Dekis

Taip, nes tikras verslininkas turi dirbti ne 100%, o 120%.

think out of the box:)))

Jei pabandysi apibūdinti kas yra SEO straipsnis, garantuotai tavo apibūdinimas gerokai skirsis nuo tavo kaimyno Petro ar rinkodaros vadybininko Antano. Tačiau tai nėra svarbiausia, šiandien mane domina rezultatas ir SEO straipsnių ateitis. Bet pradžiai reikia atskirti pelus nuo grūdų, t.y. SEO straipsnius nuo SEO šlamšto.
 
SEO straipsniu vadinamas straipsnis turinti aktyvią nuorodą į kitą tinklalapį. Dažniausiai nuorodos tekstas yra frazė ar žodis pagal kurį tinklalapis nori iškilti paieškos rezultatuose. Tačiau labai puikiai tinka ir paprasčiausias adresas ar tiesiog citata. Taigi SEO straipsnis yra tekstas + nuoroda. O kokie būna tekstai?
 

SEO šlamštų šlamštas. Pats lengviausias būdas sugeneruoti teksto gabalą yra paimti straipsnį užsienio kalba, įkelti į Google Translate ir išversti į lietuvių kalbą. Tuomet rasti vietą ar tiesiog bet kur įterpti frazę ir uždėti ant jos nuorodą. Nuo tokio „teksto“ apsivemia net paieškos robotai.
 
SEO šlamštas. Duodi 3 Lt devintokui ir jis savo paaugliškus minčių srautus sukloja ant popieriaus kaskart paminėdamas tau reikalingą frazę. Nebeįmanoma skaityti po pirmų trijų žodžių.
 
SEO tekstas. Gražiai sudėliotas, kokybiškas tekstas besisukantis apie raktažodį, dažnai neturintis gilios minties ar nieko naujo nepasako skaitytojui. Skaityti galima, bet nieko naujo nesužinai.
 
SEO straipsnis. Taisyklingas, gerai parašytas straipsnis praturtinantis skaitytoją, sudominantis ar jį prajuokinantis bei sukeliantis norą dalintis straipsniu su draugais. Tai SEO ateitis!

 
Nesu rašiusi šlamštų šlamšto ar šlamšto, bet esu prirašiusi ko gero jau per 1000 tekstų. Ir matau, jog tai duoda klientams naudą, bet tuo pačiu matau, jog tie tekstai neišnaudoja savo potencialo ir galėtų turėti daugiau pridėtinės vertės užsakovui, jei tai virstu kokybiškais SEO straipsniais. Čia aišku dar reikia, kad užsakovai nustoti domėtis kaina ir kaip mokėti mažiau, o domėtųsi kokybe. Bet mes čia tam, kad juos „paprotintume“.
 
Tūlas lietuvis paklaus, „o tai kodėl aš turiu mokėti už kokybišką straipsnį, jei tas devintokas ima mažiau?“
Geru straipsniu žmonės dalinasi, noriai spaudžia mygtuką „Like“, siunčia nuorodas draugams į Skype, rodo pirštu į monitorių ir šaukia „ėėė, atvaryk, čia geras!“. Straipsnis pasklinda, gauna atgalinių nuorodų, jo vertė kyla kaip ant mielių, o tuo pačiu tos nuorodos esančios straipsnyje įgauna didesnį „svorį“ ir padeda iškilti paieškos rezultatuose. O jei straipsnyje yra aiškus (ar užmaskuotas) kvietimas veikti (call to action), tuomet užsakovas netgi gauna lankytojų, kurie gal netgi taps potencialiais pirkėjais.
 
Pabandykite iliustruoti tai pavyzdžiais. Čia yra SEO straipsnis: Kinų išminčių paaiškinimas, kodėl vestuvinius žiedus nešiojame ant bevardžio piršto
Nežinau ką rodo „Like“ paspaudimų skaitiklis, tačiau straipsnio rašymo metu jis rodė 512. Nemažas skaičius, ar ne?
 
O štai šiuose straipsniuose nuoroda veda į adresą, ji pateikta straipsnio gale kaip nuoroda, jog straipsnio kūrėjas yra būtent nurodytas tinklalapis(užmaskuotas call to action).
5 dalykai, kurių nevalai, o turėtum! (66 Like)
5 daiktai namuose, kurių turi atsikratyti NEDELSIANT! (48 Like)
 
Ir tai „atvedė“ lankytojų. Eilutės iš Google Analytics:
 
http://www.smartseo.lt/wp-content/uploads/2015/01/facebookas.jpg
http://www.smartseo.lt/wp-content/uploads/2015/01/nuolaidubumas.jpg
Nėra daug, bet įsivaizduokime jei po tiek atveda kiekvienas SEO straipsnis?...
 
O kiek „Like“ sulaukia šlamštų šlamštas? Kiek jis tiesiogiai atveda lankytojų į užsakovo tinklalapį? Čia retorinis klausimas, nes atsakymą ir taip žinau. :)
 
Visi žinome kelias SEO tiesas:
1. "Turinys yra karalius. - originalus turinys patinka Google, o kokybiškas turinys patinka žmonėms. Tad kodėl nekurti originalaus kokybiško turinio, kuris tiktų abiems?
2. Niekinių tinklalapių, kurie prikišti SEO šlamšto ateitis liūdna ir dienos suskaičiuotos. Tačiau joks normalus, lankomas tinklalapis neleis talpinti šlamšto, tačiau gerą, kokybišką turinį mielai priims.
 
Išvadų nedarau, manau viskas pasimatys savaime per artimiausius metus.
 
Originalas buvo patalpintas čia.

Vygintai, užsuk štai čia - https://uzdarbis.lt/t330194/ideja-kopijuoti-esancius-populiarius-projektus-tik-padaryti-geriau-pigiau-paprasciau
 
Jei netyčia atsirastų jūsų dviejų genialių protų koloboreišionas - manau, jog būtų kažkas epic.

Jau N kartų skirtinguose šaltiniuose kalbama apie tai, kad programuotojai uždirba belekiek, kad yra "svajonių jaunikiai", bet kai kurie skundžiasi kad jiems mokama 1500-2000 Lt. Pabandykime paskaičiuoti patys.
 
Sukūriau anoniminę apklausą, į kurią jau atsakė 142 žmonės.
Atsakykite ir jūs, užtruks vos kelias minutes:
http://apklausa.lt/f/php-programuotojo-atlyginimas-lietuvoje-ldvn75a/answers/new.fullpage
 
Pastabos:
- Prie klausimo apie atlyginimą pamiršau paminėti valiutą, tai nurodykite ją patys kaip jums patogiau skaičiuoti - ar litais, ar eurais
- Galite atsakyti ir freelanceriai, vis tiek juk kažkokį vidutinį atlyginimą gaunate
- Nepretenduoju į mokslinį statistinį tyrimą, bet bent kažkokias išvadas gal pavyks padaryti.
 
Apklausos rezultatus paskelbsiu šiandien vėlai vakare arba rytoj ryte.

Atsiskaityti chemijos kontrolinį.
Nusipirkti naujas tapkes.
Nusivalyti langus.

Taip, nes tikras verslininkas turi dirbti ne 100%, o 120%.

Taip, nes tikras verslininkas turi dirbti ne 100%, o 120%.

Sveiki, forumo naujokai, lankytojai ir jau nuo seno čia, veteranai,
Uždarbyje esu nuo 2012-ųjų metų, bet niekados, iki šiol, aktyviai jame nedalyvavau.
Man yra 16 metų, esu iš Klaipėdos, mano vardas Daumantas, esu tiesiog "pasinešęs" ant grafikos dizaino, be jo, manau, nėra tokio dalyko, kuriam galėčiau tiek skirti laiko ir pastangų. Nors ir gaila, bet dailės mokyklos nei baigęs, nei lankęs nesu, kas dabar labai praverstų, nes idėjos retkarčiais šauna į galvą, bet nepakanka įgūdžių jas įgyvendinti tobulai.
Apie pačią asmenybę, aš esu maksimalistas, visada noriu padaryti geriausiai, įdedu daug darbo į užduotį, jei žinau, kad ji man svarbi, esu kerštingas, viena didžiausių mano ydų, kuri dažnai pakiša man koją. Taip pat mano pirmas įspūdis apie žmogų pasako daug, dažnai susidarau neigiamą nuomonę, per kurią perlipti kalbant su žmogumi būna labai sunku. Mėgstu stebėti žmones, kas manau, mano amžiaus paaugliams nėra taip aktualu, gebu šiek tiek pažinti kūno kalbą, bandau pats atrodyti pasitikintis, visada sudaryti tik gerą įspūdį žmonėms. Širdyje patinka viešos kalbos, prezentacijos tų dalykų, apie kuriuos tikrai turiu ką pasakyti, nors bijau ir jaudinuosi dėl jų.
Nors dar nesu pradėjęs studijuot (ištikro, net esu dar nepasirinkęs pusės, ką norėčiau studijuoti), bet nuolatos verda galvoje mintys, kaip galėčiau uždirbti, įgauti pranašumą prieš ką nors, ar net kartais, kaip sukurti verslą.
 
Prisiskaitęs čia, uždarbyje, protingų žmonių protingų minčių, noriu tobulėti ir kadanors, būti toks, kaip Jūs.
 
 
Šiek tiek apie mano didžiausią pomėgį - grafinį dizainą. Aš nesu unikalus artistas, kuris kuria nuostabiausius darbus, bet aš gebu ir noriu juos daryti, mokytis ir kurti daugiau, eidamas mieste, pamatęs kokį plakatą ar naują logotipą visada jį išanalizuoju, kas atrodo gražu, kas nelabai dera, ką reiktų pakeisti. Tai padeda vystyti man mano vaizduotę. Su photoshopu pradėjau dirbti nuo senų laikų, kai rūpėdavo tik naršykliniai žaidimai, kaip pasidaryti paveikslėlį, parašą ir panašiai, todėl daug apie photoshopą sužinojau pats, nors dabar jaučiu, kad turiu spragų ir kartais darbo neina padaryti taip kokybiškai kaip norėtųsi. Dabar piešiu mokyklai ir vienai įmonei, kuri, manau yra patenkinta mano darbais.
Marketingas irgi vienas iš mano pomėgių, nors dar apie tai nusimanau mažai, bet galvoju, kad ši sritis man tiktų labiausiai ateityje.
 
Prie viso to, labai norėčiau gauti Jūsų patarimų, išgirsti Jūsų nuomonę. Mano darbų galerijos nuorodą galite rasti paraše :)

Šiandieniniame gyvenime IT technologijos mus lydi kiekviename žingsnyje: kompiuteriai, išmanieji telefonai, galų gale, net išmanūs laikrodžiai ar akiniai mums padeda greičiau, lengviau atlikti darbus, bendrauti, naršyti internete. Dėl šios priežasties IT ekspertų atlyginimai tendencingai kyla, tačiau pačių specialistų kiekis auga lėčiau nei norėtųsi ir būtų naudinga Lietuvos ekonomikai.
 
Lietuvos kolegijos ir universitetai kasmet paruošia po 1000 informatikų. Deja, bet to negana. Specialistai skaičiuoja, kad jau 2016 metais mūsų rinka reikalaus 140000 IT ekspertų kasmet. Tiesa, dar neaišku kiek iš tų šviežiai iškeptų "specialistų" gali nuveikti kažką daugiau nei įrašyti Wordpress TVS. Taip pat, dar dalis nubyra ir tų, kurie neapkenčia dirbti kolektyve, kabinete ar tiesiog nori būti visiškai atsakingi už save ir, tarkim, gyvendami Lietuvoje uždirbti Norvegišką atlyginimą, todėl pasirenka darbo sau (freelancinimo) kelią.
 
Vadinasi, geriausių atveju iš visų naujų, į rinką išleistų itšnikų belieka pusė, kurie tikrai gali ir nori į ją įeiti. Būtent todėl įmonės 7 dienas per savaitę – 24h per parą nuolat kovoja dėl geresnio programuotojo, sistemų analitiko, inžinieriaus, sistemų architekto ar kurio nors kito aukštos kvalifikacijos specialisto priviliojimo į savo gretas, o tai, žinoma, IT atstovams garantuoja daug solidesnį nei vidutinišką atlyginmą. Tačiau, net ir nepaisant visų šių teigiamų faktorių, vis neatsiranda daugiau norinčių atrasti šią tikrų tikriausią aukso gyslą. Štai kelios priežastys kodėl:
 
 
1. Z karta per daug priprato prie "čia ir dabar"
 
Naujosios technologijos pripratino kiekvieną iš mūsų, o ypač jaunuosius vartotojus, viską, ko tik užsigeidžiame, gauti per kelias sekundes. Nors tai ir skamba fantastiškai, tačiau palaipsniui "čia ir dabar" filosofija iš apsipirkinėjimo, bendravimo ar paprasčiausios informacijos ieškojimo internete įsilieja ir į kitas mūsų gyvenimo sferas. Žinoma, skaudžiausia būna, kai tai pasireiškia kantrybės ir disciplinos reikalaujančiame darbe. Jeigu, yra toks žmogus, kuris nori ginčytis, jog programavimas neįeina į tokių darbų sąrašą, tai jis turbūt nėra pakliuvęs į situaciją, kai užstringi prie error'o kelioms valandoms, Google'as nesuranda jokio konkrataus sprendimo, o galiausiai išaiškėja, kad viso to kaltininkas tebuvo vienas mažytis nepadėtas skliaustelis ar taškelis. Tokiose situacijose, kur nepavyksta "čia ir dabar" jaunieji, naujų technologijų išlepinti, programuotojai dažniausiai ir baigia savo beprasidedančias karjeras.
 
 
2. Baimė dėl burbulo sprogimo
 
Kaip dabar siaučia IT mada, taip prieš prieš 6-7 metus siautė statybos. Tada visi, nežinodavę kur nori studijuoti, rinkdavosi statybų inžineriją ir nesiskųsdavo. Sklisdavo tuo metu dar niekada negirdėtos istorijos, kad dauguma studentų jau trečiame kurse gauna darbą ir ne už grašius, už europinį atlyginimą! Panašiai, kaip ir dabar, populiariausių dienraščių antraštes vis papuošdavo vienokia ar kitokia propagandinė, aukso kalnus siūlančia antraštė, o ir forume kartas nuo karto išlįsdavo panaši žinutė, dabar tik sukelianti šypseną:
 
 
 

http://kernius.net/wp-content/uploads/2011/03/jusu-busima-profesija.png

 
Ir tada atėjo krizė: statybos sustojo, tačiau statybos inžinierių ruošimas ne. Tai lėmė šios profesijos populiarumo burbulo sprogimą, nusinešusį galybė darbo vietų ir paskatinusį naują emigracijos bangą. Tai buvo taip neseniai ir palietė tiek daug žmonių, jog turbūt net ir kiekvienas šiandieninis abiturientas, rinkdamasis savo karjeros kelią, prisimeną tą sprogimą ir iki šiol nepasitiki burbulais, net ir tokiais, kuriem prognozuojama labai šviesi ateitis.
 
3. Studijų nauda
 
Programavimas toks dalykas, kurio neužteks išmokti vieną kartą. Su kiekviena nauja versija, atnaujinimu privalu sužinoti kažką naujo, nes atsilikęs, tu nebegalėsi įvykditi pagrindinės savo užduoties – padaryti darbą efektyviausių įmanomu būdu. Tačiau atrodo, kad Lietuvos švietimo sistema to nesupranta. Viskas prasideda dar mokykloje: daugelyje gimnazijų vis dar mokoma pasenusia Pascal kalba, kurios gabesnis mokinys, panoręs labiau pažengti programavime, praktiškai niekur negalės nei išbandyti, nei panaudoti. Situacija negeresnė ir Lietuvos universitetuose: dėstoma morališkai pasenusi medžiaga, kuri geriausiu atveju suteikia IT pagrindų pagrindus. Žinoma, egzistuoja ir stiprus IT technologijų universitetas ir geri specialistai dėstytojai, kurie myli savo darbą ir, nors ir nukrypdami nuo studijų programų, parodo tai, ko artimiausiu laiku reikalaus rinka, kas tikrai bus reikalinga, naudojama, o ne tik gražiomis raidėmis išspausdinta ant diplomo. Deja, geri pavyzdžiai sudaro absoliučia mažumą. Dėl visos šios situacijos kiekvienas stojantis į IT specialybę puikiai supranta, kad savarankiškai turės dirbti ir dirbti daug. Kitu atveju, net neverta ryžtis šiam gan dideliam žingsniui.

Šiandieniniame gyvenime IT technologijos mus lydi kiekviename žingsnyje: kompiuteriai, išmanieji telefonai, galų gale, net išmanūs laikrodžiai ar akiniai mums padeda greičiau, lengviau atlikti darbus, bendrauti, naršyti internete. Dėl šios priežasties IT ekspertų atlyginimai tendencingai kyla, tačiau pačių specialistų kiekis auga lėčiau nei norėtųsi ir būtų naudinga Lietuvos ekonomikai.
 
Lietuvos kolegijos ir universitetai kasmet paruošia po 1000 informatikų. Deja, bet to negana. Specialistai skaičiuoja, kad jau 2016 metais mūsų rinka reikalaus 140000 IT ekspertų kasmet. Tiesa, dar neaišku kiek iš tų šviežiai iškeptų "specialistų" gali nuveikti kažką daugiau nei įrašyti Wordpress TVS. Taip pat, dar dalis nubyra ir tų, kurie neapkenčia dirbti kolektyve, kabinete ar tiesiog nori būti visiškai atsakingi už save ir, tarkim, gyvendami Lietuvoje uždirbti Norvegišką atlyginimą, todėl pasirenka darbo sau (freelancinimo) kelią.
 
Vadinasi, geriausių atveju iš visų naujų, į rinką išleistų itšnikų belieka pusė, kurie tikrai gali ir nori į ją įeiti. Būtent todėl įmonės 7 dienas per savaitę – 24h per parą nuolat kovoja dėl geresnio programuotojo, sistemų analitiko, inžinieriaus, sistemų architekto ar kurio nors kito aukštos kvalifikacijos specialisto priviliojimo į savo gretas, o tai, žinoma, IT atstovams garantuoja daug solidesnį nei vidutinišką atlyginmą. Tačiau, net ir nepaisant visų šių teigiamų faktorių, vis neatsiranda daugiau norinčių atrasti šią tikrų tikriausią aukso gyslą. Štai kelios priežastys kodėl:
 
 
1. Z karta per daug priprato prie "čia ir dabar"
 
Naujosios technologijos pripratino kiekvieną iš mūsų, o ypač jaunuosius vartotojus, viską, ko tik užsigeidžiame, gauti per kelias sekundes. Nors tai ir skamba fantastiškai, tačiau palaipsniui "čia ir dabar" filosofija iš apsipirkinėjimo, bendravimo ar paprasčiausios informacijos ieškojimo internete įsilieja ir į kitas mūsų gyvenimo sferas. Žinoma, skaudžiausia būna, kai tai pasireiškia kantrybės ir disciplinos reikalaujančiame darbe. Jeigu, yra toks žmogus, kuris nori ginčytis, jog programavimas neįeina į tokių darbų sąrašą, tai jis turbūt nėra pakliuvęs į situaciją, kai užstringi prie error'o kelioms valandoms, Google'as nesuranda jokio konkrataus sprendimo, o galiausiai išaiškėja, kad viso to kaltininkas tebuvo vienas mažytis nepadėtas skliaustelis ar taškelis. Tokiose situacijose, kur nepavyksta "čia ir dabar" jaunieji, naujų technologijų išlepinti, programuotojai dažniausiai ir baigia savo beprasidedančias karjeras.
 
 
2. Baimė dėl burbulo sprogimo
 
Kaip dabar siaučia IT mada, taip prieš prieš 6-7 metus siautė statybos. Tada visi, nežinodavę kur nori studijuoti, rinkdavosi statybų inžineriją ir nesiskųsdavo. Sklisdavo tuo metu dar niekada negirdėtos istorijos, kad dauguma studentų jau trečiame kurse gauna darbą ir ne už grašius, už europinį atlyginimą! Panašiai, kaip ir dabar, populiariausių dienraščių antraštes vis papuošdavo vienokia ar kitokia propagandinė, aukso kalnus siūlančia antraštė, o ir forume kartas nuo karto išlįsdavo panaši žinutė, dabar tik sukelianti šypseną:
 
 
 

http://kernius.net/wp-content/uploads/2011/03/jusu-busima-profesija.png

 
Ir tada atėjo krizė: statybos sustojo, tačiau statybos inžinierių ruošimas ne. Tai lėmė šios profesijos populiarumo burbulo sprogimą, nusinešusį galybė darbo vietų ir paskatinusį naują emigracijos bangą. Tai buvo taip neseniai ir palietė tiek daug žmonių, jog turbūt net ir kiekvienas šiandieninis abiturientas, rinkdamasis savo karjeros kelią, prisimeną tą sprogimą ir iki šiol nepasitiki burbulais, net ir tokiais, kuriem prognozuojama labai šviesi ateitis.
 
3. Studijų nauda
 
Programavimas toks dalykas, kurio neužteks išmokti vieną kartą. Su kiekviena nauja versija, atnaujinimu privalu sužinoti kažką naujo, nes atsilikęs, tu nebegalėsi įvykditi pagrindinės savo užduoties – padaryti darbą efektyviausių įmanomu būdu. Tačiau atrodo, kad Lietuvos švietimo sistema to nesupranta. Viskas prasideda dar mokykloje: daugelyje gimnazijų vis dar mokoma pasenusia Pascal kalba, kurios gabesnis mokinys, panoręs labiau pažengti programavime, praktiškai niekur negalės nei išbandyti, nei panaudoti. Situacija negeresnė ir Lietuvos universitetuose: dėstoma morališkai pasenusi medžiaga, kuri geriausiu atveju suteikia IT pagrindų pagrindus. Žinoma, egzistuoja ir stiprus IT technologijų universitetas ir geri specialistai dėstytojai, kurie myli savo darbą ir, nors ir nukrypdami nuo studijų programų, parodo tai, ko artimiausiu laiku reikalaus rinka, kas tikrai bus reikalinga, naudojama, o ne tik gražiomis raidėmis išspausdinta ant diplomo. Deja, geri pavyzdžiai sudaro absoliučia mažumą. Dėl visos šios situacijos kiekvienas stojantis į IT specialybę puikiai supranta, kad savarankiškai turės dirbti ir dirbti daug. Kitu atveju, net neverta ryžtis šiam gan dideliam žingsniui.

Tikrai neitiketinai skamba tie 250lt/val. Na sakykim, kad klientas moka ta 250lt/val, bet neaisku, kiek tu valandu dirbi uz tuos 250lt/val. Galbut per diena dirbi 8 val, bet is tu 8 valandu tu tik 4 dirbi savo darba, o likusias vazineji pas klientus, ieskai klientu, skambini, derini ir t.t. Ir gaunasi jau ne 250lt/val, o 125lt/val. Vazinejant degalai irgi kainuoja, o ir mokescius dar reikia susimoketi. Cia reiketu suskaiciuoti kiek uzdirbi per metus, islaidas degalams ir pan, atskaiciuoti mokescius ir tada padalinti is visu valandu skaiciaus, tada gausi daug maz tikslu valandini atlygi.
 
Idomu, kaip su IT freelancerias? Ar tie 80dol/val uzdirbantys freelanceriai turi darbo kokiam menesiui i prieki, ar reikia gaudyti klientus, nes tada irgi tie 80dol/val virsta i gerokai mazesni valandini atlygi

Šiandieniniame gyvenime IT technologijos mus lydi kiekviename žingsnyje: kompiuteriai, išmanieji telefonai, galų gale, net išmanūs laikrodžiai ar akiniai mums padeda greičiau, lengviau atlikti darbus, bendrauti, naršyti internete. Dėl šios priežasties IT ekspertų atlyginimai tendencingai kyla, tačiau pačių specialistų kiekis auga lėčiau nei norėtųsi ir būtų naudinga Lietuvos ekonomikai.
 
Lietuvos kolegijos ir universitetai kasmet paruošia po 1000 informatikų. Deja, bet to negana. Specialistai skaičiuoja, kad jau 2016 metais mūsų rinka reikalaus 140000 IT ekspertų kasmet. Tiesa, dar neaišku kiek iš tų šviežiai iškeptų "specialistų" gali nuveikti kažką daugiau nei įrašyti Wordpress TVS. Taip pat, dar dalis nubyra ir tų, kurie neapkenčia dirbti kolektyve, kabinete ar tiesiog nori būti visiškai atsakingi už save ir, tarkim, gyvendami Lietuvoje uždirbti Norvegišką atlyginimą, todėl pasirenka darbo sau (freelancinimo) kelią.
 
Vadinasi, geriausių atveju iš visų naujų, į rinką išleistų itšnikų belieka pusė, kurie tikrai gali ir nori į ją įeiti. Būtent todėl įmonės 7 dienas per savaitę – 24h per parą nuolat kovoja dėl geresnio programuotojo, sistemų analitiko, inžinieriaus, sistemų architekto ar kurio nors kito aukštos kvalifikacijos specialisto priviliojimo į savo gretas, o tai, žinoma, IT atstovams garantuoja daug solidesnį nei vidutinišką atlyginmą. Tačiau, net ir nepaisant visų šių teigiamų faktorių, vis neatsiranda daugiau norinčių atrasti šią tikrų tikriausią aukso gyslą. Štai kelios priežastys kodėl:
 
 
1. Z karta per daug priprato prie "čia ir dabar"
 
Naujosios technologijos pripratino kiekvieną iš mūsų, o ypač jaunuosius vartotojus, viską, ko tik užsigeidžiame, gauti per kelias sekundes. Nors tai ir skamba fantastiškai, tačiau palaipsniui "čia ir dabar" filosofija iš apsipirkinėjimo, bendravimo ar paprasčiausios informacijos ieškojimo internete įsilieja ir į kitas mūsų gyvenimo sferas. Žinoma, skaudžiausia būna, kai tai pasireiškia kantrybės ir disciplinos reikalaujančiame darbe. Jeigu, yra toks žmogus, kuris nori ginčytis, jog programavimas neįeina į tokių darbų sąrašą, tai jis turbūt nėra pakliuvęs į situaciją, kai užstringi prie error'o kelioms valandoms, Google'as nesuranda jokio konkrataus sprendimo, o galiausiai išaiškėja, kad viso to kaltininkas tebuvo vienas mažytis nepadėtas skliaustelis ar taškelis. Tokiose situacijose, kur nepavyksta "čia ir dabar" jaunieji, naujų technologijų išlepinti, programuotojai dažniausiai ir baigia savo beprasidedančias karjeras.
 
 
2. Baimė dėl burbulo sprogimo
 
Kaip dabar siaučia IT mada, taip prieš prieš 6-7 metus siautė statybos. Tada visi, nežinodavę kur nori studijuoti, rinkdavosi statybų inžineriją ir nesiskųsdavo. Sklisdavo tuo metu dar niekada negirdėtos istorijos, kad dauguma studentų jau trečiame kurse gauna darbą ir ne už grašius, už europinį atlyginimą! Panašiai, kaip ir dabar, populiariausių dienraščių antraštes vis papuošdavo vienokia ar kitokia propagandinė, aukso kalnus siūlančia antraštė, o ir forume kartas nuo karto išlįsdavo panaši žinutė, dabar tik sukelianti šypseną:
 
 
 

http://kernius.net/wp-content/uploads/2011/03/jusu-busima-profesija.png

 
Ir tada atėjo krizė: statybos sustojo, tačiau statybos inžinierių ruošimas ne. Tai lėmė šios profesijos populiarumo burbulo sprogimą, nusinešusį galybė darbo vietų ir paskatinusį naują emigracijos bangą. Tai buvo taip neseniai ir palietė tiek daug žmonių, jog turbūt net ir kiekvienas šiandieninis abiturientas, rinkdamasis savo karjeros kelią, prisimeną tą sprogimą ir iki šiol nepasitiki burbulais, net ir tokiais, kuriem prognozuojama labai šviesi ateitis.
 
3. Studijų nauda
 
Programavimas toks dalykas, kurio neužteks išmokti vieną kartą. Su kiekviena nauja versija, atnaujinimu privalu sužinoti kažką naujo, nes atsilikęs, tu nebegalėsi įvykditi pagrindinės savo užduoties – padaryti darbą efektyviausių įmanomu būdu. Tačiau atrodo, kad Lietuvos švietimo sistema to nesupranta. Viskas prasideda dar mokykloje: daugelyje gimnazijų vis dar mokoma pasenusia Pascal kalba, kurios gabesnis mokinys, panoręs labiau pažengti programavime, praktiškai niekur negalės nei išbandyti, nei panaudoti. Situacija negeresnė ir Lietuvos universitetuose: dėstoma morališkai pasenusi medžiaga, kuri geriausiu atveju suteikia IT pagrindų pagrindus. Žinoma, egzistuoja ir stiprus IT technologijų universitetas ir geri specialistai dėstytojai, kurie myli savo darbą ir, nors ir nukrypdami nuo studijų programų, parodo tai, ko artimiausiu laiku reikalaus rinka, kas tikrai bus reikalinga, naudojama, o ne tik gražiomis raidėmis išspausdinta ant diplomo. Deja, geri pavyzdžiai sudaro absoliučia mažumą. Dėl visos šios situacijos kiekvienas stojantis į IT specialybę puikiai supranta, kad savarankiškai turės dirbti ir dirbti daug. Kitu atveju, net neverta ryžtis šiam gan dideliam žingsniui.

Šiandieniniame gyvenime IT technologijos mus lydi kiekviename žingsnyje: kompiuteriai, išmanieji telefonai, galų gale, net išmanūs laikrodžiai ar akiniai mums padeda greičiau, lengviau atlikti darbus, bendrauti, naršyti internete. Dėl šios priežasties IT ekspertų atlyginimai tendencingai kyla, tačiau pačių specialistų kiekis auga lėčiau nei norėtųsi ir būtų naudinga Lietuvos ekonomikai.
 
Lietuvos kolegijos ir universitetai kasmet paruošia po 1000 informatikų. Deja, bet to negana. Specialistai skaičiuoja, kad jau 2016 metais mūsų rinka reikalaus 140000 IT ekspertų kasmet. Tiesa, dar neaišku kiek iš tų šviežiai iškeptų "specialistų" gali nuveikti kažką daugiau nei įrašyti Wordpress TVS. Taip pat, dar dalis nubyra ir tų, kurie neapkenčia dirbti kolektyve, kabinete ar tiesiog nori būti visiškai atsakingi už save ir, tarkim, gyvendami Lietuvoje uždirbti Norvegišką atlyginimą, todėl pasirenka darbo sau (freelancinimo) kelią.
 
Vadinasi, geriausių atveju iš visų naujų, į rinką išleistų itšnikų belieka pusė, kurie tikrai gali ir nori į ją įeiti. Būtent todėl įmonės 7 dienas per savaitę – 24h per parą nuolat kovoja dėl geresnio programuotojo, sistemų analitiko, inžinieriaus, sistemų architekto ar kurio nors kito aukštos kvalifikacijos specialisto priviliojimo į savo gretas, o tai, žinoma, IT atstovams garantuoja daug solidesnį nei vidutinišką atlyginmą. Tačiau, net ir nepaisant visų šių teigiamų faktorių, vis neatsiranda daugiau norinčių atrasti šią tikrų tikriausią aukso gyslą. Štai kelios priežastys kodėl:
 
 
1. Z karta per daug priprato prie "čia ir dabar"
 
Naujosios technologijos pripratino kiekvieną iš mūsų, o ypač jaunuosius vartotojus, viską, ko tik užsigeidžiame, gauti per kelias sekundes. Nors tai ir skamba fantastiškai, tačiau palaipsniui "čia ir dabar" filosofija iš apsipirkinėjimo, bendravimo ar paprasčiausios informacijos ieškojimo internete įsilieja ir į kitas mūsų gyvenimo sferas. Žinoma, skaudžiausia būna, kai tai pasireiškia kantrybės ir disciplinos reikalaujančiame darbe. Jeigu, yra toks žmogus, kuris nori ginčytis, jog programavimas neįeina į tokių darbų sąrašą, tai jis turbūt nėra pakliuvęs į situaciją, kai užstringi prie error'o kelioms valandoms, Google'as nesuranda jokio konkrataus sprendimo, o galiausiai išaiškėja, kad viso to kaltininkas tebuvo vienas mažytis nepadėtas skliaustelis ar taškelis. Tokiose situacijose, kur nepavyksta "čia ir dabar" jaunieji, naujų technologijų išlepinti, programuotojai dažniausiai ir baigia savo beprasidedančias karjeras.
 
 
2. Baimė dėl burbulo sprogimo
 
Kaip dabar siaučia IT mada, taip prieš prieš 6-7 metus siautė statybos. Tada visi, nežinodavę kur nori studijuoti, rinkdavosi statybų inžineriją ir nesiskųsdavo. Sklisdavo tuo metu dar niekada negirdėtos istorijos, kad dauguma studentų jau trečiame kurse gauna darbą ir ne už grašius, už europinį atlyginimą! Panašiai, kaip ir dabar, populiariausių dienraščių antraštes vis papuošdavo vienokia ar kitokia propagandinė, aukso kalnus siūlančia antraštė, o ir forume kartas nuo karto išlįsdavo panaši žinutė, dabar tik sukelianti šypseną:
 
 
 

http://kernius.net/wp-content/uploads/2011/03/jusu-busima-profesija.png

 
Ir tada atėjo krizė: statybos sustojo, tačiau statybos inžinierių ruošimas ne. Tai lėmė šios profesijos populiarumo burbulo sprogimą, nusinešusį galybė darbo vietų ir paskatinusį naują emigracijos bangą. Tai buvo taip neseniai ir palietė tiek daug žmonių, jog turbūt net ir kiekvienas šiandieninis abiturientas, rinkdamasis savo karjeros kelią, prisimeną tą sprogimą ir iki šiol nepasitiki burbulais, net ir tokiais, kuriem prognozuojama labai šviesi ateitis.
 
3. Studijų nauda
 
Programavimas toks dalykas, kurio neužteks išmokti vieną kartą. Su kiekviena nauja versija, atnaujinimu privalu sužinoti kažką naujo, nes atsilikęs, tu nebegalėsi įvykditi pagrindinės savo užduoties – padaryti darbą efektyviausių įmanomu būdu. Tačiau atrodo, kad Lietuvos švietimo sistema to nesupranta. Viskas prasideda dar mokykloje: daugelyje gimnazijų vis dar mokoma pasenusia Pascal kalba, kurios gabesnis mokinys, panoręs labiau pažengti programavime, praktiškai niekur negalės nei išbandyti, nei panaudoti. Situacija negeresnė ir Lietuvos universitetuose: dėstoma morališkai pasenusi medžiaga, kuri geriausiu atveju suteikia IT pagrindų pagrindus. Žinoma, egzistuoja ir stiprus IT technologijų universitetas ir geri specialistai dėstytojai, kurie myli savo darbą ir, nors ir nukrypdami nuo studijų programų, parodo tai, ko artimiausiu laiku reikalaus rinka, kas tikrai bus reikalinga, naudojama, o ne tik gražiomis raidėmis išspausdinta ant diplomo. Deja, geri pavyzdžiai sudaro absoliučia mažumą. Dėl visos šios situacijos kiekvienas stojantis į IT specialybę puikiai supranta, kad savarankiškai turės dirbti ir dirbti daug. Kitu atveju, net neverta ryžtis šiam gan dideliam žingsniui.

Šiandieniniame gyvenime IT technologijos mus lydi kiekviename žingsnyje: kompiuteriai, išmanieji telefonai, galų gale, net išmanūs laikrodžiai ar akiniai mums padeda greičiau, lengviau atlikti darbus, bendrauti, naršyti internete. Dėl šios priežasties IT ekspertų atlyginimai tendencingai kyla, tačiau pačių specialistų kiekis auga lėčiau nei norėtųsi ir būtų naudinga Lietuvos ekonomikai.
 
Lietuvos kolegijos ir universitetai kasmet paruošia po 1000 informatikų. Deja, bet to negana. Specialistai skaičiuoja, kad jau 2016 metais mūsų rinka reikalaus 140000 IT ekspertų kasmet. Tiesa, dar neaišku kiek iš tų šviežiai iškeptų "specialistų" gali nuveikti kažką daugiau nei įrašyti Wordpress TVS. Taip pat, dar dalis nubyra ir tų, kurie neapkenčia dirbti kolektyve, kabinete ar tiesiog nori būti visiškai atsakingi už save ir, tarkim, gyvendami Lietuvoje uždirbti Norvegišką atlyginimą, todėl pasirenka darbo sau (freelancinimo) kelią.
 
Vadinasi, geriausių atveju iš visų naujų, į rinką išleistų itšnikų belieka pusė, kurie tikrai gali ir nori į ją įeiti. Būtent todėl įmonės 7 dienas per savaitę – 24h per parą nuolat kovoja dėl geresnio programuotojo, sistemų analitiko, inžinieriaus, sistemų architekto ar kurio nors kito aukštos kvalifikacijos specialisto priviliojimo į savo gretas, o tai, žinoma, IT atstovams garantuoja daug solidesnį nei vidutinišką atlyginmą. Tačiau, net ir nepaisant visų šių teigiamų faktorių, vis neatsiranda daugiau norinčių atrasti šią tikrų tikriausią aukso gyslą. Štai kelios priežastys kodėl:
 
 
1. Z karta per daug priprato prie "čia ir dabar"
 
Naujosios technologijos pripratino kiekvieną iš mūsų, o ypač jaunuosius vartotojus, viską, ko tik užsigeidžiame, gauti per kelias sekundes. Nors tai ir skamba fantastiškai, tačiau palaipsniui "čia ir dabar" filosofija iš apsipirkinėjimo, bendravimo ar paprasčiausios informacijos ieškojimo internete įsilieja ir į kitas mūsų gyvenimo sferas. Žinoma, skaudžiausia būna, kai tai pasireiškia kantrybės ir disciplinos reikalaujančiame darbe. Jeigu, yra toks žmogus, kuris nori ginčytis, jog programavimas neįeina į tokių darbų sąrašą, tai jis turbūt nėra pakliuvęs į situaciją, kai užstringi prie error'o kelioms valandoms, Google'as nesuranda jokio konkrataus sprendimo, o galiausiai išaiškėja, kad viso to kaltininkas tebuvo vienas mažytis nepadėtas skliaustelis ar taškelis. Tokiose situacijose, kur nepavyksta "čia ir dabar" jaunieji, naujų technologijų išlepinti, programuotojai dažniausiai ir baigia savo beprasidedančias karjeras.
 
 
2. Baimė dėl burbulo sprogimo
 
Kaip dabar siaučia IT mada, taip prieš prieš 6-7 metus siautė statybos. Tada visi, nežinodavę kur nori studijuoti, rinkdavosi statybų inžineriją ir nesiskųsdavo. Sklisdavo tuo metu dar niekada negirdėtos istorijos, kad dauguma studentų jau trečiame kurse gauna darbą ir ne už grašius, už europinį atlyginimą! Panašiai, kaip ir dabar, populiariausių dienraščių antraštes vis papuošdavo vienokia ar kitokia propagandinė, aukso kalnus siūlančia antraštė, o ir forume kartas nuo karto išlįsdavo panaši žinutė, dabar tik sukelianti šypseną:
 
 
 

http://kernius.net/wp-content/uploads/2011/03/jusu-busima-profesija.png

 
Ir tada atėjo krizė: statybos sustojo, tačiau statybos inžinierių ruošimas ne. Tai lėmė šios profesijos populiarumo burbulo sprogimą, nusinešusį galybė darbo vietų ir paskatinusį naują emigracijos bangą. Tai buvo taip neseniai ir palietė tiek daug žmonių, jog turbūt net ir kiekvienas šiandieninis abiturientas, rinkdamasis savo karjeros kelią, prisimeną tą sprogimą ir iki šiol nepasitiki burbulais, net ir tokiais, kuriem prognozuojama labai šviesi ateitis.
 
3. Studijų nauda
 
Programavimas toks dalykas, kurio neužteks išmokti vieną kartą. Su kiekviena nauja versija, atnaujinimu privalu sužinoti kažką naujo, nes atsilikęs, tu nebegalėsi įvykditi pagrindinės savo užduoties – padaryti darbą efektyviausių įmanomu būdu. Tačiau atrodo, kad Lietuvos švietimo sistema to nesupranta. Viskas prasideda dar mokykloje: daugelyje gimnazijų vis dar mokoma pasenusia Pascal kalba, kurios gabesnis mokinys, panoręs labiau pažengti programavime, praktiškai niekur negalės nei išbandyti, nei panaudoti. Situacija negeresnė ir Lietuvos universitetuose: dėstoma morališkai pasenusi medžiaga, kuri geriausiu atveju suteikia IT pagrindų pagrindus. Žinoma, egzistuoja ir stiprus IT technologijų universitetas ir geri specialistai dėstytojai, kurie myli savo darbą ir, nors ir nukrypdami nuo studijų programų, parodo tai, ko artimiausiu laiku reikalaus rinka, kas tikrai bus reikalinga, naudojama, o ne tik gražiomis raidėmis išspausdinta ant diplomo. Deja, geri pavyzdžiai sudaro absoliučia mažumą. Dėl visos šios situacijos kiekvienas stojantis į IT specialybę puikiai supranta, kad savarankiškai turės dirbti ir dirbti daug. Kitu atveju, net neverta ryžtis šiam gan dideliam žingsniui.

Šiandieniniame gyvenime IT technologijos mus lydi kiekviename žingsnyje: kompiuteriai, išmanieji telefonai, galų gale, net išmanūs laikrodžiai ar akiniai mums padeda greičiau, lengviau atlikti darbus, bendrauti, naršyti internete. Dėl šios priežasties IT ekspertų atlyginimai tendencingai kyla, tačiau pačių specialistų kiekis auga lėčiau nei norėtųsi ir būtų naudinga Lietuvos ekonomikai.
 
Lietuvos kolegijos ir universitetai kasmet paruošia po 1000 informatikų. Deja, bet to negana. Specialistai skaičiuoja, kad jau 2016 metais mūsų rinka reikalaus 140000 IT ekspertų kasmet. Tiesa, dar neaišku kiek iš tų šviežiai iškeptų "specialistų" gali nuveikti kažką daugiau nei įrašyti Wordpress TVS. Taip pat, dar dalis nubyra ir tų, kurie neapkenčia dirbti kolektyve, kabinete ar tiesiog nori būti visiškai atsakingi už save ir, tarkim, gyvendami Lietuvoje uždirbti Norvegišką atlyginimą, todėl pasirenka darbo sau (freelancinimo) kelią.
 
Vadinasi, geriausių atveju iš visų naujų, į rinką išleistų itšnikų belieka pusė, kurie tikrai gali ir nori į ją įeiti. Būtent todėl įmonės 7 dienas per savaitę – 24h per parą nuolat kovoja dėl geresnio programuotojo, sistemų analitiko, inžinieriaus, sistemų architekto ar kurio nors kito aukštos kvalifikacijos specialisto priviliojimo į savo gretas, o tai, žinoma, IT atstovams garantuoja daug solidesnį nei vidutinišką atlyginmą. Tačiau, net ir nepaisant visų šių teigiamų faktorių, vis neatsiranda daugiau norinčių atrasti šią tikrų tikriausią aukso gyslą. Štai kelios priežastys kodėl:
 
 
1. Z karta per daug priprato prie "čia ir dabar"
 
Naujosios technologijos pripratino kiekvieną iš mūsų, o ypač jaunuosius vartotojus, viską, ko tik užsigeidžiame, gauti per kelias sekundes. Nors tai ir skamba fantastiškai, tačiau palaipsniui "čia ir dabar" filosofija iš apsipirkinėjimo, bendravimo ar paprasčiausios informacijos ieškojimo internete įsilieja ir į kitas mūsų gyvenimo sferas. Žinoma, skaudžiausia būna, kai tai pasireiškia kantrybės ir disciplinos reikalaujančiame darbe. Jeigu, yra toks žmogus, kuris nori ginčytis, jog programavimas neįeina į tokių darbų sąrašą, tai jis turbūt nėra pakliuvęs į situaciją, kai užstringi prie error'o kelioms valandoms, Google'as nesuranda jokio konkrataus sprendimo, o galiausiai išaiškėja, kad viso to kaltininkas tebuvo vienas mažytis nepadėtas skliaustelis ar taškelis. Tokiose situacijose, kur nepavyksta "čia ir dabar" jaunieji, naujų technologijų išlepinti, programuotojai dažniausiai ir baigia savo beprasidedančias karjeras.
 
 
2. Baimė dėl burbulo sprogimo
 
Kaip dabar siaučia IT mada, taip prieš prieš 6-7 metus siautė statybos. Tada visi, nežinodavę kur nori studijuoti, rinkdavosi statybų inžineriją ir nesiskųsdavo. Sklisdavo tuo metu dar niekada negirdėtos istorijos, kad dauguma studentų jau trečiame kurse gauna darbą ir ne už grašius, už europinį atlyginimą! Panašiai, kaip ir dabar, populiariausių dienraščių antraštes vis papuošdavo vienokia ar kitokia propagandinė, aukso kalnus siūlančia antraštė, o ir forume kartas nuo karto išlįsdavo panaši žinutė, dabar tik sukelianti šypseną:
 
 
 

http://kernius.net/wp-content/uploads/2011/03/jusu-busima-profesija.png

 
Ir tada atėjo krizė: statybos sustojo, tačiau statybos inžinierių ruošimas ne. Tai lėmė šios profesijos populiarumo burbulo sprogimą, nusinešusį galybė darbo vietų ir paskatinusį naują emigracijos bangą. Tai buvo taip neseniai ir palietė tiek daug žmonių, jog turbūt net ir kiekvienas šiandieninis abiturientas, rinkdamasis savo karjeros kelią, prisimeną tą sprogimą ir iki šiol nepasitiki burbulais, net ir tokiais, kuriem prognozuojama labai šviesi ateitis.
 
3. Studijų nauda
 
Programavimas toks dalykas, kurio neužteks išmokti vieną kartą. Su kiekviena nauja versija, atnaujinimu privalu sužinoti kažką naujo, nes atsilikęs, tu nebegalėsi įvykditi pagrindinės savo užduoties – padaryti darbą efektyviausių įmanomu būdu. Tačiau atrodo, kad Lietuvos švietimo sistema to nesupranta. Viskas prasideda dar mokykloje: daugelyje gimnazijų vis dar mokoma pasenusia Pascal kalba, kurios gabesnis mokinys, panoręs labiau pažengti programavime, praktiškai niekur negalės nei išbandyti, nei panaudoti. Situacija negeresnė ir Lietuvos universitetuose: dėstoma morališkai pasenusi medžiaga, kuri geriausiu atveju suteikia IT pagrindų pagrindus. Žinoma, egzistuoja ir stiprus IT technologijų universitetas ir geri specialistai dėstytojai, kurie myli savo darbą ir, nors ir nukrypdami nuo studijų programų, parodo tai, ko artimiausiu laiku reikalaus rinka, kas tikrai bus reikalinga, naudojama, o ne tik gražiomis raidėmis išspausdinta ant diplomo. Deja, geri pavyzdžiai sudaro absoliučia mažumą. Dėl visos šios situacijos kiekvienas stojantis į IT specialybę puikiai supranta, kad savarankiškai turės dirbti ir dirbti daug. Kitu atveju, net neverta ryžtis šiam gan dideliam žingsniui.

Šiandieniniame gyvenime IT technologijos mus lydi kiekviename žingsnyje: kompiuteriai, išmanieji telefonai, galų gale, net išmanūs laikrodžiai ar akiniai mums padeda greičiau, lengviau atlikti darbus, bendrauti, naršyti internete. Dėl šios priežasties IT ekspertų atlyginimai tendencingai kyla, tačiau pačių specialistų kiekis auga lėčiau nei norėtųsi ir būtų naudinga Lietuvos ekonomikai.
 
Lietuvos kolegijos ir universitetai kasmet paruošia po 1000 informatikų. Deja, bet to negana. Specialistai skaičiuoja, kad jau 2016 metais mūsų rinka reikalaus 140000 IT ekspertų kasmet. Tiesa, dar neaišku kiek iš tų šviežiai iškeptų "specialistų" gali nuveikti kažką daugiau nei įrašyti Wordpress TVS. Taip pat, dar dalis nubyra ir tų, kurie neapkenčia dirbti kolektyve, kabinete ar tiesiog nori būti visiškai atsakingi už save ir, tarkim, gyvendami Lietuvoje uždirbti Norvegišką atlyginimą, todėl pasirenka darbo sau (freelancinimo) kelią.
 
Vadinasi, geriausių atveju iš visų naujų, į rinką išleistų itšnikų belieka pusė, kurie tikrai gali ir nori į ją įeiti. Būtent todėl įmonės 7 dienas per savaitę – 24h per parą nuolat kovoja dėl geresnio programuotojo, sistemų analitiko, inžinieriaus, sistemų architekto ar kurio nors kito aukštos kvalifikacijos specialisto priviliojimo į savo gretas, o tai, žinoma, IT atstovams garantuoja daug solidesnį nei vidutinišką atlyginmą. Tačiau, net ir nepaisant visų šių teigiamų faktorių, vis neatsiranda daugiau norinčių atrasti šią tikrų tikriausią aukso gyslą. Štai kelios priežastys kodėl:
 
 
1. Z karta per daug priprato prie "čia ir dabar"
 
Naujosios technologijos pripratino kiekvieną iš mūsų, o ypač jaunuosius vartotojus, viską, ko tik užsigeidžiame, gauti per kelias sekundes. Nors tai ir skamba fantastiškai, tačiau palaipsniui "čia ir dabar" filosofija iš apsipirkinėjimo, bendravimo ar paprasčiausios informacijos ieškojimo internete įsilieja ir į kitas mūsų gyvenimo sferas. Žinoma, skaudžiausia būna, kai tai pasireiškia kantrybės ir disciplinos reikalaujančiame darbe. Jeigu, yra toks žmogus, kuris nori ginčytis, jog programavimas neįeina į tokių darbų sąrašą, tai jis turbūt nėra pakliuvęs į situaciją, kai užstringi prie error'o kelioms valandoms, Google'as nesuranda jokio konkrataus sprendimo, o galiausiai išaiškėja, kad viso to kaltininkas tebuvo vienas mažytis nepadėtas skliaustelis ar taškelis. Tokiose situacijose, kur nepavyksta "čia ir dabar" jaunieji, naujų technologijų išlepinti, programuotojai dažniausiai ir baigia savo beprasidedančias karjeras.
 
 
2. Baimė dėl burbulo sprogimo
 
Kaip dabar siaučia IT mada, taip prieš prieš 6-7 metus siautė statybos. Tada visi, nežinodavę kur nori studijuoti, rinkdavosi statybų inžineriją ir nesiskųsdavo. Sklisdavo tuo metu dar niekada negirdėtos istorijos, kad dauguma studentų jau trečiame kurse gauna darbą ir ne už grašius, už europinį atlyginimą! Panašiai, kaip ir dabar, populiariausių dienraščių antraštes vis papuošdavo vienokia ar kitokia propagandinė, aukso kalnus siūlančia antraštė, o ir forume kartas nuo karto išlįsdavo panaši žinutė, dabar tik sukelianti šypseną:
 
 
 

http://kernius.net/wp-content/uploads/2011/03/jusu-busima-profesija.png

 
Ir tada atėjo krizė: statybos sustojo, tačiau statybos inžinierių ruošimas ne. Tai lėmė šios profesijos populiarumo burbulo sprogimą, nusinešusį galybė darbo vietų ir paskatinusį naują emigracijos bangą. Tai buvo taip neseniai ir palietė tiek daug žmonių, jog turbūt net ir kiekvienas šiandieninis abiturientas, rinkdamasis savo karjeros kelią, prisimeną tą sprogimą ir iki šiol nepasitiki burbulais, net ir tokiais, kuriem prognozuojama labai šviesi ateitis.
 
3. Studijų nauda
 
Programavimas toks dalykas, kurio neužteks išmokti vieną kartą. Su kiekviena nauja versija, atnaujinimu privalu sužinoti kažką naujo, nes atsilikęs, tu nebegalėsi įvykditi pagrindinės savo užduoties – padaryti darbą efektyviausių įmanomu būdu. Tačiau atrodo, kad Lietuvos švietimo sistema to nesupranta. Viskas prasideda dar mokykloje: daugelyje gimnazijų vis dar mokoma pasenusia Pascal kalba, kurios gabesnis mokinys, panoręs labiau pažengti programavime, praktiškai niekur negalės nei išbandyti, nei panaudoti. Situacija negeresnė ir Lietuvos universitetuose: dėstoma morališkai pasenusi medžiaga, kuri geriausiu atveju suteikia IT pagrindų pagrindus. Žinoma, egzistuoja ir stiprus IT technologijų universitetas ir geri specialistai dėstytojai, kurie myli savo darbą ir, nors ir nukrypdami nuo studijų programų, parodo tai, ko artimiausiu laiku reikalaus rinka, kas tikrai bus reikalinga, naudojama, o ne tik gražiomis raidėmis išspausdinta ant diplomo. Deja, geri pavyzdžiai sudaro absoliučia mažumą. Dėl visos šios situacijos kiekvienas stojantis į IT specialybę puikiai supranta, kad savarankiškai turės dirbti ir dirbti daug. Kitu atveju, net neverta ryžtis šiam gan dideliam žingsniui.

Šiandieniniame gyvenime IT technologijos mus lydi kiekviename žingsnyje: kompiuteriai, išmanieji telefonai, galų gale, net išmanūs laikrodžiai ar akiniai mums padeda greičiau, lengviau atlikti darbus, bendrauti, naršyti internete. Dėl šios priežasties IT ekspertų atlyginimai tendencingai kyla, tačiau pačių specialistų kiekis auga lėčiau nei norėtųsi ir būtų naudinga Lietuvos ekonomikai.
 
Lietuvos kolegijos ir universitetai kasmet paruošia po 1000 informatikų. Deja, bet to negana. Specialistai skaičiuoja, kad jau 2016 metais mūsų rinka reikalaus 140000 IT ekspertų kasmet. Tiesa, dar neaišku kiek iš tų šviežiai iškeptų "specialistų" gali nuveikti kažką daugiau nei įrašyti Wordpress TVS. Taip pat, dar dalis nubyra ir tų, kurie neapkenčia dirbti kolektyve, kabinete ar tiesiog nori būti visiškai atsakingi už save ir, tarkim, gyvendami Lietuvoje uždirbti Norvegišką atlyginimą, todėl pasirenka darbo sau (freelancinimo) kelią.
 
Vadinasi, geriausių atveju iš visų naujų, į rinką išleistų itšnikų belieka pusė, kurie tikrai gali ir nori į ją įeiti. Būtent todėl įmonės 7 dienas per savaitę – 24h per parą nuolat kovoja dėl geresnio programuotojo, sistemų analitiko, inžinieriaus, sistemų architekto ar kurio nors kito aukštos kvalifikacijos specialisto priviliojimo į savo gretas, o tai, žinoma, IT atstovams garantuoja daug solidesnį nei vidutinišką atlyginmą. Tačiau, net ir nepaisant visų šių teigiamų faktorių, vis neatsiranda daugiau norinčių atrasti šią tikrų tikriausią aukso gyslą. Štai kelios priežastys kodėl:
 
 
1. Z karta per daug priprato prie "čia ir dabar"
 
Naujosios technologijos pripratino kiekvieną iš mūsų, o ypač jaunuosius vartotojus, viską, ko tik užsigeidžiame, gauti per kelias sekundes. Nors tai ir skamba fantastiškai, tačiau palaipsniui "čia ir dabar" filosofija iš apsipirkinėjimo, bendravimo ar paprasčiausios informacijos ieškojimo internete įsilieja ir į kitas mūsų gyvenimo sferas. Žinoma, skaudžiausia būna, kai tai pasireiškia kantrybės ir disciplinos reikalaujančiame darbe. Jeigu, yra toks žmogus, kuris nori ginčytis, jog programavimas neįeina į tokių darbų sąrašą, tai jis turbūt nėra pakliuvęs į situaciją, kai užstringi prie error'o kelioms valandoms, Google'as nesuranda jokio konkrataus sprendimo, o galiausiai išaiškėja, kad viso to kaltininkas tebuvo vienas mažytis nepadėtas skliaustelis ar taškelis. Tokiose situacijose, kur nepavyksta "čia ir dabar" jaunieji, naujų technologijų išlepinti, programuotojai dažniausiai ir baigia savo beprasidedančias karjeras.
 
 
2. Baimė dėl burbulo sprogimo
 
Kaip dabar siaučia IT mada, taip prieš prieš 6-7 metus siautė statybos. Tada visi, nežinodavę kur nori studijuoti, rinkdavosi statybų inžineriją ir nesiskųsdavo. Sklisdavo tuo metu dar niekada negirdėtos istorijos, kad dauguma studentų jau trečiame kurse gauna darbą ir ne už grašius, už europinį atlyginimą! Panašiai, kaip ir dabar, populiariausių dienraščių antraštes vis papuošdavo vienokia ar kitokia propagandinė, aukso kalnus siūlančia antraštė, o ir forume kartas nuo karto išlįsdavo panaši žinutė, dabar tik sukelianti šypseną:
 
 
 

http://kernius.net/wp-content/uploads/2011/03/jusu-busima-profesija.png

 
Ir tada atėjo krizė: statybos sustojo, tačiau statybos inžinierių ruošimas ne. Tai lėmė šios profesijos populiarumo burbulo sprogimą, nusinešusį galybė darbo vietų ir paskatinusį naują emigracijos bangą. Tai buvo taip neseniai ir palietė tiek daug žmonių, jog turbūt net ir kiekvienas šiandieninis abiturientas, rinkdamasis savo karjeros kelią, prisimeną tą sprogimą ir iki šiol nepasitiki burbulais, net ir tokiais, kuriem prognozuojama labai šviesi ateitis.
 
3. Studijų nauda
 
Programavimas toks dalykas, kurio neužteks išmokti vieną kartą. Su kiekviena nauja versija, atnaujinimu privalu sužinoti kažką naujo, nes atsilikęs, tu nebegalėsi įvykditi pagrindinės savo užduoties – padaryti darbą efektyviausių įmanomu būdu. Tačiau atrodo, kad Lietuvos švietimo sistema to nesupranta. Viskas prasideda dar mokykloje: daugelyje gimnazijų vis dar mokoma pasenusia Pascal kalba, kurios gabesnis mokinys, panoręs labiau pažengti programavime, praktiškai niekur negalės nei išbandyti, nei panaudoti. Situacija negeresnė ir Lietuvos universitetuose: dėstoma morališkai pasenusi medžiaga, kuri geriausiu atveju suteikia IT pagrindų pagrindus. Žinoma, egzistuoja ir stiprus IT technologijų universitetas ir geri specialistai dėstytojai, kurie myli savo darbą ir, nors ir nukrypdami nuo studijų programų, parodo tai, ko artimiausiu laiku reikalaus rinka, kas tikrai bus reikalinga, naudojama, o ne tik gražiomis raidėmis išspausdinta ant diplomo. Deja, geri pavyzdžiai sudaro absoliučia mažumą. Dėl visos šios situacijos kiekvienas stojantis į IT specialybę puikiai supranta, kad savarankiškai turės dirbti ir dirbti daug. Kitu atveju, net neverta ryžtis šiam gan dideliam žingsniui.

Šiandieniniame gyvenime IT technologijos mus lydi kiekviename žingsnyje: kompiuteriai, išmanieji telefonai, galų gale, net išmanūs laikrodžiai ar akiniai mums padeda greičiau, lengviau atlikti darbus, bendrauti, naršyti internete. Dėl šios priežasties IT ekspertų atlyginimai tendencingai kyla, tačiau pačių specialistų kiekis auga lėčiau nei norėtųsi ir būtų naudinga Lietuvos ekonomikai.
 
Lietuvos kolegijos ir universitetai kasmet paruošia po 1000 informatikų. Deja, bet to negana. Specialistai skaičiuoja, kad jau 2016 metais mūsų rinka reikalaus 140000 IT ekspertų kasmet. Tiesa, dar neaišku kiek iš tų šviežiai iškeptų "specialistų" gali nuveikti kažką daugiau nei įrašyti Wordpress TVS. Taip pat, dar dalis nubyra ir tų, kurie neapkenčia dirbti kolektyve, kabinete ar tiesiog nori būti visiškai atsakingi už save ir, tarkim, gyvendami Lietuvoje uždirbti Norvegišką atlyginimą, todėl pasirenka darbo sau (freelancinimo) kelią.
 
Vadinasi, geriausių atveju iš visų naujų, į rinką išleistų itšnikų belieka pusė, kurie tikrai gali ir nori į ją įeiti. Būtent todėl įmonės 7 dienas per savaitę – 24h per parą nuolat kovoja dėl geresnio programuotojo, sistemų analitiko, inžinieriaus, sistemų architekto ar kurio nors kito aukštos kvalifikacijos specialisto priviliojimo į savo gretas, o tai, žinoma, IT atstovams garantuoja daug solidesnį nei vidutinišką atlyginmą. Tačiau, net ir nepaisant visų šių teigiamų faktorių, vis neatsiranda daugiau norinčių atrasti šią tikrų tikriausią aukso gyslą. Štai kelios priežastys kodėl:
 
 
1. Z karta per daug priprato prie "čia ir dabar"
 
Naujosios technologijos pripratino kiekvieną iš mūsų, o ypač jaunuosius vartotojus, viską, ko tik užsigeidžiame, gauti per kelias sekundes. Nors tai ir skamba fantastiškai, tačiau palaipsniui "čia ir dabar" filosofija iš apsipirkinėjimo, bendravimo ar paprasčiausios informacijos ieškojimo internete įsilieja ir į kitas mūsų gyvenimo sferas. Žinoma, skaudžiausia būna, kai tai pasireiškia kantrybės ir disciplinos reikalaujančiame darbe. Jeigu, yra toks žmogus, kuris nori ginčytis, jog programavimas neįeina į tokių darbų sąrašą, tai jis turbūt nėra pakliuvęs į situaciją, kai užstringi prie error'o kelioms valandoms, Google'as nesuranda jokio konkrataus sprendimo, o galiausiai išaiškėja, kad viso to kaltininkas tebuvo vienas mažytis nepadėtas skliaustelis ar taškelis. Tokiose situacijose, kur nepavyksta "čia ir dabar" jaunieji, naujų technologijų išlepinti, programuotojai dažniausiai ir baigia savo beprasidedančias karjeras.
 
 
2. Baimė dėl burbulo sprogimo
 
Kaip dabar siaučia IT mada, taip prieš prieš 6-7 metus siautė statybos. Tada visi, nežinodavę kur nori studijuoti, rinkdavosi statybų inžineriją ir nesiskųsdavo. Sklisdavo tuo metu dar niekada negirdėtos istorijos, kad dauguma studentų jau trečiame kurse gauna darbą ir ne už grašius, už europinį atlyginimą! Panašiai, kaip ir dabar, populiariausių dienraščių antraštes vis papuošdavo vienokia ar kitokia propagandinė, aukso kalnus siūlančia antraštė, o ir forume kartas nuo karto išlįsdavo panaši žinutė, dabar tik sukelianti šypseną:
 
 
 

http://kernius.net/wp-content/uploads/2011/03/jusu-busima-profesija.png

 
Ir tada atėjo krizė: statybos sustojo, tačiau statybos inžinierių ruošimas ne. Tai lėmė šios profesijos populiarumo burbulo sprogimą, nusinešusį galybė darbo vietų ir paskatinusį naują emigracijos bangą. Tai buvo taip neseniai ir palietė tiek daug žmonių, jog turbūt net ir kiekvienas šiandieninis abiturientas, rinkdamasis savo karjeros kelią, prisimeną tą sprogimą ir iki šiol nepasitiki burbulais, net ir tokiais, kuriem prognozuojama labai šviesi ateitis.
 
3. Studijų nauda
 
Programavimas toks dalykas, kurio neužteks išmokti vieną kartą. Su kiekviena nauja versija, atnaujinimu privalu sužinoti kažką naujo, nes atsilikęs, tu nebegalėsi įvykditi pagrindinės savo užduoties – padaryti darbą efektyviausių įmanomu būdu. Tačiau atrodo, kad Lietuvos švietimo sistema to nesupranta. Viskas prasideda dar mokykloje: daugelyje gimnazijų vis dar mokoma pasenusia Pascal kalba, kurios gabesnis mokinys, panoręs labiau pažengti programavime, praktiškai niekur negalės nei išbandyti, nei panaudoti. Situacija negeresnė ir Lietuvos universitetuose: dėstoma morališkai pasenusi medžiaga, kuri geriausiu atveju suteikia IT pagrindų pagrindus. Žinoma, egzistuoja ir stiprus IT technologijų universitetas ir geri specialistai dėstytojai, kurie myli savo darbą ir, nors ir nukrypdami nuo studijų programų, parodo tai, ko artimiausiu laiku reikalaus rinka, kas tikrai bus reikalinga, naudojama, o ne tik gražiomis raidėmis išspausdinta ant diplomo. Deja, geri pavyzdžiai sudaro absoliučia mažumą. Dėl visos šios situacijos kiekvienas stojantis į IT specialybę puikiai supranta, kad savarankiškai turės dirbti ir dirbti daug. Kitu atveju, net neverta ryžtis šiam gan dideliam žingsniui.

Šiandieniniame gyvenime IT technologijos mus lydi kiekviename žingsnyje: kompiuteriai, išmanieji telefonai, galų gale, net išmanūs laikrodžiai ar akiniai mums padeda greičiau, lengviau atlikti darbus, bendrauti, naršyti internete. Dėl šios priežasties IT ekspertų atlyginimai tendencingai kyla, tačiau pačių specialistų kiekis auga lėčiau nei norėtųsi ir būtų naudinga Lietuvos ekonomikai.
 
Lietuvos kolegijos ir universitetai kasmet paruošia po 1000 informatikų. Deja, bet to negana. Specialistai skaičiuoja, kad jau 2016 metais mūsų rinka reikalaus 140000 IT ekspertų kasmet. Tiesa, dar neaišku kiek iš tų šviežiai iškeptų "specialistų" gali nuveikti kažką daugiau nei įrašyti Wordpress TVS. Taip pat, dar dalis nubyra ir tų, kurie neapkenčia dirbti kolektyve, kabinete ar tiesiog nori būti visiškai atsakingi už save ir, tarkim, gyvendami Lietuvoje uždirbti Norvegišką atlyginimą, todėl pasirenka darbo sau (freelancinimo) kelią.
 
Vadinasi, geriausių atveju iš visų naujų, į rinką išleistų itšnikų belieka pusė, kurie tikrai gali ir nori į ją įeiti. Būtent todėl įmonės 7 dienas per savaitę – 24h per parą nuolat kovoja dėl geresnio programuotojo, sistemų analitiko, inžinieriaus, sistemų architekto ar kurio nors kito aukštos kvalifikacijos specialisto priviliojimo į savo gretas, o tai, žinoma, IT atstovams garantuoja daug solidesnį nei vidutinišką atlyginmą. Tačiau, net ir nepaisant visų šių teigiamų faktorių, vis neatsiranda daugiau norinčių atrasti šią tikrų tikriausią aukso gyslą. Štai kelios priežastys kodėl:
 
 
1. Z karta per daug priprato prie "čia ir dabar"
 
Naujosios technologijos pripratino kiekvieną iš mūsų, o ypač jaunuosius vartotojus, viską, ko tik užsigeidžiame, gauti per kelias sekundes. Nors tai ir skamba fantastiškai, tačiau palaipsniui "čia ir dabar" filosofija iš apsipirkinėjimo, bendravimo ar paprasčiausios informacijos ieškojimo internete įsilieja ir į kitas mūsų gyvenimo sferas. Žinoma, skaudžiausia būna, kai tai pasireiškia kantrybės ir disciplinos reikalaujančiame darbe. Jeigu, yra toks žmogus, kuris nori ginčytis, jog programavimas neįeina į tokių darbų sąrašą, tai jis turbūt nėra pakliuvęs į situaciją, kai užstringi prie error'o kelioms valandoms, Google'as nesuranda jokio konkrataus sprendimo, o galiausiai išaiškėja, kad viso to kaltininkas tebuvo vienas mažytis nepadėtas skliaustelis ar taškelis. Tokiose situacijose, kur nepavyksta "čia ir dabar" jaunieji, naujų technologijų išlepinti, programuotojai dažniausiai ir baigia savo beprasidedančias karjeras.
 
 
2. Baimė dėl burbulo sprogimo
 
Kaip dabar siaučia IT mada, taip prieš prieš 6-7 metus siautė statybos. Tada visi, nežinodavę kur nori studijuoti, rinkdavosi statybų inžineriją ir nesiskųsdavo. Sklisdavo tuo metu dar niekada negirdėtos istorijos, kad dauguma studentų jau trečiame kurse gauna darbą ir ne už grašius, už europinį atlyginimą! Panašiai, kaip ir dabar, populiariausių dienraščių antraštes vis papuošdavo vienokia ar kitokia propagandinė, aukso kalnus siūlančia antraštė, o ir forume kartas nuo karto išlįsdavo panaši žinutė, dabar tik sukelianti šypseną:
 
 
 

http://kernius.net/wp-content/uploads/2011/03/jusu-busima-profesija.png

 
Ir tada atėjo krizė: statybos sustojo, tačiau statybos inžinierių ruošimas ne. Tai lėmė šios profesijos populiarumo burbulo sprogimą, nusinešusį galybė darbo vietų ir paskatinusį naują emigracijos bangą. Tai buvo taip neseniai ir palietė tiek daug žmonių, jog turbūt net ir kiekvienas šiandieninis abiturientas, rinkdamasis savo karjeros kelią, prisimeną tą sprogimą ir iki šiol nepasitiki burbulais, net ir tokiais, kuriem prognozuojama labai šviesi ateitis.
 
3. Studijų nauda
 
Programavimas toks dalykas, kurio neužteks išmokti vieną kartą. Su kiekviena nauja versija, atnaujinimu privalu sužinoti kažką naujo, nes atsilikęs, tu nebegalėsi įvykditi pagrindinės savo užduoties – padaryti darbą efektyviausių įmanomu būdu. Tačiau atrodo, kad Lietuvos švietimo sistema to nesupranta. Viskas prasideda dar mokykloje: daugelyje gimnazijų vis dar mokoma pasenusia Pascal kalba, kurios gabesnis mokinys, panoręs labiau pažengti programavime, praktiškai niekur negalės nei išbandyti, nei panaudoti. Situacija negeresnė ir Lietuvos universitetuose: dėstoma morališkai pasenusi medžiaga, kuri geriausiu atveju suteikia IT pagrindų pagrindus. Žinoma, egzistuoja ir stiprus IT technologijų universitetas ir geri specialistai dėstytojai, kurie myli savo darbą ir, nors ir nukrypdami nuo studijų programų, parodo tai, ko artimiausiu laiku reikalaus rinka, kas tikrai bus reikalinga, naudojama, o ne tik gražiomis raidėmis išspausdinta ant diplomo. Deja, geri pavyzdžiai sudaro absoliučia mažumą. Dėl visos šios situacijos kiekvienas stojantis į IT specialybę puikiai supranta, kad savarankiškai turės dirbti ir dirbti daug. Kitu atveju, net neverta ryžtis šiam gan dideliam žingsniui.

http://img.pandawhale.com/81699-normalizedtmp52470a0a63a53-xHN6.jpeg

 
Dėl to niekas ir neinvestuoja į įdėjas, visi investuoja į žmones, kurie sugeba tas įdėjas įgyvendinti.

Pastaruoju metu internete padažnėjo wannabe-verslininkų pranešimų iš serijos "turiu nerealią idėją, ieškau kas prisijungtų prie komandos". Paskutinis pavyzdys - FB grupėje "Lietuvos webo profesionalai" ta tema gavosi kilometrinė diskusija.
 
Noriu pafilosofuoti ta tema ir truputį nuraminti tuos, kas skraido padebesiais ir galvoja kad "vat tuoj sukursiu projektėlį, greitai subėgs lankytojai ir uždirbsiu milijonus".
 
Apskritai į Lietuvą pastaraisiais metais atėjo verslo optimizmo mada - atsirado startuolių, visokių hubų, *camp'ų, o ir tas pats Forum One įgavo pagreitį. Visiems yra rėkiama: ateikite ir darykite verslą, tai yra paprasta, reikia tiesiog [turėti idėja / daug dirbti / geros komandos / pasirinkti nišą / profesionaliai parduoti] - pasirinkite tinkamą variantą. Ir tautiečiai prisiklausė tokių minčių, juk iš tikro pasakoja rimti dėdės, kurie jau sukūrė verslus, kaip čia galima jais netikėti.
 
O bet tačiau. Realus kelias iki bent kažkokios minimalios sėkmės yra daug daug daug (DAUG!) sudėtingesnis, negu pasakojama motyvacijos knygose ir kalbama konferencijose.
 
Sakykime, kad sugalvojote idėją nerealiam verslui, kuris, jūsų galva, turi iššauti ir atnešti jums turtus. Kaip dažniausiai įsivaizduojamas tolimesnis kelias:
- Iš kur nors gaunu pinigų pradžiai - juk mano idėja tokia nereali, visi duos pinigų
- Pasamdau komandą, kuri sukurs afigeną produktą/paslaugą
- Įdedu reklamą į Google/Facebook/Uždarbis arba šiaip į enternetą, dar girdėjau kad pora kilogramų SEO padeda
- Ateis kvadrilijonai lankytojų, kurie norės iš manęs užsisakyti viską ką pasiūlysiu
- Profit
 
Dabar grįžkime prie dažnesnės realybės:
- Vien į idėją niekas investuoti nenori, teks krapštyti pinigus iš savo ar artimųjų kišenės
- Žmonių samdymas irgi nėra lengvas: juk norėsite pigiau, o tada nukentės kokybė, o ir dar pataikysite ant neteisingų žmonių, dėl ko kūrimas užtruks 2x ilgiau ir kainuos 3x brangiau
- Pakeliui dar atsiras tuzinas idėjų, ką pakeisti, patobulinti ar išmesti iš pirminės idėjos - visam tam įgyvendinti vėlgi reikės pinigų
- Pirminė reklama bus brangi ir neduos tinkamo efekto - net jei žmonės ir ateis, tai nereiškia kad pirks
- Sužinosite, kas yra konversija ir kad skaičiai yra žiaurūs, kad kažką perka internete kas šimtasis/tūkstantasis lankytojas
- Blem, kiek pinigų sukišta, o užsidirbti nesigauna... Raukiam.
 
Trumpai tariant - paveiksliukas:
 
http://static6.businessinsider.com/image/4f967b9469bedd6828000031/success-sketch.png
 
- - - - - - -
 
Bet yra ir šviesi medalio pusė. Nesmerkiu žmonių, kurie nori pradėti savo verslą. Tai yra labai labai sveikintina, ir pats nuoširdžiai padedu kam tik galiu, jei kas kreipiasi su įdomiom idėjom. Bet problema yra tame, kad per daug aplinkui matau rožinių akinių. Taigi, ką noriu patarti turintiems nerealią verslo idėją:
 
1. Nusiimkite rožinius akinius, nusileiskite ant žemės, papasakokite savo idėją kažkam patyrusiam, o geriau keliems žmonėms, surinkite kritiką, permąstykite raudoniolika kartų, ar verta pradėti.
 
2. Paklauskite realių potencialių klientų, ar naudosis jūsų paslauga. Gali ir čia atšokti noras, kai suprasite kad kuriate projektą sau ir savo katei.
 
3. Paskaičiuokite realius verslo kūrimo kaštus ir galima pelną. Skaičiai, skaičiai, skaičiai. Aišku, pradžioje juos prognozuoti sunku, bet reikia bent įsivaizduoti, ar kalba eina apie tūkstančius, dešimtis tūkstančių, ar šimtus tūkstančių.
 
4. Sukurkite pirmą produkto versiją kiek įmanoma greičiau. Taip vadinamas MVP skirtas ne garsiai pristatyti save pasauliui - o parodyti realų veikimą pirmiems realiems pirkėjams ir sugeneruoti pirmus realius užsakymus. Jei matote, kad šiame etape kažkas REALIAI susidomi ("realiai" = moka pinigus), tada eikite toliau. Priešingu atveju - galbūt apsimoka sustoti čia.
 
5. O tada jau viskas pagal situaciją - jei šiame etape jaučiate potencialą, tada darykite platesnę versiją, investuokite į reklamą, didesnę komandą ir plėskite akiratį.
 
Štai tiek padrikų minčių. Nieko nenorėjau įžeisti, tiesiog tampu kažkiek alergiškas verslininkų "svajukų dramblionėms", tai tikiuosi šis postas bent kažką privers susimąstyti.

Papasakok tai 10up, Automattic, WPEngine, WooThemes, Envato, TechCrunch ir n + biški kitų verslų :)
 
Ir šiaip, tik 23% tinklalapių worldwide [ http://w3techs.com/technologies/overview/content_management/all ]. Lietuvoj - dar mažiau, apie 18% [ http://crawl.iv.cal.lt/ ].
 
Su WordPress galima daug pasiekti, jį teisingai naudojant ir plečiant. Aišku, jei tikiesi uždirbti milijoną, parsisiunęs temą iš ThemeForest ir kelis off the shelf įskiepius, tada taip, su WordPress daug nepasieksi :)
 
 
Jei teisingai suprantu klausimą, tai WordPress nuo 3.5 versijos palaiko SoundCloud oEmbed. Įkeli muziką į soundcloud, į įrašo tekstą įmeti nuorodą ir baigta.

Sveiki,
Noriu jums pristatyti naują online-kursą apie WordPress, kuris projekte phppamokos.lt startuos jau nuo lapkričio 1 dienos: Kaip kurti WordPress pluginus?
 
Pats kursų projektas startavo labai sėkmingai ir viršijo mano asmeninius lūkesčius - pirmi du kursai (apie PHP pradmenis ir Laravel) sulaukė jau 55 studentų, tad laikas judėti toliau.
 
Naują kursą apie WordPress ves Arūnas Liuiza, uždarbyje ir šiaip internete labiau žinomas kaip IdeaG. Jis neseniai paleido savo WordPress klausimų-atsakymų projektą Klausk Arūno, o taip pat prisideda prie WordPress branduolio tobulinimų. Arūnas turi 11 metų PHP patirtį ir specializuojasi būtent su WordPress. Be to, jis yra ir dėstytojas, tad tikrai žinos, kaip efektyviausiai mokyti.
 
Kodėl WordPress ir kodėl pluginai?
 
Dabar bendrai apie WordPress ir kam reikia mokytis kurti pluginus. Reali patirtis iš mano praktikos: ateina klientas, kuriam reikia "paprasto puslapio su WordPress" (nes girdėjo iš kaimyno kad WordPress yra paprasčiausia ir pigiausia). Iš pirmo žvilgsnio - jokių problemų: įdiegti WordPress, pasirinkti dizaino temą, įdiegti porą būtiniausių pluginų (Akismet, SEO ir pan) ir atiduoti klientui pildyti turinį. O bet tačiau: kai projektą pradeda realiai naudoti, prasideda pageidavimų koncertas. Reikia kad veiktų taip, ir dar kitaip, ir dar tos anos funkcijos reikia. Tada prasideda pluginų paieška.
 
Ieškant pluginų, tikrai galima pagirti WordPress ekosistemą - tikrai yra iš ko pasirinkti. Bet problemos yra dvi:
 


 
Dažnai rasti pluginai daro viską "beveik gerai" - tai yra, jie sukurti pagal daugumos poreikius, o ne pagal jūsų konkretų projektą. Dėl to būna - arba funkcijų per daug ir sunku susigaudyti, arba kokio nustatymo trūksta, ar lietuviškos raidės neveikia.
Dauguma pluginų neturi valdymo panelės vertimo į lietuvių kalbą. Ką ten - dauguma apskritai nepritaikyti vertimui. Ir jūs nustebsite, kiek žmonių nori valdyti savo puslapį būtent lietuviškai. (kitaip mano anglų kalbos pamokėlių projektas 100balu.lt nebūtų toks populiarus).

 
Tai šioje situacijoje yra dvi iseitys: arba bandyti laužyti pluginą ir pritaikyti sau, arba sukurti savo, būtent to projekto poreikiams. Tik abiem atvejais reikia žinoti, kaip kuriami ir iš ko sudaryti pluginai.
 
Būtent dėl to su Arūnu ir sugalvojome tokį kursą. Nes jaučiame kad poreikis yra didelis - net jei gyvenime nesukursite nei vieno nuosavo plugino, svetimame WordPress kode gaudysitės kaip žuvis vandenyje.
 
Kas pirmesnis - tas gudresnis ir gauna nuolaidą
 
Taigi, kursas prasideda nuo lapkričio 1 dienos, ir pirmiems 10 studentų taikoma 25% nuolaida. Turint omenyje kad jau 5 studentai užsiregistravo, vietų liko nedaug - paskubėkite. O net ir be nuolaidos kaina tik 79 Lt - už žinias, kurios ateityje jums uždirbs tūkstančius.
 
Dar kartą nuoroda: online-kursas "Kaip kurti WordPress pluginus"
 
P.S. Jei turėsite pageidavimų kitokios temos PHP kursams, drąsiai siūlykite, atsižvelgsime. Kol kas artimiausiame plane - "Objektinis programavimas su PHP" ir "Test-driven development su PHPUnit".

Per savo gyvenimą esu mokęsis gal tuzino programavimo kalbų - vienų reikėjo mokyklai ar universitetui, kitas pritaikau realiame darbe. Per tą patirtį pastebėjau kai kuriuos dėsningumus ir galiu patarti, kaip mokytis efektyviau ir į ką atkreipti dėmesį.
 
1. Pradėkime nuo rezultato: koks galutinis mokymosi tikslas?
 
Atrodytų, kad klausimas gan kvailas, juk ir taip aišku, kad mokomės tam, kad gautume žinių, kurias panaudosime ateityje. Bet čia ir prasideda variantai - kam būtent panaudosime?
 
Pavyzdžiai:


 
Noriu išlaikyti tos kalbos egzaminą ir gauti sertifikatą
Noriu pabandyti sukurti savo pirmą nedidelį projektą
Noriu surasti darbą kur programuosiu ta kalba
Noriu tiesiog suprasti kalbos pagrindus ir palyginti su kitomis kalbomis

 
Sutikite, kad šiais atvejais mokymosi procesas turėtų būti skirtingas. Egzaminui reikėtų labai gilintis į kalbos subtilybes ir studijuoti teoriją, o konkretaus projekto sukūrimui gali užtekti tik svarbiausių funkcijų.
 
Taigi, nuspręskite, kam mokotės, tada bus aiškiau, kaip tai padaryti. Šiame straipsnyje laikysiu, kad jūsų tikslas ilgalaikis - išmokti kalbą ir ateityje įsidarbinti.
 
2. Praktika turi prasidėti nuo pirmos dienos
 
Atsimenu tas dienas, kai programavimo mokiausi iš popierinių knygų, nes neturėjau kompiuterio, o internetas namie atsirado dar vėliau. Tie laikai seniai praėjo - internetas prieinamas visiems, technika atpigo, serverių kainos išvis juokingos, o informacijos nors vežimu vežk. Taigi, kai pradėsite studijuoti kalbą, iškart pradėkite taikyti žinias. Perskaitėte kur nors skyrelį - neskubėkite toliau, pabandykite praktikoje.
 
Tai duoda dvigubą rezultatą: visų pirma, praktiškai pritaikyti dalykai geriau įsimena, o kitas dalykas - kai matysite savo darbo vaisius, tai suteiks papildomos motyvacijos, nes žinosite, kad "Vau, aš galiu!"
 
Kita vertus, net jei kas nors neveiks ir nesiseks, tai irgi bus naudinga - giliau pasinersite į tos kalbos subtilybes, pradėsite Gūglinti ir StackOverflow'inti, paklausite kolegų patarimų - sunkiau sukaupta informacija įsimena dar geriau.
 
3. Netingėkite Gūglinti
 
Čia pratęsiant praeito punkto mintį, reikia ne tik mokėti surasti informaciją (kas kartais irgi nėra lengva), bet ir nepatingėti tai padaryti. Turiu omenyje, kad forumuose ir socialiniuose tinkluose dažnai pasirodo klausimas "Kaip padaryti X" kai atsakymas slepiasi vos po viena Google užklausa. Arba, dar blogiau, žmogus klausia, kaip išspręsti problemą, bet pats dar net nepabandė nei vieno sprendimo varianto.
 
Taip, interneto auditorijos galia yra didžiulė, bet nepripraskite prie gero - įsidarbinę, tiesiog neturėsite laiko laukti kitų žmonių pagalbos, informaciją reikės surasti pačiam ir greitai.
 
Trumpas patarimas dėl StackOverflow - naudokitės jų vertinimų sistema ir pasitikėkite tik labiausiai "pliusuotais" atsakymais, o taip pat visada tikrinkite atsakymo datą, nes tai kas veikė prieš kelis metus nebūtinai bus aktualu.
 
4. Parodykite savo rezultatus kažkam patyrusiam. Galite ir man.
 
Svarbu įvertinti tarpinius rezultatus. Sakykime, sukūrėte savo pirmą mini-projektą ar kažkokią užbaigtą funkciją. Galite džiaugtis, bet duokite įvertinti kodą kitiems, pagal galimybes labiau patyrusiems. Gausite neįkainojamų pamokų ir patarimų.
 
Bet svarbu kad būtų į ką žiūrėti. Jei jau norite paprašyti profesionalų, kad skirtų savo laiką (o laikas - pinigai), tai pasistenkite jo sutaupyti, nerodykite kiekvieno mažo žingsnelio ir netrukdykite su smulkmenomis. Na, arba pasiruoškite sumokėti kaip už korepetitoriaus konsultaciją.
 
Taip pat iš anksto paruoškite konkrečius klausimus, kur galima būtų atsakyti neskiriant per daug laiko.
 
Blogo klausimo pavyzdys:
- Gal galite įvertinti, ką sukūriau? (iškart neaišku, į ką žiūrėti, juk viso kodo neskaitysi)
 
Gero klausimo pavyzdys:
- Ar teisingai surašiau adresus į routes.php failą? Gal galima geriau ar trumpiau?
 
5. Nenustokite mokytis - gyvenimas nestovi vietoje
 
Pabaigai - mano konkretus pavyzdys: teoriškai turiu 12 metų PHP patirties. Bet per tuos metus teko keliais etapais pasitempti, o kartais ir visiškai persimokinti kai kurių dalykų:


 
Nuo funkcinio prie objektinio programavimo
Nuo PHP4 prie PHP5
Nuo paprasto PHP iki frameworkų
Nuo darbo per FTP prie komandinės eilutės ir Composer filosofijos
Nuo Codeigniter prie Laravel
Nuo tik kodavimo iki dalinio serverių administravimo ir paruošimo darbui

Ir t.t. Mintį pagavote. Taigi, nenustokite mokintis, jei norite visada būti profesionalu, išmokti Hello World yra tik ilgo kelio pradžia.
 
O kokių patarimų turite jūs, jei kada mokinotės programavimo?
 
Straipsnio originalas: PHPpamokos.lt