sport

Mini straipsniukas su klipuku:
 
http://www.ekspertai.eu/nefrackink-mano-mamos/
 
 

Manau visi blaiviai mastantys zmones supranta kad Lietuvoje skalunu dujoms ne vieta. :)
 
Pastaruoju metu itin lengva mumis manipuliuoti. jei tik pasisakai pries skalunus tai iskarto isvadina GAZPROMO agentu.. :)) Is tiesu tiesa uzkoduota gerame liaudies posakyje: bego nuo vilko uzsirove ant meskos.
 
Esu uz laisve ir nepriklausomybe! taciau jei reiktu rinktis tarp SHEVRONO ir GAZPROMO rinkciausi antra varianta...
 
Kodel SHEVRONUI cia ne vieta?
 
 
 
 
0. Su amerikonais geriau niekada nesusideti. (kalbu apie valstybe bei jos uzsienio politika ir t.t.) Zinoma jie neva padejo mum pabegti nuo vilko (RU) taciau atsivede pas save - meska (JAV)
1.Gazpromas is musu atima tik pinigus, SHEVRONAS atims dar daugiau. Tai musu gamta - zeme - oras - vanduo. Galu gale sveikata.
2.Todel kad rusai yra cia pat pasoneje ir su jais turime bendradarbiauti o ne pyktis. (kartais praeities skriaudas tenka pamirsti, suprantu kad ju yra ir tai sunku)
3. nes man sveikata ir svari nekenksminga aplinka svarbiau nei LITS PENKIASDESIMT. (del kurio ir tai dar neaisku)
4. Amerikonu tikslas pavergti treciojo pasaulio salis, padeti ten ivesti "demokratija", depopuliacijos programos.
5. Kelios valstybes jau nukentejo nuo sios organizacijos, o SHEVRONAS kratosi atsakomybes ir maza to pareiskia: jog mazos valstybes mums nediktuos kaip turi buti, ir mes pripazistame tik savo JAV teismus. (tai pas save ir statykite situos nuodus)
6. Net jei mes ir noretume dujas isgauti is skalunu kam mum tas SHEVRONAS reikalingas?
7. Lietuvoje korupcija ir taip auksto lygio. Atsitiks ivairios nelaimes, ivykiai o kaltu kaip visada nebus.
8. Ar verta rizikuoti vertingiausiu zemes resursu - vandeniu tam kad sutaupyti ~LITS PENKIASDESIMT? Be duju gyventi galima bet be vandens. Deja...
9. Todel kad Frackingas yra is esmes nehumaniska ir neharmoniska technologija. (daugumai sunku suprasti nes dauguma tiesiog nemoka jausti zemes ir i viska ziuri pro ekonominius skeptiko akinius, neva blaivaus proto salininkai....... irgi b.l protuoliai vadinasi....
10. dujos kaip kuro rusis netolimoje ateityje gali tapti atgyvena.
11. reali nauda seimoms bei paprastiems zmonems miglota jei isvis yra. (LITS PENKIASDESIMT?)
12. kodel reikalus bandyta prakist tyliai ramiai uz uzdaru duru? Nepatikima organizacija nes slepiasi nuo musu - pilieciu.
13. yra nemazai istoriju kaip si "imone" susidoroja su priestaraujanciais ir patikekite tie budai tikrai nera humaniski ir teisingi.
14. 2003 metais buvo pakeista konstitucija. Jei neklystu pakeista taip kad lietuvos zemes (ar tai gamtinius isteklius) gali privatizuoti tik uzsienio subjektai. jei jie pas mus pasistatys savo platformas - tie sklypai bus ju nuosavybe ir darys jie ten ka tik nores. Tarsi valstybe vastybeje.
 
OHOHO kiek daug galima padaryti pasaulyje prisidengiant demokratija.. :)
 
taigi renkames patys:
 
vanduo oras zeme ir laisve mums ir musu vaikams AR lits penkiasdesimts ir nuolaida vaistams jums ir jusu seimai? :)

Jeigu bobute butu su kiausais :lol: :lol: Is kur tas triuksmas visas ir kilo? Del to, kad eilini syki noreta prastumti dokumentus be jokiu jeigu. Aiskiai parasyta, skalunu zvalgymas + gavyba. Kaimieciai gavo 0 informacijos. Galvoji jie ##### visai? Kai kiaulides issipute tyliai su savivaldybes palaiminimu iki desimciu tukst kiauliu galvoji kaimieciai patenkinti liko? Ekonomika kyla, darbu meslininkams atsirado. O kysininkai viesai kalba, kad tikras kaimas turi sudu smirdet.
Kaimieciai yra kaimieciai, jeigu tu lysi prie ju be informacijos ir kisi kad kaska pasirasytu, tai ir busi praspirtas.
 
Mazeikiai... Butu tie Mazeikiai Latvijoj, tai mum bent kuras pigiau kainuotu... O ka valdzia daro su mokesciais tai ir taip matom.

Live streamingas Cheltenham Festival
http://www.time4tv.com/2012/01/live-sports-1.html
tik reklamas kol streaming kraunas reikia isijungineti, kai kurie x(uzdaryti reklama) vos matomi

Pastebiu Lietuvoje tendenciją gaišti laiką prie smulkmenų. Gi visi suprantame kad esmė milijarduose o ne keliuose milijonuose kuriuos nusuks valkatėlės gaudami juokingą (lygininant su kitom ES šalim) pašalpą.
Pažvelgus iš verslo pusės, koks tikslas sąžiningai mokėti mokesčius jeigu tie pinigai nusės dėdulės palitikėlio ar bankininko ofšorinėje sąskaitoje?
 
Norėčiau paminėti: bankinį sektorių, kuris iš esmės nuskurdino šalį. Prisiminkim Snoras, Ūkio, Litimpex, Vakarų, Sekundės, Tauro bankus. Per kai kieno atkatilintą nenora matyti, milijardai buvo išplauti per offshorus. Snoro, Ūkio atveju išplaustus pinigus grąžinsime mes - mokesčių mokėtojai. O dabar idomu kodel Lietuvoje turime tik skandinavų bankus?
 
Taip pat: gal nedaugelis zino, kad Lietuva Rusų laikais turėjo didžiausią žvejybinį laivyną Baltijos jūroje. Dabar atspėkite iš ko Lietuviai gauna subsidijas už supjaustytą žvejybinį laivą?
 
Taip pat: kodėl reikėjo uždaryti IAE, kuri atnešdavo nemažą dalį pajamų i LT biudžiatą, kai ji buvo suprojektuota veikti dar 20 metu. Kodėl negalima buvo palaukti kol bus pastatyta nauja AE?
 
Taip pat: kaip galima leisti UAB (kurios tikslas siekti kuo didesnio pelno) imti komunalinius mokescius, gi visiems aišku, kad kainu reguliavimo tarnybos patepus, nieko nesureguliuos.
 
Taip pat: kaip gali buti visame pasaulyje pelningiausiu laikomas verslas - naftos produktu perdirbimas nuostolingas Lietuviams? Kodel MN turi būti parduota Wiljamsams ir Orleanams tt?

Koks puikus paaiskinimas, kas yra demokratija:
 
 
Lėtais žingsniais vergai eina vienas paskui kitą, ir kiekvienas neša nušlifuotą akmenį. Keturias jų voras, kurių kiekviena po pusantro kilometro ilgumo, nuo akmenskaldžių iki tos vietos, kur prasidėjo tvirtovės ir miesto statyba, saugo sargybiniai: kas dešimt vergų – vienas juos saugantis ginkluotas karys. Atokiai nuo einančių vergų ant trylikos metrų aukščio kalno viršūnės sėdi Kratijus – vienas iš vyriausiųjų žynių; štai jau keturis mėnesius jis tylėdamas stebi vergų darbą. Niekas jo dėmesio neatitraukia, niekas nė žvilgsniu nedrįsta išblaškyti jo minčių. Vergams ir sargybiniams dirbtinis kalnas su stotu ant viršūnės – tai neatskiriama kraštovaizdžio dalis. Ir į žmogų, kuris tai nejudėdamas sėdi soste, tai vaikštinėja po aikštelę ant kalno viršūnės, jau niekas nekreipia dėmesio. Kratijus yra užsibrėžęs tikslą pertvarkyti valstybę, tūkstančiui metų sustiprinti žynių valdžią taip, kad jų klausytų visi Žemės žmonės, padaryti visus tuos žmones, taigi ir valstybių vadovus, žynių vergais.
Kartą Kratijus nusileido žemyn, palikęs soste savo antrininką, persivilko kitais drabužiais, nusiėmė peruką. Paliepė sargybos viršininkui, kad jį sukaustytų grandinėmis kaip paprastą vergą ir pastatytų į vorą iš paskos jaunam vergui, vardu Nardas.
Įsižiūrėdamas į vergų veidus, Kratijus buvo pastebėjęs, kad šito jauno žmogaus žvilgsnis tiriantis ir vertinantis, o ne abuojas, nuo visko nutolęs kaip daugelis kitų. Nardo veidas buvo tai susikaupęs, tai susimąstęs, tai išduodantis susijaudinimą. “Vadinasi jis puoselėja kažkokį planą”, – suprato žynys, tačiau norėjo pasitikrinti, ar stebėdamas tikrai neklysta.
Dvi dienas Kratijus stebėjo Nardą, tylėdamas nešė akmenis , sėdėjo greta jo, kai būdavo paduota valgyt, ir miegojo šalia jo ant gultų. O trečią naktį, kai tik pasigirdo komanda “Miegoti”, Kratijus atsisuko į jaunąjį vergą ir pakuždom, su kartėliu ir neviltimi balse, paklausė nesikreipdamas į nieką “Nejaugi šitaip ir gyvensime iki mirties?”
Žynys pamatė: jaunasis vergas suvirpėjo ir tučtuojau atsigręžė, o jo akys švietė, tiesiog blizgėjo netgi blausioje didelės pašiūrės spingsulių šviesoje.
- Ilgai taip nebetruks. Aš baigsiu apmąstyti planą. Ir tu, tėvuk, gali prie jo prisidėti, – sušnibždėjo jaunasis vergas.
- Kokį planą? – abejingai paklausė žynys ir atsiduso.
Nardas karštai ir tvirtai pradėjo aiškinti:
- Ir tu, tėvuk, ir aš, ir mes visi netrukus būsime laisvi žmonės, nebe vergai. Pats apskaičiuok: kiekvienai dešimčiai vergų – vienas sargybinis. Ir kiekvieną būrelį penkiolikos vergių, kurios taiso valgyti, siuva drabužius, taip pat saugo tik vienas sargybinis. Jeigu sutartu laiku visi mes užpulsime sargybą, tai ją įveiksime. Na ir kas, kad sargybiniai ginkluoti, o mes sukaustyti grandinėmis. Mūsų dešimt kiekvienam, be to, mes grandines taip pat galime panaudoti kaip ginklą, atremdami jomis kardo smūgį. Mes nuginkluosime visus sargybinius, surišim juos, ir jų ginklai bus mūsų.
- Ak, jaunikaiti, vėl atsiduso Kratijus ir vėl tarytum abejingai tarė: – tavo planas ne visai apgalvotas: sargybinius, kurie mus stebi, nuginkluoti galime, bet netrukus valdovas atsiųs naujų, galbūt net visą kariuomenę, ir išžudys sukilusius vergus.
- Aš ir apie tai pagalvojau, tėvuk. Reikia pasirinkti tokį laiką, kai kariuomenės čia nebus. O toks laikas nebetoli. Mes visi matome, kad kariuomenė ruošiama žygiui. Maisto prigabenta trims mėnesiams. Vadinasi, po trijų mėnesių kariuomenė nužygiuos į numatytą vietą ir stos į mūšį. Per mūšį ji nusilps, tačiau laimės ir grįš su daugybe naujų vergų. Jiems jau statomos naujos pašiūrės. Mes privalome pradėti sargybos nuginklavimą, kai tik mūsų valdovo kariuomenė ims kautis su priešo kariuomene. Žygūnams prireiks mėnesio, kol nuneš žinią, kad būtina nedelsiant grįžti. Nusilpusi kariuomenė neįstengs grįžti greičiau kaip per tris mėnesius. O mes per tuos keturis mėnesius spėsime pasiruošti jų sutikimui. Mūsų bus ne mažiau kaip kareivių. Pagrobtieji vergai stos mūsų pusėn, kai pamatys, kas atsitiko. Aš teisingai viską numačiau tėvuk.
- Taip, jaunikaiti, tu mąstai išmintingai. Tavo planas padės tau nuginkluoti sargybinius ir nugalėti kariuomenę, – atsakė žynys jau padrąsindamas ir pridūrė: – Bet ką paskui vergai darys ir kas nutiks valdovams, sargybiniams ir kareiviams?
- Apie tai aš beveik negalvojau. Kol kas į galvą ateina tik viena mintis: visi, kurie buvo vergai, taps ne vergais. Visi, kurie šiandien ne vergai, taps vergais, – tarytum balsu mąstydamas, ne visai tvirtai atsakė Nardas.
- O nugalėjęs, jaunikaiti, prie ko priskaičiuosi žynius? Prie vergų, ar prie ne vergų?
- Žynius? Apie tai aš irgi negalvojau. Tačiau dabar manau, kad žyniai tegu lieka kaip buvę. Jų klauso vergai, valdovai, nors tarpais sudėtinga juos suprasti. Tikriausiai jie mums nepridarytų žalos. Tegu pasakoja visiems apie dievus, o kaip savo gyvenimą geriau nugyventi, mes žinom patys.
- Puiku, kad galvoji kaip geriau, – atsakė žynys ir apsimetė, kad baisiai nori miego.
Tačiau tą naktį Kratijus nemiegojo. Jis mąstė. “Žinoma, – galvojo Kratijus, – paprasčiausia būtų apie sąmokslą pranešti valdovui, ir jaunasis vergas būtų nubaustas, o jis, aišku, didžiausias visų kitų įkvėpėjas. Tačiau problema liktų neišspręsta. Vergai visuomet trokš išsilaisvinimo iš vergijos. Atsiras naujų vadų, bus kuriami nauji planai, vadinasi, didžiausias pavojus valstybėj glūdės valstybės viduje.”
Kratijus buvo iškėlęs sau užduotį: sukurti viso pasaulio pavergimo planą. Jisai suprato: pasiekti tikslą vien tik naudojant fizinę prievartą nepasiseks. Būtinas psichologinis poveikis kiekvienam žmogui, ištisoms tautoms. Reikia transformuoti žmonių mintis, įteigti kiekvienam, kad vergija yra aukščiausia gerovė. Būtinai reikia paleisti programą, kuri toliau vystysis pati, kuri dezorientuos ištisas tautas sąvokų prasme bet kur ir bet kada. Ir svarbiausia, kad tikrovė būtų priimama adekvačiai…
Kratijaus mintys sukosi vis greičiau, jis liovėsi jautęs kūną, sunkias grandines ant rankų ir kojų. Ir ūmai, tarytum žaibo plykstelėjimas radosi jam prieš akis programa. Dar nedetalizuota ir nevisai aiški, bet jau tikra ir stulbinanti savo mastais. Kratijus pasijuto esąs pasaulio viešpats.
Gulėdamas ant gultų, sukaustytas grandinėmis, jisai žavėjosi savimi: “Ryt rytą, kai sargyba visus ves į darbą, aš duosiu sutartą ženklą ir sargybos viršininkas palieps išvesti mane iš vergų voros ir nuimti grandines. Aš detalizuosiu savo programą, ištarsiu keletą žodžių, ir pasaulis ims keistis. Neįtikėtina! Tik keletas žodžių ir visas pasaulis paklus man, mano minčiai. Dievas iš tiesų žmogui davė tokią galią, kuriai nėra lygios Visatoje, ir ta galia – žmogaus mintis. Iš jos randasi žodžiai, ji keičia istorijos eigą.
Sąlygos susiklostė nepaprastai palankiai. Vergai yra paruošę sukilimo planą. Jis racionalus, tasai planas, ir, žinoma, gali nuvesti į laikiną jų trokštamą pergalę. Tačiau aš ne vien juos, bet ir šiandieninių vergų palikuonius, taip pat ir žemiškuosius valdovus, ištaręs tik kelis sakinius, priversiu būt vergijoje per amžių amžius”.
Iš ryto, Kratijui davus ženklą, sargybos viršininkas nuėmė jam grandines. Ir jau rytojaus dieną į jo stebėjimo aikštelę buvo pakviesti kiti penki žyniai ir faraonas. Jiems susirinkus Kratijus pradėjo savo kalbą:
- Tai, ką jūs dabar išgirsite, neturi būti niekur užrašyta nei žodžiais, nei persakyta. Aplink mus nėra sienų ir mūsų niekas neišgirs, tik jūs. Aš sugalvojau būdą, kaip visus Žemėje gyvenančius žmones paversti mūsų faraono vergais. To padaryti neįstengtų nei didžiuliai kareivių pulkai, nei alinantys karai. O aš tai padarysiu keliais sakiniais. Po to praeis vos pora dienų, ir jūs pamatysite, kaip pradės keistis pasaulis. Žiūrėkite: ten, žemai, ilgos voros grandinėmis sukaustytų vergų neša po vieną akmenį. Juos saugo daugybė kareivių.
Kuo daugiau vergų, tuo geriau valstybei – mes visada laikėmės tokio požiūrio. Tačiau kuo daugiau vergų, tuo didesnė jų maišto grėsmė. Taigi stipriname sargybą. Be to, savo vergus turime gerai maitinti, kitaip jie negalės dirbti sunkaus fizinio darbo. O jie vistiek vangūs ir linkę maištauti. Žiūrėkite: kaip lėtai jie sliūkina, o aptingę sargybiniai neragina jų rimbais, nečaižo net sveikų ir stiprių vergų. O nuo šiol jie judės kur kas sparčiau. Jiems nereikės sargybos. Sargybiniai irgi pavirs vergais. Tegu šiandien, prieš saulei nusileidžiant, šaukliai apskelbia tokį faraono įsakymą:
” Sulig kitos dienos aušra vergams dovanojama visiška laisvė. Už kiekvieną akmenį, atgabentą į statomą miestą, laisvas žmogus gaus vieną pinigą. Pinigus galima išmainyti į valgį, drabužius, būstą, į rūmus mieste ir į patį miestą. Vergai, nuo šiol jūs – laisvi žmonės”.
Kai kiti žyniai suvokė, kas Kratijaus pasakyta, vienas jų, pats seniausias, tarė:
- Tu demonas, Kratijau. Ir tavo demonizmas apkrės visoje Žemėje daugybę tautų.
- Taip, aš tikrai demonas – tarė Kratijus – ir tai, ką sugalvojau, tegu ateities žmonės vadina demokratija.
Saulei leidžiantis įsakymas buvo apskelbtas vergams. Jie tiesiog apstulbo ir dauguma nemiegojo visą naktį, – mąstė apie naują laimingą rytdienos gyvenimą.
Kitą rytą žyniai ir faraonas vėl susirinko dirbtinio kalno aikštelėje. Vaizdas, atsivėręs jiems prieš akis, buvo tiesiog stulbinantis. Tūkstančiai žmonių, buvusių vergų, vienas per kitą nešė tuos pačius akmenis kaip ir anksčiau. Apsipylę prakaitu, daugelis nešė po du akmenis. Kiti, kurie nešė po vieną, bėgo taip, kad net žemė dulkėjo. Kai kurie sargybiniai irgi tempė akmenis. Žmonės, įsitikinę, kad jie laisvi – juk jiems buvo nuimtos grandinės – geidė gauti kiek galima daugiau pinigų, kad galėtų sukurti sau laimingą gyvenimą.
Kratijus dar keletą mėnesių praleido savo aikštelėje, su pasitenkinimu stebėdamas, kas dedasi žemai. O permainos buvo milžiniškos. Dalis vergų susijungė į grupeles, susikalė vežimėlius, ir, juos pilnus prisidėję akmenų, stūmė negailėdami prakaito.
“Jie dar daug įtaisų išras, – su pasitenkinimu mąstė Kratijus, – štai jau ir paslaugų vieni kitiems prisigalvojo: atsirado kas išnešioja vandenį ir maistą. Dalis vergų valgo neatsitraukdami nuo darbo, mat nenori gaišti laiko ėjimui valgyti į pašiūrę ir atnešusiems valgio užsimoka gautais pinigais. Tik pamanykite, tarp jų atsirado ir gydytojų: susižeidusiems tuoj pat suteikia pagalbą – irgi už pinigus. Ir kelio reguliuotojų sau išsirinko. Netrukus išsirinks sau viršininkus, teisėjus. Tegu renka: juk manosi esą laisvi, o esmė nepasikeitė: kaip ir anksčiau jie tempia akmenis…”
Taip ir bėga jie per tūkstančius metų – dulkini, apsipildami prakaitu, tempdami sunkius akmenis. Ir šiandien tų vergų palikuonys beprasmiškai vis bėga ir bėga, ir bėga…
 
 
ištrauka iš Vladimiro Megre knygos „Naujoji civilizacija“
vertėjas nežinomas
šaltinis: http://www.sarmatas.lt/01/demonas-kratijus-arba-legenda-apie-demokratija/

Kaip tik ir atsirado lyderis, net keli lyderiai. Dabar tik mums zmonems reikia eiti tuo keliu.
S V A R B U:
 
http://www.sarmatas.lt/02/elonos-laiskas-draugams-ir-visiems-kam-brangi-lietuva/

Sklalūninių dujų išgavimo klausimas – viena iš aktualiausių temų šiandienos visuomeniniame ir politiniame gyvenime.
Tauta susirūpino jai priklausančiais vandens ištekliais ir susivienijo kovodami prieš galimai rengiamą valstybės išteklių grobstymą. Kol gyvename šiomis aktualijomis, tyliai ir nepastebimai organizuojama dar viena afera susijusi su vandeniu – didžiausiu mūsų turtu.
 
Vanduo kurį visi geriame, šiandien yra savivaldybių nuosavybė ir tiekiamas mums per savivaldybės įmones. Ši daugybę metų galiojusi tvarka gali labai greitai pasikeisti – Briuselyje jau rengiami teisės aktai, atversiantys kelią įmonėms privatizuoti geriamąjį vandenį ir jo tiekimą. Tokiu būdu vanduo paverčiamas ne visų Lietuvos žmonių gėrybe, o paprasčiausia preke, kurią bet kada galima pabranginti ar atpiginti.
Tokios iniciatyvos gali būti vertinamos įvairiai, bet pabandykime mąstyti blaiviu protu ir suvokime, kad privačios įmonės tikslas – uždirbti pleną. Tad akivaizdu imonės uždirbs pelno tiek kiek joms reikės ir savanoryste ar labdara neužsiims. Šildymo kainos nebebus didžiausias gyventojų galvos skausmas, prie jo prisidės “kosminės” vandens kainos. Pagalvokime, kur link esame vedami ir ar tam pasiduosime.
 
Kai kuriose Europos valstybėse tokia tvarka jau galioja. Ir tų valstybių praktika rodo, kad geriamojo vandens tiekimo, privatizavimas atneša tik liūdnus padarinius: vandens kokybė net pablogėja – tuomet privatūs vandens tiekėjai ima naudoti chemikalus, kad vanduo atitiktų bent minimalius higienos reikalavimus. Vis dėlto, net ir pablogėjus vandens kokybei bei prieinamumui, vandens tiekimo paslaugos pabranginamos 3 – 4 kartus, motyvuojant padengimu investicijų į vandens tiekimo ir gerinimo įrenginius.
 
Vanduo yra takus, gebantis perduoti informaciją elementas, mes patys glaudžiai susiję su vandeniu – iš jo kilo gyvybė ir mūsų kūnų didžioji dalis yra iš vandens. Joks organizmas negali gyventi be vandens. Žmogus gali išgyventi be šildymo brangiomis dujomis, be “telekomo”, be “Mažeikių naftos” – tačiau be vandens niekaip. Susimąstykime…

Yra sitas.
 
Bet matai ten ant tu kofu buna prikrite daugiau nei sutreidinta tuose normaliuose. Keista butu jei taip yra, bet gal but.

Yra sitas.
 
Bet matai ten ant tu kofu buna prikrite daugiau nei sutreidinta tuose normaliuose. Keista butu jei taip yra, bet gal but.

Koks puikus paaiskinimas, kas yra demokratija:
 
 
Lėtais žingsniais vergai eina vienas paskui kitą, ir kiekvienas neša nušlifuotą akmenį. Keturias jų voras, kurių kiekviena po pusantro kilometro ilgumo, nuo akmenskaldžių iki tos vietos, kur prasidėjo tvirtovės ir miesto statyba, saugo sargybiniai: kas dešimt vergų – vienas juos saugantis ginkluotas karys. Atokiai nuo einančių vergų ant trylikos metrų aukščio kalno viršūnės sėdi Kratijus – vienas iš vyriausiųjų žynių; štai jau keturis mėnesius jis tylėdamas stebi vergų darbą. Niekas jo dėmesio neatitraukia, niekas nė žvilgsniu nedrįsta išblaškyti jo minčių. Vergams ir sargybiniams dirbtinis kalnas su stotu ant viršūnės – tai neatskiriama kraštovaizdžio dalis. Ir į žmogų, kuris tai nejudėdamas sėdi soste, tai vaikštinėja po aikštelę ant kalno viršūnės, jau niekas nekreipia dėmesio. Kratijus yra užsibrėžęs tikslą pertvarkyti valstybę, tūkstančiui metų sustiprinti žynių valdžią taip, kad jų klausytų visi Žemės žmonės, padaryti visus tuos žmones, taigi ir valstybių vadovus, žynių vergais.
Kartą Kratijus nusileido žemyn, palikęs soste savo antrininką, persivilko kitais drabužiais, nusiėmė peruką. Paliepė sargybos viršininkui, kad jį sukaustytų grandinėmis kaip paprastą vergą ir pastatytų į vorą iš paskos jaunam vergui, vardu Nardas.
Įsižiūrėdamas į vergų veidus, Kratijus buvo pastebėjęs, kad šito jauno žmogaus žvilgsnis tiriantis ir vertinantis, o ne abuojas, nuo visko nutolęs kaip daugelis kitų. Nardo veidas buvo tai susikaupęs, tai susimąstęs, tai išduodantis susijaudinimą. “Vadinasi jis puoselėja kažkokį planą”, – suprato žynys, tačiau norėjo pasitikrinti, ar stebėdamas tikrai neklysta.
Dvi dienas Kratijus stebėjo Nardą, tylėdamas nešė akmenis , sėdėjo greta jo, kai būdavo paduota valgyt, ir miegojo šalia jo ant gultų. O trečią naktį, kai tik pasigirdo komanda “Miegoti”, Kratijus atsisuko į jaunąjį vergą ir pakuždom, su kartėliu ir neviltimi balse, paklausė nesikreipdamas į nieką “Nejaugi šitaip ir gyvensime iki mirties?”
Žynys pamatė: jaunasis vergas suvirpėjo ir tučtuojau atsigręžė, o jo akys švietė, tiesiog blizgėjo netgi blausioje didelės pašiūrės spingsulių šviesoje.
- Ilgai taip nebetruks. Aš baigsiu apmąstyti planą. Ir tu, tėvuk, gali prie jo prisidėti, – sušnibždėjo jaunasis vergas.
- Kokį planą? – abejingai paklausė žynys ir atsiduso.
Nardas karštai ir tvirtai pradėjo aiškinti:
- Ir tu, tėvuk, ir aš, ir mes visi netrukus būsime laisvi žmonės, nebe vergai. Pats apskaičiuok: kiekvienai dešimčiai vergų – vienas sargybinis. Ir kiekvieną būrelį penkiolikos vergių, kurios taiso valgyti, siuva drabužius, taip pat saugo tik vienas sargybinis. Jeigu sutartu laiku visi mes užpulsime sargybą, tai ją įveiksime. Na ir kas, kad sargybiniai ginkluoti, o mes sukaustyti grandinėmis. Mūsų dešimt kiekvienam, be to, mes grandines taip pat galime panaudoti kaip ginklą, atremdami jomis kardo smūgį. Mes nuginkluosime visus sargybinius, surišim juos, ir jų ginklai bus mūsų.
- Ak, jaunikaiti, vėl atsiduso Kratijus ir vėl tarytum abejingai tarė: – tavo planas ne visai apgalvotas: sargybinius, kurie mus stebi, nuginkluoti galime, bet netrukus valdovas atsiųs naujų, galbūt net visą kariuomenę, ir išžudys sukilusius vergus.
- Aš ir apie tai pagalvojau, tėvuk. Reikia pasirinkti tokį laiką, kai kariuomenės čia nebus. O toks laikas nebetoli. Mes visi matome, kad kariuomenė ruošiama žygiui. Maisto prigabenta trims mėnesiams. Vadinasi, po trijų mėnesių kariuomenė nužygiuos į numatytą vietą ir stos į mūšį. Per mūšį ji nusilps, tačiau laimės ir grįš su daugybe naujų vergų. Jiems jau statomos naujos pašiūrės. Mes privalome pradėti sargybos nuginklavimą, kai tik mūsų valdovo kariuomenė ims kautis su priešo kariuomene. Žygūnams prireiks mėnesio, kol nuneš žinią, kad būtina nedelsiant grįžti. Nusilpusi kariuomenė neįstengs grįžti greičiau kaip per tris mėnesius. O mes per tuos keturis mėnesius spėsime pasiruošti jų sutikimui. Mūsų bus ne mažiau kaip kareivių. Pagrobtieji vergai stos mūsų pusėn, kai pamatys, kas atsitiko. Aš teisingai viską numačiau tėvuk.
- Taip, jaunikaiti, tu mąstai išmintingai. Tavo planas padės tau nuginkluoti sargybinius ir nugalėti kariuomenę, – atsakė žynys jau padrąsindamas ir pridūrė: – Bet ką paskui vergai darys ir kas nutiks valdovams, sargybiniams ir kareiviams?
- Apie tai aš beveik negalvojau. Kol kas į galvą ateina tik viena mintis: visi, kurie buvo vergai, taps ne vergais. Visi, kurie šiandien ne vergai, taps vergais, – tarytum balsu mąstydamas, ne visai tvirtai atsakė Nardas.
- O nugalėjęs, jaunikaiti, prie ko priskaičiuosi žynius? Prie vergų, ar prie ne vergų?
- Žynius? Apie tai aš irgi negalvojau. Tačiau dabar manau, kad žyniai tegu lieka kaip buvę. Jų klauso vergai, valdovai, nors tarpais sudėtinga juos suprasti. Tikriausiai jie mums nepridarytų žalos. Tegu pasakoja visiems apie dievus, o kaip savo gyvenimą geriau nugyventi, mes žinom patys.
- Puiku, kad galvoji kaip geriau, – atsakė žynys ir apsimetė, kad baisiai nori miego.
Tačiau tą naktį Kratijus nemiegojo. Jis mąstė. “Žinoma, – galvojo Kratijus, – paprasčiausia būtų apie sąmokslą pranešti valdovui, ir jaunasis vergas būtų nubaustas, o jis, aišku, didžiausias visų kitų įkvėpėjas. Tačiau problema liktų neišspręsta. Vergai visuomet trokš išsilaisvinimo iš vergijos. Atsiras naujų vadų, bus kuriami nauji planai, vadinasi, didžiausias pavojus valstybėj glūdės valstybės viduje.”
Kratijus buvo iškėlęs sau užduotį: sukurti viso pasaulio pavergimo planą. Jisai suprato: pasiekti tikslą vien tik naudojant fizinę prievartą nepasiseks. Būtinas psichologinis poveikis kiekvienam žmogui, ištisoms tautoms. Reikia transformuoti žmonių mintis, įteigti kiekvienam, kad vergija yra aukščiausia gerovė. Būtinai reikia paleisti programą, kuri toliau vystysis pati, kuri dezorientuos ištisas tautas sąvokų prasme bet kur ir bet kada. Ir svarbiausia, kad tikrovė būtų priimama adekvačiai…
Kratijaus mintys sukosi vis greičiau, jis liovėsi jautęs kūną, sunkias grandines ant rankų ir kojų. Ir ūmai, tarytum žaibo plykstelėjimas radosi jam prieš akis programa. Dar nedetalizuota ir nevisai aiški, bet jau tikra ir stulbinanti savo mastais. Kratijus pasijuto esąs pasaulio viešpats.
Gulėdamas ant gultų, sukaustytas grandinėmis, jisai žavėjosi savimi: “Ryt rytą, kai sargyba visus ves į darbą, aš duosiu sutartą ženklą ir sargybos viršininkas palieps išvesti mane iš vergų voros ir nuimti grandines. Aš detalizuosiu savo programą, ištarsiu keletą žodžių, ir pasaulis ims keistis. Neįtikėtina! Tik keletas žodžių ir visas pasaulis paklus man, mano minčiai. Dievas iš tiesų žmogui davė tokią galią, kuriai nėra lygios Visatoje, ir ta galia – žmogaus mintis. Iš jos randasi žodžiai, ji keičia istorijos eigą.
Sąlygos susiklostė nepaprastai palankiai. Vergai yra paruošę sukilimo planą. Jis racionalus, tasai planas, ir, žinoma, gali nuvesti į laikiną jų trokštamą pergalę. Tačiau aš ne vien juos, bet ir šiandieninių vergų palikuonius, taip pat ir žemiškuosius valdovus, ištaręs tik kelis sakinius, priversiu būt vergijoje per amžių amžius”.
Iš ryto, Kratijui davus ženklą, sargybos viršininkas nuėmė jam grandines. Ir jau rytojaus dieną į jo stebėjimo aikštelę buvo pakviesti kiti penki žyniai ir faraonas. Jiems susirinkus Kratijus pradėjo savo kalbą:
- Tai, ką jūs dabar išgirsite, neturi būti niekur užrašyta nei žodžiais, nei persakyta. Aplink mus nėra sienų ir mūsų niekas neišgirs, tik jūs. Aš sugalvojau būdą, kaip visus Žemėje gyvenančius žmones paversti mūsų faraono vergais. To padaryti neįstengtų nei didžiuliai kareivių pulkai, nei alinantys karai. O aš tai padarysiu keliais sakiniais. Po to praeis vos pora dienų, ir jūs pamatysite, kaip pradės keistis pasaulis. Žiūrėkite: ten, žemai, ilgos voros grandinėmis sukaustytų vergų neša po vieną akmenį. Juos saugo daugybė kareivių.
Kuo daugiau vergų, tuo geriau valstybei – mes visada laikėmės tokio požiūrio. Tačiau kuo daugiau vergų, tuo didesnė jų maišto grėsmė. Taigi stipriname sargybą. Be to, savo vergus turime gerai maitinti, kitaip jie negalės dirbti sunkaus fizinio darbo. O jie vistiek vangūs ir linkę maištauti. Žiūrėkite: kaip lėtai jie sliūkina, o aptingę sargybiniai neragina jų rimbais, nečaižo net sveikų ir stiprių vergų. O nuo šiol jie judės kur kas sparčiau. Jiems nereikės sargybos. Sargybiniai irgi pavirs vergais. Tegu šiandien, prieš saulei nusileidžiant, šaukliai apskelbia tokį faraono įsakymą:
” Sulig kitos dienos aušra vergams dovanojama visiška laisvė. Už kiekvieną akmenį, atgabentą į statomą miestą, laisvas žmogus gaus vieną pinigą. Pinigus galima išmainyti į valgį, drabužius, būstą, į rūmus mieste ir į patį miestą. Vergai, nuo šiol jūs – laisvi žmonės”.
Kai kiti žyniai suvokė, kas Kratijaus pasakyta, vienas jų, pats seniausias, tarė:
- Tu demonas, Kratijau. Ir tavo demonizmas apkrės visoje Žemėje daugybę tautų.
- Taip, aš tikrai demonas – tarė Kratijus – ir tai, ką sugalvojau, tegu ateities žmonės vadina demokratija.
Saulei leidžiantis įsakymas buvo apskelbtas vergams. Jie tiesiog apstulbo ir dauguma nemiegojo visą naktį, – mąstė apie naują laimingą rytdienos gyvenimą.
Kitą rytą žyniai ir faraonas vėl susirinko dirbtinio kalno aikštelėje. Vaizdas, atsivėręs jiems prieš akis, buvo tiesiog stulbinantis. Tūkstančiai žmonių, buvusių vergų, vienas per kitą nešė tuos pačius akmenis kaip ir anksčiau. Apsipylę prakaitu, daugelis nešė po du akmenis. Kiti, kurie nešė po vieną, bėgo taip, kad net žemė dulkėjo. Kai kurie sargybiniai irgi tempė akmenis. Žmonės, įsitikinę, kad jie laisvi – juk jiems buvo nuimtos grandinės – geidė gauti kiek galima daugiau pinigų, kad galėtų sukurti sau laimingą gyvenimą.
Kratijus dar keletą mėnesių praleido savo aikštelėje, su pasitenkinimu stebėdamas, kas dedasi žemai. O permainos buvo milžiniškos. Dalis vergų susijungė į grupeles, susikalė vežimėlius, ir, juos pilnus prisidėję akmenų, stūmė negailėdami prakaito.
“Jie dar daug įtaisų išras, – su pasitenkinimu mąstė Kratijus, – štai jau ir paslaugų vieni kitiems prisigalvojo: atsirado kas išnešioja vandenį ir maistą. Dalis vergų valgo neatsitraukdami nuo darbo, mat nenori gaišti laiko ėjimui valgyti į pašiūrę ir atnešusiems valgio užsimoka gautais pinigais. Tik pamanykite, tarp jų atsirado ir gydytojų: susižeidusiems tuoj pat suteikia pagalbą – irgi už pinigus. Ir kelio reguliuotojų sau išsirinko. Netrukus išsirinks sau viršininkus, teisėjus. Tegu renka: juk manosi esą laisvi, o esmė nepasikeitė: kaip ir anksčiau jie tempia akmenis…”
Taip ir bėga jie per tūkstančius metų – dulkini, apsipildami prakaitu, tempdami sunkius akmenis. Ir šiandien tų vergų palikuonys beprasmiškai vis bėga ir bėga, ir bėga…
 
 
ištrauka iš Vladimiro Megre knygos „Naujoji civilizacija“
vertėjas nežinomas
šaltinis: http://www.sarmatas.lt/01/demonas-kratijus-arba-legenda-apie-demokratija/

Koks puikus paaiskinimas, kas yra demokratija:
 
 
Lėtais žingsniais vergai eina vienas paskui kitą, ir kiekvienas neša nušlifuotą akmenį. Keturias jų voras, kurių kiekviena po pusantro kilometro ilgumo, nuo akmenskaldžių iki tos vietos, kur prasidėjo tvirtovės ir miesto statyba, saugo sargybiniai: kas dešimt vergų – vienas juos saugantis ginkluotas karys. Atokiai nuo einančių vergų ant trylikos metrų aukščio kalno viršūnės sėdi Kratijus – vienas iš vyriausiųjų žynių; štai jau keturis mėnesius jis tylėdamas stebi vergų darbą. Niekas jo dėmesio neatitraukia, niekas nė žvilgsniu nedrįsta išblaškyti jo minčių. Vergams ir sargybiniams dirbtinis kalnas su stotu ant viršūnės – tai neatskiriama kraštovaizdžio dalis. Ir į žmogų, kuris tai nejudėdamas sėdi soste, tai vaikštinėja po aikštelę ant kalno viršūnės, jau niekas nekreipia dėmesio. Kratijus yra užsibrėžęs tikslą pertvarkyti valstybę, tūkstančiui metų sustiprinti žynių valdžią taip, kad jų klausytų visi Žemės žmonės, padaryti visus tuos žmones, taigi ir valstybių vadovus, žynių vergais.
Kartą Kratijus nusileido žemyn, palikęs soste savo antrininką, persivilko kitais drabužiais, nusiėmė peruką. Paliepė sargybos viršininkui, kad jį sukaustytų grandinėmis kaip paprastą vergą ir pastatytų į vorą iš paskos jaunam vergui, vardu Nardas.
Įsižiūrėdamas į vergų veidus, Kratijus buvo pastebėjęs, kad šito jauno žmogaus žvilgsnis tiriantis ir vertinantis, o ne abuojas, nuo visko nutolęs kaip daugelis kitų. Nardo veidas buvo tai susikaupęs, tai susimąstęs, tai išduodantis susijaudinimą. “Vadinasi jis puoselėja kažkokį planą”, – suprato žynys, tačiau norėjo pasitikrinti, ar stebėdamas tikrai neklysta.
Dvi dienas Kratijus stebėjo Nardą, tylėdamas nešė akmenis , sėdėjo greta jo, kai būdavo paduota valgyt, ir miegojo šalia jo ant gultų. O trečią naktį, kai tik pasigirdo komanda “Miegoti”, Kratijus atsisuko į jaunąjį vergą ir pakuždom, su kartėliu ir neviltimi balse, paklausė nesikreipdamas į nieką “Nejaugi šitaip ir gyvensime iki mirties?”
Žynys pamatė: jaunasis vergas suvirpėjo ir tučtuojau atsigręžė, o jo akys švietė, tiesiog blizgėjo netgi blausioje didelės pašiūrės spingsulių šviesoje.
- Ilgai taip nebetruks. Aš baigsiu apmąstyti planą. Ir tu, tėvuk, gali prie jo prisidėti, – sušnibždėjo jaunasis vergas.
- Kokį planą? – abejingai paklausė žynys ir atsiduso.
Nardas karštai ir tvirtai pradėjo aiškinti:
- Ir tu, tėvuk, ir aš, ir mes visi netrukus būsime laisvi žmonės, nebe vergai. Pats apskaičiuok: kiekvienai dešimčiai vergų – vienas sargybinis. Ir kiekvieną būrelį penkiolikos vergių, kurios taiso valgyti, siuva drabužius, taip pat saugo tik vienas sargybinis. Jeigu sutartu laiku visi mes užpulsime sargybą, tai ją įveiksime. Na ir kas, kad sargybiniai ginkluoti, o mes sukaustyti grandinėmis. Mūsų dešimt kiekvienam, be to, mes grandines taip pat galime panaudoti kaip ginklą, atremdami jomis kardo smūgį. Mes nuginkluosime visus sargybinius, surišim juos, ir jų ginklai bus mūsų.
- Ak, jaunikaiti, vėl atsiduso Kratijus ir vėl tarytum abejingai tarė: – tavo planas ne visai apgalvotas: sargybinius, kurie mus stebi, nuginkluoti galime, bet netrukus valdovas atsiųs naujų, galbūt net visą kariuomenę, ir išžudys sukilusius vergus.
- Aš ir apie tai pagalvojau, tėvuk. Reikia pasirinkti tokį laiką, kai kariuomenės čia nebus. O toks laikas nebetoli. Mes visi matome, kad kariuomenė ruošiama žygiui. Maisto prigabenta trims mėnesiams. Vadinasi, po trijų mėnesių kariuomenė nužygiuos į numatytą vietą ir stos į mūšį. Per mūšį ji nusilps, tačiau laimės ir grįš su daugybe naujų vergų. Jiems jau statomos naujos pašiūrės. Mes privalome pradėti sargybos nuginklavimą, kai tik mūsų valdovo kariuomenė ims kautis su priešo kariuomene. Žygūnams prireiks mėnesio, kol nuneš žinią, kad būtina nedelsiant grįžti. Nusilpusi kariuomenė neįstengs grįžti greičiau kaip per tris mėnesius. O mes per tuos keturis mėnesius spėsime pasiruošti jų sutikimui. Mūsų bus ne mažiau kaip kareivių. Pagrobtieji vergai stos mūsų pusėn, kai pamatys, kas atsitiko. Aš teisingai viską numačiau tėvuk.
- Taip, jaunikaiti, tu mąstai išmintingai. Tavo planas padės tau nuginkluoti sargybinius ir nugalėti kariuomenę, – atsakė žynys jau padrąsindamas ir pridūrė: – Bet ką paskui vergai darys ir kas nutiks valdovams, sargybiniams ir kareiviams?
- Apie tai aš beveik negalvojau. Kol kas į galvą ateina tik viena mintis: visi, kurie buvo vergai, taps ne vergais. Visi, kurie šiandien ne vergai, taps vergais, – tarytum balsu mąstydamas, ne visai tvirtai atsakė Nardas.
- O nugalėjęs, jaunikaiti, prie ko priskaičiuosi žynius? Prie vergų, ar prie ne vergų?
- Žynius? Apie tai aš irgi negalvojau. Tačiau dabar manau, kad žyniai tegu lieka kaip buvę. Jų klauso vergai, valdovai, nors tarpais sudėtinga juos suprasti. Tikriausiai jie mums nepridarytų žalos. Tegu pasakoja visiems apie dievus, o kaip savo gyvenimą geriau nugyventi, mes žinom patys.
- Puiku, kad galvoji kaip geriau, – atsakė žynys ir apsimetė, kad baisiai nori miego.
Tačiau tą naktį Kratijus nemiegojo. Jis mąstė. “Žinoma, – galvojo Kratijus, – paprasčiausia būtų apie sąmokslą pranešti valdovui, ir jaunasis vergas būtų nubaustas, o jis, aišku, didžiausias visų kitų įkvėpėjas. Tačiau problema liktų neišspręsta. Vergai visuomet trokš išsilaisvinimo iš vergijos. Atsiras naujų vadų, bus kuriami nauji planai, vadinasi, didžiausias pavojus valstybėj glūdės valstybės viduje.”
Kratijus buvo iškėlęs sau užduotį: sukurti viso pasaulio pavergimo planą. Jisai suprato: pasiekti tikslą vien tik naudojant fizinę prievartą nepasiseks. Būtinas psichologinis poveikis kiekvienam žmogui, ištisoms tautoms. Reikia transformuoti žmonių mintis, įteigti kiekvienam, kad vergija yra aukščiausia gerovė. Būtinai reikia paleisti programą, kuri toliau vystysis pati, kuri dezorientuos ištisas tautas sąvokų prasme bet kur ir bet kada. Ir svarbiausia, kad tikrovė būtų priimama adekvačiai…
Kratijaus mintys sukosi vis greičiau, jis liovėsi jautęs kūną, sunkias grandines ant rankų ir kojų. Ir ūmai, tarytum žaibo plykstelėjimas radosi jam prieš akis programa. Dar nedetalizuota ir nevisai aiški, bet jau tikra ir stulbinanti savo mastais. Kratijus pasijuto esąs pasaulio viešpats.
Gulėdamas ant gultų, sukaustytas grandinėmis, jisai žavėjosi savimi: “Ryt rytą, kai sargyba visus ves į darbą, aš duosiu sutartą ženklą ir sargybos viršininkas palieps išvesti mane iš vergų voros ir nuimti grandines. Aš detalizuosiu savo programą, ištarsiu keletą žodžių, ir pasaulis ims keistis. Neįtikėtina! Tik keletas žodžių ir visas pasaulis paklus man, mano minčiai. Dievas iš tiesų žmogui davė tokią galią, kuriai nėra lygios Visatoje, ir ta galia – žmogaus mintis. Iš jos randasi žodžiai, ji keičia istorijos eigą.
Sąlygos susiklostė nepaprastai palankiai. Vergai yra paruošę sukilimo planą. Jis racionalus, tasai planas, ir, žinoma, gali nuvesti į laikiną jų trokštamą pergalę. Tačiau aš ne vien juos, bet ir šiandieninių vergų palikuonius, taip pat ir žemiškuosius valdovus, ištaręs tik kelis sakinius, priversiu būt vergijoje per amžių amžius”.
Iš ryto, Kratijui davus ženklą, sargybos viršininkas nuėmė jam grandines. Ir jau rytojaus dieną į jo stebėjimo aikštelę buvo pakviesti kiti penki žyniai ir faraonas. Jiems susirinkus Kratijus pradėjo savo kalbą:
- Tai, ką jūs dabar išgirsite, neturi būti niekur užrašyta nei žodžiais, nei persakyta. Aplink mus nėra sienų ir mūsų niekas neišgirs, tik jūs. Aš sugalvojau būdą, kaip visus Žemėje gyvenančius žmones paversti mūsų faraono vergais. To padaryti neįstengtų nei didžiuliai kareivių pulkai, nei alinantys karai. O aš tai padarysiu keliais sakiniais. Po to praeis vos pora dienų, ir jūs pamatysite, kaip pradės keistis pasaulis. Žiūrėkite: ten, žemai, ilgos voros grandinėmis sukaustytų vergų neša po vieną akmenį. Juos saugo daugybė kareivių.
Kuo daugiau vergų, tuo geriau valstybei – mes visada laikėmės tokio požiūrio. Tačiau kuo daugiau vergų, tuo didesnė jų maišto grėsmė. Taigi stipriname sargybą. Be to, savo vergus turime gerai maitinti, kitaip jie negalės dirbti sunkaus fizinio darbo. O jie vistiek vangūs ir linkę maištauti. Žiūrėkite: kaip lėtai jie sliūkina, o aptingę sargybiniai neragina jų rimbais, nečaižo net sveikų ir stiprių vergų. O nuo šiol jie judės kur kas sparčiau. Jiems nereikės sargybos. Sargybiniai irgi pavirs vergais. Tegu šiandien, prieš saulei nusileidžiant, šaukliai apskelbia tokį faraono įsakymą:
” Sulig kitos dienos aušra vergams dovanojama visiška laisvė. Už kiekvieną akmenį, atgabentą į statomą miestą, laisvas žmogus gaus vieną pinigą. Pinigus galima išmainyti į valgį, drabužius, būstą, į rūmus mieste ir į patį miestą. Vergai, nuo šiol jūs – laisvi žmonės”.
Kai kiti žyniai suvokė, kas Kratijaus pasakyta, vienas jų, pats seniausias, tarė:
- Tu demonas, Kratijau. Ir tavo demonizmas apkrės visoje Žemėje daugybę tautų.
- Taip, aš tikrai demonas – tarė Kratijus – ir tai, ką sugalvojau, tegu ateities žmonės vadina demokratija.
Saulei leidžiantis įsakymas buvo apskelbtas vergams. Jie tiesiog apstulbo ir dauguma nemiegojo visą naktį, – mąstė apie naują laimingą rytdienos gyvenimą.
Kitą rytą žyniai ir faraonas vėl susirinko dirbtinio kalno aikštelėje. Vaizdas, atsivėręs jiems prieš akis, buvo tiesiog stulbinantis. Tūkstančiai žmonių, buvusių vergų, vienas per kitą nešė tuos pačius akmenis kaip ir anksčiau. Apsipylę prakaitu, daugelis nešė po du akmenis. Kiti, kurie nešė po vieną, bėgo taip, kad net žemė dulkėjo. Kai kurie sargybiniai irgi tempė akmenis. Žmonės, įsitikinę, kad jie laisvi – juk jiems buvo nuimtos grandinės – geidė gauti kiek galima daugiau pinigų, kad galėtų sukurti sau laimingą gyvenimą.
Kratijus dar keletą mėnesių praleido savo aikštelėje, su pasitenkinimu stebėdamas, kas dedasi žemai. O permainos buvo milžiniškos. Dalis vergų susijungė į grupeles, susikalė vežimėlius, ir, juos pilnus prisidėję akmenų, stūmė negailėdami prakaito.
“Jie dar daug įtaisų išras, – su pasitenkinimu mąstė Kratijus, – štai jau ir paslaugų vieni kitiems prisigalvojo: atsirado kas išnešioja vandenį ir maistą. Dalis vergų valgo neatsitraukdami nuo darbo, mat nenori gaišti laiko ėjimui valgyti į pašiūrę ir atnešusiems valgio užsimoka gautais pinigais. Tik pamanykite, tarp jų atsirado ir gydytojų: susižeidusiems tuoj pat suteikia pagalbą – irgi už pinigus. Ir kelio reguliuotojų sau išsirinko. Netrukus išsirinks sau viršininkus, teisėjus. Tegu renka: juk manosi esą laisvi, o esmė nepasikeitė: kaip ir anksčiau jie tempia akmenis…”
Taip ir bėga jie per tūkstančius metų – dulkini, apsipildami prakaitu, tempdami sunkius akmenis. Ir šiandien tų vergų palikuonys beprasmiškai vis bėga ir bėga, ir bėga…
 
 
ištrauka iš Vladimiro Megre knygos „Naujoji civilizacija“
vertėjas nežinomas
šaltinis: http://www.sarmatas.lt/01/demonas-kratijus-arba-legenda-apie-demokratija/

Siandien visa diena prasedejau prie kompo ir prastebejau butent sio zmogaus dienorasti. Tai galiu pasakyt, kad taip ir turi atrodyt tikras, rimtas darbas prie statymu. Dazniausiai rungtynes yra kaip cia pasakius uzdengiamos, istraukiamos kitais tu rungtyniu statymais ir puikiai islipama is susiklosciusios tu rungtyniu duobes. Cia tik pasiskaiciuot reiktu, bet pliusas siandienos yra ir jis nera mazas. O, kad sumos kazkam kliuna - tai koks skirtumas kokios jos yra, kas kokiom sumom bestatytu vistiek pliusas butu, o tai ir yra svarbiausia dirbant prie bet ko, ne tik lazybose. Principas is esmes kokiu dirba sis zmogus yra superinis.
Ir kad redaguoja parasymus, tai norint to isvengt reiktu visus rezultatus gale dienos surasyt, nes realiai kruvis kaip matau nera mazas. O jeigu sekant tema - tai tie redagavimai visiskai netrugdo.
Aisku butu paprasta jeigu to ka pateikia cia nereiktu kramtyt, o beliktu tik virskint. :D
 
Visiskai nematau prie ko kibt. Tik pagirt galima zmogu.

http://trial.betadvisor.com/recruitment

Zinai, del tu smaiksciu laidu, nors niekad neziurejau ir neziuriu, bet pakalbejus su vienu zmogum susidaro kitas ispudis. Jis ziuredavo tuos peliukus per dviracio sou lygtai, tai sake nereikia ziuret nei jokiu ziniu, nei laidu apie tai dienai budingus ivykius. Juos paziurejus, per ta humoro prizme, gali isvyst(isgirst) kurkas daugiau ir tiksliau. Tik kaip sako klausyt ir suprast reikia. Nu pabendravus su juo - daug kur buvo teisus. :)

Dar gegužės mėnesį tūkstančiai buvo suvažiavę į Vilnių iš visos Lietuvos:
 
http://www.youtube.com/watch?v=Ta3of0llrLE
 
DELFI, Lrytas ir kiti portalai tuomet tai pateikė kaip "poros šimtų žmogelių mitingėlį", vengdami rodyti vaizdinę medžiagą.

Tiesiai į taikinį
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/liberalu-sajudzio-remejai-per-pastaruosius-trejus-metus-sudare-viesuju-pirkimu-sutarciu-uz-mazdaug-2-mlrd-litu.d?id=51493113

Nekelkit tiek i aukstumas tu liberalu, jie yra tokia pat sau naudos siekianti grupuote, kaip ir kitos "partijos". Aisku i viena greta su visokiom zeku numyletinem Zertvydem Pinksem gal nedet, bet jaust saika irgi reikia.

Siandien 20.30 per TV3 idomi laida, nors ta idomuma jau ir kitos ziniasklaidos priemones eskalavo, bet tai ko vertas kanalas LNK - laisves neturintis kanalas, juk butent sis kanalas nusprende(kazkas padejo apsispresti), kad reikia nuslepti nuo tautos zinias. Uch...

Pasidomėjau, kas Tomo laidai atsitiko.
 
Pasirodo, vakar vakare jis sulaukė skambučio iš LNK žinių tarnybos (kuriai jo laida priklauso). Jam buvo pasakyta, kad Degutienės pokalbis negali būti skelbiamas viešai ir laida jo nepašalinus bus atšaukta.
 
Dapkus netrukus išsiaiškino, jog po jo laidos anonso į LNK kreipėsi Degutienės atstovas spaudai Juozas Ruzgys. Jis pagrasino (nežinau, tiesiogiai ar tiesiog leido suprasti), jog jei LNK parodys tą Degutienės pokalbį, Seime nebus patvirtintas įstatymas, uždraudžiantis reklamą per LRT. Tas įstatymas iš esmės remiasi konservatorių balsais (pvz., liberalai jo nepalaiko), o jį priėmus reikštų, jog LRT nebetransliuojant reklamos visi jos reklamos užsakymai pereitų pagrindiniams konkurentams – LNK ir TV3.
 
LNK šitam spaudimui pasidavė. Pats Tomas dėl tokios cenzūros yra įsiutęs ir net svarsto apskritai palikti televiziją (dėl tos pačios priežasties jis pavasarį paliko Siaurusevičiaus valdomą LRT).
 
Kadangi Dapkus dirba Alfa.lt, atšaukus laidą jis visą įrašą nedelsiant paskelbė internete. Tiesa, jis pats nėra tikras, ar ta medžiaga rytoj nebus pašalinta, nes Alfa.lt, kaip ir LNK, priklauso MG Baltic (kuris iki šiol buvo atsparus bet kokiam spaudimui ir leido žurnalistams dirbti laisvai).
 
Visas Degutienės audio įrašo originalas: http://i2.alfi.lt/16287/76/33.mp3
 
Įraše puikiai girdisi ir mano tėvo skatinimas Degutienei prabilti viešai.
 
Priminsiu, jog šis pokalbis yra pusės metų senumo, ir jis nieko bendro su rinkimais neturi.

Uzciaupe. http://www.ekspertai.eu/cenzura-lnk-patvirtino-i-degutienes-zodzius-apie-padeti-valstybeje/
Toj viska nugesins ir nieks nieko nebus girdeja tik keli atsitiktiniai zmones kurie labiau domisi.

Viskas – Degutienės pokalbis paviešintas LNK žiniose.
 
Visiems sąmokslo teorijų ieškotojams, kurie abejojo mano žodžiu, – pokalbio įrašas (nuo 02:33).
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Naglis P.:
Neteisinga interpretacija. Stebėtoja parodė biuletenio nuotrauką - DK kandidatas T.Viluckas pažymėtas kaip įstatyme ir nurodyta - ties jo pavarde nubrauktas skrituliukas kryželiu. Tačiau virš Vilucko pavardės ranka tušinuku užrašyta "Neringa Venckienė". Tuo pagrindu komisija balsavo ir balsų dauguma pripažino šį biuletenį negaliojančiu. Nors įstatyme užrašyta, kad turi būti nustatyta valia - šiuo atveju balsavimo valia aiški. Todėl mano galva komisija turėjo tą biuletenį pripažinti galiojančiu. Todėl stebėtoja, kuri manė tą patį, vykdė visose balsavimo stebėjimo patarimuose parašytą nurodymą - tokiais atvejai išsireikalavo, kad visi kiti biuleteniai, kuriuose yra nors kokie papildomi pripaišymai, būtų pripažinti negaliojančiais. Juk tuos 12-a, apie kuriuos ji kalba negaliojančiai pripažino komisija. Taigi viskas yra gerai.

Bus matyt, kaip cia tie mazi kofai judes, nors tai nera visiskai mazu kofu strategija. O tavo dubliai tripliai yra tas pats, tik sansu pas mane daugiau pavieniais, o tavo kofo aukstumas gali atsverti. Tik man nereikia galvot ka reikia prilipdyt, kad gautusi maziausiai 1.7, as ziuriu patikimuma, o koks tas patikimumas parodys laikas.