wi_lius

Dėl to žinojimo, kurį skaičių paimti, tai viskas vyksta panašiai kaip Word'e. Dirbant su failais, yra žymekliai, kurie rodo, į kurią vietą įrašinėjama arba iš kurios skaitoma.
 
Atidarius failą:
 
Perskaičius pirmą skaičių:
 
Vėliau skaitant tris skaičius, po kiekvieno skaičiaus nuskaitymo žymeklis pasislenka, galiausia įvykdžius:
 
Kita eilutė – vėl tas pats.
 
Žymeklį gali perkelti su metodu seekg() [jei skaitymo žymeklis, „seek get“], gauti jo vietą su tellg() [„tell get“]. Rašymo žymekliai manipuliuojami su seekp() [„seek put“] ir tellp() [„tell put“].

Gali tikrinti, ar indeksas neperžengia masyvo rėžių. Jei turi n žmonių ir jei tikrini n-tąjį žmogų, tai vietoj to, kad žiūrėtum į n-1 ir n+1, žiūrėk į n-1 ir 1 narį. Su if'ais nesudėtinga pasidaryt.
 
O protingesnė idėja būtų pasidaryt falsyvias kopijas: sudubliuoji pirmą ir paskutinį žmogų taip, kad paskutinis (n-tasis) žmogus būtų nulinėje vietoje, o pirmasis – n+1 vietoje. Tokiu atveju nereikės tikrinti, ar peržiūrimas pirmas/paskutinis žmogus. Masyvas pereinamas taip pat: for(int i = 1; i <= n; i++).
 
dEVoox parašė anksčiau :D

There are only 10 types of people in the world: Those who understand binary, and those who don't

Dėl to žinojimo, kurį skaičių paimti, tai viskas vyksta panašiai kaip Word'e. Dirbant su failais, yra žymekliai, kurie rodo, į kurią vietą įrašinėjama arba iš kurios skaitoma.
 
Atidarius failą:
 
Perskaičius pirmą skaičių:
 
Vėliau skaitant tris skaičius, po kiekvieno skaičiaus nuskaitymo žymeklis pasislenka, galiausia įvykdžius:
 
Kita eilutė – vėl tas pats.
 
Žymeklį gali perkelti su metodu seekg() [jei skaitymo žymeklis, „seek get“], gauti jo vietą su tellg() [„tell get“]. Rašymo žymekliai manipuliuojami su seekp() [„seek put“] ir tellp() [„tell put“].

274: m = V*[ro] = a*b*h*[ro] = 3m * 2,5m * 0,006m * [ro]. Čia [ro] - stiklo tankis, jį įsistatai ir apskaičiuoji.
 
277: pagal judesio kiekius p1 + p2 = p;
p1 = m1*v1;
p2 = m2*v2;
p = (m1 + m2)*v;
m1*v1 +m2*v2 = m1*v + m2*v;
m1*(v1 - v) = m2*(v - v2);
k = m1/m2 = (v - v2)/(v1 - v) = (120 - 180)/(60 - 120) = (-60)/(-60) = 1.
 
278:
p1 = p2;
p1 = m * v1;
p2 = 2*m * v2;
m * v1 = 2*m * v2;
v2 = (m * v1)/(2*m) = v1/2 = 20 (cm/s).
 
281:
m1/m2 = a2/a1; (čia 1 - garvežio, 2 - vagono);
a2/a1 = 3;
m1/m2 = 3;
m2 = m1/3 = 120/3 = 40 (t).
 
Prašom

Tik dar reikia paminėti, kad & ir | skiriasi nuo && ir ||. && ir || atlieka operacijas su loginiais kintamaisiais, t.y. TRUE ir FALSE. Tuo tarpu & ir | atlieka operacijas su bitais. Bandysiu kažkiek paaiškinti.
 
Tarkim, imkim kintamuosius

short a = 3; short b = 8;
Paprastumo dėlei tarkime, kad short ilgis yra 1 baitas = 8 bitai. Todėl kompiuteryje jie saugomi tokiu pavidalu:
310 = 000000112
810 = 000010002
 
Dabar atlikime tokias operacijas:

a && b //rezultatas TRUE a || b //rezultatas TRUE a & b //rezultatas 00000000 a | b //rezultatas 00001011
 
Kaip sakiau, && ir || dirba su loginiais kintamaisiais. Kadangi kompiuteris viską, kas ne 0, supranta kaip TRUE, todėl a ≡ TRUE ir b ≡ TRUE. Loginės operacijos && ir || grąžina TRUE.
 
Tuo tarpu & ir | dirba su bitais. Tai reiškia, kad atliekant operaciją su dviem skaičiais, pereinama per kiekvieną bitą ir atliekama AND arba OR operacija.
 

00000011 & 00001000 = 00000000
 
0 AND 0 = 0, 0 AND 1 = 0, 1 AND 1 = 1. Kadangi 5, 7 ir 8 pozicijose yra 0 AND 1 = 0, kitur 0 AND 0 = 0, tai rezultatas 00000000.
 

00000011 | 00001000 = 00001011
 
Kadangi OR grąžina vienetą, kai bent vienas iš kintamųjų yra vienetas, tai grąžinamas vienetas. Todėl toks rezultatas.

Tik dar reikia paminėti, kad & ir | skiriasi nuo && ir ||. && ir || atlieka operacijas su loginiais kintamaisiais, t.y. TRUE ir FALSE. Tuo tarpu & ir | atlieka operacijas su bitais. Bandysiu kažkiek paaiškinti.
 
Tarkim, imkim kintamuosius

short a = 3; short b = 8;
Paprastumo dėlei tarkime, kad short ilgis yra 1 baitas = 8 bitai. Todėl kompiuteryje jie saugomi tokiu pavidalu:
310 = 000000112
810 = 000010002
 
Dabar atlikime tokias operacijas:

a && b //rezultatas TRUE a || b //rezultatas TRUE a & b //rezultatas 00000000 a | b //rezultatas 00001011
 
Kaip sakiau, && ir || dirba su loginiais kintamaisiais. Kadangi kompiuteris viską, kas ne 0, supranta kaip TRUE, todėl a ≡ TRUE ir b ≡ TRUE. Loginės operacijos && ir || grąžina TRUE.
 
Tuo tarpu & ir | dirba su bitais. Tai reiškia, kad atliekant operaciją su dviem skaičiais, pereinama per kiekvieną bitą ir atliekama AND arba OR operacija.
 

00000011 & 00001000 = 00000000
 
0 AND 0 = 0, 0 AND 1 = 0, 1 AND 1 = 1. Kadangi 5, 7 ir 8 pozicijose yra 0 AND 1 = 0, kitur 0 AND 0 = 0, tai rezultatas 00000000.
 

00000011 | 00001000 = 00001011
 
Kadangi OR grąžina vienetą, kai bent vienas iš kintamųjų yra vienetas, tai grąžinamas vienetas. Todėl toks rezultatas.

O informatikos inžinerija daugiau prie hardware. Pirmi du metai irgi daugmaž tas pats, kas ir kitiems. Tik kad vėliau bus chemijos modulis (lygtais). Daugiau nelabai ką ir galiu pasakyti.
 
Čia gali pasižiūrėt kokie dalykai šių metų antrą semestrą buvo visiems kursams.

Jau ne pirmą kartą teks bandyti pakeisti neteisingą visuomenės nuomonę žaidimu atžvilgiu.
 
mindelejavo teiginys nelabai susijęs su tema, nes kalbama ne apie priklausomybę nuo žaidimų. Ir iš vis, jeigu žmogus skaito knygas nuolatos, taip lyg nustumdamas kai kurias socialines funkcijas į šalį, tai nelaikoma kaip labai blogas dalykas, bet jei jis kiek daugiau pažaidžia kompiuterinius žaidimus, tai jau paskutinis tinginys ir nolifer'is. Nelabai logiška.
 
Pažvelkim į žaidimus kaip meno priemonę. Menas skirtas sukelti emocijas. Ypač geri meno kūriniai sukelia emocinį perversmą, kuris iš pagrindų pakeičia gyvenimą. Manau, tikrai kai kurie žaidimai priartėjo prie šio tikslo daug arčiau, nei didžioji dalis privalomos mokyklinės literatūros. O kiek dar filmų, muzikos ir kitokių meno kūrinių, kurie ne tik nesukelia šio efekto, bet sukelia jam priešingą: po jo jautiesi pakvailėjęs ir dvasiškai degradavęs. Žinoma, tokių atsiranda ir tarp žaidimų, bet juk dėl vienos prastos knygos niekas nesako, kad meninė literatūra yra blogis.
 
Tęsiame meno temą. Žaidimai, priešingai nei kitos meno priemonės, apima daugybę sričių: istorija (narrative), muzika, humoras (nors nežinau, kiek tai galima vadinti menu), vizualinis menas. Be to, žaidimai leidžia į visas jas pasinerti dar labiau. Visas šis derinys tikrai gali priversti nubėgti šiurpuliukus per nugarą ar „nupiešti“ nuostabą, pasigerėjimą ant veido. Ne visoms meno formoms ir kūriniams tai pavyksta. Be to, kartą teko matyti ištrauką iš koncerto, kur simfoninis orkestras atlieka žaidimų melodijas (tokias, kaip Mario tema), ir vien dabar rašant šitą sakinį, šiurpuliukai bėgioja per kūną.
 
Žaidimai suburia didžiules bendruomėnes. Bendruomenių viduje vyksta ne tik diskusijos forumuose, bet ir rengiami didelio mąsto, pasaulyje pripažįstami renginiai: turnyrai, konvencijos, labdaros akcijos.
 
Žaidimai dažnai sukelia karštas diskusijas. Vienas iš į galvą atėjusių pavyzdžių – diskusija linkomanija.net forume apie žaidimą Empire: Total War (o gal ir kurią kitą dalį), kurioje daugumai lietuvių nepatiko, jog žaidžiant už lietuvos valstybę iš kompiuterio ekrano kalba herojus, įgarsintas ne lietuviškai, o lenkiškai. Buvo remiamasi Lietuvos istorija, aiškinamasi, kokia kalba tais laikais buvo kalbama Lietuvoje – lietuviškai ar lenkiškai. Kiti pavyzdžiai – netoli šimtą pusliapių siekiančios diskusijos apie populiarius žaidimus, kaip antai GTA, Half Life, Mass Effect, Diablo, kai kuriems dar nepasiekus dienos šviesos.
 
Žaidimų istorijos gali iškelti realiame pasaulyje aktualias temas, kurios kartais nėra iškeliamos kitokiais metodais. Daug pavyzdžių neprisimenu, bet, pavyzdžiui, žaidžiant GTA IV ateina momentas, kai tenka pasirinkti: nužudyti ar pasigailėti (aš, kai būdavo įmanoma, pasigalėdavau), kurį iš brolių nužudyti – pašlėmėką, korumpuotą policininką ar į narkotikų liūną įklimpusį, tačiau turintį kilnių tikslų.
 
Jau pakankamai daug pripašiau, o ir daugiau argumentų šiuo metu neateina į galvą. Dar keletą pavyzdžių galima rasti šiuose video (verta permesti akimis visą kanalą):
No redeeming value
Enriching lives
Gamer
Race in games
Contraversy in games
Sexual diversity

Jau ne pirmą kartą teks bandyti pakeisti neteisingą visuomenės nuomonę žaidimu atžvilgiu.
 
mindelejavo teiginys nelabai susijęs su tema, nes kalbama ne apie priklausomybę nuo žaidimų. Ir iš vis, jeigu žmogus skaito knygas nuolatos, taip lyg nustumdamas kai kurias socialines funkcijas į šalį, tai nelaikoma kaip labai blogas dalykas, bet jei jis kiek daugiau pažaidžia kompiuterinius žaidimus, tai jau paskutinis tinginys ir nolifer'is. Nelabai logiška.
 
Pažvelkim į žaidimus kaip meno priemonę. Menas skirtas sukelti emocijas. Ypač geri meno kūriniai sukelia emocinį perversmą, kuris iš pagrindų pakeičia gyvenimą. Manau, tikrai kai kurie žaidimai priartėjo prie šio tikslo daug arčiau, nei didžioji dalis privalomos mokyklinės literatūros. O kiek dar filmų, muzikos ir kitokių meno kūrinių, kurie ne tik nesukelia šio efekto, bet sukelia jam priešingą: po jo jautiesi pakvailėjęs ir dvasiškai degradavęs. Žinoma, tokių atsiranda ir tarp žaidimų, bet juk dėl vienos prastos knygos niekas nesako, kad meninė literatūra yra blogis.
 
Tęsiame meno temą. Žaidimai, priešingai nei kitos meno priemonės, apima daugybę sričių: istorija (narrative), muzika, humoras (nors nežinau, kiek tai galima vadinti menu), vizualinis menas. Be to, žaidimai leidžia į visas jas pasinerti dar labiau. Visas šis derinys tikrai gali priversti nubėgti šiurpuliukus per nugarą ar „nupiešti“ nuostabą, pasigerėjimą ant veido. Ne visoms meno formoms ir kūriniams tai pavyksta. Be to, kartą teko matyti ištrauką iš koncerto, kur simfoninis orkestras atlieka žaidimų melodijas (tokias, kaip Mario tema), ir vien dabar rašant šitą sakinį, šiurpuliukai bėgioja per kūną.
 
Žaidimai suburia didžiules bendruomėnes. Bendruomenių viduje vyksta ne tik diskusijos forumuose, bet ir rengiami didelio mąsto, pasaulyje pripažįstami renginiai: turnyrai, konvencijos, labdaros akcijos.
 
Žaidimai dažnai sukelia karštas diskusijas. Vienas iš į galvą atėjusių pavyzdžių – diskusija linkomanija.net forume apie žaidimą Empire: Total War (o gal ir kurią kitą dalį), kurioje daugumai lietuvių nepatiko, jog žaidžiant už lietuvos valstybę iš kompiuterio ekrano kalba herojus, įgarsintas ne lietuviškai, o lenkiškai. Buvo remiamasi Lietuvos istorija, aiškinamasi, kokia kalba tais laikais buvo kalbama Lietuvoje – lietuviškai ar lenkiškai. Kiti pavyzdžiai – netoli šimtą pusliapių siekiančios diskusijos apie populiarius žaidimus, kaip antai GTA, Half Life, Mass Effect, Diablo, kai kuriems dar nepasiekus dienos šviesos.
 
Žaidimų istorijos gali iškelti realiame pasaulyje aktualias temas, kurios kartais nėra iškeliamos kitokiais metodais. Daug pavyzdžių neprisimenu, bet, pavyzdžiui, žaidžiant GTA IV ateina momentas, kai tenka pasirinkti: nužudyti ar pasigailėti (aš, kai būdavo įmanoma, pasigalėdavau), kurį iš brolių nužudyti – pašlėmėką, korumpuotą policininką ar į narkotikų liūną įklimpusį, tačiau turintį kilnių tikslų.
 
Jau pakankamai daug pripašiau, o ir daugiau argumentų šiuo metu neateina į galvą. Dar keletą pavyzdžių galima rasti šiuose video (verta permesti akimis visą kanalą):
No redeeming value
Enriching lives
Gamer
Race in games
Contraversy in games
Sexual diversity

Dešimtą galima spręsti su if'ais, arba susirašyt viską sekundėmis, pridėt vieną sekundę ir vėl viską grąžinti į valandas, minutes, sekundes:

t := (val*60 + min)*60 + sek + 1; sek := t mod 60; t := t div 60; min := t mod 60; t := t div 60; val := t mod 24;
 
Netikrinau, bet pagal idėją, turėtų veikti.

Panašiai.
 
Šviesos fotonų energija
E = hf;
 
Energija panaudojama elektronui išlaisvinti ir suteikti jam greitį.
E = Aiš + Ek;
Ek = E - Aiš = hf - Aiš;
 
Elektrono greitis:
Ek = mv²∕2;
v = (2Ek∕m)½ = (2(hf - Aiš)k∕m)½

Čia matyt pats elementariausias algoritmas. Šitą perkandęs gali bandyti ieškoti pažangesnių/greitesnių algoritmų.
 
EDIT: dar vienas puslapis su keliais algoritmais.
Speedsolving Wiki

Gal pakyla spaudimas ir pradeda skaudėt akis.

Teks palaukt, kol nuripins rodomas per TV6 serijas.

Mes žaisdavom, ant stalo padedamos dvi krūvelės po tris, o kitos išsidalinamos. Tada pirkimai. Kas nuperka, pasirenka, kurią krūvelę, pasiimti, o kitą padeda sau į muštų kortų krūvą net nežiūrėdamas. Tos trys kortos ir neleidžia žinoti, ką turi priešininkas. Viskas kitkas žaidžiama taip pat.

Mes žaisdavom, ant stalo padedamos dvi krūvelės po tris, o kitos išsidalinamos. Tada pirkimai. Kas nuperka, pasirenka, kurią krūvelę, pasiimti, o kitą padeda sau į muštų kortų krūvą net nežiūrėdamas. Tos trys kortos ir neleidžia žinoti, ką turi priešininkas. Viskas kitkas žaidžiama taip pat.

Turi ieškoti pagal motininės plokštės modelį.

Susirandi pagrindinės plokštės modelį. Nueini į gamintojo puslapį. Ten susirandi parsisiuntimus būtent tai plokštei. Parsisiunti LAN draiverius ir suinstaliuoji. Jei vis dar neveikia, reiškia reikia sukonfigūruot nustatymus, kuriuos galima rasti sutartyje su interneto tiekėju.

BVP išaugo maždaug dvigubai (nuo 1991-ųjų gerokai labiau):
http://i42.tinypic.com/dxzmgh.png
 
TUI išaugo apie tris kartus (nuo 1991-ųjų gerokai labiau):
http://i43.tinypic.com/ipp460.png
 
Eksportas išaugo apie 5,5 karto (nuo 1991-ųjų gerokai labiau):
http://i43.tinypic.com/35ch2cp.png
 
Lietuva gali pasigirti vienu aukščiausių interneto kokybe pasaulyje gindama Europos pozicijas pasaulyje tarp tokių šalių kaip P. Korėja, Honkongas ar Japonija:
http://i44.tinypic.com/919h8g.png
http://i43.tinypic.com/2cor0qr.png
Šaltinis.
 
Šiemet pirmą kartą per šios nepriklausomybės istoriją patekome tarp itin aukšto išsivystymo šalių:
Human Development Index 2011.
 
Nuo ~2000-ųjų savižudybių skaičius Lietuvoje tendencingai mažėja:
Savižudybių dinamika miestuose ir kaimuose, vyrai ir moterys 1930-1940 ir 1980-2010 metais (100 000 gyventojų)
 
Eismo statistika pastaruoju metu tendencingai gerėja:
Eismo įvykių, juose sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius 2000-2010 m.
 
Net gimstamumas ir tas nuo 2002-ųjų ėmė sparčiai atsitiesti (viską gadina milžiniška emigracija, o ne natūrali gyventojų kaita, ir ta nelemta paskutinių metų krizė):
http://i44.tinypic.com/2rp9tv5.png
 
Pagal spaudos laisvę esame 11 pasaulyje (kartu su tokiomis atsilikusiomis šalimis kaip Japonija ir Danija):
Press Freedom Index
 
Pagal gyvenimo kokybės indeksą esame 22-a valstybė pasaulyje:
2010 Quality of Life Index
 
Mobiliojo ryšio skverbtis Lietuvoje - didžiausia Europos Sąjungoje (147%):
Lithuania leads EU in mobile penetration rate
 
Neseniai Lietuvoje buvo įdiegta "MokiPay" sistema. Britai ketino būti pirmi pasaulyje ją įsidiegdami kitais metais olimpinių žaidynių proga (anoks čia rodiklis ir dar neaišku, kiek naudinga ta sistema pasirodys, bet vis tiek smagu ir tai yra geras indikatorius, kad technologiškai daugelyje sričių ne tik neatsiliekame, o ir vedame į priekį).
 
Aš tik vardinu pirmus man į galvą atėjusius dalykus, kuriuos žinau. Nemanykit, kad "gūglinau" stengdamasis surasti ką nors gero apie Lietuvą, tiesiog seku ir domiuosi tokiais dalykais, be to esu statistikos mėgėjas. Jei ieškočiau, surasčiau daug daugiau dalykų, kuriais būtų verta pasigirti. Lietuva per pastaruosius du dešimtmečius į priekį žengė septynmyliais žingsniais. Jeigu tik Lietuvoje žmonės vietoje to, kad verkšlentų, jog čia nėra teisybės, imtų ir jos siektų, jeigu vietoje to, kad skųstųsi dėl korupcijos, nebetylėtų ir patys tų kyšių nebeduotų, jeigu tik vietoje to, jog sakytų, kaip čia viskas blogai, imtų ir tai keistų užuot emigravę ir parazitavę kitų kitomis istorinėmis aplinkybėmis sukurtame socialiniame gerbūvyje, mes į priekį galėtume ne eiti, o bėgti.
 
Ar žinote, jog Lietuvos ekonominiai rodikliai prieš Antrąjį pasaulinį karą reliatyviais duomenimis prilygo Danijos ar Suomijos rodikliams? Ar suvokiate, kad 50 metų stagnavome dėl nepalankiai susiklosčiusių ir nuo mūsų valios praktiškai nepriklausomų aplinkybių ir kad tai, ko netekome per tuos 5 dešimtmečius, jūs jau norite būti atgavę per 2? Kodėl neduodate Lietuvai dar 30 metų prieš padarydami savo išvadas?
 
Pasaulyje yra apie 200 valstybių, o mes pagal išsivystymą esame maždaug 40-a iš jų. Tai reiškia, jog esame ties pirmojo ir antrojo penktadalio sandūra. Jau vien tai yra didžiulis pasiekimas, kažkas, kuo galėtume džiaugtis. Bet puiku, jei norite daugiau, nes aš irgi noriu. Ir net neabejoju, jog Lietuva dar kils, nes mes netolimoje ateityje be problemų aplenksime tokias iracionalias šalis, kaip Graikija, kurios šiuo metu rikiuojasi priekyje mūsų.
 
Tačiau visų pirma patiems reikia pramerkt akis ir pasižiūrėt, ką galim, o mes šį tą galim. Jei dar ir patys tuo patikėtume...
 
Galų gale, kodėl jūs nelaikote pasiekimu vien to, kad esame demokratiška, žmogaus teises sauganti valstybė? Kodėl jums neatrodo pasiekimas tai, jog esame ES ir NATO nariais? Pasižiūrėkite, kokį skirtingą kelią pasirinko kai kurios kitos šalys, atgavusios nepriklausomybę maždaug tuo pat metu kaip ir mes. Jūs tiesiog norit visko ir šiandien, bet nenorit suvokt, kad bet koks gerbūvis yra sukuriamas pačių žmonių per tam tikrą, dažnai netrumpą, laiką. Ir, jei norit matyti progresą, patys turite prie jo ir prisidėti. Arba bent jau neprisidėti prie žalingos jį stabdančios veiklos.
 
Tad kokios išvados, kolegos?

Manau, svarbu turėt ką papasakot apie tą randą. Va tos istorijos, o ne pats randas, vyrus puošia. Nes jei paklaus mergina, iš kur šitas randas, o tu pasakysi: „Nu, forume skaičiau, kad gražu, tai su peiliu sau per veidą praėjau“, tai tiek to grožio ir tebus.

Manau, svarbu turėt ką papasakot apie tą randą. Va tos istorijos, o ne pats randas, vyrus puošia. Nes jei paklaus mergina, iš kur šitas randas, o tu pasakysi: „Nu, forume skaičiau, kad gražu, tai su peiliu sau per veidą praėjau“, tai tiek to grožio ir tebus.

Manau, svarbu turėt ką papasakot apie tą randą. Va tos istorijos, o ne pats randas, vyrus puošia. Nes jei paklaus mergina, iš kur šitas randas, o tu pasakysi: „Nu, forume skaičiau, kad gražu, tai su peiliu sau per veidą praėjau“, tai tiek to grožio ir tebus.

Manau, svarbu turėt ką papasakot apie tą randą. Va tos istorijos, o ne pats randas, vyrus puošia. Nes jei paklaus mergina, iš kur šitas randas, o tu pasakysi: „Nu, forume skaičiau, kad gražu, tai su peiliu sau per veidą praėjau“, tai tiek to grožio ir tebus.

Manau, svarbu turėt ką papasakot apie tą randą. Va tos istorijos, o ne pats randas, vyrus puošia. Nes jei paklaus mergina, iš kur šitas randas, o tu pasakysi: „Nu, forume skaičiau, kad gražu, tai su peiliu sau per veidą praėjau“, tai tiek to grožio ir tebus.