DIOall

O tu nepagalvojai, kad man taip galėjo tikrai būti? Jokių "+" nerašau, tiesiog tokia situacija buvo, ir aš ją papasakojau... Peace.
(Šitam postui prašau nedėti "+". Ačiū)

Ruošiuosi kitą savaitę lėkti iki Kroatijos. Tad iškilo toks klausimas, kelionės metu kur kraunat savo telefonus? Kadangi mano telefonas laiko 2-3 dienas. Galvoju, galbūt reikėtų įsigyti automobilinį pakrovėję, kelionės metu vairuotojai tikiuosi nebus nieko prieš jeigu pasikrausiu savo telefoną.

Visas Eurotripas ,,Kaunas - Marokas (per Kroatiją) - Vilnius" apie 10 000km, 43dienos 70 automobilių, 1500litų, 1 traukinys, 1 autobusas (iš Rijekos į Krk salą), 2 viešojo transporto padargai, 2 keltai, 2 paverkimai, 2 mintys, ,,va dabat tai Mirsiu" :) 1lėktuvas iš vokietijos Dortmun'o (nes kitaip būtų 2 plaučių uždegimai)
 
Rašysiu aš straipsnį greitu metu. Tik va mežinau, ar į tą pačia temą, ar jaują temą reikia kurti? :)

Va cia tai pritariu 100% :). Is tikro, koks beprasmis gyvenimas yra taip gyvenant kaip va darbas namai darbas namai seima ir miriau :).. Kad ir kaip ziauriai tai skamba, bet tokia ta realybe ir gyvenimas per trumpas save kankinant dirbti tokius darbus..

Patiko tekstas ir tas blaivus žvilgsnis į visą supančią aplinką. Labai tikiuosi, kad tai tavo paskutinė vasara ten (akivaizdu, jog savo galvą galėtum panaudoti geriau, jei tik atsirastų daugiau galimybių), ir mielai skaityčiau tolimesnius pastebėjimus - manau, tai tarsi būdas iš dalies įprasminti tą laiką, kad po jo kažkas liktų ne tik tau atsiminimui, bet ir kitiems, kurie to niekada nepatirs.
 
Aš pats panašia (darbo) tema prieš porą mėnesių dalinausi savo mintimis.
 
Beje, jei ne paslaptis, ką ir kur tu studijuoji ir kokį darbą dirbtum su malonumu? Tiesiog smalsu.

Tiesiog as gyvenu principu: galva duota ne tam kad dirbt o tam kad ne dirbt. As niekada nenorejau buti vidutine socialine visuomenes baterija (namai-darbas-namai-darbas-namai-seima-miriau. :)

Jau tik nereikia cia to anglisko zargono :) Didysis patarejas apsireiske. O ka tu jam nori patarti? nestudijuoti? - na, toki patarima as jam iskart galejau duoti. O kaip, jeigu sitas variantas netinka, ir norisi turetu studento statusa? Zmogus istojo, kaip ir pats minejo, nezinodamas ka ten veiks. As ji bandau is ten atkalbeti, nes zinau, kad ten situacija visai nekokia, jei neturi gerumo pasaukimo. Mano patarimas ir buvo: stoti ten, kur nors studiju metuose igytum labiau motyvuotu pazinciu, suprastum ko nori gyvenime, kad nors po studiju turetum ziniu ir galetum kursuoti jau norima kryptimi.
O ka tamsta patars? Apsiriboti suvirintojo statusu, nes ale to reikia Lietuvai? Pasiimti gap year, nors matomai zmogus nori pabuti studento kailyje?

Daug vartoji visi/visur/visus. Aš taip nesakiau, kad visi, nes visi - tas pats, kas ir niekas. Faktas yra nenuginčijamas, kad žmogus atranda save bandymų keliu, užsiimdamas įvairiomis veiklomis, ieškodamas to, kas labiausiai traukia. O jei, kaip tu sakai, ne visus traukia save išbandyti, tai nėra ko ir skųstis, kad va nežinau ką man studijuoti.
 
Daug tokių "specialistų" kur sėdi prie kompo žaidimus lupa, o paskui: nu ką: daug sėdėjau prie kompo , tai imsiu IT. spėkit kuo viskas baigias ?

Didžiausia klaida yra ta, kad vaikai patys nesupranta ko nori.
 
O kalbant apie autoriaus straipsnį tai šmėkštelėjo keletas abejonių ir apmąstymų:
 
1) Beraščiai visada atstumia. Tekstas su klaidomis man asmeniškai skatina nepasitikėti ir neigiamai žiūrėti į visą straipsnį, jo kokybę ir autoriaus išprusimą.
 
2) Bendra straipsnio idėja: nieko neklausykit, nes mat ne tėvai o jūs gyvenimą gyvensit. O gal kita vertus pagalvojus tie tėvai ir kiti aplinkiniai daug daugiau patirties turi, nei eilinis jaunuolis savo kieme/rajone susirinkt galėjo per tuos 16-18 metų. Nebūtina yra DARYTI, bet protingi visada išklauso.
 
3) Tie kurie žino, ko nori ir ką reikia daryti, tokių klausimų nekelia, forumuos temų
"ką rinktis/studijuoti" nerašo ir jiems dėl to galva neskauda. O tie kurie nežino, labai neretai būna ribotos asmenybės, prakirmiję prie PC, itin siauru akiračiu ir pasaulio suvokimu, žemesnio emocinio intelekto bei ribotos ivairiapusės patirties. Žmonės mažai kur save išbandę, mažai ką patyrę, su socialinių poreikių stygium. Ir tokių yra daug. Visuomenėje suformuotas aukštojo išsilavinimo poreikis tiesiog stumia link kritinės pasirinkimo bedugnės, kai neišvengiamai ateina laikas pildyti paraiškas, ir suvoki, kad nežinai ką įrašyti.
Apibendrinant noriu pasakyti, kad kaip ir daug kam, šiam gyvenimo žingsniui taip pat reikia dėti pamatus. Nėra taip, kad vieni laimingieji va POKŠT ir žino ką nori toliau veikti, o kitiems nepasisekė..
 
4) Autoriaus minimi teiginiai nepagrindžiami jokiais "pliusais/minusais". Pavyzdžiui kiek man yra tekę domėtis, gap year turi nemažai ir neigiamų pusių. Žmonės renkasi vien dėl to kad NEŽINO. Dingsta itin daug žinių, susiradus darbą ir gaunant pastovias pajamas yra ITIN sunku pasiryžti grįžti prie socialiai nesaugaus studento statuso.

Aš tai kažkaip nelabai suprantu, kaip keliaujant po kitas šalis ir bandant pažinti kitus žmones ir kultūras galima nsupręsti ko tu pats nori gyvenime...
 
Aš jums duosiu nedidelį patarimą, kaip galima būtų pabandyt užčiuopti siūlo galą... Atsidarykit savo interneto naršyklės puslapių naršymo istoriją ir pasižiūrėkit kokio tipo puslapius mėgstat skaityti ir pagal tai pabandykit nuspręsti kur link suka jūsų pomėgiai.
Vis tiek kažkuom domitės labiau ir ieškot apie tai informacijos, tad tai gali būti gana nebloga nuoroda kur link reikėtų sukti :)