Dainylo

Jeigu gerai pamenu nika tai IdejosVerslui :) del idomiu ir naudingu straipsniu kuriuos siuo metu turbut tik jis vienas ir teraso :)

Nenoriu art, stengsiuosi uždirbti su savo galvą, kažką sukuriant, stengsiuosi visapusiškai tobulėti. O nuvažiavus į UK ne tik kad netobulėsi, bet tik atbuksi ar net degraduosi (bent jau aš tokios nuomonės), o dėl mašiniuko kaip ir sakiau nešnekam :D
 
Beje ir darbas vasarai bus tik susijęs su mano studijuojama specialybe, kitokio (juodo) tikrai nesiruošiu dirbti.

PASIRUOŠK EURUI: 10 PASLAPČIŲ APIE NAUJĄ VALIUTĄ
Autorius A.Užkalnis
 
šaltinis: http://www.pinigukarta.lt/blog/kolumnistai/pasiruosk-eurui-10-paslapciu-apie-nauja-valiuta
 
Tik dabar kaip suprast dėl tų metalinių keitimo. Čia aš tiesiog neįžvelgiu gilios minties ar kaip? Kodėl keisti 5 ar 2Lt turės būtent apvalindami iki 1euro? Kodėl negalės atiduoti euro centais grąžos? :D Paaiškinkit man kvailam..

Kolkas turėjau tik vieną oficialų darbą. Dirbau UAB 'Metaloidas' (padangų perdirbimo cechas), Šiauliuose, tik per vasaros atostogas. Visų pirmą šita firma turi gan nemažai neigiamų atsiliepimų internete, bet pabandžiau surizikuot, nes neturėjau kito pasirinkimo vasara. :) Gal atsiras kokių Šiauliečių moksleivių/studentų kurie beieškodami darbo kitai vasarai užsuks į šitą temą ir perskaitys, todėl nusprendžiau parašyt kas ten per darbas. (Turėkit omeny, kad ten yra daug darbo liniju, o aš dirbau prie kilimų gamybos, tad rašau iš šitos puses)
 
 
Pliusai:
Gan patogus grafikas (4 dirbamos, 4 laisvos)
Uždirbdavau ~88litus per dieną. (prie kitų linijų bedirbantys žmonės dar daugiau uždirba)
Nesunkus fizinis darbas. (linijoj, kur aš dirbau)
Gavau visus atlyginimus laiku.
Labai malonus, supratingas darbdavys.
 
Minusai:
Dirbamos dvi dienos/dvi naktys, tad reikia laiko priprast.
Darbo diena 12 valandų.
Triukšmas, daug dulkių.
Daug geriančių žmonių darbo metu, tad dirbant linijoj kur bendrai turi dirbti kartu su kitais žmonėmis krenta darbo kokybė ir jeigu nepadarot normatyvo kuris yra vienai darbo dienai - apsikarpo jūsų atlyginimas.
 
 
Iš mano pusės, pliusai nusvėrė minusus ir per vasara užsidirbau tiek, kiek planavau. Dirbom tryse, gan linksmi dėdai man pakliuvo, su kuriais susikalbėjau, tad problemų dėl darbo neturėjom. :)

rimtos bėdos sprendžiamos policijos pagalba o ne savarankiškai.

2009 vasarą su broliu dirbome vienoj privačioje firmoje (man buvo 15, broliui 16). Tėvas buvo prie viršūnėlių, tai dėl įsidarbinimo problemų nebuvo (tiesą sakant, pats ir pasiūlė). Buvome įforminti kaip pagalbiniai darbininkai, tačiau darėme beveik viską, ką ir paprasti. Išmokau tikrai daug - betonuoti, trinkeles kloti, vamdžius tiesti ir t.t Dirbau nuo Joninių iki Žolinės. Per nepilnus 2 mėnėsius gavau ~2k į rankas. Kaip nepilnamečiui ir už tokį trumpą laiką, tikrai labai neblogai. Vienas minusas, kad objektas buvo visiškai kitame miesto gale nei gyvenome (pervažiuoti visą miestą, kad į darbą ateiti 7h, tikrai nėra paprasta užduotis). Darbas išmokė kitaip žiūrėti į žmones, išugdė pagarbą vyresniems (ko tik neprikalbėdavau ten...) ir savarankiškumo bei atsakingumo jausmus.
 
2011 vasarą dirbau Europos Parke. Pradėjau nuo birželio 1, baigiau, taipogi, per Žolinę. Algos skaičiavimas paprastas: pradirbtos dienos*30lt. Į mėnėsį realaii gaudavosi 700 litukų. Įsidarbinau paprastų darbininku, ir tirkai nesiskundžiau. Darbas buvo nuo 9 iki 17,30, su pusvaldanžio (13,00-13,30) pietų pertrauka. Darėm viską - valėm miška, pjovėm žolę, tvarkėm skulptūras, lipdėm naują skulptūrą, tvarkėm sales - buvome vieniteliai (berods, 7) žmonės, kurie rūpinosi Parku, kaip darbininkai. Kolektyvas buvo tikrai draugiškas, nors kartais pasitaikydavo šiokių tokių pykčių. Gyvenau apie 25minutės kelio dviračiu nuo Europos Parko, tad sunkumų, kaip pirmame darbe, nebuvo. Išmokau pjauti medžius su benzo pjūklu, statyti pastolius, šienauti su trimeriu bei dalgiu. Patirtis tikrai labai naudinga, ir tikiuosi, kad pravers ateityje.

Su Pentool arba su kitom standartinėm figūrom pasidaryk liniją ir tada su Texttool paspausk ant jos, kad rašytų pagal jos kontūrą.
 
Plačiau: nuoroda

Gerai dėkui, galbūt netęsiu:)
 
Esi ar nesi geras dizaineris, bet draugiškas patarimas, nebūk pasikėlęs, nes tiesiog tikrai labai kvailai atrodai.

Papildyta :)
 
Jei esi studentas, tai mana, bėdų neturėtų būti. Va, dabar išsimiegojau po šeštadienio nakties, atsikėliau neseniai, ir visą naktį nemiegosiu, bandysiu mokytis. FB tuščias, niekas neblaškys - net geriau man. Grūzo nebuvo, nes muzika girdisi garsiai, o eidamas per sale gali laisvai pajudėti, ir niekas nesakys nieko, nes visas personalas draugiškas, ir kartais net barmenai išjuda iš už baro pašokti ;)
 
 
Pirmam klube kai dirbau, tai su anksčiau minėtų support'ų, su kuriuo gerai sutariam, žaisdavau tokį žaidimą - vienas parodydavo merginą, kitas daugmaž per minutę turėdavo gauti jos numerį. Buvo visiškai nesvarbu ką sakysi, bet esmė buvo gauti. (Stengdavomės nedaryti tokio prikolo, kad tipo "čia mes su draugu žaidžiam tokį žaidimą, man reikia surinkti daug numerių. gal duosi savo?". Kalbindavom, plepėdavom, ir kartais pavykdavo, kartais ne. Mėgstamiausia, ir geriausia mano eilutė būdavo, pasiūlymas pažasti "socialinį žaidimą". Prieini prie merginos, paklausi, ar norėtų pažaisti trumpą žaidimuką, ir jai sutikus (beveik visos sutikdavo) spėji apie ją tris dalykus - amžių, ką studijuoja, ir jos hobį. Vėliau, leidi jai spėti apie save. Labai puikaii prasilaužia ledais, ir numeriukai tiesiog žaibu greičiu atsidurdavo mano rankose. Aišku, iš pradžių strikdavo viskas, bet po kelių vakarų idealiai eidavo ;)

Aš, žinoma, galėjau gyventi ant sauso davinio, per mėn išleisti 50 svarų maistui, niekur neiti, nieko nesipirkti, gyventi pagal darbas-namai-darbas-namai-Lietuvon principą, bet ne to aš atvažiavau. Plius, vežiausi nedaug daiktų, tad iš pradžių algą išleisdavau dar negavęs kitos algos, vėliau pradėjau optimizuoti savo išlaidas, ir gale gavosi taip, kad mano viena alga dar nepajudinta, o ryt jau pervedą dar vieną.
Na, su vakareliais tai tiesa :D Jei mėgsti tūsinti - nepražūsi :)

Žvelgiame kitu kampu į kasininkus.
II DALIS.
Mano devyni mėnesiai Palink‘e pakeitė mano požiūrį į gyvenimą.
 
 
Sveiki kolegos ir draugai, taigi kaip ir žadėjau, pateikiu savo antrą straipsnį apie kasininko darbą ir gyvenimą IKI parduotuvėje.
 
Iš karto pasakysiu,kad IKI parduotuvėje kasininku dirbau devynis mėnesius (2013 08 09-2014 05 09)
Pasistengsiu šioje dalyje tiksliai pasakyti svarbiausius savo momentus ir nuotykius.
Šiame straipsnyje pradėsiu nuo tolimesnio gyvenimo IKI, kas įvyko dirbant IKI nuo 2013 metų gruodžio mėnesio.
 
 
Dar 2013 metų lapkričio 9 dieną pasibaigė mano 3 mėnesių bandomasis laikotarpis dirbant kasininku-pardavėju IKI parduotuvėje. Po bandomojo laikotarpio man pakėlė atlyginimą.Net nedvejodamas dirbau toliau, tam, kad tobulėčiau pardavimų srityje ir įgaučiau dar daugiau patirties. Taigi aš buvau au nebe naujokas, ir jau norėjau, kad klientai ir darbo kolegos mane vertintų ir pripažintų. Kadangi mano darbas buvo visai šalia namų, iki parduotuvės vos kelios minutės,prasidėjo kitoks bendravimas su klientais. Su jais galėjau laisvai bendrauti, ir jie man jau tapdavo kaip draugai, tiesiog nebuvo baimės, kad kils daug konfliktų dėl kainų,aptarnavimo, tų konfliktų vis mažėjo ir mažėjo su laiku,dėlto,kad dauguma klientų tapo man jau kaip pažįstami žmonės,kai kurie net namo kaimynai.
Kalėdų bumas:
Gruodžio mėnesis praslinko pakankamai greitai. Daug klientų prieš šventes,daug nuotaikos gadinimo, daug konfliktų ir bandymų įrodyti,kad aš esu geriausias kasininkas. Štai kas vyko gruodžio mėnesį dirbant IKI. Noras dirbti buvo,troškimas vis toliau ir toliau tobulėti pardavimuose ir klientų aptarnavime.
Sausio mėnesį buvo surengtas parduotuvės susirinkimas, kuris paskatino geriau dirbti. Vadovė pasakė ką konkrečiai turime daryti,ir kaip kokybiškai aptarnauti klientus.
Kadangi kitos kolegės eidavo atostogų jau nuo sausio mėnėsio man tekdavo dirbti nuolat Informacijos kasoje, tekdavo pardavinėti cigaretes, loterijos bilietėlius, priimti alaus butelius, tekdavo daryti grąžinimus. Ta įvairovė darbe nė kiek nedingo, nes vis dar būdavo naujų ir naujų užduočių darbe, norėjosi su kuo daugiau žmonių susipažinti, jaučiau malonumą dirbant tokį darbą. Įgavau patirties bendravime.Visas rajonas pradėjo sveikintis,pradėjo mane vertinti, įgavau populiarumą,kurio ir troškau.
Vasario mėnesio pabaiga ir laukimas atostogų. Atrodo, dirbant informacijoje ir turint daugiau užduočių viskas pamažu krypo į blogesnę pusę. Prasidėjo konfliktai iš niekur su klientais. Kadangi tekdavo jau dirbti nuo 8 val ryte, miego trūkumas, bloga nuotaika, asmenininės problemos skatino visišką nieko nepaisymą. Norėjo kuo greičiau atidirbti tas 3 dienas ir vėl ilsėtis. Krūvis tapo per didelis. Nuolat besikeičiantis grafikas sukėlė daug problemų. Prasidėjo rėkimas ant klientų,savo tiesos įrodymas, ir tiesiog čia išsigelbėjimas buvo mano užsitarnautos atostogos.
Atostogos: Nuo vasario 27 iki kovo 8 išėjau gavau reikiamas dviejų savaičių atostogas savo darbovietėje. Atostogas praleidau kelionėje autobusu, ir Vokietijoje Olandijoje,kad visiškai atitrūkčiau nuo parduotuvės ir pakeisčiau aplinką 360 laipsniu kampu.
Taigi 4-6 darbo mėnesiai (2013 12-2014 02) IKI parduotuvėje - aukso amžius
Kovo 8 dieną pasibaigė mano atostogos ir aš vėl sugrįžau darbą.
Kas atsitiko tada?
Neatpažįstamai subyrėjusi ir pasikeitusi parduotuvė.
Dar paskutinę atostogų diena man paskambino ir pranešė,kad turėsiu dirbti laikinai ne kasoje, o salėje, alkoholio skyriuje. Taip atsitiko,nes mūsų vadovė buvo pakeista, keli darbuotojai atleisti iš salės,o kasininkų buvo pakankamai, net vienai pasiėmus biuletenį, todėl salėje žmonių trūko, jie neturėjo kito pasirinkimo ir privalėjo laikinai mane perkelti į salės darbuotoją. Dirbti salėje, su naujomis užduotimis man visiškai nepatiko, aš tiesiog neesu tinkamas dirbti salėje, man reikėjo bendravimo su klientais, o salėje mažai kas prieidavo net dėl prekės kainos paklausti. Tiesiog ne ta vieta, ne tas darbas, dėlto iškart ir darbinausi į pardavėjus-kasininkus, o ne į salės darbutojus. Salėje teko pradirbti dvi savaites,arba tris pamainas beveik. Atsiradus naujiems darbuotojams salėje,mane gražįno į kasininkus.
Tačiau grįžus kildavo situacijų ar konfliktų darbe,kur mane tempė į dugną. Aš jau atsiminiau visus sveriamų prekių kodus praktiškai, net nesinaudodavau sąsiuviniu ir bukletais. Tiesiog greičiau aptarnaudavau klientus, ir galėjau daugiau laiko skirti bendravimui ar tiesiog trumpam pokalbiui su klientu,ypač kai nebuvo žmonių bumo.
Balandžio mėnesis. Reikėjo pradėti skaičiuoti loterijos bilietus, jų pardavimo statistiką vesti, padaugėjo darbo, o priedo už tai jokio nebuvo.
Atsibodo dirbti. Bardakas vis didesnis parduotuvėje. Nuolat besikeičiantys darbutojais.Tie patys klientai užkniso. Labiausiai tai paveikė Angry birds akcija, ir prašymas duoti žaisliukus už nieką.
Svarbus tapo sprendimų priėmimas. Kam duoti žaisliuko, ko pasigailėti, ar tiesiog griežtai vadovautis akcijos taisyklėmis?
Velykos – Jos buvo praleistos dirbant IKI. Teko dirbti abi šventines dienas.
Tada galutinai nusprendžiau, aš noriu pakeisti darbą. Pasakiau vadovei, pareiškimas išeiti iš esamos darbo vietos buvo priimtas. Aišku, ne su džiaugsmu.
Originalumo trukūmas ir neberadimas įvairovės. Tai labiausiai paskatino ieškoti naujo darbo,ar bent pardavėju-kasininku dirbti jau geresnėje parduotuvėje.
Noras tobulinti įgūdžius kitur. IKI tapo per prasta vieta. Per didelis bardakas, nuolatiniai,vietiniai klientai tapo man rutina, norėjosi naujų kontaktų ir žmonių pažinčių rato.
Suvokimas, kad reikia permainų. Tiesiog pasirodė, kad šitoje parduotuvėje patirties jau pakako, ir ,kad aš galiu susirasti geresnę darbo vietą.
Išėjimas iš IKI – Gegužės 9-Pergalės diena. Tokią diena pasirinkau,kad būtų lygiai 9 mėnesiai atidirbti oficialiai.
Išjėjau, nes žinau, kad aš galėsiu bet kada ten grįžti,nes aš buvau geras darbuotojas,ir įrodžiau tai.
 
Ko aš išmokau IKI?
1)Mandagumo (Kiek ir turėdavau konfliktų, visgi išmokau pasisveikinti,atsisveikinti,išmokau pagarbos, supratimo ir mandaugaus dėmesio klientui ir su šypsena žinoma)
2)Tapau geresniu –nestandartiniu pardavėju. (Nors man ir nesisekė matematika,skaičiavimai mokykloje,ekonomikos žinių neturiu, bet tiesiog paprastai išmokau pasiūlyti ir parduoti klientui grąžintas prekes, kaip pasiūlyti cigaretes, pasiūlyti jiems prekių kokių nereikėdavo tą dieną, išmokau pudrinti smegenis paprasčiau.)
3)Įgavau patirties žmonių santykiuose,o labiausiai bendravime su žmonėmis.
Tiesiog atradau viską paprastume. Pasirodo ne taip ir sunku buvo užmegzti naujas pažintis parduotuvėje,kai gyveni tame pačiame rajone,ir visi tave žino, gali gauti dauguma vizitinių kortelių ir kontaktų,kurie tau pravers gyvenime.
 
Pateikiu savo antrą dalį apie kasininko darbą ir gyvenimą.
Iškart atsiprašau visų forumo dalyvių, kad straipsniukas trumpas, tačiau pasistengiau šį kartą padaryti trumpas išvadas, o ne smulkiai viską aprašinėti iki detalių.
Tikrai Jūs visi suprasite tas priežastis.
Manau padės daugeliui apsispręsti ar verta kaupti patirtį IKI ar ne.
 
Ačiū:) Gero skaitymo:)

Pagal Tavo logiką, užsieniečiui (tarkim, ispanui) nusipirkus žemės sklypą Lietuvoje, tas žemės sklypas tampa Ispanijos Karalystės nuosavybe? Gal puodelį logikos? :)

Pagal Tavo logiką, užsieniečiui (tarkim, ispanui) nusipirkus žemės sklypą Lietuvoje, tas žemės sklypas tampa Ispanijos Karalystės nuosavybe? Gal puodelį logikos? :)

Bonus:
Konfliktai:
 
Tiek pirmame klube, tiek antrame nebuvo apsieita be konfliktų. Pirmame buvo viskas gan ramu, nes per visą klubą buvo gal 10 apsauginių, tad ant kiekvieno kampo buvau daug maž smagu. Tačiau dirbant prie vieno VIP staliuko, prie kurio sėdėjo du rusakalbiai vyriškiai turintys amžiaus bagažą, ir rinkantys man į tėvus, ir taškė 4 JD butelį. Nėra ko slėpti - buvo nusigėrę, todėl dažnai ateidinėjau, pavalydavau, išnešdavau tuščius kolos buteliukus ir pnš, tikėdamasis dosnių arbatpinigių. Eilinį kartą jiems išėjus parūkyti, pavaliau staliuką , nurinkau tuščius kolos butelius ir pasiemiau metalinį bliūdą, kuriame buvo ištirpę ledukai ir plūduriavo tuščias JD butelys.. Viską nunešęs į plovyklą, po kelių minučių grįžau į salę, ir jie mane pasikvietė. Na, galvojau paliks arbatos, ir judės namo. Bet pasirodo ne! <<Aš rusiškai nelabai suprantu, bet kai kalba girtas žmogus, ir dar skambant garsiai muzikai, tai jopapa..>> Nu ir pradėjo jis man kažką sakyti, o aš arba neišgirstu per garsią muziką, arba nesuprantu dėl savo rusų kalbos nemokėjimo gero. Galop po kokių 5 minučių jis sugebėjo man paaiškinti, kad aš nunešiau pusę JD butelio. Pasakiau, kad netiesa, nes butelys buvo tuščias ir plūduriavo apverstas. Jis su manimi kategoriškai nesutiko, ir išvadinęs mane vagimi, liepė nueiti į ofisą, atsisukti kameras, pažiūrėti kaip aš išnešu pusę butelio gėrimo ir nupirkus jiems pilną butelį atsiprašyti dar. Kadangi buvau 100% tikras, kad butelys buvo tuščias, kurį laiką to staliuko vengiau. Vis gi po kokių 20 minučių teko prieiti ir vėl gavau klausimą, tokį patį: atsisuk kameras, atsiprašyk, atnešk butelį. Pagalvojau, kad nėr ko man čia vargti dėl jų, tad nuėjau prie apsauginio, pasakiau situaciją, kad agresyviai elgiasi, ir po kelių minučių girtas ruselis su savo koelga jau judėjo iš klubo už parankių.
Antrame klube, dirbdamas rūbinėj pirmą dieną irgi apturėjau konfliktą-teisinę diskusiją. Atėjęs girtas klientas reikalavo paduoti jo striukę. Žetono neturėjo, tačiau puikiai atsiminė, kad atėjo prieš 2 valandas su 3 draugais ir striukes pakabino kartu. Paprašiau žetono. Sako: neturiu, bet mano striukė raudona, mes atėjom prieš porą h su keliais draugais. Iš tiesų man yra visiškai neįdomu, kada klientas atėjo, kokią striukę vilkėjo, tol, kol jis man neduoda žetono, aš jam neduodu striukės. Neturi žetono - susimoki. Kai atsisakiau paduoti striukę be žetono, jis pareikalavo įleisti į vidų, arba jis parašys pareiškimą. Pasiūliau parašyti pareiškimą, nes buvo smalsu, ką jame parašys gero. Paskui pakeitė savo nuomonę, ir paklausė manęs, koks UAB'o pavadinimas, nes skambins policijai. Gražiai paklausiau, ar nežino į kokią vietą atėjo. Pradėjo nervintis, ir dar kartą paklausę, koks UAB'o pavadinimas. Pasiūliau pasižiūrėti Juridinių Asmenų Registre, kadangi informacija yra vieša ir visiems prieinama. pradėjo garsiai piktintis, kad mandarvoju labai, grąsino, kad aš nebedirbsiu čia. Pasiūliau pasikviesti apsaugą, kad mane išprašytų, jei aš taip nemandagaii elgiuosi. Atėjo su apsauginiu, ir nupiešęs situaciją, kad "jo nuosavybė yra sulaikyta, todėl jis skambins policijai" vėl reikalavo kad atiduočiau jo striukę. Apsauginis vėl pasiūlė duoti žetoną. Klientas pažadėjo, kad ir apsauginis čia nebedirbs. Po minutės kliento nebebuvo, o apsauginis grįžo į savo darbo vietą, išvedęs jį laukan.

Papildyta :)
 
Jei esi studentas, tai mana, bėdų neturėtų būti. Va, dabar išsimiegojau po šeštadienio nakties, atsikėliau neseniai, ir visą naktį nemiegosiu, bandysiu mokytis. FB tuščias, niekas neblaškys - net geriau man. Grūzo nebuvo, nes muzika girdisi garsiai, o eidamas per sale gali laisvai pajudėti, ir niekas nesakys nieko, nes visas personalas draugiškas, ir kartais net barmenai išjuda iš už baro pašokti ;)
 
 
Pirmam klube kai dirbau, tai su anksčiau minėtų support'ų, su kuriuo gerai sutariam, žaisdavau tokį žaidimą - vienas parodydavo merginą, kitas daugmaž per minutę turėdavo gauti jos numerį. Buvo visiškai nesvarbu ką sakysi, bet esmė buvo gauti. (Stengdavomės nedaryti tokio prikolo, kad tipo "čia mes su draugu žaidžiam tokį žaidimą, man reikia surinkti daug numerių. gal duosi savo?". Kalbindavom, plepėdavom, ir kartais pavykdavo, kartais ne. Mėgstamiausia, ir geriausia mano eilutė būdavo, pasiūlymas pažasti "socialinį žaidimą". Prieini prie merginos, paklausi, ar norėtų pažaisti trumpą žaidimuką, ir jai sutikus (beveik visos sutikdavo) spėji apie ją tris dalykus - amžių, ką studijuoja, ir jos hobį. Vėliau, leidi jai spėti apie save. Labai puikaii prasilaužia ledais, ir numeriukai tiesiog žaibu greičiu atsidurdavo mano rankose. Aišku, iš pradžių strikdavo viskas, bet po kelių vakarų idealiai eidavo ;)

Bonus:
Konfliktai:
 
Tiek pirmame klube, tiek antrame nebuvo apsieita be konfliktų. Pirmame buvo viskas gan ramu, nes per visą klubą buvo gal 10 apsauginių, tad ant kiekvieno kampo buvau daug maž smagu. Tačiau dirbant prie vieno VIP staliuko, prie kurio sėdėjo du rusakalbiai vyriškiai turintys amžiaus bagažą, ir rinkantys man į tėvus, ir taškė 4 JD butelį. Nėra ko slėpti - buvo nusigėrę, todėl dažnai ateidinėjau, pavalydavau, išnešdavau tuščius kolos buteliukus ir pnš, tikėdamasis dosnių arbatpinigių. Eilinį kartą jiems išėjus parūkyti, pavaliau staliuką , nurinkau tuščius kolos butelius ir pasiemiau metalinį bliūdą, kuriame buvo ištirpę ledukai ir plūduriavo tuščias JD butelys.. Viską nunešęs į plovyklą, po kelių minučių grįžau į salę, ir jie mane pasikvietė. Na, galvojau paliks arbatos, ir judės namo. Bet pasirodo ne! <<Aš rusiškai nelabai suprantu, bet kai kalba girtas žmogus, ir dar skambant garsiai muzikai, tai jopapa..>> Nu ir pradėjo jis man kažką sakyti, o aš arba neišgirstu per garsią muziką, arba nesuprantu dėl savo rusų kalbos nemokėjimo gero. Galop po kokių 5 minučių jis sugebėjo man paaiškinti, kad aš nunešiau pusę JD butelio. Pasakiau, kad netiesa, nes butelys buvo tuščias ir plūduriavo apverstas. Jis su manimi kategoriškai nesutiko, ir išvadinęs mane vagimi, liepė nueiti į ofisą, atsisukti kameras, pažiūrėti kaip aš išnešu pusę butelio gėrimo ir nupirkus jiems pilną butelį atsiprašyti dar. Kadangi buvau 100% tikras, kad butelys buvo tuščias, kurį laiką to staliuko vengiau. Vis gi po kokių 20 minučių teko prieiti ir vėl gavau klausimą, tokį patį: atsisuk kameras, atsiprašyk, atnešk butelį. Pagalvojau, kad nėr ko man čia vargti dėl jų, tad nuėjau prie apsauginio, pasakiau situaciją, kad agresyviai elgiasi, ir po kelių minučių girtas ruselis su savo koelga jau judėjo iš klubo už parankių.
Antrame klube, dirbdamas rūbinėj pirmą dieną irgi apturėjau konfliktą-teisinę diskusiją. Atėjęs girtas klientas reikalavo paduoti jo striukę. Žetono neturėjo, tačiau puikiai atsiminė, kad atėjo prieš 2 valandas su 3 draugais ir striukes pakabino kartu. Paprašiau žetono. Sako: neturiu, bet mano striukė raudona, mes atėjom prieš porą h su keliais draugais. Iš tiesų man yra visiškai neįdomu, kada klientas atėjo, kokią striukę vilkėjo, tol, kol jis man neduoda žetono, aš jam neduodu striukės. Neturi žetono - susimoki. Kai atsisakiau paduoti striukę be žetono, jis pareikalavo įleisti į vidų, arba jis parašys pareiškimą. Pasiūliau parašyti pareiškimą, nes buvo smalsu, ką jame parašys gero. Paskui pakeitė savo nuomonę, ir paklausė manęs, koks UAB'o pavadinimas, nes skambins policijai. Gražiai paklausiau, ar nežino į kokią vietą atėjo. Pradėjo nervintis, ir dar kartą paklausę, koks UAB'o pavadinimas. Pasiūliau pasižiūrėti Juridinių Asmenų Registre, kadangi informacija yra vieša ir visiems prieinama. pradėjo garsiai piktintis, kad mandarvoju labai, grąsino, kad aš nebedirbsiu čia. Pasiūliau pasikviesti apsaugą, kad mane išprašytų, jei aš taip nemandagaii elgiuosi. Atėjo su apsauginiu, ir nupiešęs situaciją, kad "jo nuosavybė yra sulaikyta, todėl jis skambins policijai" vėl reikalavo kad atiduočiau jo striukę. Apsauginis vėl pasiūlė duoti žetoną. Klientas pažadėjo, kad ir apsauginis čia nebedirbs. Po minutės kliento nebebuvo, o apsauginis grįžo į savo darbo vietą, išvedęs jį laukan.

Sveiki. Kadangi šiandien laukia bemiegė naktis, nusprendžiau papasakoti apie savo labai trumpą patirtį dirbant naktiniame klube. Nors dirbau tik dvi savaites, ir išėjau dėl asmeninių priežąsčių, bet užsidirbau gan nemažai kaip per tokį laikotarpįir įgyjau naudingos patirties. Bet a[ie viską iš pradžių.
 
Darbo susiradimas.
 
Kaip, galbūt, kai kurie yra skaitę, esu vasarą praleidęs Škotijoje, dirbdamas fabrike. Taigi grįžęs po jos, tvarkiausi savo CV, papildžiau, gražiai apipavidalinau ir tik baigęs redaguoti (pamenu buvo antradienio vakaras, rugsėjo pradžia) FB'e pamačiau, kad vienas lankomiausiu naktinių klubų Vilniuje ieško salės darbuotojo (floorstaff, barboy - kaip pavadinsi, taip nepagadinsi). Kadangi buvau ką tik baigęs savo CV, parašiau jiems į email, prikabinau CV, ir laukiau. Trečiadienį važiuojant į universitetą, apie 8 valandą ryto sulaukiau skambučio - laba diena, gavome jūsų CV, mums patikote, ar galite po pietų ateiti į pokalbį. "Why not?" pagalvojau. Taigi po pietų aš jau Vilniaus centre, sulaukiu administratorės, įeiname į klubą, papasakoja ką reikės daryti, kada ateiti į darbą, kada išeiti, ir kitas darbo smulkmenas. Klausia kada galiu pradėti? - Sakau: nors ir šiandien. Bet tą dieną nereikėjo (trečiadienį) tad pasakė, kad būčiau ketvirtadienį 15h. Perspėjau kad galėsiu būti tik apie 17h, kadangi turiu reikalų universitete. Jai tiko, viską sutarėm, ir išsiskyrėm.
 
Darbo rutina.
 
Taigi grafikas gana aiškus - ketvirtadieniai ateiti 15h, penktadieniais ir šeštadieniai - 20h. Klubas dirba 23:00-06:00 tad man buvo šiek tiek keistoka kam taip anksti atsigrūsti reikia. Pasirodo, ketvirtadienis - sanitarinė diena, todėl daugiau nei 8h turime tvarkyti VISKĄ - šveisto sofas odine, tvarkyti rūkyklą, blizginti staliukus ir etc. Administratorė pedantė, tad labai nekažką. Pabraukia ranka per staliuką, stelažą ar sienas - randa dulkių, viską per naujo turi valyti. Viską susitvarkę, išsiblizginę, apie 22:00 turėdavome sunešti gėrimus į barus. Kadangi barai būdavo 2, o mes 4 - tai viską susitvarkydavome gana greitai - per maždaug pusvalandį sunešdavome visas gaiviųjų gėrimų dėžes, alkoholį ir etc. Sunešę barą, gaudavome pertrauką iki 23:30. Per tą laiką galėdavome pavalgyti, parūkyti, galvą grynam ore pravėdinti. Pusę 12 jau reikėdavo būti salėse, ir pradėti prižiūrėti tvarką. Kadangi, kaip minėjau, buvome 4, tai vienas support'as prižiūrėdavo pagrindinį barą (nešdavo stiklines, ledukus etc) kitas shotų barą (analogiškai) o likę du - VIP sofutes ir rūkyklą. Kadangi buvo trys VUP zonos, tai aš pasiėmiau dvi VIP zonas, o kolegai palikau vieną VIP'ą ir rūkyklą, mano darbas buvo gana aiškus - vaikštai po salę, prižiūri savo zoną, surinkinėji tuščias stiklines, butelius, kur šlapia - ten pavalai. Kadangi juodo darbo nebijau, tai man sunku nebuvo. Plius, kadangi klubas gan populiarus, tai kiekvieną darbo naktį sutikdavau kokį nors pažįstamą ar net kelis, bendraudavau su klientais ir panašiai. Apie 5 ryto liaudies pradėdavo mažėti, tai buvo galima lengviau atsipūsti, pradėti rimčiau tvarkytis - sofutes išsiplauti, kad kitą dieną nereikėtų, pagalves susirinkti ir etc.
 
Tvarkymasis
 
Sunkiausia ir labiausiai nervinusi darbo dalis. Nesvarbu, kad turi savo zoną, ir atsakai už ją, tačiau po klubo darbo laiko visi turi dirbti solidariai - tiek barmenės, tiek supportai išeina kartu. Tad barmenės susineša barą atgal, išsivalo baro grindis, viską susišluoja, priduoda pinigus adminei ir laukia kitų. Tuo tarpų supportai turi išvalyti rukyklą (dviese išvalydavome per 1 valandą, tačiau kartais adminė rasdavo prie ko nors prisiknisti). Toliau - konfeti šlavimas. Net nebežinau kada lengviau jį šluoti - ar kai jis būna sausas, ar kai sulaistytas įvairiais kokteiliais. Tačiau iššluoti reikėdavo, tad keikdavausi juodai, jei tekdavo šluoti man. Nors klubas užsidarydavo 6 ryto, išeidavome kažkur 8, kartais net vėliau. Grįžti namo, pamiegi - 8 vakaro vėl klube.
 
Finansinė pusė.
 
Per 2 savaites algos gavau apie 350 litų. Nelabai pats supratau kodėl tiek, ir ne daugiau, ar mažiau. Nors darbo sutartyje buvo nurodytas valandinis atlyginimas, tačiau nesutapo nė su vienu mano skaičiavimu (skaičiavau grynas klubo darbo valandas, ir dauginau iš pradirbtų dienų, skaičiavau realaus darbo valandas - nuo kada atėjau į klubą, iki kada išėjau ir dauginau iš darbo dienų, ir optimalaus - nuo kada turėjau ateiti, iki klubo užsidarymo, ir dauginant iš darbo dienų.). Adminės paklausęs, kodėl gavau būtent tokią sumą - nesugebėjo nieko dorai paaiškinti, apart to, kad "kiek pasakė, tiek ir daviau". Kas liečia arbatą - kiekvieną naktį barmenes atidėdavo tam tikrą sumą nuo savos arbatos, sumesdavo į krūvą, ir mes pasidalindavome 4-iese. Arbatpiniagiai svyravo nuo 30 iki 50 litų už vakarą. Tačiau kartais pavykdavo pasidaryti ir asmeninių arbatpinigių - dažnai vaikštai prie VIP staliukų, tvarkai jais, pavalai kai išpila gėrimus dažnai, ir jie atsidėkoja - vieni monetomis, kiti kupiūromis. Didžiausia arbata nuo vieno stalo - 50 litų. Tad bendrai paėmus, tiek alga, tiek arbata per 2 savaites buvo apylygės, ir uždirbau apie 700 litų.
 
Kolegos
 
Žmonių buvo daug - 3 valytojos, 4 supportai, apie 8-10 barmenių ir ~10 apsauginių. Valytojos buvo vriednos - cigaretes palikęs ant stalo, galėdavai jų nersati (ne tai, kad vieną pasiimtų, bet visą pakelį pasisavina) dažnai išgerindėavo. Supportai - vienas labai maladec bahūriukas, su juo, nors ir nedirbu, bet vis dar palaikau bendravimą. Kiti - dirbę atmestinai, ir mano žiniomis ten nebedirba. Barmenės -vienos draugiškos, kitos ne. Buvo viena pažįstama iš anksčiau, bet irgi išėjo. Su keliomis susibendravome, kitų iki šiol nemėgstu. Apsauginiai - nors ir atrodo agresyviai, tačiau iš tikro labai malonūs žmonės, yra apie ką pakalbėti su jais.
 
 
 
Taigi, dėl nesuderinamumo su mokslai (kai baigi darbą penktadienį ryte 8 valandą, ir tau reikia būti 9h univere, ir išklausyti 3 paskaitas po 2h nemieogjus, jauti kaip šarikai galvoje pradeda atsisukinėti. Taigi vien dėl negalėjimo dirbti ir suderinti mokslo su darbu teko išeiti. Kas labai pradžiugino, kad prieš pasirašant popierius visus, paskambino adminė, ir pasakė, kad norėtų mane turėti, jei nedirbčiau ketvirtadieniais, ale padarytų man išimti. Pasakiau, kad jei jai reikia paplidomo žmoguas tik šiam savaitgaliui, laisvai galiu padirbti, nenumirsiu. Tačiau ji atšovė, kad žmogų jai rasti ne bėda, tačiau jai patiko kaip gerai aš dirbau, ir nori turėti mane vien dėl to. Ką gi, negalėjau skųstis, turint omeny, kaip stengiausi.
 
Kitas klubas
 
Istorija būtų baigta, bet dar yra ką papasakoti. Prieš keletą savaičių draugo FB sienoje pamačiau, kad jis ieško žmogaus, kuris galėtų padirbti barboy'umi kitam naktiniame klube vietoj jo, kadangi pats negali dirbti, nes dėl univero studijų turi būti Kaune. Taigi, parašiau jam, pasakiau, kad galiu padirbėti, ir ketvirtadienį buvau klube apsitarti dėl visų detalių. Viską sutarėm, pasakė ką reikės daryti, iki kelių dirbsim ir etc. Ateiti į darbą - 9 vakaro, kai klubas atsidaro 10 vakaro. tai buvo mano ausims, palyginus su pirmuoju klubu.Darbas buvo kiek kitoks nei pirmajame klube - dirbau vienas, aprūpinti stiklinėmis ir laimu bei mėtomis turėjau 2 barus, ir turėjau tik nurinkti stiklines kur rasdavau. Barmenai prikolni nesiprandavo dėl nieko - kai pagrindiniame bare beveik baigėsi stiklinės, ir aš laksčiau pirmyn-atgal jas nešiodamas, man pasakė: Nesiparink seniuk, matai, dar turiu 2 stiklines, žmonės norės išgerti - palauks. Palyginus su pirmu klubu, kur buvo pastovi įtampa, čia dirbti buvo vienas malonumas. Prieš ateinant čia, draugas, kurį pakeičiau, pasakė, kad palyginus su ankstesne darboviete čia bus labai lengva: palyginus su pirmu klubu, čia lengvas pasivaikščiojimas bus. Darbo pabaiga - nenuspėjama. Kadangi klubas closing time neturi, tuo naudojasi ir džiaugiasi likę Vilniaus barmenai, kurie ten eina tūsinti po savo darbo. Tad 6 ryto dar sveikiniesi su klientais, o atsisveikinti pradedama apie 8-9 ryto. Nuo baro nuneši visas nešvarias stiklines, baro gumas, pasimi algą, ir eini namo. Jei greit sukiesi - per 15 minučių gali išeiti namo.
 
Papildymas: Šį penktadienį sulaukiau skambučio. Skambino antrojo klubo administratorė, ir klausė, ar esu suplanavęs savaitgalį. Atsakiau, kad priklausomai nuo to, ko jai reikia, galiu bandyti koreguoti savo planus. Norėjo, kad padirbėčiau to klubo rūbinėje. Kadangi kalbėjo šiek tiek desperatiškai, sutikau. Darbas kaip ir aiškus - ateini 10-15 minučių prieš atsidarant klubui, susitvarkai rūbinės žetonus, pasiruoši kaip viskas tau patogiau, ir dirbi. Tik tie žmonės, kur dirbo ties rūbinės projektu, turbūt nepagalvojo, kad 9 pakopų laipteliai rūbinėje nėra labai malonu. Iš pradžių nesijaučia jų, bet kai reikia nusileisti ir pakilti kelis tūkstančius kartu per naktį, ryt jaučiasi labai gerai. Rūbinė nėra didelė, vietos praeiti nebuvo daug, kabyklos buvo viena šalia kitos, tad kai sukabini daug striukių dviem aukštais, paskui būna labai sunku ištraukti tas, kurios būna toliausiai nuo praėjimo, ir dar uždengtos kitomis. Kadangi žetonų skaičius nesiekė 200, o lankytojų buvo LABAI daug, tai teko suktis iš padėties, ir kabintis atėjusiu kartu striukes ant vieno kabliuko, kad dar labiau apsunkino aukščiau minėta padėtį. Būdavo labai sunku, kai supainiodavai numeriukus. Duoda žmogus striuke, tu paduodi jam numeriuką, ir leidiesi žemyn pakabinti striukės. Nusileidęs supranti, kad ant to numeriuko jau yra pakabinta kažkieno striukė, ir pradedi galvoti "Pareik, Antanai, ant švenčių...". Daug kas pameta numeriukus - tada susimoka 20 litų, kurie eina ne į rūbininko kišenę, ir apibūdinę savo striukę, ir pasakę kas yra kišenėse užeina pas mane ieškotis. Per vakarą tokių būna 5-7. Kitas atvejis - pameta numeriuką, ir jau yra per girti, kad nupasakotų, kaip atrodo jų striukė. Tokiems striukių neduodavau, ir turėdavo laukti iki galo (8 ryto) arba eiti namo be striukių, ir atsiimti jas kitą dieną (viena mergina taip buvo palikusi kompo tašę, telefoną, dvi striukes, ir smigusi tualete).
 
Kas liečia arbatpiniagius - nesvarbu kur dirbi, juos gauti galimybė visada yra. Pirmą savaitę dirbdamas barboy'um iš klientų negavau arbatos, tačiau barmenai numetė 10 litų, tai kaip ir geriau nei nieko. Rūbinėj - atvirkščiai. Užsieniečiai beveik visada palieka monetų - litą arba du. Lietuviai - išimtinais atvejais. Viena kompanija, atėjusi apie 7 ryto, už 4 striukes paliko 10 litų arbatos. Vienas bahūras, neradęs savo žetono, tačiau nusileidęs pas mane, ir neradęs savo striukės, paliko 20 litų. Bjauriausi tie, kur ateina, numeta belekaip striukė, ir laukia, kol juos aptarnaus. Nei "labas", nei "ačiū" - pagarbos nulis. Tačiau būna tokių, kurie ateina, pasisveikina, mandagiai paklausia kaip sekasi, padėkoja, ir palieka arbatos.
 
Tad chebra, kai einat į klubą, nepagailėkit lito-kito personalui, kuris jus aptarnauja - ar tai rūbininkas, ar barmenas, ar floorstaff'as. Vistiek išleisite kelis šimtus, o darbuotojai taip prisiduria prie algos kapeiką-kitą. Kalbant apie tikslesnius skaičius - per savaitgalį arbatos gavau daugiau negu algos. Skaičiaus tikslaus nesakysiu, bet pilnam bakui kuro, ir geram puslitriui degtinės užtektų ;)
Tai tiek mano trumpos ir klubinės darbo patirties, laukiu klausimų :)
 
Kiti straipsniai:
 
Darbas picerijoje
 
Darbas kavinėje
 
Vasara Edinburgo faktoriuje

Sveiki. Nežinau ar kas nors spėjo pastebėti, tačiau šiandien mano paskyra buvo pavogta. važiuodamas namo gavau telefonu pranešimą į email apie prašomą slaptažodžio priminimą, o po kokių keturių minuičių ir pakeistą slaptažodį. Nuoširdžiai sakau, kad neįsivaizduoju kaip kažkas gavo mano emailo slaptažodį, nes aš jo seniai nenaudoju ir pasidaręs redirect mail'ą į pagrindinį emailą. Grįžęs namo prisijungiau, iškart sukūriau temą kad galimai pavogta paskyra. Regis jokių bėdų su paskyrą nebuvo, tačiau dėl visa ko sukūriau pagabs bilietą, nurodydamas kad galimai pavogta paskyra, taip pat palikau AŽ administratoriui Tadui, kad galimai pavogta paskyra. Paskui dėl visa ko užėjau į žinutes ir radau išsiųstas kelias žinutes, kad perka/keičia/parduoda valiutą. Iškart tiem žmonėms parašiau, kad paskyra pavogta, ir nedarytų sandorių jokių. Tačiau žmogus, pavogęs paskyrą tas žinutes ištrynė, ir žmonės nesužinojo tos informacijos (nebent jos ištrintos tik iš mano pusės, o pas juos matomos yra, nežinau). Tačiau iškilo klausimas - kam reikalinga funkcija ištrinti vieną žinutę iš viso susirašinėjimo? Arba palikti galimybę ištrinti tik kad nematytų tas kuri siuntė, o pas gavėja ji liktų, arba nebūtų galimybės ištrinti atskirų žinučių visai. Dėl šitokios spragos vienas žmogus jau prarado pinigus (aų jam parašiau, kad paskyra pavogta, bete vagišius, spėju, ištrynė tą žinutę), kitas, ačiū dievui pamatė temą.
 
Taip pat noriu pasibjaurėti forumo narių pasyvumu - sukūriau temą, kad pavogta paskyra, ir NĖ VIENAS nesugebėjo uždėti neigiamo atsiliepimo man. O paskui verkist man, kad apgavau jus, kai ėmiausi visų įmanomų priemonių perspėti jus, kad paskyra pavogta. YPATINGAS AČIŪ forumiečiams "Nemokamas mygtukas" ir "epsaitas", su kuriais susiekes per skye pasakiau bėdą, ir vienas pacitavo mano pranešimą, kad vagišius redagavęs mano originalų pranešimą neištrintų informacijos (o jis tą ir padarė), bei "epsaitas", kuris uždėjo man neigiamą atsiliepimą. Vien tik temos ir atsiliepimo dėka buvo neįvykdyti du apgaulingi sandoriai - ačiū šiems nariams.
 
Trečias punktas, kuris manau yra svarbus: dalis forumiečių perka valiuta, didesnė dalis jos neperka, ir nesiruošia pirkti (tarp jų ir aš). Mano siūlymas būtų, kad būtų koks nors ženkls (prierašas, kurio pats narys negali panaikinti be adminų žinios, ar dar kas nors), rodantis, kad valiutos neperku, ir bet koks valiutos pirkimas gali būti pavogtos paskyros ženklas. Pradžiai tiek, gal pridursiu daugiau vėliau.
 
Taip pat pridedu man žinomus duomenis apie apgaviką:
 
IP: 193.235.73.194
Galimai kur nors figuruojantis emailas (buvo prašymas nurodyti jį paskirtyje): [email protected]
Sąskaitos numeriai yra konfidenciali informacija, todėl jos nenurodysiu niekam, išskyrus teisėsaugos pareigūnams arba adminsitracijai. Pats bandysiu kaip nors sužinoti sąskaitos savininko vardą ir pavardę, ir parašysiu pareiškimą.
Kas liečia žmogų, kurį apgavo per mano paskyrą: pinigų aš negražinsiu.Buvo pakankamai informacijos (tema, atsiliepimas), kurias pardavėjas turėjo matyti, ir informacija, kurią būdamas protingas, galėjo numanyti (niekada nepirkęs valiutos asmuo perka ją dideliais kiekiais, nepatikrinęs nei tapatybės, nei dar ko nors).
Klausimas adminsitracijai - kaip taip atsitiko, kad buvo sužinotas mano emailas?Ar paspaudus "pamiršau slaptažodį" yra nurodomas el.paštas į kurį bus nusiųstas patvirtinimas? Ar yra kokia kita spraga, kaip tretieji asmenys sužinojo ar galėjo sužinoti konfidencialią informaciją, kurios aš neskelbiau?
 
Taip pat prašau adminsitracijos panaikinti siltį "buvęs slapyvardis" kadangi pagal ją kai kuriais atvejais galima atsekti žmogaus el. pašto adresą.

Tai buvo įspėjimas dėl atvejų, kai su nariais per Skype susisiekdavo sukčiai, apsimesdami administratoriais ir prašydami pasikeisti savo slaptažodį į jų nurodytą.
 
 
Taip, tai pagrindinė priežastis, apie kurią Mykolas man dar prieš kelis mėnesius minėjo.
 
Be to, šiandien buvo įdiegtas SSL (nuo šiol visi Uždarbis.lt puslapiai prasideda su httpS://) ir sugriežtinti saugumo nustatymai (tiek forumo varikliuko, tiek serverio lygyje) – tad visų slaptažodžiai bus sukurti jau po "saugumo uždanga", kurios seniai trūko.

Sveiki. Kadangi šiandien laukia bemiegė naktis, nusprendžiau papasakoti apie savo labai trumpą patirtį dirbant naktiniame klube. Nors dirbau tik dvi savaites, ir išėjau dėl asmeninių priežąsčių, bet užsidirbau gan nemažai kaip per tokį laikotarpįir įgyjau naudingos patirties. Bet a[ie viską iš pradžių.
 
Darbo susiradimas.
 
Kaip, galbūt, kai kurie yra skaitę, esu vasarą praleidęs Škotijoje, dirbdamas fabrike. Taigi grįžęs po jos, tvarkiausi savo CV, papildžiau, gražiai apipavidalinau ir tik baigęs redaguoti (pamenu buvo antradienio vakaras, rugsėjo pradžia) FB'e pamačiau, kad vienas lankomiausiu naktinių klubų Vilniuje ieško salės darbuotojo (floorstaff, barboy - kaip pavadinsi, taip nepagadinsi). Kadangi buvau ką tik baigęs savo CV, parašiau jiems į email, prikabinau CV, ir laukiau. Trečiadienį važiuojant į universitetą, apie 8 valandą ryto sulaukiau skambučio - laba diena, gavome jūsų CV, mums patikote, ar galite po pietų ateiti į pokalbį. "Why not?" pagalvojau. Taigi po pietų aš jau Vilniaus centre, sulaukiu administratorės, įeiname į klubą, papasakoja ką reikės daryti, kada ateiti į darbą, kada išeiti, ir kitas darbo smulkmenas. Klausia kada galiu pradėti? - Sakau: nors ir šiandien. Bet tą dieną nereikėjo (trečiadienį) tad pasakė, kad būčiau ketvirtadienį 15h. Perspėjau kad galėsiu būti tik apie 17h, kadangi turiu reikalų universitete. Jai tiko, viską sutarėm, ir išsiskyrėm.
 
Darbo rutina.
 
Taigi grafikas gana aiškus - ketvirtadieniai ateiti 15h, penktadieniais ir šeštadieniai - 20h. Klubas dirba 23:00-06:00 tad man buvo šiek tiek keistoka kam taip anksti atsigrūsti reikia. Pasirodo, ketvirtadienis - sanitarinė diena, todėl daugiau nei 8h turime tvarkyti VISKĄ - šveisto sofas odine, tvarkyti rūkyklą, blizginti staliukus ir etc. Administratorė pedantė, tad labai nekažką. Pabraukia ranka per staliuką, stelažą ar sienas - randa dulkių, viską per naujo turi valyti. Viską susitvarkę, išsiblizginę, apie 22:00 turėdavome sunešti gėrimus į barus. Kadangi barai būdavo 2, o mes 4 - tai viską susitvarkydavome gana greitai - per maždaug pusvalandį sunešdavome visas gaiviųjų gėrimų dėžes, alkoholį ir etc. Sunešę barą, gaudavome pertrauką iki 23:30. Per tą laiką galėdavome pavalgyti, parūkyti, galvą grynam ore pravėdinti. Pusę 12 jau reikėdavo būti salėse, ir pradėti prižiūrėti tvarką. Kadangi, kaip minėjau, buvome 4, tai vienas support'as prižiūrėdavo pagrindinį barą (nešdavo stiklines, ledukus etc) kitas shotų barą (analogiškai) o likę du - VIP sofutes ir rūkyklą. Kadangi buvo trys VUP zonos, tai aš pasiėmiau dvi VIP zonas, o kolegai palikau vieną VIP'ą ir rūkyklą, mano darbas buvo gana aiškus - vaikštai po salę, prižiūri savo zoną, surinkinėji tuščias stiklines, butelius, kur šlapia - ten pavalai. Kadangi juodo darbo nebijau, tai man sunku nebuvo. Plius, kadangi klubas gan populiarus, tai kiekvieną darbo naktį sutikdavau kokį nors pažįstamą ar net kelis, bendraudavau su klientais ir panašiai. Apie 5 ryto liaudies pradėdavo mažėti, tai buvo galima lengviau atsipūsti, pradėti rimčiau tvarkytis - sofutes išsiplauti, kad kitą dieną nereikėtų, pagalves susirinkti ir etc.
 
Tvarkymasis
 
Sunkiausia ir labiausiai nervinusi darbo dalis. Nesvarbu, kad turi savo zoną, ir atsakai už ją, tačiau po klubo darbo laiko visi turi dirbti solidariai - tiek barmenės, tiek supportai išeina kartu. Tad barmenės susineša barą atgal, išsivalo baro grindis, viską susišluoja, priduoda pinigus adminei ir laukia kitų. Tuo tarpų supportai turi išvalyti rukyklą (dviese išvalydavome per 1 valandą, tačiau kartais adminė rasdavo prie ko nors prisiknisti). Toliau - konfeti šlavimas. Net nebežinau kada lengviau jį šluoti - ar kai jis būna sausas, ar kai sulaistytas įvairiais kokteiliais. Tačiau iššluoti reikėdavo, tad keikdavausi juodai, jei tekdavo šluoti man. Nors klubas užsidarydavo 6 ryto, išeidavome kažkur 8, kartais net vėliau. Grįžti namo, pamiegi - 8 vakaro vėl klube.
 
Finansinė pusė.
 
Per 2 savaites algos gavau apie 350 litų. Nelabai pats supratau kodėl tiek, ir ne daugiau, ar mažiau. Nors darbo sutartyje buvo nurodytas valandinis atlyginimas, tačiau nesutapo nė su vienu mano skaičiavimu (skaičiavau grynas klubo darbo valandas, ir dauginau iš pradirbtų dienų, skaičiavau realaus darbo valandas - nuo kada atėjau į klubą, iki kada išėjau ir dauginau iš darbo dienų, ir optimalaus - nuo kada turėjau ateiti, iki klubo užsidarymo, ir dauginant iš darbo dienų.). Adminės paklausęs, kodėl gavau būtent tokią sumą - nesugebėjo nieko dorai paaiškinti, apart to, kad "kiek pasakė, tiek ir daviau". Kas liečia arbatą - kiekvieną naktį barmenes atidėdavo tam tikrą sumą nuo savos arbatos, sumesdavo į krūvą, ir mes pasidalindavome 4-iese. Arbatpiniagiai svyravo nuo 30 iki 50 litų už vakarą. Tačiau kartais pavykdavo pasidaryti ir asmeninių arbatpinigių - dažnai vaikštai prie VIP staliukų, tvarkai jais, pavalai kai išpila gėrimus dažnai, ir jie atsidėkoja - vieni monetomis, kiti kupiūromis. Didžiausia arbata nuo vieno stalo - 50 litų. Tad bendrai paėmus, tiek alga, tiek arbata per 2 savaites buvo apylygės, ir uždirbau apie 700 litų.
 
Kolegos
 
Žmonių buvo daug - 3 valytojos, 4 supportai, apie 8-10 barmenių ir ~10 apsauginių. Valytojos buvo vriednos - cigaretes palikęs ant stalo, galėdavai jų nersati (ne tai, kad vieną pasiimtų, bet visą pakelį pasisavina) dažnai išgerindėavo. Supportai - vienas labai maladec bahūriukas, su juo, nors ir nedirbu, bet vis dar palaikau bendravimą. Kiti - dirbę atmestinai, ir mano žiniomis ten nebedirba. Barmenės -vienos draugiškos, kitos ne. Buvo viena pažįstama iš anksčiau, bet irgi išėjo. Su keliomis susibendravome, kitų iki šiol nemėgstu. Apsauginiai - nors ir atrodo agresyviai, tačiau iš tikro labai malonūs žmonės, yra apie ką pakalbėti su jais.
 
 
 
Taigi, dėl nesuderinamumo su mokslai (kai baigi darbą penktadienį ryte 8 valandą, ir tau reikia būti 9h univere, ir išklausyti 3 paskaitas po 2h nemieogjus, jauti kaip šarikai galvoje pradeda atsisukinėti. Taigi vien dėl negalėjimo dirbti ir suderinti mokslo su darbu teko išeiti. Kas labai pradžiugino, kad prieš pasirašant popierius visus, paskambino adminė, ir pasakė, kad norėtų mane turėti, jei nedirbčiau ketvirtadieniais, ale padarytų man išimti. Pasakiau, kad jei jai reikia paplidomo žmoguas tik šiam savaitgaliui, laisvai galiu padirbti, nenumirsiu. Tačiau ji atšovė, kad žmogų jai rasti ne bėda, tačiau jai patiko kaip gerai aš dirbau, ir nori turėti mane vien dėl to. Ką gi, negalėjau skųstis, turint omeny, kaip stengiausi.
 
Kitas klubas
 
Istorija būtų baigta, bet dar yra ką papasakoti. Prieš keletą savaičių draugo FB sienoje pamačiau, kad jis ieško žmogaus, kuris galėtų padirbti barboy'umi kitam naktiniame klube vietoj jo, kadangi pats negali dirbti, nes dėl univero studijų turi būti Kaune. Taigi, parašiau jam, pasakiau, kad galiu padirbėti, ir ketvirtadienį buvau klube apsitarti dėl visų detalių. Viską sutarėm, pasakė ką reikės daryti, iki kelių dirbsim ir etc. Ateiti į darbą - 9 vakaro, kai klubas atsidaro 10 vakaro. tai buvo mano ausims, palyginus su pirmuoju klubu.Darbas buvo kiek kitoks nei pirmajame klube - dirbau vienas, aprūpinti stiklinėmis ir laimu bei mėtomis turėjau 2 barus, ir turėjau tik nurinkti stiklines kur rasdavau. Barmenai prikolni nesiprandavo dėl nieko - kai pagrindiniame bare beveik baigėsi stiklinės, ir aš laksčiau pirmyn-atgal jas nešiodamas, man pasakė: Nesiparink seniuk, matai, dar turiu 2 stiklines, žmonės norės išgerti - palauks. Palyginus su pirmu klubu, kur buvo pastovi įtampa, čia dirbti buvo vienas malonumas. Prieš ateinant čia, draugas, kurį pakeičiau, pasakė, kad palyginus su ankstesne darboviete čia bus labai lengva: palyginus su pirmu klubu, čia lengvas pasivaikščiojimas bus. Darbo pabaiga - nenuspėjama. Kadangi klubas closing time neturi, tuo naudojasi ir džiaugiasi likę Vilniaus barmenai, kurie ten eina tūsinti po savo darbo. Tad 6 ryto dar sveikiniesi su klientais, o atsisveikinti pradedama apie 8-9 ryto. Nuo baro nuneši visas nešvarias stiklines, baro gumas, pasimi algą, ir eini namo. Jei greit sukiesi - per 15 minučių gali išeiti namo.
 
Papildymas: Šį penktadienį sulaukiau skambučio. Skambino antrojo klubo administratorė, ir klausė, ar esu suplanavęs savaitgalį. Atsakiau, kad priklausomai nuo to, ko jai reikia, galiu bandyti koreguoti savo planus. Norėjo, kad padirbėčiau to klubo rūbinėje. Kadangi kalbėjo šiek tiek desperatiškai, sutikau. Darbas kaip ir aiškus - ateini 10-15 minučių prieš atsidarant klubui, susitvarkai rūbinės žetonus, pasiruoši kaip viskas tau patogiau, ir dirbi. Tik tie žmonės, kur dirbo ties rūbinės projektu, turbūt nepagalvojo, kad 9 pakopų laipteliai rūbinėje nėra labai malonu. Iš pradžių nesijaučia jų, bet kai reikia nusileisti ir pakilti kelis tūkstančius kartu per naktį, ryt jaučiasi labai gerai. Rūbinė nėra didelė, vietos praeiti nebuvo daug, kabyklos buvo viena šalia kitos, tad kai sukabini daug striukių dviem aukštais, paskui būna labai sunku ištraukti tas, kurios būna toliausiai nuo praėjimo, ir dar uždengtos kitomis. Kadangi žetonų skaičius nesiekė 200, o lankytojų buvo LABAI daug, tai teko suktis iš padėties, ir kabintis atėjusiu kartu striukes ant vieno kabliuko, kad dar labiau apsunkino aukščiau minėta padėtį. Būdavo labai sunku, kai supainiodavai numeriukus. Duoda žmogus striuke, tu paduodi jam numeriuką, ir leidiesi žemyn pakabinti striukės. Nusileidęs supranti, kad ant to numeriuko jau yra pakabinta kažkieno striukė, ir pradedi galvoti "Pareik, Antanai, ant švenčių...". Daug kas pameta numeriukus - tada susimoka 20 litų, kurie eina ne į rūbininko kišenę, ir apibūdinę savo striukę, ir pasakę kas yra kišenėse užeina pas mane ieškotis. Per vakarą tokių būna 5-7. Kitas atvejis - pameta numeriuką, ir jau yra per girti, kad nupasakotų, kaip atrodo jų striukė. Tokiems striukių neduodavau, ir turėdavo laukti iki galo (8 ryto) arba eiti namo be striukių, ir atsiimti jas kitą dieną (viena mergina taip buvo palikusi kompo tašę, telefoną, dvi striukes, ir smigusi tualete).
 
Kas liečia arbatpiniagius - nesvarbu kur dirbi, juos gauti galimybė visada yra. Pirmą savaitę dirbdamas barboy'um iš klientų negavau arbatos, tačiau barmenai numetė 10 litų, tai kaip ir geriau nei nieko. Rūbinėj - atvirkščiai. Užsieniečiai beveik visada palieka monetų - litą arba du. Lietuviai - išimtinais atvejais. Viena kompanija, atėjusi apie 7 ryto, už 4 striukes paliko 10 litų arbatos. Vienas bahūras, neradęs savo žetono, tačiau nusileidęs pas mane, ir neradęs savo striukės, paliko 20 litų. Bjauriausi tie, kur ateina, numeta belekaip striukė, ir laukia, kol juos aptarnaus. Nei "labas", nei "ačiū" - pagarbos nulis. Tačiau būna tokių, kurie ateina, pasisveikina, mandagiai paklausia kaip sekasi, padėkoja, ir palieka arbatos.
 
Tad chebra, kai einat į klubą, nepagailėkit lito-kito personalui, kuris jus aptarnauja - ar tai rūbininkas, ar barmenas, ar floorstaff'as. Vistiek išleisite kelis šimtus, o darbuotojai taip prisiduria prie algos kapeiką-kitą. Kalbant apie tikslesnius skaičius - per savaitgalį arbatos gavau daugiau negu algos. Skaičiaus tikslaus nesakysiu, bet pilnam bakui kuro, ir geram puslitriui degtinės užtektų ;)
Tai tiek mano trumpos ir klubinės darbo patirties, laukiu klausimų :)
 
Kiti straipsniai:
 
Darbas picerijoje
 
Darbas kavinėje
 
Vasara Edinburgo faktoriuje

3 rinkodaros E . SUkurta Šiandien, 04:32
20 klausimų ir atsakymų apie Holokaustą. Sukurta Šiandien, 11:04
„Samsung“ išmanusis su miniprojektoriumi. Sukurta Šiandien, 11:42
"Amazon“ išmanusis telefonas. Sukurta Prieš 35 min.
„Bitcoin“ valiutos vagystės. Sukurta Prieš 22 min.
 
Nesupratau. Tu gyvenimo neturi? Ar čia pliusų medžioklė prasidėjo? Norėčiau paskaityt tokius straipsnius tai pats technologijos.lt atsiversčiau. Jau penkta tema šiandien nieko neparašant tiesiog nukopijuojant straipsnį ir net ne visada parašant šaltinį

lietuvoj dar ne tokiu pavyzdziu rastum,po 30 metu gyvena ir lietuviskai nemoka :lol:
 
negi tai normalu?

Bonus:
Konfliktai:
 
Tiek pirmame klube, tiek antrame nebuvo apsieita be konfliktų. Pirmame buvo viskas gan ramu, nes per visą klubą buvo gal 10 apsauginių, tad ant kiekvieno kampo buvau daug maž smagu. Tačiau dirbant prie vieno VIP staliuko, prie kurio sėdėjo du rusakalbiai vyriškiai turintys amžiaus bagažą, ir rinkantys man į tėvus, ir taškė 4 JD butelį. Nėra ko slėpti - buvo nusigėrę, todėl dažnai ateidinėjau, pavalydavau, išnešdavau tuščius kolos buteliukus ir pnš, tikėdamasis dosnių arbatpinigių. Eilinį kartą jiems išėjus parūkyti, pavaliau staliuką , nurinkau tuščius kolos butelius ir pasiemiau metalinį bliūdą, kuriame buvo ištirpę ledukai ir plūduriavo tuščias JD butelys.. Viską nunešęs į plovyklą, po kelių minučių grįžau į salę, ir jie mane pasikvietė. Na, galvojau paliks arbatos, ir judės namo. Bet pasirodo ne! <<Aš rusiškai nelabai suprantu, bet kai kalba girtas žmogus, ir dar skambant garsiai muzikai, tai jopapa..>> Nu ir pradėjo jis man kažką sakyti, o aš arba neišgirstu per garsią muziką, arba nesuprantu dėl savo rusų kalbos nemokėjimo gero. Galop po kokių 5 minučių jis sugebėjo man paaiškinti, kad aš nunešiau pusę JD butelio. Pasakiau, kad netiesa, nes butelys buvo tuščias ir plūduriavo apverstas. Jis su manimi kategoriškai nesutiko, ir išvadinęs mane vagimi, liepė nueiti į ofisą, atsisukti kameras, pažiūrėti kaip aš išnešu pusę butelio gėrimo ir nupirkus jiems pilną butelį atsiprašyti dar. Kadangi buvau 100% tikras, kad butelys buvo tuščias, kurį laiką to staliuko vengiau. Vis gi po kokių 20 minučių teko prieiti ir vėl gavau klausimą, tokį patį: atsisuk kameras, atsiprašyk, atnešk butelį. Pagalvojau, kad nėr ko man čia vargti dėl jų, tad nuėjau prie apsauginio, pasakiau situaciją, kad agresyviai elgiasi, ir po kelių minučių girtas ruselis su savo koelga jau judėjo iš klubo už parankių.
Antrame klube, dirbdamas rūbinėj pirmą dieną irgi apturėjau konfliktą-teisinę diskusiją. Atėjęs girtas klientas reikalavo paduoti jo striukę. Žetono neturėjo, tačiau puikiai atsiminė, kad atėjo prieš 2 valandas su 3 draugais ir striukes pakabino kartu. Paprašiau žetono. Sako: neturiu, bet mano striukė raudona, mes atėjom prieš porą h su keliais draugais. Iš tiesų man yra visiškai neįdomu, kada klientas atėjo, kokią striukę vilkėjo, tol, kol jis man neduoda žetono, aš jam neduodu striukės. Neturi žetono - susimoki. Kai atsisakiau paduoti striukę be žetono, jis pareikalavo įleisti į vidų, arba jis parašys pareiškimą. Pasiūliau parašyti pareiškimą, nes buvo smalsu, ką jame parašys gero. Paskui pakeitė savo nuomonę, ir paklausė manęs, koks UAB'o pavadinimas, nes skambins policijai. Gražiai paklausiau, ar nežino į kokią vietą atėjo. Pradėjo nervintis, ir dar kartą paklausę, koks UAB'o pavadinimas. Pasiūliau pasižiūrėti Juridinių Asmenų Registre, kadangi informacija yra vieša ir visiems prieinama. pradėjo garsiai piktintis, kad mandarvoju labai, grąsino, kad aš nebedirbsiu čia. Pasiūliau pasikviesti apsaugą, kad mane išprašytų, jei aš taip nemandagaii elgiuosi. Atėjo su apsauginiu, ir nupiešęs situaciją, kad "jo nuosavybė yra sulaikyta, todėl jis skambins policijai" vėl reikalavo kad atiduočiau jo striukę. Apsauginis vėl pasiūlė duoti žetoną. Klientas pažadėjo, kad ir apsauginis čia nebedirbs. Po minutės kliento nebebuvo, o apsauginis grįžo į savo darbo vietą, išvedęs jį laukan.

Sveiki, ieškojau Uždarbyje informacijos apie studijas Australijoje. Pasirodo, kad jos čia labai nedaug, o kadangi domėjausi studijomis AU, tai bendraudamas su įvairiais žmonėm iš ten ir skaitydamas įvairius forumus bei straipsnius nemažai sužinojau. Pabandysiu viską ir aprašyti. Gal kam pravers.
 
Nemažai informacijos surinkta iš įvairių tinklalapių apie Australiją (tarp jų buvo ir lietuviškų, tad atsiprašau, kad nenurodysiu šaltinių. Visa info jau susimaišius). Taip pat, atsiprašau, jei informacija kai kur šiek tiek kartosis. Iš karto pasakau, kad Australija - brangi šalis. Pradžiai, pagal forumus, reikėtų turėti apie ~20 tūkst. litų.
 
Tai pradedam :)
 
http://rememberingletters.files.wordpress.com/2012/07/australia-map.jpg?w=535&h=371
 
Visas įmanomas studijas AU galima rasti čia http://www.studyinaustralia.gov.au
 
Kas yra būtina?
1. Pasas (turigalioti ilgesnį laiko tarpą nei trunka studijos)
2. Sveikatos pažymėjimas (neskubėkite eiti į polikliniką)
3. Sveikatos draudimas studijų laikotarpiui(OSHC)
4. Anglų kalbosmokėjimą įrodantis dokumentas (arba laikomas lengvas egzaminas)
 
Kuomet mokslai pasirinkti, bei dokumentai paruošti galima kreiptis dėl vizos.
Iki šio žingsnio jūs turėsite sumokėti už:
1. Studijas ir stojimo mokestį (grąžintinas)
2. Sveikatos draudimą (grąžintinas)
3. Sveikatos patikrinimą
4. Vizos mokestį
 
Pagrindiniai vizos reikalavimai yra tokie:
1. Turėti galiojantį pasą, kurio mažiausia galiojimo trukmė yra jūsų studijų laikas + 6 mėnesiai.
2. Sveikatos patikrinimas, kuris atliekamas Lietuvoje tik clinic.lt medicinos įstaigos.
3. Sveikatos draudimas visam studijų laikotarpiui. Nuo aplikavimo dienos + keletas mėnesių po studijų pabaigos.
4. Finansiniai įsipareigojimai. Lietuva yra assesment level 1, kuris mūsų nereikalauja pateikti finansinių įsipareigojimų, tačiau kartas nuo karto Australijos Imigracijos tarnyba užklausia parodyti juos.
 
Oficialiai viza yra tvarkoma 30 dienų (pagal Australijos ambasados duomenis) nuo paskutinio dokumento pridavimo, bet yra rekomenduojama pradėtis tvarkytis vizą prieš 2 mėnesius, kadangi visada būna vėlavimų.
Draudimo kainos priklauso nuo to kiek laiko jūs būsite Australijoje. Kainos svyruoja nuo 42$ per mėnesį.
 
Koledžai dažniausiai aukštų reikalavimų nekelia ir čia dažniausia nėra jokių stojamųjų egzaminų ir nereikia rodyti kokiais pažymiais baigei mokyklą. Čia turite išmanyti bei susikalbėti anglų kalba, todėl vienas iš reikalavimų yra išspręsti anglų kalbos testą. Dauguma norinčių studijuoti susitvarko be problemų.
 
Anglų kalbos kursai.
Anglų kalbos kursai ne tik praturtins jūsų anglų kalbos žinias, padės susirasti pirmus draugus (galbūt net ir darbą), bet ir pasimokius 2 mėnesius, jūs gausite papildomus 2 mėnesius atostogų, kuriuos galėsite panaudoti pramogoms, kelionėms ar darbui pilną savaitę. Anglų kalbos mokymai yra mokami kas savaitę, kainos svyruoja nuo 200 iki 300 dolerių per savaitę.
 
Studijos koledžuose būna suskirstytos į 4 arba 2 semestrus, mokama už vieną semestrą į priekį. Studijos Universitetuose dažniausia skirstomos į 2 semestrus. Susimokėti už anglų kalbos studijas dažniausia prašoma pusę sumos, pvz. jeigu studijuojate 8 savaites, reikės sumokėti už 4 į priekį. Pasibaigus 4 savaitei turėsite sumokėti už likusią dalį.
Koledže dažniausia prašoma sumokėti už vieną semestrą į priekį.
 
Studijų pranašumas.
Studijos Australijoje jums suteiks didelį pranašumą, tiek ieškant darbo Australijoje, Lietuvoje ar kur kitur. Jūsų išsilavinimas bus pripažintas visame pasaulyje, todėl kur jus norai nuves, ten galėsite rasti darbą pagal specialybę. Australijoje įgytas išsilavinimas bus puikus pagrindas jūsų tolimesnei karjerai. Pabaigus studijas galėsite aplikuoti Temporary Graduate Visa, kuri leis jums dirbti ir įgyti patirties pagal profesiją (jos trukmė gali būti iki 4 metų), pasibaigus šiai vizai ir atitikus visus reikalavimus galima aplikuoti skilled migration vizai, kuri suteiks jums neribotas galimbes dirbti bei likti Australijoje. Vėliau laukia ilgai išsvajotas PR – permanent resident ir pilietybė.
 
Studentų gyvenimas.
Studentai Australijoje dažniausia gyvena nuomojamuose butuose, kuriuose gyvena po 1,2,3 ar daugiau žmonių kambaryje, priklausomai kiek privatumo ir pinigų norite į tai investuoti.
 
Sidnėjuje vieno kambario kaina, vienam žmogui gali svyruoti nuo 150 iki $400 per savaitę. Melbourne nuo 140 iki $380, Brisbane nuo 110 iki $300.
 
Vidutiniškai studentai moka $150 per savaitę nuo vieno asmens.
 
Dažnai nuomojantis butą yra paprašomas 2-4 savaičių užstatas (bond), taip pat 1 savaitės mokestis į priekį. Vėlavimai čia nėra priimti, bet viskas priklauso nuo nuomotojo. Jeigu nuomojatės iš agentūros, gausite sms, arba skambučius su priminimu susimokėti. Jeigu numositės iš privačių asmenų, jūsų paprašys tiesiog išsikraustyti, jeigu tuo piktnaudžiausite.
 
Patarčiau turėti visus darbo sertifikatus, kuriuos įgyjote ir, kurie gali turėti vertės ieškantis darbo Australijoje. Geriausia būtų pasitarti prieš atliekant dokumentų vertimus į anglų kalbą, tam kad nebūtų išleisti jūsų pinigai veltui.
 
Imigrantai ir studentai yra susitelkę didžiuosiuose miestuose: Sydney, Melbourne, Brisbane, Gold Coast, Adelaide.
Šiuose miestuose gyvena daugiausia žmonių, tad ir darbų pasiūla yra didelė.
 
 
Sydney – yra linksmybių sostinė, čia taipogi yra geriausi koledžai bei universitetai. Šis miestas yra vienas brangiausių pragyventi pasaulyje, bet jeigu turi darbą, gali leisti sau tikrai nemažai. Vasaros čia karštos iki 40 laipsnių, o žiemos drėgnos ir vėsios iki 6 laipsnių šilumos.
 
Melbourne – yra kultūros sostinė Australijoje. Čia yra daugiausia meno renginių, meno centrų ir pan. Melbournas yra žinomas kaip "4 seasons city" čia oras gali pasikeisti kelis kartus per dieną, o čia gyvenantys prie to jau visiškai pripratę. Oro temperatūra yra kiek vėsesnė, pragyvenimo lygis taip pat aukštas kaip ir Sydney.
 
 
Studijuojant koledže jūsų darbo valandos bus apribotos iki 40 valandų per 2 savaites. Atostogų metu, jūs galėsite dirbti kiek tik jėgos leis.
 
Ką turite pasiruošti prieš pradėdami ieškoti darbo:
1. Mokesčių mokėtojo numerį (Tax File Number - TFN)
2. Sąskaitą banke
3. Gyvenimo aprašymą (CV)
 
 
Jūsų darbas labai daug priklauso nuo anglų kalbos lygio. Dažniausiai naujai atvykę pradeda dirbti šiose srityse:
 
Pareigos Vid. atlyginimas per valandą
Padavėjas 15 - 18 aud (+arbatpinigiai)
Barmenas 18 - 25 aud (+arbatpinigiai)
Virtuvės padėjėjas 15 - 17 aud
Valymo paslaugos 16 - 20 aud
Darbas statybose 20 - 30 aud
Reklaminės medžiagos platinimas 9 - 10 aud
Auklė 15 - 20 aud
 
 
 
Domėjausi IT studijomis koledže. Laišką cituoju.
 
 
Kitas laiškas:

 
 
Miestai:
 
Sidnėjus.
Šilčiau nei Melburne
Vasarą temperatūra - 28 laipsniai celsijaus.
Yra daugiau ką pamatyti (nei kad Melburne)
Yra paplūdimių.
Sidnėjuje brangesnis pragyvenimas (alyginimai šiek tiek didesni)
Daugiau laisvalaikio praleidimo būdų lauke.
http://www.statsoc.org.au/wp-content/uploads/2013/12/Sydney.jpg
 
 
Melburnas
"4 metų laikai" - oras, dieną, labai sparčiai keičiasi.
Vasarą apie 26 laipsnius šilumos.
Pigesnė būstų nuoma nei Sidnėjuj.
Apsipirkinėjimas - geresnis nei Sidnėjuj.
Geresni cafe/bar (indoor)
Draugiškesni žmonės (?)
http://blogs.crikey.com.au/theurbanist/files/2013/06/Melbourne-future-skyline.jpg

del mano darbo vietas nesijaudink. turiu as pazinciu toj sistemoj, ir ne tik vilniuj. nors is tevu teisininku nei vieno... as baiges teise iskart i aukstumas nesitaikau. zinau kad teks pora metu kazkurioj sferoj pagalniu dirbt, tvarkyt popierius ir t.t. o po kaip jau dievas duos ir kaip gebesiu pats.
 
sausas mokslas? gal ir sausas, bet patikek iskalt atmintinai neuztenka - reikia ir suprast. o kai mokais ir stengies isigilint, tai nereikia ir atminai mokintis. reikia SUPRAST ka mokais.
 
kaip matau jus vistiek galvojat kad baiges teise gali dirbt tik - advokatu, teisejo ir prokuroru.
 
kol nepaskaitysit koki darba galima susirast baigus teise, diskusijos test nematau reikalo. :)
 
o darba ir be pazistamu galima rast, tik kaip sakiau turi buti geras specialistas, o ne knygu ziurke ir nevykelis per fuksa pabaiges. o tokiu teisininku is kolegiju pilna... taigi jie netgi man ne konkurentai.