūt verta eiti sunkesniu keliu ir pradėti nuo JAVA (sužinosi daug naudingų dalykų, po kurių perprasti kitas programavimo kalbos bus lengva), jei programuoti pirmiausia nori tam, kad įgyvendintum savo idėjas ar galėtum greičiau iš to pradėti uždirbti - Python turbūt geriausias pasirinkimas (lengva perprasti ir galinga programavimo kalba, nors nepadės taip smarkiai persilaužti kaip JAVA mokantis kitų programavimo kalbų). Puiki alternatyva Python galėtų būti Ruby.
 
Išbandęs jau ne vieną programavimo kalbą, niekam nerekomenduoju PHP, nuo kurios pats pradėjau, - tiesiog yra žymiai tobulesnių, geriau apgalvotų ir išbaigtų technologijų. Mokantis PHP atskiras mokslas yra PHP saugumas, nes bet kokio naujo programuotojo sukurtą PHP puslapį dažniausia galima nulaužti - priešingai nei Python ar Ruby, nes šios kalbos pačios savaime turi daugiau apgalvotų saugiklių. Galiausiai PHP (palyginus su Python ar Ruby) rašai daugybę kartų tą patį kodą (kartoji save).
 
Kažkada draugams rinkau geriausius nemokamus Python resursus internete. Galbūt kam nors skaitantiems šią temą pravers:
 
Lietuviškai apie Python: http://docs.python.lt/tutorial/
Praktinė knyga - teorija + užduotys: http://learnpythonth...nTheHardWay.pdf
Google paskaitos: http://code.google.c...n_understanding
Google teorine medžiaga (jei knygos neužtenka): http://code.google.c...lass/index.html
Python gidas pradedantiesiems: http://wiki.python.o.../BeginnersGuide
Python dokumentacija (kiekvieno programuotojo enciklopedija): http://docs.python.org/

Šaltinis: http://www.gdgroup.lt/blog/naudingi-wordpress-pluginai/
 
Kol kas pateiksiu greitą, virš 60 naudingų wordpress pluginų sąrašą.
 
Pluginus atrinkau dirbdamas su wordpress sistema, stengiausi atsižvelgti į pluginų “gerumą” pagal jų programinę dalį, lengvą themeing’ą ir puikų savo darbo atlikimą.
 
Na ką, pradedam!
WordPress SEO by Yoast
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/wordpress-seo/
Vienas iš geresnių seo optimizacijai skirtų pluginų. Leidžia redaguoti postų title ir meta description reikšmes, yra pilnai kanonizuotas, turi integruotus breadcrumb‘us, gali sudaryti xml sitemapus, rss patobulinimus ir keletą kitų funkcijų. Tai toks seo pluginas, kuris atlieka daug veiksmų, jei reikia būtent tokio ir dėl tam tikrų priežasčių negalite naudoti specializuotų pluginų – šis bus pats tas.
 
Booking Calendar
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/booking/
Booking calendar Jums labai pravers, jei užsiimate nuoma ar kita sritimi, kuriai reiktų įskiepio „Booking calendar“.
Lankytojai, šio plugin‘o pagalba, galės tikrinti objektų prieinamumą tam tikru metu, vartotojai galės vykdyti rezervaciją. Klientai gali registruotis vyksiantiems renginiams. Taipogi, galima įdiegti papildomą atsiskaitymo modulį ir leisti vartotojams susimokėti iškart.
Įskiepis ganėtinai lankstus ir jį galima pritaikyti kitoms reikmėms.
Demonstraciją rasite čia: http://onlinebookingcalendar.com/demo/
Galimybės:
Rezervacija, pasirenkant norimą datą
Priminimai el. paštu, tiek administratoriui, tiek vartotojams.
Patogi vartotojo sąsaja.
Kalendoriaus widget‘as.
Palaiko kelias kalbas.
Ir t.t.
 
WP Minify
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/wp-minify/
Įskiepis integruoja „Minify“ varikliuką, kuris optimizuoja JS ir CSS failų krovimo laikus puslapyje.
Puikiai tinka tiems, kurie kaunasi dėl optimizacijos.
Turi klaidų taisymo įrankius ir keletą konfigūracijos pasirinkimų.
 
Widget Logic
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/widget-logic/
Įskiepis suteiks galimybę valdyti widget‘us, tiksliau jų logiką. Prie widgeto atsiras papildomas laukas, kuriame galima bus nustatyti, kuriame puslapyje jis gali atsirasti.
 
WPtouch
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/wptouch/
Šis įskiepis padės optimizuoti Jūsų tinklalapį mobiliesiems įrenginiams.
 
WP-Cumulus
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/wp-cumulus/
Teko matyti gražius tag cloud‘us kitose svetainėse, kur žodžiai sukasi 3d aplinkoje? Būtent šis pluginas ir atlieka šį darbą.
 
Social Slider
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/social-slider-2/
Įskiepis atvaizduoja „išsiskleidžiantį“ box‘ą, kuriame pateikiami Jūsų socialinių tinklų profiliai ar nuorodos.
Pluginas tikrai atrodo neprastai ir su kai kuriais dizaino sprendimais, gali būti tikras išsigelbėjimas.
Įskiepio demonstracija: http://social-slider.com/demo/full.html
Palaikomi soc. Tinklai:
 RSS
 Newsletter
 Facebook
 Google+ (Google Plus)
 Twitter
 Blip
 Flaker
 Soup.io
 Buzz
 Sledzik
 Tumblr
 Spinacz
 GoldenLine
 LinkedIn
 Nasza Klasa
 NetworkedBlogs
 MySpace
 Orkut
 Grono
 FriendConnect
 FriendFeed
 Digg
 Wykop
 Kciuk
 Picasa
 Flickr
 Panoramio
 DeviantArt
 YouTube
 Vimeo
 IMDb
 Last.fm
 iSing
 Blip.fm
 Delicious
 Unifyer
 
Broken Link Checker
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/broken-link-checker/
Kaip ir matosi iš pavadinimo – įskiepis skirtas stebėti „broken links“ svetainėje.
Stebi broken linkus į postus, puslapius, comentarus ir custom field‘us.
Aptinka neveikiančias nuorodas į paveikslėlius ir kitą media.
Perspėja Jus dashboard‘e ir emaliu.
Neleidžia paieškos varikliams followint broken linkų.
Įskiepis leidžia redaguoti nuorodas iškart, t.y. nereikia klaidžioti iki tam tikros vietos ir ieškoti broken linko.
 
TinyMCE Advanced
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/tinymce-advanced/
Šis įskiepis, prideda 16 papildomų funkcijų į standartinį tinymce editorių.
Advanced HR, Advanced image, Advanced link, kontekstiniai meniu, šypsenėlės, laikas ir data, IESpell, sluoksniai, spausdinimas, search and replace funkcija, stailinimas, lentelės, matematikos formulių palaikymas ir t.t.
O prie viso šio gėrio – spellcheckas.
 
BackWPup
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/backwpup/
Galimybės:
Duomenų bazės backupai
Wordpresso xml exportas
Duomanų bazės optimizacija
Duombazės patikra / taisymas
Failų backupas
Backupų archyvavimas
Backupų talpinimas įvairiuose šaltiniuose.
Multisite support‘as
 
WordPress Popular Posts
 
http://wordpress.org/extend/plugins/wordpress-popular-posts/
 
Plačiai konfigūruojamas plugin‘as, skirtas populiariausių post‘ų atvaizdavimui. Galima naudoti ir kaip šablono tag‘ą.
Galima nepriskirti kategorijų, palaiko shortcode‘us, template tag‘us, automatiškas atsinaujinimas.
 
wp-Typography
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/wp-typography/
Super dalykas tiems, kas nori turėti dailią ir TAISYKLINGĄ tipografiją savo tinklalapyje.
 
CMS Tree Page View
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/cms-tree-page-view/
Plugin‘as skirtas tiems, kurie pripratę prie klasikinių turinio valdymo sistemų atvaizdavimo.
Atvaizduoja jūsų tinklalapį hierarchiniu būdu, bei turi keletą papildomų funkcijų.
 
WP-Optimize
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/wp-optimize/
Tai Duomenų bazės optimizacijos ir valymo įrankis.
Leidžia panaikinti postų revizijas, nepatvirtintus arba „šlamšto“ komentarus ir t.t.
Taipogi, leidžia pervardinti wordpress vartotojus.
Palaiko daugiakalbiškumą.
 
Sidebar Login
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/sidebar-login/
Suteikia galimybę išvesti wordpress loginą per shorttag‘ą arba widget‘ą.
 
Contact Form 7
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/contact-form-7/
Leidžia sudarinėti norimas formas.
Palaiko captcha, akismet, ajax ir t.t.
 
Fluency Admin
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/fluency-admin/
Patobulinimas administratoriaus vartotojo sąsajai. Tab‘ai atskiriami skirtinga spalva, įvairios spalvų schemos, galima pridėti savo logotipą ir hotkey palaikymas norint prieiti atitinkamas sekcijas.
 
WP-PostRatings
Norite įdiegti post‘ų vertinimą į savo wordpress svetainę? Prašau 
Yra ajax palaikymas.
 
WordPress Content Slide
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/content-slide/
Šaunus įskiepis, kuris leidžia Jums sudaryti content slaiderius su efektais. Turi begalę opcijų.
Pavyzdys: http://wptuts.info/wp-content-slide/
 
GD Star Rating
Nuoroda: http://www.gdstarrating.com/
Dar vienas, ypač galingas, postų, komentarų ir puslapių reitingavimo pluginas. Multilanguage palaikymas, suderinamumas su kešo pluginais, turi begalę tinkinimo galimybių.
 
WP No Category Base
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/wp-no-category-base/
Greitai ir paprastai nuima /category/ nuo Jūsų postų.
 
WP-Paginate
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/wp-paginate/
Atlieka paprastą funkciją – puslapiuoja ir tai atlieka gerai 
 
SexyBookmarks | email, bookmark, and share buttons
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/add-to-any/
Populiarus ir dailiai atrodantis pluginas, skirtas Sharingui/Bookmarikinimui. Garantuoju, jog jį jau matėte.
 
PHP Code Widget
Turbūt dažnas iš mūsų pasigedo galimybės rašyti php kodą widgete. Šis pluginas suteiks šią galimybę.
 
Relevanssi – A Better Search
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/relevanssi/
Praplečia standartinę wordpress sistemos paiešką.
Paieškos rezultatai patiekiami pagal didžiausią sutapimą, ne pagal datą.
Ieškoma „žodžio dalies“ sutapimų.
Pažymimi paieškos žodžiai rezultatuose.
Ir kitos funkcijos.
 
Twitter Widget Pro
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/twitter-widget-pro/
Turbūt populiariausias Twitter widgetas wordpressui.
 
WassUp
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/wassup/
Nebloga, google analytics alternatyva ir kas svarbiausia – real time trackingas.
 
Sharebar
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/sharebar/
Pavadinimas daug pasako. Vienas iš geresnių savo srityje.
 
Search Everything
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/search-everything/
Paieškos patobulinimas wordpress sistemai.
Paieškos rezultatų paryškinimas, ieško kiekviename puslapyje, tag‘e, taxonomijose, kategorijose, komentare, draftuose, excerptuose, atachmentuose, custom field‘uose, taipogi suteikiama galimybė neleisti prieiti paieškai prie tam tikrų resursų.
 
Role Scoper
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/role-scoper/
Labai šaunus wordpress pluginas, skirtas vartotojų teisėms sistemoje redaguoti.
 
Wordbooker
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/wordbooker/
Pats geriausias ir lengviausiai konfigūruojamas pluginas, skirtas tam, jog Jūsų blogo įrašai atsirastų ir facebook erdvėje.
 
Disqus Comment System
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/disqus-comment-system/
Viena geriausių alternatyvų standartinei wordpress komentavimo sistemai.
 
Really Simple CAPTCHA
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/really-simple-captcha/
Pavadinimas – daug pasako. Gal ir ne pats saugiausias, tačiau labai paprastai valdomas captcha pluginas.
 
Secure WordPress
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/secure-wordpress/
Didelis saugumo paketas wordpress turinio valdymo sistemai.
Trumpai: nepateikia error informacijos prisijungimo lange, prideda index.php failą pluginų direktorijoje, neatvaizduoja wp versijos ir dalies kitos, naudingos įsilaužėliui informacijos, blokuoja „blogas“ užklausas, kurios gali pakenkti wordpress sistemai.
 
BulletProof Security
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/bulletproof-security/
Dar vienas „must have“ saugumo pataisymas wordpress sistemai. Apsaugo nuo xss, csrf, base64_encode, sql injekcijų ir kitų „laužimo“ būdų. Apsaugo wp-config.php, bb-config.php, php.ini, php5.ini, install.php ir readme.html su .htaccess failus, bei begalės kitų pataisymų.
 
Dynamic Content Gallery
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/dynamic-content-gallery-plugin/
Šaunus pluginas, leidžiantis išburti slaiderį, su paskutiniais ir featured postais.
 
WP to Twitter
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/wp-to-twitter/
Šio plugino Jums prireiks, jei norėsite wordpress įrašus postinti ir twitteryje.
 
Ajax Event Calendar
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/ajax-event-calendar/screenshots/
Ajax technologija besiremiantis kalendorius, su begale funkcijų. Plačiau – gamintojo puslapyje.
 
SEO Friendly Images
Turite daug paveikslėlių, bet ne visiems priskyrėte title ir alt žymes? Nepergyvenkite, šis pluginas Jums padės tai sutvarkyti.
Tiek kodas tampa validus, tiek puslapis tampa daugiau „seo friendly“
 
Link Library
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/link-library/
Tiems, kas „stato“ didelius nuorodų sąrašus, šis pluginas tikrai bus naudingas.
 
After the Deadline
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/after-the-deadline/
Spellcheckeris wordpressui. Įdomu dar ir tai, jog naudoja AI rašybai tikrinti.
 
WP Security Scan
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/wp-security-scan/
Tikrina Jūsų wordpress svetainės saugumą. Pateikia pažeidžiamumus ir galimus pataisymus.
Tikrina: slaptažodžius, failų permissionus, duombazės saugumą, versijos slėpimą, wordpress admin dalį ir t.t.
 
Shortcode Exec PHP
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/shortcode-exec-php/
Leis vykdyti php kodą postuose, puslapiuose ir t.t. naudojant shortcodus. Turi įdiegtą sintaksės spalvinimą. Prisibijant dėl saugumo, tai shortcodus galės naudoti tik administratoriai.
 
Easing Slider
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/easing-slider/
Tikria gražus slaideris, su puikiu css3 apipavidalinimu.
 
AdRotate
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/adrotate/
Patogiausias ir turbūt geriausias pluginas reklamai administruoti Jūsų wordpress svetainėje. Patogus, lankstus, paprastas ir galingas. Ko daugiau reikia?
Turi integruotą šiokią tokią statistiką, palaiko shortcodus, turi reklamos „pasibaigimo terminą“ ir begalę kitų galimybių.
 
Exploit Scanner
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/exploit-scanner/
Ieško blogų gyventojų Jūsų wordpress svetainėje  Pats nieko netrina, tiesiog informuoja administratorių apie galimas grėsmes.
Ieškomi neįprasti pluginai, duombazės įrašai, failų vardai ir t.t.
 
WordPress Video Plugin
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/wordpress-video-plugin/
Leidžia paprastai embeddinti video medžiagą į wordpress svetainę.
Palaiko labai daug šaltinių.
 
Facebook likes you!
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/facebook-likes-you/
lengvai ir greitai diegiamas like/share mygtukas wordpress‘ui.
 
Configure SMTP
Sukonfigūruoja smtp nustatymus wordpressui. Be šios konfigūracijos kai kurie pluginai gali veikti nekorektiškai (dažniausia tai būna email notificationai ir newsletter pluginai)
 
Facebook Comments for WordPress
Nurooda: http://wordpress.org/extend/plugins/facebook-comments-for-wordpress/
Lengvai integruojami ir konfigūruojami facebook tipo komentarai wordpress sistemai. Galimybė sinchronizuoti wordpress ir facebook komentarus.
 
Newsletter
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/newsletter/
Naujienlaiškis. Nemokamai ir paprastai.
 
WP-Cufon
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/wp-cufon/screenshots/
Patyrusiems temų developeriams šio plugino tikrai neprireiks, bet tiems, kurie yra mažiau pažengę – šis pluginas tikrai pravers. Pasirinkite ir lengvai embeddinkite bent kokį šriftą iš cufon kolekcijos.
 
All In One Favicon
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/all-in-one-favicon/
Vėlgi – truputį patyrusiems vartotojams šio plugino tikrai neprireiks, tačiau, jei esate naujokas ir nenorite lysti į sistemos vidurius, bet norite pakeisti favicon arba suteikti galimybę paprastam vartotojui ją pasikeisti be Jūsų pagalbos, šis pluginas Jums pravers.
 
Quick Adsense
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/quick-adsense/
Greitas ir lengvas ad sense reklamos administravimas Jūsų puslapyje. Random atvaizdavimas ir kitos funkcijos tikrai palengvins Jūsų gyvenimą ir papildys piniginę.
 
Blog Protector – Protect Your Content
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/blog-protector/
Nors aš manau, jog internete turinys turi būti atviras, tačiau tiems, kurie savo turinį nori apsaugoti – pateikiame blog protector.
Pluginas atjungia tokias funkcijas kaip teksto žymėjimas ir antras pelės mygtuko apspaudimas.
 
WordPress Portfolio Plugin (WP Portfolio)
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/wp-portfolio/
Lengvas portfolio administravimas.
 
WordPress Importer
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/wordpress-importer/
Importuoja postus, puslapius, komentarus, custom , meta fieldus, kategorijas, tagus, taksonomijas ir autorius iš kito wordpress blogo.
 
WP-Polls
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/wp-polls/
Norite surengti apklausą savo wordpress svetainėje? Šis pluginas Jums padės! Paprastas ir greitas.
 
WordPress Mobile Pack
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/wordpress-mobile-pack/
Leis Jūsų svetainei atrodyti geriau mobiliuosiuose prietaisuose.
Galimybės:
Switchas tarp desktop ir mobile svetainės versijų.
Standartinė tema mob. Įrenginiams.
Didelės pritaikomumo galimybės.
Mobiliems įrenginiams pritaikyta admin panelė.
Barcode widgetas
Mobilie adsense widgetas
Ir t.t.
 
NextGen gallery
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/nextgen-gallery/
Pats geriausias albumų / galerijų pluginas wordpressui. Draugauja su begale pluginų, yra pastoviai atnaujinamas, palaiko multilanguage, turi nemažai papildomų praplėtimų ir t.t.
 
Viper’s Video Quicktags
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/vipers-video-quicktags/
Įkeliant video, tag‘us šis pluginas supildys pats, automatiškai.
Palaiko:
 YouTube (including playlists)
 Google Video
 DailyMotion
 Vimeo
 Veoh
 Viddler
 Metacafe
 Blip.tv
 VideoPress aka WordPress.com Video NEW!
 Flickr videos
 Spike.com/IFILM
 MySpaceTV
 
WordPress Related Posts Yet Another Related Posts Plugin
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/yet-another-related-posts-plugin/
Atvaizduoja susijusius postus.
Universalus ir konfigūruojamas algoritmas, kuris peržvelgia postų antraštes, tagus ir kategorijas, bei pagal YARPP apskaičiuoja sutapimo „rezultatą“.
Pluginas draugauja su kešu, bei turi keletą kitų gerų savybių.
 
Autolink URI
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/sem-autolink-uri/
Paverčia tekstą, kuris turi pradžią http:// į nuorodą automatiškai.
 
WordPress Firewall 2
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/wordpress-firewall-2/
Stebi užklausas ir apsaugo sistemą nuo atakų.
 
Zemanta
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/zemanta/
Rašant wordpresse, zemanta siūlo paveiksliukus, video, nuorodas ir seo optimizuotus tag‘us su Jūsų susijusiu turiniu.
Tikrai labai patogus content sugestion engine‘as, padedantis tiems, kurie daug rašo ir nori rašyti kokybiškai.
Plačiau: gamintojo saite ir http://en.wikipedia.org/wiki/Zemanta
 
All in One SEO Pack
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/all-in-one-seo-pack/
Pats geriausias seo pluginas wordpress sistemai. Palaiko custom post type, kanonines nuorodas, turi palaikyma e-commerce pluginams, meta tagų automatinis generavimas ir begalės kitų funkcijų.
 
Qtranslate
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/qtranslate/
Tiesiog, pats geriausias sprendimas tada, kai reikia svetainės keliomis kalbomis. Draugauja su begale pluginų.
 
FancyBox for WordPress
Nuoroda: http://wordpress.org/extend/plugins/fancybox-for-wordpress/
Lengvesnis nei lightbox, bet toks pat gražus.

Matematikos valstybinio brandos egzamino atsakymai 2013 metų
 
 
Nenorėčiau, kad tema taptų diskusija, nes atsakymai visi teisingi. Viskas išsispręsta bei patikrinta, jei kam kuris uždavinys neaiškus, galiu išspręsti. Sėkmės tikrinantis.
 
I dalis:
1. A
2. B
3. D
4. B
5. B
6. C
7. D
8. D
9. E
10. A
11. D
12. C
 
II dalis:
 
13. 4
14. 40960 kubinių metrų
15. 20 ( skaičiai gali būti vienodi)
16. 2
17. D(-2;1,5)
18. (169*sqrt(3))/4 + 30 ploto vienetų
19. 0,865
20. 2,5
21. 2
22. sqrt(2)/2 ploto vienetų
23. 6 ilgio vienetų
24. 3 litrai
 
III dalis:
 
25.1 3
25.2 135
25.3 3*PI ploto vienetų
26. 3
27. 2*sqrt(3) ilgio vienetų
28.1 18
28.2 5/18
29. 3/5
30. 20 ploto vienetų
31. 20 km/h
 
 
2013 metų matematikos valstybinio egzamino užduotis:
 
VBE 2013
 
 
 
http://blog.lrytas.lt/burgis/files/2013/04/egzam.jpg
 
 
VBE taškų skaičiuoklė:
 
https://www.dropbox.com/s/pszy2u7h8x7wjk2/VBE.xlsx/

Kadangi mano buvimas čia pradėjo kelti narių pasipiktinimą, bei mano atsakymai yra parengti netinkamai, noriu atsisveikinti su šiuo forumu ir palinkėti sėkmės tiems kurie šiame forume ieško ne tik atsakymų "ant lėkštutės", bet kartu ieško sprendimų, išeičių, esti platesnio požiūrio.
 
Todėl noriu pasidžiaugti su visais kuriems mano atsakymai padėjo ir atsiprašyti tų, jei atsakymai nebuvo tokie kokių tikėjotės.
 
Sėkmės forumiečiai. Smagus buvo jūsų bendravimas.
Geros vasaros, gerų verslo sumanymų ir pelningų sandorių.
 
 
Zyzuolė

Biliūno kuo daugiau įvairių apsakymų, Putino "Vergas", "Altorių šešėly", V. Krėvės "Skirgaila", Škėma "Balta drobulė", B. Sruoga "Dievų miškas", Hamletas, Faustas, Dostojevskis "Nusikaltimas ir bausmė", J.Apučio kūryba. Na ir dar eilė kitų, šitaip kuo daugiau žinosi, tuo geresnius rašinius galėsi parašyti. Bent jau mano galva mažai naudos iš "Tūlos", "Madagaskaro" ir kelių kitų modernistų, o gal tiesiog nesupratau jų kūrinių idėjų :) Trumpiau tariant, skaityk ką liepia mokytoja ir gaut +80 tikrai nebus sunku

Aš tai informatiką laikysiu beveik nemokėdamas programavimo :D Tikiuosi išlaikyti :D

Aš laikysiu istoriją, nors per bandomąjį prie Stalino nuotraukos parašiau Brežnevas B-) Vienodi man jie :|

Sveiki, abiturientai,
 
Pats esu perskaitęs vos keletą lietuvių literatūros kūrinių(omenyje turiu ilgesnius kūrinius, tokius kaip "Mažvydas", "Altorių Šešėly", "Balta drobulė", "Skirgaila"). Tačiau privalomų autorių kūrinių sąraše yra nemažai trumpų kūrinėlių, kuriuos perskaityti trunka vos keliolika minučių, o nauda gali būti milžiniška. Norėčiau pateikti keletą trumpų novelių, apysakų, apsakymų tiems, kurie VBE egzaminui ruošiasi paskutinę naktį(nors per vieną naktį rašyti rašinius dar niekas neišmoko). Nemanau, jog interpretacijos yra geras būdas pažinti kūrinius, nes kiekvienas esame skirtingi, todėl ir supratimas skiriasi. Tikrai nėra labai sunku vakare perskaityti keletą novelių. Eilėraščių neįdėjau, nes bent jau man yra gana sunku remtis poezija. Sėkmės
 
 
 
 
 
Jurgis Savickis. Novelė "Koketė"
 
Mano sužieduotinė maudės tyrame pavasario vandenyje. Jos kūnas jaunas, skaistus kaip tolimos muzikos aidas.
Upelio vilnys atsimuša į jos kūną ir supina apie kelius skaisčiausius pasaulyje rezginėlius-Beardsley'aus turtingus monus, peržvelgiamus batistus-svajones. Kuomet ji lenkias rieškučiomis vandens pasemti, jos jaunas kūnas žaidžia ir groja, o tą menkutę žmogaus sielą tarytum kas nuneša atsargiai kitan pasaulin, šiltesnian neg mūsų žemė.
Jos kasos, juodos, palaidos, per petį nusvirusios, mini moteriškumo ir poezijos šalį Indiją.
Ji ateitų ir savo dabiomis, moteriškumo pilnomis rankomis mane priglaustų, ir joks žmogaus vargas neišturėtų, bet ne - ji žiūri įstabiai savo tamsiomis akimis, ir jos kaitriausias palytėjimas nėra palyginamas su jos akių žvilgsniu.
Ji mato mane ir džiaugias. Tarp milijonų gėlių, įvairių ir skaisčių, o dar daugiau nematomų, sėdžiu aš, juodą apsiaustą pasitiesęs. Mano poeto kaklaryšis dabiai užrištas, o mašioto rūbai skiria mane nuo žemės.
Tarp mudviejų nematomos arfos auksinės stygos. Nežinoma ranka nuolat judina stygas ir supina baisią Meilės rapsodų nežinomą gaidą.
Ji prataria žodį į mane, bet joks žmogaus žodis tiek neišreikštų, ką tasai nežinomas arfa grojimas.
Jai jauku tik su manim. O jauku jai visuomet. Pasaulis įvairus ir turtingas. Pasaulio galo nesimato.
 
Atėjo senis. Jis buvo įdusęs ir jo oda pageltusi.
- Aš noriu maudytis drauge su ja...
- Kuo daugiau kartų pasinersi, tuo ilgiau galėsi su manim maudytis. - Jos akys juokės ir kūnas koketavo.
- Nuvesk jį maudyklėn! - paliepė ji man.
Aš nuvedžiau senį maudyklėn po senais purvalksniais.
Senis ilgai ruošėsi; pagalios, padusęs ir didelėn kupron susimetęs, lipo vandenin. Jo krūtinėje gargėjo, ir aš girdėjau, kaip jo kaulai barškėjo. Senis pasinėrė kartą, antrą.
- Dar, dar kartą! - girdėjau linksmą moteriškės balsą.
Aš ilgai laukiau, senis vienok narstės ir narstės. Jam oran pasirodant, jo žilos gauros linguliuodavo pavandeniu. Jo akys buvo pablėsusios ir pasibaisėjimo pilnos, kaip žmogaus prieš mirtį.
Ilgą valandą stovėjau šalimais, savo minčių negalėdamas sugaudyti, net jų nustatyti. Upelio vanduo garsiai gurgėjo ir pavasaringai čiurleno taip pat dabar, kaip ir tūkstantis metų atgal.
Vėsioje seklyčioje liūdnas žmogus armoniką mėgino. Braškučiai ir balti dobiliukai stiebės prie jo per langą ir jam pritarė.
Ties paskendusio rūmo saulingais vartais trys baltos panos paslaptingai šnekučiavos. Virš jų buvo pilkas dangus su mėlynais protarpiais.
Senio nebuvo.
Aš ėjau senon vieton, kur buvo mano sužieduotinė, pranešti jai, jog senis paskendo. Mano širdyje buvo tarytum linksma ir kartu toksai neramumas. Bet mano sužieduotinės ten nebuvo.
Elegantinga lazda su parašu "Flirt" ir čekolados apypilnė dėžė. Laiškas.
"Suprask mane ir atleisk - kitaip negalėjo būti. Aš būsiu labai nelaiminga dėl Tavo kančios. Vienok taip turėjo būti. Jei gali, paimk saldainius ir mėlyną kaspiną nuo kasų, kurį skiriu Tau atminčiai.
Užmiršk - viskas praeis".
Aš nieko nepaėmiau, be lazdos su parašu "Flirt", su keistais sidabro vingeliais, iš kurių susipina vynuogių kekė.
Dilbtelėjau paberžėn - paberžėje ji lėkė su jaunikiu, liokajum ar vargoninku,- per tolį aš negalėjau įžiūrėti.
Jos šventos kojos mynė dirvos vagas. Kojos jos buvo apautos vien tik kojinėmis, o kūnas per liemenį buvo sujuostas vien tik juodu diržu. Vyriška ranka gulėjo ant jos liemens.
Jie abu garsiai šnekėjo ir juokės.
Paberžėje ji atsigręžė ir ilgai mojo man atsisveikinimui ranka.
Aš ėjau į vakarus.
Tylūs angelai, tarp balų ir neužmirškgėlių bestovį, man kelią pastojo. Vienok jie buvo nekalbiai ir ramūs, ir jų kelias nežinia kur ėjo. Nesiliaujanti vis ta pati melancholijos melodija, privedanti prie vakarų raudonos žaros.
Kelias mano nesiliauja niekuomet. Aš nežinau, kaip pasaulis sutvertas, kaip ir nieks to nežino ir nežinos. Aš keliauju, o tas vabalas, kurio vardas: "laikas per daug ilgas", nuolat man širdį ėda.
Ten, kur kelias sunkesnis, man taką padeda praskinti mano lazda su keistu parašu "Flirt" ir sidabro vingeliais, iš kurių susipina vynuogių kekės.
 
Vieną gražų Lietuvos pavakarį, saulei besileidžiant, grįžau savo tėvynėn, savo namų arčiau. Nors "savo namų" niekuomet ir neturėjau.
Ėjau plačiu nuo Raseinių vieškeliu, ties Šaltuonos staigiu kalnu. Kalnan tą pačią valandą kopė du gerai įžiūrėti širmiai, lengvai kaip žaislelį veždami naują anglų fajetoną. Dabiame fajetone standriai sėdėjo jauna moteriškė sporto pilku kostiumu. Rankoje laikė elegantingą špicrutą. Buvo įdomi.
Ilgai, kaip vien tik moteriškė gali pažiūrėti, žvelgė į mane. Akimis pasakė tiek daug, ką jokiais žodžiais niekuomet neišreikštum: pirmos valandos atvirumas, kraujo suplasnojimas, jausmu užliejąs himnas-marselietė. Ji, regis, atsisveikino.
Aš turėjau tiek drąsos ir noro, kad visai aiškiai šiepiau iš jos ir kvatojau.
Ilgai dar buvo matyti vieškeliu du bejudą širmiai, blizgantis fajetonas. Dabi moteriškė, besėdinti jame su botagu rankoje.
Už koplytėlės ir kaštanų alėjos dabi moteriškė su botagu rankoje pradingo.
 
Geri kvepalai - didi pagunda sodžiuje.
Vienos dienos pokaityje savo seklyčioj, kaštanų gėlių pilnai pribirusioj, radau ant stalo begulintį įtariamą laišką. Jame buvo kviečiama, kad atvykčiau tūlan dvarelin prie Šaltuonos krantų, kur "taip ypatingai ramu, daug saulės ir tylos. - Tamstai bus čionai jauku". Ir staigiai, kaip ničnieko nebūtų - ji skaitanti Platono p. Dialogus apie meilę. "Nes visgi toks slegiantis nelinksmumas kartais sodžiuje..."
Nors mano širdis, laiko įgadinta, pradėjo sparčiai plakti, vienok to aparato mechanizmas buvo tiek dar geras, kad išgėrus ramintojo - vandens stiklinę, sugniaužus laiško popierą, kaip ir kieno jausmą sugniaužus, tapau visai ramus ir budrus. Atsisveikinau, paėmiau lazdą į rankas, tarbą ant pečių ir žengiau į šio plataus pasaulio visai priešingą nuo Šaltuonos pusę.
 
Tat buvo viename dideliame Austrijos mieste.
Skubau tamsia sena gatve sporto aikštelėn teniso žaisti.
Čirškėjo žvirbliai, švietė kažkur saulė.
Buvo tylu.
Viename seno tipo name pamačiau ant lango berymojantį keistą sutvėrimą.
Tat buvo moteriškė.
Ji buvo apsivilkusi rausva, didžiai dekoltuota bliuze. Rankovių gale, ant kaklo ir krūtinės buvo prikergti be galo keisti platūs rezginiai.
Tai buvo kažkoks seno žmogaus lipinys. Iš bejėgės masės - bevalis stuomuo. Bejėgės rankos pridurtos prie raukšlėtos senos krūtinės.
Tai buvo tešla.
Plaukai, nepaprastai gelsvi, "lininiai", žėrėjo rausvais kaspinėliais rūpestingai sumegzti. Kaklas buvo taip pat sujuostas rausvu kaspinėliu. Ant lūpų, paakių ir skruostų matės kosmetikos ir dažų gausios žymės. Vienok tas įstabusis menas-mada, kvepalai ir kosmetika, dar ne visų pripažintas, nieko negalėjo pagelbėti, tik dar daugiau pabrėžė šio sutvėrimo koktumą, senumą.
Šalia šios moteriškės, čia pat tarpulangėje, tūnėjo šuva. Ne toks kaip paprastai miesto ponių mėgiamas: serterjeras ar pinchere-blusa, bet baltutis, kudlotas, bevalis, su kaspinėliais ant kaklo ir kitur.
Kuomet ši moteriškė pamėgino sukreipti lūpas į malonų nusišypsojimą, mano širdis, gyvenimo įgadinta, ko tik nestraktelėjo, bet, suėmus tenisui muštuvą, skubau į žaislo aikštelę, kur buvau numalšintas skaidrių balsų.
 
 
 
Jurgis Savickis. Novelė "Vagis"
 
Kaip gerai turėti savo namas. Savo namas, šiluma. Pilna troba žmonių, pančius vejančių. U ta ta, šilta, gerai! - Taip gali manyti žmogus, kuris kaip šuva išguitas po pasaulį bastos.
Užrūkytoj ir dūmų prileistoj gryčioj seni žmonės pasakojo apie senos gadynės plėšikus, kaip jų pavogti arkliai buvo riSami prie medžių, kaip arkliai iš bado žieves graužė, kaip kunigams įkaitintais virbalais padus svilino.
Vaikas, drožinėdamas lentelę ir norėdamas iš jos smuiką padaryti, svajojo ir klausė.
- Nagi, kad dabar ateitų per prisnigusį darželį plėšikas... Plėšikas rodėsi vaikui aukštas, malonus, gražiais juodais rūbais apsirėdęs, lyg kunigas su blizgančiais kaliošais. Kodėl jam taip rodėsi - jis nežinojo.
 
Šiandien ištiko nepaprasta diena.
Vagys pavogė tėtei tiesiog iš kūtės arklį.
Sukvietus talką ir padarius oblavą, arklys buvo rastas, o vagis sugautas ir, į rogių dugną įmestas, namon parvežtas.
Namon parvežus, vagis buvo pririštas gryčioje prie skersinio spyrio, veržiančio įgubusią sieną. Vienmarškinis, žado nustojęs. Virvės buvo giliai įsipjovusios į bicepsus, galva nusvirusi, su pramuštu smilkiniu ir krauju, užkrekusiu ant grubių atlapių marškinių, rodančių jo geležinę krūtinę.
Visi išsiskirstė, kas valgyti - svečių priimti, kas arklių - rogių sužiūrėti.
Vaikas tyliai stovėjo ties piktadariu, lyg jį kas būtų tvirtai laikęs. Jis negalėjo atspėti, kur jis bus jį matęs. Rarotų vaizdas minė jam šį piktadarį: žalias veidas, suplėšyti marškiniai, pasvirusi galva... Dideliame altoriuje prikaltas ant kryžiaus Kristus turėjo tokio pat panašumo.
Kas tai "piktadarys"!
Šiaudą iš lovos ištraukęs, pasuoliu atsargiai prišliaužęs, jis badė vagiui šiaudu į nosį.
- Tu esi galingas, tu gali vienu žvilgsniu trenkti mane žemėn, bet tu nieko negali man padaryti, - taip klojosi vaiko galvoj minčių chaosas.
Vagis, atvertęs raudonas akis, pažiūrėjo kokliai po gryčią.
Būdamas tikras ūkininkas, žinodamas, kad su plėšiku reikia elgtis, kaip įstatymai liepia, šeimininkas paklausė tikro veidmainio balsu:
- Gal, sveteli, pusryčių nori?.. Kiaulienos?
- Greit patį pavaišinsiu kiauliena.
Vagis nubudo. Pajuto, kad bėda artinas. Pasiryžęs buvo stoti už savo "razbainišką" garbę ir atsakinėjo tyliu, pyktį sukuriančiu balsu.
- Tylėk, vagie. Tuoj tave čia pribaigsiu.
- Pamatysime, kuris pirmą.
Vagies galva atšokinėjo į pasienį, o blauzdos buvo mušamos batų su pasagaitėmis.
- Štil! - nusidirbusio ir pavargusio žmogaus balsu šaukė šeimininkas, išbėgdamas iš trobos, nors vagis ir nemanė atsakinėti, tik piktos ugnies akimis lydėjo šeimininką.
Vaikas, užlindęs į palovio tolimiausią kampą, žiūrėjo nubudusiomis akimis į šitą baisią komediją.
- Tėtė, sako, geras, bet kam taip baisiai muša vagį! - skaudžiai suspingsėjo vaiko smilkiniuose.
Vaikas pasiryžęs buvo išliuosuoti vagį.
Kas bus toliau, jam šią valandą nerūpėjo. Jį niekas dabar negalėtų sustabdyti.
Ilgai valandai praslinkus, kuomet sunkiai pradėtasai darbas buvo veik baigiamas, jis sumanė paklausti:
- O tu man nieko nedarysi - tėtės nemuši? - Paskum su vyrišku budrumu pridėjo: - Žinai, toliau galiu neatraišioti!
Vagis buvo veik visai išliuosuotas, ir vaikas negalėtų kariauti su tokia pajėga, kaip pavasario upės beplaukią ledai. Nuteistas žmogus tylėjo įbedęs akis aslon. Jis galbūt pergyveno geriausias valandas savo amžiuje.
Kuomet paskutinė virvė nusmuko nuo vagies, jis, kupron susimetęs ir nenormalus, neskubėdamas atsidūrė prie durų. Kažką murmėdamas, tarytum: "Vaike, sudieu", sugniaužė jį visą ir prispaudė prie krūtinės.
Dviejų kankinių "sudieu".
Vagis lūkuriavo. Vaikui ašaros pripildė akis ir pradėjo byrėti per skruostus ant jo pilkų su mėlynomis juosčiukėmis trinyčių.
 
Jo užgimusioje šią valandą sieloje suskambėjo krikštolinio gailesio šviesios jūros.
Jis šią dieną tapo įrašytas žmonių tarpan. Jis pajuto tokį ilgesį, tarytum tas vakaras niekuomet nesiliautų. Nematęs didesnių misterijų, pajuto šiame daug brangaus.
Vakare vaikas išgirdo, kad vagį sugavo, pririšė prie geltonų mažų šlajukų ir vilko per sniegą, bet šio fakto jis neanalizavo. Jautė tiek tvirtos valios ateičiai.
 
 
 
Jurgis Savickis. Novelė "Ad astra"
 
Ūkininkas Dalba, atsikėlęs anksti šventadienio ryta ir gražiai nusiskutęs, rengėsi eiti bažnyčion.
Jis jautėsi pajaunėjęs ir buvo apimtas kažin kokio noro reformuoti visa savo gyvenimą ir pakeisti visą pirmyksčią tvarką ūkėje.
Dalba atsiminė, kaip dar neseniai viskas aplinkui gulėjo tarp girių, o su žmogumi, kiek toliau gyvenančiu, sunku buvo ir sueiti. O dabar aplinkui kelmynai ir platūs keliai, o malkų tai ir prakurams sunku surasti...
Ant upės kranto, kur buvo sodžius ir vyšnynai, liko tik kelios trobelės. Jų tarpe ir jo gryčia, naujoviškai ant molynės statyta. Sodžiaus senos trobos buvo nukeltos, o kaminai sugriauti. Kiek sveikatos reikėjo padėti - tuos kaminus išarti, o vyšnias išrauti.
- Aš padarysiu savaip ir nepasiduosiu, - ištarė Dalba lyg koks pionierius.
Kol kas žmonės rudenį leidosi pakalnėn per jo kiemą ir išklampojo jam kelią nepamanomai. Buvo kažkoks Aliaskos vaizdas su pabrinkusiais keliais per smuklių miestą.
Energijos buvo daug, jis nežinojo, kur ją dėti.
- Imsiu ir užtversiu kelią. Tegul pamėgina! - nurimo ūkininkas.
Kaip bankininkas, prisirengdamas prie savo week-end, atrenka visai netikusius vekselius sunaikinti, taip ir Dalba rado vieną naikinti tinkama. Tai buvo šuva. Pasenęs, energijos nustojęs, gaivalinėjąs po trobas.
- Imsiu ir nužudysiu!
Pavalgęs skaniai šventadienio pusryčių - riebių blynų su varške,- jis rengėsi eiti miestelin ir liepė vaikams atvesti šunį.
- Tėvai, nedaryk nieko gyvuliui šventą dieną - nelaimė gali ištikti, - rimtai išlydėjo Dalbienė savo vyrą bažnyčion.
Ūkininkas ėjo upės ledu, nuklotu ką tik iškritusio sniego ir lengvučio kaip pūkas.
Jį sekė senas šuva, sukvaišęs ir didelis. "Kaip veršis",- pamanė Dalba.
Žiemos dangus niūrus ir tamsus, kaip pragiežto rašalo piešinys su kai kur žymiais paišiuko bruožais - krūmų stabarais ir šarkomis, skrendančiomis dangum.
Protarpiais žiemos spalvų nykumas būdavo sušildomas gaivesnės spalvos - oranžo ar žydriai melsvos, - tolimos saulės nusišypsojimas.
Saulei pradingus už susiveriančių debesų, viskas darydavos vėl pilka ir ramu.
Upės ledu ėjo vaikai pačiauskos, negalėdami atsidžiaugti savo naujai padarytomis rogutėmis. Kart su vaikais bėgo linksmai mastaguodami uodegomis šunys.
- Jaugi tat gali būti? Tamsta, kuris skaiteisi mūsų visuomenės įgudusiu nariu...
- Taip. Priėjo galas!
Šunys susiuostė.
- Nepasiduok, apsispręsk ir drąsiai išreikšk savo nuomonę, - pratarė vienas šunų su rimta gydytojo mina.
- Tamstos kailis dar gali tikti keliems sezonams, - ištarė viena suploninta kalė, suliesėjusi nuo bado ar poningumo.
- Ar nepalytėjai kartais žvakių lajaus? - ciningai atsiliepė vienas kumpanosis šuva, galvodamas vien apie dienos laukiamas pramogas.
Visi nuduikino, palikdami senį šunį vienų vieną.
Pasielgta buvo šuniškai.
Senis šuva, nuleidęs galvą, nešė savo kudlas kaip gyvenimo naštą.
Aukštai ant kalno, lygiai nutiestu vieškeliu, varėsi žmonės sermėgiai, eidami šalia rogių ir laikydami rankose botagus. Šalimais ėjo moterys, juodai vilkusios, su numargintomis "vengrinėmis" skaromis. Ant pat kalno viršūnės linksmai kinksnojo galva širmis, melsvo tinklelio užtiestas, tempdamas lengvas lakuotas rogutes. Jose sėdėjo jauna ponia, besikutodama skunkso kailiniais.
Ten, kur vasarą būdavo brasta, buvo nedidelė sala upėje. Piemenys suvarydavo vasarą savo bandą nuo mašalų apginti, o pravažiuoją ūkininkai stabdydavo savo arklius pagirdyti. Dabar sala aplinkui ledo sukaustyta, su apšalusių smilčių krantais. Nendrės ir karklai, vėjo blaškomi, švilpė paprastą žiemos dainą.
Ties krantu buvo prapjauta aketė žlugtui skalbti.
Ūkininkas niekuomet nemėgdavo su šunim eiti. Labiausiai bažnyčion.
Nutarė pabaigti sugalvota darbą ir savo sunkumo atsikratyti.
Saldučiu, cukriniu balsu pavadino šunį į save. Atkišęs gyslotą ranką, rodė šuniui aketę, tarytum joje būtų pilna visokių gėrybių, šuniui pageidaujamų. Ūkininko veidas, nuo vėjo pamėlynavęs ir keliose vietose skustuvo suraižytas, išsitempė kaip gero aktoriaus kaukė į linksmučio žmogaus šypseną.
Šuva, įpratęs savo šeimininko šaukiamas tik rimtais atsitikimais, stačiai priėjo į jį. Ūkininkas, nudavęs, kad nori paglostyti šunį, nustvėrė jį už paskutinės kojos. Dabar tik pamato, koks šuva didelis ir svarus.
Ūkininkas, apsidairęs, kad niekas jo nepamatytų, norėjo įmesti šunį aketėn. Bet šuva piktai įkando jį rankon.
Užgulęs visu sunkumu ir perpykęs, ūkininkas įstūmė šunį aketėn.
Pasinėręs vandenyje, šuva vėl greitai pasirodė ant vandens paviršiaus ir įsikibo nagais į ledo briauną.
Šuva skendo.
Tik styrojo priešakinės šunies kojos su įtemptomis gyslomis ir nagais, suleistais ledan. Net ledas krauju nulašėjo.
- Dalba šunį skandina!
- Eitum verčiau bažnyčion...
Suriko vaikėzai, keldamiesi ties kapinėmis į kalną.
- Pienburniai!..
Jis jiems parodytų, kad ne šuva.
Pusberniai greitai pradingo už kapinių.
Ūkininkas išsibėgęs norėjo pastūmėti tas bjaurias kojas. Jis buvo sunervintas nepasisekimo ir tos "betvarkės". Besisielodamas nepastebėjo, kad, šuniui aketėn plumptelėjus, ledas tapo susvarkštytas vandens, ir jis, nenuskaitydamas savo lygsvaros, pačiužėjo pasagaičių kaustytais batais tiesiog aketėn. Tarytum dar sunkių kailinių ir savo užsispyrimo tyčia velkamas.
Šuva ne tik nenuskendo, bet, radęs atramos žmogaus dideliame kamuolyje, iššoko aikštėn, brėžtelėjęs šlapia ir aštria letena žmogaus skruostan, ir iššokęs čia pat pradėjo purtytis, aptaškydamas žmogų šaltais lašais.
Jei pašauktų piemenis, jie išgelbėtų jį, bet jis nenorėjo to daryti.
Ir dviejų valakų ūkininkas pradėjo skęsti.
Jo ir be to sunkūs kailiniai pradėjo mirkti ir traukė apačion; į batus čiurškė šalto vandens srovelės.
Žemės nesiekdamas ir bijodamas mirties, Dalba, įsikibęs ledan, pradėjo plumpnoti batais ir šaukti gvoltais pagalbos. Bet niekas jo negirdėjo.
"Jei atsitiktų laimė ir mane išgelbėtų, nieko negailėčiau tam žmogui", - meldėsi Dalba. Jis, skęstantis, išvydo bažnyčią, šviesių angelų pilną.
- Ciucka...
Šuva, lakstęs visą laiką aplinkui, piktai suleido savo iltis į šeimininko kailinių rankovę ir atsispirdamas gyslotomis kojomis į ledo briauną, ėmė taip piktai traukti šeimininką už rankovės, kad milo siūlai pradėjo trūkti ir braškėti.
Šeimininkas, pasitaikius nusigriebti siūbuojančių karklų, išsirioglino viršun.
Atsisėdęs ant ledo, jis verkė ir šluostė prakaitą nuo pabalusios kaktos.
Artimos mirties regėjimas įvarė jam didelės baimės, ir jis buvo labai sunervintas.
- Ciucka! - jis pabučiuotų šunį.
Kažin ką duotų, kad pasidarytų geresniu žmogumi. Nors blogu žmogumi jis ir dabar nebuvo.
- Papasninkausiu! Tris dienas nevalgysiu...- kaipo aukščiausią atgailą pasirinko.
Suvargęs ūkininkas atsikėlė nuo ledo.
Kad nesusitiktų su žmonėmis ir neaiškintų, kodėl jis sušlapo, namon negrįžo, bet tiesiog nukumbrino į zakristijoną, kur, sumelavęs apie įvykį, gavo naujus vailokus ir sermėgą.
Kunigas per pamokslą graudino jį, tarytum, jam pokaičio metu bemiegant, šiltas vėjelis kuteno ir vartė marškinių atlapas. Ar kas varpa būtų jį erzinęs.
Užėjęs į zakristijoną, su kuriuo norėjo dorai atsisveikinti, tenai sutiko tuos pačius nelemtus pusbernius.
- Na, šeimininke, ar paskandinai šunį? - stačiokiškai prakalbino vienas vėjavaikis.
Jis pamokytų, kaip reikia elgtis su žmonėmis, bet šuva lyg tyčia, besirangydamas po suolu, vamptelėjo: vam - aš čia!
Ūkininkui pasidarė nepatogu.
Jis prikibtų ir dabar, bet vaikinai lyg tyčia rinko sau tabokines ir domės į jį daugiau nekreipė.
- Imk šitą prūsinę. Tuč tokia kaip mano tėtės.- Ir, tradicijos vedamas, žmogus išrinko juodai lakuotą tabokinę su gražiomis rožėmis ant dangtelio.
Iš miestelio ūkininkas grįžo vienas namon.
Kad jis pasidarys geresniu žmogumi, tat buvo aišku. Kaip kokiame kontrakte tat buvo surašyta.
Ūkę atstatys. Kelią užtvers.
Grįžo namon visai vienas ir miestelyje šiandien neužtruko.
Leidosi pakapinėmis nuo kalno.
Pradėjo temti, ir kelias darėsi pilkas.
Paupėje nuo alksnių nuskrido šarkos ir nubėrė nuo šakų sniego pluoštus.
"Šilta troba - tai geriausias daiktas!"
Jis galvojo, kaip sugrįš namon ir paklaus piemenų, ar pagirdė karves, ar davė kratinio arkliams. Pats atsisės su šeimyna ir srėbs karštus kopūstus, ant kurių plaukioja tirpinta įsnauja, lyg kokie gintarai.
Vakare galbūt atvažiuos kunigas...
"Brudas!"
Taip užsirėplinęs gali įkristi...
Prieš jį buvo juoda duobė.
Dalba atsiminė, kad lyg koks svarbus daiktas neužbaigtas.
Tarytum kas pradėta ir pusiaukelyje mesta.
Šuva stovėjo čia pat prie jo batų ir, nusvarinęs galvą, tarytum taip pat galvojo kaip jo šeimininkas.
Dalba, pagriebęs šunį už galvos, vilko jį kaip kokį aviną ir įstūmė aketėn. Pats labiausiai dabodamasis, kad nepasprūstų ir neįkristų vandenin.
Vanduo sumurmėjo, lyg vaikai muilo burbulus leistų. Ūkininkas laukė iškylant šunį, bet šuva sunkiai nuskendo, matyt, iš karto vandens užsisrėbęs.
Tik šlapia uodega pasirodė.
"Kaip naujai turėto veršio uodega",- pamanė Dalba.
Buvo tylu.
Netoliese tamsiu vieškeliu kalbėjosi žmonės.
Pypkė priduotų jam sielos lygsvaros, bet jis neužrūkė ir nuskubo namon.
Buvo vėlu.
Patvartėse sutiko jį švebelduoją vaikai.
- Tėtė parėjo, o mums kunigėlis paveikslėlių dovanojo...
 
Ūkininkas norėjo įeiti sodybon, garsiai, kaip paprastai, pabarti piemenis už ne vietoje padėtus apynasrius, išpilti iš lovio vandenį, kad neprišaltų.
Bet įėjo gryčion neprataręs nė žodžio.
Šeimininkė virė skilandį ir graibė jį iš garuojančio puodo.
Prieangyje buvo tamsu. Tik ugnies liežuviai laižė tamsą. Aplinkui šokinėjo šešėliai. Per stogo plyšį žybčiojo dangus kaip žvaigždė.
- Kad tamsta ir užtrunki tame mieste! O pas mus sėdi kunigas - laukia ir nesulaukia.
Dalbai rūpėjo šią valandą kitas daiktas. Jo išeiginių ir kone šliūbinių kailinių rankovė buvo visai sudraskyta. Balta vata veržėsi dideliais pluoštais.
Jo vaidentuvėje blikstelėjo girtas girininkas su žalia valdžios kepure, įsėdęs į nedažytas rogutes ir girtai kreveizojęs po miestelį. Jis užkabino jį rogutėmis ir suplėšė jam kailinius.
Bet žmonai tik pasakė:
- Turėdama laiko, užlopyk! Brudas... suplyšo!
Seklyčioje, ant sofos, sėdėjo kunigas ir baigė rūkyti cigarą, įspraustą į popieros triūbelę.
Dalba pasilenkė pabučiuoti kunigui ranką, bet, tam ištraukus, pabučiavo vienas kitą į pečius.
- Na, vėlybi, geradėjau, mišparai...
Kaip čia šviesu ir jauku!
Ant stalo degė didelė sviesi lempa.
Ties kunigu ant stalo stovėjo neišgertos arbatos stiklinė, uogų dubenėlis.
Ant sutanotos kunigo krūtinės kybojo laikrodžio retežėlis ir aukso kryželiukas prie jo.
Šilta.
- Žinai, miestas! Tik klausyk naujienų...
Mėgo Dalba pakalbėti apie plačią politiką.
Dalbienė nešė ant aukštai iškeltos lėkštės garuojantį skilandį.
 
 
 
 
Jonas Bilūnas. Novelė "Brisiaus galas"
 
Šaly dienadaržio durų, ant didžiulės spalių krūvos, guli senas Brisius - žilas, apžabalęs. Matyti jisai dar mato, bet tik kaip per dūmus, ir savo žmogaus labai dažnai nebepažįsta. Sunki senatvė ir jam: visų užmirštas, apleistas. Patsai gerai jaučia, kad mažai kam bereikalingas. Bet kiek galėdamas rūpinas dar būti naudingas. Nors nebeprigirdi, o sunkios blakstienos amžinai merkia jo traškanotas akis, tačiau vaiko nuo savęs snaudulį ir klausos. Beklausydamas apsnūsta... Ir girdi per miegą: šlama netoli, tartum eina kas svetimas... Sunkiai keliasi senas Brisius iš guolio ir loja užkimusiu, mieguistu balsu.
- A tu, žabali, ar nenustosi!.. Savo žmogaus nemato,- girdi jisai pažįstamą balsą.
Susigėdęs šiepia bedantį snukį, inkščia gailiai, tartum atsiprašydamas, ir, paspaudęs uodegą, vėl susiriečia guoly...
Jau nebe kartą Brisių pajautos apgauna, jam gėdą padaro. Dažnai troboj, viduasly gulėdamas, sapnuoja jisai vagį ar vilką, kuriuos, jaunas būdamas, kadai vijo, ir jam pradeda regėtis, kad tie priešininkai vėl dabar tyko: kelia jisai tada savo seną galvą nuo kojų ir, tartum ko išsigandęs, netikėtai... suloja: am! am!
Ir netikėtai vagies vietoj girdi tik iš visų pusių iškalbinėjimo balsus:
- A tai žilis! visai iškvaišo.
Nežinodamas, kur dėtis iš gėdos, kelias jisai iš viduaslio ir, paspaudęs uodegą, lenda pasuolin.
- Kur velkies? Eik oran! - šaukia ant jo.
Ir Brisius nuliūdęs dūlina pro duris.
Dabar jisai bijo trobon ir beeiti. Verčiau jau ant spalių gulėti: vis mažiau kitiems po kojom maišytis. Teisybė, troboj labai gera, pastalėj gulėti šilta. Bet kaulų graužti vis tiek jau nebegali, o nuo musių ir tenai sunku senam apsiginti. Ir čionai, jo senatvės pasigailėję, atneša jam kartais kruopų geldelėj palakti, o ne - tai išalkęs eina pašalėmis tokio maisto ieškotų, į kurį seniau ir žiūrėti nežiūrėjo. Taip ir skursta senatvėj...
O juk buvo jaunas ir jisai, stiprus ir visų branginamas. Tada apsiginti nuo žmonių negalėjo. Su juo vaikai žaidė, jį račiuluos įsikinkę, važinėjo: nepyko ant jų Brisius, kad ir kartais visai be reikalo jam skaudžiai suduodavo,- žinojo, kad mažas ir silpnas ir maža dar teišmano. Jį troboj kiekvienas į save šaukė ir duona penėjo, medžiotų su savim vedės. Ustovas ir varškės jam negailėjo, bet tik nuo jo namų nelėktų, galvijus dabotų. O kiek dar, jau senas būdamas, juokų piemenims pridarydavo! Užmes jie, būdavo, ant Brisiaus galvos čerkazėlį ir turi, o vienam pasislėpti liepia, paskui paleidžia Brisių ieškotų. Ir visados surasdavo, nors tasai už pusvarsčio aukščiausioj eglės viršūnėj būtų pasislėpęs. Susekdavo jo pėdsakus, apuostydavo medį ir, pakėlęs aukštyn snukį, imdavo loti. Neidavo, kolei tasai nenulips. Pamatęs nulipantį, nesitverdavo iš džiaugsmo, šokinėdavo inkšdamas aplinkui ir, sugrįžęs į piemenis, iškišęs liežuvį, žiūrėdavo tai į juos, tai į krepšelius: žinojo, kad iš tenai būtinai gaus mėsos kruopelę ar duonos plutelę. Tačiau ir piemenys jį užmiršo...
Guli senas Brisius ant spalių ir sapnuoja. Mato jisai per miegą antis, kurias jo šeimininkas šaudo, o jisai iš vandens neša. Ir tiek tų ančių daug, tokios jos riebios! Pramerkia Brisius akis ir saldžiai žiovauja, jas atsimindamas. Bet kaipgi jisai stebisi iš tiesų priešais save šeimininką su šaudykle už pečių pamatęs. Savo akim nenori tikėti: turbūt ir jį sapnuoja...
Bet aiškiai girdi, kaip tasai šaukia:
- Sa, Brisiau, sa!
Tai turbūt iš jo, seno, juokiasi? Kam?
- Sa, Brisiau, sa! - vadina šeimininkas.
Brisius šiepia snukį, tartum norėdamas šyptelėti, bet tik kažin kaip gailiai inkščia...
- Sa, Brisiau, sa!..
Jisai nenorom atsikelia nuo spalių ir seka paskum, ne taip, kaip pirma - jaunas ir linksmas, bet paspaudęs uodegą ir nuliūdęs, kaip koksai kaltininkas.
Šeimininkas eina už klojimo laukan ir atsigręždamas vis šaukia:
- Sa, Brisiau, sa!..
Pamiškėje sustoja. Brisius inkščia bailiai ir žiūri į žmogų, tartum klausdamas, kam čionai jį atvedė. Mato, kaip tasai nusiima nuo pečių šaudyklę, atsitolina nuo jo kelis žingsnius ir pradeda į jį taikinti...
Negali būti?! Brisius netiki. Tai tik pasijuokti iš jo nori. Bet kam taip baisiai iš seno juoktis? Kam? Juk jisai nekaltas... Brisius nori pasigerinti, suvizginti uodegą, bet iš baimės tupiasi ant paskutinių kojų, ir per jo snukį rieda gailios, karčios ašaros.
Staiga ugnis ir baisus trenksmas,- ir jisai griūva sopulio pervertas. Pramerkęs akis, tik spėja pamatyti, kaip nuo jo tekinom bėga žmogus, turėdamas rankoj šaudyklę...
Gal suprato Brisius, kodėl tasai žmogus jį užmušė, tik nebegalėjo suprasti, kodėl tekinom nuo jo pabėgo: juk jisai mirdamas tik kojas norėjo jam paskutinį kartą palaižyti...
 
 
 
Jonas Bilūnas. Novelė "Kliudžiau"
 
Tai buvo nedidelė balta katytė. Jos menkas suliesėjęs kūnelis visas drebėjo nuo šalčio ir baimės; jos plaukai sustirę ir pasišiaušę. Radau aš ją lauke, patvory pritūpusią, susirietusią, nelaimingą. Mane pamačiusi, ji taip gailestingu balsu sumiaukė ir pažiūrėjo akimis, kuriose švietė ir baimė, ir viltis. Ji buvo dar visai visai jaunutė, bet tokia sudžiūvusi! Gal ją atėmė nuo jos motinos žmonės, gal jie pirma norėjo ją įdėti maišiukan ir, nunešę į upę, įmesti vandenin, bet paskui atnešė laukan, pametė patvorin, kad ji neberastų namų ir nudvėstų badu: pas žmones jau nebebuvo jai vietos, gal jau nebe pirmą dieną ji čia išalkusi ir sušalusi tupi...
Bet kas man darbo? Juk ji niekam nereikalinga...
Ir aš apsidžiaugiau, kaip apsidžiaugia, pamatęs kiškį, medėjas. O aš juk juo buvau apsitaisęs. Ant pečių turėjau persidėjęs lanką, rankoje nešiaus strėlas: maniau esąs tikras Amerikos tyrlaukių gyventojas, Kuperio aprašytas. Nors buvau tik antros klasės mokinys, tačiau jaučiausi milžinas esąs, kuris, rodės, ir vilkų būrį sutikęs, neišsigąstų.
O čia buvo tik maža sudžiūvusi katytė...
Atmatavęs dešimt žingsnių, atsistojau, nusiėmiau nuo pečių lanką, įtempiau strėlą ir pradėjau taikinti. Liūdnomis akimis žiūrėjo į mane nelaimingas gyvunėlis, tarsi klausdamas, ką aš darau... ir laukė.
Strėla sudzimbė ore, ir pamačiau, kaip katytė staiga pervirto kūlio, skaudžiai skaudžiai sumiaukė ir pradėjo stirenti kojytėmis...
Kliudžiau. Kaip tikras medėjas prilėkiau artyn, bet ūmai pajutau širdyje šaltį ir apsistojau nustebęs: katytės veidas buvo neapsakomo skausmo pervertas, akys primerktos; ji iš visos dar likusios galios pasistengė atsistoti ant pirmutinių kojų ir pradėjo šliaužti, vilkdama žeme savo kūnelį: kartu vilkosi įlindusi jos krūtinėn strėla, o iš žaizdos dideliais juosvais lašais lašėjo ant smėlio sukrekėjęs kraujas.
Nusiminęs, nebežinodamas, kas daryti, atžagaria ranka numečiau lanką ir strėlas ir neatsigręždamas parlėkiau namo. Širdyje jaučiau skausmą ir sunkumą: tarsi didelė didelė našta slėgė krūtinę.
Tik trečią dieną drįsau išeiti laukan: katytė gulėjo aukštielninka, nebegyva. Čia pat prie jos buvo numesti lankas ir strėlos. Nutvėręs nuo žemės, lanką ir strėlas sulaužiau į šipulius ir toli išmėčiau po lauką. Tik nedrįsau išimti strėlos, kuri buvo įsisiurbusi katytės krūtinėn ir dabar stypsojo atsikišusi.
Tat buvo vienatinis mano gyvenime šūvis. Bet laimingas: aš jį ir ligi šiolei dar tebenešioju savo krūtinėje...
 
 
Jonas Biliūnas. "Ubagas"
 
Parvažiavęs iš užusienių Lietuvon, gulėjau vieną gražią pavasario dieną pas brolį ant gonkelio ir traukiau silpnon krūtinėn pakvipusį nuo sužydusių medžių orą. Malonus vakarių vėjelis, šlamėdamas medžių lapais, pūtė tiesiai man kakton, glostė plaukus ir veidą tartum senai manęs pasilgęs, ištroškęs. Klausiaus, kaip sodne raiboja gegutė kukuoja, linksmai luputis tutuoja, gėriau pavasario kvapą ir klajojau akimis Šventosios pakraščiais, kur gražios ievos žydi, kur naktimis lakštingalos skamba... Visur graži prigimtis, bet savajame krašte jinai maloni, brangi, graudina širdį. Dabar suprantu, kodėl kareivis, savajan sodžiun pargrįžęs, su ašaromis puola ant kelių žemės bučiuotų. Graudu buvo ir man, nors ne kareiviu pargrįžau tėvynėn.
Kažin ko dirstelėjau šalin ir pamačiau takeliu ateinantį žilą senelį. Iš ažu statinės tvoros negalėjau int jį gerai įsižiūrėti, negalėjau net pažinti, ar tai buvo ubagas, ar taip sau žmogus, nes ėjo nepasirimsčiuodamas, ne taip, kaip ubagai moka eiti.
Priėjęs prie vartelių, apsistojo bailiai, kaip ir nedrįsdamas jų atadaryti; paskum pamatęs mane gulintį dar labiau nusiminė ir drebančiu balsu paklausė:
- Ar galima čia inteiti?
-Galima, galima, - atsakiau stebėdamasis, - labai prašom.
Senelis drebančiom rankom atidarė vartelius ir intėjo kieman. Buvo tai ubagas. Teisybė, neturėjo jisai didelių lazdų geležiniais galais su ilgais botagais, nebuvo toksai drąsus, kaip dažnai esti drąsūs mūsų ubagai. Bet tai buvo ubagas, nes nešės pasikabinęs ant pečių krepšį, teisybė, visai dar dyką.
Užlipęs ant gonkelio senelis vėl bailiai apsistojo, nežinodamas, kur dėties.
Kadangi troboj nieko nebuvo - visi buvo išvažiavę bulbių sodintų ir aš vienas namie atlikau - paprašiau senelio sėsties ant gonkelio. Atsisėdo ir palenkęs galvą pradėjo kalbėti poterius...
Nežinau, kodėl man pasirodė, kad ir poterius jisai kalba ne taip, kaip ubagai pripratę yra kalbėti. Buvaunas ubagas kad kalba, tai kaip žirnius beria arba vėl kalba giedančiu gailestingu balsu, kur reikia pratęsdamas ar nuduodamas. šitasai gi senelis kalbėjo visai taip, kaip kalba žmogus nelaimingas, - tyliai, lūpom drebančiom; vietomis jis visai nebegalėjo kalbėti, tartum jam kas kvapą gniaužė: mačiau tik, kaip jo lūpos dar labiau drebėjo, virpėjo; jo balse keletą kartų, visai, rodės, netikėtai, taip skaudžiai suskambėjo apmaudos ir baisios nelaimės styga, kad mane visą šiurpas paėmė. Int jį žiūrėdamas pamačiau, kaip per raukšlėtą, išdžiūvusį jo veidą rieda gailios karčios ašaros...
- Ko tamsta raudi? - paklausiau nemandagiai senelio, kada jisai pabaigė melsties.
Pakėlė int mane raudonas nuo ašarų be blakstienų akis ir norėjo kažin ką pratarti, bet žodis neišėjo iš burnos, tik skaudžiai sudrebėjo lūpos. Aš krūptelėjau: jo veidas pasirodė man matytas, tik kur ir kada, negalėjau atsiminti.
- Kaip neraudoti? - tarė ant galo senelis, - sunku pakiemiais pirmą kartą vaikščioti.
- O iš kur tamsta? - paklausiau nustebęs.
- Iš Pavarių. Petras Sabaliūnas... gal tamsta atameni?
- Dėdė Petras?! - surikau, ūmai pažinęs sėdintį priešais mane žmogų.
Atsirėmiau alkūne pagalvių ir nustebusiom akim žiūrėjau int senelį. Kaip tai? Petras Sabaliūnas, kurį iš pat mažumės pažinojau kaipo turtingą pasiturintį žmogų, kursai buvo geriausiu mano tėvų kaimynu ir bičiuoliu, dabar ubagas?
Visokios nelaimės aplanko žmogų šioje ašarų pakalnėje, bet toksai atsitikimas, ūmus ir netikėtas, man buvo visai nesuprantamas. Teisybė, kai mano tėvai numirė, Petras Sabaliūnas nustojo mūsų namus lankęs, ir aš, išvažiavęs mokytųs, kokį 15 metų jo iš artie ir nemačiau; bet parvažiuodamas retkarčiais savo tėviškėn, visados girdėdavau, kad Petras Sabaliūnas gyvenąs kaip gyvenęs, gerai ir laimingai, kad savo dvi dukteri jau išleidęs už vyrų ir vienų bičių kiekvienai davęs po dvidešimtį kelmų...
Reikia paminėti, kad Petras Sabaliūnas labai mylėjo bites. Gyveno jisai vienasėdy, už dviejų varstų nuo mūsų sodžiaus, pačioj pamiškėj. Žemės jo buvo ne kiek, bet bičių daugybė. Vienų savų kelmų namie turėjo arti šimto; kita tiek pas savo kaimynus su bičiuoliais. Keletas tokių kelmų buvo ir pas mano tėvus. Atamenu, kaip mes, maži vaikai, džiaugdavomės, pamatę Sabaliūną su savo šeimyna ateinantį: kaip tik Sabaliūnas vasarą pasirodydavo, žinodavome, kad bus bičkuopys ir kad kiekvienas gausime nuo dėdės Petro po nemažą kvepiančio medaus korį. Ir gaudavome! Sabaliūnas mažus vaikus mylėjo ne mažiau kaip bites; užtatai per bičkuopį jisai ne tik bitėmis, bet ir vaikais būdavo apspitęs. Ir stebėtina! Bitės niekados jo neliesdavo. Kalbėdavo jisai apie bites kaip apie kokį šventą, labai brangų žmogui daiktą ir visados tvirtindavo, kad bitės tada tik sekas ir esti geros, kada bičiuoliai nešykštūs ir vienybėj gyvena, kada ir kitiems jų nepavydi. Todėl kiekvienam pasitaikiusiam žmogui niekados nepamiršdavo medaus duoti...
Toks tatai buvo žmogus Petras Sabaliūnas. E dabar sėdėjo priešais mane ubagas, su krepšiu.
- Tai tamstos gal namai sudegė ar žemės nebeturi? - neiškentėjau nepaklausęs.
- Tebėra ir namai, ir žemė...
- Tai kodėl gi tamsta kalėdoji?
- Sūnus išvarė... - tik ištarė senelis, ir karčios ašaros pradėjo riedėti iš akių.
Supratau... sūnus... Atsiminiau, kad Sabaliūnas turėjo sūnų vienatūrį, su manim vienametį; atsiminiau, kaip su tuo sūnu dar lakstydavova per bičkuopį už rankų susitvėrusiu, medų iš korių čiulpdamu... Tai buvo mano mažų dienų draugas, su kuriuo paskum niekados nebesusieidavau...
- Tai tamstos sūnus gal jau savų vaikų suslaukė? - paklausiau.
- Turi bent trejetą, - drebančiom lūpom atsakė senelis, - jau ketverti metai, kaip jam visa atadaviau. Nieko taip ir negailiu, kaip jo vaikų... Taip juos mylėjau!.. Išsigandę, išplėstomis akelėmis lydėjo mane, kaip ėjau iš kiemo... E gal ir jie kada nors taip varys iš namų savo tėvą... - Ir senelio akyse vėl pasirodė ašaros.
- Ar tamsta int savo dukteris nesiglaudei?
- Kur man int jas glausties! Turi jos savo vyrų tėvus dar gyvus, - tegul tik juos moka mylėti. Nėra tenai man vietos. Žinai, senas žmogus visur nemalonus...
- Argi visur?..
- Ee... Ar neatameni tamsta senų žmonių pasakos?.. Įsodino kartą sūnus žilą tėvą ragelės ir veža iš namų, e jo mažas vaikas paskum bėga. Atavežė miškan, išvertė senį po pušimis, e rageles šalin numetė. Ir eina namo. Bet mažas vaikas nutvėrė jį už rankos, neleidžia ir prašo: "Tėveliuk, tėveliuk, kam rageles palikai? Aš neturėsiu kuo tamstos čionai atvežti..." Matai: ne senelio, tik ragelių pasigailėjo. Tai ne pasaka, bet tikra teisybė: ne vienas išaugęs norėtų kuo greičiausiai savo tėvus iš namų išvežti, tik nedrįsta arba gėdžias. Bet atsiranda tokių, kurie ir gėdos neturi...
- Na tamstos bitės? - atsiminiau paklausti.
- Tai... baigia jau nykti, - tik penki kelmai beliko: kur namuos vaidai, ten bitėms ne vieta.
- Tai kur tamsta dabar gyveni?
- Niekur... Kaip išvarė, krepšį užmovęs, tai pats nepajutau, kaip čionai atėjau... Vis gausiu vietelę pas kokį... kampininkėlį... Nedaug man reikia...
Supratau, kad negražu taip žmogų klausinėti, tik gurdinti... Atsiminiau, kad reikia jam kas duoti - ir pajutau, kaip mano veidas visas užkaito. Nieko prie sau neturėjau; niekuo negalėjau atsilyginti tam seneliui, kuris tiek kartų man mažam buvo davęs pilnus medaus korius, kuris meduitom savo rankom ne kartą glostė man mažam galvą...
Atsikėlęs susiieškojau peilį ir intėjau kamaron; iš ten išnešiau didelę duonos riekę.
- Atleisk man tamsta, kad niekuo negaliu tamstai padėti, - kalbėjau visas išraudęs, duodamas seneliui duonos riekę.
Nulenkė žemai žemai žilą galvą, kaip ir slėpdamas nuo manęs savo veidą, padėkojo drebančiu balsu ir drebančiom rankom paėmė duoną: peržegnojo ją ir indėjo krepšin.
Mačiau, kiek skausmo, kiek jausmų sukėlė jo krūtinėje tas pirmasis duonos kąsnelis, iš svetimųjų išprašytas. Sumišęs, nežinodamas, kas besakyti, vėl pradėjau - visai ne vietoj - atsiprašinėti senelio, kad niekuo negaliu jam padėti: jaučiau, kad dalį amžinos vaikų kalties ir aš savyje nešioju.
- E kuo tamsta man padėsi? Aš nieko daugiau nuo tamstos negaliu reikalauti, - atsakė jau ramiu balsu Sabaliūnas, net ir man ramiau rados, mano dienos neilgos, suskaitytos, e daug man nereikia... pragyvęsiu...
- Girdėjau, ir tamsta sergi? - paklausė jisai mane.
- Sirginėju... - atsakiau, - atvažiavau tėvynėn pasiilsėtų.
- Pasitaisysi čionai, po pušynėlius vaikščiodamas, - padrąsino mane senelis, - šitą ligą tamsta miestuose gavai; tai nuo mokslo ir dulkių... Kad kuniguos būtum ėjęs, gal dabar sveikas būtum... Bet Dievas ne kiekvienam Dvasią šventą duoda, kad ir mokytam...
Taip kalbėdamas, senelis lingavo savo žilą galvą. Paskum atsisveikino su manim ir išėjo iš kiemo. Girdėjau, kaip už vartelių pradėjo balsu melsties už savo prietelius ir geradarius...
 
Jonas Bilūnas. Novelė "Vagis"
 
...Jaunas dar tada tebebuvau, nevedęs ir stipras, - kito tokio visam sodžiuje nebuvo. Nieko nebijojau: visi manęs lenkės. Jeigu kas ko neįveikdavo ar darbe, ar susirėmimuose, visados sakydavo: reikia Jokūbas pakviesti, be jo niekai. Ateidavau, didžiausius sienojus į ratus įkeldavau, kelmus iš žemės išraudavau, vienu rankos mostelėjimu muštynes sutūrėdavau. Dabar ir pusės manęs nebeliko... O kaip mėgdavau pasilinksminimus! Apylenkėje nė vienos vestuvės ar vakaruškos be manęs neapseidavo: visur būdavau, visur manęs vieno buvo pilna, ir visiems patikau. Bet nė vieno nenuskriausdavau, nesuduodavau. Buvau pas tėvus vienatūriu, visa savo rankose turėjau, - ir ūkis gerai man klojos... Tėvai jau seniai vis liepė man vesties, bet aš ir pats nelabai dar to norėjau, ir merginos nebuvau sau apsirinkęs. Sakiau, paspėsiu, - ir taip nenuobodu ant svieto gyventi. Bet per vienus atlaidus pamačiau bažnyčioj merginą... Negalėjau akių nuo jos atitraukti: taip staiga ji mano širdį traukte pritraukė.
- Na, - maniau sau, - nejaugi ji tat bus mano pati!
Jaučiau, kaip šokinėja širdis krūtinėje, kaista kraujas.
- Kas ji tokia yra? - kilo mano galvoj klausimai. - Ar iš tolo, kokių tėvų, kaip gyvena?..
Nutariau būtinai su ja ir su jos tėvais susipažinti. Pradėjau klausinėti žmonių ir patyriau, kad tat pasiturinčių ir gerų tėvų duktė, gerbiama apylenkėje. Susipažinau paskui ir su ja: mačiau, kad ir ji nuo manęs nesišalina... Laikas greitai bėgo. Nė pats nepasijutau, kaip po Kalėdų suradau išmintingą apysenį žmogų ir nuvažiavau pas ją piršlėmis. Visi greitai sutikom, pasogos prižadėjo nemažai, ir nutarėm, nieko nelaukdami, vestuves pakelti...
Galbūt jūs laukiate, kad aš kažin ką papasakosiu, savo mylimąją jums aprašysiu?!. Ne. Jūs ją ir taip gerai žinote: tat mano pati, su kuria, dėkavoti Dievui, jau trečią dešimtį vienybėje ir meilėje gyvenu ir vaikų nemažai susilaukiau - tokių pat sveikų ir tvirtų, kaip ir jų tėvas kadaise buvo. Ne apie ją aš noriu kalbėti: aš noriu jums papasakoti vieną atsitikimą, kuris galėjo visą mano gyvenimą sugriauti, o kuris ir dabar labai dažnai dar nesmagumą mano širdyje gimdo...
Tat buvo po pačių mano piršlybų. Sugrįžau aš nuo jų namo linksmas, pakakintas: nebūtos mintys tada po mano galvą lakstė... Buvo jau vėlus žiemos vakaras. Namie radau visus sugulusius. Išsikinkiau savo kumelį, įvedžiau gurban, uždėjau šieno, užpyliau vandenio, užbarsčiau miltų su avižomis ir nuėjau seklyčion gultų. Bet negaliu užmigti. Nežinau kodėl, pradėjo mane imti nerimastis. Traukte traukė nueiti kumelio pažiūrėtų. Žinojau gerai, kad gurbų duris užrakinau, kumelį geležiniais pančiais supančiojau, bet ne - stumia kažin kas iš lovos, ir gana. Ant galo nebeiškentėjau, iššokęs užsimoviau batais, užsimečiau kailiniais ir išėjau.
Naktis buvo šviesi - mėnesiena, ir tokia tyla aplinkui, tarsi visa išmirė: girdėjau tik, kaip traškėjo nuo šalčio tvoros ir tik tik šlamėjo krisdamas nuo apšerkšnojusių medžių sniegas. Tik vienos žvaigždės linksmai mirgėjo viršuje. Bijodamas kvėpuoti ir iš palengvo, kad negirgždėtų po kojų sniegas, priėjau prie gurbų ir kuone surikau: durys buvo atidarytos... Prisiglaudžiau prie sienos ir klausaus. Girdžiu, kumelys prunkščia, o nuo jo kojų muša geležinius pančius.
- Vagis, - dilgtelėjo galvoje mintis...
Visas drebėjau - ir iš išgąsčio, ir iš džiaugsmo kartu, kad dar paspėjau laiku išeiti, nes mylėjau tą kumelį neapsakomai. Širmais obuoliais muštas, riestu kaklu ir ilgais karčiais, nors nedidelis, bet greitas kaip stirna... visoj apylenkėj buvo žinomas. Ne vienas po 300 rublių siūlijo, niekam neatidaviau: nenorėjau parduoti; jeigu ir vesdavau jį ant mugių, tad tik pasigirtų.
- E, tat šitai kodėl tu per slenkstį vedamas jau kelintą dieną rąžais, - atsiminiau. - Pats, nabagas, nelaimę jautei.
Bet ką turėjau daryti? Pulti vidun? O galbūt tenai ne vienas yra: užmuš, kaip žvirblį, iš revolverio ar nudurs peiliu kaip paršą. Lėkti pasišauktų vyrų? O tuo tarpu ims ir išsives kumelį: tiek ir tematysi. O rankose nieko, o nieko neturėjau. Namuose vėl nė šaudyklės, nė revolverio nebuvo, - vis savo kumščia pasitikėjau.
Nėra kas daryti... girdžiu, kad jau vedasi... Pamačiau čia pat ant skiedyno didelę medinę kūlę, akies mirksny prišokau prie jos, nusitvėriau abiem rankom ir užsislėpiau už durų šulo. Laukiu... O širdis, rodos, ims ir iššoks iš krūtinės... Juntu, kad jau visai nebetoli... Ir šitai duryse pasirodo žila barzda - išlenda... burlokas...
Kaip daviau kūle per galvą, - tik žagtelėjo ir parkrito negyvas ant žemės, nė vieno žodžio neprataręs.
Sužvengė linksmai kumelis, mane pamatęs. Kaip beprotis pripuoliau prie jo, apkabinau kaklą, - ir bučiavau, verkiau. O jis padėjo man ant pečio savo galvą ir romiai maloniai žvengia...
Ant galo atbudau kaip iš miego. Atsiminiau, kad žmogų užmušiau: šiurpas mane visą paėmė, plaukai ant galvos atsistojo. Kur aš jį dabar dėsiu, ką darysiu?..
Pasilenkiau, apčiupinėjau burloką: atradau už ančio revolverį primuštą, peilį prie diržo prikabintą. Supratau, kad nebūčiau gyvas likęs, jeigu tiesiai priešais jį būčiau ėjęs. Prisistačiau sau visą nelaimę: savo mylimąją, vestuves, ūkį ir visą gyvenimą, - visa būtų pražuvę. O dabar?.. šiurpuliai paėmė vėl visą: juk patirs, sužinos, kad aš tat padariau, - kas mane laukia - kalėjimas, teismas, o galbūt katorga?..
Šokau kaip jautis, bizdėlės įkąstas. Apsivilkau, pasikinkiau kumelį, įverčiau numirėlį važiun ir, kaip tik arklys gali šokti, pasileidžiau vieškeliu: tik dulkia sniegas iš po važiaus ir švilpia ausyse vėjas. Nuvažiavęs kokį dešimtį varstų, sustojau, išverčiau numirėlį paravėn, užmoviau dar ant jo galvos jo paties seną apynasrį ir apsigrįžęs vėl parlėkiau kaip paukštis namo. Nusikinkiau, kumelį vėl įleidžiau gurban, duris užrakinau ir, tarsi nieko neatsitiko, nuėjau seklyčion ir atsiguliau... Niekas manęs negirdėjo ir nematė nė važiuojant, nė parvažiuojant; niekam nė vienu žodžiu apie tą atsitikimą neprasitariau… tik kunigui per išpažintį pasisakiau...
Ant rytojaus rado tą numirėlį paravėj. Suvažiavo žmonės, palicija; rado prie lavono revolverį ir peilį, pamatė ant jo galvos apynasrį - suprato, už ką užmuštas. Žmonės kuone visi atvirai pripažino, kad taip "tokiam" ir reikėjo. O palicija pakalbėjo, paklausinėjo, o kaltininko taip ir nebeieškojo... Tuo visa ir pasibaigė...
Aprimau ir aš kiek. Greitai po to atsitikimo apsivedžiau, vaikų paskui susilaukiau... O vienok ilgai tasai žmogus mano akyse stovėjo, - kaip koks kirminas krūtinę man ėdė. Dažnai per miegą baisiai surikdavau, visas šaltu prakaitu apipiltas atbusdavau ir kelias dienas, galvą nuleidęs, vaikščiodavau. Išsigandusi pati pradėjo klausinėti, kas yra. Ilgai nesakiau: ant galo prisipažinau. Ramino ji mane, - rodės, lengviau kiek ant krūtinės darėsi, bet pabuvus ir vėl pradėdavo kirminas krimsti. Ir išpažintin vaikščiodavau, ir ant bažnyčiai duodavau: ramiau po to būdavo… Taip visą savo amžių išgyvenau; visame kame buvau laimingas, žilo plauko susilaukiau, nieko, rodos, nenuskriaudžiau, pirštu nepalytėjau. Ir tas tik vienas atsitikimas ramumo neduoda...
Gal geriau būčiau padaręs, jeigu atvirai valdžiai būčiau prisipažinęs, teismo rankosna atsidavęs. Ne kartą jau rengiaus taip padaryti... Bet viena tik mintis, kad galiu kalėjiman pakliūti arba būti išsiųstu, kad galiu savo ūkį pražudyti, savo pačią ir vaikus nelaimingais padaryti, - visados nuo to žingsnio mane sulaikydavo.
Galbūt prisipažinęs ir liuosas būčiau palikęs, gal ir nieko bloga nebūtų man padarę, bet kaip tik ateidavo galvon mintis, kad gali priseiti savo kraštą palikti, jo nebepamatyti, - visas drebėjau... ir tylėjau. Žinojau, kad pakliuvęs ne tik pražūčiau, bet ir iš tiesų gal tikru žmogžudžiu iš tenai išeičiau, nes kalėjimai juk nepataiso žmonių, tik visai juos pagadina. O aš juk ieškojau ir ieškau: savo sąžinės nuraminimo, o ne dar didesnio jos sutepimo. Juk aš tik savo savastį gyniau... Kitos išeigos neturėjau, jeigu nenorėjau pats būti užmuštas... Tegul jis ir iš bado vogė, - vis tiek būtų mane užmušęs...
Tyliu ir dabar. Nenoriu ir bijau, senatvės susilaukęs, savo kraštą palikti, su šeimyna persiskirti. Netikiu, kad baisus kalėjimas galėtų mano dūšiai nekaltybę sugrąžinti, sąžinę nuraminti. Tokio sąžinės nuraminimo ieškau tik išpažintyje, maldoje, darbuose ir pas savo kaimynus, kuriems savo širdies žaizdas atidengiu…
O vienok ir dabar dažnai dažnai tas pats kirminas mano širdį griaužia. Ir nežinau dar, ką pasakys man už tą Visagalis...
 
 
Jonas Biliūnas. Novelė "Lazda"
 
Dabar gimtasai mano sodžius stovi ant kalnelio, netoli Šventosios, – plikumoj, po kurią vėjas smėlį nešioja; tik iš žiemių šalies tęsiasi nuo jo toli toli miškai ir iš šonų kur ne kur išmėtyti nedideli jauni pušynėliai. O dar nelabai seniai, mano atminime, visas šitas sodžius miškuose paskendęs niūksojo. Už tų miškų, pačiu Šventosios pakraščiu, tarp išmėtytų liūnų, tęsėsi skarotais ąžuolais apaugusios puikios žmonių pievos, lankomis vadinamos. Pievos ir dabar tebėra tokios gražios, kaip pirma, bet miškų, kurie aplinkui buvo jas juosta apjuosę, jau seniai nebėra. Išnyko jie kaip pasaka, kurią mes paaugę užmirštame, kuri tik tik dar plasta mūsų omenėje kaip tolimas viliojamas paveikslas.
Tie dideli puikūs miškai buvo „mūsų" pono...
Nesijuokit, kad pasakiau: mūsų. Ir aš seniau nesuprasdavau, kodėl tą poną mano tėvas mūsų ponu vadindavo, nors jis gyveno toli nuo mūsų – už dviejų mylių. Paskum supratau, kad jam tai mano tėvai baudžiavą nešė ir todėl tėvas senu papratimu mūsų ponu jį vadino. Gal ir turėjo tiesą jį taip vadinti, nes ilgus metus ponas varžė mūsų sodžiaus žmones dėl ganyklų ir miško. Saugoti miškui buvo pristatytas girininkas, kuris visai prie sodžiaus dideliuos apgriuvusiuos namuos, pačioj pamiškėj, gyveno. Dažnai tasai girininkas mėgdavo skųsti mus ponui, ir mano tėvui, kuo arčiausia gyvenančiam, dažniausiai tekdavo išklausyti pono grūmojimų.
Negaliu užmiršti vieno atsitikimo...
Atvažiavo kartą ponas mūsų sodžiun savo miškuose medžiotų, atvažiavo su daugybe svečių, ir nemaža prišaudė tą dieną stirnų, kiškių ir paukščių. Visa šitoji žvėriena gulėjo ant pačio kelio prie girininko trobos. Mes, maži dykaduoniai, nekviečiami sulėkėm į ten ir iš tolo, krapštinėdami nosis, žiopsojom į žvėris ir į ponus. 0 ponai jau sėdėjo ratuos ir rengės važiuoti. Mano tėvas netoli ant skiedyno dirbo akėčias ir taip pat buvo beeinąs pasižiūrėtų; bet beeidamas išgirdo, kad girininkas pradeda skųsti ponui sodiečius už ganyklas, ir išsigandęs užsiglaudė už daržinėlės galo.
– Pašaukit man kurį nors mužiką! – suriko iš vežimo supykęs ponas.
Girininkas pasakė, kad čia pat yra mano tėvas.
Tėvas, išgirdęs, kad jį mini, ir turbūt matydamas, kad nebegalės išsisukti, išlindo iš už daržinėlės, nusiėmė už šimto žingsnių kepurę ir, visas susilenkęs, išsigandęs ir nelaimingas, puolė ponui rankos bučiuotų. Ponas nesavu balsu pradėjo šaukti ant tėvo, kad jį ir visą sodžių ubagais paleisiąs. Pabalusiom lūpom ir drebančia širdimi žiūrėjau į tą reginį ir mačiau, kokiu džiaugsmu nušvito girininko veidas ir kaip svečiai buvo vieni pasigailėjimo, kiti paniekinimo pilni. Parėkavęs ir neklausydamas tėvo pasiteisinimų, ponas sudrožė arklius ir nudardėjo...
Tėvas pastovėjo kokį laiką be kepurės, paskum pasišaukė mane ir, visas sujaudintas, drebėdamas iš apmaudo, paliepė:
– Lėk paupėn, pažiūrėk, argi iš tiesų piemenys pono miške galvijus gano?
Pasispardydamas nulėkiau su draugais ir radau galvijus kuo ramiausiai besiganančius savose lankose, o piemenis kerėplą mušančius. Sugrįžęs namo, visa papasakojau tėvui. Nieko neatsakė, tik galvą palingavo.
Bet motina, išgirdusi, kad piemenys nekalti, išmetinėjimo balsu tarė:
– Ar nesakiau? Koks ponas, toks tarnas, – tik priekabių ieško.
– Nepyk, motin, geras mūsų ponas, – atsakė tėvas ir, kaip visados, liūdnai, tyliai nusijuokė.
– Gana jau gana, – nekantriai atkirto motina, – ar užmiršai, kaip vargino žmones? Atmeni lazdą?..
Turiu pasakyti, kad mano motina nors niekados blogo žodžio ant ponų nepasakydavo, bet ir malonės didelės neturėdavo. Dažnai atsimindavo senuosius laikus ir atsitiktmus, kuriuos mums pasakodavo, ir jos balse visados skambėdavo apmaudo styga už nuoskaudas, kurias žmonės po ponais iškentėjo. Tėvas visados kaip ir mėgindavo užstoti ponus prieš motiną, bet darydavo tą taip nedrąsiai ir taip liūdnai visados nusijuokdavo, kad jo žodžiuose daugiau galima buvo matyti pasijuokimo nekaip teisybės ir įsitikinimo.
Bet motiną tie tėvo užtarimai kartais erzindavo, ir jinai dažnai primindavo:
– Gana jau gana, tėvai!.. Ar atmeni lazdą?
Tėvas nieko į tą neatsakydavo, nusijuokdavo tik liūdnai ir, paėmęs knygą, pradėdavo visiems balsu skaityti Kristaus gyvenimą.
Ilgai negalėjau suprasti, apie kokią tai lazdą motina minėdavo tėvui ir kodėl tėvas, užstodamas ponus, visados taip liūdnai nusijuokdavo. Bet kartą jis pats mums apie tą papasakojo.
Kartu su minėtuoju mūsų pono girininku gyveno tuos pačiuos namuos Dumbrauckas. Buvo tai senas, aukštas žmogus, jau visai žilas ir vienai vienas – be šeimynos. Vedęs jis niekados ir nebuvo, sūnų tačiau jau suaugusį turėjo. Bet tasai sūnus gyveno kažin kur Rusijos gilumoj ir pas tėvą labai retai prisilankydavo. Sakydavo, kad Dumbrauckas kitados buvęs labai turtingas, bet visus savo dvarus kortomis pralošęs. Kiek tame buvo teisybės, sunku atspėti; tiek tik yra žinoma, kad mano tėvo atminime jis buvo pas musų poną prievaizda. Baudžiavai išnykus, Dumbrauckas nustojo vietos ir kažin kodėl apsigyveno mūsų sodžiuj – pas girininką. Ilgus metus jisai čionai nesijudindamas išbuvo, beveik niekur neišeidavo, amžinai savo kambarėly: arba vaikščiodavo, arba sėdėdavo už staliuko, – prie pačio lango. Mes, maži vaikai, matydami iš tolo už lango jo žilą galvą, visados kuone vienoje vietoje, žiūrėdavom į jį kaip į kokią ypatingą, mums nesuprantamą ir nelabai gerą žmogystą ir bijodavom prie jos prisiartinti.
Gal Dumbrauckas būtų ir numiręs tame savo lizde pas girininką, jeigu ne pašalinės aplinkybės.
Reikia pasakyti, kad mūsų pono galybė ir turtai vis ėjo mažyn. Gražius miškus aplink mūsų sodžių per keletą metų žydai išpirko, žmonės iškirto, suvežė paupėn ir sieliais išgrūdo Šventąja toliau. Liko vieni lydimai, šakomis užversti. Kažin koks mūsų sodžiaus juokdarys vieną kaitrią vasaros dieną vežė iš paupės per lydimus vežimą šieno ir įsigeidė pypkę užsidegti; bedegdamas pypkę, uždegė ir įdžiūyusias šakas. Vienu akies mirksniu kilo liepsna, ir visi lydimai išpleškėjo... Būtų kartu ir visas sodžius supleškėjęs, jeigu nebūtų subėgę žmonės su šakėmis ir grėbliais. Po dviejų valandų prie sodžiaus gulėjo plati lyguma, pajuodavusi, degėsiais pakvipusi: ją paskui sodžius už pačius niekniekius nuo pono atpirko.
Tokiu būdu su miškais kartu pasibaigė ir pono galybė; jo grūmojimų sodžius daugiau nebebijojo. Girininkas buvo jau nebereikalingas. Kaip tyčia ir namai, kuriuose gyveno, visai baigė griūti: pro lubas varvėjo vanduo, pro sienas švilpavo vėjas... Ir vieną gražią dieną girininkas išnyko iš mūsų akių. Dumbrauckas irgi turėjo kraustytis. Nežinau, ar jis kreipėsi į mano tėvus; ar tėvai jam pasiūlė, tik Dumbrauckas apsigyveno pas mus seklyčioj. Kokiomis sąlygomis apsigyveno, nežinau. Tik atgabeno pas mus mažą staliuką, keletą knygų ir karvę – daugiau nieko.
Ir vėl ištisas dienas pradėjo Dumbrauckas vaikščioti po seklyčią iš vieno galo kitan arba sėdinėti už staliuko prie lango. Išgyveno jisai pas mus dvejus metus ir – man visai netikėtai – paliko mano mokytoju. Padavė man rankosna didžiausią lenkišką knygą, atsistojo prie manęs ir liepė skaityti: jisai visą dieną stovėjo, aš visą dieną skaičiau. Ir taip visą vasarą ir žiemą. Sunku būdavo man su ta lenkiškąja kalba: buvau šveplas ir daugelio žodžių visai negalėjau ištarti. Bet mano mokytojas buvo be pasigailėjimo: spirdavo visaip lankstyti liežuvį, bent po šimtą kartų kartoti tą patį žodį – net mane visą prakaitas išmušdavo ir turėdavau akis pilnas ašarų. Matydavau, kaip Dumbrauckui virpėdavo pirštai, – taip ir norėdavo nusitverti man už ausies arba suduoti per nosį. Pažinau tuos jo pirštus! Buvo tai prievaizdos pirštai – kieti kaip geležis. Bet išgirdus, kad jisai išvažiuoja iš mūsų, nėr žinios kodėl man pasidarė liūdna, gaila jo. Buvo tai rudenį. Atvažiavo iš kažin kur toli nepažįstamas „šlėktūnas" ir išsivežė jį.
Atsisveikindamas Dumbrauckas paliko man stalelį, o tėvui, kaip senam, atidavė savo seną obelinę lazdą.
– Tau, Juozapai, palieku atminimui savo lazdą, – tarė Dumbrauckas tėvui.
– Dėkui, ponaiti, - atsakė susigraudinęs tėvas, – kažin ar bepasimatysma kada?
Dumbrauckui išvažiavus, tėvas ilgai vartė savo rankose lazdą. Vartydamas pradėjo liūdnai šypsotis.
Paskui pakėlė į mus savo akis ir netikėtai paklausė:
– Ar žinot, vaikai, ką man šitoji lazda primena?
Mes visi sužiurome.
– Tai jau seni laikai, – pradėjo jausmingu balsu tėvas, – labai seni. Mudu su motina dar buvova jaunu, jūsų visų ir ant svieto dar nebuvo, – tik vienas Mykolas buvo gimęs. Pasitaikė tada kaip tik blogi metai – duonos maža, dirvos ir pievos išdžiūvo. 0 turėjom ne tik sau, bet ir ponui dirbti. Ir eidavom dirbtų už dviejų mylių – pačian Burbiškin. Nusivariau kartą rudenį Burbiškin jaučius pūdymo artų. Nedaug ką galėjau su savim pasiimti: sau įsidėjau krepšelin duonos su druska, jaučiams – keletą saujų senų pelų; daugiau nieko kita nebuvo. 0 reikėjo trys dienos atidirbti. Man beariant, pasibaigė pelai, imti vėl – nėra iš kur, pasiganyti negalima – užginta. Mano jaučiai visai prisivarė, kojų nebepavelka: o dar visa diena arti! Sustabdžiau pietums jaučius, atsisėdau ant ežios ir: valgau, išsiėmęs iš krepšelio sausą duoną su druska. Valgau, o mano jaučiai tokiomis godžiomis akimis į mane žiūri. Taip man jų pagailo, kad valgyti nustojau. Ir mano krepšely tik trupiniai belikę. Supenėjau tuos trupinius jaučiams ir apsidairiau aplinkui: čia pat netoli gulėjo sugrėbstyti kupečiai pono dobilų.
Ir atėjo man tada galvon bloga mintis – taip, kaip jums, jauniems, dabar kartais atsitinka: dirbu ponui, tad kodėl negaliu pono žole jaučių pašerti?
Atsikėliau nuo ežios ir, priėjęs prie kupečio, pasiėmiau mažą dobilų kuokštelę. Prinešiau tą kuokštelę prie jaučių ir iš rankos šeriu, 0 jaučiai taip gardžiai ir godžiai ėda, kad, žiūrint į juos, ir man pačiam gera pasidarė. Tik ūmai pajutau, kad kažin kas kietu daiktu taip skaudžiai sudavė man per nugarą, kad pasverdėjęs pargriuvau ant žemės: net mano jaučiai pašoko iš vagos ir norėjo su arklu bėgti. Apsvaigęs pakėliau nuo žemės akis ir pamačiau priešais Dumbraucką su lazda rankoj.
– A tu, uncvotai! tau vogti, vogti!..- šaukė Dumbrauckas, pildamas man lazda per nugarą.
Matydamas, kad aš nebekrutu, pakėlė mane viena ranka nuo žemės ir, paspyręs koja, numetė vėl... Atsitekėjęs pramerkiau akis ir pamačiau savo jaučius netoli manęs stovinčius: jie, atgręžę savo sprandus, stebėjos į mane... Tik gyvas parsivariau namo ir tris savaites išgulėjau lovoj...
Tėvas nutilo. Mes sėdėjom savo vietose kaip įbesti. Niekas neatsiliepė, tik mano sesuo akim pilnom ašarų paklausė:
– Tėvel, ar šitas Dumbrauckas, kur pas mus gyveno?
– Šitas, – atsakė tėvas, – tik nereikia ant jo pykti: jį patį maišto metais kazokai taip buvo primušę, kad tris mėnesius visas kraujuos išgulėjo...
– 0 ar žinot, vaikai, kokia lazda jisai mane tada mušė? – paklausė jau šypsodamasis tėvas, – šita!..
Mes visi krūptelėjom ir išskėtėm akis: tėvas pakėlė ranką ir rodė mums lazdą, tą pačią lazdą, kurią Dumbrauckas paliko jam atminimui.
Vyresnysis brolis priėjo prie tėvo, paėmė iš jo rankos lazdą, pavartė ją, pavartė, tartum ką savo galvoj svarstinėdamas, paskum numetė atžagaria ranka į malkas ir dusliu balsu tarė:
– Sudeginsim ją, tėvel...
– Ne, ne, vaikail – atsakė maloniai tėvas. – Tegu šitoji lazda lieka tarp jūsų; į ją žiūrėdami, atminsite, kad ir jūsų tėvai skaudžiai buvo baudžiami. Atsimindami tą, nepyksite, kad ir mudu su motina jums kartais žabeliu suduodavova. Darydavova taip dėl jūsų pačių gero... Gal ir mus ponai baudė dėl mūsų gero?..
– Gana jau gana, tėvai, – atsiliepė motina, – gal nuo tos lazdos ir ligą gavai... Mes savo vaikų taip nemokom.
Tėvas liūdnai nusišypsojo ii, pasiėmęs knygą, įsikniaupė skaityti.
Ta lazda, kiek žinau, ir dabar pas brolius tebėra. Guli ji ant lentynos klėty, ir niekas jos neliečia.
 
Jono Biliūno kūriniai:
http://antologija.lt/text/jonas-biliunas-liudna-pasaka/01
 
Juozo Apučio tekstai:
http://www.tekstai.lt/tekstai/1-tekstai/145-aputis-juozas
 
Jurgio Savickio novelės
http://antologija.lt/text/jurgis-savickis-noveles
 

Labas. Nebijau šios temos. Turiu joje patirties tiek iš savo, tiek iš kitų žmonių pusės. Šių metų sausį iš gyvenimo pasitraukė žmogus, labai brangus žmogus. Atrodo, viskas buvo gerai, jokių problemų gyvenime. Tačiau aš klystu. Nėra žmogaus, kuris neturėtų problemų. Problemų nebuvimas reiškia neegzistavimą. Tačiau kaip iškęsti tas problemas?
 
Daugelis paauglių, kuriems visas gyvenimas dar prieš akis, galvoja apie savižudybę. Tai parodo ir žiniasklaida ( http://www.delfi.lt/news/daily/health/specialistai-kiekvienoje-klaseje-sedi-po-2-3-vaikus-kurie-kuria-planus-apie-savizudybe.d?id=61302861 ). Mano manymu, žiniasklaida ne tik informuoja mus apie nelaimes, tačiau ir augina savotišką, jaunąją savižudžių kartą.
 
Kaip žinome, paauglys - sudėtinga asmenybė. Labai. Jam reikia dėmesio. Kas antras paauglys turi dėmesio sutrikimo sindromą - jam reikia daugiau dėmesio, jis nori išsiskirti. Tai veda prie įvairių neapgalvotų kalbų, galiausiai veiksmų.
 
Dabar tau pateiksiu straipsnius, kuriuose rašoma apie savižudybes. Štai du.
1) http://www.diena.lt/naujienos/uzsienis/nusizude-patyciu-internete-neatlaikiusi-paaugle-454197
2) http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/nelaimes/jonavos-rajone-paaugle-palauze-nelaiminga-meile.htm
 
Ką aš darau? Juk pats minėjau, jog tokie straipsniai yra blogis! Tačiau mielieji, kokiu būdu žmonės kovoje prieš tamsos, aukščio, skrydžio lėktuvu baime ir pan.? Tik praktika! Dabar aš jums paaiškinsiu šių straipsnių tematikos reikšmę mūsų gyvenime, apibūdinsiu svarbiausius dalykus.
 
1) Patyčios - aktuali tema. 3/4 mokinių yra jautę patyčias. Tai žiauru. Iš tavęs šaiposi ir tu prieš tai esi bejėgis. STOP. Tu bejėgis? Kurioje vietoje bejėgis? Galbūt bejėgiai šiuo atveju yra besišaipančiųjų tėvai, nesugebėję užauginti doro ir tolerantiško vaiko?
Pirmas dalykas, kuomet esi niekinamas, reketuojamas ir pan. - netylėjimas. Atmink vieną dalyką - pavojingiausias yra ne tas, kuris kalba, o tas kuris veikia. Taip, tave gali mušti, kankinti ir daryti kitokius cirkus. Tai dar viena priežastis netylėti.
Pirmiausia apie savo problemą reikia informuoti artimiausius žmones. Artima aplinka - ne pušynas ar eglynas, o tavo šeima, galiausiai apskritai giminės. Už savo vaiką gali kovoti kiekvienas.
Sekantis dalykas - veiksmas. Tokioje situacijoje tu turi viską apversti aukštyn kojom. Kaltininkai turi būti pažeminti dvigubai labiau, nei buvai pažemintas tu. Teisėsauga šiuo atveju sudoroja visus išsišokėlius piemenėlius. Išimtis būna su rimtais žulikais, kurie šaipymais, reketais neužsiiminėja. Jie veikia aukštesniame lygmenyje, apie ką aš dabar nekalbu.
Teisėsauga yra ne visada geriausia išeitis. Kartais užtenka tiesiog rimtai ir vyriškai pakalbėti su skriaudiku. BE FIZINIO SMURTO. Skriaudikas turi patirti tokį patį pshichologinį spaudimą, kokį patyrei tu, galbūt sumokėti tam tikrą kompensaciją ir pan. Kaip sakoma - akis už akį, dantis už dantį. Tačiau dar kartą pakartosiu. Svarbiausia - teisėsauga. Jeigu turi giminių ar pažįstamų teisėsaugoje, skriaudikai gali atsiimti su kaupu - nebekiltų jiems noras gyvenime tyčiotis ar skriausti, reketuoti.
Savojo EGO iškėlimas momentais, kai esi ties savižudybės riba - geriausias. Kodėl skriaudikas gali jausti malonumą žemindamas tave, o tu negali? Tu turi dvigubai didesnę teisę tai daryti, kadangi jis dėl to kaltas (paveikė tavo nervų sistemą ir pan.). Turi džiaugtis matydamas, kaip provokantas kenčia.
 
2) Ir vėl ta meilė. Mano žinios meilėje yra nedidelės, bijau šia tema plačiai diskutuoti, tačiau pasakysiu paprastą dalyką. Neverta gyvenime prisirišti prie žmonių ir kitų dalykų - kurie ateina ir išeina. Taip mums patiems bus lengviau. Džiaukimės šia sekunde, gailėkime praeities, tačiau nepasiduokime.
Gyvenimas kaip karuselė (dainuojama dainoje). Gyventi reiškia dalyvauti joje. Tarkime, jog karuselė šiuo atveju - apžvalgos ratas. Tu juo sukiesi 8 kartus. 1 ratas atitinka 10 gyvenimo metų (80 metų - nei daug, kad mirti natūralia mirtimi, nei mažai). Kiekviename naujame apsisukime prie tavęs atsisėda naujas žmogus, jis su tavimi išbūna vieną kartą, kol apsisuks ratas (10 metų), vėliau jis išlipa... Ir įsėda kitas. Per visą savo kelionę apžvalgos tu sutinki 8 žmones. 1 galbūt šiurkštokas, kitas galbūt meilokas, trečias galbūt keistuolis ir pan. Tačiau tu juos pažįsti. Tu su jais bendrauji. Tavo pasaulėžiūra nėra tokia skurdi - esi kultūringas, gebantis bendrauti. Ir tu man pasakyk, ar tie žmonės nedaro tau įtakos?
 
Gerai. Iš tiesų. Nafik gyventi? Griebkime peiliuką į rankas ir žudykime save. STOP. Gyvenimas ar mirtis? Būti ar nebūti? Kuo tu būsi gyvas, o kuo būsi miręs? Gyvas būsi žmogumi, apie kurį kalbės, domėsis, būsi mylimas ir gerbiamas. Kuo tu būsi miręs - tu būsi tik atminimas, gulintis 3 metrus po žeme, nors jau ir atkasus palaikus iš tavęs būtų tik susmirdę griaučiai. O juk tu mėgsti būti kvepiantis. Kokius kvepalus mėgsti? Armani, gabana, ar kokius santo de parscha? Jų tau niekas po žeme nepripurkš. O ką tu gali daryti būdamas gyvas? Išpurkšti pusę buteliuko ir kvepėti visą dieną alinančiu kvapu, kad visi suprastų, jog tu esi kietas.
Taip, gal ir nusišnekėjau. Tačiau kas to nedaro? Ar tu niekada nenusišneki? Ar nelaikai minčių apie savižudybę nusišnekėjimu? Aš tik rodau, jog gyvenimas yra LAISVAS. Laisvė žmogui - špyga darbdaviams. Laisvė žmogui - špyga mokslams. Laisvė pochuizmui! Ir tai ne utopija. Kuomet tu pajausi laisvės skonį, įkvėpsi tyro ir raminančio oro, pradėsi gerbti ir darbdavį, ir mokslus ir visą kitą. Na, nebent tu esi laisvas kaip vėjas ir tau tai nerūpi. Tačiau kad ir koks tu bebūtum, kol esi ne nusikaltėlis, tol aš džiaugiuosi dėl tavęs.
 
Vis dėlto gyvenime ne viskas rožėmis klota. Turbūt nėra žmogaus, kuriam kada nors nebūtų nutikę kažkas blogo su nervais. Atmink, jog nervai tave gadina ir varo į dugną. Dugną, iš kurio pakilti labai sunku. Ir jeigu jau manai, kad esi tame dugne, tu privalai kovoti. Kovoti, kad įkvėptum to paties gyvenimo pochuizmo. Laisvė!
Nebūk uždaras, atvirauk savo nuomone, kad ir kokia ji bebūtų. Jeigu jautiesi prastai, pildyk savo, kad ir blogąjį, EGO. Kai viskas atsistatys į savo vietas, tavasis EGO savaime nuslūgs ir tapsi tokiu, kokio nori pasaulis. Tačiau kartais būna iš tiesų labai blogai. Tad iš karto pasakau: žmonės yra tam, kad vienas kitam padėtų. Tokių žmonių yra daug. Kartą su matęs, kaip Vilniaus centre staiga pradėjo merdėti jaunas vyriškis. Prie jo supuolė gausi minia ir kad ir kiek iš jų buvo pesimistų ir piktadarių, neabejingų tikrai atsirado. Buvo iškviesta greitoji med. pagalba, o iki kol ji atvyks, žmogui teikiama pirminė pagalba. Niekas nenori prarasti žmonių. Žmonės - viena šaika. Nesvarbu, ar negras ar baltas, ar žydas ar vokietis, ar minedas ar bieberis. Visi mes esame žmonės ir mūsų tikslas - išsilaikyti. Tai mūsų instinktas.
Grįžtant prie temos, noriu pasakyti, jog visada yra žmonių, kurie tau gali padėti sunkiomis akimirkomis. Tėvai, draugai, giminaičiai. Yra ir speciali, kvalifikuota pagalba, kuria naudojasi ne kokie asocialūs žmonės, o ir rimti, daug pasiekę. Nustebtum sužinojęs, kiek garsių žmonių lankosi pas psichologus ir pan. Diktuoju tau tai, kas gali praversti:
 
1) Jaunimo linija. Dirba visada. Tel.nr. 8 800 28888.
2) Vaikų linija. Dirba kiekvieną dieną nuo 11 iki 21 val. Tel.nr. 116 111
3) Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba). Dirba darbo dienomis, nuo 16 iki 20 val. Tel.nr. 8 800 77277
4) Pagalba moterims. Dirba kiekvieną dieną nuo 10 iki 20 val. Tel.nr. 8 800 66366
5) Vilties linija. Dirba visada. Tel.nr. 116 123
Taip pat www.vaikulinija.lt , http://www.jaunimolinija.lt/internetas , http://paklausk.kpsc.lt/contact.php
 
Atmink, kad geriausia pagalba - reali pagalba.
 
Patariu tai, kas tave gali išgelbėti:
1) Tiesiog žmonės. Apie tai jau kalbėjau.
2) Gydymas, medikamentai. Žinoma, kuomet tam yra būtinybė ir tai pripažįsta specialistai.
3) Alkoholio vengimas. Sakoma, jog alkoholis leidžia pamiršti įvairius dalykus. Taip, tai tiesa. Kol tu geri, pamiršti, tačiau kai išsiblaivai, viskas grįžta su kaupu. Alkoholio turėtum visiškai nevartoti, jeigu turi problemų savyje. Štai aš pats alkoholio nevartoju ir esu laimingas dėl savęs, man nusispjauti, kad kiti jį vartoja ir siūlo. Aš esu aš. Be to, alkoholio vartojimas kenkia ne tik psichologiškai. Ta pati situacija ir su narkotikais, rūkalais ir kitu šlamštu.
4) Vienatvės vengimas. Bendrauti - svarbu. Su kuo bendrauti - tavo reikalas. Tačiau žmogus be bendravimo - ne žmogus.
5) Ilgas miegas. Ne mažesnis kaip 8 valandos. Tai privalumas! Miego metu fizinis kūnas pailsi tik 10 proc, kuomet protas - 90.
6) Gera mityba. Tai labai svarbu! Tačiau neverčiu tavęs atsisakyti traškučių ar dar ko. Geriu jau gyventi ir valgyti nesveiką maistą nei pulti į kapus. Tačiau kas jau kas, tačiau gera mityba gerina tavo savijautą ir nuotaiką. Tai turėtum atsiminti.
7) Tikslų siekimas. Gyvenime labai svarbu kažko siekti. Žmogus, neturintis jokių tikslų, dažniausiai ir prašosi vietos kapuose. Kuo tu nori būti? Mediku, aktoriumi, teroristu, krepšininku, baleto šokėju? O gal psichologiniu gelbėtoju? Geriausias psichologas yra tas, kuris turi skaudžią praeitį, o ne tas, kuris vien tik ir tekalė knygas. O padėti kitam žmogui - mūsų instinktas. Tai darau ir aš, rašydamas šį straipsnį.
 
Jeigu jau tokia situacija, kad pats esi tam tikru momentu psichologas, turi mokėti suprasti žmogų. Ignoravimas, juokimasis iš žmogaus bėdos - ypatingai didelis žingsnis blogiausio link. Įprastai žmogui neužtenka išgirsti užuojautos, jam reikia konkrečios pagalbos. Todėl stenkis būti ne tik psichologas iškalba, bet ir veiksmais. Jeigu žmogui blogai nuo kokių egzaminų ir jis kalba apie save kaip apie neišlaikiusį, bandyk suktis. Ieškok išeities. Egzaminai gali būti nuperkami arba analogiškai ateitis po neišlaikytų egzaminų taip pat gali būti pakoreguota. Juk svarbiau žmogaus gyvybė nei kažkoks kyšis.
Jokiu būdu negalima per prievartą žmogaus atitraukti nuo minčių apie savižudybę, nebent tai būtų jau tuomet, kuomet bandomasi žudytis. Tu esi pagalba, o ne teisėjas. Tu ne viršininkas. Tavo pareiga išsaugoti jį, tačiau prievarta viską tik apsunkina. Blogi žodžiai, kalbėjimas apie savižudžius kaip apie idiotus - visiška beprotybė. Smerkiu žmones, kurie vadina savižudžius idiotais, nes ir jie bet kada gali tapti tokiais pat.
 
80 proc. bandančių nusižudyti tikisi, jog jie sulauks pagalbos ir bus atkalbėti nuo savižudybės. Jie vienaip ar kitaip bando informuoti mus apie galimus savo veiksmus:
1) Tiesiogiai. Tarkime: aš nusižudysiu.
2) Netiesiogiai. Tarkime: norėčiau iškeliauti kur nors, kur nėra žmonių.
 
Atpažinti žmogų-savižudį galima iš pasikeitusio jo charakterio:
1) Jis tapo irzlus, apatiškas.
2) Puolė į depresiją.
3) Tapo mažiau bendraujantis, užsidaręs.
4) Pradėjo keistai elgtis, domėtis mirtimi, kalbėti apie ją.
5) Staiga pradėjo vartoti alkoholį ar kitą šlamštą.
6) Pradėjo nepaisyti pavojaus gyvybei.
Ypač svarbu tai, jog jeigu žmogus jau yra bandęs nusižudyti, neatmetama tikimybė, jog jis bandys tai padaryti ir vėl. Ir vėl. Ir vėl...
 
Kada žmonės palūžta:
1) Vienatvėje
2) Po skyrybų
3) Persikrausčius, pakeitus mokymo įstaigą ar pan. Kitaip tariant - nauja aplinka.
4) Konfliktuojant, stipriai stresuojant. Tai galioja tuomet, kai žmogus yra pernelyg jautrus. Be to, svarbu paminėti, kad jautrūs žmonės yra linkę į savižudybę.
5) Po finansinių problemų.
6) Po agresijos priepuolių. Agresija - priešas numeris 1. Jis žlugdo ne tik tave, bet gali nuskriausti ir aplinkinius.
7) Turint psichinių ar tarkime, piktybinių nepagydomų ligų.
8) Netekus artimų žmonių arba išėjus iš gyvenimo kokiai įžymybei.
 
Pabaigai norėčiau tik dar kartą pasikartoti ir kai ką pridurti. Savižudybė - ne išeitis. Tai savojo AŠ netekimas. Išėjimas į nebūtį. Tai tikriausiai sukeltų didelį skausmą tavo artimiesiems, galbūt kažkas to neatlaikytų ir patrauktų paskui tave. Tai neteisinga! Be to, tai savižudybė sukelia dideles finansines išlaidas šeimai. Tikrai dideles. Nebent nori, jog tavo atminimas būtų įrėmintas šiukšlių dėžėje.
Galiausiai, pats svarbiausias dalykas. Nesižudydamas tu išgelbėji bent dar vieną gyvybę. Apie savižudybę, kaip ir minėjau, mėgėja rašyti spauda. O žmonės lengvai paperkami. Straipsnis, kurio priežastis esi TU, gali paskatinti dar vieną būtybę palikti šį pasaulį. O tai, pasikartosiu, taip pat neteisinga!
 
Šis straipsnis niekuo nesusijęs su skatinimu žudytis, o atvirkščiai. Straipsnyje akcentavau, jog savojo EGO iškėlimas ir nepasidavimas visokiems asilams leidžia nepalūžti šiame, pripažinkime, sunkiame gyvenime. Psichologinis spaudimas skriaudikams nėra nusikaltimas - tai atlygis už tai, ką patyrė auka. Tiesa, su kaupu. Būkime pochuistai tiesiogine to žodžio prasme, tačiau gyvenkime taikiai ir bus gera gyventi visiems. Atsiprašau už keiksmažodžius, bet tikrai nemanau, ar jie gadina kontekstą.

Sveiki. Jau senai propoguoju web dizainų piešimą, bet pastaruoju metu patraukė ir įvairius interface'us piešti. Taigi, kažkaip neįtiko skype paskutinis dizaino atnaujinimas todėl perpiešiau savaip :D. Aišku, čia jau taip gavosi, kad ant šviesaus background'o tai čia nieko nesimatytų, bet tai tik idėja. Ką manote?
 

Keliavimas yra svarbus ir reikšmingas, nes iš esmės, tai mus pakeičia. Ši patirtis, kai pats pamatai savo pasikeitimą, nes keliauji, tiesiog drebina kojas. Kaip garsusis M.Gandhi pasakė: "Būk pokyčiu, kurį nori matyti pasaulyje", tai yra aktualu čia ir dabar, bet kaip mes galim būt tais pokyčiais, jeigu mes nejudame į priekį, negilinam savo žinių, nematome kitų kulturų?
 
Tobulėti reikia, kiekvienas žmogus tai supranta, bet kodėl, tik maža dalis mūsų renkasi keliavimą, kaip vieną iš tobulėjimo būdų? Kodėl žmonės pagaili tų pinigų, kad tobulintų save? Šie klausimai man ilgai nedavė ramybės.
 
Pasistengsiu atskleisti pavyzdžių, kodėl keliauti yra būtina, jei nori save ištobulinti.
 
1. Bėgimas nuo rutinos. Aplinkos pakeitimas dažnai yra kaip tik tai, ko reikia mūsų kūnui ir protui. Pabėgti nuo viso to kas mus supa kiekvieną dieną yra, dažnam mum, didelis įšukis, bet tai būtina. Tos pačios sienos, darbas, tie patys žmonės gana greit nusibosta. Daugumai gali pasirodyti, kad jie suserga depresija, bet tai tiesiog nuovargis nuo rutinos. Dingsta džiaugsmas gyvenu, tai būtina keisti. Kelionė, nauji įspudžiai, naujai sutikti žmonės, išvalytas protas, tiesiog perkrauna asmenybę iš naujo.
 
2. Įspūdžiai. Keliauji, matai, klausai, domiesi, veiki. Šie žodžiai visiem girdėti. Jūs įsivaizduojat, kokią begalę įspudžiu jūs patirsite iškeliavę kur nors? Papasakosiu savo asmeninę kelionę į Švediją. Tai buvo mano pirmoji kelionė. Nesitikėjau nieko įspudingo, bet AŠ SUKLYDAU. Gyvenau galima sakyti miške tris savaites, tokiame mažam namelyje, kuris turbūt yra mažesnis nei jūsų kambarys. Sutikau daugybę žmonių iš Tailando,Švedijos,Suomijos,Estijos,Baltarusijos,Rusijos,Lenkijos. Susipažinimas su jais, man sukurė daug didesnį "ratą" virš mano galvos. Net nenumaniau, kokie žmonės yra skirtingi iš kitų šalių. Kada važinėjausi po miškus, miško keliais, asfaltu, pamačiau, kaip gyvena laukiniai gyvūnai. Buvau apakęs. Šiauriniai elniai, su dideliais ragais, tiesiog guli pakelėse, stovi ant asfalto ir niekas jų nevėja. Visi žmonės, su mašinom, stovi ir laukia, kol tas elnias pasitrauks iš kelio, lyg tai būtų šviesaforas, ar kelių policininkas. Elnią gali paglostyti, tiesiog iškišęs ranką per mašinos langa. Taip tikrą, gyvą, laukinį elnią. Gamtovaizdis nerealus. Palaipiojus po kalnus, pamačiau tokių vaizdų, kokių negalėtų atkurti, net patys geriausi photoshop'eriai pasauly.
 
3. Pažintys. Kiekviena pažintis yra svarbi. Kiekvienas, tai žino ir supranta, bet kodėl dažnai yra nuvertinamos pažintys su kitų šalių žmonėmis? Juk kiekviena pažintis su užsieniečiu, atveria didesnį langą naujiems nuotykiams. Vietiniai gyventojai, kitose šalyse, gali pasidalinti savo patirtimi, patarimais, išgyvenimais. Bendraudamas su kitomis kultūromis, supranti, kad ne viskas gyvenime yra taip, kaip atrode gyvenant toje pačioje aplinkoje. Nauji žmonės gali suteikti daugiau galimybių pažinti save, pakeisti vertybes ir tavo gyvenimą.
 
4. Gavimas laiko "išgyti". Keliavimas žymiai sumažina stresa. Niekada nebuni taip atsipalaidavęs, kaip keliaudamas į naujas vietas. Negalvoji apie problemas darbe, namuose, kad vaikai nedaro namų darbų, ar neišneša šiūkšlių laiku. Tu tiesiog atsiriboji nuo viso to, ką palieki už savęs. Tai padeda mum susigražinti visą entuziazmą gyvenimui.
 
5. Įkvėpimas. Tai gali būt, kad atrodys keista, bet yra žmonių, kurie keliauja, kad įgautų įkvepimo parašyti naują knyga, sukurti filmą, ar sukurtų projektą. Įsivaizduokite dabar save, kaip architektą, kuris niekada nesilanke Japonijoje ir staiga jūs ten nuvykstate. Pagalvokite, kokios įtakos, tai turės jūsų tolimesniem darbam, kai pamatysite, kad Japonija pasižymi visai kitokia namu struktūra, statyba. Arba įsivaizduokite save kulinaru, matęs tik Lietuvos profesinę mokyklą, kavines, barus, restoranus. Staiga jūs atsiduriate nuostabioj Italijoj, ekskursija po geriausius restoranus, su pačiais garsiausiais italų šefais. Įkvėpimo iš keliavimo pasisemti tikrai įmanoma ir nemažai.
 
6. Kultūra. "Kultūra yra ne tik žmogaus sukurti materialūs objektai, o ir socialinės normos, papročiai, idėjos, vaizdiniai, simbolių prasmių pasaulis, pasireiškiantis įvairiose dvasinėse vertybėse, žmonių santykiuose, požiūriuose į gamtą, į kitus žmones ir kitas kultūras.", pasak vieno referato. Pabėkime nuo realybės ir pagalvokite, kaip būtų, jei pažinotume viso pasaulio kultūras. Jeigu pažinosi visas kultūras, galėsi drąsiai teigti, kad tikrai sieki savo auksčiausio tobulumo taško. Nesusipažinęs, arba susipažinęs tik su keliomis kultūromis, negali teigti, kad tu vaikštai tobulumo viršūnėje, tikrai Ne.
 
7. Puikiai praleistas laikas. Aš jum pažadu, kad išvykus į bet kokia kelionę, ar tai būtų Egiptas, ar Turkija, ar Airija, jūs praleisite nuostabų laiką! Garantuoju, kad ir kokia būtų nenusisekus kelionė, jūs vistiek norėsit grįžti ir patirti tuos nuotykius iš naujo. Su kiekviena kelione jūs didžiuositės savimi, kad pasirinkote kelionę, kaip laiko praleidimą, o ne važiavimą į sodybą "tūsavot".
 
8. Verslo idėjos. Keliaudamas žmogus gali pasisemti didelį verslo idėju pasirinkimą. Juk, jeigu niekas nebūtų nukeliavęs į Turkiją, turbūt ir dabar neturėtumėm turkiškų kebabų kioskelių. Keliauji, matai, pasisemi ir realizuoji.
 
9. Savęs pažinimas. Garantuoju, kad pakeliavęs žmogus po ne vieną šalį pažįsta save daug geriau, nei prieš tai. Asmeniškai aš, po pirmųjų savo kelionių buvau save pamatęs visai kitokiu žmogum, nei aš mačiau save prieš keliones.
 
10. Šeimos problemų sprendimas. Kiekviena šeima išvykusi į kelionę kartu, pradeda pažinti vienas kitą labiau. Darbas ir namai tikrai nepadeda pažinti savo šeimos, taip kaip kiekvienas norėtų. O daugiausiai problemų šeimose ir atsiranda, nes jie vienas kito gerai nepažįsta.
 
 
Tikiuosi neprailgo skaityti, gal bent vienam žmogui, tai padės pasirinkti savo gyvenimo kelią pabandžius keliauti. Atsiprašau už klaidas, vėlyva jau, miegas ima, bet norėjau pabaigti šiandien.
 
Taigi keliaukite ir BŪKITE LAIMINGI!
 
 
 

Uždarbis.lt ---cnqq---

Mobile Dev konferencijoje šnekėjo labai įdomus žmogus, Mantas Žvironas, kuris turi didelę Mobiliųjų aplikacijų įmonę - UAB "ITERO". Jis šnekėjo, kad verslas ir startup'ai yra VISIŠKAI skirtingi ir labai skirasi. Mano kolega (forumietis Tony B) susikontaktavo su juo ir gavau išsamų atsakymą, kaip ir kodėl jie skiriasi.
 
" Pasistengsiu paaiškinti kuo trumpiau ir aiškiau. Palyginimui paimsiu tokį pavyzdį: tarkim tu esi ūkininkas ir augini tarkim javus. Tu ari žemę, turi techniką, prižiūri ją, stebi orą, sėji, treši, prižiūri kaip auga, pjauni, kuli ir tada parduodi. Pinigus, kuriuos gauni už parduotu grūdus išdalini tam tikrom dalim darbams, kuriuos išvardinau anksčiau ir tau lieka likutis, kuris yra tavo pelnas. Jeigu kartosi šiuos veiksmus kas met, labai didelė tikimybė, kad gausi panašius rezultatus. Kažkiek patobulindamas tam tikrus veiksmus ir paderindamas juos, gali gauti gerius rezultatus, bet jie nesiskirs 10 ar 100 kartų.
Taigi, čia yra verslo pavyzdys.
 
Dabar paimkim žmogų, kuris taip pat dirba su javų auginimu, tik šiek tiek kitaip. Jis turi nedidelį sklypelį arba visai jo neturi, o viską daro pas save verandoje. Tik jis turi daug visokiausių javų rūšių ir bando juos kryžminti ir išgauti veislę, kuri būtų kažkuo geresnė už pirmtakus, pavyzdžiui didesnės, arba turėtų daugiau glitimo (tam tikra vertinga medžiaga grūduose). Iš jo neperka niekas tų užaugintų grūdų, žmona sako, kad jų net neužtenka duonai iškepti. Bet jeigu jis išranda veislę, kuri turi vertingų pranašumų, kurie šiuo metu labai paklausūs rinkai, tuomet atsiranda investuotojas, kuris sako, gerai aš duosiu tau x pinigų, kad tu užpatentuotum tai, ir užaugintum y tonų tokių grūdų, kuriuos parduosime grūdų augintojams o ne malūnams ir kurių kaina bus z kartų didesnė nei paprastų brūdų.
 
Taigi reziumuojant, startupas turi sukurti neįprastai didelę vertę, kuri būtų naudinga dideliai masei žmonių, bet tai suprastu tik keli žmonės (kūrėjas, investuotoja). O verslas, tai kai kuriama standartinė ~15% pridėtinė vertė, kuri yra suprantama visiems. Žinoma, tiek vienam, tiek kitam reikia žinių ir gebėjimų, tačiau gebėjimai turi būti skirtingi.
 
Grubiai tariant, verslas yra tai ko moko universitetuose studentus (su mažom inovacijom, patobulinimais), o startupai, tai radikalūs išradimai, bei inovacijos, kurie keičia pasaulį. "

Hoy, kol jūs dar turbūt sėdite kai kurie mokyklose, aš jau po sunkios darbo dienelės (turbūt ir miegot neteks šiąnakt ;D), rašau čia norėdamas vienu įdomiu dalyku pasidalinti. Nežinau, ar tai kam žinoma ar ne, bet... Ar žinojote, kad? Gerai, papasakosiu viską nuo pradžių.
 
Vykau šiandien Los Andžele į vieną vietinę bazinę mokyklą, kurios mokinių amžius atrodo nuo 14 iki 18 metų. Tikslas buvo pamakaluoti apie fotografo ir operatoriaus darbus (labiau apie techninę pusę). Viskas pavyko puikiai, dauguma liko patenkinti. Vėliau man pasiūlė pasivaikščioti po mokyklą (kaip ir vienoje žinutėje sakiau, amerikonai sup*stai draugiški ir paslaugūs, nors dažnai ir užsidarę). Neturėjau labai daug laiko, o tiksliau, paprasčiausiai nenorėjau to daryti, tad mandagiai sutikau tik pro kelias likusias klases praeiti, kurios vedė tiesiai link išėjimo iš mokyklos. Pirma klasė buvo biologijos ar chemijos, pamiršau jau. Tiesą sakant ten jokių įspūdžių nesutikau. Antroji klasė vėlgi buvo, rodos, chemijos, ir ten įspūdžių nesutikau. Vieninteliai "krūti" dalykai, kad labai daug visokių instrumentų, pvž. tų kur pilti skystį. Galima teigti, jog klasės vos ne kaip laboratorijos.
 
Liko tik viena klasė, kurią nuo išėjo skyrė keletas metrų. Kai į ją įvedė, pagalvojau, kad kokia aktų salė ar koks velnias, nes ganėtinai didelė (galbūt dėl to, kad daug mokinių sėdėjo). Tačiau kas dar keisčiausia, jog įeini į klasę ir niekas į tave nežiūri, visi dirba, nebent pradėtum garsiai rėkti. Ot motyvuoti žmonės ten... Na, ir kas svarbiausia. Spėkit ko toje paskutinėje patalpoje mokoma? Istorija, anglų? Ne. O gal informatika? Ne, juk kompiuterių nėra. Nei vienas iš šių dalykų. Ogi mokoma joje... Juoktis! Kai man pasakė tai, net pats pradėjau juoktis. Klasė išties, kaip ir minėjau, didelė, o svarbiausia - jauki - mokiniai įsitaisę arba ant tų tokių maišų arba foteliuose ir aplamai klasės fonas labai spalvingas, žaismingas. Gaila, negalėjau nufotografuoti, bet kadangi mokykla paprašė neatsisakyti bendradarbiavimo, kitą kartą grįžęs tikrai tai įamžinsiu.
 
Kas vyksta tų pamokų metu? Visų pirma, į šias pamokas įleidžiami visi mokiniai, neturintys skolų iš mokslų. Taip, kad jei tu neturi pamokos arba tavo pamoka yra būtent ta, ten tu ir žygiuoji. Tyšeris (taip amerikos lietuviai vadina mokytojus) ~45-50 metų, toks praplikęs, tačiau ŽIAURŲ humoro jausmą turintis diedas. Jis pats negrynakraujis anglas, tad kalba šiokiu tokiu akcentu ir mokiniams leidžia juoktis iš jo kalbos. Veikla ten įvairiausia: kalba juokingomis temomis, pasakoja gyvenimo istorijas, anekdotus, žiūri juokingus vaizdelius. Įdomiausia tai, jog veikia toks "premium mode". Mokiniai renka tam tikrus taškus (nežinau tiksliai už ką) ir kai surenka tam tikrą kiekį taškų bent vienas mokinys, mokytojas padaro "premium" juokelį, kurį pasirenka tas mokinys, kuris surenka tuos taškus. Rinktis galima iš įvairių variantų, pvž.: skambutis (išdurk draugą), visai kaip radistai. Šiandien jie buvo tą ir pasirinkę. Paskambino mokytojas kitai mokytojai iš mokyklos ir bandė apgauti, kad jos automobilį užblokavo, nes ne ten jis pastatytas. Tačiau ji nepatikėjo - pričiupo. Žodžiu, labai smagu. ŽIAURIAI smagu! Tiesa, nepaminėjau, kad pamokos metu nėra draudžiama valgyti. Svarbu tik tai, koks tas maistas (tačiau čia nesu tikras, man rodos galima tiek kotletus, tiek mėsainius tiek traškučius ar pan.). Mokiniai čia kultūringi - pavalgo normaliai, neprišiukšlina.
 
Kokia iš to nauda? Aš irgi tą patį pagalvočiau. Tačiau vėliau man paaiškino, kad toks mokinių sužavėjimas, artimas ryšys su mokytojais, gebėjimas juoktis kartu padeda sukurti geresnę aplinką. Kiek žinau, tai neoficialus dalykas - mokyklą pati sukūrė tokią pamoką, kuomet kilo idėja, jog kartą per metus organizuojamų humoro festivalių neužtenka.
 
Mokiniai mokykloje draugiški, nėra kažkokio smurto, išlieka tolerancija. Kad nepiktnaudžiauti tomis juoko pamokomis, kaip ir minėjau, daromos sąlygos, norint ten patekti (pvž. negalima turėti moksle skolų). Tokia pamoka padeda ne tik gerinti mokytojų ir mokinių santykius, "išlieti juoką", tačiau ir skatinti džiaugsmą gyvenimu, nes juokiamasi ne vien iš kvailų dalykų. Kartais šios pamokos vyksta net specialiomis temomis, pavyzdžiui, susijusiomis su gyvenimu (pvž. "Kuo džiaugsmas naudingas mūsų gyvenimui?"). Iš esmės lietuviškas šių pamokų analogas būtų etika. Tačiau skirtumą vistiek įžvelgiu, nes šiuo atveju per pamoką bent 30 proc. laiko prasijuokiama, kuomet ilgiau pasijuokus per etiką, ypač Lietuvoje, mokytojai iš klasės išgintų. Tiesiog skiriasi supratimas ir kompetencijos.
 
Manau, jog Lietuvai reikia kažko panašaus, kas padėtų mokykloje jaustis ne vien kaip mokslo centre, kurioje dominuoja tik mokymasis ir nieko kito. Ir ši tema ne tam, kad rašytumėte "amerikonai daunai", o tam, kad patys pasidžiaugtumėte.