NerijusB

Draugai/grupiokai lietuviai mokantys olandiškai pasakyti tik "ačiū" ir "prašau" dirbo/a tiek padavėjais restorane, tiek drabužių parduotuvėje salėje :) Olandų kalba yra reikalinga, bet ne visur būtina.

Kadangi mano tėvai irgi lb rūpinasi savo atžalomis, tai vis reikėdavo įrodinėti, kad aš esu savarankiškas. Keli patarimai būtų tokie:
 
Domėkis tėvų veikla. Klausinėk apie jų darbą, kodėl priima gyvenime vienokį ar kitokį sprendimą. Visada įdomu pasakoti, ypač savo vaikui. O tuo pačiu jie žinos, kad tu kažką mokaisi, sužinai.
 
Pinigų dalį išleisk pirkiniams skirtiems šeimai. Tai turi būti daiktas, kurio tikrai trūksta. Pvz aš dažniausiai pirkdavau smulkiąją buitinę techniką, kurios reikėdavo namams. Taip jie matydavo, kad protingai leidžiu pinigus. Kita sritis, kur gali leisti pinigus - tai mokslas. Tėvai tikrai nori, kad būtum išsilavinęs. Aš dar kokioj 6-7 klasėj per metus nuo pietums duodamų kelių litų susitaupiau apie 100Lt ir nusipirkau didelę enciklopediją. Tėvai tikrai buvo patenkinti :) neskaitant, kad galbūt nepavalgydavau normaliai dėl neva sutaupytų pinigų.
 
Būk namų šeimininku. Pradžioj tiesiog padėk visuose namų ruošos darbuose. Antra, imkis iniciatyvos. Sutvarkyk kažkokį lašantį kraną, padaryk kapitalinį būsto sutvarkymą, surušiuok kokias senas nuotraukas. Na kažką tokio, ko neprašo, bet kas matosi, jog reikalauja sutvarkymo. Taip tėvai matys, kad esi pasiruošęs gyventi atskirai, nes susitvarkai su "ūkiu".
 
Šviesk tėvus. Jie turi savo pasaulėžiūrą, tu savo. Jos didele dalimi skirtingos. Parodyk, kad tavoji yra ne tokia bloga kaip jie mano. Tarkim pasakok, kad lažybose gali išmėginti savo matematikos žinias. Arba tiesiog vis papasakok kokias sėkmės istorijas. Tikiu, kad tėvas mėgsta sportą. Jeigu nori parodyti, jog lažybos yra gerai, tai prieš sporto įvykius pasakyk už ką statytum ir kodėl. Ir paskui pažiūrėkite kartu rezą. Aš tokiu būdu mamos vardu dar 15 metų turėjau pora sąskaitų lažybų bendrovėse (nes mano mieste nebuvo lažybų punktų, galėjau statyti tik internetu). Kai įgausi pasitikėjimą, nebereiks detalizuoti. Parodyk, kad tas uždarbis yra hobis, o ne kaip pagr darbas. Tėvai juk bijo nestabilių pajamų.
 
Rodyk, kad žn ko nori gyvenime. Ir kaip to sieki. Pvz, kad studijuosi tą ir tą kažkokiame univere. Tėvai bus ramūs, kad nenueisi šunkeliais.
 
Visada rodyk pagarbą tėvams. Net jei ir manai, jog jie neteisūs.
 
 
Tavo tėvai juk leidžia dirbti stroikėse, tai jau pasako, kad neprieštarauja, jog tampi savarankišku. Dar pora metų ir iš viso mažiau knis protą. Na nebent dėl to, kad marčią gerą parsivestum :) Dėl privatumo, tai stenkis įrodyti, jog tau svarbu yra jis ir kad dėl to lengviau gyventi einasi. Protingi pirkiniai (ypač jų pateikimas tėvams) turėtų atskleisti, jog suvaldai savo finansus. Mano atveju tėvai apie mano pinigus žinojo iki 16 metų, kai jų vardu teko pinigus banke laikyti, o vėliau jie priėmė tai, jog tai mano asmeninis dalykas ir neprivalau atsiskaityti už kiekvieno lito išleidimą. Visa tai atsitiko, nes sekiau išvardintus punktus. Rodžiau, kad esu savarankiškas.
 
Tik nesusidaryk įspūdžio, kad čia viskas rožėmis klota. Tekdavo ir man pasipykti dėl vieno ar kito dalyko. Bet ilgu laikotarpiu toks bendradarbiavimas buvo tik į naudą. Juk sugriauti santykius yra daug lengviau, nei juos pastatyti :)

Kadangi mano tėvai irgi lb rūpinasi savo atžalomis, tai vis reikėdavo įrodinėti, kad aš esu savarankiškas. Keli patarimai būtų tokie:
 
Domėkis tėvų veikla. Klausinėk apie jų darbą, kodėl priima gyvenime vienokį ar kitokį sprendimą. Visada įdomu pasakoti, ypač savo vaikui. O tuo pačiu jie žinos, kad tu kažką mokaisi, sužinai.
 
Pinigų dalį išleisk pirkiniams skirtiems šeimai. Tai turi būti daiktas, kurio tikrai trūksta. Pvz aš dažniausiai pirkdavau smulkiąją buitinę techniką, kurios reikėdavo namams. Taip jie matydavo, kad protingai leidžiu pinigus. Kita sritis, kur gali leisti pinigus - tai mokslas. Tėvai tikrai nori, kad būtum išsilavinęs. Aš dar kokioj 6-7 klasėj per metus nuo pietums duodamų kelių litų susitaupiau apie 100Lt ir nusipirkau didelę enciklopediją. Tėvai tikrai buvo patenkinti :) neskaitant, kad galbūt nepavalgydavau normaliai dėl neva sutaupytų pinigų.
 
Būk namų šeimininku. Pradžioj tiesiog padėk visuose namų ruošos darbuose. Antra, imkis iniciatyvos. Sutvarkyk kažkokį lašantį kraną, padaryk kapitalinį būsto sutvarkymą, surušiuok kokias senas nuotraukas. Na kažką tokio, ko neprašo, bet kas matosi, jog reikalauja sutvarkymo. Taip tėvai matys, kad esi pasiruošęs gyventi atskirai, nes susitvarkai su "ūkiu".
 
Šviesk tėvus. Jie turi savo pasaulėžiūrą, tu savo. Jos didele dalimi skirtingos. Parodyk, kad tavoji yra ne tokia bloga kaip jie mano. Tarkim pasakok, kad lažybose gali išmėginti savo matematikos žinias. Arba tiesiog vis papasakok kokias sėkmės istorijas. Tikiu, kad tėvas mėgsta sportą. Jeigu nori parodyti, jog lažybos yra gerai, tai prieš sporto įvykius pasakyk už ką statytum ir kodėl. Ir paskui pažiūrėkite kartu rezą. Aš tokiu būdu mamos vardu dar 15 metų turėjau pora sąskaitų lažybų bendrovėse (nes mano mieste nebuvo lažybų punktų, galėjau statyti tik internetu). Kai įgausi pasitikėjimą, nebereiks detalizuoti. Parodyk, kad tas uždarbis yra hobis, o ne kaip pagr darbas. Tėvai juk bijo nestabilių pajamų.
 
Rodyk, kad žn ko nori gyvenime. Ir kaip to sieki. Pvz, kad studijuosi tą ir tą kažkokiame univere. Tėvai bus ramūs, kad nenueisi šunkeliais.
 
Visada rodyk pagarbą tėvams. Net jei ir manai, jog jie neteisūs.
 
 
Tavo tėvai juk leidžia dirbti stroikėse, tai jau pasako, kad neprieštarauja, jog tampi savarankišku. Dar pora metų ir iš viso mažiau knis protą. Na nebent dėl to, kad marčią gerą parsivestum :) Dėl privatumo, tai stenkis įrodyti, jog tau svarbu yra jis ir kad dėl to lengviau gyventi einasi. Protingi pirkiniai (ypač jų pateikimas tėvams) turėtų atskleisti, jog suvaldai savo finansus. Mano atveju tėvai apie mano pinigus žinojo iki 16 metų, kai jų vardu teko pinigus banke laikyti, o vėliau jie priėmė tai, jog tai mano asmeninis dalykas ir neprivalau atsiskaityti už kiekvieno lito išleidimą. Visa tai atsitiko, nes sekiau išvardintus punktus. Rodžiau, kad esu savarankiškas.
 
Tik nesusidaryk įspūdžio, kad čia viskas rožėmis klota. Tekdavo ir man pasipykti dėl vieno ar kito dalyko. Bet ilgu laikotarpiu toks bendradarbiavimas buvo tik į naudą. Juk sugriauti santykius yra daug lengviau, nei juos pastatyti :)

Energetika visada įdomi tema :)
Aš palaikau abi puses - atominė mums naudinga, o atsinaujinančius irgi reikia plėsti.
Aš pats savo bakalauriniame skaičiavau, kad atominė mums atneš apie 8mlrd eurų iki 2050. Lyginant su tuo, kad reiktų gaminti šiluminėse. Atsinaujinančioje lb daug klaustukų, bet tai faktas, kad po 50 metų ji turbūt bus vienintelis kelias energijos gaminime, vardan lb pagerėjusių efektyvumo rodiklių.
Pats el. energijos suvartojimas Lietuvoje augs. Net ir efektyvinant visą tinklą, jis augs :) vien LED lempučių čia neužtenka, reikia čia ir gyventojų mąstysena keisti. Tas užtrunka laiko.
Jeigu šiuo metu užsubsidijuoti atsinaujinančius, tai elektros kaina visiems kitiems vartotojams užkils (lb kris šalies ekonominis konkurencingumas). Nes jų sąskaita tas subsidijavimas vyksta pagrinde. Todėl ir kvotos nustatytos. Vokietija, Ispanija - puikūs pvz. kodėl šiemet taip sumažino subsidijavimą saulės energetikai. Tai vien tik energetikos rinką iškraipė (be to ir inovacijoms nebeliko tiek pushinimo). Vakar Verslo Žiniose buvo straipsnis, kad rizikos kapitalo fondai bėga iš ES valstybių, dėl iškreiptų subsidijavimų. Tad kaip matome, tam irgi reikia laiko. Kas dėl vėjo jėgainių - pas mus aplinkosaugininkai dirba (galbūt kažkieno užsakymu), kad tik užkirsti kelia jų plėtimuisi (net kažkokia asociacija susikūrė šią savaitę, berods). Be to randama vis kažkokių kliūčių šioms jėgainėms. Vakar kaip tik teko važiuoti per Vokietiją ir stebėti tuos vėjo jėgainių parkus, diskutavom, kad Lietuvoje yra per dideli reikalavimai kad juos turėt. Mano šeimyna turėjo minčių statyti kelias vėjo jėgaines, bet vėl gi, sakyčiau, kartelė kiek per aukštai iškelta. Kitas dalykas, kas man lb nepatinka, kad tas pačias jėgaines superka rusų kapitalas. REO neblogai čia darbuojasi. Tad jei jie vėl turės daugumą tų elektrinių, tai nebus skirtumo, ar jie sėdės prie elektros kraniuko ateinančio iš Rusijos ar iš vėjo jėgainių..
Atsinaujinantys geriausiai pradės veikti, kai individalaus būsto lygmenyje vertės turėti vėjo/saulės energijos elektrines. Kai kwh iš jų bus žemesnė nei dabartinė iš tinklo. Kitu atveju tiek atsinaujinančių išteklių jėgaines, tiek db įprastines valdys stambios įmonės, kurios reguliuos kainas. Lb tikiuosi, kad tas persilaužimas įvyks per 10 metų.
To sum up, planas turėti atominę plius vietoj šiluminių elektrinių keisti į atsinaujinančias yra geriausias planas Lietuvai, IMO.
 
Beje kas rašoma spaudoje, ar tos visos konferencijos yra viešųjų ryšių akcijos. Tiek viena, tiek kita pusė apmoka profesorius ar kažkokias "nepriklausomas" agentūras. Susidaryti klaidingą vaizdą lb lengva. Todėl geriausia pačiam prisėsti ir pasidėlioti skaičiavimus :)

Gan neblogai, darbų tikrai yra tik reikia netingėti dirbti. Jei kitą sezoną tęsiu veiklą iškart samdysiuos darbuotoją, pakelsiu kainas(ir tikrai dėl to nesumažės klientų). Dabar galvoje sukasi idėja verstis visom valymo paslaugom, vėlgi konkurentų kainos didelės, rinka yra. Tad pavasarį bandysiu šią idėją įgyvendinti.

Turiu labai rimtą ir solidžią verslo idėją.
 
Idėjos esmė - suteikti patikimumo internetinei prekybai, o jei tiksliau - tarpininkauti atsiskaitant.
 
Užmačiau šitą reikalą viename norvegiškame skelbimų psl, ir esu tikras, kad tai gerai veiktų ir LT.
 
Trumpai aprašysiu paslaugos veikimo principą ir esmę:
- pardavėjas patalpina skelbimą internete apie parduodamą naudotą mob.telefoną, ir pasirenka "pirk saugiai" kaip vieną iš atsiskaitymo alternatyvų,
- parduodamu telefonu susidomėjęs pirkėjas pateikia pardavėjui užklausą dėl daikto pirkimo per "pirk saugiai" sistemą,
- pardavėjas, iš anksto sutaręs sąlygas su pirkėju, acceptiną pardavimą per "pirk saugiai" sistemą,
- pirkėjas perveda pinigus "pirk saugiai" tarpininkui, ir laukia prekės iš pardavėjo,
- pardavėjas iš "pirk saugiai" gauna žinutę, kad pirkėjas apmokėjo už perkama daiktą, ir "pirk saugiai" jau gavo tuos pinigus- tuomet išsiunčia prekę bei "prik saugiai" sistemoje pažymi, kad prekė jau išsiųsta,
- pirkėjas gauna prekę. Jei pirkėjas nusiskundimų neturi, "pirk saugiai" sistemoje pažymi, kad prekė gauta ir jis ta preke patenkintas - tuomet pirkėjo anksčiau pervesti pinigai pervedami pardavėjui.
Jeigu pirkėjas negavo prekės, pardavėjui pinigai nepervedami. Jeigu pirkėjas gauna ne tokią prekę kokia buvo sutarta, ar prekė neatitinka skelbime pateiktos info, tuomet "pirk saugiai" sistemoje pardavėjas iškelia "case'ą", pinigų pervedimas pardavėjui sustabdomas, ir abi šalys sprendžia ginčą, kuriam tarpininkauja "pirk saugiai" atstovai.
 
Jeigu per 10 dienų (10 d. - tik pavyzdys) po prekės išsiuntimo negaunama jokios žinios iš pirkėjo, laikoma, kad pirkėjas gavo prekę ir liko ja patenkintas - tuomet pinigai pervedami pardavėjui. Jei pirkėjas iš tiesų liko patenkintas, tuomet jam nieko daryti nereikia - tiesiog suėjus nustatytam terminui pinigai pervedami pardavėjui.
Ginčo atveju, pinigai sulaikomi kol išsisprendžia klausimas. Prekės gavimą / negavimą, atitikimą / neatitikimą aprašymui iš esmės turi įrodinėti ta šalis, kuri pateikė skundą.
Prekės turėtų būti siunčiamos paštu ar per transporto įmones su krovinio važtaraščiu, kad būtų aiškiai atsekamas prekės judėjimas.
 
Paslaugos kaina, kaip pvz, galėtų būti 5 proc nuo parduodamos prekės kainos, bet ne mažiau kaip 6 lt, ir ne daugau kaip 35 lt.
Šie mokesčiai nuskaičiuojami nuo pardavėjo gaunamų pinigų. Todėl pirkėjas visuomet liktų suinteresuotas naudotis šia paslauga išskyrus atvejus, kai atsiima prekę gyvai ir sumoka grynais.
 
Paslaugos nauda pirkėjui - tai iki minimumo sumažinta rizika nusipirkti "katę maiše" apsiperkant internetu. Kadangi absoliuti dauguma pirkėjų būtų suinteresuoti šia paslauga, tai ir pardavėjai, norėdami įsiteikti pirkėjams ir išlaikyti patikimo pardavėjo įspūdi taip pat šia paslauga naudotųsi ir įskaičiuotų papildomas išlaidas į parduodamas prekės kainą.
 
Tinkamai pateikus šią paslaugą, bendradarbiauti būtų galima su visais internetiniais pardavimų kanalais - skelbimų puslapiais, internetinėmis parduotuvėmis ir pan.
 
Uždarbis stabilus ir ne iš reklamos, paslauga teikianti realią naudą ir reikalinga - žodžiu, idėja tikrai verta dėmesio.
 
Kadangi čia vaikščiotų nemaži pinigai, reikia labai saugios sistemos, rimtų programuotojų, bei nemažų investicijų tiek sistemos kūrimo darbams, tiek klientus aptarnaujančiam personalui.
 
 
Kadangi tai ne mano idėja, tai daugiau info reikėtų ieškoti čia: http://www.finn.no/finn/torget/tryggbetaling?finnkode=36053777 (norvegų kalba). Paslaugos nuoroda būna prie kiekieno skelbimo po užrašu Kjøp sikkert
 
Aš pats neturiu nei resursų, nei kompetencijos tuo užsiimti, taigi dalinuosi gera idėja visiškai nemokamai. Būtų smagu po kurio laiko išvysti geriau ar prasčiau įgyvendintą daugiau ar mažiau panašią idėją. Manau, kad realiausi tokios paslaugos įgyvendintojai būtų "Diginet" ar panašaus kalibro veikėjai, o bet tačiau... :)
 
Laukiu komentarų :)

Įdomios patirtys uždarbiečių tarpe :)
 
Aš pats pradėjau užsidirbti būnant apie 10 metų amžiaus. Tada atidariau parduotuvę namie, kur perparduodavau iš realios parduotuvės nusipirktus produktus, dažniausiai metais jaunesniam broliui. Dar turėjau atsidaręs loterijos punktą namie, kuris buvo lb panašus į Teleloto, tiesiog vietoj kamuoliukų ir jų aparato buvo lapeliai su numeriukais:) dalyvavo visa šeimyna, kažkada ir giminaičiai su kaimynais sudalyvavo. Kažkada panašaus metų leisdavau vasaras kaime, kur senelių kaimynas statė namą. Įsiprašiau būti pagalbiniu, dirbdavau kelias valandas (plytų nešiojimas ir pan) ir per dieną gaudavau po 5 Lt. Po poros savaičių tėvai sužinoję uždraudė kaimynui mane "išnaudot".
 
Vėliau būnant 14-15m prasidėjo internetiniai darbeliai, visokie spaudinėjimai už centus, registravimaisi į hyip (ar kaip jie vadinasi), netgi pats tokį vieną turėjau. Realiai nemokėjau daug ko daryti (nei programuoti normaliai, nei dizainus piešti ir pan.), tai galima sakyti tiesiog ėjau į minusą. Būnant 16 metų supratau, kad skiriu lb daug laiko sporto žiūrėjimui ir galėčiau tai panaudoti lažybose. Mamos vardu užsireginau kai kuriose bendrovėse, kitur melavau apie savo gimimo datą ir mėginau užsidirbti pritaikant tiek fundamentalias tiek technines žinias/analizes. Pavariau kelis šimtus į minusą ir supratau, kad lažybos į pliusą eina tik tada, kai į jas žiūriu kaip į hobį, o ne į uždarbio šaltinį. Su nauju požiūriu atsigriebiau su kaupu. Tada sekė pokeris, bet tik pora mėnesių. Rinkdavau bonusus su skirtingais vardais. Uždirbti galėjai apie 150Lt per dieną beveik, bet vienąkart prigavo, pagrasino Interpolu ir rišau :)
 
Mano realus CV. Dirbdavau tik vasaromis, nes mokslo metais buvau kelių non-profit organizacijų narys ir buvau užsivertęs darbais, na ir žinoma mokslai buvo. Vėliau pradėjau važinėti studijuoti į užsienį, tad vėl beliko tik vasara.
Pradėjau 17 metų, buvau vienos gydymo įstaigos pagalbinis darbininkas, bet realiai teko pavaduoti buhalterę iš dalies. Darbas prie pc suvesdinėjant duomenis. Kadangi buvau labiau susidraugavęs su pc nei buhalterė, tai dirbau pora kartų greičiau nei ji ir todėl leido man padirbėti pora mėn ilgiau nei planavau iš pradžių. Pliusai: išmokau suprasti daktarų raštą, išmokau ligų kodus :) ir žinoma darbas su Teritorinių kasų sistema.
 
18 metų po 12 klasės nuvariau padirbėti į statybas. Stačiau Panoramą. Tiksliau valiau statybų šiukšles. Pamačiau visą statybų "virtuvę" iš vidaus. Jau po savaitės "atkalėm sistemą" kaip dirbti tik po 4val per dieną, o gauti atlyginimą kaip už 12val. Per likusias valandas ieškodavom su draugais butų, kur gyvent studijų metais. Pamačiau kitokią kultūrą, supratau, kad mokytis verta, kad nebūti vienu iš statybininku. Po mėnesio išėjau iš darbo, vėl pora mėn pabuhalteriavau.
 
Sekančios dvi vasaros buvo aukštesniame levelyje. Vadovavau sandėliui vienai maisto produkcijos įmonei. Teko išmokti planuoti atsargas, bendrauti su klientais visom priemonėm, vadovavau 4 vairuotojams, darbas kasos aparatu ir pan. Teko ir po 13 valandų arti, teko patirti apgavysčių, teko susidurti su įvairiausiomis neplanuotomis situacijomis. Lb daug naudos davė. Apskritai bendravimas su nekvalifikuotais darbuotojais leidžia tolimesnėje karjeroje juos lengviau perprasti. Minusas: įmonė buvo "seno kirpimo", tad mano pasiūlymai kaip atsinaujinti nebuvo išgirsti ir įvertinti. Trečią vasarą nebėjau, nes nebeturėjau ką išmokti. Anyway, į CV galėjau daug ką įsirašyti.
 
Po trečio kurso atlikinėjau praktiką vienoje didžiausioje valstybinėje įmonėje. Jiems patikau ir pasikvietė padirbėti toliau. Tai jie padarė, net žinodami, jog po mėnesio išvažiuoju į užsienį mokytis. Davė ir projektą pakuruoti. Kasdien ėjau pas skirtingų sričių specialistus darbe ir domėjausi jų veikla. Stengiausi pasiimti viską ką galėjau. Dar per praktiką dirbau ilgiau nei visi kiti darbuotojai, bet toks jau aš esu, kad stengiuosi dirbti 110proc. Pliusas valstybinėje įmonėje: tavo sprendimai dažnai paliedavo visus Lietuvos gyventojus. Minusas: didelė biurokratija.
 
Teko trumpais laikotarpiais ir kitas įmones pamatyti iš vidaus su įvairiais projektais. Galbūt neparašiau visiškai į temą, bet norėjau pasakyti, kad verta atiduoti visą širdį į dirbamą bet kokį darbą ir tai darbdaviai įvertins. Dar dažnas sako, kad lb Lietuvoje svarbu kontaktai ir pan, bet dažnai nk dėl to nedaro (juk jie iš oro neatsiranda). Aš tuo tarpu stengdavausi kad ir pietauti su skirtingais asmenimis, ypač aukštesnio rango. Tad.. darykite daugiau nei prašo. Pasakykite vadovams jų pliusus minusus ir paklauskite apie savuosius - abu tobulėsite. Dažnai klauskite kodėl aš tą darau. Galbūt kai kuriuos darbus dirbate be reikalo. Mokykites nuolat, domėkites sritimi, kur dirbat. Susirasti darbą nėra sunku, kiek daugiau pastangų prireikia kilti aukštyn darbe. Ir meskite darbus, vos tik baigsite eiti į juos su šypsena :)

Neseniai rašinėjom patarimus picerijai kaip pritraukti žmones, galite paieškoti temos. Jeigu jūsų maisto kokybė yra aukštesnė nei kebabų ir žinote, jog mieste skanesnių sumuštinių nėra, taip ir reiktų pozicionuoti. Pvz "Skaniausi sumuštiniai mieste", arba "Skaniau nei žmonos/mamos sumuštiniai", galima dar "pasimatuoti" su kebabinėmis ir skelbtis pvz taip "Nusibodo kebabai? Paragauk XXX sumuštinių", "XXX sumuštiniai skaniau nei kebabai". Antruoju atveju (lyginant su kebabais) bus taikoma į jaunimą, kuris ir perka tuos kebabus. Galima reklamuotis šalia kebabinių. Netgi nuvažiuot prie kebabinės ir pasiūlyti sumuštinių už pora Lt, ar net nemokamai, kad jaunimas paragautų ir sužinotų apie jus.
Antra, jeigu pozicionuojama kaip "skaniausi sumuštiniai mieste" tai reiktų orientuotis į kitus klientus. Manau, tai skubantys žmonės, kuriems kebabas yra "nefasonas", o restorane per ilgai gamina maistą arba pats restoranas toli. Deja Lietuvoj nėra sumuštinių kultūros (dar?), todėl jeigu yra užsieniečių firmų atstovybių, galima jiems nuvežti paragauti ir pasiūlyti užsukti. Rinka greičiausiai bus aplinkui esantys biurai. Turite jiems parodyti kokie skanūs jūsų sumuštiniai (vėl gi, jeigu žaidžiate ne skoniu, o kaina, tai visur skelbtis, kad esate pigiausi).
Nžn jūsų darbo laiko, bet jeigu dirbate ne nakties metu, tai turbūt į jaunimą lb nereiktų taikytis. Todėl jūsų vietoj reklamuočiausi kaip skaniausi sumuštiniai mieste (arba skaniau nei žmonos) ir laikyčiausi šios krypties. Tokiu atveju, padalinčiau sumažintų sumuštinių kopijų miestiečiais dirbantiems/gyvenantiems šalia. Antra, jeigu yra šaltų sumuštinių linija, tai galima juos promotinti kaip kad pasiimk pietus pas mus. T.y. asmuo išėjęs į darbą, užsuka pas jus, pasiima dienos sumuštinį (ar pasirinktą) ir užtrukęs 2 papildomas minutes juda į darbą. Tuo pačiu galima ir sulčių ar mineralinio buteliuką duoti. Vėl gi lb panašu į žmonos/mamos ryte paruoštus sumuštinius nešamus į darbą :) Einant dar giliau, galite pasidomėti, kurios darbovietės aplinkui neturi virtuvėlių su mikrobanginėmis, kur galėtų nesunkiai pasišildyti maistą (tokiu atveju man nesinorėtų valgyti sumuštinio, nes žmona/mama padarytų skaniau nei sumuštinį :)) Galima pozicionuoti ir taip, kad "Skirk 15min miegui, o ne sumuštinio gamybai. Užsuk papusryčiauti pas mus". Kažkas tokio :) Lietuviams sumuštinis yra pusryčių maistas, reik ant to žaisti. O vat, kad pietums jį valgytų reikia "užsiauginti" rinką/kultūrą. Su vakarienių kultūra dar sunkiau nei su pietų :) nes nereik skubėt gaminti ir sumuštinio vidutiniam lietuviui nesinori valgyti :) Vakare nebent taikyti į jau minėtą jaunimą "užkariaujant" juos nuo kebabų :) Bet aš visgi rinkčiausi vieną kryptį. Tokiu atveju darbo laikas galėtų būti arba nuo 6:30 iki kokių 15:00 (pusryčių + pietų meniu). Arba kaip tik, nuo 12:00 iki kokių 24:00 (iš dalies pietūs + jaunimas).
Taigi, apibendrinant mano kiek padrikas mintis.. Pirmiausia, strategijos nusistatymas. Pasirinkite, kokie labiau norėtumėte būti. O tada galima be jau minėtų kai kurių marketinginių dalykėlių (nemokami sumuštiniai, pusryčių siūlymai ir pan.) ir papildomus sugalvoti.

Energetika visada įdomi tema :)
Aš palaikau abi puses - atominė mums naudinga, o atsinaujinančius irgi reikia plėsti.
Aš pats savo bakalauriniame skaičiavau, kad atominė mums atneš apie 8mlrd eurų iki 2050. Lyginant su tuo, kad reiktų gaminti šiluminėse. Atsinaujinančioje lb daug klaustukų, bet tai faktas, kad po 50 metų ji turbūt bus vienintelis kelias energijos gaminime, vardan lb pagerėjusių efektyvumo rodiklių.
Pats el. energijos suvartojimas Lietuvoje augs. Net ir efektyvinant visą tinklą, jis augs :) vien LED lempučių čia neužtenka, reikia čia ir gyventojų mąstysena keisti. Tas užtrunka laiko.
Jeigu šiuo metu užsubsidijuoti atsinaujinančius, tai elektros kaina visiems kitiems vartotojams užkils (lb kris šalies ekonominis konkurencingumas). Nes jų sąskaita tas subsidijavimas vyksta pagrinde. Todėl ir kvotos nustatytos. Vokietija, Ispanija - puikūs pvz. kodėl šiemet taip sumažino subsidijavimą saulės energetikai. Tai vien tik energetikos rinką iškraipė (be to ir inovacijoms nebeliko tiek pushinimo). Vakar Verslo Žiniose buvo straipsnis, kad rizikos kapitalo fondai bėga iš ES valstybių, dėl iškreiptų subsidijavimų. Tad kaip matome, tam irgi reikia laiko. Kas dėl vėjo jėgainių - pas mus aplinkosaugininkai dirba (galbūt kažkieno užsakymu), kad tik užkirsti kelia jų plėtimuisi (net kažkokia asociacija susikūrė šią savaitę, berods). Be to randama vis kažkokių kliūčių šioms jėgainėms. Vakar kaip tik teko važiuoti per Vokietiją ir stebėti tuos vėjo jėgainių parkus, diskutavom, kad Lietuvoje yra per dideli reikalavimai kad juos turėt. Mano šeimyna turėjo minčių statyti kelias vėjo jėgaines, bet vėl gi, sakyčiau, kartelė kiek per aukštai iškelta. Kitas dalykas, kas man lb nepatinka, kad tas pačias jėgaines superka rusų kapitalas. REO neblogai čia darbuojasi. Tad jei jie vėl turės daugumą tų elektrinių, tai nebus skirtumo, ar jie sėdės prie elektros kraniuko ateinančio iš Rusijos ar iš vėjo jėgainių..
Atsinaujinantys geriausiai pradės veikti, kai individalaus būsto lygmenyje vertės turėti vėjo/saulės energijos elektrines. Kai kwh iš jų bus žemesnė nei dabartinė iš tinklo. Kitu atveju tiek atsinaujinančių išteklių jėgaines, tiek db įprastines valdys stambios įmonės, kurios reguliuos kainas. Lb tikiuosi, kad tas persilaužimas įvyks per 10 metų.
To sum up, planas turėti atominę plius vietoj šiluminių elektrinių keisti į atsinaujinančias yra geriausias planas Lietuvai, IMO.
 
Beje kas rašoma spaudoje, ar tos visos konferencijos yra viešųjų ryšių akcijos. Tiek viena, tiek kita pusė apmoka profesorius ar kažkokias "nepriklausomas" agentūras. Susidaryti klaidingą vaizdą lb lengva. Todėl geriausia pačiam prisėsti ir pasidėlioti skaičiavimus :)

Tokie meetai yra gan nemažas iššūkis, nes visiškai neaišku kiek susirinktų. Kitas dalykas, neįmanoma apklausti visų kuri data ir laikas tinka. Nes čia lb plati bendruomenė. Tad aš siūlyčiau daryti taip:
 
Nuspręsti, kad nori organizuoti meetą. T.y. prisiimti atsakomybę, bet tuo pačiu ir kažkokį uždarbį.
 
Pracheckinti vasaros kalendorių ir surasti savaitgalį be festų, švenčių dienų ir pan. Siūlyti tą datą.
 
Tada išanalizuoti buvusius meetus miestuose ir pažiūrėti, kuriame mieste didžiausios auditorijos būdavo. Antra, išsianalizuoti narių gyvenamąsias vietas. Ir atitinkamai parinkti vietą. Kadangi nėra grand meetų tradicijos, galbūt reiktų daryti kažkur pvz ties Elektrėnais, kad nuo Vilniaus ir Kauno (kur didžiausios auditorijos) būtų netoli ir taip "aukoti" klaipėdiečius. Tiesiog pirmiems meetams reikia rinkti didesnes mases, kurioms svarbu ar toli nuo namų vyks. Vėlesni meetai traukia žmones dėl puikiai pasisekusių ankstesnių meetų :)
 
Trečia, organizuotis patalpas, geriausia kažkokią nedidelę sodybą. Siūlyčiau daryti limituotą vietų skaičių. Pirma, tai skatina greičiau užsireginti ir pervesti pinigus. Antra, tai rodo kad čia bus tik tie kurie tikrai nori ir nedelsia (dažniausiai tai būna administratoriai ir pan.). Vietų skaičius tarkime 20 žmonių. Jeigu yra daug norinčių - 30. Ne daugiau. Pradžiai pakaks :)
 
Ekskursija yra lb super. Nes surenki žmones į kažkokią žinomesnę vietą, kur visi sukeliauja mašinomis bei autobusais. Ekskursija pralaužia ledus. Po ekskursijos panaudojus car sharing kartu važiuojama į sodybą, kuria greičiausiai neįmanoma pasiekti visuomeniniu transportu.
 
Programa. Lb svarbu sugalvoti programą visam laikotarpiui sodyboje. Visokie žaidimai, rungtys, susipažinimai ir pan. Reikia sugalvoti taisykles, kurias galiotų sodyboje. Ir kartu pasirašyti. Žaidimus galima būtų aptarti šioje temoje iki meeto dar.
 
Susirasti savanorius iš anksto, kurie pvz gamins maistą. Arba paruoš kažkokį žaidimą.
 
Kaina turėtų būti apie 100Lt. Į tai įeitų ekskursija, sodyba (vienai nakčiai), maistas, žaidimo priemonės ir kitos smulkmenos. Už transportą susimokėtų kiekvienas asmeniškai. Organizatoriui turėtų likti kokie 10% nuo visos sumos.
 
 
Čia šioks toks planelis kaip įsivaizduoju turėtų vykti organizavimas. Pats esu organizavęs iki 200 žmonių stovyklas, tai jei organizatoriui reiks kokios pagalbos, galite kreiptis.

Čia yra verslo ir investavimo temų kategorija, tad nebūtinai viskas apie IT. Puikus to pavyzdys - tema apie sliekų auginimą.

Čia yra verslo ir investavimo temų kategorija, tad nebūtinai viskas apie IT. Puikus to pavyzdys - tema apie sliekų auginimą.

Na matai tas vidutinis atlyginimas palei ji gali buti tavo atzvilgiu visai solidus, o tu pasigaves Lietuvos dabartini vidurki is degtuko priskaldei visa vezima malku.

Kaip ir kiekvieną mielą darbo dieną ponas Justas praleidžia rytą prie radijo imtuvo, klausydamasis LRT radijo stoties balso. Vakar, kaip ir kiekvieną trečiadienį, eterį okupavo šaunioji Z. Kelmickaitė ir užvedė aštrią diskusiją - kodėl Lietuvoje (o gal ne tik?) jaunuoliui sunku rasti darbą. Atrodo, tai iki stuburo smegenų įstrigusi tema. Teisingai, tačiau būtina akcentuoti vieno universiteto atstovo žodžius, kuriuose nurodyta bent jau trečdalis faktų, kodėl diplomuoti jaunuoliai neranda darbo. Ir kaip tie žodžiai skamba? Kas atspės? Manau, kad niekas neatspės. Ogi aš jų ir nesakysiu. Kol kas.
 
Šia žinute galbūt griaunu šio forumo prasmę, tačiau pasakysiu atvirai, remdamasis didžių (daug pasiekusių) žmonių patirtimi: kuo mažiau svajosi, galvosi, mąstysi apie pinigus - tuo daugiau jų turėsi. Ir tai yra ne kažkokia nesąmonė, o visiška realybė. Nors ir nemėgstu daug kalbėti apie save, bet prisipažinsiu, kad galvojau galvojau apie pinigus, bet. Tas galvojimas nebuvo įkomponuotas kiekviename žingsnyje, nesiekiau iš kiekvienos idėjos naudos - aplamai, dauguma mano idėjų yra išmąstytos ne dėl uždarbio, o dėl savęs. Ir tas galvojimas apie pinigus būdavo galbūt kokį kartą per mėnesį, atsigulus po sunkios darbo dienos į lovą. Tai net ne galvojimas, o tiesiog svajojimas. Svajojimas apie gerą namą ir pan. Kaip daugelis žino, svajotojams [su tikslu] yra daug lengviau siekti tikslo nei paprastiems žmonėms, kurių lūpose atsispindi žodžiai: vai, ateis ta diena ir rasiu, o dabar aš išgersiu. Kuomet ateis bus tas lemtingas darbo paieškos metas, tas pats žmogus liūdnai niūniuos: vai, nerandu darbo...
 
Paminėsiu vieno uždarbiečio mintį:
Ar jūs pritariate šiam jaunuoliui? Ar aš pritariu? Dieve (jei toks esi), kad daugiau tokių žmonigalvių (atleiskite už išsireiškimą) būtų! Pinigai yra mylimo darbo ir didelių pastangų rezultatas. Iš to net gi galima išvesti formulę: mylima sritis + didelės pastangos = pinigai. Ar skaitydami šią, trečią, pastraipą, jūs vis dar galvojate apie pinigus?
 
 
Paminėsiu to paties uždarbiečio mintį:
Pyk - nepyk, mielas kolega, bet čia tu padarei faktinę savo ateities (egzistencijos) klaidą! Tu galvoji apie pinigus! Kas būtų, jei kiekvienas mielas žmogus, vos tik pradėjęs dirbti, galvotų apie pinigus? Ogi paprastas dalykas įvyktų - smarkiai sumažėtų darbo kokybė. Grįžtant prie citatos, taipogi ir pagirsiu autorių: gerai baigta mokykla - gerai baigtas universitetas. Ir STOP! Paskutiniame teiginyje: "susirasti gerą samdomą darbą ir dirbti" privaloma išbraukti žodį "gerą". Kodėl? Todėl, kad tau reikia tiesiog darbo. Minėdamas "gerą darbą" kasi sau duobę. Mes vėl grįžtame prie minties, kad neturime galvoti apie tai, kas mums duos finansinės naudos.
 
 
O štai čia mano mylimo (nesupraskite blogai) ir gerbiamo nario, kuris užsiima IT, nuomonė:
Čia tiktų posakis: nemesk kelio dėl takelio. Vis dėl to, jeigu teiginyje "lėkti iš lietuvos" turima galvoje, kad išvykti studijuoti į kitą šalį, neturiu nieko prieš - tai net gi naudinga. Dabar pasamprotaukime apie užsienį:
 
Ir aš būsiu lietuvis,
Ir čia ir tenais,
Bet nebūsiu turtingas -
Čianai, Lietuvoj
 
Nors kiek ir pažeidėme savo taisyklę - nekalbėti apie pinigus, tačiau kartais taisykles reikia laužyti, norint kažką įrodyti. Taigi, mielieji emigrantai, mūsų džentelmenai, ar jūs daug uždirbate? Taip, galbūt ir daug (juk dažnas grįžtate pilnomis kišenėmis), tačiau ar lengvai? Kiek žinau, ne vienas grįžta su prasta sveikata. Beto, ar jums patinka tas darbas? Daugeliui, manau, pakrypčiotų galvomis. O dabar paklausiu daug siekusių, apie pinigus negalvojusių žmonių, kurių didžioji dalis dabar leidžia atsikvėpti: ar daug uždirbate? Ar jums patinka jūsų darbas? Manau, kad į visus klausimus būtų teigiamas atsakymas. Tik teigiamas.
 

http://www.blogas.lt/uploads/r/rosyta/230912.jpg

 
 
Kad nepagalvotumėte, jog aš tik samprotauju, padovanosiu jums gaivų lietų, pirmą patarimą, kurį pats paskyriau viršuje esančios citatos autoriui:
Vėl gi grįžkime prie savo blevyzgų: toks dalykas, kaip čia uždirbsiu daug, ten uždirbsiu mažai - neegzistuoja. Vienintelė problema, su kuria tikrai gali rimtas žmogus susidurti uždarbiaudamas, yra nurodyta šioje mano paties rašytoje citatoje:
Kaip matote patys, čia yra kalbama apie labai didelius lūkesčius. Apie tai, kas parašyta toje citatoje, mes neturime teisės galvoti tol, kol nepasiekėme tos ribos, kuomet mūsų gimtoji šalis būtų per silpna susidoroti su mūsų pagimdyta idėja.
 
Taigi, pradedame gilintis į šios žinutės sentenciją. Viskas, ką aš jums noriu pasakyti, yra tai: ne apie pinigus mes turime galvoti, o apie savo protą ir atlyginimo suma priklauso ne nuo šalies, srities ar darbdavio, o nuo paties TAVĘS. Vietoje to, kad mes galvotume apie pinigus, verčiau praturtinkime savo žinias, nes tos žinios mums ir suteiks tai, apie ką galvoti yra sakyčiau... Nuodėminga.
 
Pats laikas suprasti, kas yra žinios ir kada mums žinios yra naudingos. Turbūt visi pritariate, kad mokykla ir universitetas yra standartiniai mokymo objektai, kuriuose įgauname tvirtą įvairių žinių, bet silpną savo srities, profilį. Sakydamas, kad mes turime gilinti savo žinias, turiu galvoje ne plėsti savo bendrąjį profilį, o stiprinti savo srities žinias. O čia pateikiu faktą: tie, kurie daug laisvo laiko praleidžia sąžiningai "kraudamiesi" žinias savo mėgiamai profesijai (kurie žino, kuo nori būti), pasiekia daug daugiau nei tie, kurie mokyklose gauna aukštus įvertinimus, tačiau laisvalaikį švaisto į visas puses ir nelabai susigaudo savo ateities požiūryje. Ir tai yra neginčytinas faktas - apmėtykite mane muilu, "išmaudykite" sniega - aš vistiek sakysiu tą patį. Žinoma, visada yra išimčių: pasiseka ir tiems ir kitiems, pasiseka net kas dieną mąstantiems apie pinigus, tačiau čia yra savotiški niuansai - galbūt turtingi tėvai ar pan. Tačiau, pinigai neprideda žinių. Pinigai atima žinias.
 
Štai radau dar vieną savo paties parašytą šiurkščią, bet prasmingą tiesą:
Nepaminėjau to, kad sėkmingas gyvenimas - tai skausmingas gyvenimas. Yra sakoma: per kančias į žvaigždes. Joks žmogus nepasiekia daug gulėdamas lovoje galvodamas apie pinigus. Būna laimės kūdikių, kurie laimi loterijose - tai tiesiog sėkmė. Puiku, jeigu jūs dalyvaujate loterijose - tai tik sveikintinas žingsnis. Tiesa, nepamirškite tokio dalyko, kad loterijos sukurtos tokiu principu, kad bet kokiu atveju pralobsta ne lošėjai, o loterijos vadovai (jei tu ir laimėsi milijoną, loterijos fonde bus 10 kartų didesnė suma sukrauta tiesiog iš nesėkmingų žmonių). Grįžtant prie temos, noriu paminėti, kad mes kiekvienas turime, tiesiog privalome atrasti savo mylimą sritį. Vienam tai lengva, kitam sunku. Štai aš jau būdamas 14 metų žinojau, kad gyvenimą siesiu su IT - dabar man 19 metų ir mano mąstysenoje yra tik vienas pokytis dėl savo profesijos: aš dar labiau noriu siekti kažko siekti IT nei būdamas 14 metų. IT nėra lengvas dalykas, kolega Washkys yra pasakęs, kad IT čia ne mokslai, o technologijos lemia žinių gausą. Svarbiausia bet kokio IT specialisto paskirtis yra gebėti greitai ir tinkamai rasti reikiamą informaciją, nes informacijos apie IT yra tiek daug, kad jai apdoroti neužtektų nei 100 žmonių galvų. BET. Reikia mokytis, reikia siekti - konkurencija vis dėl to yra ir kiekviena tinkamai išnaudota minutė reiškia labai daug. Aš dievinu tokius žmones, kurie "kapstytis" savos profesijos link pradeda jau paauglystėje. Jei jie tai daro sąžiningai ir uoliai, 90proc. tikimybė, kad jei jie nueis tinkamu keliu, jie pasieks labai daug.
 

http://www.jezus.lt/img/resized/wysiwyg/Straipsniai/sekme.jpg

 
 
Visiškai kita kalba apie vadinamus invalidus (esu girdėjęs tokią nuomonę iš vieno mokslininko apie jaunuolius, kurie baigę mokyklą nežino ko nori ir kur "stoti", tad renkasi populiariausias specialybes). Tokius žmones aš vadinu tiesiog nesėkmingais žmonėmis. Jie nežino nieko: nei savo, nei aplinkinių žmonių vertės. Rinktis specialybę "iš oro" žvalgantis į populiariausias specialybes yra paskutinis žingsnis nedarbingumo diplomo link (taip aš vadinu diplomą, kuomet žmogus su juo negauna darbo). Kodėl tokie žmonės neranda darbo? Būkime optimistai, tokius variantus "iš oro" renkasi nemąstantys žmonės, kurie galvoja, jog tuos 3-6 metus lengvai "atsėdės" kursuose ir susiras darbą. Jie neįdeda jokių pastangų, mokosi standartiškai, o mes žinome, kad standartiškas mokymasis šiais laikais neduos nieko - nori daug pasiekti, tuomet mokykis, mokykis ir dar kartą mokykis.
 
Štai populiariausios specialybės: vadyba, teisė, ekonomika, psichologija... Ir kas iš to? Žinote, kodėl jos populiariausios? Nes egzistuoja ta nesveika banga, kuomet vienais metais įstojo daug, galbūt protingų ir žinančių ko nori, abiturientų, o sekančiais metais tos pačios specialybės link pradėjo pulti nemąstančių abiturientų pulkas, pamatę, jog tai populiariausia specialybė! Dar vienas niuansas, kodėl neranda to darbo - tai elementarus atvejis, kuomet trūksta darbo vietų. O darbo vietų trūksta tik neišmanėliams. Žmogų su gera galva gali priimti ir į užpildytą darbo rinką. Žinoma, teisė, vadyba ir pan., yra tokios disciplinos, kur reikia ir patirties, tačiau žmogui su gera galva patirties netrūks. Gera galva yra ne ta galva, kuri mokykloje gali mokytis aukštais balais ir nieko daugiau, o ta galva, kuri geba pažinti save ir žino, kas yra teisinga, o kas ne.
 
Vėl grįšiu prie savęs ir paminėsiu trumpą savo istoriją. O man pinigai buvo šlykštūs. Mano tikslas buvo tobulėti. Pakakdavo sugadinti kompiuterį, o po to jį taisyti, kad gebėčiau susigaudyti - ogi kas yra kas. Atėjo laikas, kuomet žmonės pradėjo kreiptis pagalbos į mane, nors aš nė nesisiūlydavau. Taip žmonių gausa vis didėjo, didėjo, kol nusprendžiau viską oficializuoti. Įkūriau servisą, daug projektų susijusių su servisu, tačiau apie pinigus aš negalvojau. Net ir dabar, turėdamas darbą tiesą pasakius geroje įmonėje, taip pat dirbdamas savo servise, aš neskaičiuoju pinigų - didžiąją dalį jų taupau (turbūt velniai žino kam), aš stengiuosi niekada negalvoti apie tuos pinigus, o tiesiog pasinerti į darbą. Galvojimas apie pinigus yra atvirkščiai proporcingas pinigų kiekiui.
 
Ir , nustokite galvoti apie pelningas idėjas. Jūs esate lyg perdirbimo aparatas: į jūsų galvą ateina nepelninga idėja >> savo žinių pagalba ir didelėmis pastangomis idėją paverčiate pelninga.
 
Ir tai, ką pasakė universiteto atstovas (atkelta iš pirmos pastraipos): kiekvienas žmogus tik savo dėka patiria pokylius ar nuosmukius - niekas kitas nekaltas dėl to, kad žmogus neranda darbo, tik jis pats. Ši mintis yra gili, bet teisinga. Dar vienas aspektas, kurį paprėžė tas žmogus (gaila, neprisimenu pavardės): jaunuoliai tiesiog per daug galvoja apie pinigus ir per daug įvertina save.
 
Aš esy laimingas dėl tų žmonių, kurie siekia tikslo negalvodami apie finansinę naudą, o tiesiog mylėdami savo darbą. Mes kiekvienas privalome gerbti savo protą, o ne pinigus. Protu, o ne užpakaliu mes uždirbame pinigus. Susimąstykime savo ateitimi :)

dalinames ideja, idomu butu isgirsti nuomones.
 
Kame visa esme, daug yra el. parduotuviu kurios neturi realios parduotuves, todel ir gime ideja padaryti "universalu" atsiemimo punkta, pats verslo modelis butu toks:
 
Nuomojam patalpas kazkur vilniuje, kaune, klaipedoje (labiau prie centro, nereikia paciu brangiausiu, paprastos patalpos)
 
el. parduotuviu pardavejai siuncia/ atveza pvz. karta i savaite prekes (Arba smulkias, kaip pvz. prezervatyvai) sandeliuoja atsiemimo punktuose, Atsiemimo punktas gauna nuo mazos prekes 1lt, nuo didesnes 2-4lt. Sumoj jums padaugeja pardavimu nes zmogus neturi moketi uz pristatyma. Tokio vieno atsiemimo punkto islaikymas apie 2000~/men, tad kad atsipirktu reiketu nemazai uzsakymu, todel verta kooperuotis. Taipogi galima tartis ir su grupiniais pardavimais, kad darytu pas jus atsiemimo punkta, ten jau kiekiai prekiu didesni, tad vieta labai atsipirktu turint bent pora atsiemimo punktu. ka manot?

Subdomenas venckiene.lt
Subdomeno IDN atitikmuo venckiene.lt
Būsena Svarstomas
 
Įkurtas 2012-06-27 16:30:03
 
Pries 9 minutes ikure jau kazkas...
 
:D ?

Parduodu domena venckiene.lt Susidomeja i PM.

Sveiki, uždarbiečiai. Geros manieros reikalauja kiekvienam naujokui prisistatyti, tad tai padarysiu ir aš. Prieš tai dar noriu paminėti, kad šį forumą skaitinėjau jau beveik metus, bet tik dabar nusprendžiau prisiregistruoti (čia kaip būna, kai vaikinai nedrįsta prieiti prie panos ir užkalbinti, bet tai padarius, paaiškėja, kad nieko baisaus nebuvo). Taigi ir aš pagaliau pasiryžau. Nebuvo baisu :) Dar paminėsiu, jog daugelio forumo narių veikla bei istorijos žiauriai įkvepia, supranti, kad visada galima ir reikia siekti daugiau nei nori ir turi.
 
Šiuo metu man 25 metai, VU baigiau Vadybos ir verslo administravimo bakalaurą, šiuo metu kramtau SDU (toks Danijos universitetas) Marketingo ir komunikacijos magistrą, greitu metu pradėsiu rašyti magistrinį darbą. Išbandžiau įvairių darbų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Lietuvoje esu dirbęs ir marketingo vadovo asistentu, ir call centre konsultantu, užsienyje yra tekę tampyti plytas, plauti indus, priiminėti klientus viešbutyje.
 
Esu kilęs iš paprastos viduriniosios klasės šeimos, mano tėvai sunkiai ir atkakliai dirba, kad galėtų aprūpinti šeimą. Pinigų pertekliaus niekada neturėjome, o mama visada kaldavo į galvą, kad „pinigai iš niekur neatsiranda“. Esu labai dėkingas savo tėvams už viską. Kita vertus, turiu paminėti, kad mano suvokimas, kaip gyvenime uždirbti pinigų, apsiribojo paprasta formule: gerai baigti mokyklą -> įstoti ir baigti gerą universitetą -> susirasti gerą samdomą darbą ir dirbti. Apie tai, kaip būtų galima užsidirbti savo pastangomis, neturėjau nė žalio supratimo.
 
Taigi mokykloje stengiausi gerai mokytis ir man sekėsi. Dalyvaudavau įvairiose olimpiadose ir konkursuose. Tuo pačiu labai mėgau sportuoti, lankiau krepšinį, futbolą, plaukimą, tinklinį, dartsus, kačialką. Jeigu atvirai, buvau daug kur geras, bet nei vienoje srityje geriausias. Dažnai neužbaigdavau ko nors iki galo, nes dingdavo susidomėjimas, be to, buvau mokomas, kad nereikia išsišokti, kad reikia paisyti ir kitų žmonių interesų.
 
Mokyklą baigiau gerai, kai kas pasakytų, kad net labai gerai, ir įstojau į VU Vadybą ir verslo administravimą (antras pasirinkimas sąraše) bei persikrausčiau gyventi į Vilnių. Universiteto metais, galima sakyti, man atsivėrė akys. Jei mokykloje buvau vienas iš geresnių, tai universitete tokių, kaip aš, buvo pilna. Man, atvykusiam iš mažesnio miesto, įspūdį darė grupės, kurso draugai, tarp kurių buvo daug veiklių, protingų, ryžtingų ir ambicingų, pasiekusių kur kas daugiau už mane. Suvokiau, kad jeigu pats noriu ko nors pasiekti, turėsiu įdėti kur kas daugiau pastangų nei iki šiol. Taigi pradėjau domėtis asmeniniu tobulėjimu, psichologija, žmonių santykiais, skaičiau įvairios literatūros, pradėjau gilintis į marketingą, vartotojų elgseną, reklamą, trumpai tariant – ėmiausi tų sričių, kuriose jaučiausi silpnas ir norėjau daryti pažangą. Taip pat norėdamas užsidirbti pinigų tris vasaras dirbau Škotijoje, kur sutvirtėjau kaip žmogus, įgavau geros patirties. Drąsiai galiu pasakyti, kad įdėjau labai daug pastangų, kad atsikratyčiau įvairių kompleksų, baimių, kad pagaliau pasukčiau gyvenimą norima linkme. Tikiu, kad esu teisingame kely.
 
Baigęs VU metus dirbau Lietuvoje, o po to išvažiavau mokytis magistro į Daniją. Tenai atsivėrė dar didesnės galimybės, su grupės draugais dalyvavom keliuose tarptautiniuose konkursuose, kuriuose mums sekėsi. Po pirmųjų mokslo metų grįžau į Lietuvą, kur atlikau praktiką žiniasklaidos planavimo agentūroje. Vėliau iškeliavau į Portugaliją, Porto miestą, pusmečiui mokslų pagal Erasmus mainų programą. Po to grįžau į Lietuvą ir dabar, kaip jau minėjau, rengiuosi magistrinio darbo rašymui.
 
Jau daugiau nei du metus rašau pakankamai sėkmingą asmeninio tobulėjimo tinklaraštį vaikinamas - colombo.blogas.lt (PR 4). Jame dalinuosi savo patirtimi bei patarimais, kaip bendrauti su merginomis. Taip pat su keliais draugais vystome internetinį kelionių puslapį, kuriame lietuviai dalinasi savo įspūdžiais iš aplankytų pasaulio šalių. Papildomai dar užsiimu SEO straipsnių rašymu. Netolimos ateities planai – išvystyti internetinį projektą, kuris būtų sėkmingas finansiškai.
 
Gyvenime nuolat vadovaujausiu taisykle, jog viskas priklauso tik nuo manęs paties ir kad tik nuoširdžios pastangos bei atkaklus darbas leidžia pasiekti norimo rezultato. Manau, kad visi barjerai slypi mūsų galvose, ir jeigu mes sugebėsime su jais susitvarkyti, atsivers visiškai naujos galimybės.

Galetum apie nesiojamus kompiuterius kaska panasaus papasakoti.Aciu.

Siulau daryti. Ideja prasta. Bet ne tame esme. Dabar svarbiausia yra darbas. Igyvendink sita ideja, ji zlugs, tau nusibos ja puoselet ir pereisi prie kitos. Bet prie kitos pereisi su jau pirmame etape igytomis ziniomis. Taip, jei gerai mokysies ir tobulesi, is kokio 5-7 karto gal kazka padoresnio ir iseis padaryt is ko jau iseitu pinigus gauti. Sneku is savo patirties. Tik stenkis daugiau investuoti savo darbo ir laiko nei pinigu.

Įdomi dezinformacinė tema pasidarė...
Noriu pamatyti kaip temos autoriaus draugas / kolega / pažįstamas sugebėjo 30+ tūkstančių gaudamas sumokėt tik 400 litų.
Pats mažai pernai vykdžiau veiklą, vos keli tūkst. pajamų, nepamenu kiek ten išlaidų buvo, bet išėjo taip, kad pelnas juokingas. Esu dirbantis, tuo pačiu mokausi ir universiteto DIENINIAM skyriuj, Lietuvoj, bet tiek PSD, tiek VSD gale metų mokėti reikia. Sumos ten juokingos išėjo (viso nė 10 litų nesiekė), bet faktas tas, jog ir studentai moka VSD ir PSD, aišku, dažniausiai yra rodomos nulinės pajamos, todėl, matyt, ir atrodo daugumai, kad mokėt nereikia.
Beje, pats gavau el. laišką su informacija kaip ir kiek mokėt.
 
Realiai sąžiningai vykdant veiklą, uždirbus PELNO 10.000 (tarkim pajamos 20k, o išlaidos 10k) reikės sumokėt apie 2000 litų mokesčių. Uždirbus 30+ tūkstančių - virš 6k litų. Ar tai yra daug? Dirbdami samdomą darbą sumokame dar daugiau, tad klausimas, ar tikrai blogai su tuo verslumu?
Be abejo, yra stabdančių dalykų, tačiau yra ir paskatų.
Pavyzdžiui, esantiems darbo biržoje ir įsigijusiems verslo liudijimą metus galima gauti 200 lt / mėn. subsidiją, kuri +- padengia VSD ir PSD. Ar tai blogai?

Kalbant apie idėjas, tai labai daug uždarbiečių bijo pasidalinti savo idėjomis su kitais, na taip, sutinku, baisoka, jog tavo "superinę" idėją nuvogs, tačiau pasidalinęs idėja su kitais tu gausi vertingų patarimų, ateities įžvalgų ir suprasi, jog per "rožinius akinius" matyta tavoji idėja, galbūt yra šū*ina.
 
Manau pasidalinti savo idėja su kitais šiame forume neturėtų būti baisu, kadangi tai tavo idėja, tu tiki ja, ji "įsisiurbė" į tavo kraują. Jeigu tavo idėją ir pasiskolins, tai tas žmogus susiduręs su pirma kliūtimi pasiduos, o tu - tikėdamas sava idėja - aukosi miegą, vakarėlius, bet savo idėją įgyvendinsi.
 
Įkvepianti citata pabaigai:
„When you want to succeed as bad as you want to breathe, then you'll be successful" - Eric Thomas
Žmogau, eik, daryk, dabar.

O kodėl nepadarius geriausių picų už didesnę kainą? Ir pozicionuoti, jog tai geriausios picos mieste. Orientuotis į tikslinę rinką (kas labiau mėgsta gerą kokybę ir gali išleisti daugiau pinigų dėl to). 5-10Lt daugiau už kokią 40cm picą nėra bėda, jeigu ji yra kokybiškai geresnė ir skanesnė.
 
Greičiausiai šie klientai nebus studentai (neskaitant kelių tikslinių mokymo įstaigų), nes jiems kiekvienas litas brangus. Reiškia lieka uždirbantys žmonės. Dirbantys ofisuose, skubantys, neturintys daug laiko gaminti. Mėgstantys kažką naują.
Turint šią tikslinę rinką, galima galvoti kaip prieiti prie jos. Kadangi verslas naujas ir skrajutė neįrodys kaip skanu yra ši pica, reikia daryti skaniųjų picų prezentacijas. Tarkime kiekvieną savaitę vis kitam ofisui duodate po kokias 5-20 picų. Kad kuo daugiau darbuotojų paragautų. Pridedate kontaktus, kaip jus susirasti. Jeigu skanios picos - ateis klientai, jeigu neateis - neskanios picos. Reklama turi būti picų skoniu, kas veda prie "iš lūpų į lūpas" marketingo. Kadangi to siekia ir temos autorius, šios prezentacijos su picomis galbūt pasitarnautų.

O ko neskaičiuojat kiek išgydė?
 
Kodėl įgijote nemokamą bendrąjį išsilavinimą?
 
Kodėl važiuojate asfaltuotais keliais?
 
Kodėl nepastebite kad miestuose nėra šiukšlių arba nupjauta žolė?

Padažas yra nepagarba picai :) Kai su italu gyvenau, ir kartą valgydamas picą užsidėjau tą šviesų padažą, juokais sakė, kad Italijoj užmuštų mane :D nežinau kiek tame tiesos, bet itališkam restorane (bent jau ne Lietuvoje) padažų nesiūlo :)