N0w

uzdarbis.lt forume nėra nieko svarbiau nei Skirmantas :D

kokie dėstytojai tau taip sakė? būtų šaunu, kad pateiktum kokį nors šaltinį, o ne tuščiažodžiautum

įsivaizduoju tavo situaciją, aš studijavau infromatiką ir pirmi du kursai buvo ne kažką pinigų atžvilgiu, tik kad gyvenau pas tėvus ir minimaliai tėvai pinigų duodavo, bet antro kurso gale darbas pats susirado mane - dirbau laisvai samdomu programuotoju ir pinigai kaip iš dangaus kristi pradėjo. Prieš 8 metus tai buvo ~2000 lt/mėn ir už nieką mokėti nereikėjo, nes pas tėvus gyvenau, darbo laikas buvo laisvas tai buvo labai lengva suderinti su studijomis. Tuo tarpu draugai sargaudavo už kapeikas ar panašius darbus dirbdavo, kad studijų paskolą apsimokėti ar savo pinigų turėti studentiškoms išlaidomos :lol: o man aukso amžius buvo, veikiau ką užsimanęs, neskaičiavau pinigų B-) pradžioje buvo sunku patikėti kad taip gali būti, nes net nesijaučiau vertas tų pinigų, atrodė nieko aš čia neveikiu, o tokius pinigus moka.

Aš taip pat nesuprantu tokio rašymo fragmentais. Reikia pradėti nuo įžangos ir baigti užsklanda. Įžangoje apsibrėži, apie ką kalbėsi, trumpai užsimeni, kokios pozicijos laikysiesi ir su ja sieji visą tolesnį rašinį (įžanga turi ypač gerai jungtis su pirma dėstymo pastraipa ir užsklanda).
 
 
Nebūtinai iš knygų. Puikiausiai galima panaudoti matytą spektaklį, skaitytą interviu su autoritetu iš kultūros srities ar kokį nors kultūrinį renginį.
Man nėra tekę girdėti, kad kontekstai iš Biblijos ar Antikos laikotarpio būtų patys stirpiausi. Stipriausi yra kultūriniai argumentai, silpnesni socialiniai/istoriniai, patys prasčiausi - asmeninės patirties argumentai. Vienas iš samprotavimo rašinio tikslų yra patikrinti, kiek moksleivis žino, koks jo išprusimo lygis. Todėl būtų protinga panaudoti įvairius argumentus - pvz. vieną iš Biblijos, kitą iš kokios nors vertingos knygos, trečią iš spektalio. O jeigu dar pavyktų įžangoje įkomponuoti kokio nors autoriteto citatą, o užsklandoje frazeologizmą (pvz. Ariadnės siūlas, Damoklo kardas, Buridano asilas ir t.t), tai skaitantis vertintojas patirtų orgazmą ir aukščiausią balą parašytų ;)
Mano asmeninis patarimas - naudokite tik kultūrinius argumentus. Jokių socialinių/istorinių, apie asmeninius net minties neturėkit. Geriau skystas kultūrinis, negu stiprus socialinis. Kvaila tvarka, bet taip jau yra. Prifarširuokit rašinį kultūrinių kontekstų taip, kad maža nepasirodytų.
 
Už ar prieš? To reikia rašant anglų kalbos "For and against" rašinius, bet tokia prieiga nebūtina ir dažnai gali būti netinkama lietuvių kalbos samprotavimo rašiniuose. Pavyzdžiui, "už ir prieš" būdas visiškai netiktų 2007-ųjų VBE temai "Ką reiškia būti laisvu žmogumi?" ir daugeliui kitų egzamino temų.
 
Ne visai taip. Geriausiuose rašiniuose užsklandoje ne tik apibendrinama, bet ir prieinama vertingos išvados, kuri parodo, kad moksleivis ne tik sugebėjo sudėlioti pastraipas, kontekstus ir argumentus, bet ir suvokė šį tą daugiau. Žinoma, ta išvada turi sietis su visu tuo, kas buvo sakyta anksčiau. Kaip pagrindinė mintis, kurią galima įžvelgti kiekvienoje rašinio pastraipoje, bet galutinai išryškėja užsklandoje. Žinoma, tai jau pats auksčiausias pilotažas. Gebant gerai apibendrinti, galima be to ir apsieiti. Tiesiog dauguma apibendrinti nemoka ir užsklandoje pakartoja tą patį, kas buvo pasakyta ankstesnėse pastraipose. Tai nėra gerai.
 
Čia teisingai. Pamenu, mokytoja mums šį principą kartą paaiškino vaizdžiai:
"Kokia tvarka trys drambliai - dramblys mama, dramblys tėtis ir dramblys vaikas eina per tankias džiungles? Atsakymas - pirmas visuomet eis tėtis ir skins kelią. Antras - mažasis drambliukas, o trečia - mama, kuri prižiūrės, kad mažylis neatsiliktų ir jį saugos nuo priešų."
Esmė ta, kad silpniausią kontekstą turinčią, silpniausiai argumentuotą pastraipą reikia visuomet dėti į vidurį. Jeigu pirma ir trečia pastraipa bus stiprios, antrosios silpnumas stripiai nesijaus, ją "patemps" anos dvi, kaip ir drambliai tėvai savo vaiką.
 
P.S jeigu kažkas abejoja mano kompetencija, tai paminėsiu, kad iš lietuvių vbe gavau 98 ;)

Artėja lietuvių kalbos egzaminas ir tikriausiai daugelis dvyliktokų dabar susiėmę už galvos bando suprasti, kaip rašomi samprotavimo rašiniai. Galiu papasakoti apie save - rašinius rašyti man visada patiko, tačiau niekada nesilaikydavau samprotavimo rašinio struktūros, naudodavau daug metaforų..; gerai, kad turėjau gerą lietuvių kalbos mokytoją, tai ji man rašydavo 6 už rašinį + 10 už kūrybingumą, bet nuolat kartojo, kad "per egzaminą kūrybingi nukentės".
 
Likus kažkur dviems mėnesiams iki egzamino susigriebiau, susiradau samprotavimo rašinio struktūrą, taisykles, triukus, kaip rašyti, ir iš egzamino gavau 96. Dabar šiomis taisyklėmis pasidalinsiu ir su jumis :)
 
Visų pirma, samprotavimo rašinio dalys:
 
1. Įžanga
 
2. Trys (arba daugiau)
3. dėstymo
4. pastraipos
 
5. Užsklanda
 
Pasiimk juodraščio lapą.
 
Sužinojęs pavadinimą, užsirašyk rašinio temą ir problemą.
 
Pasidaryk lenteles (ar kaip tau patogiau) UŽ ir PRIEŠ. Čia surašyk argumentus kodėl pritari arba nepritari duotai temai.
 
Prie kiekvieno argumento pasirašyk galimą kontekstą. Kontekstai imami iš perskaitytų knygų arba istorinio/socialinio pasaulio. Stipriausi kontekstai yra Biblija bei Antika, juos praverstų žinoti. Dedant kontekstą reikia nurodyti, kur taip buvo pasakyta, iš kur tai paimta, o ne netikėtai numesti veikėjo vardą ir ką jis padarė ir tikėtis, kad visi supras, apie ką jūs šnekat. Taip pat kontekstas turi būti susijęs su ta knyga, o ne numesta pavienė situacija, kuri su bendra knygos esme neturi nieko bendra.
 
Tuomet išsirink ar būsi UŽ ar PRIEŠ.
 
Sugalvok, kurioj pastraipoj kokį argumentą pateiksi. Pastraipos turi būti atskiros, bet tarpusavy susiję.
 
Pirmiausia parašyk ne įžangą ar pastraipas, o užsklandą, nes ją parašyti lengviausia. Užsklanda turi būti viso rašinio apibendrinimas, čia negalima pateikti jokių naujų idėjų.
 
Tada parašyk pastraipas. Pradėk nuo tos, kuriai turi daugiausiai argumentų. Rašydamas pastraipas dar jų nejunk tarpusavy. Paprastai pirma pastraipa būna stipri, antra - silpniausia, trečia - stipriausia, bandoma paveikti skaitytoją emociškai.
 
Tuomet rašoma įžanga. Įžangos pirmas sakinys turėtų kažkaip sudominti skaitytoją. Svarbiausias įžangos sakinys paskutinis - čia reikia konkrečiai parodyti savo poziciją.
 
Pirmi dėstymo pastraipų sakiniai turi pagrįsti tavo poziciją. Paėmus rašinį ir perskaičius tik paskutinį įžangos sakinį ir pirmus dėstymo pastraipų sakinius, išeis maždaug toks sakinys: <MANO POZICIJA TOKIA> (mintyse: nes) <1-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <2-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <3-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>.
 
Dėstymo pastraipoje turi būti teiginys (pirmas sakinys, pagrindžiantis pozicija), teiginį taip pat reikia pagrįsti. Tam naudojami kontekstai.
 
Galiausiai, kai turėsi visas pastraipas juodraštyje, galėsi išrinkti, kuri iš dėstymo pastraipu bus pirma/antra/trečia ir jas sujungti tarpusavy, ir turėsi savo rašinį ;)
 
Pridėjau failą, kuriame parodyta, kaip rašoma esė. Tą planą sukūriau ne aš, o kažkas iš mano mokyklos, bet jis man labai pravertė ;)
 
Aišku yra dar daug kitokių taisyklių/patarimų, rašant pačias pastraipas, bet tai, ką aš dabar parašiau yra pagrindai, ir turėtų labai praversti tiems, kurie to nežinojo ir atisėdę pasiimdavo švarraštį ir spontaniškai rašydavo viską iš eilės.
Rasinio_juodrastis.rar