Marw

Keiskit pavadinima i "Kur rasti" ar kazkaip pan. ir baigsis visos problemos. O jei rodo kur stovi policija, tai reikia tik dziaugtis - visiems to priesininkams pakiskite pora straipsniu, kaip policininkai veze vaikus i ligonines, kokie jie didvyriai ir panasiai. Si programa tam ir skirta: jei zmogui blogai ir jis skuba i ligonine, gimdymo namus etc. padeda surasti policijos ekipaza, kuris pades jiems nukakti kuo greiciau i norima tiksla.
Kame problema? :D

Sveiki, beskaitinėjant forume šovė gan keista mintis, kurią ir pamėginsiu jums išdėstyti. Kas jeigu internete atsirastų svetainė, kurioje būtų galima patalpinti savo skelbimą, kitaip tariant susikurti profilį, kuriame pats žmogus siūlytų kainą už kurią, sutikų su mergina/vaikinu nueiti į klubą, vakarėlį, kitaip tariant leistų laiką su kažkuo už pinigus. Manau priežasčių gali būti įvairių: mergina/vaikinas nori "pasirodyti klube" su neeilinio grožio partneriu, tėvų supažindinimas su vaikinu/mergina dėl asmeninių priežasčių, ar dar galas žino dėl ko. Tiesiog būtų galimybė, gal negražiai išsireikšiu "vidutinybėm" pabendrauti, praleisit laiką, su jų svajonių vaikinu/mergina.
Šita idėja nieko bendro neturi su lovos reikalais, apie ką tikriausiai visi skaitantys šitą postą pagalvojo. Pamąstymui, ar įmanoma viską padaryti legaliai, jog tai neatrodytų eilinis sex pažinčių portalas, nes idėją visiškai kitokia. Aš tai įsivaizduoju, kaip puslapį su begale profilių, kurie atveria žmonėms kelią užsidibrti, vien leidžiant laiką su kitais. Aišku būtų galimą daug ko prigalvoti ir į priekį, kažkokios sutartys dėl saugumo? Ir mąstant gilyn, į kainą galima įtraukti ir kokteilio nupirkimą, atvažiavimą su prabangia mašina ir visa kitą, manau idėja neapsiriboja vien mano išdėstymu.
Taigi, jums parašiau vieną iš įdomesnių/juokingesnių verslo idėjų, dabar būtų įdomu išgirsti nuomonę, kam kokios mintys šovė visa tai perskaičius.

Sveiki,
 
Po truputį artėja vasara, atostogų bei kelionių metas. Beplanuodamas savo sekančią avantiurą bei skaitydamas kitų narių publikacijas apie išvykas, nutariau pasidalinti savo praeitais metais vykusių atostogų ispūdžiais. Teksto bus daug, tačiau tikiuosi, jog viskas susiskaitys labai lengvai ir įdomiai, kadangi kartu su raidėmis bus nemažai ir nuotraukų.
 
Prasidėjo viskas praeitų metų birželį, kai po mokslų baigimo bei metų kasdienio ofisinio darbo, “užrezervavau” dvi savaites atostogų rugpjūčio pabaigai. Tikslas buvo paprastas: nepraleisti tas dvi savaites Lietuvoje.
 
Tą pačią dieną prasitariau geram draugui, kuris studijuoja Londone, jog planuoju keliauti kur nors į vakarus ir iš karto gavau pasiūlymą prisijungti prie jo kelionės į Portugaliją. Užsidegėm noru nuvykti į banglenčių stovyklą (toliau “Surf camp”). Tačiau pradėjus domėtis plačiau kaip ten nuvykti, atmetėm šią kelionę. Draugui iš Londono lėktuvų bilietai kainavo nedaug, tačiau man, kadangi sezonas ir liko kelios savaitės iki skrydžio, kaina buvo arti tūkstančio litų į abi puses. Vėliau dar pati kelionė per visą Portugaliją kainuotu apie 150 eurų į vieną pusę.
 
Todėl sekantis pasiūlymas buvo jau iš mano pusės. Pasiūliau važiuoti į tą patį surf camp’ą, tačiau ne į Portugaliją, o Prancūziją (Moliets miestelis). Viską detaliai aptarėm ir apsisprendėm. 08-23 - 08-31 dienoms užrezervavom ir apmokėjom dvi vietas palapinėje. Viena vieta savaitei kainavo 300 eurų. Įskaičiuota vieta palapinėje, pusryčiai bei vakarienė. Draugas taip pat sumokėjo 100 eurų už 10 ar 15 (neatsimenu) banglentės treniruočių valandų.
 
Kadangi lėktuvai iš Lietuvos į patį Moliets neskrenda, nusipirkau bilietus į Paryžiaus Bovę. Į Prancūziją rugpjūčio 21-ai dienai, į Lietuvą - rugsėjo antrai. Kainavo apie 450 litų.
 
Štai ir atėjo ankstus 21-os dienos rytas, kai atsiduriau oro uoste. Belaukdamas skrydžio susipažinau su dviem merginom, kurios skirdo ten pat. Todėl lėktuvo laukimas neužtruko. Išlipus iš lėktuvo susiduriau su pirma problemėle. Norint nukeliauti autobusu iki pačio Paryžiaus (taip, nesitikėjau, kad nuo oro uosto iki pačio Paryžiaus dar neblogas atstumas), reikėjo nusipirkti bilietą, būtinai su kreditine kortele. Jos neturėjau, tik grynuosius. Todėl paprašiau jaunos lietuvių poros, kad sumokėtų už mane, jiems daviau grynųjų. Lietuviai, žinoma, paėmė poros eurų “komisinį” mokestį : )
 
Įsėdus į autobusą dar kartą sutikau vieną iš lietuvių, su kuria susipažinau dar oro uoste. Nuvažiavom kartu iki Paryžiaus. Ten ją pasitiko jos vaikinas. Kartu nuėjom iki arčiausios metro stotelės, kur naujas draugas man paaiškino kaip nukeliauti iki Paryžiaus centro. Grynųjų vis dar neturėjau, todėl gavau dovanų du eurus. Išsiskyrėm, likau vėl vienas. Ir štai, pirmą kartą gyvai matau traukinį po žeme. Wow. Triukšmas, skersvėjis, kažkuo dažnai smirda. Na tiek to, judam.
 
http://puu.sh/h5seF/4cf653c04c.png
 
Vos įlipus į traukinį ir atsisėdus, sutikau Valdą Adamkų. Pasisveikinti neišdrįsau.
 
http://puu.sh/h5sfA/185b07c16f.png
 
Vos keli sustojimai ir išlipu jau Paryžiaus centre. Nors gal nelabai taktiškai išsireiškiau. Paryžius neturi aiškaus centro. Sakykime, išlipau tarp daugybės žymių objektų ir pastatų.
 
http://puu.sh/h5tuJ/03da351087.png
 
Buvo jau 21-os dienos vidurdienis. Su draugu buvom susitarę, kad susitiksime miestelyje Dax, kuris yra apie 700km nuo Paryžiaus ir 30km nuo Moliets 22-os dienos vakare, kad 23-ią dienos ryte jau būti vietoje. Todėl žinojau, kad pasivaikščiojimui po Paryžių turiu parą (greičiau dieną). Pirmiausia bandžiau pranešti artimiesiems, kad esu jau vietoje. Tačiau ilgai neturėjau galimybės susisiekti su jais. Prancūziškos sim kortelės nemačiau prasmės pirkti, praeiviai kažkodėl labai nenorėjo duoti paskambinti į Lietuvą. Žinoma sakiau, kad sumokėsiu už skambutį. Po kurio laiko užsukau į McDonalds. Ten pagavau nemokamą wi-fi. Iš ten susisiekiau su artimaisiais, draugu bei žmonėmis, su kuriais turėjau susitikti Paryžiuje.
 
http://puu.sh/h5tw7/f36dd3c25c.png
 
Prieš kelionę pirmą kartą teko pasinaudoti portalo Couchsurfing paslaugomis. Ten radau vieną rusą, kuris sutiko man aprodyti Paryžių bei ukrainietį, kuris sutiko mane priimti nakčiai pernakvoti savo bute. Iki susitikimo su rusu liko kelios valandos (kol jis baigs darbą). Todėl kol turėjau nemokamą wi-fi, pasidomėjau ką netoliese galima apžiūrėti ir kur nueiti. Pirmiausia nuėjau prie Noterdamo, vėliau pajudėjau link “Operos” Apple Store, kadangi reikėjo pakrauti telefoną. Pakeliau “apžiūrėjau” Luvrą. Dėja nei Noterdame, nei Luvre viduje nebuvau. Gal laiko pritrūko…
 
http://puu.sh/h5tyI/35d12e3f1f.png
 
Pasikrovus mobilųjį, nuėjau į sutartą vietą, kur ir susitikau su rusu. Aprodė dar kai kurias įdomesnes vietas. Vėliau nuėjom į geležinkelio stotį (norėjom nusipirkti atsigerti). Išeinant iš stoties pasijutau kaip Lietuvoje. Artėjant prie išėjimo pastebėjau kairėje ir dešinėje pusėse stovinčius juodaodžius. Pro juos praėjom ramiai, tačiau jau lauke prie mūsų pribėgo vienas iš jų (jauniausias, kokių 16 metų, visas prasirūkęs) ir pradėjo man kažką piktai aiškinti. Rusas pradėjo jam kažką atsakinėti. Kaip man po to papasakojo, vaikis tiesiog norėjo, kad (ati-)duočiau pinigų.
 
http://puu.sh/h5tzF/a481a475e7.png
 
Po kelių valandų sutikau su ukrainiečiu ir iš karto pajudėjom link jo namų. Pakeliui užsukom į mažą parduotuvėle nusipirkti vakarienei ko nors. Mokėjau žinoma aš. Už arbatos pakelį, sultis, prancūzišką bagetę, mėsos gabalėlius prie jos ir sūrį sumokėjau 17 eurų. Apskritai viskas ten brangu. Tikėjausi kažko panašaus, bet vistiek…
 
http://puu.sh/h5tAH/72a2af3bd6.png
 
Ir štai mes namie. Pavakarieniavom, pabendravom. Kadangi sekančios dienos vakare jau turėjau būti Daxe, reikėjo galvoti kaip ten nukeliauti. Traukinis kainavo nuo šimto eurų. Brangu. Per portalą BlaBlaCar pradėjom ieškoti žmonių, kurie važiuoja pakeliui ir gali pavežti. Po kurio nervingo laiko, radom žmogų. Ukrainietis Prancūzijoje gyvena jau aštuntus metus, todėl vietinę kalbą moką tobulai. Paskambino ir susitarė su vairuotoju. Pastarasis važiavo į kažkokias futbolo varžybas, tiesa iš Versalio. Todėl pernakvojus atsikėlėm, ukrainietis palydėjo mane iki geležinkelio stoties, iš kur aš nukeliavau į Versalį.
 
http://puu.sh/h5tCP/b42dfd90e3.png
 
Ten aš buvau dvi valandos iki susitikimo su vairuotoju. Ant kojos vėl pradėjau jausti nuospaudą, kuri atsirado dar prieš porą savaičių. Vaikščioti vis sunkiau. Dešimt kartų pasitikslinau praeivių ar tinkamoje vietoje laukiu. Jaudinausi, kad niekas neatvažiuos. Neatsimenu, ar turėjau kokių vairuotojo kontaktų.
 
Ir valio, matau pravažiuojančią Audi, kuri sustoja reikiamoje stotelėje. Prieinu, susipažįstu ir pradedam judėti. Kelionė ilga (8val.) ir gana nuobodi, kadangi vaikinas (apie 22 m.) beveik nekalba angliškai.
 
http://puu.sh/h5sgv/5d02956981.png
 
Ir štai pagaliau mes “kažkur” Dax’e. Kelyje pradėjau tiksliau derinti su draugu, kur tinkames. Pranešė, kad lauks McDonaldse. Jis ten neva vienintelis. Bus lengva rasti. Nurodžiau vairuotojui adresą, kuri davė draugas ir nuvežė būtent ten. Atsisveikinom su juo. Beje kelionė kainavo apie 45 eurų.
 
Nuėjau į McDonalds’ą. Draugo žinoma neradau. Bet yra wi-fi. Paskambinau, dar kartą pasitikslinau kur jo ieškoti. Vietiniai pasakė, kad Dax’e McDonalds’ų yra bent trys. Dar po 45min nutarėm susitikti geležinkelio stotyje (ji čia vienintelė). Nuėjau į stotį, laukiu 5min, 10, 20… Pradedu jau nervintis. Miestelis nejaukus, aštunta vakaro, tuoj pradės temsti. Nutariau vėl nueiti iki McDonalds ir paklausti, kur jis. Nuėjus 100 metrų nuo stoties, matau, kad kažkas mojuoja. Draugas. Valio. Nuotaika ženkliai pagerėja. Nueinam užkasti į McDonald’ą, nes… pigu ir wi-fi. Iš ten paskambinam stovyklai. Susitariam, kad mus paims iš stoties ir nuveš iki vietos už 30 eurų. Tinka.
 
Sulaukėm automobilio, nuvažiuojam į mišką, išlipam. Ir… mums pasisekė. Buvo jau apie 10 val. vakaro (penktadienis). Būtent kas penktadienį vyksta didžiausi vakarėliai, kadangi “pamaina” keičiasi. Vieni turistai rytoj išvyksta, kiti atvyksta (čia mes kiek per anksti atvykom). Todėl vos išlipus iš automobilio pasijutom kaip “American Pie” filme. Aplink visur simpatiški žmonės (tiek merginos, tiek vaikinai), daug alaus, riedlentės, beer-pong, garsi muzika, minkštas smėlis. Visi be galo draugiški ir linksmi. Nuvedė mus iki mūsų palapinės, kur jau gulėjo mūsų kaimynas (palapinė trivietė būtent mūsų). Tai buvo šešiolikametis iš Vokietijos. Beje, vidutinis amžius daugmaž kaip mano, apie 22 metų. Jauniausias šešiolikos - vyriausias - keturiasdešimt trijų. Susipažinom ir pradėjom linksmintis. Gal geriausiai atmosferą perkels šie filmukai. Kai kur čia esu ir aš.
 
https://www.youtube.com/watch?v=ivCFb6DzYxg
 
https://www.youtube.com/watch?v=IMMh9ziarGk
 
http://puu.sh/h5shX/49c47dc1dd.png
 
Iš lietuvių buvome tik mes dviese. Visi kiti - ispanai, prancūzai, vokiečiai (jų daugiausia), čekai, lenkai, rusai… Kalbėjome žinoma visi anglų kalba. Kas kaip galėjo… Ir štai atsikėlus šeštadienio ryte nepastebėjome jau nieko iš tų, su kuo bendravom naktį. Vietoj jų matome daug nepažįstamų žmonių, kurie ką tik atvyko ir dar atvyksta. Kasdien turėjome surfinimo pamokų ir šiaip žaidimų. Kartu su mumis miške įsikūrusios ir kitos stovyklos. Kartais varžėmes ir prieš jas.
 
http://puu.sh/h5slN/884cc8a34e.png
 
http://puu.sh/h5smO/f9cf1c3f99.png
 
http://puu.sh/h5snS/886be9636c.png
 
Per savaitę turėjom dvi ekskursijas. Vieną - į Prancūzijos gana prabangų miestelį Biarritz, kitą - į Ispaniją, San Sebastian’ą. Šiame mieste pasitikom labai gražų saulėlydį ir apie pirmą nakties pajudėjom atgal į Moliets. Buvo tikrai daug įspudžių, įvykių, ir pažinčių. Gaila tik dėl to, kad nemokėjau (iki šiol nemoku) plaukioti, todėl negalėjau pasimėgauti banglentėmis. Tik išbandžiau savo jėgas vieną kartą. Nelengva. Baisu.
 
http://puu.sh/h5tDS/bc2c7f850d.png
 
http://puu.sh/h5sjo/420863b54e.png
 
Ir štai atėjo sekantis savaitgalis, kai vėl keičiasi pamaina. Žinoma, kas nori, už papildomą mokestį, lieka. Turėjom išvykti šeštadienį, bet nepavyko. Penktadienio vakare per BlaBlaCar pradėjau ieškoti vairuotojų, kurie važiuoja link Paryžiaus sekančią dieną. Nieko neradau. Radau tik vieną moterį, kuri su vyru važiuoja sekmadienį po pietų. Tiek to, tinka. Kaina apie 50 eurų. Kaip susisiekti su vairuotoja? neaišku.
 
 
 
Iiiilgai ieškojau per visas stovyklas pracūzų, kurie galėtų padėti. Ir po geros valandos radau automobilį su prancūziškais numeriais. Prie jo ilsėjosi jaunuolių kompanija. Pavyko susitarti angliškai. Jie susisiekė su moteriške ir organizavo man vietą automobilyje. Už tai nuoširdžiai padėkojau ir įteikiau lietuvišką šokoladą. Vėliau teko prie jų trumpam grįžti. Klausė, ar neturiu dar šokolado, labai skanus.
 
Ir štai dar kartą pernakvojau palapinėje, papusryčiavau (beje pusryčiai ir dvi nakvynės mums gavosi nemokamai). Greičiausiai organizatoriai (visokie hipiai) nelabai pergyvena dėl to, o gal tiesiog pamiršo. Puiku, nes papildoma nakvynė, jei neklystu, 10-15 eurų.
 
Mane nuvežė reikiamu adresu ir viskas prasidėjo iš naujo. Dvi valandos laukimo, pergyvenimo ar laukiu tinkamoje vietoje, itt. Tik čia situaciją apsunkino tai, kad praeivių beveik nebuvo, o tie kas buvo, angliškai beveik nešnekėjo. Bet štai, atvažiavo reikiamas Renault. Kartu su manim ten pat įsėdo dvi merginos. Viena pusę kelio verkė, kita - juodaodė. Labai nemaloni. Kelionė trūko apie 9 val. Ir pagaliau aš vėl Paryžiaus centre.
 
http://puu.sh/h5t4z/0d4229ad83.png
 
Beveik kiekvieną naktį Moliets’e sėdėjom papludimy, kur vėsoka ir pučia vėjas. Todėl nenuostabu, kad peršalau. Paryžiuje atsiduriau apie 23:30. Nuėjau iki vienos iš kavinių, kad vėl pagauti wi-fi. Kur nakvoti neturėjau, todėl nutariau praleisti naktį gatvėje, vaikštant po naktinį Paryžių. Lyg ir romantiška.
 
Per Maps’us pastebėjau, kad randuosi visai arti Eifelio bokšto. Nutariau ten pirmiausia ir nueiti. Pakeliui teko sutikti nemažai jaunuolių, kuriuos stengdavau apeiti. Ir matyt neveltui. Tik vėliau sužinojau (jau Lietuvoje), kad vaikščiojau gana pavojingame rajone, kur “karaliauja” juodaodžiai. Esu pavargęs, su nuospauda, peršalęs, šiek tiek alkanas… Ir po 30 min. pagaliau matau danguje prožektorių ir už kelių minučių patį Eifelio bokštą. Mačiau jį iš tolo prieš savaitę, bet čia jis arti, naktį, apšviečiamas. Wow. Priėjau arčiau prie jo. Jis milžiniškas. Ten vėl kelis kartus prašė cigaretės. Išgirdus atsakymą “nerūkau”, manęs jau kurį kartą paklausdavo “o gal išgerti ko turi, alaus, ko nors stipresnio?”. Ir tokių “gaujų” buvo visai nemažai aplink bokštą, po juo. Padariau porą nuotraukų ir pajudėjau toliau.
 
http://puu.sh/h5t5F/cf312b1968.png
 
http://puu.sh/h5t6E/e9b5fabf10.png
 
Toliau, reiškia ten, kur kojos eina. Juk turiu dar visą naktį priešaky. Nuėjus 300 metrų nuo Eifelio bokšto prie šiukšliadėžių pastebėjau gaują žiurkių. Vėliau dar nekartą mačiau panašų rėginį. Dar už kelių šimtų metrų pastebėjau gulintį girtą benamį ir šalia stovintį vyriškį, kuris garsiai ant jo rėkė. Nuėjau iki Triumfo arkos, kur nutariau pailsėti.
 
http://puu.sh/h5tFX/b117c05d23.png
 
http://puu.sh/h5t7h/1bb7e8ccc1.png
 
Laikas ėjo labai lėtai. Nuėjau prie eliziejaus laukų. Buvau čia prieš savaitę, ne naktį. Ir dieną jie gražesni. Vaikščiojau kaip įmanoma lėčiau, todėl per visą “alėją” praeidavau per 30 min. Bevaikštant eilinį kartą, į kitą pusę, žmogus sėdintis ant suolelio, paprašė pagalbos. Priėjau. Paklausė kaip praeiti iki Eifelio bokšto. Kadangi pats ką tik ten buvau, paaiškinau, parodžiau telefone žemėlapį. Pabendravom. Tai buvo lenkas, kuris prieš pusmetį paliko šeimą ir turtą ir iškeliavo “bet kur”. Papasakojo kaip išgyvena, ką galvoja apie Prancūziją ir pačius Prancūzus. Palinkėjom vienas kitam gero kelio ir išsiskyrėm. Po keliolikos minučiu, tuose pačiuose eliziejaus laukuose mane pašaukė du jaunuoliai. Neskubant priėjau prie jų. Pokalbis buvo gana keistas ir įtartinas (kaip ir patys jaunuoliai).
 
Jie: Labas, atrodai išsiblaškęs, ar viskas gerai?
Aš: Taip, tiesiog vaikšioju, kvepuoju grynu oru
Jie: Iš kur esi?
Aš: Lietuva, Vilnius
Jie: O, ar gera ten?
Aš: Visai smagu
Jie: Ką gero galima pamatyti?
Aš: Daug ką. Geriau vieną kartą atvykti ir pamatyti. Rekomenduoju
 
Viso pokalbio metu mačiau, kaip bėgioja jų akys ir dažnai pažiūri vienas į kitą. Pajutau kažką nesmagaus ir pasakiau, jog skubu ir atsisveikinau.
 
http://puu.sh/h5tH3/a80b29f663.png
 
Buvo čia apie 3 nakties. Norėjau taip pat įgyvendinti savo “svajonėlę”. Papusryčiauti kaip tikras prancūzas. Paragauti kroasano.
Pajudėjau toliau nuo eliziejaus laukų. Tenka pripažįnti, jog naktinis Paryžius yra gana baugus ir nejaukus miestas. Žmonių (kaip nekeista) vienetai, gatvės tuščios, o seni pastatai yra neapšviečiami, todėl tamsoje atrodo kaip iš siaubo filmų.
 
http://puu.sh/h5t8v/4c59157fa5.png
 
Apie penktą valandą pradėjau domėtis, kur galima papusryčiauti kuo pigiau ir greičiau (buvau jau gerokai išalkęs). Po kurio laiko radau vieną kavinukę, kur labai mandagus ir linksmas vyrukas (greičiausiai savininkas) pasakė, jog atsidaro septintą. Nuėjau ant suolelio ir netyčia užmigau. Atsibudau penkias minutes iki septintos. Greitai nuėjau į tą pačią kavinukę. Buvau ten penkias minutes po septintos ir deja, jau buvo maža eilė. Nepavyko būti pirmu pirkėju. Tiek to, užsisakiau arbatos su bandele ir sultimis. Visiškai nesotu, bet užtat turiu nuotrauką instagramui.
 
http://puu.sh/h5t9x/36d3e715f0.png
 
Vėliau vėl pajudėjau link McDonalds’o, kur manęs laukė tualetas ir nemokamas wi-fi. Ant patogios kėdės užmigau. Atsibudęs vėl nuėjau į Apple Store pasikrauti telefoną. Sekantį rytą turėjau būti autobusų parkinge, iš kur mane nuveš į oro uostą. Galvojau kuo užsiimti. Vėl nuvykau prie Eifelio bokšto, papietavau sumuštiniu su sultimis, dar pasibasčiau po miestą.
 
http://puu.sh/h5tbt/d61f0f5733.png
 
Ir štai pagaliau vakaras. Kur nakvoti aš vis dar neturėjau. Miegojau per paskutines dvi paras porą valandų. Kažkodėl pradėjau nekęsti Paryžiaus. Tapau dar piktesnis ant visko. Nuėjau prie eliziejaus laukų, nes ten yra McDonalds, kuris veikia net iki trečios nakties. Nusipirkau šalia esančioje parduotuvėje keksiukų ir sulčiu. Nuėjau i McD antrą aukštą ir pradėjau vakarieniauti. Vėliau pabandžiau užmigti. Pusvalandžiui užmigti pavyko. Netoliese sėdėjo vyriškis, kuris taip pat kelias valandas sėdėjo, vėliau užmigo.
 
http://puu.sh/h5tco/5a64e33941.png
 
 
Trečią valandą, po uždarymo, nuvykau link parkingo. Ten jau buvo keli baltarusai, kurie keliavo pro Vilnių į Baltarusiją, lenkas, kuris keliavo pro Vilnių į Lenkiją ir benamiai. Dar pasivaikšiojus dvi valandas aplink parkingą grįžau, sulaukiau autobuso ir nuvykau link oro uosto. Skrydis buvo be nuotykių. Namo grįžau pavargęs, bet laimingas ir su kruva atsiminimų.
 
Atsiprašau už klaidas, jei tokias rasite. Nesitikėjau, kad užtruksiu tris valandas. Mielai atsakysiu į Jūsų užduotus klausimus.

Blem, šitas bičas tikrai nurautas :D

O geriausia stilius. ypač pasikartojančius, apskritai apsirašyti CSS. Nereiks išvedinėti CSS taisyklių, beliks tik

class="won" (lost, returned, waiting)

$statusArray[$row['status']]

pastabų labai daug galima duoti, bet aš matęs ne vieną jau iškeiktą asmenį šiame forume, todėl galima rasti analogiškų palyginimų šioje subforumo dalyje. Paprastučiai, palengvinantys gyvenimą pastebėjimai:
 
Naudok masyvus:

if ($row['status'] == 'Laimėta') { $style = 'background-color: #67FEA3'; } if ($row['status'] == 'Pralaimėta') { $style = 'background-color: #FF4040'; } if ($row['status'] == 'Grąžinta') { $style = 'background-color: #0E67DB'; } if ($row['status'] == 'Laukiama') { $style = ''; }
keičiam į:

$statusArray = array( 'Laimėta' => 'background-color: #67FEA3', 'Pralaimėta' => 'background-color: #FF4040', 'Grąžinta' => 'background-color: #0E67DB', 'Laukiama' => FALSE );
 
Toliau, variablai neturėtų būti lietuviškais pavadinimais, o ypač iš mysql. Tam reikėtų naudoti INT. Pvz 1 = laimėta, 2 = pralaimėta, 3 = grąžinta, 0 = laukiama. Variablus, kuris ką reiškia gali apsirašyti constantose ir pan.
 
Tokios maytės pastabėlės. Šiaip main pastebėjimas, tai būtų - nekombinuok HTML ir PHP logikos. Tvarkingas išvedimas daug geriau. Pasidomėk MVC.

Pora pastebejimu:

pasikartojantis kodas - iskelk tokius dalykus kaip DB connection i objekta, nereikes perrasineti kodo;
venk ranka rasyti SQL queries, geriau pasirasyk paprasta query construktoriu, kuris tvarkingai visus gaunamus duomenis escapintu ir pan, daug saugiau ir tvarkingiau;
venk bereikalingai kurti kintamuosius
$result = mysql_query($order); //order executes if($result){...} //pakeisciau i if(mysql_query($order)){...} //ypac tada, kai nezadi $result naudoti

uzmesk aki i MVC, daug tvarkingiau viskas atrodys
cia jau asmeninis principas, bet man niekad nepatiko, kai html su php maisomas kodas:
echo "<tr style='".$style."'>"; echo "<td>".$row['id']."</td>"; echo "<td>".$row['date']."</td>"; // pakeisciau i <tr style='<?php echo $style; ?>'> <td><?php echo $row['id']; ?></td> <td><?php echo $row['date']; ?></td>

Nera jokio skirtumo ar i array susidesi duomenis ar kitaip. Tai jokios esmes nesudaro nei greiciui, nei kodo skaitomumui. (Cia del pirmuju patarimu.)
 
Kas labiausiai tave pastumes i prieki, tai MVC naudojimas, patarciau pasiimti CodeIgniter framework. Jis labai paprastas pradedantiesiems. MVC privalumas, kad siek tiek labiau organizuotas kodas. Tai svarbu kai svetaine pasidaro didele, tada zymiai sunkiau nepasimesti tarp visu funkciju ir panasiai.
 
Pacioje pradzioje man ir buvo sunku suprasti kas tas MVC. Nors yra pilna aprasymu, bet kazkodel kol nezinai kas tas MVC, tai labai sunku suprasti kas jis yra.
 
MVC sudaro 3 pagrindiniai tipai failu: model, view ir controller.
View - cia dedamas HTML kodas
Model - cia dedamas PHP kodas
Controller - siuose failuose beveik neturi buti kodo. Sio failo esme, tai pagal URL uzkrauti reikiama HTML ir PHP koda.
 
Controller pvz: (aisku realybeje siek tiek kitaip viskas veikia):

<?php // controller pavyzdys include('model.php'); // cia bus funkcija kuri gauna vartotojus is duomenu bazes $users= get_users(); // get_users() - funkcija aprasyta model.php include('view.php'); // sitame faile yra html, jis suka cikla ir atspauzdina vartotojus is kintamojo $users ?>
 
Ar ne pats paprasciausias pavyzdys koki teko matyti? :)

https://github.com/tautvilas/php-lecture
codeigniter-knyga.doc.pdf
 
Vo, puikia pradžia mokytis MVC :)

https://uzdarbis.lt/t268142/php-mvc-kaip-tai-veikia/

Žinai kol užkrauna tuos paveikslėlius?
+ ar aš durnas, ar domenas beman.lt rodo tai, kad moterims lygu čia ir neaktualu?

nesu šitos pirkęs, bet rekomenduoju nuoširdžiai Airiną aka Alfa-Vyras! Jo internetinis puslapis - http://www.alfavyras.lt/ taipogi kiek žinau jis rengia seminarus youtube pagal filmuoja tiesiogiai, pasižiūrėk!
 
LOL NEBŪK DURNAS

Sveiki, taigi klausimas butu toks. kokiu brandu negalima pardavineti Lietuvoje, tai yra e-shope tarkime? Cia i muitine skambint ar is kur zinot? tarkime brandai butu Jack&Jones, lacoste ir t.t? Gal imanoma pas pacius gamintojus kazkur rasti taisykles?

manau šitas - http://www.nlzva.lt/docs/doc_13.pdf + http://www.lpt.lt/duk/lpk/ ? :)

http://www.kilobaitas.lt/Nesiojamieji/Asus/ASUS_X550LB_/_15,6_HD_/_Intel/X550LB-XO023D/CatalogStoreDetail.aspx?CatID=PL_409&ID=535616

Tikrai ne pirma :D

Na aš tai ten ne muzikos važiuoju pasiklausyt, taip kad nelabai man skirtumas yra kokia ta programa :(

https://www.mokejimai.lt/mokejimu_internetu_komisiniai_mokesciai.html

Pavidoliai gonna pavid

Ko tik nesugalvos lietuviai, kad uždirbt svarų :D

http://www.part.lt/img/e026fec91c5b071ebf3f876477aff106996.jpg
 
Tarp kitko

Niekšai jūs, kam jaunuolį taip smarkiai įskaudinot?!

Uždarbyje nuo 2009 metų, mažai rašau, daug skaitau, domiuosi visomis temomis.
Verslininku saves nelaikau ir nepristatinėju, bet bent jau direktorių krūvos ant kupros neturiu :) Nekenčiu kai negaliu savarankiškai planuotis savo dienotvarkės, mėnesiotvarkės, metotvarkės (pastaruosius du - pats sugalvojau :) )
Vadinu save labiau žemdirbiu nei verslininku.
Auginu avis (romanovai, bene skaniausia ėriena), draugauju su bitėmis (keliasdešimt šeimų banda), auginu vaistažoles, taip pat turiu ir porą ekologiškos produkcijos parduotuvių , vieną tos pačios produkcijos el. parduotuvę ir daug daug planų :) Kas jų neturi...
Barzda jau žyla (kirtis ant "y"), tad jaunimui galiu pasakyti - jei turite kryptį, tai ir eikit ta kryptim, nesiblaškykit, nugriūsit - kelkitės ir eikit. Praėjau visokių kelių, 2000-2004 užsiiminėjau antrinėmis žaliavomis, sekė sėkmė, paskui nesėkmė, užsidarius verslui dirbau "stroikėse", 2007-2010 ragavau emigranto "pyragų", 2010 grįžau (milijonų neparsivežiau), bet susikaupiau ties ta sritimi kuri miela ir dirbu.
Svarbu - pradėdami verslą nesitikėkit greitų, lengvų pinigų. Gal pasirodysiu koks tai senamadiškas, bet įdirbis ir tikri pinigai ateina su tik laiku. To reikia siekti. Greiti, ir juo labiau, nevisai švarūs pinigai - laimės neatneš. Tik bėdas.
Reziumuojant parašysiu - minime Lietuvos ES dešimtmetį - mūsų galimybių dešimtmetį. Džiaukimės tuo, didžiuokimės tuo, ir naudokimės tuo. Siekite savo tikslų!