radianas

"Tas, kuris klausia, yra kvailys penkioms minutėms, bet tas, kuris nepaklausia, lieka kvailiu amžinai"
 
Sita, pamenu, skatindavo manes daug ko mokytoju klausti per pamokas. LIUKS.

Jeigu bijai – nedaryk, jeigu darai – nebijok.

Liūdniausias dabartinio gyvenimo aspektas yra tai, kad mokslas įgyja žinių greičiau, nei visuomenė įgauna išminties.
Autorius: Isaac Asimov
 
 
Dirbame tam, kad gyventi, o ne tam, kad dirbti
 
 
Aš domiuosi ateitimi, nes ten ruošiuosi praleisti likusią savo gyvenimo dalį.
Autorius: Charles Kettering

Mirtis - garantuota. Gyvenimas - ne.
 
p.s. teisingesnes citatos nesu girdejes..
 
Dar viena nebloga:
Viskas gyvenime yra s udas, isskyrus myzalus..
 
Dar...
Kuo ilgiau gyveni, tuo daugiau kainuoja..

"Neverta kalbėti su žmogumi, kuris, siekdamas Teisingo kelio, gėdijasi prastų savo drabužių ir paprasto maisto" Konfucijus

Manau, kad kiekvienas iš mūsų turi bent kelias mėgstamiausias/įsimintinas citatas, kurios formuoja mūsų charakterį, tad dalinamės :-)
 

 
Better to die of thirst than drink from the cup of mediocrity. ~ Stella Artois
 
Only those who will risk going too far can possibly find out how far one can go. ~ T. S. Elliot
 
You gain strength, courage and confidence by every experience in which you really stop to look fear in the face... You must do the thing you think you cannot do. ~ Eleanor Roosevelt
 
History will be kind to me for I intend to write it. ~ Winston Churchill
 
The day I stop pushing myself to the limit is the day I'm dead. ~ Personal
 
You miss 100 percent of the shots you never take. ~ Wayne Gretzky
 
The brave may not live forever, but the cautious do not live at all. ~ Princess Diaries
 
One day your life will flash before your eyes. Make sure it's worth watching. ~ Gerard Way
 
Never regret anything, because at one time it was exactly what you wanted. ~ Unknown
 
It's kind of fun to do the impossible. ~ Walt Disney
 
Formal education will make you a living; self-education will make you a fortune. ~ Jim Rohn
 
The average man doesn't wish to be told that it is a bull or a bear market. What he desires is to be told specifically which particular stock to buy or sell. He wants to get something for nothing. He does not wish to work. He doesn't even wish to have to think. ~ Jesse Livermore
 
The person who risks nothing, does nothing, has nothing, is nothing, and becomes nothing. He may avoid suffering and sorrow, but he simply cannot learn and feel and change and grow and love and live. ~ Leo F. Buscaglia
 
Žmogus gimsta ne tam, kad išnyktų kaip nežinoma dulkė. Žmogus gimsta tam, kad paliktų pėdsaką žemėje, kitų žmonių mintyse. ~ V.Suchomlinskas
 
Watch your thoughts, for they become words. Watch your words, for they become actions. Watch your actions, for they become habits. Watch your habits, for they become character. Watch your character, for it becomes your destiny. ~ Lao-Tze
 
Circumstances do not determine a man, they reveal him. ~ James Allen
 

 
Knygų freak'ams
 
To sit alone in the lamplight with a book spread out before you, and hold intimate converse with men of unseen generations - such is a pleasure beyond compare. ~Kenko Yoshida
 
It is what you read when you don't have to that determines what you will be when you can't help it. ~Oscar Wilde
 
The worth of a book is to be measured by what you can carry away from it. ~James Bryce
 
Books can be dangerous. The best ones should be labeled "This could change your life." ~Helen Exley
 
When you reread a classic you do not see more in the book than you did before; you see more in you than was there before. ~Clifton Fadiman

dar del paulausko abejojau, visgi dekanidze nuteise, nelengva buvo turbut, bet po sito video tai nelabai.
puteikis tai man patinka del to, kad plesosi, iesko teisybiu visokiu, biski vandeni padrumscia, gak tiktu i kokius seimo pirmininkus.
zuoko man uztenka rubikonu, trinkeliu, tanko, populizmo ir issisukinejimo nuo tiesaus atsakymo ir atsakomybes.
kitu nepazistu.
lieka grybauskaite gal, jei sumanysiu balsuot po 20 metu pertraukos

Sveiki, seniai turiu minti pakurt diskusiju foruma tam tikra tema. Jis butu skirtas tik Lietuvai, kadangi ir taip jis butu gan platus ir didelis. Ir pries pradedant mane domina ar is diskudiju forumo galima susigeneruoti kokias nors pajamas? Turint omeny, kad jis didelis, daug nariu ir online didelis, tarkim kaip sis forumas, kad isivaizduot numatoma forunmo dydi.uzsienio forunuose skaiciau forumu savininku mintis neva neapsimoka, vos save islaiko arba minusas. Kiti raso, kad geras pelnas. Kaip yra istikruju, cia aisku priklauso ir nuo sumanumo kaip uzdirbti. ir kalbu apie pelna ne is karto bebejo, o ilguoju laikotarpiu. Mano tikslas butu per menesi minimum 1500-2000 lt, tam, kad bent tureti minimalias pajamas pragyventi ir butu galima iseiti is reguliaraus darbo, tureti daugiau laisvo laiko uzsiimti kitu ideju igyvendinimui. Kaip manot tai realu ar sunkiai tiketina, kad pavyks?

Jei turi idėją, tai ją ir įgyvendink. Rašai kad esi fanas, tai gal tada tas uždarbis nevisai pirmoje vietoje.
Lietuvoje yra forumų generuojančių ir labai dideles pajamas, aišku dauguma veikia tik iš idėjos.
Nepabandęs nesužinosi, kiek galima uždirbti.

Q&A bei socialiniai tinklai.
"Vienas didelis ir kokybiskas" - jokios perspektyvos. Absoliuciai. Cia, aisku, mano nuomone. Jei specializuotas, tokiems manjakams kaip zvejai, sodininkai, ir pan. tai dar-dar.

Ką tik pagautas perliukas facebooke. Patys prisidavė :)
 

Tikrai ne.
Tačiau tai jau yra tiesioginis drabstymasis purvais. jei jau netyčia toks prezidentas būtų išrinktas, tai turėtų būti išrinktas dėl savo asmeninių sugebėjimų ir požiūrio į valstybės valdymą, o ne apipilant konkurentus purvais.
Na, bet čia jau tokie darbo partijos taikomi rusiški metodai.

Sveiki.
 
Siulau nemokamai talpinti straipsnius i http://www.wyrok.eu
 
PageRank - 1
Page Authority - 31
Domain Authority - 18
mozRank - 3.87
 
Reikalavimai straipsniams -> http://www.wyrok.eu/seo-straipsniu-reikalavimai/
 
Registracija -> http://goo.gl/3H5Npy

Bediskutuojant Twitteryje, į galvą šovė tokia mintis, kad Lietuvoje nesu matęs projekto, kur surašyti visi objektai sportui - stadionai, krepšinio aikštelės, teniso kortai, salės kurias galima išnuomoti ir panašiai. O poreikis manau tikrai yra.
 
Taigi, kaip buvo diskutuota temoje Idėjų turgus - dovanoju idėją, kas norit ir turit laiko užsiimkit.
 
Net ir domenas yra laisvas patrauklus - kursportuoti.lt :)

1. Kai kalbame apie Holokaustą, kokį laikotarpį turime omenyje?
 
Holokaustas (taip įvardijamas kaip žydų naikinimas), apima laikotarpį nuo 1933 m. sausio 30 d., kai Hitleris tapo Vokietijos kancleriu, iki 1945 gegužės 8 d., Antrojo pasaulio karo pabaigos Europoje. Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios Vokietijoje buvo įgyvendinama rasistinė, diskriminacinė ir teroro politika žydų atžvilgiu. 1939 m. rugsėjo mėn. pradėtos okupuotos Lenkijos žydų žudynės ir telkimas getuose. Tragiškiausias Holokausto laikotarpis truko ketverius metus – nuo 1941 m. birželio iki 1945 m. gegužės mėn., kai buvo vykdomos visuotinės žydų žudynės.
 
2. Kiek žydų buvo nužudyta per Holokaustą?
 
Tikslų aukų skaičių nustatyti yra neįmanoma. Apytikslė statistika teigia, jog buvo nužudyta buvo 5860 000 žydų tautybės žmonių. Dauguma institucijų pripažįsta, jog Holokausto metu žuvo apie 6 milijonai žydų.
 
3. Kiek ne žydų tautybės civilių gyventojų buvo nužudyta Antrojo pasaulinio karo metu?
 
Kadangi nustatyti tikslų skaičių yra neįmanoma, pripažįstama, jog šis skaičius yra artimas 5 milijonams. Naciai yra jų talkininkai persekiojo ir žudė šias etnines ir socialines grupes: čigonus, serbus, Lenkijos inteligentus, įvairių tautybių rezistencijos kovotojus, vokiečius, kritikavusius nacizmą, homoseksualus, neįgalius, Jahovos liudytojus ir asocialius asmenis (elgetas, valkatas ir klajojančius prekeivius).
 
4. Kokios žydų bendruomenės patyrė netektis Holokausto metu?
 
Kiekviena žydų bendruomenė okupuotoje Europoje patyrė netekčių. Žydų bendruomenės Šiaurės Afrikoje buvo persekiojamos, tačiau tose šalyse žydai nebuvo nei deportuojami į mirties stovyklas, nei sistemiškai žudomi.
 
5. Kiek kiekvienos nacių valdomos ar okupuotos šalies žydų buvo nužudyta (pvz.: kelios dešimtys tūkstančių Lietuvos žydų žuvo Vokietijos, Estijos ir Latvijos lageriuose arba Lenkijoje buvusiose mirties stovyklose) ir kokią dalį prieškario žydų gyventojų jie sudarė?
 
(Šaltinis: Encyclopedia of the Holocaust)
 
Lenkija 3.000.000 90.9 proc.
 
SSRS 1.100.000 36.4 proc.
 
Vengrija 569.000 69.0 proc.
 
Rumunija 287.000 47.1 proc.
 
Lietuva 143.000 85.1 proc.
 
Vokietija 141.500 25.0 proc.
 
Olandija 100.000 71.4 proc.
 
Bohemija/Moravija 78.150 66.1 proc.
 
Prancūzija 77.320 22.1 proc.
 
Latvija 71.500 78.1 proc.
 
Slovakija 71.000 79.8 proc.
 
Graikija 67.000 86.6 proc.
 
Jugoslavija 63.300 81.2 proc.
 
Austrija 50.000 27 proc.
 
Belgija 28.900 44 proc.
 
Italija 7.680 17.3 proc.
 
Estija 2.000 44.4 proc.
 
Liuksemburgas 1.950 55.7 proc.
 
Norvegija 762 44.8 proc.
 
Danija 60 0.7 proc.
 
Suomija 7 03 proc.
 
Bulgarija 0 0.0 proc.
 
6. Kas yra mirties stovykla? Kiek jų buvo ir kur?
 
Mirties (arba masinio žudymo) stovykla yra koncentracijos stovykla, kurioje veikė specialiai įrengta žudymo sistema. Veikė šešios tokios stovyklos: Aušvico-Birkenau (Osvencimo), Belzeco (Belžeco - liet.k.), Chelmno, Maidaneko, Sobiboro, Treblinkos. Visos jos buvo okupuotoje Lenkijoje.
 
7. Ką reiškia terminas „galutinis sprendimas" ir kokia jo kilmė?
 
Terminas „galutinis sprendimas“ (Endl''sung) reiškia Vokietijos planą išnaikinti (t.y. išžudyti) visus Europos žydus – 11 mln. žmonų. Šis terminas buvo pavartotas Vanzė (Wannsee) (Vokietija) konferencijoje, vykusioje 1942 m. sausio 20 d., kur tuometiniai aukščiausi Vokietijos pareigūnai aptarė šio plano įgyvendinimą.
 
8. Kada prasidėjo „galutinio sprendimo“ vykdymas?
 
Jau pirmaisiais Trečiojo reicho gyvavimo metais naciai išžudė dešimtis žydų, arba jie mirė dėl tiesiogiai žydams taikytų diskriminacinių priemonių poveikio. Bet dauguma buvo priversti emigruoti iš Vokietijos ir jos užgrobtų teritorijų. 1939 m. rugsėjo–spalio mėn. okupuotoje Lenkijoje buvo nužudyta 5 tūkst. žydų, o likusius pradėta telkti getuose. Tačiau sistemingas žydų žudymas prasidėjo tik 1941 m. birželį Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą. „Galutinis sprendimas“ buvo pradėtas vykdyti 1942 m. kovo mėn. masiškai mirties stovyklose naikinant Lenkijos žydus.
 
9. Kaip vokiečiai apibūdino, kas yra žydas?
 
1935 m. lapkričio 14 d. naciai paskelbė dokumentą, kuriame pateikiamas žydo apibrėžimas:
 
žydas – tai asmuo, kurio trys seneliai yra žydai;
 
žydas – tai asmuo, kurio du seneliai yra žydai ir priklausė žydų religinei bendruomenei iki 1935 m. rugsėjo 15 arba buvo į ją priimtas vėliau;
 
žydas – tai asmuo, kuris turėjo du senelius žydus ir buvo vedęs žydę ar buvo ištekėjusi už žydo arba vedė/ištekėjo po 1935 m. rugsėjo 15 d.;
 
žydas – tai asmuo, gimęs anksčiau išvardintose šeimose po 1935 m. rugsėjo 15 d. arba jei jis buvo gimęs po 1936 m. liepos 31 d. dėl nesantuokinių santykių su žydu.
 
10. Kaip vokiečiai elgėsi su tais, kurie turėjo žydiško kraujo, bet nebuvo klasifikuojami kaip žydai?
 
Asmenys, kurie nebuvo klasifikuojami kaip žydai, tačiau turėjo žydiško kraujo (kurie turėjo vieną ketvirtadalį ar pusę žydiško kraujo, bet neturėjo nei žydo sutuoktinio, nei žydų religinės bendruomenės nario statuso), buvo vadinami mišrūnais (Mischlinge) ir skirstomi į dvi grupes:
 
• Pirmojo laipsnio mišrūnai – tie, kurių du iš senelių buvo žydai;
 
• Antrojo laipsnio mišrūnai – tie, kurių vienas iš senelių buvo žydas.
 
Mišrūnai negalėjo būti nacių partijos ar kitų jos organizacijų (SS, SA) nariais. Nors jie galėjo tarnauti Vokietijos armijoje, tačiau jiems negalėjo būti suteiktas karininkų laipsnis. Jiems taip pat buvo uždrausta dirbti valstybės tarnyboje bei dirbti tam tikrose profesijose. (Tačiau individualiais atvejais mišrūnams tam tikroms aplinkybėms būdavo taikomos išimtys.) Nacių pareigūnai svarstė planus sterilizuoti mišrūnus, tačiau tai niekada nebuvo padaryta. Antrojo pasaulinio karo metu pirmojo laipsnio mišrūnai buvo kalinami koncentracijos stovyklose arba deportuoti į mirties stovyklas.
 
11. Kokios buvo pirmosios priemonės, kurių naciai ėmėsi prieš žydus?
 
– 1933 m. balandžio 1 d. naciai paskelbė žydų parduotuvių ir kitokių žydų verslų boikotą;
 
– 1933 m. balandžio 7 d. buvo išleistas įstatymas dėl Valstybės tarnybos, kuriuo valstybės tarnybose buvo draudžiama dirbti ne arijų rasės žmonėms. Iš pradžių išimtys buvo taikomos tiems, kurie valstybės tarnyboje dirbo nuo 1914 m. rugpjūčio, taip pat Pirmojo pasaulinio karo veteranams ir tiems, kurių tėvai ar sūnūs žuvo kovodami už Vokietiją ar jo sąjungininkes.
 
– 1933 m. balandžio 7 d. išleistas įstatymas draudžiantis ne arijų rasės žmonėms dirbti teisinį darbą ar įgyti teisininko profesiją.
 
– 1933 m. balandžio 22 d. buvo išleistas dekretas dėl gydymo paslaugų asmenims, kuriuo gydymo išlaidos nebuvo kompensuojamos asmenims, kurie konsultuodavosi pas ne arijų rasės gydytojus.
 
– 1933 m. balandžio 25 d. išleistas įstatymas, ribojantis žydų vaikų priėmimą į Vokietijos mokyklas.
 
12. Kada buvo įsteigta pirmoji koncentracijos stovykla ir kas buvo pirmieji jos kaliniai?
 
Pirmoji koncentracijos stovykla buvo atidaryta 1933 m. kovo 22 d. Dachau. Pirmieji jos kaliniai buvo politiniai kaliniai (komunistai ir socialdemokratai), recidyvistai, homoseksualai, Jehovos liudytojai ir asocialūs asmenys (elgetos, klajojantys prekeiviai, valkatos). Kitos nacių laikytos problematiškomis grupės buvo žydų tautybės žurnalistai, rašytojai, teisininkai, pramoninkai ir politikai.
 
13. Kokias žmonių grupes naciai laikė valstybės priešais ir juos persekiojo?
 
Trečiojo Reicho priešais buvo laikomi ir persekiojami žydai, čigonai, socialdemokratai ir kiti politiniai oponentai, Jahovos liudytojai, homoseksualai, recidyvistai ir asocialūs asmenys (elgetos, klajojantys prekeiviai, valkatos)
 
14. Ar skyrėsi nacių vykdytas žydų persekiojimas nuo kitų grupių,kurias laikė Trečiojo Reicho priešais, persekiojimo?
 
Žydai ir čigonai buvo vienintelės grupės, kurias naciai sistemingai naikino. Išvengti nacių paskelbto mirties nuosprendžio žydai galėjo tik pabėgdami iš nacių valdomos Europos. Pagal nacių planą visi žydai iki vieno turėjo būti sunaikinti. Tuo tarpu kitų nusikaltėlių ar Trečiojo Reicho priešų šeimos paprastai nebuvo laikomos atsakingomis. T.y., jeigu vienas asmuo buvo sunaikinamas arba išsiunčiamas į koncentracijos stovyklą, tai nereiškė, jog ir kitiems jo šeimos nariams grėsė toks pats likimas. Be to, daugumoje atvejų, asmenys buvo priskiriami nacizmo priešams dėl tam tikrų savo veiksmų ar politinių nuostatų, t.y. veiksmų ar požiūrių, kurie galėjo būti pakeisti. Tuo tarpu žydai ir čigonai priešais buvo laikomi vien dėl rasinės kilmės, kurios negalėjo pakeisti.
 
15. Kodėl būtent žydai buvo pasmerkti visiškam sunaikinimui?
 
Nacių išskirtinės neapykantos žydams paaiškinimas glūdi jų pasaulėžiūroje, kurioje istorija buvo suvokiama kaip rasių kova. Jie laikė žydus rase, kurios tikslas buvo dominuoti pasaulyje, ir dėl to jie trukdė arijų rasei dominuoti. Naciai tikėjo, kad visa istorija – tai rasių kova, kurios kulminacija turėjo būti aukštesniosios arijų rasės triumfas. Todėl jie laikė savo pareiga išnaikinti žydus, kurie kėlė grėsmę. Be to, jų manymu, jau vien žydiška kilmė juos darė nusikaltėliais, kurie niekada negalės būti reabilituoti, ir todėl jie buvo beviltiškai korumpuota žemesnioji rasė. Be abejo, prie nacių neapykantos žydams ir iškreipto suvokimo apie žydus prisidėjo ir kiti veiksniai. Visų pirma, tai - šimtametes tradicijas turintis krikščioniškasis antisemitizmas, kuris formavo neigiamą žydo kaip Kristaus žudiko, velnio bendrininko, užsiimančio magija ir burtais, stereotipą. Svarbus buvo politinis antisemitizmas, gyvavęs XIX a. pab. –XX a. pirmoje pusėje, kuris žydus laikė grėsme egzistuojančiai visuomenės tvarkai. Šie veiksniai suformavo nacių nuostatą apie žydus, kurios reikia persekioti ir visiškai sunaikinti.
 
16. Ar visi vokiečiai rėmė Hitlerio planą persekioti žydus?
 
Nors ne visi Vokietijos gyventojai pritarė Hitlerio vykdomai žydų persekiojimo politikai, nėra jokių įrodymų apie plataus mąsto protestą. Buvo vokiečių, kurie ignoravo 1933 m. balandžio 1 d. boikotą ir specialiai pirko žydų parduotuvėse bei padėjo žydams pabėgti ir pasislėpti. Tačiau tokių buvo labai mažai. Kai kada netgi Hitlerio oponentai pritarė antižydiškai politikai. Dvasininkijos tarpe taip pat buvo įvairių nuostatų. Vienus dvasininkus naciai deportuodavo į koncentracijos stovyklas už atsisakymą bendradarbiauti vykdant antisemitinę politiką, pavyzdžiui Berlyno vyskupą Bernhardą Lichtenbergą, kuris kasdien viešai melsdavosi už žydus. Kiti, kurių buvo dauguma, laikėsi nacių nurodymų dėl Vokietijos žydų ir atvirai neprotestavo.
 
17. Ar sąjungininkai ir kiti laisvojo pasaulio žmonės žinojo apie įvykius Europoje?
 
Visą veiklą iki „galutinio sprendimo“ naciai vykdė viešai ir nušviesdavo spaudoje. Užsienio korespondentai komentavo visus antisemitinius veiksmus, kurie prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo vykdomi Vokietijoje, Austrijoje ir Čekoslovakijoje. Prasidėjus karui informaciją gauti buvo daug sunkiau, nepaisant to, pranešimai apie žydų likimą buvo spausdinami. Nors naciai viešai neskelbė apie „galutinį sprendimą“ ir vykdomą politiką, nepraėjus metams nuo sisteminio žydų naikinimopradžios, pakankamai detali informacija pradėjo skverbtis į Vakarus. Pirmąjį pranešimą apie masinį žydų žudymą Vakarams nusiuntė Lenkijos Bundas (žydų socialistų politinė organizacija), kuris pasiekė Angliją 1942 m. pavasarį. Nors tokie pranešimai nebuvo išsamūs ir tikslūs, sąjungininkai gana anksti sužinojo žinojo apie Vokietijoje vykdomą politiką žydų atžvilgiu.
 
18. Kokios politikos žydų atžvilgiu laikėsi Vokietijos sąjungininkės Japonija ir Italija?
 
Japonija ir Italija, Vokietijos sąjungininkės Antrajame pasauliniame kare, nebendradarbiavo, įgyvendinant „galutinį sprendimą“. Nors spaudžiant Vokietijai, Italijoje ir buvo priimti žydus diskriminuojantys įstatymai, Musolinio vyriausybė atsisakė vykdyti „galutinio sprendimo“ planą ir kategoriškai atsisakė deportuoti iš šalies žydus. Be to, okupuotose Prancūzijos, Graikijos ir Jugoslavijos teritorijose italai gynė žydus ir neleido jų deportuoti. 1943 m. Vokietijai okupavus Italiją čia gyvenę žydai tapo „galutinio sprendimo“ taikiniais.
 
Japonai taip pat buvo palyginti tolerantiški žydų atžvilgiu. Nepaisant stipraus Vokietijos spaudimo imtis griežtų priemonių prieš žydus, Japonija atsisakė tai daryti. Iki 1941m. pavasario į Japoniją galėjo atvykti pabėgėliai. Japonijos okupuotoje Kinijoje žydai taip pat buvo palankiai sutinkami. 1941 m. vasarą ir rudenį pabėgėliai buvo perkelti į Šanchajų, tačiau iki 1943 m. pradžios prieš juosnebuvo imtasi jokių priemonių, kol jie buvo priversti keltis į Hongkev getą. Nors sąlygos gete buvo sunkios, jos buvo nepalyginamai geresnės už sąlygas nacių kontroliuotuose getuose.
 
19. Kas yra Pasaulio teisuoliai?
 
Pasaulio tautų teisuoliais vadinami nežydų kilmės asmenys, kurie gelbėjo žydus Holokausto metu. Pasaulio tautų teisuolių buvo kiekvienoje nacių okupuotoje šalyje ir jų sąjungininkėje. Šie žmonės gelbėjo žydų gyvybes. Pasaulio tautų teisuolio vardus suteikia ir juos pagerbia Jad Vašemas (Yad Vashem) Izraelio Nacionalinis Holokausto atminties memorialas. Kruopščiai įvertinę kiekvieną atvejį, Pasaulio teisuolių vardus Jad Vašemas 1953-2011 m. pripažino apie 24 000 gelbėtojų trijose skirtingose kategorijose. Daugiausia asmenų, kuriems suteiktas Pasaulio teisuolio vardas, yra Lenkijoje. Skaičius 24 000 toli gražu nėra galutinis, kadangi yra daugybė atvejų, apie kuriuos niekuomet nebuvo pranešta, dažniausiai todėl, kad išgelbėtieji jau mirė. Be to, į šį skaičių įeina tik tie, kurie tiesiogiai rizikavo savo gyvybėmis, gelbėdami žydus. Tarp jų nėra tų, kurie padėjo išlikti kitomis priemonėmis.
 
20. Kokie buvo Niurnbergo teismo procesai?
 
Terminas Niurnbergo procesas reiškia du nacių karo nusikaltėlių teismų etapus, vykusius po karo. Pirmieji teismai įvyko 1945 m. lapkričio 20 d. -1946 m. spalio 6 d. Juos vykdė Tarptautinis karinis tribunolas, kurį sudarė Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Sovietų Sąjungos ir JAV atstovai. Šiame etape buvo teisiami politiniai, kariniai ir ekonominiai Trečiojo Reicho lyderiai, kuriuos Sąjungininkai buvo paėmę į nelaisvę. Tarp jų buvo A. Rosenbergas, J. Streicheris (Štreicheris - liet.k.), E. Kaltenbruneris, J. Ribentropas, R. Hessas (Gesas- liet.k.) ir kt. Tačiau patys žymiausi iš jų - Hitleris, Himleris ir Giobelsas (Gebelsas-liet.k.), nusižudė dar prieš karo pabaigą.
 
Antrajame etape teismą vykdė Niurnbergo karinis tribunolas, kurį įsteigė JAV Vyriausybės biuras Vokietijoje. Jame buvo teisiami 12 aukšto rango Trečiojo Reicho pareigūnų, tarp kurių buvo ministrų kabineto nariai, diplomatai, gydytojai, vykdę medicininius ekspermentus ir SS karininkai, dirbę koncentracijos stovyklose ar vykdę genocidą nacių okupuotose teritorijose.
 
Parengta pagal Simon Wiesenthal centro Multimedia mokymo centro medžiagą
 
Šaltinis: Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti
 
Mano nuoroda

Trumpas vakarykštės dienos debatų prisiminimas. Debatų tema: socialinė gerovė/situacija Lietuvoje.
 
A. Zuokas - nemažai kartojosi nuo pirmosios laidos, dalis idėjų tos pačios. Į daugelį klausimų atsakė mintimi, kad Prezidentas turi rūpintis algų ir pajamų didinimu, kaip svarbiausia savo užduotimi. Iš esmės nieko labai naudojo neišgirdau. Nepritaria homoseksualų santuokai (kaip ir visi kiti kandidatai).
 
A. Paulauskas - šį kartą jau sklandžiau kalbėjo, negu pirmąjį kartą. Tačiau dauguma minčių yra visiškai priešingos jo partijos darbams (tas pats galioja ir Balčyčiui). Labai akcentavo teisingumą ir jo siekį.
 
N. Puteikis - vėl girdėti kartojimasis nuo pirmosios laidos. Pagrindinis jo akcentas - dėl visko kalti teismai, ypač Konstitucinis. Taigi, netvarką Lietuvoje (tiek teisinę, tiek socialinę!) atstatys Konstitucinio teismo panaikinimas. Taip pat labai purkštavo dėl homoseksualų eitynių metu buvusio policijos kiekio, neva jų buvo daugiau ar lygiai tiek, kiek tada, kai jis su savo draugais ėjo mitinguoti prieš kažką prie Seimo. Dalis klausimų Puteikiui pasirodė visiškai neįdomūs ir neaktualūs (pvz. abortų draudimas arba berods sveikatos sistema). Toks jausmas, kad žmogus neturi nuomonės šiais klausimais, taigi bando juos nustumti į šoną.
 
B. Ropė - vėl gi akcentavo šalies decentralizavimo būtinumą. Nors šį kartą berods visiškai neminėjo Ignalinos miesto, t.y. nebedavė pavyzdžių iš savo valdymo (Zuokas davė kelis). Kažkokių didelių idėjų neišgirdau.
 
V. Tomaševskis - porą kartų citavo šventąjį raštą, rėmėsi Jėzaus mokymu ir t.t. Na, kitaip tariant, pagrindinė jo mintis buvo tokia: reikia remtis naująjame ir senąjame testamente esančiais pavyzdžiais ir pagal juos tvarkyti mūsų socialinę sistemą.
 
Z. Balčytis - nieko labai naujo. Žmogaus gerovės didinimas ir šviesa rytojuje. Kitaip tariant, naujų kažkokių idėjų nebuvo, remiasi savo partijos šūkiais ir mintimis (nors jie, kaip minėjau, visiškai priešingi darbams).
 
D. Grybauskaitė debatuose nedalyvavo, nes tuo metu vyko ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas.

Tai kas belieka kai fanatikai Lansbergio pasiekėjai paranojiškai elgiasi ir statiškai bijo nuomonę keisti. Šaipomasi dabar ir Butkevičiaus dėl jo nuomonės keitimo, bet bent jis ją gali keisti išklausęs naujų faktų, o konservatoriui ant galvos gali ir kuolą tašyt niekada nepakeis nuomonės ir nepripažins klydęs... Tai kaip už tokius galima balsuoti šitam dinamiškam ir besikeičiančiam pasaulyje? :)
 
O dėl rinkimų, nebus tų didelių pasikeitimų po prezidento rinkimų, prezidentas reprezentacijai, Grybauskaitė pasidarbavo kai kuriose vietose neblogai, bet šiaip šaltas žmogus ir suplakta jos ta užsienio politika, nelabai aišku į ką mes čia orientuojamės... Norėtųsi tiesiog kažko kito.

Balsavau už Grybauskaitę, dabar balsuosiu už bet ką tik ne ją, arba sugadinsiu biuletenį. Priedo aukščiau išvardytų priežasčių, dar prisiminiau:
1.Dalai Lamos priėmimas, ko pasekoje nutraukti ryšiai su Kinijos verslu.
2.Tas visas šūkavimas ir kišimasis į Ukrainos vidaus reikalus. Vokiečiai gali patylėt, o čia mat jinai jau negali :)
3.Skrydis į Ukrainą palaikyt Tymošenko už rankos. (O jinai kai pagalvoji bene dar blogesnė nei Janukovyčius).
4.Šūkavimas butkevičiui susitvarkyt su pienu į Rusiją, nors realiai tai ir jos sritis šiek tiek.
5. Velniškas tas praeities dangstymas.
6.KT teisėjo apdovanojimas aukščiausiu Lietuvos ordinu. Dar prieš tai grybauskaitė reiškėsi, kad vat čia kaip darot niekingai algas valdininkam atstatydami pirma. O dabar apdovanojo ordinu tą teisėją, kuris ir atstatė. Tokiu žingsniu aiškiai parodė kam ji atstovauja :)
 
Eilinė politikierė, kur šilta ten ir aš.O aš už ją taip pat balsavau. Ir bijau, kad vėl gali būt išrinkta :(

Na kaip kam. bent jau aš manau, kad konservatoriams reikia padaryti galą, nors mano senelis sako, kad jie yra gerai, bet kai jam 80 metų ir jau negalvoja pilnu proto jam atleistina :) Ir šeip jinai yra tik populistė, tai visokie pensininkai ir tiki.

probooka imk, ju gera ausinimo sistema ir nesukeps tau niekas, kai pas mane max buvo iskilus temp 70, o asusai megsta pakaist

jeigu zaidimas asus jeigu darbams HP

Pasaulio programišiai jau taikosi išnaudoti naują „Microsoft“ naršyklės „Internet Explorer“ saugumo skylę, kuri pažeidžiamais daro daugiau nei pusę interneto vartotojų.
 
Apie saugumo spragą, kuri yra visose „Internet Explorer“ naršyklės versijose nuo 6 iki 11, paskelbta šeštadienį. Ją aptikusi saugos bendrovė „FireEye" praneša, kad programišiai daugiausiai taikosi į versijas nuo 9 iki 11.
 
Labiausiai pažeidžiamos versijos apima maždaug ketvirtį interneto vartotojų, o bendrai skaičiuojant su versijomis nuo 6 iki 11, pažeidžiami yra 56 proc. visų interneto vartotojų, rašo washingtonpost.com. Tam, kad būtų pasinaudota pažeidžiamumu, vartotojai turi atlikti tam tikrą veiksmą – paspausti specialią nuorodą ar atidaryti el. pašto prisegtą bylą.
 
Jeigu programišiams pavyksta įvilioti vartotojus atlikti tam tikrą veiksmą, jie gauna priėjimą prie vartotojo bylų šiam nieko nežinant ir turi tas pačias galimybes, kaip ir vartotojas.
 
„Microsoft“ skelbia, kad kai tik bus rastas būdas pašalinti spragą, vartotojai galės atsisiųsti kasmėnesinį arba specialų saugos papildinį ir spraga bus ištaisyta.
 
Iki tol „Microsoft“ pataria naudotis „Chrome“, „Firefox“, „Safari“ ar kitomis naršyklėmis. O jeigu „Microsoft Explorer“ naršyklė būtina, siūloma atsisiųsti „Enhanced Mitigation Experience Toolkit“ 4.1 versiją, kuri padės apsisaugoti nuo atakų.
 
Spragą aptikusi bendrovė „FireEye“ pataria pasirinkti specialų padidintos saugos režimą, kuris įdiegtas 10 ir 11 „Internet Explorer“ versijose, arba išjungti „Adobe Flash“ įskiepį, be kurio saugumo spraga pasinaudoti negalima.
 
Tiesa, „Microsoft“ skelbia, kad šie patarimai negalioja tiems vartotojams, kurie vis dar naudojasi „Windows XP“ operacine sistema, kurios palaikymas buvo nutrauktas balandžio pradžioje. Jie taip pat negalės atsisiųsti atnaujinimų.
 
Mano nuoroda

1. Kai kalbame apie Holokaustą, kokį laikotarpį turime omenyje?
 
Holokaustas (taip įvardijamas kaip žydų naikinimas), apima laikotarpį nuo 1933 m. sausio 30 d., kai Hitleris tapo Vokietijos kancleriu, iki 1945 gegužės 8 d., Antrojo pasaulio karo pabaigos Europoje. Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios Vokietijoje buvo įgyvendinama rasistinė, diskriminacinė ir teroro politika žydų atžvilgiu. 1939 m. rugsėjo mėn. pradėtos okupuotos Lenkijos žydų žudynės ir telkimas getuose. Tragiškiausias Holokausto laikotarpis truko ketverius metus – nuo 1941 m. birželio iki 1945 m. gegužės mėn., kai buvo vykdomos visuotinės žydų žudynės.
 
2. Kiek žydų buvo nužudyta per Holokaustą?
 
Tikslų aukų skaičių nustatyti yra neįmanoma. Apytikslė statistika teigia, jog buvo nužudyta buvo 5860 000 žydų tautybės žmonių. Dauguma institucijų pripažįsta, jog Holokausto metu žuvo apie 6 milijonai žydų.
 
3. Kiek ne žydų tautybės civilių gyventojų buvo nužudyta Antrojo pasaulinio karo metu?
 
Kadangi nustatyti tikslų skaičių yra neįmanoma, pripažįstama, jog šis skaičius yra artimas 5 milijonams. Naciai yra jų talkininkai persekiojo ir žudė šias etnines ir socialines grupes: čigonus, serbus, Lenkijos inteligentus, įvairių tautybių rezistencijos kovotojus, vokiečius, kritikavusius nacizmą, homoseksualus, neįgalius, Jahovos liudytojus ir asocialius asmenis (elgetas, valkatas ir klajojančius prekeivius).
 
4. Kokios žydų bendruomenės patyrė netektis Holokausto metu?
 
Kiekviena žydų bendruomenė okupuotoje Europoje patyrė netekčių. Žydų bendruomenės Šiaurės Afrikoje buvo persekiojamos, tačiau tose šalyse žydai nebuvo nei deportuojami į mirties stovyklas, nei sistemiškai žudomi.
 
5. Kiek kiekvienos nacių valdomos ar okupuotos šalies žydų buvo nužudyta (pvz.: kelios dešimtys tūkstančių Lietuvos žydų žuvo Vokietijos, Estijos ir Latvijos lageriuose arba Lenkijoje buvusiose mirties stovyklose) ir kokią dalį prieškario žydų gyventojų jie sudarė?
 
(Šaltinis: Encyclopedia of the Holocaust)
 
Lenkija 3.000.000 90.9 proc.
 
SSRS 1.100.000 36.4 proc.
 
Vengrija 569.000 69.0 proc.
 
Rumunija 287.000 47.1 proc.
 
Lietuva 143.000 85.1 proc.
 
Vokietija 141.500 25.0 proc.
 
Olandija 100.000 71.4 proc.
 
Bohemija/Moravija 78.150 66.1 proc.
 
Prancūzija 77.320 22.1 proc.
 
Latvija 71.500 78.1 proc.
 
Slovakija 71.000 79.8 proc.
 
Graikija 67.000 86.6 proc.
 
Jugoslavija 63.300 81.2 proc.
 
Austrija 50.000 27 proc.
 
Belgija 28.900 44 proc.
 
Italija 7.680 17.3 proc.
 
Estija 2.000 44.4 proc.
 
Liuksemburgas 1.950 55.7 proc.
 
Norvegija 762 44.8 proc.
 
Danija 60 0.7 proc.
 
Suomija 7 03 proc.
 
Bulgarija 0 0.0 proc.
 
6. Kas yra mirties stovykla? Kiek jų buvo ir kur?
 
Mirties (arba masinio žudymo) stovykla yra koncentracijos stovykla, kurioje veikė specialiai įrengta žudymo sistema. Veikė šešios tokios stovyklos: Aušvico-Birkenau (Osvencimo), Belzeco (Belžeco - liet.k.), Chelmno, Maidaneko, Sobiboro, Treblinkos. Visos jos buvo okupuotoje Lenkijoje.
 
7. Ką reiškia terminas „galutinis sprendimas" ir kokia jo kilmė?
 
Terminas „galutinis sprendimas“ (Endl''sung) reiškia Vokietijos planą išnaikinti (t.y. išžudyti) visus Europos žydus – 11 mln. žmonų. Šis terminas buvo pavartotas Vanzė (Wannsee) (Vokietija) konferencijoje, vykusioje 1942 m. sausio 20 d., kur tuometiniai aukščiausi Vokietijos pareigūnai aptarė šio plano įgyvendinimą.
 
8. Kada prasidėjo „galutinio sprendimo“ vykdymas?
 
Jau pirmaisiais Trečiojo reicho gyvavimo metais naciai išžudė dešimtis žydų, arba jie mirė dėl tiesiogiai žydams taikytų diskriminacinių priemonių poveikio. Bet dauguma buvo priversti emigruoti iš Vokietijos ir jos užgrobtų teritorijų. 1939 m. rugsėjo–spalio mėn. okupuotoje Lenkijoje buvo nužudyta 5 tūkst. žydų, o likusius pradėta telkti getuose. Tačiau sistemingas žydų žudymas prasidėjo tik 1941 m. birželį Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą. „Galutinis sprendimas“ buvo pradėtas vykdyti 1942 m. kovo mėn. masiškai mirties stovyklose naikinant Lenkijos žydus.
 
9. Kaip vokiečiai apibūdino, kas yra žydas?
 
1935 m. lapkričio 14 d. naciai paskelbė dokumentą, kuriame pateikiamas žydo apibrėžimas:
 
žydas – tai asmuo, kurio trys seneliai yra žydai;
 
žydas – tai asmuo, kurio du seneliai yra žydai ir priklausė žydų religinei bendruomenei iki 1935 m. rugsėjo 15 arba buvo į ją priimtas vėliau;
 
žydas – tai asmuo, kuris turėjo du senelius žydus ir buvo vedęs žydę ar buvo ištekėjusi už žydo arba vedė/ištekėjo po 1935 m. rugsėjo 15 d.;
 
žydas – tai asmuo, gimęs anksčiau išvardintose šeimose po 1935 m. rugsėjo 15 d. arba jei jis buvo gimęs po 1936 m. liepos 31 d. dėl nesantuokinių santykių su žydu.
 
10. Kaip vokiečiai elgėsi su tais, kurie turėjo žydiško kraujo, bet nebuvo klasifikuojami kaip žydai?
 
Asmenys, kurie nebuvo klasifikuojami kaip žydai, tačiau turėjo žydiško kraujo (kurie turėjo vieną ketvirtadalį ar pusę žydiško kraujo, bet neturėjo nei žydo sutuoktinio, nei žydų religinės bendruomenės nario statuso), buvo vadinami mišrūnais (Mischlinge) ir skirstomi į dvi grupes:
 
• Pirmojo laipsnio mišrūnai – tie, kurių du iš senelių buvo žydai;
 
• Antrojo laipsnio mišrūnai – tie, kurių vienas iš senelių buvo žydas.
 
Mišrūnai negalėjo būti nacių partijos ar kitų jos organizacijų (SS, SA) nariais. Nors jie galėjo tarnauti Vokietijos armijoje, tačiau jiems negalėjo būti suteiktas karininkų laipsnis. Jiems taip pat buvo uždrausta dirbti valstybės tarnyboje bei dirbti tam tikrose profesijose. (Tačiau individualiais atvejais mišrūnams tam tikroms aplinkybėms būdavo taikomos išimtys.) Nacių pareigūnai svarstė planus sterilizuoti mišrūnus, tačiau tai niekada nebuvo padaryta. Antrojo pasaulinio karo metu pirmojo laipsnio mišrūnai buvo kalinami koncentracijos stovyklose arba deportuoti į mirties stovyklas.
 
11. Kokios buvo pirmosios priemonės, kurių naciai ėmėsi prieš žydus?
 
– 1933 m. balandžio 1 d. naciai paskelbė žydų parduotuvių ir kitokių žydų verslų boikotą;
 
– 1933 m. balandžio 7 d. buvo išleistas įstatymas dėl Valstybės tarnybos, kuriuo valstybės tarnybose buvo draudžiama dirbti ne arijų rasės žmonėms. Iš pradžių išimtys buvo taikomos tiems, kurie valstybės tarnyboje dirbo nuo 1914 m. rugpjūčio, taip pat Pirmojo pasaulinio karo veteranams ir tiems, kurių tėvai ar sūnūs žuvo kovodami už Vokietiją ar jo sąjungininkes.
 
– 1933 m. balandžio 7 d. išleistas įstatymas draudžiantis ne arijų rasės žmonėms dirbti teisinį darbą ar įgyti teisininko profesiją.
 
– 1933 m. balandžio 22 d. buvo išleistas dekretas dėl gydymo paslaugų asmenims, kuriuo gydymo išlaidos nebuvo kompensuojamos asmenims, kurie konsultuodavosi pas ne arijų rasės gydytojus.
 
– 1933 m. balandžio 25 d. išleistas įstatymas, ribojantis žydų vaikų priėmimą į Vokietijos mokyklas.
 
12. Kada buvo įsteigta pirmoji koncentracijos stovykla ir kas buvo pirmieji jos kaliniai?
 
Pirmoji koncentracijos stovykla buvo atidaryta 1933 m. kovo 22 d. Dachau. Pirmieji jos kaliniai buvo politiniai kaliniai (komunistai ir socialdemokratai), recidyvistai, homoseksualai, Jehovos liudytojai ir asocialūs asmenys (elgetos, klajojantys prekeiviai, valkatos). Kitos nacių laikytos problematiškomis grupės buvo žydų tautybės žurnalistai, rašytojai, teisininkai, pramoninkai ir politikai.
 
13. Kokias žmonių grupes naciai laikė valstybės priešais ir juos persekiojo?
 
Trečiojo Reicho priešais buvo laikomi ir persekiojami žydai, čigonai, socialdemokratai ir kiti politiniai oponentai, Jahovos liudytojai, homoseksualai, recidyvistai ir asocialūs asmenys (elgetos, klajojantys prekeiviai, valkatos)
 
14. Ar skyrėsi nacių vykdytas žydų persekiojimas nuo kitų grupių,kurias laikė Trečiojo Reicho priešais, persekiojimo?
 
Žydai ir čigonai buvo vienintelės grupės, kurias naciai sistemingai naikino. Išvengti nacių paskelbto mirties nuosprendžio žydai galėjo tik pabėgdami iš nacių valdomos Europos. Pagal nacių planą visi žydai iki vieno turėjo būti sunaikinti. Tuo tarpu kitų nusikaltėlių ar Trečiojo Reicho priešų šeimos paprastai nebuvo laikomos atsakingomis. T.y., jeigu vienas asmuo buvo sunaikinamas arba išsiunčiamas į koncentracijos stovyklą, tai nereiškė, jog ir kitiems jo šeimos nariams grėsė toks pats likimas. Be to, daugumoje atvejų, asmenys buvo priskiriami nacizmo priešams dėl tam tikrų savo veiksmų ar politinių nuostatų, t.y. veiksmų ar požiūrių, kurie galėjo būti pakeisti. Tuo tarpu žydai ir čigonai priešais buvo laikomi vien dėl rasinės kilmės, kurios negalėjo pakeisti.
 
15. Kodėl būtent žydai buvo pasmerkti visiškam sunaikinimui?
 
Nacių išskirtinės neapykantos žydams paaiškinimas glūdi jų pasaulėžiūroje, kurioje istorija buvo suvokiama kaip rasių kova. Jie laikė žydus rase, kurios tikslas buvo dominuoti pasaulyje, ir dėl to jie trukdė arijų rasei dominuoti. Naciai tikėjo, kad visa istorija – tai rasių kova, kurios kulminacija turėjo būti aukštesniosios arijų rasės triumfas. Todėl jie laikė savo pareiga išnaikinti žydus, kurie kėlė grėsmę. Be to, jų manymu, jau vien žydiška kilmė juos darė nusikaltėliais, kurie niekada negalės būti reabilituoti, ir todėl jie buvo beviltiškai korumpuota žemesnioji rasė. Be abejo, prie nacių neapykantos žydams ir iškreipto suvokimo apie žydus prisidėjo ir kiti veiksniai. Visų pirma, tai - šimtametes tradicijas turintis krikščioniškasis antisemitizmas, kuris formavo neigiamą žydo kaip Kristaus žudiko, velnio bendrininko, užsiimančio magija ir burtais, stereotipą. Svarbus buvo politinis antisemitizmas, gyvavęs XIX a. pab. –XX a. pirmoje pusėje, kuris žydus laikė grėsme egzistuojančiai visuomenės tvarkai. Šie veiksniai suformavo nacių nuostatą apie žydus, kurios reikia persekioti ir visiškai sunaikinti.
 
16. Ar visi vokiečiai rėmė Hitlerio planą persekioti žydus?
 
Nors ne visi Vokietijos gyventojai pritarė Hitlerio vykdomai žydų persekiojimo politikai, nėra jokių įrodymų apie plataus mąsto protestą. Buvo vokiečių, kurie ignoravo 1933 m. balandžio 1 d. boikotą ir specialiai pirko žydų parduotuvėse bei padėjo žydams pabėgti ir pasislėpti. Tačiau tokių buvo labai mažai. Kai kada netgi Hitlerio oponentai pritarė antižydiškai politikai. Dvasininkijos tarpe taip pat buvo įvairių nuostatų. Vienus dvasininkus naciai deportuodavo į koncentracijos stovyklas už atsisakymą bendradarbiauti vykdant antisemitinę politiką, pavyzdžiui Berlyno vyskupą Bernhardą Lichtenbergą, kuris kasdien viešai melsdavosi už žydus. Kiti, kurių buvo dauguma, laikėsi nacių nurodymų dėl Vokietijos žydų ir atvirai neprotestavo.
 
17. Ar sąjungininkai ir kiti laisvojo pasaulio žmonės žinojo apie įvykius Europoje?
 
Visą veiklą iki „galutinio sprendimo“ naciai vykdė viešai ir nušviesdavo spaudoje. Užsienio korespondentai komentavo visus antisemitinius veiksmus, kurie prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo vykdomi Vokietijoje, Austrijoje ir Čekoslovakijoje. Prasidėjus karui informaciją gauti buvo daug sunkiau, nepaisant to, pranešimai apie žydų likimą buvo spausdinami. Nors naciai viešai neskelbė apie „galutinį sprendimą“ ir vykdomą politiką, nepraėjus metams nuo sisteminio žydų naikinimopradžios, pakankamai detali informacija pradėjo skverbtis į Vakarus. Pirmąjį pranešimą apie masinį žydų žudymą Vakarams nusiuntė Lenkijos Bundas (žydų socialistų politinė organizacija), kuris pasiekė Angliją 1942 m. pavasarį. Nors tokie pranešimai nebuvo išsamūs ir tikslūs, sąjungininkai gana anksti sužinojo žinojo apie Vokietijoje vykdomą politiką žydų atžvilgiu.
 
18. Kokios politikos žydų atžvilgiu laikėsi Vokietijos sąjungininkės Japonija ir Italija?
 
Japonija ir Italija, Vokietijos sąjungininkės Antrajame pasauliniame kare, nebendradarbiavo, įgyvendinant „galutinį sprendimą“. Nors spaudžiant Vokietijai, Italijoje ir buvo priimti žydus diskriminuojantys įstatymai, Musolinio vyriausybė atsisakė vykdyti „galutinio sprendimo“ planą ir kategoriškai atsisakė deportuoti iš šalies žydus. Be to, okupuotose Prancūzijos, Graikijos ir Jugoslavijos teritorijose italai gynė žydus ir neleido jų deportuoti. 1943 m. Vokietijai okupavus Italiją čia gyvenę žydai tapo „galutinio sprendimo“ taikiniais.
 
Japonai taip pat buvo palyginti tolerantiški žydų atžvilgiu. Nepaisant stipraus Vokietijos spaudimo imtis griežtų priemonių prieš žydus, Japonija atsisakė tai daryti. Iki 1941m. pavasario į Japoniją galėjo atvykti pabėgėliai. Japonijos okupuotoje Kinijoje žydai taip pat buvo palankiai sutinkami. 1941 m. vasarą ir rudenį pabėgėliai buvo perkelti į Šanchajų, tačiau iki 1943 m. pradžios prieš juosnebuvo imtasi jokių priemonių, kol jie buvo priversti keltis į Hongkev getą. Nors sąlygos gete buvo sunkios, jos buvo nepalyginamai geresnės už sąlygas nacių kontroliuotuose getuose.
 
19. Kas yra Pasaulio teisuoliai?
 
Pasaulio tautų teisuoliais vadinami nežydų kilmės asmenys, kurie gelbėjo žydus Holokausto metu. Pasaulio tautų teisuolių buvo kiekvienoje nacių okupuotoje šalyje ir jų sąjungininkėje. Šie žmonės gelbėjo žydų gyvybes. Pasaulio tautų teisuolio vardus suteikia ir juos pagerbia Jad Vašemas (Yad Vashem) Izraelio Nacionalinis Holokausto atminties memorialas. Kruopščiai įvertinę kiekvieną atvejį, Pasaulio teisuolių vardus Jad Vašemas 1953-2011 m. pripažino apie 24 000 gelbėtojų trijose skirtingose kategorijose. Daugiausia asmenų, kuriems suteiktas Pasaulio teisuolio vardas, yra Lenkijoje. Skaičius 24 000 toli gražu nėra galutinis, kadangi yra daugybė atvejų, apie kuriuos niekuomet nebuvo pranešta, dažniausiai todėl, kad išgelbėtieji jau mirė. Be to, į šį skaičių įeina tik tie, kurie tiesiogiai rizikavo savo gyvybėmis, gelbėdami žydus. Tarp jų nėra tų, kurie padėjo išlikti kitomis priemonėmis.
 
20. Kokie buvo Niurnbergo teismo procesai?
 
Terminas Niurnbergo procesas reiškia du nacių karo nusikaltėlių teismų etapus, vykusius po karo. Pirmieji teismai įvyko 1945 m. lapkričio 20 d. -1946 m. spalio 6 d. Juos vykdė Tarptautinis karinis tribunolas, kurį sudarė Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Sovietų Sąjungos ir JAV atstovai. Šiame etape buvo teisiami politiniai, kariniai ir ekonominiai Trečiojo Reicho lyderiai, kuriuos Sąjungininkai buvo paėmę į nelaisvę. Tarp jų buvo A. Rosenbergas, J. Streicheris (Štreicheris - liet.k.), E. Kaltenbruneris, J. Ribentropas, R. Hessas (Gesas- liet.k.) ir kt. Tačiau patys žymiausi iš jų - Hitleris, Himleris ir Giobelsas (Gebelsas-liet.k.), nusižudė dar prieš karo pabaigą.
 
Antrajame etape teismą vykdė Niurnbergo karinis tribunolas, kurį įsteigė JAV Vyriausybės biuras Vokietijoje. Jame buvo teisiami 12 aukšto rango Trečiojo Reicho pareigūnų, tarp kurių buvo ministrų kabineto nariai, diplomatai, gydytojai, vykdę medicininius ekspermentus ir SS karininkai, dirbę koncentracijos stovyklose ar vykdę genocidą nacių okupuotose teritorijose.
 
Parengta pagal Simon Wiesenthal centro Multimedia mokymo centro medžiagą
 
Šaltinis: Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti
 
Mano nuoroda

kokia olimpine butu gerai:)

Jei esi 9-12 klasių moksleivis, tai veikiausiai girdėjai apie "Išmaniąją Dieną" - visiškai naujų vėjų į Lietuvos švietimą įnešusį projektą. Nusprendžiau pasidalinti savo patirtimi darant tokį grandiozinį reikalą. Malonaus skaitymo!


Taip, aš suorganizavau konkursą Lietuvos moksleiviams*