moon4

Tema kažkokia neaiški, jei nori patarimų ir kritikos- taip ir parašyk, o ne klausinėk kažkokių nesamonių kaip dėmesio ištroškęs trolis :)

Tai tu turbūt toks pat invalidas kaip ir tas banginis.
 
Blemba, prajuokinai su tuo "blogas dizaineris"... Kaip šuniui kokiam :D

Nei vienas "neužkabino", todėl parduodu savo balsą už bambalį alaus...

Man tai juokingos sapalionės, kaip visi sumaterialėjo, koks pinigai blogis, ne piniguose laimė, juolab kai suaugę žmonės taip kalba. Kur ta jūsų laimė? Ką gali šiais laikas su tuščiom kišenėm nuveikt? nieko...
 
Pinigai ir laimė yra neatskiriami.
 
O į temą kalbant, tai sąžinė labai lengvai "uždusinama" siekiant savų interesų ir gerovės sau :)

Labas,
 
Nevyniodamas į vatą patarsiu į ką turėtum atkreipti dėmesį. Pirmiausia, tai susiformuluok aiškią idėją ką nori parodyti, kad paveikslėliai nebūtų tiesiog suklijuoti, tai iškart matosi. Pagrindinis montažo principas, tai užmaskuoti vietas, kuriose viena nuotrauka pereina į kitą, prie to praleisk daugiausiai laiko. Daugiau dėmesio skirk šešėliams ir apšvietimui, taipat stenkis rinktis geros kokybės (nepiknaudžiauk "sharp" filtru) nuotraukas su +- panašiu apšvietimu ir perspektyva.
 
Beje, bandyk dirbti didesniu formatu, darbo aišku daugiau, tačiau visumoje rezultatas būna kur kas geresnis, detalesnis.
 
Visuomet nusiteik darbui, suprask, jog tai daug laiko ir jėgų suryjantis darbas, reikalaujantis ne tik išmanyti photoshopą. Linkiu sekmės tolimesniuose darbuose.
 
P.S. Nepritariu Mantui, pavadinimas tikrai nėra būtinas. Menininkai visada palieka "paslapties", kad reikėtų pasukti galvą.

Labas,
 
Nevyniodamas į vatą patarsiu į ką turėtum atkreipti dėmesį. Pirmiausia, tai susiformuluok aiškią idėją ką nori parodyti, kad paveikslėliai nebūtų tiesiog suklijuoti, tai iškart matosi. Pagrindinis montažo principas, tai užmaskuoti vietas, kuriose viena nuotrauka pereina į kitą, prie to praleisk daugiausiai laiko. Daugiau dėmesio skirk šešėliams ir apšvietimui, taipat stenkis rinktis geros kokybės (nepiknaudžiauk "sharp" filtru) nuotraukas su +- panašiu apšvietimu ir perspektyva.
 
Beje, bandyk dirbti didesniu formatu, darbo aišku daugiau, tačiau visumoje rezultatas būna kur kas geresnis, detalesnis.
 
Visuomet nusiteik darbui, suprask, jog tai daug laiko ir jėgų suryjantis darbas, reikalaujantis ne tik išmanyti photoshopą. Linkiu sekmės tolimesniuose darbuose.
 
P.S. Nepritariu Mantui, pavadinimas tikrai nėra būtinas. Menininkai visada palieka "paslapties", kad reikėtų pasukti galvą.

Labas,
 
Nevyniodamas į vatą patarsiu į ką turėtum atkreipti dėmesį. Pirmiausia, tai susiformuluok aiškią idėją ką nori parodyti, kad paveikslėliai nebūtų tiesiog suklijuoti, tai iškart matosi. Pagrindinis montažo principas, tai užmaskuoti vietas, kuriose viena nuotrauka pereina į kitą, prie to praleisk daugiausiai laiko. Daugiau dėmesio skirk šešėliams ir apšvietimui, taipat stenkis rinktis geros kokybės (nepiknaudžiauk "sharp" filtru) nuotraukas su +- panašiu apšvietimu ir perspektyva.
 
Beje, bandyk dirbti didesniu formatu, darbo aišku daugiau, tačiau visumoje rezultatas būna kur kas geresnis, detalesnis.
 
Visuomet nusiteik darbui, suprask, jog tai daug laiko ir jėgų suryjantis darbas, reikalaujantis ne tik išmanyti photoshopą. Linkiu sekmės tolimesniuose darbuose.
 
P.S. Nepritariu Mantui, pavadinimas tikrai nėra būtinas. Menininkai visada palieka "paslapties", kad reikėtų pasukti galvą.

Labas,
 
Nevyniodamas į vatą patarsiu į ką turėtum atkreipti dėmesį. Pirmiausia, tai susiformuluok aiškią idėją ką nori parodyti, kad paveikslėliai nebūtų tiesiog suklijuoti, tai iškart matosi. Pagrindinis montažo principas, tai užmaskuoti vietas, kuriose viena nuotrauka pereina į kitą, prie to praleisk daugiausiai laiko. Daugiau dėmesio skirk šešėliams ir apšvietimui, taipat stenkis rinktis geros kokybės (nepiknaudžiauk "sharp" filtru) nuotraukas su +- panašiu apšvietimu ir perspektyva.
 
Beje, bandyk dirbti didesniu formatu, darbo aišku daugiau, tačiau visumoje rezultatas būna kur kas geresnis, detalesnis.
 
Visuomet nusiteik darbui, suprask, jog tai daug laiko ir jėgų suryjantis darbas, reikalaujantis ne tik išmanyti photoshopą. Linkiu sekmės tolimesniuose darbuose.
 
P.S. Nepritariu Mantui, pavadinimas tikrai nėra būtinas. Menininkai visada palieka "paslapties", kad reikėtų pasukti galvą.

Mano darbų svetainė internete /https://www.facebook.com/SalvijosArt

Sveiki, rasau trumpai ir aiskiai, ir su klaidomis(kurias visi nuolat pamini). Gal yra zmoniu kurie noretu emigruoti, bet svarsto vien del nepasitikejimo ivairiomis agenturomis ar del per mazu finansiniu galimybiu, galeciau manau ne vienam padeti. Pinigai man nera tas stimulas del kurio bandau padeti. Tiesiog pats zinau kaip kartais buna sunku ir niekas nepadeda...
 
Taigi, as esu Anglijoje ir viska zinau apie isidarbinima ir visa pradzia. Visa informacija galiu pateikti i az.
Kalbos mokejimas nera privalumas, taciau atvykus gali uztrukti kol gausite darba(tai dazniausiai iki savaites laiko), ir alga gaunama dar tik sekancia savaite nuo pradirbtos.
 
Pats padesiu susitvarkyti national insuranse numeri, sekmingai pradziai.
Rasau tiesog vien del to , kad norejau kad ir man taip kazkas, kazkada parasytu. Taciau to nebuvo ir turejau pats bandyti ieskoti laimes. Ir dabar suprantu kiek dar daug zmoniu tokiu kaip as yra.
Jeigu turite ka nors paklausti, papasakosiu placiau AZ.

Sveiki visi. Taigi slankiojiu šiame forume jau keletą metų. Daug ko išmokau šiame forume ir jam esu labai dėkingas. Informacijos čia tikrai yra labai daug tik reikia jos nepatingėt ieškot arba mokėt paklaust. Šiandien kaip ir mano gimtadienis, na tiksliau vakar - balandžio 11, bet kaip sakoma: kol nenuėjau miegoti - man yra šiandiena. Niekada nemaniau, kad prisistatinėsiu šiame forume, bet sugalvojau, kad galbūt reikėtų pasisveikint su žmonėm kurie net nemanydami man yra padėją šioku tokiu būdu.
 
Vadinuosi aš Mantas, kaip ir dauguma čia papuoliau netyčia. Galbūt ir padarė mane netyčia, kas čia žino. Gyvenime vienų akim veikiu labai mažai, o kitų nerealiai daug. Stengiuosi kuo daugiau prekiauti, kažkiek čia, kažkiek kitur, kaip jau išeina. Rašau knygą, žaidžiu pokerį, tvarkau automobilius, turiu merginą, stengiuosi kuo daugiau keliauti, savo versliuką, groju gitara, žaidžiu krepšinį, sportuoju. Nerašysiu čia savo visos dienotvarkės, nes kam tai yra įdomu? Kaip ir daugumai, man paskaičius, kaip kažkas rašo savo prisistatymą ir išpasakoja viską vos ne kuria koja keliasi iš lovos. Absurdas. Savaitgaliais mėgstu "pataškyti" pinigėlius. Pats uždirbu - pats taškau. Niekam galvos nuo to neskauda, nebent man šeštadienį :D.
 
Pataikius į šio forumo temą, tai mano galvoj sukasi visokiausių verslo idėjų. Paskutinė ir turbūt pati unikaliausia buvo kurią būtų gana įdomu įgyvendinti - Alkoholis į namus. Visi žinot maistą į namus. Kebabai, bulvytės, koldūnai, picos. Viską šiais laikais gali užsisakyti tiesiog turėdamas internetą arba mobilųjį ir viskas bus pristatyta. Kodėl gi negalėtų būti alkoholis į namus? Situacija: sėdžiu namie su draugu, iki parduotuvės 15minučių kelio, esam išgėrę - vairuoti negalim. Išgerti trūksta, o baras tusčias. Judėti tingim, tai kodėl gi nepaskambinus lengvu numeriu ir sumokėt šiek tiek daugiau, bet neprarast laiko ir alkoholiauti toliau. Arba rytais atsikelia žmogus visiškai pagiriotas, judėti tingi, bet nori atsigerti pora bonkų alaus ar sidro. Paskambina - užsisako ir po kelių minučių geria. Toks verslas gal kur nors ir yra, bet tikrai apie jį nesu girdėjęs. Gana unikalus ir nesunkiai įgyvendinamas. Pasidalinu įdėja, nes kažin ar pats ją įgyvendnsiu, o pamatysi ją būtų visai įdomu. :D
 
Nenoriu plėstis labai stipriai. Taigi Labas visiem dar kartą ir sėkmės versle, gyvenime ir moksluose! Pagarbiai - Mantas. :)

Gal mano patarimas pasirodys kiek ir per drastishkas, bet jei jau keliausit, tai maukit lauk is Europos. Toliau ka papasakosiu pries 18 men padariau pats, pries 4 men pakartojau su tevais kartu. Kryptis - Filipinai. Taip, suprantu, egzotika, toli, brangu... Taciau tai pakeicia poziuri i gyvenima. Pamatai visai kita kultura, kitus zmones. Jie nesisuka kaip peles rate kas manesi mokedami paskolas, nuomas, imokas, komunalinius ir pan. Ten kitas pasaulis. Ten seimps galva kasdien sprendzia ar jam gulet po palme ir nieko neveikti, ar pagauti/nupirkti zuvi seimai ir ja patiekti jiems. ten nera storu, pliku, ten visi sypsosi, visi paklausia 20 kartu per diena kaip sekasi. Ten nera musu rutinos... ten tiesiog kitoks gyvevinimas.
Kiek tai kainuoja? Is pirmo zvilgsnio daug - skrydis 1500-2500 lt zmogui. Kuo anksciau pirksi bilietus, tuo pigiau (is LT neskrenda, vertetu ziureti is milano ir pan). Toliau gyvenimas, maitinimasis. Mes buvom 5 savaites. Biudzetas grubiai 1500lt skrydis + 3500lt (1000 euru) zmogui viskam kitam. Cia jau paskaiciuotas vidutinis variantas netaupant, bet ir netashkant pinigu. kas i tai ieina? Na pvz nakvyne ten brangi, vidutiniskai 50lt uz dvivieti kambari parai. Taciau visa kita pigu, tarkim 60 min masazas papludimy saulelydzio metu su kokteiliu rankoj ant balto smelio (kaip filmuose matot) 6-8 Lt, didzliu kreveciu kg 15lt, jas pagaminti su ryziais ir alum 10lt. T.y uz 30lt gaunat karalishkus 1kg kreveciu pietus su ryziais ir alumi. Visa kita yra persikelimu tarp salu laivukais kaina. Grubiai tarkim tai kainuoja 150lt uz laiva, ir nesvarbu ar jame bus 2 zmones, ar 4 ar 15, kaina ta pati.
Finale: 5 savaiciu atostogos 5000-6000 lt zmogui, pabunat kitoj civilizacijoj, kitam pasaulyje, balto smelio ir zydros juros kraste. Atsiminimu 5 metams, nerealios fotkes, nusilupusi oda, gilus pamastymai apie tai kaip mes gyvenam ir svajones kitais metais vel ten grizti...

Moterys tik ir laukia iš mūsų atsiprašymų: nesvarbu, užsitarnavai tai, ar šiaip sau. Variantas „šiaip sau“ vyrą tikrai netenkina, tai kodėl jis turėtų atsiprašyti už tai, apie ką net neverta kalbėti? Mes pavargę nuo tokio bobų elgesio ir mastymo. Mes ne atsiprašynėsime už savo vyriškus veiksmus, nes tai nėra gerai – tarsi būtumėte bandę mus aprengti suknele. Nu į jokius vartus netelpa.
Iš anksto atsiprašau už gramatines klaidas
 
http://www.punjabigraphics.com/images/1/homer-simpsons-hungover.jpg
 
Už ką mes kategoriškai atsisakome atsiprašyti?
 
Už tai, kad nerodom emocijų. Nuo pat gimimo mes esame mokomi, kad emocijos (dažniausiai liūdesys) – tai ne vyriška. Štai kodėl mes stengiamės ne verkti. Bet tai nereiškia, kad mes negalime užjausti. Mes galime. Tiesiog nemokame tai išreikšti – ir nemanom, kad tai būtina.
 
Už bagažo dydį. Ką, jūs rimtai? Tai tam tikra prasme dalis taves. Štai bi*bys – taip pat dalis taves, tu juk neatsiprašynėji už tai, kad jis yra didelis. Tas pats ir su lagaminu. Paprasta ir aišku.
 
Už tai, kad sakome „NE“. Neveltui juk egzistuoja žodis „NE“, – jo egzistavimą pateisina jo naudingumas. Be to, tai ne tiesiog žodis, bet labai naudingas žodis. Jį sunku vartoti artimų žmonių atžvilgiu, bet kartais tai yra būtina, ir mes jį sakome ne todėl, kad kažką įskaudinti.
 
Už tai, kad vaikštom be kelnių. Kas kaltina mus, kad tai kvaila, tas ne karto be kelnių namie ir nevaikščiojo. Patariu pabandyti.
 
Už tai, kad norime pabūti vieni. Pabūti vienam yra gera. Taip vyrai dažniausiai užsiima savianalize, ilsisi ir žiūri porno – karts nuo karto.
 
Už tai, kad ilsimes su bičais. Vyrai turėtų ilsėtis su vyrais. Tai puikus būdas priminti sau, kad už jaukaus namų židinio, taip pat yra gyvenimas. Bet kokiu atveju, tai puikus pretekstas likti vis dar bernu.
 
Už tai, kad norime žiūrėti futbolą ar kitą sportą. Daugelis iš mūsų turime mėgstamą komandą. Konkurencijos dvasia vyrų kraujyje, o tam tikros komandos palaikymas – būdas realizuoti konkurencijos troškulį. Tai yra normalu. Normalu ir tai, kad mes nereaguojame į kažkieno kalbas, kai žiūrime sportą – priklausomybė, su visais būna.
 
Už tai, kad geriam alų. Taip, kvepia šiaip sau, bet užtat koks skonis.
 
Už tai, kad šnekame telefonu greitai ir tik tam prispirus.
 
Už tai, kad mes sakome tiesiai. Tiesmukiškumas – geriausias būdas perteikti asmeniui, ką norite pasakyti.
 
Už tai, kad kažkaip ne itin norime turėti lytinių santykių.
 
Už tai, kad nesiskutam. Na, taip, plaukai sparčiai auga. Ir kartais mes norime pamiegoti ilgiau. Tai reiškia, kad skutimuisi tiesiog nelieka laiko. Nusiskusim kai tam ateis laikas, ar net atauginsim barzdą, tam patiems panorėjus.
 
Už tai, kad pataisom kelnes (klyną). Tik žmonės be kiaušų, nesupranta, kaip tai yra nepakeliama, kai kiaušai jaučiasi blogai ir nepatogiai guli. Todėl juos būtina tinkamai suguldyti.
 
Už tai, kad iškrentam iš pokalbio. Mūsų smegenys nuolatos dirba ir kažkuo užimtos, išskyrus dalyvavimą pokalbyje. Tai nereiškia, kad mes atsijungiam nuo pokalbio ir pamirštam apie jį – tiesiog sutelkėm dėmesį į ką nors kitą.
 
Už tai, kad rizikuojam. Rizika – vyrų gyvenimo dalis. Rizikuoja dažniausiai vyrai. Ir tai normalu.
 
Už tai, kad mes vyrai. Moterys juk neatsiprašo – kodėl mes turėtume?

Man tai mano vadybos dėstytoja yra taip pasakius: "Geras verslininkas yra tas, kuris sugeba klientui į akis pasakyti jog jis bus apvogtas ir vis tiek gauti kliento sutikimą tai daryti." Dabar šita citata skamba ne taip gerai, kaip paskaitoj, bet visgi labai daug pavyzdžių tam yra: Apple, Maxima ir t.t. Visi žino kad tos kompanijos pelną skaičiuoja milijonais, bet vis vien perka jų prekes ir dėl to nesiskundžia. :) Esmė tokia, jeigu moki vogt, tai ir tie pavogti pinigai sąžinės negraužia, nes žmonės patys tau juos atiduoda, o jeigu nemoki, tai ir pats ######nai jausies, ir tie, kuriuos apvogei tavęs nekęs.
 
Čia aišku kalbėjau apie didmenines vagystes, kitaip sakant verslą. Apie tokias vagystes, kaip kad atimt iš moters rankinuką ir pabėgt, arba naktį išdaužus mašinos langą magę išlupt, tai manau kalbėt ir nereikia. Amoralu ir beprasmiška. :)

Man tai juokingos sapalionės, kaip visi sumaterialėjo, koks pinigai blogis, ne piniguose laimė, juolab kai suaugę žmonės taip kalba. Kur ta jūsų laimė? Ką gali šiais laikas su tuščiom kišenėm nuveikt? nieko...
 
Pinigai ir laimė yra neatskiriami.
 
O į temą kalbant, tai sąžinė labai lengvai "uždusinama" siekiant savų interesų ir gerovės sau :)

Meile sako... As paziureciau kas tawe myletu jei nesugebetum seimos aprupinti, barniai, bardakai ir t.t. Nu jie wistiek sawo stumia =]]
 
Wa jums atsakymas, ar tamtum nors kiek laimingesnis, sypsena isspaustu nors, jei litu gautumet kruwa?
 
Ir nelyginkit cia laime atnesa seima ar draugai. Nes wiskas atnesa, ir seima, ir draugai, ir wakareliai, ir tawo hobiai, ir litai. Bet wa jei neturetum tu litu, tai nebutu nei seimos, nei su draugais kur iseit galetum, nei wakareliu, nei ka walgyti.
 
O pasitiketi sawimi cia ne laimingesnis? Gal pamirsai koks laimingas buwai, kai nebuwo tu litu? Gal dar kazkam laimes atnesa keltis 5h ryto ir keliauti i darba iki wakaro? Linksmiau net nebuna.
 
Ir nelyginkit litu su dar kuomnors.
 
O cia dar wisiems, jei jau tokie esat kaip sakot, tai nors taip ir elgites, nueikite pripirkite maisa gero, skanaus maisto ir atiduokite pirmai mociutei, nusiweskit draugus i bara, ir pawaisinkite ir neskaiciuokite, nueikite i darzeli ir pripirkite waikams zaislu, nueik i makdonalda pripirk maisto, ir nunesk pirmam benamiui.
 
Blem sutikes wat tokiu, kalba panasei, kokie jie gerieciai blemba. Pasakoja kaip ta ir ta padarytu, bet kai pasakau, kad man litai tikrai atnesa laime, tik as ju neskaiciuoju ir netaupau, o dalinuosi su wisais, ir sakau padaryk tapaty, tai dar niekas nepadare.
 
Atsakykit uz sawo zodzius, nueikit ir palikit ta sawo wargana alga, kamnors bet kam, tai nors pradeciau tiketi, kad tokie ir esat. Puse cia forumo, pries walentinke skaiciawo kiek susiktos geles kainuoja, kaip baisiai pabrango, ant sawo milimu merginu... Kaip pigesni slamsta nupirkti, kad kuo maziau isleistu. Kiti

Man tai juokingos sapalionės, kaip visi sumaterialėjo, koks pinigai blogis, ne piniguose laimė, juolab kai suaugę žmonės taip kalba. Kur ta jūsų laimė? Ką gali šiais laikas su tuščiom kišenėm nuveikt? nieko...
 
Pinigai ir laimė yra neatskiriami.
 
O į temą kalbant, tai sąžinė labai lengvai "uždusinama" siekiant savų interesų ir gerovės sau :)

Man tai juokingos sapalionės, kaip visi sumaterialėjo, koks pinigai blogis, ne piniguose laimė, juolab kai suaugę žmonės taip kalba. Kur ta jūsų laimė? Ką gali šiais laikas su tuščiom kišenėm nuveikt? nieko...
 
Pinigai ir laimė yra neatskiriami.
 
O į temą kalbant, tai sąžinė labai lengvai "uždusinama" siekiant savų interesų ir gerovės sau :)

Man tai juokingos sapalionės, kaip visi sumaterialėjo, koks pinigai blogis, ne piniguose laimė, juolab kai suaugę žmonės taip kalba. Kur ta jūsų laimė? Ką gali šiais laikas su tuščiom kišenėm nuveikt? nieko...
 
Pinigai ir laimė yra neatskiriami.
 
O į temą kalbant, tai sąžinė labai lengvai "uždusinama" siekiant savų interesų ir gerovės sau :)

Man tai juokingos sapalionės, kaip visi sumaterialėjo, koks pinigai blogis, ne piniguose laimė, juolab kai suaugę žmonės taip kalba. Kur ta jūsų laimė? Ką gali šiais laikas su tuščiom kišenėm nuveikt? nieko...
 
Pinigai ir laimė yra neatskiriami.
 
O į temą kalbant, tai sąžinė labai lengvai "uždusinama" siekiant savų interesų ir gerovės sau :)

Šiandien interentinėje erdvėje radau nerealų straipsnį. Daugumą idėjų dažnai kartoju savo aplinkoje ir viešojoje erdvėje. Kartais tampu savotišku maištininku prieš dabartinią susenusią sovietinę švietimo sistemą. Tad dalinuosi šiuo straipsniu su jumis, bičiuliai, ir manau galime užvesti diskusiją :)
 
Straipsnio šaltinis čia: http://www.pinigukarta.lt/blog/ekonomika-ekspertai/nevykeliu-karta
"Mūsų studentai ir moksleiviai yra nevykę. Krenta testų rezultatai, o studentai nežino, kad Latvija yra ne jūra. Todėl rimti ekspertai, o ypač dėstytojai ir mokytojai, rimtai baiminasi, kad už 10 metų Lietuvoje nebeliks mokančių rašyt. Kiekvieną taip rašantį pedagogą derėtų už kojų pakabinti nuo skirtingų miestų tiltų. Kad apsiverstų mąstymas.
 
Nes tai, jog studentai kažko nemoka, yra būtent jų ir jų kolegų kaltė. Na ir dažnais atvejais tėvų. Kaltinti studentus, kad jie nieko nemoka yra taip pat kvaila kaip kaltinti Saulę, kad ji nesisuka aplink žemę. Visiškai, absoliučiai visiškai visais atvejais, kai studentas ar mokinys kažko nesupranta, yra kaltas jam tai aiškinantis mokytojas. Ir niekas kitas. Tad nuo to ir pradėkim. Tik prašau neverkit, kad „visų neįmanoma sudomint“, nes apie tai ir pakalbėsim.
 
Atskiras klausimas, kuo mokinys domisi. Jei jam neįdomu geografija, arba mokytojas nesugeba sudominti mokinio šiuo dalyku, tai gal ir nereikia iš mokinio daryti geografijos eksperto ir dėl kažkokių mistinių priežasčių versti išmokti visas pasaulio sostines. Yra toks Google Maps ir veikia puikiai.
 
Tad dažniausiai mokiniui tų žinių tiesiog nereikia. Šiais laikais mokiniai supranta, kas yra google ir kaip juo naudotis. Todėl seni modeliai, kai verčiama ne ieškoti, o susikišti į galvą kuo daugiau informacijos veikia vis prasčiau. Dabartinė švietimo sistema paremta faktų ir aksiomų kalimu. Laikas supratimui, kodėl, kam ir dėl ko nėra skiriamas. Tad kuomet sakoma, kad tokioje sistemoje krenta testų rezultatai, man yra šventė. Nes mokiniai yra protingesni už mokytojus: jie jau sugeba suvokti, kad faktai yra pasiekiami, todėl juos kalti yra daugiau nei kvaila.
 
Žinoma, niekas neneigia, kad tam tikra bazinė informacija turi būti suteikta. Bet net ji turėtų būti pradedama aiškinti nuo to, kodėl to reikia. Ir ne kodėl to reikia akademinėje erdvėje, o grynai kiekvieno mokinio gyvenime. Jei man kas pasakytų, kad matematika reikalinga tam, kad galėčiau suskaičiuoti apskritimo dydį, tai esu įsitikinęs, kad matematika man nepatiktų. Kaip bebūtų, jei kažkas pasakytų, kad matematika yra visatos kalba, kuri yra naudojama visiškai visur ir visiškai viskam, aš manau, kad pradžia užsikabinimui būtų visai ne prasta.
 
Galima būtų sakyti, kad čia sovietinis palikimas, kai mokiniai be jokios teisės mąstyti į galvą turi kišti faktus. Bet tai būtų neteisinga, nes sistema visur funkcionuoja panašiai. Per paskutinius dešimtmečius, kai kur situacija pasikeitė. Mokytojas nebėra tiesiog autoritetas, kuris viską žino ir prieš kurį negalima žodžio tarti. Bet yra daug vietų, kur toks autoritarinis mokytojo ir mokinio santykis vis dar gajus.
 
Iš šio autoritarizmo kyla dar vienas ciniškas ir absurdiškas išvedžiojimas. Mokytojas žino, ką vaikas turi mokėti. Todėl, jei vaikas kažko nemoka, tėvams siūloma imti papildomų pamokų. Bet juk tai absurdiška. Jei vaikas kažko nemoka, reiškias jis to nesimoko, nes tai jam yra neįdomu. Tad čia pirmiausia mokytojo kaltė. Bet ne tik. Gal būt vaikui tiesiog elementariai ir paprastai įdomu visai kas kita. Gal jis gabus visai kitur.
 
Todėl visiškai neaišku, kokiu tikslu reikia kankinti žmogų, verčiant jį mokytis tai, kas jo visai nedomina. Kai vietoj to, galima būtų skirti laiko papildomai mokyti tai, kas jam ir taip sekasi. Jei žmogus gabus tam tikrame dalyke, tai akivaizdu, kad to ir turėtų mokytis papildomai. Kad lavintų savo talentą. O ne švaistyti laiką ir kankintis bandydamas išmokti tai, kas jam visiškai neįdomu ir greičiausiai niekada nebus naudinga.
 
Čia galima pridėti ir tėvus. Tuos tėvus, kurie paaiškina vaikui, ką jis turi mokytis ir kur stoti, nes kažkodėl jie žino geriau. Tarkim mokykloje žmogui visada sekėsi dailė ir jis labai nori mokytis VDA. Bet tėvai jam aiškina, kad iš to nepragyvensi, todėl vaikas įstoja į MIF mokytis finansų draudimo (nes tetos pažįstamo pusbrolio dukra ten mokės ir dabar banke dirba). Tada vaikas po studijų likuį gyvenimą dirba kažkam už mažą atlyginimą be perspektyvos kurti kažką pats ir nekenčia savo darbo.
 
Mieli tėveliai, jei Jūs iš kažko nesugebat pragyventi, tai tikrai nereiškia, kad nesugebės ir Jūsų vaikas. Jis gali būti ir gudresnis už Jus. Tuo tarpu, kai Jūs nusprendžiat, kur jis turi mokytis ir įkišat jį į MIF FDM, aš po to turiu bendrauti su visiškai savo srity nesigaudančiu draudiku, už kurį tenka suskaičiuot riziką. O jisai, suprasdamas, kad yra visiškai niekam tikęs savo darbe, kiekvieną rytą atsikelia nemėgdamas nei savęs, nei pasaulio. Skamba gerai?
 
Todėl tikrai atrodo, kad visi rašantys apie tai, kaip studentai nieko nemoka yra kvaili. Vieni už tuos studentus nusprendžia, ką jie turi žinoti. Ką turi mokėti gerai, o ką blogai. Kiti nusprendžia, ką tie studentai turi veikti su savo gyvenimu. O tada tas pats studentas dar ir apkaltinamas, kad darė neteisingus pasirinkimus. Nors turbūt gyvenime nei vieno pasirinkimo padaryti pats negalėjo.
 
Nesuvokimas, kad informacija ir jos pasiekiamumas iš esmės pasikeitė yra tiesiog stulbinantis. Dabar nei mokiniai, nei studentai neprivalo mokytis tai, ką jiems siūlo švietimo įstaigos. Jie turi internetą ir ten gali domėtis kuo tik nori. Savaime suprantama, ateina vėl į trasą argumentas, kad iš to nepragyvensi, todėl nesąmones aš čia kalbu. Vaikas turi mokytis mokykloje ir taškas.
 
Ir vėl Jūs neteisūs. Nes jei Jūs patys nežinote ir nesugebate paaiškinti kaip monetizuoti bet kokias žinias, tai yra Jūsų ir tik Jūsų kaltė. Eikit geriau Antanui Guogai papasakot, kad žaidimas kortom prie gero tikrai neprives.
 
Todėl prastėjantys rezultatai yra gerai. Nes žmonės pradeda suprasti, kad dabartinė mokymo sistema yra nevykusi. Visi nežinojimai ir prasti rezultatai rodo ne mokinių, o sistemos kvailumą. Kuris ir taip yra akivaizdus.
 
Na, o tiems, kas sako, kad mokinius sudominti sunku, galiu teikti keletą rekomendacijų. Matematikos mokytojams pasiūlyčiau kreiptis į Neringa Urbonavičienę. Absoliučiai geriausia matematikos mokytoja evah. Kaip mokyti lietuvių kalbos ir apskritai išmokti, ką turėtų reikšti mokynis, Jums galėtų padėti Danė Lapinskienė. Tą patį, tik link biologijos, galėtų padaryti ir Gedas Batulevičius. Čia gautumėt išvis kito lygio pamokų. Tiesa, iki šiol negaliu atleisti už tai, kad prieš kokius 6 ar daugiau metų turėjau iškalti 100 žuvų pavadinimus. Bet net tai nepermuša viso kito gėrio. Na ir mokyti ekonomikos, natūraliai ir be papildomų klausimų, siūlyčiau keliauti pas Aušrą Maldeikienę. Jei ne jos „ekonomika yra mokslas apie pasirinkimus“ ir iš to sekęs ne ortodoksiškas mokymas apie tai, kaip galvoti apie ekonomiką, labai gali būti, kad šiuo metu būčiau labai gyvenimu nepatenkintas buhalteris (tai nereiškia, kad visi buhalteriai yra nepatenkinti gyvenimu. Tai reiškia, kad aš būčiau tragiškas buhalteris).
 
Na ir galiausiai, nors čia jau galimybės mažesnės, bet jei Jūs esate dėstytojas ir Jums tikrai rūpi studentai, susisiekite su Gianluigi Vernasca. Don GG arba Padre GG. Žmogus, kuris be kalbų turėtų būti dėstytojo etalonu. Kuriam ne problema su studentu išgerti alaus ir pašnekėti apie gyvenimą, o kad ir 10 valandą vakaro kilus bet kokiam klausimui, galima ramiai užeiti ir į kabinetą arba nusiųsti el laišką. Į kurį bus atsakyta greit. Jei kas iš pas jį besimokančių skaitot šitai, atiduokit nuo manęs respecto.
 
Jei visi pedagogai būtų bent perpus tokie, kaip šie mano išvardinti žmonės, tai tikrai nekiltų jokių problemų dėl mažėjančių testų rezultatų ar negabių studentų. Nes jie visi suvokia, kad dirba dinaminėje aplinkoje ir 1932 metais naudoti metodai šiandien nebetinka. Lygiai taip pat jie suvokia, kad kiekvienas mokinys negali būti gabus jų mokomam dalykui, bet taip pat šventai tuo pačiu metu tiki, kad kiekvieną galima sudominti ir padaryti gabiu.
 
Negabių mokinių nėra. Yra tik negabūs mokytojai ir kvaili tėvai."

Man tai juokingos sapalionės, kaip visi sumaterialėjo, koks pinigai blogis, ne piniguose laimė, juolab kai suaugę žmonės taip kalba. Kur ta jūsų laimė? Ką gali šiais laikas su tuščiom kišenėm nuveikt? nieko...
 
Pinigai ir laimė yra neatskiriami.
 
O į temą kalbant, tai sąžinė labai lengvai "uždusinama" siekiant savų interesų ir gerovės sau :)

Man tai juokingos sapalionės, kaip visi sumaterialėjo, koks pinigai blogis, ne piniguose laimė, juolab kai suaugę žmonės taip kalba. Kur ta jūsų laimė? Ką gali šiais laikas su tuščiom kišenėm nuveikt? nieko...
 
Pinigai ir laimė yra neatskiriami.
 
O į temą kalbant, tai sąžinė labai lengvai "uždusinama" siekiant savų interesų ir gerovės sau :)

Pinigai yra pinigai, nesvarbu kaip uždirbti. Laimė pinigų kiekyje.

Pats objektas - pinigai nesuteikia laimės (gal retomis išimtimis ir suteikia). Laimę daugeliu atveju suteikia, tai ką už juos įsigyjame, kaip juos išleidžiame.