batuotasis

Sveiki,
 
šį kartą trumpai žvilgtelkim į tinklinį marketingą ir kas tai per daiktas.
 
Kartas nuo karto forume vis atsiranda koks nors jaunuolis perplautom smegenim siūlantis "dirbti sau" ir turėti savo "nuosavą verslą" ir "pasiekti finansinę nepriklausomybę" ir kalbantis kitokias panašias populistines šūdmalystes.
 
Kas yra tinklinis marketingas?
 
Tai yra paprasčiausias affiliate(partnerių) bizniukas, kuriame jūs parduodate kitiems įvairių įmonių produkciją už tai gaudami procentus nuo tos prekės.
 
Kad būtų kuo mažiau nesupratusių mano minties, leiskit patikslinsiu:
 
Tinklinis marketingas pats savaime yra labai panašus į niekuo dėtą ir kuo puikiausią affiliate verslą. Tačiau jo (Tinklinio Marketingo) ypatinga savybė yra ta, kad jūs čia rekomenduojate savo draugus ir pažįstamus, dėl to jums teks prarast savigarbą ir juos kalbint. O jeigu ne juos, tai kiekvieną naujai sutiktą žmogų ankščiau ar vėliau bandyt užverbuot, nes kitaip nieko neuždirbsi.
 
Ar galima iš to uždirbti?
 
Žinoma galima, tam reikės tik: prarasti savigarbą, nuolat verbuoti savo draugus, kad šie dirbtų jums ir "susikurtų pasyvių pajamų šaltinį" ir įsivaizduoti, kad esate didelės kompanijos "marketingistai".
 
Kokia yra realybė?
 
Būsite plaktukais, pjūklais ir kitokiais įrankiais firmoms uždirbantys pinigus, bet galvosit, kad esat brigados viršininkai ir kuriat savo "pasyvių pajamų šaltinį" bei nuolat vykstate į "verslo susitikimus". Realiai jūs negausit nieko, tol, kol nepadarysit pardavimo - t.y neuždirbsit pinigų pirma kažkam kitam, o tada gausit savo kruopų.
 
Kodėl tai nėra marketingas? (straipsnio esmė)
 
Tai yra viena iš galimų marketingo įrankių, tačiau tai produkto gamintojų marketingo įrankis, ne jūsų. Kiekvienas tuo užsiimantis yra eilinis pardavėjas-kasininkas per laiką kartais pakylantis iki vadybininko. Todėl gražiai prašau jūsų, nustokit teršt marketingo sąvoką su savo "verslo susitkimais" ir "pasyviom pajamom", geriau telefonais fotkinkit jūrą bei saulėlydžius ir vadinkit save profesionaliais fotografais.
 
Kodėl tai prastas biznis?
Todėl, kad jis nėra vertas jūsų laiko (palygint su tuo, ką galit pasiekt). Taip, uždirbti galima, bet galima dolerį per mėnesį ir iš bux'ų susirinkti. Jei jau norit būt pardavėjais-kasininkais ir vadintis marketingistais, užsiimkit perku-parduodu veikla, čia bent
smegenis reikės pajudint, ką laudžiai galėtumėt pasiūlyt ir pelno procentai kiek didesni, beto yra realių šansų, kad verslu taps.
 
Taigi, jei turit savo mėgstamą firmą (ar kelias) ir jos siūlo partnerystės programas, tai užsiminkit to ieškančiam draugui, kad štai, gali išmėgint tokį ir tokį produktą, 10lt papildomų į kišenę dar niekam nepakenkė. Bet jei kišat tas savo nesąmones kiekvienam kaip sena davatka ir galvojat, kad marketingistais esat ir kuriat savo verslą, na... tai laikas sugrįžt į žemę :)
 
O jeigu vistiek labai labai norit užsiimt šituo verslu, tai bent jau įmones susiraskit normalias, kad ir statybų pavyzdžiui, kur uždirbama mėnesio alga nuo vieno parduoto projekto. Bėkit tolyn nuo tos buitinės/kosmetinės smulkmės.
 
Justinas

asmeniskai nedirbu su Lietuviais, del tokio poziurio. ir uz logo dizainus gaunu daugiau nei 500 lt:) Ir kaip suprantu jei esi lietuvis, tai nuvertink save. Cia gal toks nacionalinis bruozas:) o lygiant uzdarbio dizainerius ir uzsienio palyginimui http://logopond.com/members/profile/showcase/17896 . Nors nereikia ziureti toliau, yra save gerbianciu dizaineriu ir lietuvoje, kurie vertina savo darba http://www.logo4u.lt/ (kainos ir salygos)Ir isvis gal baikim tyciotis, nes visiem reikia moketi mokescius, reikia pavalgyti, apsirengti ir pasilinksminti:)

Kas yra logotipas, koks jis turi būti?
Logotipas – svarbiausias bet kurios įmonės firminis elementas. Tai įmonės veidas ir simbolis, perteiktas grafiškai.
 
Nereikia manyti kad logotipas – viso labo nedidelis paveikslėlis, kadangi geras logotipas yra kur kas daugiau nei tiesiog iliustracija. Geras logotipas yra konceptualus, stilizuotas, išmąstytas, originalus, įsimintinas, įskaitomas, turintis teisingą emocinį krūvį ir t.t.
 
Profesionalaus logotipo kūrimo procesas turi panašumų su šiuo kinų anekdotu:
„Dailininkai, europietis ir kinas, gavo užduotį - per tris dienas nupiešti antį. Europietis nuėjo prie ežero ir dvi dienas piešė vienos anties eskizus, kol pagaliau trečią dieną nutapė detalų jos portretą. Kinas pusantros dienos sėdėjo ant suolelio prie ežero ir stebėjo jame plaukiojančias antis. Po to jis sugrįžo į studiją ir per likusį laiką nutapė savo paveikslą, kuriame pavaizdavo tai, kaip jis pajautė visų stebėtų ančių „chi" energiją.”
Taip yra todėl, kad geras logotipas pirmiausia turi būti išmąstytas, tik po to – sukurtas.
 
Klausimai, kurių negalima neužduoti klientui
Dizaineris, imdamasis kurti naują įmonės veidą – jos firmos stilių, pirmiausia užduos užsakovui klausimų, kurie padės suprasti:
- kas yra įmonė,
- kokios yra jos klientų tikslinės grupės,
- kaip įmonė nori save pozicionuoti,
- kokia savybė ar emocija yra svarbiausia ir t.t.
Logotipas gali būti solidus arba jaunatviškas, simbolizuojantis stabilumą, patikimumą, arba inovatyvumą, veržlumą, konservatyvus arba šiuolaikiškas – ir tai tik keletas pavyzdžių.
 
Dar apie gerą ir blogą logotipus
Be abejo, labai svarbus dalykas yra originalumas. Kaip žmogus pasijunta nejaukiai, susitikęs lygiai taip pat apsirengusį kitą žmogų – taip tik dar stipriau nejaukiai galima pasijusti atradus, kad tokių logotipų koks puikuojasi ant jūsų vizitinių kortelių – yra daugybė. Geras logotipas – unikalus logotipas – atspindintis būtent Jūsų įmonės vertybes, stiprybes ir stilių.
 
Egzistuoja daugybė niuansų, kurie labai svarbūs logotipo kūrimo procese, nes sukuria emocinį krūvį, nuotaiką, kurie vienodai veikia žmones visame pasaulyje. Logotipas gali būti „griūnantis, krentantis, nestabilus“ – jeigu jo kompozicinis sprendimas neteisingas, o tai, savaime suprantama, kels neigiamas emocijas, nors paprastas žmogus negalės pasakyti kodėl taip yra. Būtent todėl logotipą turėtų kurti profesionalas, gerai išmanantis kompoziciją ir logotipų kūrimo meną.
 
Spalvos yra dar vienas, bet ne mažiau svarbus dalykas. Kiekviena spalva turi savo prasmę, kuri gali skirtis skirtingose šalyse. Geras dizaineris išmano spalvotyrą, žino kurios spalvos tarpusavyje dera, o kurios – nedera, bei žino tų spalvų simboliką ir prasmę. Jeigu jums reikalingas jaunatviškas, veržlus ir inovatyvus logotipas – geras dizaineris niekada nepasiūlys jo mėlynos ar violetinės spalvos – nes jų reikšmė priešinga – stabilumas, pasitikėjimas, ištikimybė, saugumas, dvasingumas.
 
Visas logotipas – šriftas, grafinis ženklas, kompozicija, spalva – turi būti sustyguota ir suderinta. Jokių atsitiktinumų, kaip „mėgstamiausia mano spalva oranžinė“ profesionaliame logotipe nebus – viskas prasminga ir logiška, o kartu – kūrybinga ir originalu.
 
Taigi kuriant logotipą svarbiausias vertinimo kriterijus negali būti laikas. Svarbiau yra dizainerio „know how“, jo kūrybiškumas, sugebėjimas įsiklausyti, analizuoti ir galiausiai – jo gebėjimas naudotis dizainerio įrankiais – pradedant pieštuku, ir baigiant kompiuterinėmis programomis.
 
Kaip aš kuriu logotipą
Po to, kai jau išsiaiškinu kaip įmonė nori save pozicionuoti, kokiai tikslinei grupei taikomas ženklas, kokį emocinį krūvį jis turi sukelti:
 
1. Atlieku „analogų analizę“ – apžiūriu panašia veikla užsiimančių įmonių logotipus, analizuoju – kurie vykę, kurie – nevykę ir kodėl jie tokie.
2. Kai analogų labai daug, visų apžiūrėti nebūtina, svarbu susidaryti įspūdį apie įmonės konkurentus.
3. Sekantis etapas – idėjos generavimas. Kokia forma, gyvūnas, objektas tinkamiausiai atspindėtų šios įmonės veiklą, tikslus?
4. Kartais 3 punkto nereikia, nes klientas labai konkrečiai pasako, kad nori matyti logotipe, pavyzdžiui, dramblį. Apžiūriu dramblio nuotraukas, piešinius – kartais internete, rečiau – knygose.
5. Objekto stilizacija – kartais tiesiog eskizuoju ant popieriaus lapo, kartais – iškart kompiuteryje. Dramblys neturi būti pernelyg detalus ir smulkus, tačiau turi atspindėti pagrindines dramblio savybes, kad vis dar būtų dramblys. Straublys svarbiau už kojas. Be to – dramblys drambliui nelygus, pagal įmonės aprašymą bei tikslinę grupę tai gali būti solidus, rimtas dramblys, arba mažas linksmas animacinis drambliukas.
6. Pasirinktos stilizacijos (dažniausiai kelių) tobulinimas, šrifto derinimas.
7. Spalvų įvedimas – nepamirštam spalvotyros ir įmonės aprašymo! Mėlyna gali gražiai atrodyti, bet jeigu prašoma energingo ir jaunatviško ženklo – ji netinka.
8. Pradinių versijų siuntimas klientui, derinimas, korekcijos, pardavimas.
 
Sėkmės!
© twea. 2010
 
P.S. tai mano nuomone ir patirtimi paremtas straipsnis, kitas dizaineris gali turėti savo pastabų, naudingų patarimų, todėl papildymai yra laukiami ir sveikintini. :)

Argi ne puiku butu, relanium, jeigu visi programuotojai dirbtu uz suma, reikalinga apmoketi vienerius pietus McDonalde? Juk daugiau zmogui, kuris pagal populiaria nuomone, per dienas kiurkso prie kompiuterio, istiesu ir nereikia, ane? :) Pigiau galima rasti visada, ypac kai ieskotis yra galimybe internete. $10 uz darbo diena yra idealus atlygis gana kompetetingam Indijos programeriui, kai tuo tarpu lietuviu tarpe nebent tevu islaikomas paauglys sutiks uz tiek kazka daryti - paprasciausiai del to, kad suma tokia juokinga Lietuvos mastu, jog vargiai pietus pavalgysi uz tiek. Zinoma dar visada bus skurdziu, kurie sutiks daryti viska uz bet kiek - svarbu kad tik gautu uzsakyma. Negalima ju aisku smerkti - zmones bando isgyvent - bet cia greiciau isimtis, o ne taisykle.
 
Kitas aspektas - nesi pasaulio bamba. Tai, jog kazkas atsisake tau kazka daryt pigiai, toli grazu nereiskia, kad jis pasirenka sedejima be darbo. Tai tereiskia, kad toks uzmokestis jo netenkina. O tam priezasciu gali buti N. Pvz as dirbantis darba, papildomu uzsakymu imciau nebent jei pasiulytu minimum po 40lt/val. Kodel? Todel kad as verciau turiningai praleisiu vakara su mergina/draugais, nei kad kaitinsiu smegenis dar ir virsvalandzius uz zymiai mazesni atlygi. Kai pinigai rimti - tada ir svarstai, kas tuo atveju svarbiau.
 
Vienok klausimas tau kaip verslininkui - ar mazintum kaina is idejos, jeigu nei konkurencija, nei paklausa to neverstu daryt?

Nebūtina lyginti programuotojo įkainių su šalies kurioje jis randasi pragyvenimo lygiu. Po to kai iš JAV persikėliau į Lietuvą, man nei vienas klientas nepasakė, kad mokės mažiau, nes dabar gyvenu šalyje kur mažesnis pragyvenimo lygis. Atvirkščiai, pastovūs klientai žino, kad kartą į 1-2 metus įkainiai kyla, nes programuotojas metams einant tobulėja.
 
Manau darai klaidą nešnekėdamas su programuotojais kurie paklausia apie biudžetą. Tą pažią problemą (užduotį) galima išspręsti įvairiais būdais, žinant biudžeto dydį pagal savo įkainius programuotojas gali parašyti optimaliausią pasiūlymą (proposal).
 
Suprantu tavo kaip kliento požiūrį, bet iš mano asmeninės patirties, klientas ieškantis pigiausio pasiūlymo yra pats sunkiausias ir manau tą patvirtintu kiekvienas bent keletą metų full-time pradirbęs freelanceris. Geri klientai nesivaiko naujo/pigesnio programuotojo kiekvieną kartą kai atsiranda naujas projektas ;)