suvalgysiu

Nieks nieko neatiduos be bilieto. Bilietas tai pinigu is kasos isemimo orderis ir tai yra buhalterinis popierius irodantis pinigu isemima is imones be jo deja nieko negausi.

Uždarbis.lt forumas yra vieta, kur susirenkama diskutuoti apie verslą, investicijas, uždarbį tiek internetinėje, tiek realioje erdvėje. Natūralu, kad forumas apie galimybes uždirbti ne tik investuojant dideles sumas, tačiau tiesiog sėdint patogiai įsitaisius namuose, susilaukė didelio populiarumo. Iš vienos pusės tai nuostabu: daug žmonių reiškia daug nuomonių, verda diskusijos - forumas gyvas. Tačiau kartu tai neša ir savus minusus - dauguma nuomonių yra nepagrįstos, bevertės, diskutuojama į lankas, forumo temos neatitinka jose randamo turinio - forume betvarkė. To pasekoje kenčia forumo įvaizdis, jis atrodo vaikiškai. Tai kenkia Mūsų bendruomenės tikslui: diskusijoms apie verslą, investicijas.
 
„Offtopic" – bevertės diskusijos, šiukšlės.
 
Kaip vienas iš forumą prižiūrinčių moderatorių, iškviečiamų spręsti apie forumo taisykles pažeidžiančius pranešimus, matantis šiuos pranešimus ir po to, kai jie paslepiami nuo bendros forumo publikos, susidariau šiokią tokią nuomonę apie tai, kaip diskusijos, iš rimtų ir informatyvių, tampa vaikiškomis ir bevertėmis. Šis procesas man priminė vieną socialinį efektą, nuo kurio priklauso kaimynysčių, forumų, vietovių ir kitų bendruomenių aplinka ir žmonių elgesys joje.
 
Išdaužytų langų teorija
 
Įsivaizduokime, kad važiuojame autobusu, rankose laikydami tuščią sulčių pakelį. Išlipame, apsidarome, suprantame atsidurę nelabai jaukiame rajone, einant purvina gatve po kojomis mėtosi daug šiukšlių – tikriausiai sąžinė negrauš, jeigu savo tuščią sulčių pakelį numesime kur nors į jau susidariusią šiukšlių kruvą? Juk tai nieko nepakeis (?). Kitavertus, jeigu būtume gražiame, tvarkingame ir išpuoselėtame rajone - ieškotume šiukšlių dėžės, nes nenorėtume šios aplinkos sudergti.
Tai ir yra „išdaužytų langų teorija", kuri kilo iš teiginio, jog apleistame, antisocialiame, išdaužytais laiptinių langais daugiabutyje įvyks daug daugiau viešosios tvarkos pažeidimų, negu tvarkingoje aplinkoje, kur nusižengimas taisyklėms jau būtų „nukrypimas nuo normos".
Lygiai taip pat, forumo įvaizdis nulems čia rašomus pranešimus: jeigu ginti savo nuomonę pašiepiant, įžeidžiant bei rašyti pranešimus nepagrįstai, visiškai neatsižvelgiant į diskusijos temą taps norma, toki pranešimai atsiras vienas po kito. Tačiau jeigu didžioji forumo narių diskutuos laikydamiesi taisyklių, gerbs vieni kitus, nenukryps nuo temos, tuomet sulauksime ir atitinkamų atsakymų.
 
„Offtopic" scenarijus
 
Pastebėjau tendenciją, kad diskusijos forume rutuliojasi panašiu scenarijumi:
 

sukuriama tema sulaukiama kelių skirtingų atsakymų atsakymus parašę nariai ima diskutuoti tarpusavyje ir ginti savo nuomonę sulaukiame pašaliečių, kurie savo nuomonę išreiškia arba pritardami jau parašytam atsakymui, arba sukritikuodami „klaidingą" (dažniausiai tiesiog skirtingą) nuomonę ši kritika dažnai būna pašiepianti arba įžeidžianti, tad sukritikuotas narys bando apsiginti tomis pačiomis priemonėmis, kokiomis buvo užsipultas pasibaigus argumentams pereinama prie asmeniškumų, forumas tampa chat'u diskusija paskęsta beverčių pranešimų gausoje.
 
Tolerancija
 
Taigi paskatinčiau visus forumo narius būti tolerantiškais, savo nuomonę reikšti pagrįstai, nepulti į beprasmius ginčus su asmeniu, apie kurį greičiausiai net nieko nežinote. Atsiminkite, kad puolimas verčia gintis, tad nepulkime kitų narių. Negatyvumas skatina negatyvumą, o pozityvumas – pozityvumą, tad stenkimės į viską žiūrėti teigiamai, praleiskime temas, kurios verčia mus jaustis negatyviai ir neteikia jokios naudos. Diskutuokime, dalinkimės patirtimi su tais, kurie tai vertina. Tuomet forumas taps gražesne, malonesne erdve ir čia galėsime rasti daug daugiau naudingų pranešimų.
 
Ačiū.

Be abejo, juk 'prie ruso' taip gera buvo - puikiai išvystyta geležinkelio linija Lietuva - Sibiras ir nemokamos kelionės; per panoramą nė vieno kriminalo nematydavai; Tarybų Sąjunga buvo tokia graži šalis, kad niekas nenorėdavo keliauti kažkur kitur; o vieninteliai nepatenkinti liaudies idealais buvo psichiatrinių įstaigų ligoniai.

Pritariu šiai minčiai:
 
Realiai juk jis išvardino vienetus iš milijardų žmonių, kuriems PASISEKĖ, kurie TURI NEEILINIŲ GABUMŲ. Juo labiau, kad toks mąstymas tinka vos kelioms specialybėms ar karjeros sritims (IT, verslas, kūryba). O ką be švietimo darytų medikai, teisininkai ir t.t.
BTW Zuckenbergas mokėsi universitete. Būtent ten (Harvardo universitete) jis su draugais ir pradėjo kurti Facebook.

is komentaru quote, nezinau ar ta statistikas pas ji komentare teisinga, bet esme ne tame
 
o overall neblogas vid :)

Artėja lietuvių kalbos egzaminas ir tikriausiai daugelis dvyliktokų dabar susiėmę už galvos bando suprasti, kaip rašomi samprotavimo rašiniai. Galiu papasakoti apie save - rašinius rašyti man visada patiko, tačiau niekada nesilaikydavau samprotavimo rašinio struktūros, naudodavau daug metaforų..; gerai, kad turėjau gerą lietuvių kalbos mokytoją, tai ji man rašydavo 6 už rašinį + 10 už kūrybingumą, bet nuolat kartojo, kad "per egzaminą kūrybingi nukentės".
 
Likus kažkur dviems mėnesiams iki egzamino susigriebiau, susiradau samprotavimo rašinio struktūrą, taisykles, triukus, kaip rašyti, ir iš egzamino gavau 96. Dabar šiomis taisyklėmis pasidalinsiu ir su jumis :)
 
Visų pirma, samprotavimo rašinio dalys:
 
1. Įžanga
 
2. Trys (arba daugiau)
3. dėstymo
4. pastraipos
 
5. Užsklanda
 
Pasiimk juodraščio lapą.
 
Sužinojęs pavadinimą, užsirašyk rašinio temą ir problemą.
 
Pasidaryk lenteles (ar kaip tau patogiau) UŽ ir PRIEŠ. Čia surašyk argumentus kodėl pritari arba nepritari duotai temai.
 
Prie kiekvieno argumento pasirašyk galimą kontekstą. Kontekstai imami iš perskaitytų knygų arba istorinio/socialinio pasaulio. Stipriausi kontekstai yra Biblija bei Antika, juos praverstų žinoti. Dedant kontekstą reikia nurodyti, kur taip buvo pasakyta, iš kur tai paimta, o ne netikėtai numesti veikėjo vardą ir ką jis padarė ir tikėtis, kad visi supras, apie ką jūs šnekat. Taip pat kontekstas turi būti susijęs su ta knyga, o ne numesta pavienė situacija, kuri su bendra knygos esme neturi nieko bendra.
 
Tuomet išsirink ar būsi UŽ ar PRIEŠ.
 
Sugalvok, kurioj pastraipoj kokį argumentą pateiksi. Pastraipos turi būti atskiros, bet tarpusavy susiję.
 
Pirmiausia parašyk ne įžangą ar pastraipas, o užsklandą, nes ją parašyti lengviausia. Užsklanda turi būti viso rašinio apibendrinimas, čia negalima pateikti jokių naujų idėjų.
 
Tada parašyk pastraipas. Pradėk nuo tos, kuriai turi daugiausiai argumentų. Rašydamas pastraipas dar jų nejunk tarpusavy. Paprastai pirma pastraipa būna stipri, antra - silpniausia, trečia - stipriausia, bandoma paveikti skaitytoją emociškai.
 
Tuomet rašoma įžanga. Įžangos pirmas sakinys turėtų kažkaip sudominti skaitytoją. Svarbiausias įžangos sakinys paskutinis - čia reikia konkrečiai parodyti savo poziciją.
 
Pirmi dėstymo pastraipų sakiniai turi pagrįsti tavo poziciją. Paėmus rašinį ir perskaičius tik paskutinį įžangos sakinį ir pirmus dėstymo pastraipų sakinius, išeis maždaug toks sakinys: <MANO POZICIJA TOKIA> (mintyse: nes) <1-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <2-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <3-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>.
 
Dėstymo pastraipoje turi būti teiginys (pirmas sakinys, pagrindžiantis pozicija), teiginį taip pat reikia pagrįsti. Tam naudojami kontekstai.
 
Galiausiai, kai turėsi visas pastraipas juodraštyje, galėsi išrinkti, kuri iš dėstymo pastraipu bus pirma/antra/trečia ir jas sujungti tarpusavy, ir turėsi savo rašinį ;)
 
Pridėjau failą, kuriame parodyta, kaip rašoma esė. Tą planą sukūriau ne aš, o kažkas iš mano mokyklos, bet jis man labai pravertė ;)
 
Aišku yra dar daug kitokių taisyklių/patarimų, rašant pačias pastraipas, bet tai, ką aš dabar parašiau yra pagrindai, ir turėtų labai praversti tiems, kurie to nežinojo ir atisėdę pasiimdavo švarraštį ir spontaniškai rašydavo viską iš eilės.
Rasinio_juodrastis.rar

Tai kad labai teisingai pasakė. Landsbergiui visu 100% pritariu, o Kubiliaus kalba šiek tiek ištraukta iš konteksto, nors ir tenka pritarti - pas mus tautos nuomonė nepastovi ir manipuliuojama žiniasklaidos,- tai rodo rinkimų rezultatai, kurie su kiekvienais rinkimais apsiverčia aukštyn kojomis.
 
100,000 parašų referendumui surinkti yra permažas kiekis, kurį įteisinus, mes kas savaitę turėtume po naują referendumą, kuriuos keltų vis tie patys žmonės. O turint omeny kokios pažiūros neperseniausiai buvo reiškiamos, tai tokie radikalūs ir protu nesuvokiami referendumai kaip "už gėjų naikinimą" ir pan. tampa ne tik įmanomi, bet netgi ir tikėtini..

Tai kad labai teisingai pasakė. Landsbergiui visu 100% pritariu, o Kubiliaus kalba šiek tiek ištraukta iš konteksto, nors ir tenka pritarti - pas mus tautos nuomonė nepastovi ir manipuliuojama žiniasklaidos,- tai rodo rinkimų rezultatai, kurie su kiekvienais rinkimais apsiverčia aukštyn kojomis.
 
100,000 parašų referendumui surinkti yra permažas kiekis, kurį įteisinus, mes kas savaitę turėtume po naują referendumą, kuriuos keltų vis tie patys žmonės. O turint omeny kokios pažiūros neperseniausiai buvo reiškiamos, tai tokie radikalūs ir protu nesuvokiami referendumai kaip "už gėjų naikinimą" ir pan. tampa ne tik įmanomi, bet netgi ir tikėtini..

Ok, nors ir labai aršiai Jūs čia mane puolat ir greičiausiai net nebandysit įsiklausyti į tai, ką noriu pasakyti, bet pabandysiu vistiek:
 
 
1. Visos tautos nelaikau kvaila, tačiau manau, kad bent 100 tūkstančių žmonių, kurių nuomone lengva manipuliuoti tam tikrais politiniais, ypač valdžią kritikuojančiais, klausimais, yra. Iš vis.. šis skaičius - 100 tūkstančių - greičiausiai ir buvo sugalvotas pamačius, kad renkant parašus įvairiems referendumams, surenkama tik tiek parašų. Tad buvo nuspręsta pabandyti sumažinti kartelę, tam, kad šios grupelės nuomonė būtų išgirsta. Pasikartosiu, 100 tūkstančių žmonių nėra visa tauta, tačiau būtent šis 100 tūkstančių žmonių kažkodėl ir mano, jog jų nuomonė atstovauja visą tautą..
 
2. Pasakei labai teisingai - atsiklausta turi būti visos tautos. Visos. Ar žinai kiek piliečių, turinčių rinkimo teisę, turi dalyvauti referendume, kad jis būtų laikomas įvykusiu? 50 procentų. Šiuo metu Lietuvoje balsavimo teisę turi "2 milijonai 579 tūkstančiai 466" piliečiai, tai reiškias, kad referendume turi dalyvauti bent ~1,29 milijono rinkėjų, kad jo rezultatas kažką reikštų. Dabar pagalvokim, kaip nublanksta tas 100 tūkstančių (netgi 300 tūkstančių!) prieš tokį skaičių.
 
 
Na taip jeigu vėl laimėtų konservatoriai, tai būtų dar vienas tautos balsavimo nestabilumo požymis.
 
O dėl tos paranojos, kad referendumo klausimas yra ignoruojamas žiniasklaidos, tai dar neskubėkim spręsti - juk ar vyks pats referendumas dar net nėra aišku, kadangi yra tikrinami parašai. Nors kitavertus taip, pritariu, kad žiniasklaida dažniausia rašo teigiamai apie tuos, kurie jiems už tai moka..
 
 
Ok, tarkim tauta nubalsuos, kad nenori gėjų.. ir ką darys ši tauta - sušaudys juos prie sienos? O kaipgi žmogaus laisvės, prigimtinės teisės? Šie dalykai yra aukščiau už subjektyvią žmonių nuomonę, nesvarbu, kad tų žmonių gali būti labai daug. Vien dėl to, kad daug žmonių tiki Kalėdų Seneliu, nereiškia, kad jis egzistuoja - lygiai taip pat jeigu daug žmonių mano, kad gėjus reikia žudyti, tai dar nereiškia, kad tai yra teisinga.
 
Nuvažiuosi vieną dieną į kokią Arabijos šalį ir tave ten apmėtys akmenimis, nes esi baltaodis europietis. Tai bus "viskas ok", nes taip nusprendė jų tauta?
 
 
Hiperbolizavau..
 
 
1. Pasikartosiu, kad 300 tūkstančių nėra dauguma. Ką mano dauguma gyventojų sužinosime po referendumo.
 
3. Emigruojama pagrinde dėl ekonominės padėties. Nemanau, kad kažkas bėga iš Lietuvos dėl valstybės persekiojimų ar pan.

Tai kad labai teisingai pasakė. Landsbergiui visu 100% pritariu, o Kubiliaus kalba šiek tiek ištraukta iš konteksto, nors ir tenka pritarti - pas mus tautos nuomonė nepastovi ir manipuliuojama žiniasklaidos,- tai rodo rinkimų rezultatai, kurie su kiekvienais rinkimais apsiverčia aukštyn kojomis.
 
100,000 parašų referendumui surinkti yra permažas kiekis, kurį įteisinus, mes kas savaitę turėtume po naują referendumą, kuriuos keltų vis tie patys žmonės. O turint omeny kokios pažiūros neperseniausiai buvo reiškiamos, tai tokie radikalūs ir protu nesuvokiami referendumai kaip "už gėjų naikinimą" ir pan. tampa ne tik įmanomi, bet netgi ir tikėtini..

Sveiki forumiečiai, pasidalinsiu su Jumis dar keliomis mintimis apie verslo idėjas ir kelią link jų realizavimo. Tai bus savotiška mano pirmojo straipsnio „Tobula idėja arba Beždžionės teorema“ antroji dalis.
 
Paskutiniu metu forume (ir ne tik) šnekama tik apie vieną – verslo idėjas.. kaip rasti tą stebuklingą nišą, kuri sukraus turtus? Kaip įkurti naująjį „facebook‘ą“, kaip tapti antruoju Steve Jobs'u arba Ilja Laurs‘u? Tačiau dažniausiai viskas baigiasi tuo pačiu scenarijumi:
 
1. pateikiama verslo idėja
2. autoriui pateikiamos (elementariausios) kliūtys, kurios atsiras ją įgyvendinant: įstatymai, konkurentai, kapitalas – dažniausios iš jų.
3. verslo idėja palaidoma.
 
Neseniai mačiau interviu ištrauką su visiems gerai žinomu verslininku I. Laurs‘u. Jis užsiminė, jog vidutiniškai lietuviai, palyginus su amerikiečiais, turi labai daug verslo idėjų, tačiau neturi nė žalio supratimo, kaip jas įgyvendinti. Gali susidaryti toks įspūdis, kad užtenka vien sugalvoti kažką įspūdingo, o visi kiti darbai atliks save patys. Deje, išlindę iš savo sąsiuvinio ir susidūrę su tikruoju pasauliu, pamatome, kad viskas nėra taip paprasta. Tad nuo ko pradėti?
 
Dažniausios kliūtys ir yra jau anksčiau minėti - įstatymai, konkurentai bei kapitalas. Vėliau paliesiu dar kelias, mano manymu galbūt net ir svarbesnes kliūtis, tačiau apie jas šiek tiek vėliau.
 

http://images.moneysavingexpert.com/images/MonopolyHouses.jpg

 
Pradėkime nuo konkurentų. Geriausia, kuomet jų nėra, taip? Žinoma, tačiau to tikėtis yra praktiškai neįmanoma. Jeigu konkurentų nėra, tai galbūt todėl, kad niekam ši niša neįdomi? Nebijokite konkurentų – mokykitės iš jų, aplenkite juos. Pagalvokite, kuo Jūsų projektas bus kitoks, kuo jis bus geresnis už kitus. Sakysite: bet kaip aš galiu kažką aplenkti, jie tai juk turi milžiniškus kapitalus, žinomumą..? Čia ir susiduriame su tomis kitomis, paslėptomis kliūtimis, apie kurias naujokai dažniausiai nepagalvoja.
 
Pagalvokime, kodėl klęsti prekybos tinklas IKI, jeigu aiškus rinkos lyderis yra Maxima? Kodėl žmonės pardavinėja daiktus per iOffer.com, jeigu tam yra eBay? Kodėl egzistuoja kitos internetinės piniginės, jeigu populiariausia yra PayPal? Kodėl kiti skambina į pagalbos telefonus, jeigu galima pasinaudoti Google?
 
Mano atsakymas į tai būtų paprastas – reikia žinoti savo tikslinę auditoriją. Į ką bus taikomas Jūsų projektas – kas bus Jūsų klientas? Visi? Taip nebūna. Žmonės turi skirtingus poreikius, gyvena skirtingose vietose, yra skirtingo amžiaus, turi skirtingus interesus..
 
Įdomumo dėlei, pažvelkime į tam tikrus skirtumus tarp IKI ir Maximos: Maxima turi rinkos giganto įvaizdį, kur apstu įvairiausių prekių mažiausiomis kainomis. Milžiniška erdvė patalpose, logotipo spalvos bei tarptautinis pavadinimas, kuria masyvų, patikimą, tačiau šiek tiek šaltoką įvazdį. Tad ką daro IKI? Jų parduotuvės mažesnės, nėra jokių Hyper-IKI ar IKI-bazių, patalpos – mažesnės, pavadinimas – dažnai lietuvių kalboje naudojamas žodis, logotipo spalvos žalia geltona primena gamtos spalvas, vietoje kepami produktai bei kulinarinės laidos sukuria šviežesnį, šiltesnį įvaizdį.
 
Turbūt visiems aišku, kad parduodami produktai tiek IKI, tiek Maximoje, yra vienodi. Pienas perkamas iš tų pačių ūkininkų, obuoliai vežami iš tos pačios Lenkijos, viskas laikoma tokiuose pačiuose sandėliuose. Tačiau įvaizdis kitoks, o tuo pačiu kiti ir ten besilankantys žmonės.
 
Taigi, štai tokios smulkios detalės gali lemti Jūsų projekto pasisekimą arba nuopuolį. Šiais laikais eiliniam vartotojui viskas turėtų būti pateikta ant lėkštutės,- netgi registracijos procesai tapo varginančia veikla. Viskas turėtų būti kuo patogiau, paprasčiau. Tai galioja tiek funkcijoms, tiek dizainui, tiek ir kitoms detalėms.
 

http://4.bp.blogspot.com/_4mZoHhehxr0/SqerTnTciMI/AAAAAAAAAG4/qobrrxfmwcM/s200/Monopoly+man+broke.jpg

 
Antra didžioji kliūtis – kapitalas. Dažniausiai mes jo tiesiog neturime, tad viską nusprendžiame daryti patys. Bet čia reikia sustoti ir paklausti savęs, ar aš mokėsiu tai padaryti gerai? Jeigu ne, ar verta to mokytis? Versle galioja posakis: laikas – pinigai. Deje, daugelis tai pamiršta, manydami, kad neturi kito pasirinkimo, nes samdyti profesionalams neturi lėšų. O iš tiesų juk visą tą laiką, kurį praleidote mokindamiesi nupiešti baisų logotipą, ar sukoduoti klaidomis besispjaudantį puslapį, galėjote susirasti paprasčiausią darbelį, ir išleisti uždirbtus pinigus samdant profesionalą, kuris darbą atliks iki galo. Taip pat vertėtų atsiminti, jog jeigu paslaugą pirksite pigiai – rezultatas pigiai ir atrodys..
 
Ir taip prieiname prie antrosios paslėptosios kliūties – investicijų baimės. Reikėtų suprasti, kad greičiausiai nepavyks sulaukti sėkmės pernakt. Norint užauginti vaisių – reikės pasodinti daigus. Kurį laiką tikrai būsite nuostolyje. Sukūrę temą, jog ieškote verslo partnerių, greičiausiai nesulauksit jokio atsakymo, tik kelis pašiepiančius komentarus – nes dauguma toje skiltyje tik tam ir lankosi. Paleidę savo projektą, tik po kiek laiko pastebėsite paliktas spragas, reikės grįžti jų taisyti, būsite kritikuojami.
 

http://drstudios.co.uk/wp-content/uploads/2009/07/MonoPlans.jpg

 
Įstatymai – visi suprantame, kad jeigu savo veiklos nelegalizuosime, karučiais vežamų į banką pinigų nuslėpti nuo valstybės nepavyks. Jeigu nesate pasiruošę susidurti su įstatymų, legalizavimų pinklėmis – galbūt dar ir nesate pasiruošę kurti didelį projektą? Tai bus trečioji paslėptoji kliūtis – nerealūs planai. Sukurkite savo projekto plėtros planą, viską užrašykite ant lapo. Pagalvokite, kaip projektas atrodys prieš paleidimą, porą mėnesių po paleidimo, vėliau. Kaip kis nuostolis/pelnas, klientų kiekis, ir t.t. Kada planuojate pagaliau išlipti iš nuostolio? Kaip pritrauksite pirmuosius klientus? Pasistenkite apgalvoti kuo įvairesnes detales ir suprasti, kodėl viskas turėtų vykti būtent taip, o ne kitaip. Žinoma, greičiausiai nuo pradinio plano bus greitai nukrypta – tuomet atlikite tyrimus iš naujo ir kurkite naują planą. Svarbiausia yra ne pats planas, o nuoseklus savo veiksmų apgalvojimas, spragų aptikimas, susieti ir patobulinti esamas detales, taip pat ir praplėsti savo žinias.
 

http://realtybiznews.com/wp-content/uploads/2011/03/dream-vs-reality.jpg

 
Apibendrinant pasikartosiu, apie ką reikėtų pirmiausia pagalvoti, kuriant savo projektą. Tai yra:
 
Kapitalas
Investicijos
Konkurentai
Tikslinė auditorija
Įstatymai
Plėtros planas
 
Apgalvoję šiuos dalykus jau turėsite tam tikrus pamatus savo projektui vystyti ir galėsite pagaliau išlysti iš svajonių (idėjų) pasaulio ir užsiimti realia veikla.
 
Sėkmės. :)

Sveiki, rašau šį tekstą, nes pasiilgau minčių dalinimosi forume, savęs reiškimo. Ne tik iš kitų, bet ir iš savęs – būna, kad atsidarau temą ir noriu atrašyti autoriui kažką, padėti, bet po kelių minučių ištrinu tekstą, išjungiu langą – nusprendžiu „negaišti laiko“ šnekant apie tai, kas man neatneš asmeninės naudos. Tačiau tikiuosi tai pakeisti. Manau, jeigu kiekvienas nuo savęs pradėsime daugiau dalintis mintimis, tai grįš mums atgal su kaupu.
 
Grįžkime prie temos pavadinimo, taip, šnekėsiu apie (verslo) idėjas, tikiuosi šiek tiek kitokiu kampu, negu tikėjotės – nes tik taip galima įžvelgti kažką nauja už dėžutės ribos. Na taip, tai nebus kažkoks sėkmės receptas – tokių nebūna. Iš tiesų prisipažinsiu, iš pradžių parašęs šį tekstą labai išsiplėčiau ir visiškai nukrypau nuo minties, tad teko rašyti iš naujo. Tebūnie tai bus pirmoji, įžanginė dalis, o vėliau paskelbsime ir antrąją.
 
 
Turbūt ne paslaptis, kad šiame forume renkasi daug jaunų žmonių, kurie svajoja uždirbti galbūt netgi pirmuosius savo pinigus. Paskaitę kitų sėkmės istorijas užsidegame ir patys.. kaip rasti tą stebuklingą nišą, kuri sukraus turtus? Informacinės Technologijos mums suteikia galimybę pasiekti visą pasaulį ir sulaukti milžiniško pasisekimo pernakt. Kaip įkurti naująjį „facebook‘ą“, kaip gyventi kaip S. Jobs‘ui, kaip tapti antruoju Ilja Laurs‘u? Kaip sukurti tai, apie ką niekas dar nepagalvojo?
 
Skaitant tokias temas galima susidaryti įspūdį, jog šis forumas populiarus ne tik tarp verslininkų, bet ir tarp išradėjų. Tačiau kaip visi žinome, vien gera idėja nieko nereiškia, ją reikia realizuoti. Tuomet ir prasideda visi galvos skausmai.
 
 
Mano manymu, jauniems ir dar tik pradedantiems kurti asmenims reikėtų atsižvelgti į šiuos du punktus:
 
1. Asmeninis suinteresuotumas. Ar ši idėja man išties patinka ir esu pasiryžęs už ją kovoti? Ar aš to imuosi tik dėl to, jog manau, kad tai prives prie lengvų pinigų? Ar susidūręs su pirmosiomis kliūtimis neužmesiu šios idėjos ir neimsiu ieškoti naujos?
 
Tobula idėja – tai ir yra asmeninis suinteresuotumas. Nesitikėkite atrasti kažką visiškai nauja. Pagalvokite apie tai, kuo jau dabar nuoširdžiai domitės ir kaip tai būtų galima patobulinti – nors ir šiek tiek. Dirbdami prie projekto, kuris Jus iš tiesų domina, taip pat įdėsite ir daugiau pastangų kovodami dėl jo sėkmės, ir neužmesite visko suklupę ties pirmuoju barjeru. Negaiškite laiko šokinėdami nuo vienos srities prie kitos, kitaip dažnai galite rasti save atsiduriantį naujoko vietoje ir teks viską pradėti iš naujo. Žvelgiant tolimesnėmis perspektyvomis, pamažu kaupiamas žinias galėsite panaudoti ir vėliau - sekantį projektą galėsite susieti su pirmu, o kas žino, galbūt su laiku pasiseks ir pastarąjį taip išplėtoti, kad nebereikės ieškoti nieko nauja.
 
2. Paprastumas. Ar aš sugebėsiu tai įgyvendinti? Ar tai nebus per daug žinių bei kapitalo reikalaujantis projektas, kurio aš nesugebėsiu apčiuopti? Ar susidūręs su pirmosiomis kliūtimis neužmesiu šios idėjos ir neimsiu ieškoti naujos?
 
Paprastumas – tai beždžionės teorema. Nešokite sau virš bambos, pradėkite nuo kažko paprasto, smulkaus, galbūt net nelabai originalaus – pakopijuokite kitus, pamatysite, kad viskas nėra taip lengva, susidursite su techniniais savo projekto aspektais. Vienu metu susitelkite ties vienu uždaviniu, žingsnis po žingsnio artėkite prie savo tikslo. Apsipraskite su tuo, kaip viskas vyksta, įgaukite šiek tiek patirties ir po truputį plėskitės pirmyn.
 

http://fellowshipofminds.files.wordpress.com/2011/03/monkey-see-monkey-do.jpg

 
Tiek pirmo, tiek antro punkto ignoravimas gali privesti prie idėjos palaidojimo, tad į nieką nevertėtų žvelgti pro pirštus. Tobulos idėjos ieškome visi, tačiau iki masyvių projektų reikia užaugti, o kol kas pabandykime atsakymo ieškoti vadovaudamiesi beždžionių teorema.
 
Sėkmės.

Ok, nors ir labai aršiai Jūs čia mane puolat ir greičiausiai net nebandysit įsiklausyti į tai, ką noriu pasakyti, bet pabandysiu vistiek:
 
 
1. Visos tautos nelaikau kvaila, tačiau manau, kad bent 100 tūkstančių žmonių, kurių nuomone lengva manipuliuoti tam tikrais politiniais, ypač valdžią kritikuojančiais, klausimais, yra. Iš vis.. šis skaičius - 100 tūkstančių - greičiausiai ir buvo sugalvotas pamačius, kad renkant parašus įvairiems referendumams, surenkama tik tiek parašų. Tad buvo nuspręsta pabandyti sumažinti kartelę, tam, kad šios grupelės nuomonė būtų išgirsta. Pasikartosiu, 100 tūkstančių žmonių nėra visa tauta, tačiau būtent šis 100 tūkstančių žmonių kažkodėl ir mano, jog jų nuomonė atstovauja visą tautą..
 
2. Pasakei labai teisingai - atsiklausta turi būti visos tautos. Visos. Ar žinai kiek piliečių, turinčių rinkimo teisę, turi dalyvauti referendume, kad jis būtų laikomas įvykusiu? 50 procentų. Šiuo metu Lietuvoje balsavimo teisę turi "2 milijonai 579 tūkstančiai 466" piliečiai, tai reiškias, kad referendume turi dalyvauti bent ~1,29 milijono rinkėjų, kad jo rezultatas kažką reikštų. Dabar pagalvokim, kaip nublanksta tas 100 tūkstančių (netgi 300 tūkstančių!) prieš tokį skaičių.
 
 
Na taip jeigu vėl laimėtų konservatoriai, tai būtų dar vienas tautos balsavimo nestabilumo požymis.
 
O dėl tos paranojos, kad referendumo klausimas yra ignoruojamas žiniasklaidos, tai dar neskubėkim spręsti - juk ar vyks pats referendumas dar net nėra aišku, kadangi yra tikrinami parašai. Nors kitavertus taip, pritariu, kad žiniasklaida dažniausia rašo teigiamai apie tuos, kurie jiems už tai moka..
 
 
Ok, tarkim tauta nubalsuos, kad nenori gėjų.. ir ką darys ši tauta - sušaudys juos prie sienos? O kaipgi žmogaus laisvės, prigimtinės teisės? Šie dalykai yra aukščiau už subjektyvią žmonių nuomonę, nesvarbu, kad tų žmonių gali būti labai daug. Vien dėl to, kad daug žmonių tiki Kalėdų Seneliu, nereiškia, kad jis egzistuoja - lygiai taip pat jeigu daug žmonių mano, kad gėjus reikia žudyti, tai dar nereiškia, kad tai yra teisinga.
 
Nuvažiuosi vieną dieną į kokią Arabijos šalį ir tave ten apmėtys akmenimis, nes esi baltaodis europietis. Tai bus "viskas ok", nes taip nusprendė jų tauta?
 
 
Hiperbolizavau..
 
 
1. Pasikartosiu, kad 300 tūkstančių nėra dauguma. Ką mano dauguma gyventojų sužinosime po referendumo.
 
3. Emigruojama pagrinde dėl ekonominės padėties. Nemanau, kad kažkas bėga iš Lietuvos dėl valstybės persekiojimų ar pan.

Ok, nors ir labai aršiai Jūs čia mane puolat ir greičiausiai net nebandysit įsiklausyti į tai, ką noriu pasakyti, bet pabandysiu vistiek:
 
 
1. Visos tautos nelaikau kvaila, tačiau manau, kad bent 100 tūkstančių žmonių, kurių nuomone lengva manipuliuoti tam tikrais politiniais, ypač valdžią kritikuojančiais, klausimais, yra. Iš vis.. šis skaičius - 100 tūkstančių - greičiausiai ir buvo sugalvotas pamačius, kad renkant parašus įvairiems referendumams, surenkama tik tiek parašų. Tad buvo nuspręsta pabandyti sumažinti kartelę, tam, kad šios grupelės nuomonė būtų išgirsta. Pasikartosiu, 100 tūkstančių žmonių nėra visa tauta, tačiau būtent šis 100 tūkstančių žmonių kažkodėl ir mano, jog jų nuomonė atstovauja visą tautą..
 
2. Pasakei labai teisingai - atsiklausta turi būti visos tautos. Visos. Ar žinai kiek piliečių, turinčių rinkimo teisę, turi dalyvauti referendume, kad jis būtų laikomas įvykusiu? 50 procentų. Šiuo metu Lietuvoje balsavimo teisę turi "2 milijonai 579 tūkstančiai 466" piliečiai, tai reiškias, kad referendume turi dalyvauti bent ~1,29 milijono rinkėjų, kad jo rezultatas kažką reikštų. Dabar pagalvokim, kaip nublanksta tas 100 tūkstančių (netgi 300 tūkstančių!) prieš tokį skaičių.
 
 
Na taip jeigu vėl laimėtų konservatoriai, tai būtų dar vienas tautos balsavimo nestabilumo požymis.
 
O dėl tos paranojos, kad referendumo klausimas yra ignoruojamas žiniasklaidos, tai dar neskubėkim spręsti - juk ar vyks pats referendumas dar net nėra aišku, kadangi yra tikrinami parašai. Nors kitavertus taip, pritariu, kad žiniasklaida dažniausia rašo teigiamai apie tuos, kurie jiems už tai moka..
 
 
Ok, tarkim tauta nubalsuos, kad nenori gėjų.. ir ką darys ši tauta - sušaudys juos prie sienos? O kaipgi žmogaus laisvės, prigimtinės teisės? Šie dalykai yra aukščiau už subjektyvią žmonių nuomonę, nesvarbu, kad tų žmonių gali būti labai daug. Vien dėl to, kad daug žmonių tiki Kalėdų Seneliu, nereiškia, kad jis egzistuoja - lygiai taip pat jeigu daug žmonių mano, kad gėjus reikia žudyti, tai dar nereiškia, kad tai yra teisinga.
 
Nuvažiuosi vieną dieną į kokią Arabijos šalį ir tave ten apmėtys akmenimis, nes esi baltaodis europietis. Tai bus "viskas ok", nes taip nusprendė jų tauta?
 
 
Hiperbolizavau..
 
 
1. Pasikartosiu, kad 300 tūkstančių nėra dauguma. Ką mano dauguma gyventojų sužinosime po referendumo.
 
3. Emigruojama pagrinde dėl ekonominės padėties. Nemanau, kad kažkas bėga iš Lietuvos dėl valstybės persekiojimų ar pan.

Ok, nors ir labai aršiai Jūs čia mane puolat ir greičiausiai net nebandysit įsiklausyti į tai, ką noriu pasakyti, bet pabandysiu vistiek:
 
 
1. Visos tautos nelaikau kvaila, tačiau manau, kad bent 100 tūkstančių žmonių, kurių nuomone lengva manipuliuoti tam tikrais politiniais, ypač valdžią kritikuojančiais, klausimais, yra. Iš vis.. šis skaičius - 100 tūkstančių - greičiausiai ir buvo sugalvotas pamačius, kad renkant parašus įvairiems referendumams, surenkama tik tiek parašų. Tad buvo nuspręsta pabandyti sumažinti kartelę, tam, kad šios grupelės nuomonė būtų išgirsta. Pasikartosiu, 100 tūkstančių žmonių nėra visa tauta, tačiau būtent šis 100 tūkstančių žmonių kažkodėl ir mano, jog jų nuomonė atstovauja visą tautą..
 
2. Pasakei labai teisingai - atsiklausta turi būti visos tautos. Visos. Ar žinai kiek piliečių, turinčių rinkimo teisę, turi dalyvauti referendume, kad jis būtų laikomas įvykusiu? 50 procentų. Šiuo metu Lietuvoje balsavimo teisę turi "2 milijonai 579 tūkstančiai 466" piliečiai, tai reiškias, kad referendume turi dalyvauti bent ~1,29 milijono rinkėjų, kad jo rezultatas kažką reikštų. Dabar pagalvokim, kaip nublanksta tas 100 tūkstančių (netgi 300 tūkstančių!) prieš tokį skaičių.
 
 
Na taip jeigu vėl laimėtų konservatoriai, tai būtų dar vienas tautos balsavimo nestabilumo požymis.
 
O dėl tos paranojos, kad referendumo klausimas yra ignoruojamas žiniasklaidos, tai dar neskubėkim spręsti - juk ar vyks pats referendumas dar net nėra aišku, kadangi yra tikrinami parašai. Nors kitavertus taip, pritariu, kad žiniasklaida dažniausia rašo teigiamai apie tuos, kurie jiems už tai moka..
 
 
Ok, tarkim tauta nubalsuos, kad nenori gėjų.. ir ką darys ši tauta - sušaudys juos prie sienos? O kaipgi žmogaus laisvės, prigimtinės teisės? Šie dalykai yra aukščiau už subjektyvią žmonių nuomonę, nesvarbu, kad tų žmonių gali būti labai daug. Vien dėl to, kad daug žmonių tiki Kalėdų Seneliu, nereiškia, kad jis egzistuoja - lygiai taip pat jeigu daug žmonių mano, kad gėjus reikia žudyti, tai dar nereiškia, kad tai yra teisinga.
 
Nuvažiuosi vieną dieną į kokią Arabijos šalį ir tave ten apmėtys akmenimis, nes esi baltaodis europietis. Tai bus "viskas ok", nes taip nusprendė jų tauta?
 
 
Hiperbolizavau..
 
 
1. Pasikartosiu, kad 300 tūkstančių nėra dauguma. Ką mano dauguma gyventojų sužinosime po referendumo.
 
3. Emigruojama pagrinde dėl ekonominės padėties. Nemanau, kad kažkas bėga iš Lietuvos dėl valstybės persekiojimų ar pan.

Tai kad labai teisingai pasakė. Landsbergiui visu 100% pritariu, o Kubiliaus kalba šiek tiek ištraukta iš konteksto, nors ir tenka pritarti - pas mus tautos nuomonė nepastovi ir manipuliuojama žiniasklaidos,- tai rodo rinkimų rezultatai, kurie su kiekvienais rinkimais apsiverčia aukštyn kojomis.
 
100,000 parašų referendumui surinkti yra permažas kiekis, kurį įteisinus, mes kas savaitę turėtume po naują referendumą, kuriuos keltų vis tie patys žmonės. O turint omeny kokios pažiūros neperseniausiai buvo reiškiamos, tai tokie radikalūs ir protu nesuvokiami referendumai kaip "už gėjų naikinimą" ir pan. tampa ne tik įmanomi, bet netgi ir tikėtini..

Tai kad labai teisingai pasakė. Landsbergiui visu 100% pritariu, o Kubiliaus kalba šiek tiek ištraukta iš konteksto, nors ir tenka pritarti - pas mus tautos nuomonė nepastovi ir manipuliuojama žiniasklaidos,- tai rodo rinkimų rezultatai, kurie su kiekvienais rinkimais apsiverčia aukštyn kojomis.
 
100,000 parašų referendumui surinkti yra permažas kiekis, kurį įteisinus, mes kas savaitę turėtume po naują referendumą, kuriuos keltų vis tie patys žmonės. O turint omeny kokios pažiūros neperseniausiai buvo reiškiamos, tai tokie radikalūs ir protu nesuvokiami referendumai kaip "už gėjų naikinimą" ir pan. tampa ne tik įmanomi, bet netgi ir tikėtini..

Tai kad labai teisingai pasakė. Landsbergiui visu 100% pritariu, o Kubiliaus kalba šiek tiek ištraukta iš konteksto, nors ir tenka pritarti - pas mus tautos nuomonė nepastovi ir manipuliuojama žiniasklaidos,- tai rodo rinkimų rezultatai, kurie su kiekvienais rinkimais apsiverčia aukštyn kojomis.
 
100,000 parašų referendumui surinkti yra permažas kiekis, kurį įteisinus, mes kas savaitę turėtume po naują referendumą, kuriuos keltų vis tie patys žmonės. O turint omeny kokios pažiūros neperseniausiai buvo reiškiamos, tai tokie radikalūs ir protu nesuvokiami referendumai kaip "už gėjų naikinimą" ir pan. tampa ne tik įmanomi, bet netgi ir tikėtini..

Jei neklystu.
 
O man labiausiai istrigusi: Gyvenime labiausiai gailimes ne del to, ka padareme, o del to, ko nepadareme.

Ehh... Kaip visada, daugybė skiedalų tokiose politizuotose temose, mažai faktų ir argumentų. Kiek pavyko, praverčiau didžiąją dalį diskusijos, žinoma, galėjau kai ką praleisti, ypač pranešimus, kuriuose skyryba neegzistuoja - tiesiog tokius yra labai sunku skaityti, bet čia jau tiek to. Kadangi, kaip suprantu, čia yra nemažai gudrių žmonių, tai tikiuosi, kad jie galės atsakyti į man labai aktualius klausimus ir gal tie atsakymai pakeis mano dabartinę nuomonę... Kodėl gi ne? Aišku, čia jau buvo nemažai pilstyta iš tuščio į kiaurą, bet va man tokie akcentai, kurie labai užkliuvo ir lyg nepastebėjau į juos atsakymų. Nors galbūt aš visai nesuprantu šios diskusijos ir gal jau seniai tie klausimai atsakyti, tačiau as vistiek paprašysiu mane paprotinti ir užvesti ant to teisingo kelio. Aš čia tikrai iš nieko nenoriu pasišaipyti, nors neprižadu, kad išvengsiu ironijos, tiesiog norėčiau sužinoti atsakymus į šiuos klausimus, nes pats tikrai daug ko nežinau ir tikiuosi, kad smarkiai ne į temą nenuvažiuosiu:
 
1. Ar yra bent vienas (o dar geriau keli) pavyzdžiai šiuolaikiniame pasaulyje, kada pradėjus leisti užsieniečiams pirkti žemę, ji buvo masiškai išpirkta ir atsitiko kažkokie blogi dalykai - sugriuvo ekonomika/pati valstybė/dar kažkas?
 
2. Kokia vis dėlto ta pati didžiausia blogybė, kuri gali įvykti užsieniečiams pradėjus pirkti žemes?
a) Užsieniečiai prisipirks žemių, čia prisistatys namų ir gyvens/negyvens?
b) Prisipirks žemių ir nieko su jomis nedarys?
c) Prisipirks žemių ir pradės vystyti žemės ukio veiklą?
d) ???
 
3. Ar užsieniečiui įsigijus žemės sklypą, jis atskiriamas nuo valstybės teritorijos? Jeigu ne, tai kodėl tai yra blogai, jeigu atmestume, kad tose žemėse nebus vykdoma žemės ūkio veikla?
 
4. Jeigu vis dėlto didžiausia bėda, kad tose žemėse bus vykdoma žemės ūkio veikla, tai kodėl tai taps tokia didele problema, jeigu per juridinius asmenis, pirkti žemę jau buvo įmanoma? Ar yra jau jaučiamos to pasekmės? Ar aš klystu čia?
 
5. Dar prie tos pačios žemės ūkio veiklos, kodėl jinai taip atskiriama nuo bet kokių kitų verslo (juk tai tas pats verslas?) šakų? Kodėl leista į Lietuvos rinką ateiti investuotojams iš užsienio šalių ir kurti čia įmones/padalinius ir pan. ir taip pakelti NT kainas lietuviams verslininkams, kurie irgi norėtų ten įkurti savo įmones? Kodėl apskritai jiem galima daryti konkurenciją lietuviškom įmonėm?
 
6. Kodėl lietuviai ūkininkai nesugebės konkuruoti su užsienio verslininkais? Jeigu nesugebės, tai gal jie yra prasti verslininkai? Juk rinkos sąlygos turėtų būti vienodos, tai jeigu kažkas sugeba tai daryti geriau... Grįžtu prie to pačio, kodėl tada leidžiama konkuruoti kitose srityse?
 
Būtų galima sugalvoti dar daugiau klausimų, bet jeigu gaučiau atsakymus į šiuos, tai būtų labai šaunu ir, man asmeniškai, šita diskusija taptų daug kartų aiškesnė, nes, kaip minėjau, žiauriai trūksta man čia kažkokių konkretesnių argumentų.

Buvo emigracija, ir ji tarp kitko buvo labai didelė - tik Ryanair tada neskraidindavo, tai emigruoti buvo sunkiau. Buvo ir skolos, ir krizė - Didžioji depresija.
 
 
Ir ką gi rinktum būti Lietuvos diktatoriumi? :lol:
 
 
Šaltinį norėčiau pamatyti kas būtent buvo sakyta.
 
 
Važiavimas studijuoti į užsienį nėra emigracija. Tiesa, daugelis per tuos kelis metus ten gali susikurti sau gyvenimą ir nuspręsti likti visam laikui. Jeigu Lietuvoje būtų stiprūs universitetai, tai išvažiuoti nebūtų reikalo. Pavyzdžiui tie, kas studijuoja mediciną, lieka Lietuvoje, nes šios srities kokybė čia labai aukšta. Aišku yra tokių, kurie dirbs vairuotojais, paštininkais ir panašiai - jiems tiesiog apsimoka išvažiuoti į stipresnę ekonomiką, nes už tą patį darbą gaus daugiau,- tik kam tada iš vis į tą universitetą stoti nežinau..
 
 
O štai Graikija ar Ispanija nesuvaldė. Nors skolintos buvo protu neaprėpiamos sumos. Ką siūlytum daryti jiems?
 
 
Taip, nes jų stipri ekonomika. Ir tiesą sakant aš iškart pasidomėjau kokia situacija yra su žemės pardavimu užsieniečiams kitose ekonomiškai stipriose šalyse. Pavyko rasti tokią informaciją:
 
Šveicarija - Europos sąjungos nariams nėra jokių apribojimų, nors pati Šveicarija net nėra EU narė.
Belgija - nėra jokių apribojimų.
Liuksemburgas - nėra jokių apribojimų.
Monakas - nėra jokių apribojimų.
Norvegija - nėra apribojimų, išskyrus tam tikras vietoves kalnuose.
Švedija - nėra apribojimų.
Lichtenšteinas - galima pirkti žemę tik po 3 metų gyvenimo ten.
 
Ir tai nėra specialiai atrinktas sąrašas, o tiesiog valstybės, kurios asmeniškai mane domino. Kokia situacija kitose - nežinau.

Buvo emigracija, ir ji tarp kitko buvo labai didelė - tik Ryanair tada neskraidindavo, tai emigruoti buvo sunkiau. Buvo ir skolos, ir krizė - Didžioji depresija.
 
 
Ir ką gi rinktum būti Lietuvos diktatoriumi? :lol:
 
 
Šaltinį norėčiau pamatyti kas būtent buvo sakyta.
 
 
Važiavimas studijuoti į užsienį nėra emigracija. Tiesa, daugelis per tuos kelis metus ten gali susikurti sau gyvenimą ir nuspręsti likti visam laikui. Jeigu Lietuvoje būtų stiprūs universitetai, tai išvažiuoti nebūtų reikalo. Pavyzdžiui tie, kas studijuoja mediciną, lieka Lietuvoje, nes šios srities kokybė čia labai aukšta. Aišku yra tokių, kurie dirbs vairuotojais, paštininkais ir panašiai - jiems tiesiog apsimoka išvažiuoti į stipresnę ekonomiką, nes už tą patį darbą gaus daugiau,- tik kam tada iš vis į tą universitetą stoti nežinau..
 
 
O štai Graikija ar Ispanija nesuvaldė. Nors skolintos buvo protu neaprėpiamos sumos. Ką siūlytum daryti jiems?
 
 
Taip, nes jų stipri ekonomika. Ir tiesą sakant aš iškart pasidomėjau kokia situacija yra su žemės pardavimu užsieniečiams kitose ekonomiškai stipriose šalyse. Pavyko rasti tokią informaciją:
 
Šveicarija - Europos sąjungos nariams nėra jokių apribojimų, nors pati Šveicarija net nėra EU narė.
Belgija - nėra jokių apribojimų.
Liuksemburgas - nėra jokių apribojimų.
Monakas - nėra jokių apribojimų.
Norvegija - nėra apribojimų, išskyrus tam tikras vietoves kalnuose.
Švedija - nėra apribojimų.
Lichtenšteinas - galima pirkti žemę tik po 3 metų gyvenimo ten.
 
Ir tai nėra specialiai atrinktas sąrašas, o tiesiog valstybės, kurios asmeniškai mane domino. Kokia situacija kitose - nežinau.

Beje, aš neneigiu, kad emigravo ir nemažai protingų žmonių, kurie galbūt verslus sukūrė ir kitose šalyse, bet kad ir kokia valdžia būtų -- tai neišvengiamas procesas.
Vienos idėjos iš principo nelabai gali suveikt Lietuvoj dėl žmonių pajamų/metaliteto ir galų gale dėl rinkos dydžio. Tai suteik tu kokias nori sąlygas -- vistiek bus tas pats.
 
Tai tu nori pasakyt, kad sovietų okupacija žalos nepadarė ir tiesiog žmonės valdžioje iš šventosios dvasios perėmė sovietinę mąstyseną ir eiliniai piliečiai taip pat patys iš savęs išmoko tyliai sėdėt, nenorėt nieko dirbt bet norėt gaut dideles pajamas; kaltint valdžią, kad jie kažko neuždirba ir negauna ir kas kažkas jiem privalo viską duot?
Didžiosios dalies LT elito ištrėmimas į Sibirą turbūt irgi nieko nereiškia, jokios įtakos nepadarė ir čia tik išsigalvojimas?
 
Teigi, kad didžioji dalis nėra pusgalviai? Tai vėlgi klausiu, kaip gali protingi žmonės į valdžią išrinkt Darbo partiją, Tvarką ir teisingumą, Drąsos kelią ir pan.?
Neseniai buvo atlikta random piliečių apklausa dėl to, kas padarė Lietuvai didžiausią žalą. Tai didžioji dauguma atsakė, kad Kubilius ir Landsbergis Lietuvai padarė daugiau žalos nei Muravjovas ir V. Putinas kartu sudėjus.
Tai apie kokią išsilavinusią ir kritiškai mąstančią tautą mes kalbam?
 
Ir šiaip nelabai norisi į asmeniškumus man eit, kaip tau, bet jeigu jau savo tėvam prenumeruoji "Respubliką", tai tada aš nebeturiu ką pasakyt... Dar "Vakaro žinias" užprenumeruok ir duok dar šitą paskaityt:
 
Sudlaikrastis .pdf -- ir Lietuvos sėkmė ir klestėjimas garantuoti!
 
Kuo toliau tuo man labiau panašėji į tuos komentatorius robotus, kur po kiekvienu kritišku straipsniu apie dabartinę valdžią komentuoja, kokie jie iš tikrųjų yra didvyriai ir gelbėtojai nuo siaubingo Kubiliaus ir baisiųjų VAE ir Dujų Terminalų... :)

suvalgysiu, man yra taip buvę :D)) įrašiau jei neklystu "čiulpei". Žmogui su kuriuo kalbėjau aišku dzin, o pačiam tai aišku labai juokinga buvo.. :))
 
P.S. Nors ir nekenčiu FTP, pritariu Raimiu, kad PS ir FTP rox :D

Šitas forumas tuo ir ypatingas, kad čia renkasi mąstantys žmonės, kurie netiki bobučių pasakomis, kad po kiekvieno naujai įvesto įstatymo tuoj "atvažiuos gėjai iš Europos Sąjungos ir pagrobs mūsų vaikus".. Nesakau, kad pritariu žemės pardavimui užsieniečiams, bet nesakau, kad ir nepritariu. Galutinės nuomonės šiuo klausimu kol kas neturiu, nes nesu išgirdęs pakankamai argumentų tiek už, tiek prieš. Manau politinėse diskusijose bėda tame ir yra, kad visi susidaro galutinę ir nenuginčijamą nuomonę, nors nėra išgirdę pakankamai argumentų tam tikru klausimu.
 
 
Vien dėl to, jog užsieniečiai įgys teisę pirkti žemę Lietuvoje, nereiškia, kad visi lietuviai privalės parduoti savo žemę, kuri jiems jau priklauso. Lygiai taip pat, kaip dabar tu jos neprivalai parduoti savo kaimynui, kuris galbūt dar ir moka šnekėti tik rusiškai..
 
 
Na, manau, kad papildomi 0,5 trln. Lt į Lietuvos biudžetą nepamaišytų.
 
 
Bet juk Lietuvos žemė tau nepriklauso, kol tu jos nenusiperki? Nesvarbu, kad esi Lietuvos pilietis. Nemokamai žemės savo piliečiams pas mus niekas nedalina.
 
 
Čia kaip supratau ir yra pagrindinis argumentas, kad užsienio kompanijos supirks žemę mažomis kainomis. Bet argi jos to negalėjo padaryti ikio šiol? Negi Lietuvoje nėra nė vieno užsienio kapitalo įmonės? Pvz.:
 
Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužę, iš 615 šalyje įsteigtų žemės ūkio veiklą vykdančių bendrovių, 44 buvo visiškai valdomos užsienio kapitalo akcininkų.
 
http://www.delfi.lt/verslas/kaimas/kas-perka-lietuvoje-zeme.d?id=62286587#ixzz2kQfG6xWc