IdejosVerslui

Tik pabandykite minutėlei įsivaizduoti, kad Jūsų geriausias darbuotojas, generuojantis Jūsų verslui didžiausias pajamas, padaro ką nors idiotiško kaip kad neseniai padarė Jeremy Clarkson. Ar leistumėte jam likti dirbti pas Jus?
 
Ši dilema (leisti-neleisti) vyko gerą savaitę ir užsienyje buvo viena iš karščiausiai aptarinėjamų temų socialiniuose tinkluose. Žinoma, įvykiai BBC televizijoje palietė ir Lietuvos visuomenės informavimo priemones, kadangi kultine tapusi laida automobilių mėgėjams „Top Gear“ rodoma ir pas mus. Kaip ir dar 169-iose pasaulio šalyse.
Žinia, kad BBC atleido savo „pinigų generavimo mašiną“ sulaukė įvairių reakcijų – buvo palaikančių tokį sprendimą, buvo ir jį smerkiančių. Tačiau šiame straipsnyje noriu panagrinėti ne Jeremy Clarkson ir jo elgesį, o pačią dilemą.
 
Apžvalga
 
Sugrįžkime trylika metų atgal – į 2002-uosius. BBC buvo įtikinta, kad reikia grąžinti „Top Gear“ į eterį ir šiek tiek pakeisti laidos formatą. Televizija su tuo sutiko, o Jeremy Clarkson ir jo komanda, vedini jų prodiuserio Andy Wilman, pavertė televizijos šou kultiniu: „Top Gear“ buvo (oficialiai) rodoma 170 šalių, turi 14,500,000 fanų savo Facebook’o puslapyje (skaičius gali keistis, nes prieš BBC atleidžiant J. Clarkson’ą, jų buvo daugiau kaip 25,000,000), generuodavo apie £150,000,000 pajamas (TV programa, žurnalas, retransliacijos teisės, įvairūs „Top Gear“ prekiniu ženklu pažymėtos prekės) ir „atnešdavo“ daugiau kaip £40,000,000 GBP pelno per metus. Tas pats „Top Gear“ žurnalas, leidžiamas beveik 1,700,000 vienetų tiražu visame pasaulyje, „juokiasi“ iš prognozių apie spaudos leidinių išnykimą (apie tai rašiau praėjusį kartą).
 
Tačiau yra ir kita medalio pusė – J. Clarkson’as yra itin skandalinga asmenybė.
 
Kita medalio pusė
 
Nuo 2008-ųjų, J. Clarkson’as buvo įsivėlęs į daugelį skandalų ir sukėlęs nemažai įtampos dėl savo pareiškimų jautriomis temomis. Kaltinimai buvo patys įvairiausi: rasizmas, smurtas, atvira politikų kritika ir nekorektiškumas, ir taip toliau. Visi įvykiai rodė, kad Jeremy Clarkson yra savotiškas „chuliganas“.
 
2008 m. liepos mėn.
BBC vadovai pareiškė pretenziją, jog J. Clarkson’as už vairo vartoja alkoholį (gėrė džiną su toniku). J. Clarkson’as, savo ruožtu, atsakė, jog filmavimo metu jis važiuoja automobiliu į Šiaurės Ašigalį ir, remiantis GPS, yra „vandenyne“, todėl faktiškai – jis ne „vairuoja“, o „plaukia“.
 
2008 m. lapkričio mėn.
J. Clarkson’as pajuokavo, kalbėdamas su sunkvežimių vairuotojais, klausdamas jų apie tai, kiek jie darbo metu nužudo prostitučių. Skandalas kilo dėl to, kad tuo metu Didžiojoje Britanijoje buvo nuteistas „pakelių maniakas“ Steve Wright, kuris, kaip žinia, buvo sunkvežimio vairuotojas.
 
2009 m. vasario mėn.
Spaudos konferencijos Australijoje metu, žurnalistai paklausė J. Clarkson’o nuomonės apie tuometinį Didžiosios Britanijos Ministrą-Pirmininką Gordoną Brauną (Gordon Brown). Atsakymas buvo trumpas ir, žinoma, sukėlė eilinį skandalą: „tas vienaakis škotų idiotas?„
 
2009 m. spalio mėn.
BBC televizija pradėjo naujų darbuotojų samdymo „kampaniją“, kadangi jai buvo pareikšta lygių teisių kontrolės komiteto pretenzija dėl lygių galimybių pažeidimų. Žinoma, J. Clarkson’as nepraleido progos pasisakyti: „televizija šiuo metu yra apsėsta samdymo manijos ir tam, kad atsverti baltaodžių heteroseksualų skaičių, yra pasirengę samdyti juodaodes lesbietes musulmones„
 
2010 m. liepos mėn.
Kalbėdamas apie dėmesį blaškančius faktorius vairavimo metu, J. Clarkson’as pasakė: „Jei atvirai – burka nieko nepaslepia. Visai neseniai sėdėjau taksi Londono Piccadilly rajone ir per perėją, tuo metu, ėjo moteris, dėvinti burką nuo galvos iki pėdų. Staiga, ji už kažko užkliuvo ir krito aukštelnika, jos burka pakilo ir štai – raudoni stringai ir prisegamos kojinės„
 
2010 m. rugpjūčio mėn.
Kalbėdamas apie kolegos J. May vairuojamą Ferrari F430 Speciale, J. Clarkson’as leptelėjo: „palyginus su naujesniu modeliu, šis atrodo kaip da*nas – tos grotelės priekyje primena niekada nesibaigiančią šypseną. Manau, ji turėtų būti pavadinta Ferrari F430 Specialiai Invalidams„
 
2011 m. vasario mėn.
16-to „Top Gear“ sezono, 2-ame epizode, laidos vedėjai šaipėsi iš Meksikoje gaminamo Mastretta automobilio. J. May pavadino automobilį „Tortilla“ (blynelis, gaminamas Meksikoje) ir visą laidą taip jį vadino, aiškindamas, kad negali atsiminti automobilio pavadinimo. R. Hammond’as pridėjo, kad „automobilis atspindės nacionalines meksikiečių charakteristikas – bus tingus, nerangus, su ūsais, besiramstantis į tvoras, mieguistas ir dėvintis paklodę su skyle kaip apsiaustą„. J. Clarkson’as užbaigė automobilio apžvalgą žodžiais: „automobilis yra š*das ir Meksikos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje vis tiek bus per didelis tinginys, kad pasiskųsti dėl to, ką mes čia pasakėme„
 
2014 m. gegužės mėn.
J. Clarkson’as įsivėlė į labai nemalonų skandalą, kai eteryje „deklamavo eilėraštuką“, kuriame pavartojamas labai rasistinis žodis. Dėl šio įvykio, J. Clarkson’as netgi išleido atskirą video atsiprašymą ir gavo griežtą įspėjimą iš BBC vadovų.
 
https://www.youtube.com/watch?v=HBpnPc2Kec4
 
Kur yra ta „raudona linija“?
 
Kas liečia žiūrovų skaičių, pajamas ir pelną – Jeremy Clarkson’as ir „Top Gear“ komanda maždaug šviesmečiais lenkia kitas TV laidas. Tačiau jie lygiai tais pačiais šviesmečiais lenkia kitas TV laidas ir dėl svarstymų Didžiosios Britanijos žurnalistų etikos komisijoje (Ofcom) skaičiaus. Tokie faktai bet kurį darbdavį pastatytų į labai nepatogią padėtį ir priverstų labai rimtai apsvarstyti savo tolimesnius pasirinkimus.
 
Ar vien tam, kad nenutrūktų finansinė gerovė, galima „užmerkti akis“ į moralės pažeidimus? Įdomus klausimas, ar ne?
 
Pabandykite užduoti sau kitą klausimą: jeigu Jūsų darbuotojas, kuris generuoja Jums pačius didžiausius pinigus, būtų „maištininkas“ – nepildytų klientų aptarnavimo sistemos, ataskaitų, trauktų aukštesnius vadovus per dantį ir elgtųsi kaip nori, tačiau pajamingumu šviesmečiais lenktų bet kurį kitą darbuotoją – ar laikytumėte jį savo versle? Nekreipkite dėmesio į tai, ką padarė J. Clarkson’as. Nekalbėkime dabar apie fizinį smurtą. Ar atleistumėte tokį žmogų?
 
Atsakymą rasti paliksiu Jums. Būkite sąžiningi su savimi.
 
Epilogas
 
Tiek praeityje, tiek šiais laikais – visada yra žmonės, kurie nieko neklauso, tačiau visuomet „parneša pinigus“. Tikrai galima įvardinti ne vieną tokį žmogų – a. a. Steve Jobs (Apple), Mark Zuckerberg (Facebook), Ingvar Kamprad (IKEA), Howard Hughes ir taip toliau.
 
BBC televizija susidūrė su moraline „teisti negalima pasigailėti“ dilema. Nepaisant 1,000,000 parašų, surinktų „Top Gear“ fanų; nepaisant jau daugiau kaip 10,000,000 Facebook fanų praradimo; nepaisant milijonų svarų sterlingų pajamų netekties (nuostolių?) – jie priėmė sprendimą atleisti Jeremy Clarkson’ą. O kaip būtumėte pasielgę Jūs?
 
Laukiu Jūsų nuomonių ir linkiu Jums gero verslo!

Tik pabandykite minutėlei įsivaizduoti, kad Jūsų geriausias darbuotojas, generuojantis Jūsų verslui didžiausias pajamas, padaro ką nors idiotiško kaip kad neseniai padarė Jeremy Clarkson. Ar leistumėte jam likti dirbti pas Jus?
 
Ši dilema (leisti-neleisti) vyko gerą savaitę ir užsienyje buvo viena iš karščiausiai aptarinėjamų temų socialiniuose tinkluose. Žinoma, įvykiai BBC televizijoje palietė ir Lietuvos visuomenės informavimo priemones, kadangi kultine tapusi laida automobilių mėgėjams „Top Gear“ rodoma ir pas mus. Kaip ir dar 169-iose pasaulio šalyse.
Žinia, kad BBC atleido savo „pinigų generavimo mašiną“ sulaukė įvairių reakcijų – buvo palaikančių tokį sprendimą, buvo ir jį smerkiančių. Tačiau šiame straipsnyje noriu panagrinėti ne Jeremy Clarkson ir jo elgesį, o pačią dilemą.
 
Apžvalga
 
Sugrįžkime trylika metų atgal – į 2002-uosius. BBC buvo įtikinta, kad reikia grąžinti „Top Gear“ į eterį ir šiek tiek pakeisti laidos formatą. Televizija su tuo sutiko, o Jeremy Clarkson ir jo komanda, vedini jų prodiuserio Andy Wilman, pavertė televizijos šou kultiniu: „Top Gear“ buvo (oficialiai) rodoma 170 šalių, turi 14,500,000 fanų savo Facebook’o puslapyje (skaičius gali keistis, nes prieš BBC atleidžiant J. Clarkson’ą, jų buvo daugiau kaip 25,000,000), generuodavo apie £150,000,000 pajamas (TV programa, žurnalas, retransliacijos teisės, įvairūs „Top Gear“ prekiniu ženklu pažymėtos prekės) ir „atnešdavo“ daugiau kaip £40,000,000 GBP pelno per metus. Tas pats „Top Gear“ žurnalas, leidžiamas beveik 1,700,000 vienetų tiražu visame pasaulyje, „juokiasi“ iš prognozių apie spaudos leidinių išnykimą (apie tai rašiau praėjusį kartą).
 
Tačiau yra ir kita medalio pusė – J. Clarkson’as yra itin skandalinga asmenybė.
 
Kita medalio pusė
 
Nuo 2008-ųjų, J. Clarkson’as buvo įsivėlęs į daugelį skandalų ir sukėlęs nemažai įtampos dėl savo pareiškimų jautriomis temomis. Kaltinimai buvo patys įvairiausi: rasizmas, smurtas, atvira politikų kritika ir nekorektiškumas, ir taip toliau. Visi įvykiai rodė, kad Jeremy Clarkson yra savotiškas „chuliganas“.
 
2008 m. liepos mėn.
BBC vadovai pareiškė pretenziją, jog J. Clarkson’as už vairo vartoja alkoholį (gėrė džiną su toniku). J. Clarkson’as, savo ruožtu, atsakė, jog filmavimo metu jis važiuoja automobiliu į Šiaurės Ašigalį ir, remiantis GPS, yra „vandenyne“, todėl faktiškai – jis ne „vairuoja“, o „plaukia“.
 
2008 m. lapkričio mėn.
J. Clarkson’as pajuokavo, kalbėdamas su sunkvežimių vairuotojais, klausdamas jų apie tai, kiek jie darbo metu nužudo prostitučių. Skandalas kilo dėl to, kad tuo metu Didžiojoje Britanijoje buvo nuteistas „pakelių maniakas“ Steve Wright, kuris, kaip žinia, buvo sunkvežimio vairuotojas.
 
2009 m. vasario mėn.
Spaudos konferencijos Australijoje metu, žurnalistai paklausė J. Clarkson’o nuomonės apie tuometinį Didžiosios Britanijos Ministrą-Pirmininką Gordoną Brauną (Gordon Brown). Atsakymas buvo trumpas ir, žinoma, sukėlė eilinį skandalą: „tas vienaakis škotų idiotas?„
 
2009 m. spalio mėn.
BBC televizija pradėjo naujų darbuotojų samdymo „kampaniją“, kadangi jai buvo pareikšta lygių teisių kontrolės komiteto pretenzija dėl lygių galimybių pažeidimų. Žinoma, J. Clarkson’as nepraleido progos pasisakyti: „televizija šiuo metu yra apsėsta samdymo manijos ir tam, kad atsverti baltaodžių heteroseksualų skaičių, yra pasirengę samdyti juodaodes lesbietes musulmones„
 
2010 m. liepos mėn.
Kalbėdamas apie dėmesį blaškančius faktorius vairavimo metu, J. Clarkson’as pasakė: „Jei atvirai – burka nieko nepaslepia. Visai neseniai sėdėjau taksi Londono Piccadilly rajone ir per perėją, tuo metu, ėjo moteris, dėvinti burką nuo galvos iki pėdų. Staiga, ji už kažko užkliuvo ir krito aukštelnika, jos burka pakilo ir štai – raudoni stringai ir prisegamos kojinės„
 
2010 m. rugpjūčio mėn.
Kalbėdamas apie kolegos J. May vairuojamą Ferrari F430 Speciale, J. Clarkson’as leptelėjo: „palyginus su naujesniu modeliu, šis atrodo kaip da*nas – tos grotelės priekyje primena niekada nesibaigiančią šypseną. Manau, ji turėtų būti pavadinta Ferrari F430 Specialiai Invalidams„
 
2011 m. vasario mėn.
16-to „Top Gear“ sezono, 2-ame epizode, laidos vedėjai šaipėsi iš Meksikoje gaminamo Mastretta automobilio. J. May pavadino automobilį „Tortilla“ (blynelis, gaminamas Meksikoje) ir visą laidą taip jį vadino, aiškindamas, kad negali atsiminti automobilio pavadinimo. R. Hammond’as pridėjo, kad „automobilis atspindės nacionalines meksikiečių charakteristikas – bus tingus, nerangus, su ūsais, besiramstantis į tvoras, mieguistas ir dėvintis paklodę su skyle kaip apsiaustą„. J. Clarkson’as užbaigė automobilio apžvalgą žodžiais: „automobilis yra š*das ir Meksikos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje vis tiek bus per didelis tinginys, kad pasiskųsti dėl to, ką mes čia pasakėme„
 
2014 m. gegužės mėn.
J. Clarkson’as įsivėlė į labai nemalonų skandalą, kai eteryje „deklamavo eilėraštuką“, kuriame pavartojamas labai rasistinis žodis. Dėl šio įvykio, J. Clarkson’as netgi išleido atskirą video atsiprašymą ir gavo griežtą įspėjimą iš BBC vadovų.
 
https://www.youtube.com/watch?v=HBpnPc2Kec4
 
Kur yra ta „raudona linija“?
 
Kas liečia žiūrovų skaičių, pajamas ir pelną – Jeremy Clarkson’as ir „Top Gear“ komanda maždaug šviesmečiais lenkia kitas TV laidas. Tačiau jie lygiai tais pačiais šviesmečiais lenkia kitas TV laidas ir dėl svarstymų Didžiosios Britanijos žurnalistų etikos komisijoje (Ofcom) skaičiaus. Tokie faktai bet kurį darbdavį pastatytų į labai nepatogią padėtį ir priverstų labai rimtai apsvarstyti savo tolimesnius pasirinkimus.
 
Ar vien tam, kad nenutrūktų finansinė gerovė, galima „užmerkti akis“ į moralės pažeidimus? Įdomus klausimas, ar ne?
 
Pabandykite užduoti sau kitą klausimą: jeigu Jūsų darbuotojas, kuris generuoja Jums pačius didžiausius pinigus, būtų „maištininkas“ – nepildytų klientų aptarnavimo sistemos, ataskaitų, trauktų aukštesnius vadovus per dantį ir elgtųsi kaip nori, tačiau pajamingumu šviesmečiais lenktų bet kurį kitą darbuotoją – ar laikytumėte jį savo versle? Nekreipkite dėmesio į tai, ką padarė J. Clarkson’as. Nekalbėkime dabar apie fizinį smurtą. Ar atleistumėte tokį žmogų?
 
Atsakymą rasti paliksiu Jums. Būkite sąžiningi su savimi.
 
Epilogas
 
Tiek praeityje, tiek šiais laikais – visada yra žmonės, kurie nieko neklauso, tačiau visuomet „parneša pinigus“. Tikrai galima įvardinti ne vieną tokį žmogų – a. a. Steve Jobs (Apple), Mark Zuckerberg (Facebook), Ingvar Kamprad (IKEA), Howard Hughes ir taip toliau.
 
BBC televizija susidūrė su moraline „teisti negalima pasigailėti“ dilema. Nepaisant 1,000,000 parašų, surinktų „Top Gear“ fanų; nepaisant jau daugiau kaip 10,000,000 Facebook fanų praradimo; nepaisant milijonų svarų sterlingų pajamų netekties (nuostolių?) – jie priėmė sprendimą atleisti Jeremy Clarkson’ą. O kaip būtumėte pasielgę Jūs?
 
Laukiu Jūsų nuomonių ir linkiu Jums gero verslo!

Tik pabandykite minutėlei įsivaizduoti, kad Jūsų geriausias darbuotojas, generuojantis Jūsų verslui didžiausias pajamas, padaro ką nors idiotiško kaip kad neseniai padarė Jeremy Clarkson. Ar leistumėte jam likti dirbti pas Jus?
 
Ši dilema (leisti-neleisti) vyko gerą savaitę ir užsienyje buvo viena iš karščiausiai aptarinėjamų temų socialiniuose tinkluose. Žinoma, įvykiai BBC televizijoje palietė ir Lietuvos visuomenės informavimo priemones, kadangi kultine tapusi laida automobilių mėgėjams „Top Gear“ rodoma ir pas mus. Kaip ir dar 169-iose pasaulio šalyse.
Žinia, kad BBC atleido savo „pinigų generavimo mašiną“ sulaukė įvairių reakcijų – buvo palaikančių tokį sprendimą, buvo ir jį smerkiančių. Tačiau šiame straipsnyje noriu panagrinėti ne Jeremy Clarkson ir jo elgesį, o pačią dilemą.
 
Apžvalga
 
Sugrįžkime trylika metų atgal – į 2002-uosius. BBC buvo įtikinta, kad reikia grąžinti „Top Gear“ į eterį ir šiek tiek pakeisti laidos formatą. Televizija su tuo sutiko, o Jeremy Clarkson ir jo komanda, vedini jų prodiuserio Andy Wilman, pavertė televizijos šou kultiniu: „Top Gear“ buvo (oficialiai) rodoma 170 šalių, turi 14,500,000 fanų savo Facebook’o puslapyje (skaičius gali keistis, nes prieš BBC atleidžiant J. Clarkson’ą, jų buvo daugiau kaip 25,000,000), generuodavo apie £150,000,000 pajamas (TV programa, žurnalas, retransliacijos teisės, įvairūs „Top Gear“ prekiniu ženklu pažymėtos prekės) ir „atnešdavo“ daugiau kaip £40,000,000 GBP pelno per metus. Tas pats „Top Gear“ žurnalas, leidžiamas beveik 1,700,000 vienetų tiražu visame pasaulyje, „juokiasi“ iš prognozių apie spaudos leidinių išnykimą (apie tai rašiau praėjusį kartą).
 
Tačiau yra ir kita medalio pusė – J. Clarkson’as yra itin skandalinga asmenybė.
 
Kita medalio pusė
 
Nuo 2008-ųjų, J. Clarkson’as buvo įsivėlęs į daugelį skandalų ir sukėlęs nemažai įtampos dėl savo pareiškimų jautriomis temomis. Kaltinimai buvo patys įvairiausi: rasizmas, smurtas, atvira politikų kritika ir nekorektiškumas, ir taip toliau. Visi įvykiai rodė, kad Jeremy Clarkson yra savotiškas „chuliganas“.
 
2008 m. liepos mėn.
BBC vadovai pareiškė pretenziją, jog J. Clarkson’as už vairo vartoja alkoholį (gėrė džiną su toniku). J. Clarkson’as, savo ruožtu, atsakė, jog filmavimo metu jis važiuoja automobiliu į Šiaurės Ašigalį ir, remiantis GPS, yra „vandenyne“, todėl faktiškai – jis ne „vairuoja“, o „plaukia“.
 
2008 m. lapkričio mėn.
J. Clarkson’as pajuokavo, kalbėdamas su sunkvežimių vairuotojais, klausdamas jų apie tai, kiek jie darbo metu nužudo prostitučių. Skandalas kilo dėl to, kad tuo metu Didžiojoje Britanijoje buvo nuteistas „pakelių maniakas“ Steve Wright, kuris, kaip žinia, buvo sunkvežimio vairuotojas.
 
2009 m. vasario mėn.
Spaudos konferencijos Australijoje metu, žurnalistai paklausė J. Clarkson’o nuomonės apie tuometinį Didžiosios Britanijos Ministrą-Pirmininką Gordoną Brauną (Gordon Brown). Atsakymas buvo trumpas ir, žinoma, sukėlė eilinį skandalą: „tas vienaakis škotų idiotas?„
 
2009 m. spalio mėn.
BBC televizija pradėjo naujų darbuotojų samdymo „kampaniją“, kadangi jai buvo pareikšta lygių teisių kontrolės komiteto pretenzija dėl lygių galimybių pažeidimų. Žinoma, J. Clarkson’as nepraleido progos pasisakyti: „televizija šiuo metu yra apsėsta samdymo manijos ir tam, kad atsverti baltaodžių heteroseksualų skaičių, yra pasirengę samdyti juodaodes lesbietes musulmones„
 
2010 m. liepos mėn.
Kalbėdamas apie dėmesį blaškančius faktorius vairavimo metu, J. Clarkson’as pasakė: „Jei atvirai – burka nieko nepaslepia. Visai neseniai sėdėjau taksi Londono Piccadilly rajone ir per perėją, tuo metu, ėjo moteris, dėvinti burką nuo galvos iki pėdų. Staiga, ji už kažko užkliuvo ir krito aukštelnika, jos burka pakilo ir štai – raudoni stringai ir prisegamos kojinės„
 
2010 m. rugpjūčio mėn.
Kalbėdamas apie kolegos J. May vairuojamą Ferrari F430 Speciale, J. Clarkson’as leptelėjo: „palyginus su naujesniu modeliu, šis atrodo kaip da*nas – tos grotelės priekyje primena niekada nesibaigiančią šypseną. Manau, ji turėtų būti pavadinta Ferrari F430 Specialiai Invalidams„
 
2011 m. vasario mėn.
16-to „Top Gear“ sezono, 2-ame epizode, laidos vedėjai šaipėsi iš Meksikoje gaminamo Mastretta automobilio. J. May pavadino automobilį „Tortilla“ (blynelis, gaminamas Meksikoje) ir visą laidą taip jį vadino, aiškindamas, kad negali atsiminti automobilio pavadinimo. R. Hammond’as pridėjo, kad „automobilis atspindės nacionalines meksikiečių charakteristikas – bus tingus, nerangus, su ūsais, besiramstantis į tvoras, mieguistas ir dėvintis paklodę su skyle kaip apsiaustą„. J. Clarkson’as užbaigė automobilio apžvalgą žodžiais: „automobilis yra š*das ir Meksikos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje vis tiek bus per didelis tinginys, kad pasiskųsti dėl to, ką mes čia pasakėme„
 
2014 m. gegužės mėn.
J. Clarkson’as įsivėlė į labai nemalonų skandalą, kai eteryje „deklamavo eilėraštuką“, kuriame pavartojamas labai rasistinis žodis. Dėl šio įvykio, J. Clarkson’as netgi išleido atskirą video atsiprašymą ir gavo griežtą įspėjimą iš BBC vadovų.
 
https://www.youtube.com/watch?v=HBpnPc2Kec4
 
Kur yra ta „raudona linija“?
 
Kas liečia žiūrovų skaičių, pajamas ir pelną – Jeremy Clarkson’as ir „Top Gear“ komanda maždaug šviesmečiais lenkia kitas TV laidas. Tačiau jie lygiai tais pačiais šviesmečiais lenkia kitas TV laidas ir dėl svarstymų Didžiosios Britanijos žurnalistų etikos komisijoje (Ofcom) skaičiaus. Tokie faktai bet kurį darbdavį pastatytų į labai nepatogią padėtį ir priverstų labai rimtai apsvarstyti savo tolimesnius pasirinkimus.
 
Ar vien tam, kad nenutrūktų finansinė gerovė, galima „užmerkti akis“ į moralės pažeidimus? Įdomus klausimas, ar ne?
 
Pabandykite užduoti sau kitą klausimą: jeigu Jūsų darbuotojas, kuris generuoja Jums pačius didžiausius pinigus, būtų „maištininkas“ – nepildytų klientų aptarnavimo sistemos, ataskaitų, trauktų aukštesnius vadovus per dantį ir elgtųsi kaip nori, tačiau pajamingumu šviesmečiais lenktų bet kurį kitą darbuotoją – ar laikytumėte jį savo versle? Nekreipkite dėmesio į tai, ką padarė J. Clarkson’as. Nekalbėkime dabar apie fizinį smurtą. Ar atleistumėte tokį žmogų?
 
Atsakymą rasti paliksiu Jums. Būkite sąžiningi su savimi.
 
Epilogas
 
Tiek praeityje, tiek šiais laikais – visada yra žmonės, kurie nieko neklauso, tačiau visuomet „parneša pinigus“. Tikrai galima įvardinti ne vieną tokį žmogų – a. a. Steve Jobs (Apple), Mark Zuckerberg (Facebook), Ingvar Kamprad (IKEA), Howard Hughes ir taip toliau.
 
BBC televizija susidūrė su moraline „teisti negalima pasigailėti“ dilema. Nepaisant 1,000,000 parašų, surinktų „Top Gear“ fanų; nepaisant jau daugiau kaip 10,000,000 Facebook fanų praradimo; nepaisant milijonų svarų sterlingų pajamų netekties (nuostolių?) – jie priėmė sprendimą atleisti Jeremy Clarkson’ą. O kaip būtumėte pasielgę Jūs?
 
Laukiu Jūsų nuomonių ir linkiu Jums gero verslo!

Tik pabandykite minutėlei įsivaizduoti, kad Jūsų geriausias darbuotojas, generuojantis Jūsų verslui didžiausias pajamas, padaro ką nors idiotiško kaip kad neseniai padarė Jeremy Clarkson. Ar leistumėte jam likti dirbti pas Jus?
 
Ši dilema (leisti-neleisti) vyko gerą savaitę ir užsienyje buvo viena iš karščiausiai aptarinėjamų temų socialiniuose tinkluose. Žinoma, įvykiai BBC televizijoje palietė ir Lietuvos visuomenės informavimo priemones, kadangi kultine tapusi laida automobilių mėgėjams „Top Gear“ rodoma ir pas mus. Kaip ir dar 169-iose pasaulio šalyse.
Žinia, kad BBC atleido savo „pinigų generavimo mašiną“ sulaukė įvairių reakcijų – buvo palaikančių tokį sprendimą, buvo ir jį smerkiančių. Tačiau šiame straipsnyje noriu panagrinėti ne Jeremy Clarkson ir jo elgesį, o pačią dilemą.
 
Apžvalga
 
Sugrįžkime trylika metų atgal – į 2002-uosius. BBC buvo įtikinta, kad reikia grąžinti „Top Gear“ į eterį ir šiek tiek pakeisti laidos formatą. Televizija su tuo sutiko, o Jeremy Clarkson ir jo komanda, vedini jų prodiuserio Andy Wilman, pavertė televizijos šou kultiniu: „Top Gear“ buvo (oficialiai) rodoma 170 šalių, turi 14,500,000 fanų savo Facebook’o puslapyje (skaičius gali keistis, nes prieš BBC atleidžiant J. Clarkson’ą, jų buvo daugiau kaip 25,000,000), generuodavo apie £150,000,000 pajamas (TV programa, žurnalas, retransliacijos teisės, įvairūs „Top Gear“ prekiniu ženklu pažymėtos prekės) ir „atnešdavo“ daugiau kaip £40,000,000 GBP pelno per metus. Tas pats „Top Gear“ žurnalas, leidžiamas beveik 1,700,000 vienetų tiražu visame pasaulyje, „juokiasi“ iš prognozių apie spaudos leidinių išnykimą (apie tai rašiau praėjusį kartą).
 
Tačiau yra ir kita medalio pusė – J. Clarkson’as yra itin skandalinga asmenybė.
 
Kita medalio pusė
 
Nuo 2008-ųjų, J. Clarkson’as buvo įsivėlęs į daugelį skandalų ir sukėlęs nemažai įtampos dėl savo pareiškimų jautriomis temomis. Kaltinimai buvo patys įvairiausi: rasizmas, smurtas, atvira politikų kritika ir nekorektiškumas, ir taip toliau. Visi įvykiai rodė, kad Jeremy Clarkson yra savotiškas „chuliganas“.
 
2008 m. liepos mėn.
BBC vadovai pareiškė pretenziją, jog J. Clarkson’as už vairo vartoja alkoholį (gėrė džiną su toniku). J. Clarkson’as, savo ruožtu, atsakė, jog filmavimo metu jis važiuoja automobiliu į Šiaurės Ašigalį ir, remiantis GPS, yra „vandenyne“, todėl faktiškai – jis ne „vairuoja“, o „plaukia“.
 
2008 m. lapkričio mėn.
J. Clarkson’as pajuokavo, kalbėdamas su sunkvežimių vairuotojais, klausdamas jų apie tai, kiek jie darbo metu nužudo prostitučių. Skandalas kilo dėl to, kad tuo metu Didžiojoje Britanijoje buvo nuteistas „pakelių maniakas“ Steve Wright, kuris, kaip žinia, buvo sunkvežimio vairuotojas.
 
2009 m. vasario mėn.
Spaudos konferencijos Australijoje metu, žurnalistai paklausė J. Clarkson’o nuomonės apie tuometinį Didžiosios Britanijos Ministrą-Pirmininką Gordoną Brauną (Gordon Brown). Atsakymas buvo trumpas ir, žinoma, sukėlė eilinį skandalą: „tas vienaakis škotų idiotas?„
 
2009 m. spalio mėn.
BBC televizija pradėjo naujų darbuotojų samdymo „kampaniją“, kadangi jai buvo pareikšta lygių teisių kontrolės komiteto pretenzija dėl lygių galimybių pažeidimų. Žinoma, J. Clarkson’as nepraleido progos pasisakyti: „televizija šiuo metu yra apsėsta samdymo manijos ir tam, kad atsverti baltaodžių heteroseksualų skaičių, yra pasirengę samdyti juodaodes lesbietes musulmones„
 
2010 m. liepos mėn.
Kalbėdamas apie dėmesį blaškančius faktorius vairavimo metu, J. Clarkson’as pasakė: „Jei atvirai – burka nieko nepaslepia. Visai neseniai sėdėjau taksi Londono Piccadilly rajone ir per perėją, tuo metu, ėjo moteris, dėvinti burką nuo galvos iki pėdų. Staiga, ji už kažko užkliuvo ir krito aukštelnika, jos burka pakilo ir štai – raudoni stringai ir prisegamos kojinės„
 
2010 m. rugpjūčio mėn.
Kalbėdamas apie kolegos J. May vairuojamą Ferrari F430 Speciale, J. Clarkson’as leptelėjo: „palyginus su naujesniu modeliu, šis atrodo kaip da*nas – tos grotelės priekyje primena niekada nesibaigiančią šypseną. Manau, ji turėtų būti pavadinta Ferrari F430 Specialiai Invalidams„
 
2011 m. vasario mėn.
16-to „Top Gear“ sezono, 2-ame epizode, laidos vedėjai šaipėsi iš Meksikoje gaminamo Mastretta automobilio. J. May pavadino automobilį „Tortilla“ (blynelis, gaminamas Meksikoje) ir visą laidą taip jį vadino, aiškindamas, kad negali atsiminti automobilio pavadinimo. R. Hammond’as pridėjo, kad „automobilis atspindės nacionalines meksikiečių charakteristikas – bus tingus, nerangus, su ūsais, besiramstantis į tvoras, mieguistas ir dėvintis paklodę su skyle kaip apsiaustą„. J. Clarkson’as užbaigė automobilio apžvalgą žodžiais: „automobilis yra š*das ir Meksikos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje vis tiek bus per didelis tinginys, kad pasiskųsti dėl to, ką mes čia pasakėme„
 
2014 m. gegužės mėn.
J. Clarkson’as įsivėlė į labai nemalonų skandalą, kai eteryje „deklamavo eilėraštuką“, kuriame pavartojamas labai rasistinis žodis. Dėl šio įvykio, J. Clarkson’as netgi išleido atskirą video atsiprašymą ir gavo griežtą įspėjimą iš BBC vadovų.
 
https://www.youtube.com/watch?v=HBpnPc2Kec4
 
Kur yra ta „raudona linija“?
 
Kas liečia žiūrovų skaičių, pajamas ir pelną – Jeremy Clarkson’as ir „Top Gear“ komanda maždaug šviesmečiais lenkia kitas TV laidas. Tačiau jie lygiai tais pačiais šviesmečiais lenkia kitas TV laidas ir dėl svarstymų Didžiosios Britanijos žurnalistų etikos komisijoje (Ofcom) skaičiaus. Tokie faktai bet kurį darbdavį pastatytų į labai nepatogią padėtį ir priverstų labai rimtai apsvarstyti savo tolimesnius pasirinkimus.
 
Ar vien tam, kad nenutrūktų finansinė gerovė, galima „užmerkti akis“ į moralės pažeidimus? Įdomus klausimas, ar ne?
 
Pabandykite užduoti sau kitą klausimą: jeigu Jūsų darbuotojas, kuris generuoja Jums pačius didžiausius pinigus, būtų „maištininkas“ – nepildytų klientų aptarnavimo sistemos, ataskaitų, trauktų aukštesnius vadovus per dantį ir elgtųsi kaip nori, tačiau pajamingumu šviesmečiais lenktų bet kurį kitą darbuotoją – ar laikytumėte jį savo versle? Nekreipkite dėmesio į tai, ką padarė J. Clarkson’as. Nekalbėkime dabar apie fizinį smurtą. Ar atleistumėte tokį žmogų?
 
Atsakymą rasti paliksiu Jums. Būkite sąžiningi su savimi.
 
Epilogas
 
Tiek praeityje, tiek šiais laikais – visada yra žmonės, kurie nieko neklauso, tačiau visuomet „parneša pinigus“. Tikrai galima įvardinti ne vieną tokį žmogų – a. a. Steve Jobs (Apple), Mark Zuckerberg (Facebook), Ingvar Kamprad (IKEA), Howard Hughes ir taip toliau.
 
BBC televizija susidūrė su moraline „teisti negalima pasigailėti“ dilema. Nepaisant 1,000,000 parašų, surinktų „Top Gear“ fanų; nepaisant jau daugiau kaip 10,000,000 Facebook fanų praradimo; nepaisant milijonų svarų sterlingų pajamų netekties (nuostolių?) – jie priėmė sprendimą atleisti Jeremy Clarkson’ą. O kaip būtumėte pasielgę Jūs?
 
Laukiu Jūsų nuomonių ir linkiu Jums gero verslo!

Tik pabandykite minutėlei įsivaizduoti, kad Jūsų geriausias darbuotojas, generuojantis Jūsų verslui didžiausias pajamas, padaro ką nors idiotiško kaip kad neseniai padarė Jeremy Clarkson. Ar leistumėte jam likti dirbti pas Jus?
 
Ši dilema (leisti-neleisti) vyko gerą savaitę ir užsienyje buvo viena iš karščiausiai aptarinėjamų temų socialiniuose tinkluose. Žinoma, įvykiai BBC televizijoje palietė ir Lietuvos visuomenės informavimo priemones, kadangi kultine tapusi laida automobilių mėgėjams „Top Gear“ rodoma ir pas mus. Kaip ir dar 169-iose pasaulio šalyse.
Žinia, kad BBC atleido savo „pinigų generavimo mašiną“ sulaukė įvairių reakcijų – buvo palaikančių tokį sprendimą, buvo ir jį smerkiančių. Tačiau šiame straipsnyje noriu panagrinėti ne Jeremy Clarkson ir jo elgesį, o pačią dilemą.
 
Apžvalga
 
Sugrįžkime trylika metų atgal – į 2002-uosius. BBC buvo įtikinta, kad reikia grąžinti „Top Gear“ į eterį ir šiek tiek pakeisti laidos formatą. Televizija su tuo sutiko, o Jeremy Clarkson ir jo komanda, vedini jų prodiuserio Andy Wilman, pavertė televizijos šou kultiniu: „Top Gear“ buvo (oficialiai) rodoma 170 šalių, turi 14,500,000 fanų savo Facebook’o puslapyje (skaičius gali keistis, nes prieš BBC atleidžiant J. Clarkson’ą, jų buvo daugiau kaip 25,000,000), generuodavo apie £150,000,000 pajamas (TV programa, žurnalas, retransliacijos teisės, įvairūs „Top Gear“ prekiniu ženklu pažymėtos prekės) ir „atnešdavo“ daugiau kaip £40,000,000 GBP pelno per metus. Tas pats „Top Gear“ žurnalas, leidžiamas beveik 1,700,000 vienetų tiražu visame pasaulyje, „juokiasi“ iš prognozių apie spaudos leidinių išnykimą (apie tai rašiau praėjusį kartą).
 
Tačiau yra ir kita medalio pusė – J. Clarkson’as yra itin skandalinga asmenybė.
 
Kita medalio pusė
 
Nuo 2008-ųjų, J. Clarkson’as buvo įsivėlęs į daugelį skandalų ir sukėlęs nemažai įtampos dėl savo pareiškimų jautriomis temomis. Kaltinimai buvo patys įvairiausi: rasizmas, smurtas, atvira politikų kritika ir nekorektiškumas, ir taip toliau. Visi įvykiai rodė, kad Jeremy Clarkson yra savotiškas „chuliganas“.
 
2008 m. liepos mėn.
BBC vadovai pareiškė pretenziją, jog J. Clarkson’as už vairo vartoja alkoholį (gėrė džiną su toniku). J. Clarkson’as, savo ruožtu, atsakė, jog filmavimo metu jis važiuoja automobiliu į Šiaurės Ašigalį ir, remiantis GPS, yra „vandenyne“, todėl faktiškai – jis ne „vairuoja“, o „plaukia“.
 
2008 m. lapkričio mėn.
J. Clarkson’as pajuokavo, kalbėdamas su sunkvežimių vairuotojais, klausdamas jų apie tai, kiek jie darbo metu nužudo prostitučių. Skandalas kilo dėl to, kad tuo metu Didžiojoje Britanijoje buvo nuteistas „pakelių maniakas“ Steve Wright, kuris, kaip žinia, buvo sunkvežimio vairuotojas.
 
2009 m. vasario mėn.
Spaudos konferencijos Australijoje metu, žurnalistai paklausė J. Clarkson’o nuomonės apie tuometinį Didžiosios Britanijos Ministrą-Pirmininką Gordoną Brauną (Gordon Brown). Atsakymas buvo trumpas ir, žinoma, sukėlė eilinį skandalą: „tas vienaakis škotų idiotas?„
 
2009 m. spalio mėn.
BBC televizija pradėjo naujų darbuotojų samdymo „kampaniją“, kadangi jai buvo pareikšta lygių teisių kontrolės komiteto pretenzija dėl lygių galimybių pažeidimų. Žinoma, J. Clarkson’as nepraleido progos pasisakyti: „televizija šiuo metu yra apsėsta samdymo manijos ir tam, kad atsverti baltaodžių heteroseksualų skaičių, yra pasirengę samdyti juodaodes lesbietes musulmones„
 
2010 m. liepos mėn.
Kalbėdamas apie dėmesį blaškančius faktorius vairavimo metu, J. Clarkson’as pasakė: „Jei atvirai – burka nieko nepaslepia. Visai neseniai sėdėjau taksi Londono Piccadilly rajone ir per perėją, tuo metu, ėjo moteris, dėvinti burką nuo galvos iki pėdų. Staiga, ji už kažko užkliuvo ir krito aukštelnika, jos burka pakilo ir štai – raudoni stringai ir prisegamos kojinės„
 
2010 m. rugpjūčio mėn.
Kalbėdamas apie kolegos J. May vairuojamą Ferrari F430 Speciale, J. Clarkson’as leptelėjo: „palyginus su naujesniu modeliu, šis atrodo kaip da*nas – tos grotelės priekyje primena niekada nesibaigiančią šypseną. Manau, ji turėtų būti pavadinta Ferrari F430 Specialiai Invalidams„
 
2011 m. vasario mėn.
16-to „Top Gear“ sezono, 2-ame epizode, laidos vedėjai šaipėsi iš Meksikoje gaminamo Mastretta automobilio. J. May pavadino automobilį „Tortilla“ (blynelis, gaminamas Meksikoje) ir visą laidą taip jį vadino, aiškindamas, kad negali atsiminti automobilio pavadinimo. R. Hammond’as pridėjo, kad „automobilis atspindės nacionalines meksikiečių charakteristikas – bus tingus, nerangus, su ūsais, besiramstantis į tvoras, mieguistas ir dėvintis paklodę su skyle kaip apsiaustą„. J. Clarkson’as užbaigė automobilio apžvalgą žodžiais: „automobilis yra š*das ir Meksikos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje vis tiek bus per didelis tinginys, kad pasiskųsti dėl to, ką mes čia pasakėme„
 
2014 m. gegužės mėn.
J. Clarkson’as įsivėlė į labai nemalonų skandalą, kai eteryje „deklamavo eilėraštuką“, kuriame pavartojamas labai rasistinis žodis. Dėl šio įvykio, J. Clarkson’as netgi išleido atskirą video atsiprašymą ir gavo griežtą įspėjimą iš BBC vadovų.
 
https://www.youtube.com/watch?v=HBpnPc2Kec4
 
Kur yra ta „raudona linija“?
 
Kas liečia žiūrovų skaičių, pajamas ir pelną – Jeremy Clarkson’as ir „Top Gear“ komanda maždaug šviesmečiais lenkia kitas TV laidas. Tačiau jie lygiai tais pačiais šviesmečiais lenkia kitas TV laidas ir dėl svarstymų Didžiosios Britanijos žurnalistų etikos komisijoje (Ofcom) skaičiaus. Tokie faktai bet kurį darbdavį pastatytų į labai nepatogią padėtį ir priverstų labai rimtai apsvarstyti savo tolimesnius pasirinkimus.
 
Ar vien tam, kad nenutrūktų finansinė gerovė, galima „užmerkti akis“ į moralės pažeidimus? Įdomus klausimas, ar ne?
 
Pabandykite užduoti sau kitą klausimą: jeigu Jūsų darbuotojas, kuris generuoja Jums pačius didžiausius pinigus, būtų „maištininkas“ – nepildytų klientų aptarnavimo sistemos, ataskaitų, trauktų aukštesnius vadovus per dantį ir elgtųsi kaip nori, tačiau pajamingumu šviesmečiais lenktų bet kurį kitą darbuotoją – ar laikytumėte jį savo versle? Nekreipkite dėmesio į tai, ką padarė J. Clarkson’as. Nekalbėkime dabar apie fizinį smurtą. Ar atleistumėte tokį žmogų?
 
Atsakymą rasti paliksiu Jums. Būkite sąžiningi su savimi.
 
Epilogas
 
Tiek praeityje, tiek šiais laikais – visada yra žmonės, kurie nieko neklauso, tačiau visuomet „parneša pinigus“. Tikrai galima įvardinti ne vieną tokį žmogų – a. a. Steve Jobs (Apple), Mark Zuckerberg (Facebook), Ingvar Kamprad (IKEA), Howard Hughes ir taip toliau.
 
BBC televizija susidūrė su moraline „teisti negalima pasigailėti“ dilema. Nepaisant 1,000,000 parašų, surinktų „Top Gear“ fanų; nepaisant jau daugiau kaip 10,000,000 Facebook fanų praradimo; nepaisant milijonų svarų sterlingų pajamų netekties (nuostolių?) – jie priėmė sprendimą atleisti Jeremy Clarkson’ą. O kaip būtumėte pasielgę Jūs?
 
Laukiu Jūsų nuomonių ir linkiu Jums gero verslo!

Tik pabandykite minutėlei įsivaizduoti, kad Jūsų geriausias darbuotojas, generuojantis Jūsų verslui didžiausias pajamas, padaro ką nors idiotiško kaip kad neseniai padarė Jeremy Clarkson. Ar leistumėte jam likti dirbti pas Jus?
 
Ši dilema (leisti-neleisti) vyko gerą savaitę ir užsienyje buvo viena iš karščiausiai aptarinėjamų temų socialiniuose tinkluose. Žinoma, įvykiai BBC televizijoje palietė ir Lietuvos visuomenės informavimo priemones, kadangi kultine tapusi laida automobilių mėgėjams „Top Gear“ rodoma ir pas mus. Kaip ir dar 169-iose pasaulio šalyse.
Žinia, kad BBC atleido savo „pinigų generavimo mašiną“ sulaukė įvairių reakcijų – buvo palaikančių tokį sprendimą, buvo ir jį smerkiančių. Tačiau šiame straipsnyje noriu panagrinėti ne Jeremy Clarkson ir jo elgesį, o pačią dilemą.
 
Apžvalga
 
Sugrįžkime trylika metų atgal – į 2002-uosius. BBC buvo įtikinta, kad reikia grąžinti „Top Gear“ į eterį ir šiek tiek pakeisti laidos formatą. Televizija su tuo sutiko, o Jeremy Clarkson ir jo komanda, vedini jų prodiuserio Andy Wilman, pavertė televizijos šou kultiniu: „Top Gear“ buvo (oficialiai) rodoma 170 šalių, turi 14,500,000 fanų savo Facebook’o puslapyje (skaičius gali keistis, nes prieš BBC atleidžiant J. Clarkson’ą, jų buvo daugiau kaip 25,000,000), generuodavo apie £150,000,000 pajamas (TV programa, žurnalas, retransliacijos teisės, įvairūs „Top Gear“ prekiniu ženklu pažymėtos prekės) ir „atnešdavo“ daugiau kaip £40,000,000 GBP pelno per metus. Tas pats „Top Gear“ žurnalas, leidžiamas beveik 1,700,000 vienetų tiražu visame pasaulyje, „juokiasi“ iš prognozių apie spaudos leidinių išnykimą (apie tai rašiau praėjusį kartą).
 
Tačiau yra ir kita medalio pusė – J. Clarkson’as yra itin skandalinga asmenybė.
 
Kita medalio pusė
 
Nuo 2008-ųjų, J. Clarkson’as buvo įsivėlęs į daugelį skandalų ir sukėlęs nemažai įtampos dėl savo pareiškimų jautriomis temomis. Kaltinimai buvo patys įvairiausi: rasizmas, smurtas, atvira politikų kritika ir nekorektiškumas, ir taip toliau. Visi įvykiai rodė, kad Jeremy Clarkson yra savotiškas „chuliganas“.
 
2008 m. liepos mėn.
BBC vadovai pareiškė pretenziją, jog J. Clarkson’as už vairo vartoja alkoholį (gėrė džiną su toniku). J. Clarkson’as, savo ruožtu, atsakė, jog filmavimo metu jis važiuoja automobiliu į Šiaurės Ašigalį ir, remiantis GPS, yra „vandenyne“, todėl faktiškai – jis ne „vairuoja“, o „plaukia“.
 
2008 m. lapkričio mėn.
J. Clarkson’as pajuokavo, kalbėdamas su sunkvežimių vairuotojais, klausdamas jų apie tai, kiek jie darbo metu nužudo prostitučių. Skandalas kilo dėl to, kad tuo metu Didžiojoje Britanijoje buvo nuteistas „pakelių maniakas“ Steve Wright, kuris, kaip žinia, buvo sunkvežimio vairuotojas.
 
2009 m. vasario mėn.
Spaudos konferencijos Australijoje metu, žurnalistai paklausė J. Clarkson’o nuomonės apie tuometinį Didžiosios Britanijos Ministrą-Pirmininką Gordoną Brauną (Gordon Brown). Atsakymas buvo trumpas ir, žinoma, sukėlė eilinį skandalą: „tas vienaakis škotų idiotas?„
 
2009 m. spalio mėn.
BBC televizija pradėjo naujų darbuotojų samdymo „kampaniją“, kadangi jai buvo pareikšta lygių teisių kontrolės komiteto pretenzija dėl lygių galimybių pažeidimų. Žinoma, J. Clarkson’as nepraleido progos pasisakyti: „televizija šiuo metu yra apsėsta samdymo manijos ir tam, kad atsverti baltaodžių heteroseksualų skaičių, yra pasirengę samdyti juodaodes lesbietes musulmones„
 
2010 m. liepos mėn.
Kalbėdamas apie dėmesį blaškančius faktorius vairavimo metu, J. Clarkson’as pasakė: „Jei atvirai – burka nieko nepaslepia. Visai neseniai sėdėjau taksi Londono Piccadilly rajone ir per perėją, tuo metu, ėjo moteris, dėvinti burką nuo galvos iki pėdų. Staiga, ji už kažko užkliuvo ir krito aukštelnika, jos burka pakilo ir štai – raudoni stringai ir prisegamos kojinės„
 
2010 m. rugpjūčio mėn.
Kalbėdamas apie kolegos J. May vairuojamą Ferrari F430 Speciale, J. Clarkson’as leptelėjo: „palyginus su naujesniu modeliu, šis atrodo kaip da*nas – tos grotelės priekyje primena niekada nesibaigiančią šypseną. Manau, ji turėtų būti pavadinta Ferrari F430 Specialiai Invalidams„
 
2011 m. vasario mėn.
16-to „Top Gear“ sezono, 2-ame epizode, laidos vedėjai šaipėsi iš Meksikoje gaminamo Mastretta automobilio. J. May pavadino automobilį „Tortilla“ (blynelis, gaminamas Meksikoje) ir visą laidą taip jį vadino, aiškindamas, kad negali atsiminti automobilio pavadinimo. R. Hammond’as pridėjo, kad „automobilis atspindės nacionalines meksikiečių charakteristikas – bus tingus, nerangus, su ūsais, besiramstantis į tvoras, mieguistas ir dėvintis paklodę su skyle kaip apsiaustą„. J. Clarkson’as užbaigė automobilio apžvalgą žodžiais: „automobilis yra š*das ir Meksikos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje vis tiek bus per didelis tinginys, kad pasiskųsti dėl to, ką mes čia pasakėme„
 
2014 m. gegužės mėn.
J. Clarkson’as įsivėlė į labai nemalonų skandalą, kai eteryje „deklamavo eilėraštuką“, kuriame pavartojamas labai rasistinis žodis. Dėl šio įvykio, J. Clarkson’as netgi išleido atskirą video atsiprašymą ir gavo griežtą įspėjimą iš BBC vadovų.
 
https://www.youtube.com/watch?v=HBpnPc2Kec4
 
Kur yra ta „raudona linija“?
 
Kas liečia žiūrovų skaičių, pajamas ir pelną – Jeremy Clarkson’as ir „Top Gear“ komanda maždaug šviesmečiais lenkia kitas TV laidas. Tačiau jie lygiai tais pačiais šviesmečiais lenkia kitas TV laidas ir dėl svarstymų Didžiosios Britanijos žurnalistų etikos komisijoje (Ofcom) skaičiaus. Tokie faktai bet kurį darbdavį pastatytų į labai nepatogią padėtį ir priverstų labai rimtai apsvarstyti savo tolimesnius pasirinkimus.
 
Ar vien tam, kad nenutrūktų finansinė gerovė, galima „užmerkti akis“ į moralės pažeidimus? Įdomus klausimas, ar ne?
 
Pabandykite užduoti sau kitą klausimą: jeigu Jūsų darbuotojas, kuris generuoja Jums pačius didžiausius pinigus, būtų „maištininkas“ – nepildytų klientų aptarnavimo sistemos, ataskaitų, trauktų aukštesnius vadovus per dantį ir elgtųsi kaip nori, tačiau pajamingumu šviesmečiais lenktų bet kurį kitą darbuotoją – ar laikytumėte jį savo versle? Nekreipkite dėmesio į tai, ką padarė J. Clarkson’as. Nekalbėkime dabar apie fizinį smurtą. Ar atleistumėte tokį žmogų?
 
Atsakymą rasti paliksiu Jums. Būkite sąžiningi su savimi.
 
Epilogas
 
Tiek praeityje, tiek šiais laikais – visada yra žmonės, kurie nieko neklauso, tačiau visuomet „parneša pinigus“. Tikrai galima įvardinti ne vieną tokį žmogų – a. a. Steve Jobs (Apple), Mark Zuckerberg (Facebook), Ingvar Kamprad (IKEA), Howard Hughes ir taip toliau.
 
BBC televizija susidūrė su moraline „teisti negalima pasigailėti“ dilema. Nepaisant 1,000,000 parašų, surinktų „Top Gear“ fanų; nepaisant jau daugiau kaip 10,000,000 Facebook fanų praradimo; nepaisant milijonų svarų sterlingų pajamų netekties (nuostolių?) – jie priėmė sprendimą atleisti Jeremy Clarkson’ą. O kaip būtumėte pasielgę Jūs?
 
Laukiu Jūsų nuomonių ir linkiu Jums gero verslo!

Tik pabandykite minutėlei įsivaizduoti, kad Jūsų geriausias darbuotojas, generuojantis Jūsų verslui didžiausias pajamas, padaro ką nors idiotiško kaip kad neseniai padarė Jeremy Clarkson. Ar leistumėte jam likti dirbti pas Jus?
 
Ši dilema (leisti-neleisti) vyko gerą savaitę ir užsienyje buvo viena iš karščiausiai aptarinėjamų temų socialiniuose tinkluose. Žinoma, įvykiai BBC televizijoje palietė ir Lietuvos visuomenės informavimo priemones, kadangi kultine tapusi laida automobilių mėgėjams „Top Gear“ rodoma ir pas mus. Kaip ir dar 169-iose pasaulio šalyse.
Žinia, kad BBC atleido savo „pinigų generavimo mašiną“ sulaukė įvairių reakcijų – buvo palaikančių tokį sprendimą, buvo ir jį smerkiančių. Tačiau šiame straipsnyje noriu panagrinėti ne Jeremy Clarkson ir jo elgesį, o pačią dilemą.
 
Apžvalga
 
Sugrįžkime trylika metų atgal – į 2002-uosius. BBC buvo įtikinta, kad reikia grąžinti „Top Gear“ į eterį ir šiek tiek pakeisti laidos formatą. Televizija su tuo sutiko, o Jeremy Clarkson ir jo komanda, vedini jų prodiuserio Andy Wilman, pavertė televizijos šou kultiniu: „Top Gear“ buvo (oficialiai) rodoma 170 šalių, turi 14,500,000 fanų savo Facebook’o puslapyje (skaičius gali keistis, nes prieš BBC atleidžiant J. Clarkson’ą, jų buvo daugiau kaip 25,000,000), generuodavo apie £150,000,000 pajamas (TV programa, žurnalas, retransliacijos teisės, įvairūs „Top Gear“ prekiniu ženklu pažymėtos prekės) ir „atnešdavo“ daugiau kaip £40,000,000 GBP pelno per metus. Tas pats „Top Gear“ žurnalas, leidžiamas beveik 1,700,000 vienetų tiražu visame pasaulyje, „juokiasi“ iš prognozių apie spaudos leidinių išnykimą (apie tai rašiau praėjusį kartą).
 
Tačiau yra ir kita medalio pusė – J. Clarkson’as yra itin skandalinga asmenybė.
 
Kita medalio pusė
 
Nuo 2008-ųjų, J. Clarkson’as buvo įsivėlęs į daugelį skandalų ir sukėlęs nemažai įtampos dėl savo pareiškimų jautriomis temomis. Kaltinimai buvo patys įvairiausi: rasizmas, smurtas, atvira politikų kritika ir nekorektiškumas, ir taip toliau. Visi įvykiai rodė, kad Jeremy Clarkson yra savotiškas „chuliganas“.
 
2008 m. liepos mėn.
BBC vadovai pareiškė pretenziją, jog J. Clarkson’as už vairo vartoja alkoholį (gėrė džiną su toniku). J. Clarkson’as, savo ruožtu, atsakė, jog filmavimo metu jis važiuoja automobiliu į Šiaurės Ašigalį ir, remiantis GPS, yra „vandenyne“, todėl faktiškai – jis ne „vairuoja“, o „plaukia“.
 
2008 m. lapkričio mėn.
J. Clarkson’as pajuokavo, kalbėdamas su sunkvežimių vairuotojais, klausdamas jų apie tai, kiek jie darbo metu nužudo prostitučių. Skandalas kilo dėl to, kad tuo metu Didžiojoje Britanijoje buvo nuteistas „pakelių maniakas“ Steve Wright, kuris, kaip žinia, buvo sunkvežimio vairuotojas.
 
2009 m. vasario mėn.
Spaudos konferencijos Australijoje metu, žurnalistai paklausė J. Clarkson’o nuomonės apie tuometinį Didžiosios Britanijos Ministrą-Pirmininką Gordoną Brauną (Gordon Brown). Atsakymas buvo trumpas ir, žinoma, sukėlė eilinį skandalą: „tas vienaakis škotų idiotas?„
 
2009 m. spalio mėn.
BBC televizija pradėjo naujų darbuotojų samdymo „kampaniją“, kadangi jai buvo pareikšta lygių teisių kontrolės komiteto pretenzija dėl lygių galimybių pažeidimų. Žinoma, J. Clarkson’as nepraleido progos pasisakyti: „televizija šiuo metu yra apsėsta samdymo manijos ir tam, kad atsverti baltaodžių heteroseksualų skaičių, yra pasirengę samdyti juodaodes lesbietes musulmones„
 
2010 m. liepos mėn.
Kalbėdamas apie dėmesį blaškančius faktorius vairavimo metu, J. Clarkson’as pasakė: „Jei atvirai – burka nieko nepaslepia. Visai neseniai sėdėjau taksi Londono Piccadilly rajone ir per perėją, tuo metu, ėjo moteris, dėvinti burką nuo galvos iki pėdų. Staiga, ji už kažko užkliuvo ir krito aukštelnika, jos burka pakilo ir štai – raudoni stringai ir prisegamos kojinės„
 
2010 m. rugpjūčio mėn.
Kalbėdamas apie kolegos J. May vairuojamą Ferrari F430 Speciale, J. Clarkson’as leptelėjo: „palyginus su naujesniu modeliu, šis atrodo kaip da*nas – tos grotelės priekyje primena niekada nesibaigiančią šypseną. Manau, ji turėtų būti pavadinta Ferrari F430 Specialiai Invalidams„
 
2011 m. vasario mėn.
16-to „Top Gear“ sezono, 2-ame epizode, laidos vedėjai šaipėsi iš Meksikoje gaminamo Mastretta automobilio. J. May pavadino automobilį „Tortilla“ (blynelis, gaminamas Meksikoje) ir visą laidą taip jį vadino, aiškindamas, kad negali atsiminti automobilio pavadinimo. R. Hammond’as pridėjo, kad „automobilis atspindės nacionalines meksikiečių charakteristikas – bus tingus, nerangus, su ūsais, besiramstantis į tvoras, mieguistas ir dėvintis paklodę su skyle kaip apsiaustą„. J. Clarkson’as užbaigė automobilio apžvalgą žodžiais: „automobilis yra š*das ir Meksikos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje vis tiek bus per didelis tinginys, kad pasiskųsti dėl to, ką mes čia pasakėme„
 
2014 m. gegužės mėn.
J. Clarkson’as įsivėlė į labai nemalonų skandalą, kai eteryje „deklamavo eilėraštuką“, kuriame pavartojamas labai rasistinis žodis. Dėl šio įvykio, J. Clarkson’as netgi išleido atskirą video atsiprašymą ir gavo griežtą įspėjimą iš BBC vadovų.
 
https://www.youtube.com/watch?v=HBpnPc2Kec4
 
Kur yra ta „raudona linija“?
 
Kas liečia žiūrovų skaičių, pajamas ir pelną – Jeremy Clarkson’as ir „Top Gear“ komanda maždaug šviesmečiais lenkia kitas TV laidas. Tačiau jie lygiai tais pačiais šviesmečiais lenkia kitas TV laidas ir dėl svarstymų Didžiosios Britanijos žurnalistų etikos komisijoje (Ofcom) skaičiaus. Tokie faktai bet kurį darbdavį pastatytų į labai nepatogią padėtį ir priverstų labai rimtai apsvarstyti savo tolimesnius pasirinkimus.
 
Ar vien tam, kad nenutrūktų finansinė gerovė, galima „užmerkti akis“ į moralės pažeidimus? Įdomus klausimas, ar ne?
 
Pabandykite užduoti sau kitą klausimą: jeigu Jūsų darbuotojas, kuris generuoja Jums pačius didžiausius pinigus, būtų „maištininkas“ – nepildytų klientų aptarnavimo sistemos, ataskaitų, trauktų aukštesnius vadovus per dantį ir elgtųsi kaip nori, tačiau pajamingumu šviesmečiais lenktų bet kurį kitą darbuotoją – ar laikytumėte jį savo versle? Nekreipkite dėmesio į tai, ką padarė J. Clarkson’as. Nekalbėkime dabar apie fizinį smurtą. Ar atleistumėte tokį žmogų?
 
Atsakymą rasti paliksiu Jums. Būkite sąžiningi su savimi.
 
Epilogas
 
Tiek praeityje, tiek šiais laikais – visada yra žmonės, kurie nieko neklauso, tačiau visuomet „parneša pinigus“. Tikrai galima įvardinti ne vieną tokį žmogų – a. a. Steve Jobs (Apple), Mark Zuckerberg (Facebook), Ingvar Kamprad (IKEA), Howard Hughes ir taip toliau.
 
BBC televizija susidūrė su moraline „teisti negalima pasigailėti“ dilema. Nepaisant 1,000,000 parašų, surinktų „Top Gear“ fanų; nepaisant jau daugiau kaip 10,000,000 Facebook fanų praradimo; nepaisant milijonų svarų sterlingų pajamų netekties (nuostolių?) – jie priėmė sprendimą atleisti Jeremy Clarkson’ą. O kaip būtumėte pasielgę Jūs?
 
Laukiu Jūsų nuomonių ir linkiu Jums gero verslo!

Marketing verčiamas į rinkodara :)
Google translate tau tiesiog nepateike to :D

Ne.
 
 
Ne x2
 
 
Ne x3
 
 
Ne x4.
 
Mieli bendraforumiečiai... Yra toks posakis Rusijoje: "skoniui ir spalvai draugų nėra". Jis puikiai nusako tai, kad kiekvienas žmogus turi unikalų skonį ir stiliaus/grožio/patrauklumo ir t.t. suvokimą. Apie tai jau esu rašęs anksčiau, straipsniuose "Kaip patikti žmonėms" ir "Kaip sudaryti gerą pirmąjį įspūdį". Straipsniuose nurodyta, kaip veikia žmogaus smegenys simpatijos atveju. Ir tai, mielieji, tikrai neveikia Jūsų naudai. Ypač - gyvenimo aprašyme. Nesant nuotraukai - Jūs priverčiate potencialų darbdavį atkreipti dėmesį į Jūsų gebėjimus, o ne išvaizdą.
 
Duosiu vieną paprastą pavyzdį: samdėme vieną žmogų. Atėjo keli kandidatai - vieni jaunesni, komunikabilūs, kiti vyresni ir su patirtimmi, tačiau brangūs. Ir buvo toks vienas jaunuolis... Atlikęs rimtą praktiką, turintis reikiamas žinias, tačiau charizmos - visiškas nulis. Išvaizda - tragiška. Nesirūpinantis savimi, susikūprinęs, veidas - tikrai "ne kažką". Įmonės savininkas sako man: "gal imame tą ir aną kandidatus?". Aš jam sakau: "o tai kodėl ne šitą?". Jis sako: "taigi jis baisus koks, pažiūrėk". Bet tai buvo žmogus, kurio žinios, patirtis ir kaina labiausiai atitiko įmonės interesus. Rezultatas? Jis vis tiek pas mus dirba. Jeigu jo nuotrauka būtų jo CV - jis nebūtų net pakviestas į pokalbį. Ar dabar suprantate punktą apie nuotrauką?

Jeigu esate kada nors ieškoję darbo – esate susidūrę su tokia problema. Siuntėte tikrai labai daug savo CV į įvairias įmones, rinkotės, kam siunčiate, manėte, kad esate puikus kandidatas į skelbiamą darbo vietą, tačiau… Jums niekas net nepaskambino ir nepakvietė pokalbiui, kurio metu, esu tikras, „įrodytumėte, koks esate šaunus ir tinkamas“. Kodėl?
 
Pabandysiu paaiškinti, kas yra negerai (greičiausiai) su Jūsų gyvenimo aprašymu:
 
Neišsiskiriantis gyvenimo aprašymas
 
Mielieji žmonės… Na nustokite naudotis Lietuvos Darbo Biržos siūlomais EUROPASS gyvenimo aprašymo šablonais. Tai parodo, kad neturite absoliučiai jokios fantazijos, plaukiate pasroviui ir priklausote avių bandai. Ypač juokingai tokiuose gyvenimo aprašymuose atrodo įrašai apie tai, kaip „puikiai valdau Microsoft Word, PowerPoint, Excel, Outlook ir kitas programas“. Tikrai? Tai kodėl nesusikuri normalaus CV? Tokio, kuris išsiskirtų iš kitų ir būtų patrauklus akiai? Tokio, kuris prikaustytų dėmesį ir priverstų net išsižioti jį pamačius?
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/11/kieciausias-cv.jpgGyvenimo aprašymas, kuris priverčia aiktelėti


 
Taip, tikrai ne visi esame tokie išradingi (gal – talentingi?), kaip kad aukščiau parodyto dizainerio gyvenimo aprašymo autorius. Tačiau reikia sutikti su manimi – toks gyvenimo aprašymas tikrai patraukia akį, ar ne? Asmeniškai aš, jeigu ieškočiau sau (ar klientams) dizainerio – tokį CV atsiuntusį žmogų samdyčiau iš karto. Be patirties, be išsilavinimo ir be vienos rankos. – jeigu pas žmogų tokia laki fantazija – jis iš viso gali būti be rankų ir kojų, ir tiesiog vadovauti balsu dizainerių komandai.
 
Noriu pasakyti – išsiskirkite iš minios. Arba eikite dirbti į Maximą (IKI, Rimi ir pan.) arba McDonald’s. Ten į CV praktiškai nežiūri.
 
Neteisingas gyvenimo aprašymo formatavimas
 
Labai svarbu gyvenimo aprašyme teisingai pateikti informaciją (jeigu negalite pasidaryti labai jau išskirtinio CV). Štai – „The Ladders“ atlikto tyrimo metu (čia galite parsisiųsti visą tyrimą PDF formatunofollow), buvo nustatyta, kad personalo atrankos specialistai į kandidatų atsiųstus gyvenimo aprašymus žiūri… 6 sekundes! Ir žiūri tik į tam tikras CV vietas. Kokios jos? Tai puikiai iliustruoja Business Insider video įrašas.
 
Jūsų nuotrauka
 
Darbo ieškantys žmonės niekada neturėtų pridėti nuotraukos prie savo gyvenimo aprašymo. Taip, turime labai daug anti-diskriminacinių straipsnių Lietuvoje, tačiau nei viename iš jų nėra parašyta, kad negalima žmogaus diskriminuoti dėl to, kad jis storas/kūdas, spuoguotas, turi didelę nosį ar šiaip yra nepatrauklus.
 
Jeigu siekiate parodyti potencialiam darbdaviui, kad Jūsų žinios yra aukščiau už Jūsų išvaizdą – NIEKADA nesiųskite savo nuotraukos. Nebent ieškote striptizo šokėjos darbo. Tada siųskite.
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/11/wow.jpgNuotrauka, kokios neturėtų būti CV


Kita pastaba: jeigu jau taip norite, kad Jus pamatytų – savo gyvenimo aprašyme pateikite nuorodą į savo LinkedIn profilį, kuriame bus ir Jūsų skaitmeninis atvaizdas. Tiesa – jeigu ten bus „selfie“ arba nuotrauka iš kokio nors vakarėlio (su nukarpytais iš šonų žmonėmis) – apie rimtą darbo vietą galite pamiršti.
 
Motyvacinis laiškas
 
Internete sklando daug nuomonių apie motyvacinio laiško naudą, reikalingumą ir ar jie iš viso yra skaitomi. Galiu į tai atsakyti paprastai – jeigu aš ieškočiau žmogaus į kūrybinį sektorių – darbo skelbime reikalaučiau motyvacinio laiško, nes tuomet matosi tiek rašybos/gramatikos klaidos, tiek minčių dėstymas ir pan. Mano asmenine nuomone – rašykite motyvacinį laišką. Tačiau nedarykite „copy-paste“. Rašykite unikalius tekstus, kurie tikrai išsiskirs iš kitų kandidatų. Stenkitės, kad laiškas nebūtų ilgas, tačiau pabrėžiantis, kodėl Jūsų CV iš viso turėtų būti atidarytas. Parašykite, kodėl esate tinkamiausias tam darbui ir, greičiausiai, Jus pakvies į pokalbį. Arba, bent jau atsidarys Jūsų išskirtinį gyvenimo aprašymą.
 
Nepakankama arba per aukšta kvalifikacija
 
Šia tema galima parašyti atskirą straipsnį. Esu asmeniškai susidūręs (ir ne kartą), kai man pasakoma „atleiskite, tačiau negalime Jums pasiūlyti darbo, nes esate per aukštos kvalifikacijos„. Teko pabūti viename pokalbyje Londone, kur man pasakė tiesiai-šviesiai: „labai atsiprašome, tačiau labai norėjome asmeniškai pamatyti žmogų, kuriam priklauso šis CV“ (ir taip, aš ten buvau primelavęs). Jeigu Jūsų kvalifikacija „netraukia“ iki keliamų reikalavimų – kam siunčiate ten savo CV? Gaištate ne tik savo, tačiau ir personalo atrankos darbuotojų laiką.
 
O su „per aukšta kvalifikacija“ reikalas yra kitoks. Dažnai, girdėdamas tokį išsireiškimą savo atžvilgiu, aš nesuprasdavau, kame reikalas, kodėl kompanija nenori pasisamdyti žmogaus, kuris žino daugiau, nei jiems reikia, o sutinka dirbti už mažiau. Kai buvau jaunas ir kvailas – man tai sukeldavo pasipiktinimą. Dabar – aš tai suprantu. Ir galiu paaiškinti Jums, jeigu nesuprantate.
 
Kompanijos nenori samdyti per aukštą kvalifikaciją turinčio žmogaus, nes:
 


 
jis nebus patenkintas darbu: darbo vietos reikalavimai ir/ar darbo pobūdis neišnaudos to žmogaus žinių ir kvalifikacijos, nevers jo tobulėti, ko pasekoje, tam žmogui taps nuobodu ir… jis ieškos kito darbo;
jis nebus patenkintas atlyginimu: jeigu aukštos kvalifikacijos specialistas sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą – tam yra trys priežastys: 1) jam būtinai reikia bet kokio darbo (pajamų); 2) jis turi papildomas pajamas iš kitos veiklos (ir neskirs viso savo dėmesio jį pasamdžiusiai įmonei); 3) jam labai patinka būtent toks darbas (ir, greičiausiai, jo kvalifikacija yra melaginga). Bet kuriuo atveju – jis nėra tinkamas.
jis toliau ieškos tokio darbo, kuris patenkins aukščiau išvardintus lūkesčius.

 
Štai taip mąsto personalo atrankos žmonės. Ir žinote ką? Jie yra teisūs. Ir jeigu sakote, kad „ne, man ir šitas darbas bus gerai“ – Jūs meluojate patys sau. Arba esate be ambicijų (žr. aukščiau – apie Maximą, IKI, McDonald’s ir t. t.).
 
Idiotiškas el. pašto adresas
 
Šis punktas yra nerealiai juokingas. Tikrai teko matyti itin juokingų el. pašto adresų, iš kurių yra siunčiamas gyvenimo aprašymas. Ir nebūtinai tik el. pašto adresų, tačiau ir su jais atkeliaujančių „vardo, pavardės“: „atsiduodu_nedraugavus_69@…“, „manpxyra@…“, „Pupa Saldžialūpė“ ir panašiai.
 
Dar kai kas – jeigu siunčiate gyvenimo aprašymą dar dirbdami kitoje įmonėje – nenaudokite savo darbinio el. pašto adreso. Ne todėl, kad gautą atsakymą gali pamatyti Jūsų esamas darbdavys, o todėl, kad potencialiam darbdaviui tai atrodo, jog ieškote kito darbo, naudodami paieškai savo esamą darbo laiką paieškoms, o ne darbui, už kurį Jums vis dar mokami pinigai.
 
Sugadinta reputacija internete
 
Ieškokite informacijos apie save internete. Nes taip darys Jūsų potencialus darbdavys. Neigiami straipsniai naujienų portaluose reiškia Jūsų karjeros pabaigą. Štai čia – negaliu pasakyti, ar Maxima ieškos informacijos taip giliai. Gal, visgi, galite dirbti kasoje…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

Jeigu darbas teikia malonumą, arba tiesiog jauti poreikį padėti žmonėms - nieko nėra tame blogo. Kartais tikrai galima tai padaryti. ;)

O kas Tau primelavo, kad Tavo SEO geresnis? :)

O tai koks skirtumas jei ne tavo?
 
 
Google "iškels" kada sugalvos...

Vakar vakare patogiai įsitaisiau priešais iPhone ekraną ir įsijungiau taip lauktą Apple Keynote pranešimą. Esu jau rašęs apie tai, ką dauguma žurnalistų praleido pro akis, kai Apple pristatė iPhone 6 ir iPhone 6 Plus. Tačiau ir šį kartą Apple visus nustebino. Vėl. Dar kartą. Ir tokių „kartų“, manau, bus dar ne vienas.
 
Jau pilnas internetas straipsnių apie tai, koks brangus naujasis Apple Watch Edition (pagamintas iš 18 karatų aukso), kainuosiantis 10,000 USD. Rašoma ir apie tai, kaip Apple vaikosi prabangos, kodėl tik viena USB-C (naujasis standartas, kurio dėka jungtis gali tiek atlikti įkrovimo fukciją, tiek USB, tiek video išėjimo funkciją ir taip toliau) jungtis naująjame MacBook ir panašiai. Ir vėl niekas nepastebi svarbiausio dalyko, kuris buvo pristatyme – žmonių galimybės kasdien dalyvauti medicininiuose tyrimuose ir tam reikalingos programinės įrangos kodo paskelbimo viešai (Open Source). Tikrai galėčiau parašyti straipsnį apie būtent šios technologijos naudą žmonijai, apie tai, kokį milžinišką žingsnį žengė Apple, tačiau straipsnis bus kiek apie kitką: kaip Apple sugeba mus nustebinti?
Verslo forumai ir diskusijos LinkedIn’e „sproginėja“ nuo komentarų ir pasisakymų Apple tema. Vienas dalykas, kuris tikrai man užkliūna, yra žmonių pasakymas, kad „Steve Jobs netikėjo rinkos tyrimais ir jam jų nereikėjo„. Tai, švelniai tariant, yra nesąmonė ir Jobs’o žodžių iškraipymas. Nejaugi tikrai manote, kad įmanoma sukurti pačią brangiausią (ir daugiausiai vertą; ir turinčią daugiausiai pinigų) kompaniją pasaulyje, netiriant ir/ar nesuprantant vartotojų bei jų elgsenos ar poreikių?
 
Didžioji dauguma „naujai iškeptų“ verslininkų mano, kad rinkos tyrimai (net ne produkto, o net pačios verslo idėjos) juos tik „sulėtins“, o gal net stipriai sukritikuos produktą, kad reikės jo atsisakyti „taip ir nepristačius jo plačiąjai visuomenei“. Pateiksiu Jums pavyzdį, kaip yra iš tikrųjų: visai nesenai, viename verslo forume, jo narė (kiek pamenu – tai buvo mergina) tiesiai-šviesiai paskelbė savo verslo idėją ir paprašė kitų narių tą idėją įvertinti. Tai, mielieji, ir yra savotiškas rinkos tyrimas. Labai didelė dauguma narių palaikė idėją puikia ir naudinga (tame tarpe ir aš), pateikė kelis patarimus, kaip pagerinti procesą, padaryti idėją efektyvesnia ir taip toliau. Mano subjektyvia nuomone – tai yra tikrai geriau, nei „slėpti idėją“, užsidaryti rūsyje, gaminti produktą, investuoti į sklaidos kanalus ir… Galų gale suprasti, kad niekam to produkto nereikia. Kuriuo atveju pralaimėsite labiau? Pasidalinę mintimi ir atlikę rinkos tyrimą, ar tyliai pagaminę niekam nereikalingą ir neįdomų produktą, į kurį būsite investavę ne tik laiką, tačiau ir pinigus? Pagalvokite apie tai. Ir skaitykite toliau.
 
Ką Steve Jobs iš tikrųjų sakė
 
Kai buvo planuojama kurti Apple Macintosh (oficialiai pristatytas 1984 m.), kažkas iš kūrėjų komandos pasiūlė atlikti rinkos tyrimus, „kad suprasti, ko nori klientai“. Steve Jobs atsakymas buvo kategoriškas: „Ne, nes klientai nežino, ko jie nori, kol mes jiems to neparodėme„. Tą dieną, kai Apple Macintosh buvo pristatytas visuomenei, „Popular Science“ žurnalo reporteris paklausė Jobs’o apie tai, kokius rinkos tyrimus Apple atliko. Steve Jobs atsakymas: „Kokius rinkos tyrimus atliko Alexander Graham Bell prieš tai, kai išrado telefoną?”.
 
Steve Jobs tikrai pasižymėjo labai dviprasmiškais išsireiškimais, kuriuos tikrai galima suprasti dvejopai. Vien pagal tai, kas yra pateikta aukščiau, galima lyg ir daryti išvadą, kad jis tikrai buvo nusistatęs „prieš“ rinkos tyrimus. Tačiau yra dar kai kas, ką Steve Jobs yra sakęs:
 
- Kai kurie žmonės sako: „Duokite klientams tai, ko jie nori“. Tačiau tai nėra tas būdas, kuriuo remiantis aš dirbu. Mūsų darbas yra suprasti, ko nori klientai, dar prieš tai, kaip jie patys tai supras. Berods, Henry Ford’as (pirmojo automobilio kūrėjas – aut. past.) yra pasakęs: „Jeigu aš būčiau paklausęs savo klientų, ko jie nori, jie būtų man atsakę, kad nori greitesnio žirgo“. Žmonės nežino, ko jie nori, kol jiems tai nėra parodoma. Todėl aš nepasitikiu įprastiniais rinkos tyrimais. Mūsų užduotis yra perskaityti tai, kas dar ant popieriaus nėra parašyta.
 
Ir belieka tik sutikti su šiais išsireiškimais. Tikrai negalima tirti rinkos ir klausinėti (potencialių) klientų „ko jie nori“. Tačiau ši klaida yra daroma vėl, ir vėl, ir vėl… Ši klaida kartojama praktiškai kiekvieną dieną ir tai daro tikrai nemažas kiekis verslo savininkų. Norite pavyzdžio? Prašom:
 
http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2015/03/Fiat_Multipla_25-1024x682.jpg
 
Štai Jums automobilis, kuris buvo sukurtas remiantis tik tuo, „ko nori klientai“. Komentarų, manau, nereikia?
 
Rinkos tyrimai, kurie yra naudingi
 
Pirma – turite pilnai ištirti Jūsų (potencialių) klientų įpročius, įsitikinimus ir dar nepatenkintus poreikius. Negalima klausti žmonių „ką mes galime išrasti, kas padarytų Jūsų gyvenimą lengvesniu?“. Vietoje to – stebėkite savo klientus, nagrinėkite duomenis, srautus, interesus, užsiėmimus ir problemas. Esu jau ne kartą minėjęs, kad tam, jog suprasti savo klientus, Jūs turite galvoti kaip klientas. Neseniai viena įmonė paprašė nustatyti, kokių produktų nėra jų ir konkurentų parduotuvėse, pateikti tų produktų sąrašą ir pagrįsti, kodėl tie produktai turėtų atsirasti Lietuvos rinkoje. Tai atlikęs ir pateikęs sąrašą, gavau atsakymą:
 
- Mes dvi kategorijas produktų iš šio sąrašo turime.
- Ne, neturite.
- Kaip neturime, jeigu turime?
- Neturite, nes aš, kaip klientas, ieškojau būtent šių produktų ir neradau. Neradau ten, kur tikėjausi juos rasti, o ieškoti kažkur toliau – nesivarginau. Elgiausi taip, kaip būtų pasielgęs bet kuris klientas. Ir mano, kaip „kliento“ akimis – Jūs to produktų neturite.
Jeigu bandote būti inovatyvūs savo versle – Jūsų užduotis yra suprasti kliento požiūrį, elgseną, mąstymą. Turite „nuspėti“ sekančius kliento žingsnius ir norus. Ir kai sugebėsite tai padaryti, galėsite sukurti tikrą inovaciją – produktą (prekę/paslaugą), kuris maloniai nustebins Jūsų klientą.
 
Ir šioje vietoje, Steve Jobs buvo genialus. Jis puikiai nuspėdavo tai, ko gali užsimanyti klientas. Jis matė, kad žmonėms įdomu naudotis kompiuteriais, tačiau malonią naudojimosi patirtį užgožia naudojimosi komplikuotumas. Jis suprato, ko nori žmonės iš savo MP3 grotuvų, kas laukia telefonų ir taip toliau. Ir netgi mano aukščiau minėtas Apple Watch nėra naujiena rinkoje. Bill Gates ir Microsoft pristatė tokią „naujieną“ dar 2002 metais. Tai buvo SPOT (Smart Personal Object Technology) laikrodžiai. Tiesa, po 10-ies nesėkmingų metų, 2012-ųjų sausio 01 dieną, Microsoft laikrodžių veikimą palaikanti technologija buvo išjungta. Pačių laikrodžių pardavimai buvo sustabdyti dar 2008-aisiais, tačiau Jūs, manau, net nežinojote, kad toks produktas iš viso buvo rinkoje. Ir štai dabar, praėjus 7-eriems metams, Apple pristato „naują/nenaują“ produktą. Ir tai jie daro todėl, kad atliko pakankamai rinkos tyrimų, ko reikia žmonėms.
 
Kai Steve Jobs sakė, kad nepasitiki rinkos tyrimais – manau, jog jis turėjo omenyje tai, jog didžioji dauguma kompanijų rinkos tyrimus atlieka neteisingai. Visus Apple gaminamus produktų prototipus Steve Jobs’as testuodavo asmeniškai. Tačiau į tuos produktus jis mokėjo pažiūrėti ne kaip įmonės vadovas, o kaip paprastas klientas. Galbūt todėl Apple produktai vis dar „diktuoja madas“? Net kai nebėra įmonės įkūrėjo – yra likęs jo požiūris į teisingą rinkos tyrimą.
 
Svarbiausi yra žmonės, o ne skaičiai
 
Didžioji dauguma rinkos tyrimus atliekančių kompanijų (ar kompanijų padalinių) generuoja skaičius. Ir tai yra „sausi skaičiai“ – kiek žmonių patinka/nepatinka parodytas produktas, kiek iš jų jį pirktų ir panašiai. Šiose kompanijose/padaliniuose dažniausiai dirba žmonės, kurie įprastai dirba su skaičiais ir žiūri tik į skaičius, kad „nuspėti“ produkto sėkmę. Tai yra neteisingas požiūris. Vietoje to, kad klausti (potencialių) klientų „ar Jums patinka šis produktas?“, reikia klausti „kas Jums šiame produkte patinka ar nepatinka?“. Atsakymai į šį klausimą bus daug vertingesni tyrimo prasme, nei sausi skaičiai. Dėka atsakymų į tokį klausimą, galite sukurti tikrai išskirtinį ir reikalingą produktą.
 
Niekada neatlikinėkite tyrimo, kad kažką „patvirtinti“
 
Tikrai yra tekę girdėti tokius žodžius: „mums tikrai patinka ši mintis, tačiau reikia atlikti rinkos tyrimą, pažiūrėti, kaip į tai reaguoja (potencialūs) klientai“ arba „investuotojas nori nešališko patvirtinimo, kad šis produktas yra reikalingas/veikia“. Patikėkite – visada galima organizuoti tyrimą, kuris „patvirtintų“ arba „paneigtų“ praktiškai bet ką. Tyrimu galima „papasakoti“ bet kokią istoriją, kad gauti siekiamą rezultatą. Šioje vietoje pasiūlyčiau pažiūrėti, kaip tai daro politikai, tačiau Lietuvoje ši praktika politikams netaikoma. Kad ir ką jie darytų – jie daro tai neteisingai.
 
Rinkos tyrimai turi būti atliekami tik dėl dviejų priežasčių: idėjos testavimui arba siekiant pagerinti produktą (prekę/paslaugą). Kiti tyrimai yra bereikšmiai ir juos atlikdami, greičiausiai, gausite neteisingą rezultatą.
 
Tikrai galima sutikti nemažai verslininkų, kurie tiki savo idėja (kas yra sveikintina), tačiau netiki „rinka“. Ir nemaža jų dalis remiasi būtent Steve Jobs’o pasisakymais. Nors jo žodžiai yra teisingi – manau, neteisinga jų interpretacija. Nesuprasdami, ko reikia Jūsų (potencialiems) klientams – Jūs pasmerkiate savo verslą žlugti. Nebent esate tokie, kaip Fiat ir Jums priklauso Ferrari.
 
Gero verslo!
 
Straipsnis patalpintas iš portalo Verslo.Guru.

Žinok, kolega, kažkaip vengiu atlikinėti "produktų apžvalgą". Praėjusį kartą rašiau apie Apple Keynote, kai buvo pristatyti iPhone 6/6+, bet šį kartą pagalvojau, kad įdomiau būtų pateikti, kodėl jie vis sugeba mus, vartotojus, nustebinti. Vėl nepataikiau, matyt :lol: Per mažai rinkos tyrimų darau :)
 
Asmeniškai aš - labai "užskaitau" vakar pristatytą "Research Kit". Tai - nuostabus produktas, kuriantis milžinišką vertę. O ko vertas Apple žingsnis, kad padarė šį produktą "Open Source"... Iš tikrųjų - medikai susiduria su milžiniška problema medicininiuose tyrimuose - žmonių nenoru juose dalyvauti. Dabar - viskas bus kitaip. Tam, kad dalyvauti tyrimuose, nereikės pastoviai lankytis ligoninėse, bus galima iš karto pranešti apie kažkokius pokyčius, pastebėjimus ir tai tikrai paskatins naujų vaistų ir/ar gydymo metodų atradimus. Nepakartojamas produktas.

Vakar vakare patogiai įsitaisiau priešais iPhone ekraną ir įsijungiau taip lauktą Apple Keynote pranešimą. Esu jau rašęs apie tai, ką dauguma žurnalistų praleido pro akis, kai Apple pristatė iPhone 6 ir iPhone 6 Plus. Tačiau ir šį kartą Apple visus nustebino. Vėl. Dar kartą. Ir tokių „kartų“, manau, bus dar ne vienas.
 
Jau pilnas internetas straipsnių apie tai, koks brangus naujasis Apple Watch Edition (pagamintas iš 18 karatų aukso), kainuosiantis 10,000 USD. Rašoma ir apie tai, kaip Apple vaikosi prabangos, kodėl tik viena USB-C (naujasis standartas, kurio dėka jungtis gali tiek atlikti įkrovimo fukciją, tiek USB, tiek video išėjimo funkciją ir taip toliau) jungtis naująjame MacBook ir panašiai. Ir vėl niekas nepastebi svarbiausio dalyko, kuris buvo pristatyme – žmonių galimybės kasdien dalyvauti medicininiuose tyrimuose ir tam reikalingos programinės įrangos kodo paskelbimo viešai (Open Source). Tikrai galėčiau parašyti straipsnį apie būtent šios technologijos naudą žmonijai, apie tai, kokį milžinišką žingsnį žengė Apple, tačiau straipsnis bus kiek apie kitką: kaip Apple sugeba mus nustebinti?
Verslo forumai ir diskusijos LinkedIn’e „sproginėja“ nuo komentarų ir pasisakymų Apple tema. Vienas dalykas, kuris tikrai man užkliūna, yra žmonių pasakymas, kad „Steve Jobs netikėjo rinkos tyrimais ir jam jų nereikėjo„. Tai, švelniai tariant, yra nesąmonė ir Jobs’o žodžių iškraipymas. Nejaugi tikrai manote, kad įmanoma sukurti pačią brangiausią (ir daugiausiai vertą; ir turinčią daugiausiai pinigų) kompaniją pasaulyje, netiriant ir/ar nesuprantant vartotojų bei jų elgsenos ar poreikių?
 
Didžioji dauguma „naujai iškeptų“ verslininkų mano, kad rinkos tyrimai (net ne produkto, o net pačios verslo idėjos) juos tik „sulėtins“, o gal net stipriai sukritikuos produktą, kad reikės jo atsisakyti „taip ir nepristačius jo plačiąjai visuomenei“. Pateiksiu Jums pavyzdį, kaip yra iš tikrųjų: visai nesenai, viename verslo forume, jo narė (kiek pamenu – tai buvo mergina) tiesiai-šviesiai paskelbė savo verslo idėją ir paprašė kitų narių tą idėją įvertinti. Tai, mielieji, ir yra savotiškas rinkos tyrimas. Labai didelė dauguma narių palaikė idėją puikia ir naudinga (tame tarpe ir aš), pateikė kelis patarimus, kaip pagerinti procesą, padaryti idėją efektyvesnia ir taip toliau. Mano subjektyvia nuomone – tai yra tikrai geriau, nei „slėpti idėją“, užsidaryti rūsyje, gaminti produktą, investuoti į sklaidos kanalus ir… Galų gale suprasti, kad niekam to produkto nereikia. Kuriuo atveju pralaimėsite labiau? Pasidalinę mintimi ir atlikę rinkos tyrimą, ar tyliai pagaminę niekam nereikalingą ir neįdomų produktą, į kurį būsite investavę ne tik laiką, tačiau ir pinigus? Pagalvokite apie tai. Ir skaitykite toliau.
 
Ką Steve Jobs iš tikrųjų sakė
 
Kai buvo planuojama kurti Apple Macintosh (oficialiai pristatytas 1984 m.), kažkas iš kūrėjų komandos pasiūlė atlikti rinkos tyrimus, „kad suprasti, ko nori klientai“. Steve Jobs atsakymas buvo kategoriškas: „Ne, nes klientai nežino, ko jie nori, kol mes jiems to neparodėme„. Tą dieną, kai Apple Macintosh buvo pristatytas visuomenei, „Popular Science“ žurnalo reporteris paklausė Jobs’o apie tai, kokius rinkos tyrimus Apple atliko. Steve Jobs atsakymas: „Kokius rinkos tyrimus atliko Alexander Graham Bell prieš tai, kai išrado telefoną?”.
 
Steve Jobs tikrai pasižymėjo labai dviprasmiškais išsireiškimais, kuriuos tikrai galima suprasti dvejopai. Vien pagal tai, kas yra pateikta aukščiau, galima lyg ir daryti išvadą, kad jis tikrai buvo nusistatęs „prieš“ rinkos tyrimus. Tačiau yra dar kai kas, ką Steve Jobs yra sakęs:
 
- Kai kurie žmonės sako: „Duokite klientams tai, ko jie nori“. Tačiau tai nėra tas būdas, kuriuo remiantis aš dirbu. Mūsų darbas yra suprasti, ko nori klientai, dar prieš tai, kaip jie patys tai supras. Berods, Henry Ford’as (pirmojo automobilio kūrėjas – aut. past.) yra pasakęs: „Jeigu aš būčiau paklausęs savo klientų, ko jie nori, jie būtų man atsakę, kad nori greitesnio žirgo“. Žmonės nežino, ko jie nori, kol jiems tai nėra parodoma. Todėl aš nepasitikiu įprastiniais rinkos tyrimais. Mūsų užduotis yra perskaityti tai, kas dar ant popieriaus nėra parašyta.
 
Ir belieka tik sutikti su šiais išsireiškimais. Tikrai negalima tirti rinkos ir klausinėti (potencialių) klientų „ko jie nori“. Tačiau ši klaida yra daroma vėl, ir vėl, ir vėl… Ši klaida kartojama praktiškai kiekvieną dieną ir tai daro tikrai nemažas kiekis verslo savininkų. Norite pavyzdžio? Prašom:
 
http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2015/03/Fiat_Multipla_25-1024x682.jpg
 
Štai Jums automobilis, kuris buvo sukurtas remiantis tik tuo, „ko nori klientai“. Komentarų, manau, nereikia?
 
Rinkos tyrimai, kurie yra naudingi
 
Pirma – turite pilnai ištirti Jūsų (potencialių) klientų įpročius, įsitikinimus ir dar nepatenkintus poreikius. Negalima klausti žmonių „ką mes galime išrasti, kas padarytų Jūsų gyvenimą lengvesniu?“. Vietoje to – stebėkite savo klientus, nagrinėkite duomenis, srautus, interesus, užsiėmimus ir problemas. Esu jau ne kartą minėjęs, kad tam, jog suprasti savo klientus, Jūs turite galvoti kaip klientas. Neseniai viena įmonė paprašė nustatyti, kokių produktų nėra jų ir konkurentų parduotuvėse, pateikti tų produktų sąrašą ir pagrįsti, kodėl tie produktai turėtų atsirasti Lietuvos rinkoje. Tai atlikęs ir pateikęs sąrašą, gavau atsakymą:
 
- Mes dvi kategorijas produktų iš šio sąrašo turime.
- Ne, neturite.
- Kaip neturime, jeigu turime?
- Neturite, nes aš, kaip klientas, ieškojau būtent šių produktų ir neradau. Neradau ten, kur tikėjausi juos rasti, o ieškoti kažkur toliau – nesivarginau. Elgiausi taip, kaip būtų pasielgęs bet kuris klientas. Ir mano, kaip „kliento“ akimis – Jūs to produktų neturite.
Jeigu bandote būti inovatyvūs savo versle – Jūsų užduotis yra suprasti kliento požiūrį, elgseną, mąstymą. Turite „nuspėti“ sekančius kliento žingsnius ir norus. Ir kai sugebėsite tai padaryti, galėsite sukurti tikrą inovaciją – produktą (prekę/paslaugą), kuris maloniai nustebins Jūsų klientą.
 
Ir šioje vietoje, Steve Jobs buvo genialus. Jis puikiai nuspėdavo tai, ko gali užsimanyti klientas. Jis matė, kad žmonėms įdomu naudotis kompiuteriais, tačiau malonią naudojimosi patirtį užgožia naudojimosi komplikuotumas. Jis suprato, ko nori žmonės iš savo MP3 grotuvų, kas laukia telefonų ir taip toliau. Ir netgi mano aukščiau minėtas Apple Watch nėra naujiena rinkoje. Bill Gates ir Microsoft pristatė tokią „naujieną“ dar 2002 metais. Tai buvo SPOT (Smart Personal Object Technology) laikrodžiai. Tiesa, po 10-ies nesėkmingų metų, 2012-ųjų sausio 01 dieną, Microsoft laikrodžių veikimą palaikanti technologija buvo išjungta. Pačių laikrodžių pardavimai buvo sustabdyti dar 2008-aisiais, tačiau Jūs, manau, net nežinojote, kad toks produktas iš viso buvo rinkoje. Ir štai dabar, praėjus 7-eriems metams, Apple pristato „naują/nenaują“ produktą. Ir tai jie daro todėl, kad atliko pakankamai rinkos tyrimų, ko reikia žmonėms.
 
Kai Steve Jobs sakė, kad nepasitiki rinkos tyrimais – manau, jog jis turėjo omenyje tai, jog didžioji dauguma kompanijų rinkos tyrimus atlieka neteisingai. Visus Apple gaminamus produktų prototipus Steve Jobs’as testuodavo asmeniškai. Tačiau į tuos produktus jis mokėjo pažiūrėti ne kaip įmonės vadovas, o kaip paprastas klientas. Galbūt todėl Apple produktai vis dar „diktuoja madas“? Net kai nebėra įmonės įkūrėjo – yra likęs jo požiūris į teisingą rinkos tyrimą.
 
Svarbiausi yra žmonės, o ne skaičiai
 
Didžioji dauguma rinkos tyrimus atliekančių kompanijų (ar kompanijų padalinių) generuoja skaičius. Ir tai yra „sausi skaičiai“ – kiek žmonių patinka/nepatinka parodytas produktas, kiek iš jų jį pirktų ir panašiai. Šiose kompanijose/padaliniuose dažniausiai dirba žmonės, kurie įprastai dirba su skaičiais ir žiūri tik į skaičius, kad „nuspėti“ produkto sėkmę. Tai yra neteisingas požiūris. Vietoje to, kad klausti (potencialių) klientų „ar Jums patinka šis produktas?“, reikia klausti „kas Jums šiame produkte patinka ar nepatinka?“. Atsakymai į šį klausimą bus daug vertingesni tyrimo prasme, nei sausi skaičiai. Dėka atsakymų į tokį klausimą, galite sukurti tikrai išskirtinį ir reikalingą produktą.
 
Niekada neatlikinėkite tyrimo, kad kažką „patvirtinti“
 
Tikrai yra tekę girdėti tokius žodžius: „mums tikrai patinka ši mintis, tačiau reikia atlikti rinkos tyrimą, pažiūrėti, kaip į tai reaguoja (potencialūs) klientai“ arba „investuotojas nori nešališko patvirtinimo, kad šis produktas yra reikalingas/veikia“. Patikėkite – visada galima organizuoti tyrimą, kuris „patvirtintų“ arba „paneigtų“ praktiškai bet ką. Tyrimu galima „papasakoti“ bet kokią istoriją, kad gauti siekiamą rezultatą. Šioje vietoje pasiūlyčiau pažiūrėti, kaip tai daro politikai, tačiau Lietuvoje ši praktika politikams netaikoma. Kad ir ką jie darytų – jie daro tai neteisingai.
 
Rinkos tyrimai turi būti atliekami tik dėl dviejų priežasčių: idėjos testavimui arba siekiant pagerinti produktą (prekę/paslaugą). Kiti tyrimai yra bereikšmiai ir juos atlikdami, greičiausiai, gausite neteisingą rezultatą.
 
Tikrai galima sutikti nemažai verslininkų, kurie tiki savo idėja (kas yra sveikintina), tačiau netiki „rinka“. Ir nemaža jų dalis remiasi būtent Steve Jobs’o pasisakymais. Nors jo žodžiai yra teisingi – manau, neteisinga jų interpretacija. Nesuprasdami, ko reikia Jūsų (potencialiems) klientams – Jūs pasmerkiate savo verslą žlugti. Nebent esate tokie, kaip Fiat ir Jums priklauso Ferrari.
 
Gero verslo!
 
Straipsnis patalpintas iš portalo Verslo.Guru.

Vakar vakare patogiai įsitaisiau priešais iPhone ekraną ir įsijungiau taip lauktą Apple Keynote pranešimą. Esu jau rašęs apie tai, ką dauguma žurnalistų praleido pro akis, kai Apple pristatė iPhone 6 ir iPhone 6 Plus. Tačiau ir šį kartą Apple visus nustebino. Vėl. Dar kartą. Ir tokių „kartų“, manau, bus dar ne vienas.
 
Jau pilnas internetas straipsnių apie tai, koks brangus naujasis Apple Watch Edition (pagamintas iš 18 karatų aukso), kainuosiantis 10,000 USD. Rašoma ir apie tai, kaip Apple vaikosi prabangos, kodėl tik viena USB-C (naujasis standartas, kurio dėka jungtis gali tiek atlikti įkrovimo fukciją, tiek USB, tiek video išėjimo funkciją ir taip toliau) jungtis naująjame MacBook ir panašiai. Ir vėl niekas nepastebi svarbiausio dalyko, kuris buvo pristatyme – žmonių galimybės kasdien dalyvauti medicininiuose tyrimuose ir tam reikalingos programinės įrangos kodo paskelbimo viešai (Open Source). Tikrai galėčiau parašyti straipsnį apie būtent šios technologijos naudą žmonijai, apie tai, kokį milžinišką žingsnį žengė Apple, tačiau straipsnis bus kiek apie kitką: kaip Apple sugeba mus nustebinti?
Verslo forumai ir diskusijos LinkedIn’e „sproginėja“ nuo komentarų ir pasisakymų Apple tema. Vienas dalykas, kuris tikrai man užkliūna, yra žmonių pasakymas, kad „Steve Jobs netikėjo rinkos tyrimais ir jam jų nereikėjo„. Tai, švelniai tariant, yra nesąmonė ir Jobs’o žodžių iškraipymas. Nejaugi tikrai manote, kad įmanoma sukurti pačią brangiausią (ir daugiausiai vertą; ir turinčią daugiausiai pinigų) kompaniją pasaulyje, netiriant ir/ar nesuprantant vartotojų bei jų elgsenos ar poreikių?
 
Didžioji dauguma „naujai iškeptų“ verslininkų mano, kad rinkos tyrimai (net ne produkto, o net pačios verslo idėjos) juos tik „sulėtins“, o gal net stipriai sukritikuos produktą, kad reikės jo atsisakyti „taip ir nepristačius jo plačiąjai visuomenei“. Pateiksiu Jums pavyzdį, kaip yra iš tikrųjų: visai nesenai, viename verslo forume, jo narė (kiek pamenu – tai buvo mergina) tiesiai-šviesiai paskelbė savo verslo idėją ir paprašė kitų narių tą idėją įvertinti. Tai, mielieji, ir yra savotiškas rinkos tyrimas. Labai didelė dauguma narių palaikė idėją puikia ir naudinga (tame tarpe ir aš), pateikė kelis patarimus, kaip pagerinti procesą, padaryti idėją efektyvesnia ir taip toliau. Mano subjektyvia nuomone – tai yra tikrai geriau, nei „slėpti idėją“, užsidaryti rūsyje, gaminti produktą, investuoti į sklaidos kanalus ir… Galų gale suprasti, kad niekam to produkto nereikia. Kuriuo atveju pralaimėsite labiau? Pasidalinę mintimi ir atlikę rinkos tyrimą, ar tyliai pagaminę niekam nereikalingą ir neįdomų produktą, į kurį būsite investavę ne tik laiką, tačiau ir pinigus? Pagalvokite apie tai. Ir skaitykite toliau.
 
Ką Steve Jobs iš tikrųjų sakė
 
Kai buvo planuojama kurti Apple Macintosh (oficialiai pristatytas 1984 m.), kažkas iš kūrėjų komandos pasiūlė atlikti rinkos tyrimus, „kad suprasti, ko nori klientai“. Steve Jobs atsakymas buvo kategoriškas: „Ne, nes klientai nežino, ko jie nori, kol mes jiems to neparodėme„. Tą dieną, kai Apple Macintosh buvo pristatytas visuomenei, „Popular Science“ žurnalo reporteris paklausė Jobs’o apie tai, kokius rinkos tyrimus Apple atliko. Steve Jobs atsakymas: „Kokius rinkos tyrimus atliko Alexander Graham Bell prieš tai, kai išrado telefoną?”.
 
Steve Jobs tikrai pasižymėjo labai dviprasmiškais išsireiškimais, kuriuos tikrai galima suprasti dvejopai. Vien pagal tai, kas yra pateikta aukščiau, galima lyg ir daryti išvadą, kad jis tikrai buvo nusistatęs „prieš“ rinkos tyrimus. Tačiau yra dar kai kas, ką Steve Jobs yra sakęs:
 
- Kai kurie žmonės sako: „Duokite klientams tai, ko jie nori“. Tačiau tai nėra tas būdas, kuriuo remiantis aš dirbu. Mūsų darbas yra suprasti, ko nori klientai, dar prieš tai, kaip jie patys tai supras. Berods, Henry Ford’as (pirmojo automobilio kūrėjas – aut. past.) yra pasakęs: „Jeigu aš būčiau paklausęs savo klientų, ko jie nori, jie būtų man atsakę, kad nori greitesnio žirgo“. Žmonės nežino, ko jie nori, kol jiems tai nėra parodoma. Todėl aš nepasitikiu įprastiniais rinkos tyrimais. Mūsų užduotis yra perskaityti tai, kas dar ant popieriaus nėra parašyta.
 
Ir belieka tik sutikti su šiais išsireiškimais. Tikrai negalima tirti rinkos ir klausinėti (potencialių) klientų „ko jie nori“. Tačiau ši klaida yra daroma vėl, ir vėl, ir vėl… Ši klaida kartojama praktiškai kiekvieną dieną ir tai daro tikrai nemažas kiekis verslo savininkų. Norite pavyzdžio? Prašom:
 
http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2015/03/Fiat_Multipla_25-1024x682.jpg
 
Štai Jums automobilis, kuris buvo sukurtas remiantis tik tuo, „ko nori klientai“. Komentarų, manau, nereikia?
 
Rinkos tyrimai, kurie yra naudingi
 
Pirma – turite pilnai ištirti Jūsų (potencialių) klientų įpročius, įsitikinimus ir dar nepatenkintus poreikius. Negalima klausti žmonių „ką mes galime išrasti, kas padarytų Jūsų gyvenimą lengvesniu?“. Vietoje to – stebėkite savo klientus, nagrinėkite duomenis, srautus, interesus, užsiėmimus ir problemas. Esu jau ne kartą minėjęs, kad tam, jog suprasti savo klientus, Jūs turite galvoti kaip klientas. Neseniai viena įmonė paprašė nustatyti, kokių produktų nėra jų ir konkurentų parduotuvėse, pateikti tų produktų sąrašą ir pagrįsti, kodėl tie produktai turėtų atsirasti Lietuvos rinkoje. Tai atlikęs ir pateikęs sąrašą, gavau atsakymą:
 
- Mes dvi kategorijas produktų iš šio sąrašo turime.
- Ne, neturite.
- Kaip neturime, jeigu turime?
- Neturite, nes aš, kaip klientas, ieškojau būtent šių produktų ir neradau. Neradau ten, kur tikėjausi juos rasti, o ieškoti kažkur toliau – nesivarginau. Elgiausi taip, kaip būtų pasielgęs bet kuris klientas. Ir mano, kaip „kliento“ akimis – Jūs to produktų neturite.
Jeigu bandote būti inovatyvūs savo versle – Jūsų užduotis yra suprasti kliento požiūrį, elgseną, mąstymą. Turite „nuspėti“ sekančius kliento žingsnius ir norus. Ir kai sugebėsite tai padaryti, galėsite sukurti tikrą inovaciją – produktą (prekę/paslaugą), kuris maloniai nustebins Jūsų klientą.
 
Ir šioje vietoje, Steve Jobs buvo genialus. Jis puikiai nuspėdavo tai, ko gali užsimanyti klientas. Jis matė, kad žmonėms įdomu naudotis kompiuteriais, tačiau malonią naudojimosi patirtį užgožia naudojimosi komplikuotumas. Jis suprato, ko nori žmonės iš savo MP3 grotuvų, kas laukia telefonų ir taip toliau. Ir netgi mano aukščiau minėtas Apple Watch nėra naujiena rinkoje. Bill Gates ir Microsoft pristatė tokią „naujieną“ dar 2002 metais. Tai buvo SPOT (Smart Personal Object Technology) laikrodžiai. Tiesa, po 10-ies nesėkmingų metų, 2012-ųjų sausio 01 dieną, Microsoft laikrodžių veikimą palaikanti technologija buvo išjungta. Pačių laikrodžių pardavimai buvo sustabdyti dar 2008-aisiais, tačiau Jūs, manau, net nežinojote, kad toks produktas iš viso buvo rinkoje. Ir štai dabar, praėjus 7-eriems metams, Apple pristato „naują/nenaują“ produktą. Ir tai jie daro todėl, kad atliko pakankamai rinkos tyrimų, ko reikia žmonėms.
 
Kai Steve Jobs sakė, kad nepasitiki rinkos tyrimais – manau, jog jis turėjo omenyje tai, jog didžioji dauguma kompanijų rinkos tyrimus atlieka neteisingai. Visus Apple gaminamus produktų prototipus Steve Jobs’as testuodavo asmeniškai. Tačiau į tuos produktus jis mokėjo pažiūrėti ne kaip įmonės vadovas, o kaip paprastas klientas. Galbūt todėl Apple produktai vis dar „diktuoja madas“? Net kai nebėra įmonės įkūrėjo – yra likęs jo požiūris į teisingą rinkos tyrimą.
 
Svarbiausi yra žmonės, o ne skaičiai
 
Didžioji dauguma rinkos tyrimus atliekančių kompanijų (ar kompanijų padalinių) generuoja skaičius. Ir tai yra „sausi skaičiai“ – kiek žmonių patinka/nepatinka parodytas produktas, kiek iš jų jį pirktų ir panašiai. Šiose kompanijose/padaliniuose dažniausiai dirba žmonės, kurie įprastai dirba su skaičiais ir žiūri tik į skaičius, kad „nuspėti“ produkto sėkmę. Tai yra neteisingas požiūris. Vietoje to, kad klausti (potencialių) klientų „ar Jums patinka šis produktas?“, reikia klausti „kas Jums šiame produkte patinka ar nepatinka?“. Atsakymai į šį klausimą bus daug vertingesni tyrimo prasme, nei sausi skaičiai. Dėka atsakymų į tokį klausimą, galite sukurti tikrai išskirtinį ir reikalingą produktą.
 
Niekada neatlikinėkite tyrimo, kad kažką „patvirtinti“
 
Tikrai yra tekę girdėti tokius žodžius: „mums tikrai patinka ši mintis, tačiau reikia atlikti rinkos tyrimą, pažiūrėti, kaip į tai reaguoja (potencialūs) klientai“ arba „investuotojas nori nešališko patvirtinimo, kad šis produktas yra reikalingas/veikia“. Patikėkite – visada galima organizuoti tyrimą, kuris „patvirtintų“ arba „paneigtų“ praktiškai bet ką. Tyrimu galima „papasakoti“ bet kokią istoriją, kad gauti siekiamą rezultatą. Šioje vietoje pasiūlyčiau pažiūrėti, kaip tai daro politikai, tačiau Lietuvoje ši praktika politikams netaikoma. Kad ir ką jie darytų – jie daro tai neteisingai.
 
Rinkos tyrimai turi būti atliekami tik dėl dviejų priežasčių: idėjos testavimui arba siekiant pagerinti produktą (prekę/paslaugą). Kiti tyrimai yra bereikšmiai ir juos atlikdami, greičiausiai, gausite neteisingą rezultatą.
 
Tikrai galima sutikti nemažai verslininkų, kurie tiki savo idėja (kas yra sveikintina), tačiau netiki „rinka“. Ir nemaža jų dalis remiasi būtent Steve Jobs’o pasisakymais. Nors jo žodžiai yra teisingi – manau, neteisinga jų interpretacija. Nesuprasdami, ko reikia Jūsų (potencialiems) klientams – Jūs pasmerkiate savo verslą žlugti. Nebent esate tokie, kaip Fiat ir Jums priklauso Ferrari.
 
Gero verslo!
 
Straipsnis patalpintas iš portalo Verslo.Guru.

Hmm.. Penktadienį kalbinau mentalistą Nicholas Kin (įrašas čia). Tu gal nori pirmadienį eteryje pasirodyti kaip ekstrasensas? :)
 
Nei Tu žinai, kokios pas mane ten sąlygos, kokie susitarimai, kokios sumos ar panašiai. Ir kas bus daroma su laida, kodėl tai darau ir panašiai. Ir būk mielas, mano pinigų neskaičiuok. Blogai miegosi ;)

Geras, neįkirus ir malonus ausiai balsas ! Tikrai šauniai klausosi laida (klausau tavo pokalbį su Nicholas Kin). Šaunuolis, nemaniau, kad ir daugiau kur gabus esi , o pasirodo gabumų turi ir kitoj srity nei tave įpratę matyti užzdarbiečiai :)
 
Kas dėl idėjos, tai pabūsiu banalus ir pasikartosiu.. labai sunku įvertinti per 5s kas yra įdomu , kas ne, o antra spręsti vienam tai, na, kažkiek absurdiška, o kažkiek ir neprofesionalu. Bus daug nepasitenkinimų, daug nusiskundimų, kodėl vieno idėja patiko, o kito ne, niekada tokiu būdu neįtiksi. Tad , manau, reiktų dar apgalvoti šią idėją.
 
O šiaip sėkmės ! Pasiklausysiu dažniau tavęs!

Hmm.. Penktadienį kalbinau mentalistą Nicholas Kin (įrašas čia). Tu gal nori pirmadienį eteryje pasirodyti kaip ekstrasensas? :)
 
Nei Tu žinai, kokios pas mane ten sąlygos, kokie susitarimai, kokios sumos ar panašiai. Ir kas bus daroma su laida, kodėl tai darau ir panašiai. Ir būk mielas, mano pinigų neskaičiuok. Blogai miegosi ;)

Sveiki, forumiečiai,
 
Čia toks dalykėlis nutiko pastaruoju metu... Žodžiu - EXTRA FM eteryje turiu savo laidą. Na, rytinę (nuo 07:00 iki 11:00), kiekvieną darbo dieną. Turiu įvairių minčių, bandau šiek tiek įgyvendinti jas, sąveikauti su klausytojais ir panašiai. Toks "socialinis eksperimentas". :)
 
Noriu laidoje įvesti tokią rubriką/žaidimą - "Praleisk reklamą". Pradėčiau ją po 10:00 valandos žinių, o rubrikos esmė yra maždaug tokia: visi žinote, kaip yra YouTube - kai rodoma reklama, tai pirmąsias 5 sekundes negalima jos praleisti. Taip ir laidoje - galimą būtų paskambinti, pareklamuoti savo ar draugo/kolegos/darbdavio verslą, rekomenduoti kaimyną ir panašiai. Tik yra sąlyga - jeigu per pirmąsias 5 sekundes paskambinęs klausytojas nesudomino - išjungiu jį iš eterio ir laukiu kito skambučio. Tačiau, jeigu patinka tai, kaip pristatomas verslas - kalbame apie tai ir praktiškai padaroma interaktyvi, nemokama reklama. Ką manote apie tokią mintį?
 
Gal dar turite kokių pasiūlymų? Laidos laikas, visgi, yra "elitinis" (vadinamasis radijo "prime-time"), radijo stotis taip pat ne paskutinėje vietoje. Esu atviras idėjoms. :)
 
Na, ir su laidos pavadinimu galite pagelbėti. Nesinori banalybių, kaip "rytas su..." ar "labas litras". :)
 
Laukiu komentarų.
 
P. S. Radijo transliacijos dažniai:
 


 
88,5 MHz Vilniuje
97,1 MHz Kaune
100,2 MHz Klaipėdoje
98,5 MHz Šiauliuose
93,2 MHz Panevėžyje
89,1 MHz Marijampolėje
89,3 MHz Utenoje

 
P. P. S. Nuoroda į šiandienos "debiutinį" interviu.

Hmm.. Penktadienį kalbinau mentalistą Nicholas Kin (įrašas čia). Tu gal nori pirmadienį eteryje pasirodyti kaip ekstrasensas? :)
 
Nei Tu žinai, kokios pas mane ten sąlygos, kokie susitarimai, kokios sumos ar panašiai. Ir kas bus daroma su laida, kodėl tai darau ir panašiai. Ir būk mielas, mano pinigų neskaičiuok. Blogai miegosi ;)

Hmm.. Penktadienį kalbinau mentalistą Nicholas Kin (įrašas čia). Tu gal nori pirmadienį eteryje pasirodyti kaip ekstrasensas? :)
 
Nei Tu žinai, kokios pas mane ten sąlygos, kokie susitarimai, kokios sumos ar panašiai. Ir kas bus daroma su laida, kodėl tai darau ir panašiai. Ir būk mielas, mano pinigų neskaičiuok. Blogai miegosi ;)

Hmm.. Penktadienį kalbinau mentalistą Nicholas Kin (įrašas čia). Tu gal nori pirmadienį eteryje pasirodyti kaip ekstrasensas? :)
 
Nei Tu žinai, kokios pas mane ten sąlygos, kokie susitarimai, kokios sumos ar panašiai. Ir kas bus daroma su laida, kodėl tai darau ir panašiai. Ir būk mielas, mano pinigų neskaičiuok. Blogai miegosi ;)

Hmm.. Penktadienį kalbinau mentalistą Nicholas Kin (įrašas čia). Tu gal nori pirmadienį eteryje pasirodyti kaip ekstrasensas? :)
 
Nei Tu žinai, kokios pas mane ten sąlygos, kokie susitarimai, kokios sumos ar panašiai. Ir kas bus daroma su laida, kodėl tai darau ir panašiai. Ir būk mielas, mano pinigų neskaičiuok. Blogai miegosi ;)