Dainylo

Atsakysiu trumpai - jai mokysies tai viskas imanoma.

Nuostabu, Rimai, - vienas geriausių pasaulyje! Garbė Uždarbis.lt turėti tokius narius :)

mano irgi turbut, nes nelabai suprantu, kuo cia detas junkfoodas

Koks skirtumas, apie junk food'a gali burnot kur nors kitur. Cia marketingo tema.

http://i50.tinypic.com/4sfxoj.png
1. Spaudziame ant akumuliatoriaus ikonos
2. Spaudziame more power options
 
http://i48.tinypic.com/2qu0ykp.png
3. Spaudziame ant "Choose what closing the lid does"
 
http://i46.tinypic.com/e9d5z8.png
4 & 5. Nustatome i "Do Nothing"
Ir spaudziame "Save changes" mygtuka :)

Būk toks, koks esi. Jie galvos, kad esi pasikėlęs - tegul galvoka. Spjauk ant jų nuomonės. Aš pats esu labai nepastovios nuotaikos žmogus ir bendrauju pagal nuotaiką, tačiau dažniausiai pirmas nesisveikinu. Tebūnie tai pasikėlimas, ir ką? :) Jei nuskriaus vienoje firmoje, nenuskriaus kitoje. Svarbu, kad nesi koks žulikas ir nenaudoji kaimietiškų posakių.

Jau šią vasarą vilniečiai ir miesto svečiai galės naudotis nemokamu internetu lankomiausiose miesto vietose. Taip paspartinti Vilniaus virsmą išmaniuoju miestu siūlo interneto ir televizijos tiekėja „Cgates“, pradėjusi tiekti nemokamą belaidį internetą sostinės Rotušės aikštėje, Vokiečių gatvėje, Mokytojų namų kiemelyje, K. Sirvydo ir S. Moniuškos skveruose. Planuojama, kad netrukus nemokamo belaidžio interneto zonų sąrašą papildys dar kelios vietos sostinės senamiestyje ir Neries pakrantėje prie Baltojo tilto.
 
Pasak bendrovės „Cgates“ generalinio direktoriaus Pauliaus Dambrausko, prie nemokamo belaidžio interneto jau galima prisijungti nešiojamuoju arba planšetiniu kompiuteriu, taip pat išmaniuoju telefonu.
 
„Interneto veikimo zonose kiekvienam prisijungusiam bus užtikrinama ne mažesnė nei 2 Mb/s sparta – pakankama ne tik tikrinti elektroninį paštą, bet ir be trukdžių naršyti internete, socialinių tinklų svetainėse, žiūrėti vaizdo įrašus“, – pabrėžia „Cgates“ vadovas.
 
Artimiausiu metu planuojama prie nemokamo interneto zonos prijungti Katedros aikštę, Kudirkos aikštę ir Vilniaus gatvę.
„Cgates“ grupės narė „Mikrovisatos TV“ nemokamą belaidį internetą tiekia Kauno Laisvės alėjoje.
http://www.ekonomika.lt/Uploads/Articles/12/06/19/295/vilnieciai-gales-naudotis-nemokamo-interneto-taskais-26802.jpg

Jopapa seniuk.. Velniop tas akis. Kai tekstas įdomus, labai nekoks jausmas skaityti trumpas ištraukas, ir poto kito straipsnio laukti savaitę. Beveik kaip su geru savaitiniu serialu: pažiūri vieną seriją (kuri atrodo labai trumpa) ir po to kankiniesi savaitę. Taip nesąžininga mūsų atžvilgiu :(

Nieko asmeniško, bet mane labai nervina tokie kaip tu: pirma vos ne vos išsilaiko egzus, o po to forumuose prašo patarimų, ką studijuoti. Juk 10 klasėj rinkaisi A/B lygius pagal tai, ką norėtum studijuoti, kas tave domina. O dabar iš lempos - ką forume parašys, ten ir stosiu. Na ir kas, kad manęs tai nedomina? Už tai nereikės mokėti, gausiu diplomą, ir dar užimsiu vietą to, kuris galbūt labai nori ten įstoti, bet KB buvo per mažas..

Sveiki, uždarbiečiai. Geros manieros reikalauja kiekvienam naujokui prisistatyti, tad tai padarysiu ir aš. Prieš tai dar noriu paminėti, kad šį forumą skaitinėjau jau beveik metus, bet tik dabar nusprendžiau prisiregistruoti (čia kaip būna, kai vaikinai nedrįsta prieiti prie panos ir užkalbinti, bet tai padarius, paaiškėja, kad nieko baisaus nebuvo). Taigi ir aš pagaliau pasiryžau. Nebuvo baisu :) Dar paminėsiu, jog daugelio forumo narių veikla bei istorijos žiauriai įkvepia, supranti, kad visada galima ir reikia siekti daugiau nei nori ir turi.
 
Šiuo metu man 25 metai, VU baigiau Vadybos ir verslo administravimo bakalaurą, šiuo metu kramtau SDU (toks Danijos universitetas) Marketingo ir komunikacijos magistrą, greitu metu pradėsiu rašyti magistrinį darbą. Išbandžiau įvairių darbų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Lietuvoje esu dirbęs ir marketingo vadovo asistentu, ir call centre konsultantu, užsienyje yra tekę tampyti plytas, plauti indus, priiminėti klientus viešbutyje.
 
Esu kilęs iš paprastos viduriniosios klasės šeimos, mano tėvai sunkiai ir atkakliai dirba, kad galėtų aprūpinti šeimą. Pinigų pertekliaus niekada neturėjome, o mama visada kaldavo į galvą, kad „pinigai iš niekur neatsiranda“. Esu labai dėkingas savo tėvams už viską. Kita vertus, turiu paminėti, kad mano suvokimas, kaip gyvenime uždirbti pinigų, apsiribojo paprasta formule: gerai baigti mokyklą -> įstoti ir baigti gerą universitetą -> susirasti gerą samdomą darbą ir dirbti. Apie tai, kaip būtų galima užsidirbti savo pastangomis, neturėjau nė žalio supratimo.
 
Taigi mokykloje stengiausi gerai mokytis ir man sekėsi. Dalyvaudavau įvairiose olimpiadose ir konkursuose. Tuo pačiu labai mėgau sportuoti, lankiau krepšinį, futbolą, plaukimą, tinklinį, dartsus, kačialką. Jeigu atvirai, buvau daug kur geras, bet nei vienoje srityje geriausias. Dažnai neužbaigdavau ko nors iki galo, nes dingdavo susidomėjimas, be to, buvau mokomas, kad nereikia išsišokti, kad reikia paisyti ir kitų žmonių interesų.
 
Mokyklą baigiau gerai, kai kas pasakytų, kad net labai gerai, ir įstojau į VU Vadybą ir verslo administravimą (antras pasirinkimas sąraše) bei persikrausčiau gyventi į Vilnių. Universiteto metais, galima sakyti, man atsivėrė akys. Jei mokykloje buvau vienas iš geresnių, tai universitete tokių, kaip aš, buvo pilna. Man, atvykusiam iš mažesnio miesto, įspūdį darė grupės, kurso draugai, tarp kurių buvo daug veiklių, protingų, ryžtingų ir ambicingų, pasiekusių kur kas daugiau už mane. Suvokiau, kad jeigu pats noriu ko nors pasiekti, turėsiu įdėti kur kas daugiau pastangų nei iki šiol. Taigi pradėjau domėtis asmeniniu tobulėjimu, psichologija, žmonių santykiais, skaičiau įvairios literatūros, pradėjau gilintis į marketingą, vartotojų elgseną, reklamą, trumpai tariant – ėmiausi tų sričių, kuriose jaučiausi silpnas ir norėjau daryti pažangą. Taip pat norėdamas užsidirbti pinigų tris vasaras dirbau Škotijoje, kur sutvirtėjau kaip žmogus, įgavau geros patirties. Drąsiai galiu pasakyti, kad įdėjau labai daug pastangų, kad atsikratyčiau įvairių kompleksų, baimių, kad pagaliau pasukčiau gyvenimą norima linkme. Tikiu, kad esu teisingame kely.
 
Baigęs VU metus dirbau Lietuvoje, o po to išvažiavau mokytis magistro į Daniją. Tenai atsivėrė dar didesnės galimybės, su grupės draugais dalyvavom keliuose tarptautiniuose konkursuose, kuriuose mums sekėsi. Po pirmųjų mokslo metų grįžau į Lietuvą, kur atlikau praktiką žiniasklaidos planavimo agentūroje. Vėliau iškeliavau į Portugaliją, Porto miestą, pusmečiui mokslų pagal Erasmus mainų programą. Po to grįžau į Lietuvą ir dabar, kaip jau minėjau, rengiuosi magistrinio darbo rašymui.
 
Jau daugiau nei du metus rašau pakankamai sėkmingą asmeninio tobulėjimo tinklaraštį vaikinamas - colombo.blogas.lt (PR 4). Jame dalinuosi savo patirtimi bei patarimais, kaip bendrauti su merginomis. Taip pat su keliais draugais vystome internetinį kelionių puslapį, kuriame lietuviai dalinasi savo įspūdžiais iš aplankytų pasaulio šalių. Papildomai dar užsiimu SEO straipsnių rašymu. Netolimos ateities planai – išvystyti internetinį projektą, kuris būtų sėkmingas finansiškai.
 
Gyvenime nuolat vadovaujausiu taisykle, jog viskas priklauso tik nuo manęs paties ir kad tik nuoširdžios pastangos bei atkaklus darbas leidžia pasiekti norimo rezultato. Manau, kad visi barjerai slypi mūsų galvose, ir jeigu mes sugebėsime su jais susitvarkyti, atsivers visiškai naujos galimybės.

Kur lentelė?

^ my point. Dabar programavimas ant tokios bangos, kad nežinia net kaip įvardint. Ir visų svarbiausia visi stoja į informatiką kodėl - nes ažiotažas neišpasakytas, perspektyvos dar didesnės, ateities mokslas. O tai 60% (tikrai neperdedu) stojančiųjų ir paveikia. To užtenka. Nesvarbu ar tu domiesi kompais liaudiškai tariant, nesvarbu kiek tu laiko praleidi programuodamas. Gi čia informatika, perspektyvu - varau! Ties čia daugelis ir klysta. Kiek baigusių informatiką įsidarbina? Dažniausiai tie, kurie tikrai supranta ką daro ir moka ne tik su paskaliu ar c++ parašyt programėlę 'kuris krepšininkas daugiausiai laiko aikštelėje praleido'. Na, čia biškį į lankas jau šneku, tačiau būkim biedni, bet teisingi - šiam mokslui reikia domėtis pačiam, daryt pačiam, pačiam kurti, o ne lankyti paskaitas. Pažvelgus vien į savo pažįstamų ratą matosi aiški, virš mano posto išsakyta tendencija, jog gavę diplomą ir patys nesidomėdami, nekurdami tikrai netapsit paklausiais programuotojais. Žinoma, nekalbu už visus, daug kam ir pasiseka ar galų gale turi žmogus gyslelę ir potraukį, o ne tik puikias matematikos ar fizikos žinias.

Galėtum antraštę normalią parašyti, nes neyėjus į temą pagalvoti galima, kad ieškai antos pusės :)

Sveiki forumiečiai, parašęs vieną ilgesnį straipsnį apie kompiuterius, susilaukiau daug dėmesio ir prašymų padėti išrinkti/surinkti/užsisakyti ir t.t. Todėl sugalvojau prisistatyti, kad lengviau būtų suprast kas aš per vienas, ir ko čia noriu.
 
Taigi esu Washkys (gimęs kaip Karolis). Pats augęs kilęs iš Mažeikių. Kolkas čia ir apsistojęs (trokštu ištrūkti į norvegiją dėl darbo atlyginimo, arba į Angliją dėl studijų kokybės). Kaip žmogus esu kultūringas, optimistas ir velniškai mėgstu kompiterinę techniką bei motociklus, o pastarųjų tūrėjau ne vieną. Visgi dabar važinėju su Peugeot 206 (1.1 varikliuku :lol: )
Mėgstu kultūrizmą, porą metų pats praktikavau vyrų fitnesą(poto tūrėjau sunkią avariją), šiuo metu esu storuliukas (94kg), nuo liepos pirmos žadu mesti sau sunkų challange (pvz iš 26% body fat iki 5% per pusmetį or so).. :)
Atradęs šį forumą, iškart užsiregistravau, ir tikiuosi subendrauti su visomis kolegomis čia. Tikiuosi padėsite man, galėsiu ir aš patarti kas liečia IT techniką, motociklus.
Labai džiaugiuosi apsistojęs čia, kadangi forumas aktyvus, žmonių srautas didelis o ir nuomonių bei patarimų taip pat daug :)
Pats didelių mokslų baigęs nesu, o ir mokslai sekėsi prastokai (anglų valstybinis 64% buvo geriausias rezultatas). Informacinių technologijų naujienas seku dienomis, o ir praeitį turiu nemažą sukaupęs. (Galvoju stoti dabar į IT, arba lėkt iš Lietuvos..) :unsure:
 
Mačiau ankščiau čia žmonės rodė savo klausomas dainas, galiu pasakyti, kad aš daugiau mėgstu klausyti downtempo, experimental, chill dubstep ir kitą "išplaukusią" muziką :)
 
Pvz:
pradėjau klausyti tik jam susikūrus. remixus ir t.t. 
Taip pat esu mėgėjas EPIC muzikos (pvz
) 
O mašinoje klausau pvz:
, ar (ta prasme tokių stilių) :) 
Mėgstu kurti, kas liečia video. Svajoju sukurti kažką nepaprasto (epic), kas susilauktų daug peržiūrų ir t.t. nors neturiu net video kameros (iphone 4 filmavimo neskaitau geru filmavimu). Norėtųsi taip pat daryti video apžvalgas ar kažką panašaus, nors ir turiu scenos baimę, bet juk įveikdami savo baimes mes tobulėjame?
 
Tai kogero tiek, jei bus kas įdomu ar aktualu, klauskit, atsakysiu. Gal tai kieno nors nauja pradžia? ^_^
http://media-cdn.pinterest.com/upload/197314027394164037_jMh7Yc9r_c.jpg

Į mano uždarbio žinučių gaviklį pradėjo plaukti pavienių asmenų klausimai, kurie dažniausiai prasideda taip. “Labas, ar man verta eiti į Lietuvos kariuomenę?” Nežinau kokią įtaką padarė mano straipsniai jums, tačiau aš nebūsiu ta propagandos mašina, kuri sakys, kad jūs būtinai turėtumėte ten eiti. Kiekvienas mąsto savo galvą, tad iš mano sukurptų straipsnių bandykite susidaryti savo nuomonę. Jūsų teismui atiduodu dar vieną, šviežiai iškeptą, straipsnį apie buitį ir gyvenimą kariuomenėje!

Laisvalaikis prasideda savaitgalį


Kareivis irgi žmogus! Šitą posakį reikėtų užkabinti ant kiekvienų kareivinių durų. Mums nesvetimas skausmas, baimė ir ašaros. Netgi mes turime laisvalaikį ir elementarią buitį. Kad ir kaip mus Rukloje “drožė”, savaitgaliais mūsų laukdavo užtarnautas poilsis.
 
Šeštadienį keldavomės vieną valandą vėliau. Pasigirsdavo komanda “Kuopa kelk”, tačiau skirtingai nei šiokiadieniais, mes čiupdavome ne sportinį kostiumą, bet savo pagalvę ir užklotą. Jau tapo tradicija, kad savaitgaliais vykdavo patalynių purtymas. Dešimt minučių įnirtingai stengdavausi atsikratyti dulkių erkučių.
 
Man ta veikla patiko, kadangi nereikėjo atlikinėti tu įgrisusių mankštos pratimų, o ir kūnas atsigaudavo, bei pailsėdavo. Jeigu civiliai būtų mus matę, ko gero labai kvatotų, nes iš šalies atrodėm labai juokingai. Patalynė ir pagalvė, bei žaliūkas kareivis intensyviai purtantis jas. Ko gero ne kasdien pamatysi tokį vaizdą?
 
Po sėkmingai įvykdytos dulkių erkučių naikinimo operacijos, eidavome praustis. Tam skirdavo gerą pusvalandį. Savaitgalio nuotaiką tvyrodavo ore, kadangi nebūdavo intensyvaus raginimo skubėti. Tada ir barzdą nusiskusdavau be didesnio įpjovų skaičiaus ir dantys labiau blizgėdavo.
 
Valgydavome neskubėdami, su pasimėgavimu. Porcija mažoka - viena lėkštė košės ir puodelis kakavos. Nuo stalo pakildavai ne itin privalgęs, tekdavo tikėtis, kad pietūs atsipirks su kaupu.
 
Nuo devintos iki vienuoliktos valandos tvarkydavome kuopą. Vykdavo intensyvūs valymo darbai. Visa kuopa paskęsdavo putose. Ne veltui toks valymas buvo pramintas “putų švente”. Putoms paruošti reikėjo nei daug, nei mažai, tik vieno kibiro karšto vandens, saujos muilo drožlių, bei keleto gerų rankos pasukimų.
 
Vienas žmogus tarsi sėjos metu ant plytelių berdavo putas, tuo tarpu kitas iš karto imdavosi intensyvaus plytelių trynimo, trečias asmuo viską nusausindavo. Su tokia meile ir atsidavimu valant gaudavosi stulbinamas rezultatas, tarsi iš valiklio reklamos. Plytelės blizgėdavo!
 
Po švaros darbų šiek tiek pasimokydavome. Tos paskaitos būdavo labai paprastos, nors programoje rašydavo, kad jus truks iki vakaro, dažniausiai iki pietų jau būdavome nuveikę didžiuosius dienos darbus. Gavus komanda “laisvalaikis” prasidėdavo tikrasis poilsis.

Poilsis ir truputėlis išorinio pasaulio malonumų


Nuo čia prasideda kitas gyvenimas. Pagaliau gali nusivilkti tą seniai įgrisusi karišką kitelį ir tuos susmirdusius batus. Iš to didelio džiaugsmo nereikėtų pamiršti, kad karinis statutas ir kariškos taisyklės vis dar galioja. Kitelį reikia tvarkingai sulankstyti ir padėti ant lovos. Kariški batai turi būti nešami į džiovyklą. Šiuos darbus reikėtų atlikti kruopščiai, nes kitaip budintis tos dienos kariškis gali sugadinti tavo laisvalaikį.
 
Pagrindiniai laisvalaikio užsiėmimai - knygų skaitymas, televizoriaus žiūrėjimas, naudojimasis telefonu, laišku rašymas, bendravimas su draugais.
 
Televizorių iškarto atmečiau kaip nereikalingą laiko gaišimo priemonę. Man nepatinka tai ką jame rodo, o ypač nervina tos ilgos ir laiką gaišinančios reklamos, tad stengiausi vengti televizijos, nors mano draugai su didžiausiu pasimėgavimu žiūrėjo senus filmus, kuriuos visi jau matėm N-tajį kartą. Taip jau atsitinka, kad nuo bukinančios aplinkos ieškai bet kokio gelbėjimosi rato.
 
Knygų pirmą mėnesį neturėjau, tad teko naudotis telefonu, bei rašyti laiškus. Statute nepasakyta, kad būtina rašyti tik laiškus, aš rašydavau savo dienoraštį. Telefonas pasitaikė išmanusis, todėl didelio vargo neturėjau. Kiekvieną kartą sužinodavau ką nors naujo.
 
Pirmą mėnesį Rukloje gyvenome kaip kalėjime. Tarp tų keturių sienų pasijauti toks izoliuotas, o ir tie laisvalaikio užsiėmimai palaipsniui pabosta. Jauti tokia tuštumą aplink, bei didelį norą ištrūkti namo.
 
Nuo antro mėnesio mus slėgę varžtai po truputį atsileido, tad karts nuo karto mus išleisdavo į lauką. Pagrindiniai lauko užsiėmimai būdavo futbolas arba krepšinis. Prie kliūčių ruožo neprileisdavo, kadangi buvo bijoma, kad mes patirsime traumas. Futbolą ir krepšinį žaisdavome ne tik tam, kad žaistumėme, bet ir varžydavomės iš karinių užduočių. Sakykim laimėjęs skyrius nevalo tą vakarą kuopos. Būdavo įdomu, kadangi varžymasis suteikia visai kitą prasmę.
 
Dažnas kareivis laisvalaikiu pasinaudodavo kariškos ekipuotės tvarkymuisi, galvos skutimui. Šiokiadieniais gali neužtekti laiko, tad savaitgaliais plaudavomės kelnes, marškinėlius, kitelius, batus. Skirtingai nei seržantai, kurie naudojosi skalbimo mašinomis, mes tenkinomės ranku darbu. Nuo ūkiško muilo, man pradėjo lupinėtis oda, tačiau tai buvo tik menka bėda, kurios visiškai nesureikšminau. Iš pradžių galvojau, kad neleisdami naudotis skalbimo mašinomis jie mus žemina, bet pagalvojau, kad gerai darė, kadangi rankomis plauti iš tiesų žymiai geriau!

Bendravimas - Geros tarnybos garantas


Bendravimas karinės tarnybos metu buvo svarbiausias visų Bazinių Karinių Mokymų akcentas. Galėjai atsiriboti nuo grupės žiūrėdamas televizorių, skaitydamas knygą ar tvarkydamasis savo daiktus, tačiau anksčiau ar vėliau tekdavo grįžti į savo kambarį, kuriame tavęs laukdavo apie 7~ žmonės. Kiekviename kambaryje būdavo daugmaž po tiek.
 
Man bendrauti sekėsi gerai. Karinės tarnybos metu teko sutikti įvairių žmonių. Reikia nepamiršti, kad į Ruklą suvažiavo iš visų Lietuvos kampų. Savo kuopoje turėjom net vieną latvį, kuris turėdamas Lietuvos pilietybę įgijo teisę atlikti karinę tarnybą Rukloje.
 
Mano kambaryje esantys žmonės buvo ramūs. Nei labai pasikėlę, nei rodo kokius nors agresijos požymius. Visi buvo lygūs, tačiau kartais išlysdavo kai kurių kolegų noras pasidemonstruoti. Vienas su manim tarnavęs asmuo buvo atvykęs iš Vilniaus. Jo brolis tarnauja patrulių būrį.
 
Ištisas laisvo laiko valandas tekdavo klausyti jo liaupsių savo broliui ir kitos nereikalingos informacijos. Pirmą mėnesį jis dar buvo ramus, tačiau laikui bėgant prasidėdavo ištisos serijos noro pasidemonstruoti. Jis viską žinojo, viską suprato. Bėgdamas imitaciniu mūšio lauku norėdavau trinktelėti jam su buože, nes jis paprasčiausiai užknisdavo. Žinot, devyniais iš dešimties atveju jis susimaudavo. Nuo to didelio rašto, išeidavo iš krašto. Su skyriaus draugais jį praminėme "Nato" kariu.
 
Mūsų tarnybos metu instruktoriai taip pavadino tuos, kurie mistiniu būdų sugebėdavo išeiti iš konteksto ribų. Daryk ką nors ne taip ir tave vadins "Nato" kariu. Susimovei orientacinio žygio metu? Neatlikai užduoties iki galo? Viskas, tu "Nato" karys!
 
Man patiko ši sarkazmo formą. Instruktoriai mus matė kaip nuluptus. Jie suprasdavo kokios nuotaikos vyrauja skyriuose, todėl nieko nėra geriau, kai stovinti kuopai blogiečiai gauna į skudurus. Jaučiausi gerai žinodamas, kad mes turime "stogą" viršuje.
 
Per tris mėnesius, kuriuos praleidau Rukloje, nebuvo didesnių muštynių. Pirmas incidentas kilo pirmą savaitę, kai du kareiviai nepasidalino duonos rieke, o antras incidentas kilo po gero mėnesio, kai du kariai apsimėtė akmenimis, o tada paleido į darbą kumščius. Abiem atvejais viskas baigėsi taikiai.
 
Mums nebuvo prasmės dažnai muštis, kadangi, kad ir kaip vienas kito nekęstumėme, mes buvome komanda. Išeidavome į tuos naktinius žygius su tais pačiais žmonėmis, su kuriais ryte apsižodžiavom. Reikėjo pasitikėti vienas kitu, tad tą ir darėm.
 
Ta trijų mėnesiu buitinė gyvenimo dalis parodė kokie gali būti žmonės. Nebuvo taip, kad visi tiesiog entuziastingai kibtų į valymo ir tvarkymo darbus. Buvo tinginių, kurie vengdavo atsakomybės ir nusiplaudavo nuo bet kokios užduoties, buvo ir tų, kurie uoliai viską darė, tačiau dažniausiai tokiais ir naudodavosi gudresni.
 
Kiekvienas naudojo tą banalų posakį: "Jeigu jis nedaro, nedarysiu ir aš!" Mūsų skyrius dažnai būtent todėl ir susipykdavo vakarais, kai reikėdavo valyti kuopą. Niekas nenorėjo valyti tualetų. Būdavo sunku nuspręsti ir pasiskirstyti užduotis. Komandinis darbas kartais užknisdavo ir viskas ko tą naktį norėdavai - bilieto namo.

Saldumynų troškimas. Karinės tarnybos prasmė.


Tarnaudamas Rukloje pamiršau saldėsius. Nors valgykloje buvo tas užkandžių aparatas, kurį karininkai vadindavo bankomatu, tačiau jo nepakako. Kolegos organizuodavo ištisą kontrabandos tinklą, kurio pagalba mūsų spintelėse atsirasdavo įvairių skanėstų. Valgydavome iki soties ir labai džiaugiamės pergudravę sistemą.
 
Per tuos tris mėnesius viskas spėjo atsibosti. Pamažu viskas tapo monotonija. Tas pats vaizdas per langą, tie patys žmonės, tos pačios užduotis. Stebina tai, kad visi atlaikė be didesnių komplikacijų. Esu girdėjęs ne vieną istoriją, kurioje pasakojama apie tai, kad žmonės tiesiog "nupušo" nuo tokio kariško gyvenimo. Tada dar buvo privalomoji karinė tarnyba.
 
Kai rašau naują straipsnį visada savęs klausiu ar buvo verta? Kam man šito reikėjo? Sunku atsakyti, tačiau žinau, kad kiekvienas dalykas žmogų gyvenime grūdina. Nesvarbu kas tai būtų, darbas užsienyje, savanorystė, kelionės. Mes visi tobulėjame, svarbiausia tai priimti ir judėti į priekį. Visų keliai ankščiau ar vėliau pasieks galutinį tašką, bet kol ta diena neatėjo, tiesiog džiaukitės kelione ir semkite bet kokią patirtį.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba trys mėnesiai drastiškų pokyčių
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške

Labai tikiuosi kad neišlaikysi..

Ziauru kai kuriuos temos kurejaus pranesimus is tikruju skaityt. O dar kai pagalvoji, kad daug tokiu ten subege i tas pareigas vien su tokiu poziuriu.. O poto tie patys sedi apsisnargliave ir verkia, kad Lietuvoj gyvent blogai. Pats temos autorius kitam pranesime verkia jau kaip gyvent Lietuvoj su tokiais atlyginimais ir produktu kainom. Tai as turiu tau atsakyma - pradek viska keisti nuo saves, nes del tokio purvino daugumos poziurio mes ir sedim shude. Ir nedrisk verkti, kad Lietuvoj sunku gyvent, nes tu esi to kaltininkas. Tau dar reiketu pasimokyt, nes dirbti atsakingo darbo nevertas dar esi. Privalumas mat kysiai.. :D

Jo, su tais kysiais tai normaliai :lol: Svarbiausia kad labai daug kas taip masto. Dauguma mokosi muitines specialybe vien del to, kad ten atseit daug kysiu moka. Rinktis specialybe pagal tai, kiek ten gausi kysiu, gali tik visiskas dalbajobas. O dar paskui stebimes, kad tiek metu Europos nevykeliai esame

Patinka tavo fraze "kysiai tai privalumas"
 
 
Suprask kad per tokius individus su panasiu mastymu kaip tavo.... issikreipia visa lietuva su visai kysiu emejeis davejeis.
Dvylika klasiu baiges pusantro gabalo gali tureti pradziai visai normaliai.
 
 
 

Privalumas.. gaila kai zmones taip i gyvenima ziuri.

Bet tai fizdauskas nesikeikiant renkam profesija kurioj daugia galimam is kysiu susirinkti as apakes is zmoniu naglumo.
 
Tai gal iskart i seima ponas noretu ?

Su tokiu požiūriu geriau važiuok į užsienį tu, nereik čia tokių... :)

Žmogus uždavė konkretų klausimą, ir tikisi gauti konkretų atsakymą, o ne kamantinėjimą. Jei jau taip nori paklausti, tai klausk per PM (AŽ) .

be turinio ir idejos, manau vertas tiek pat, kaip ir "www.kaunas.pl" ar koks kitas... :D

bent nuotrauka turesi