twea

Šiame forume nusikaltėliai, sąžiningus žmones laikantys kvailais, nepageidaujami, viso gero.

Šiame forume nusikaltėliai, sąžiningus žmones laikantys kvailais, nepageidaujami, viso gero.

Šiame forume nusikaltėliai, sąžiningus žmones laikantys kvailais, nepageidaujami, viso gero.

Šiame forume nusikaltėliai, sąžiningus žmones laikantys kvailais, nepageidaujami, viso gero.

Kas yra logotipas, koks jis turi būti?
Logotipas – svarbiausias bet kurios įmonės firminis elementas. Tai įmonės veidas ir simbolis, perteiktas grafiškai.
 
Nereikia manyti kad logotipas – viso labo nedidelis paveikslėlis, kadangi geras logotipas yra kur kas daugiau nei tiesiog iliustracija. Geras logotipas yra konceptualus, stilizuotas, išmąstytas, originalus, įsimintinas, įskaitomas, turintis teisingą emocinį krūvį ir t.t.
 
Profesionalaus logotipo kūrimo procesas turi panašumų su šiuo kinų anekdotu:
„Dailininkai, europietis ir kinas, gavo užduotį - per tris dienas nupiešti antį. Europietis nuėjo prie ežero ir dvi dienas piešė vienos anties eskizus, kol pagaliau trečią dieną nutapė detalų jos portretą. Kinas pusantros dienos sėdėjo ant suolelio prie ežero ir stebėjo jame plaukiojančias antis. Po to jis sugrįžo į studiją ir per likusį laiką nutapė savo paveikslą, kuriame pavaizdavo tai, kaip jis pajautė visų stebėtų ančių „chi" energiją.”
Taip yra todėl, kad geras logotipas pirmiausia turi būti išmąstytas, tik po to – sukurtas.
 
Klausimai, kurių negalima neužduoti klientui
Dizaineris, imdamasis kurti naują įmonės veidą – jos firmos stilių, pirmiausia užduos užsakovui klausimų, kurie padės suprasti:
- kas yra įmonė,
- kokios yra jos klientų tikslinės grupės,
- kaip įmonė nori save pozicionuoti,
- kokia savybė ar emocija yra svarbiausia ir t.t.
Logotipas gali būti solidus arba jaunatviškas, simbolizuojantis stabilumą, patikimumą, arba inovatyvumą, veržlumą, konservatyvus arba šiuolaikiškas – ir tai tik keletas pavyzdžių.
 
Dar apie gerą ir blogą logotipus
Be abejo, labai svarbus dalykas yra originalumas. Kaip žmogus pasijunta nejaukiai, susitikęs lygiai taip pat apsirengusį kitą žmogų – taip tik dar stipriau nejaukiai galima pasijusti atradus, kad tokių logotipų koks puikuojasi ant jūsų vizitinių kortelių – yra daugybė. Geras logotipas – unikalus logotipas – atspindintis būtent Jūsų įmonės vertybes, stiprybes ir stilių.
 
Egzistuoja daugybė niuansų, kurie labai svarbūs logotipo kūrimo procese, nes sukuria emocinį krūvį, nuotaiką, kurie vienodai veikia žmones visame pasaulyje. Logotipas gali būti „griūnantis, krentantis, nestabilus“ – jeigu jo kompozicinis sprendimas neteisingas, o tai, savaime suprantama, kels neigiamas emocijas, nors paprastas žmogus negalės pasakyti kodėl taip yra. Būtent todėl logotipą turėtų kurti profesionalas, gerai išmanantis kompoziciją ir logotipų kūrimo meną.
 
Spalvos yra dar vienas, bet ne mažiau svarbus dalykas. Kiekviena spalva turi savo prasmę, kuri gali skirtis skirtingose šalyse. Geras dizaineris išmano spalvotyrą, žino kurios spalvos tarpusavyje dera, o kurios – nedera, bei žino tų spalvų simboliką ir prasmę. Jeigu jums reikalingas jaunatviškas, veržlus ir inovatyvus logotipas – geras dizaineris niekada nepasiūlys jo mėlynos ar violetinės spalvos – nes jų reikšmė priešinga – stabilumas, pasitikėjimas, ištikimybė, saugumas, dvasingumas.
 
Visas logotipas – šriftas, grafinis ženklas, kompozicija, spalva – turi būti sustyguota ir suderinta. Jokių atsitiktinumų, kaip „mėgstamiausia mano spalva oranžinė“ profesionaliame logotipe nebus – viskas prasminga ir logiška, o kartu – kūrybinga ir originalu.
 
Taigi kuriant logotipą svarbiausias vertinimo kriterijus negali būti laikas. Svarbiau yra dizainerio „know how“, jo kūrybiškumas, sugebėjimas įsiklausyti, analizuoti ir galiausiai – jo gebėjimas naudotis dizainerio įrankiais – pradedant pieštuku, ir baigiant kompiuterinėmis programomis.
 
Kaip aš kuriu logotipą
Po to, kai jau išsiaiškinu kaip įmonė nori save pozicionuoti, kokiai tikslinei grupei taikomas ženklas, kokį emocinį krūvį jis turi sukelti:
 
1. Atlieku „analogų analizę“ – apžiūriu panašia veikla užsiimančių įmonių logotipus, analizuoju – kurie vykę, kurie – nevykę ir kodėl jie tokie.
2. Kai analogų labai daug, visų apžiūrėti nebūtina, svarbu susidaryti įspūdį apie įmonės konkurentus.
3. Sekantis etapas – idėjos generavimas. Kokia forma, gyvūnas, objektas tinkamiausiai atspindėtų šios įmonės veiklą, tikslus?
4. Kartais 3 punkto nereikia, nes klientas labai konkrečiai pasako, kad nori matyti logotipe, pavyzdžiui, dramblį. Apžiūriu dramblio nuotraukas, piešinius – kartais internete, rečiau – knygose.
5. Objekto stilizacija – kartais tiesiog eskizuoju ant popieriaus lapo, kartais – iškart kompiuteryje. Dramblys neturi būti pernelyg detalus ir smulkus, tačiau turi atspindėti pagrindines dramblio savybes, kad vis dar būtų dramblys. Straublys svarbiau už kojas. Be to – dramblys drambliui nelygus, pagal įmonės aprašymą bei tikslinę grupę tai gali būti solidus, rimtas dramblys, arba mažas linksmas animacinis drambliukas.
6. Pasirinktos stilizacijos (dažniausiai kelių) tobulinimas, šrifto derinimas.
7. Spalvų įvedimas – nepamirštam spalvotyros ir įmonės aprašymo! Mėlyna gali gražiai atrodyti, bet jeigu prašoma energingo ir jaunatviško ženklo – ji netinka.
8. Pradinių versijų siuntimas klientui, derinimas, korekcijos, pardavimas.
 
Sėkmės!
© twea. 2010
 
P.S. tai mano nuomone ir patirtimi paremtas straipsnis, kitas dizaineris gali turėti savo pastabų, naudingų patarimų, todėl papildymai yra laukiami ir sveikintini. :)

Kas yra logotipas, koks jis turi būti?
Logotipas – svarbiausias bet kurios įmonės firminis elementas. Tai įmonės veidas ir simbolis, perteiktas grafiškai.
 
Nereikia manyti kad logotipas – viso labo nedidelis paveikslėlis, kadangi geras logotipas yra kur kas daugiau nei tiesiog iliustracija. Geras logotipas yra konceptualus, stilizuotas, išmąstytas, originalus, įsimintinas, įskaitomas, turintis teisingą emocinį krūvį ir t.t.
 
Profesionalaus logotipo kūrimo procesas turi panašumų su šiuo kinų anekdotu:
„Dailininkai, europietis ir kinas, gavo užduotį - per tris dienas nupiešti antį. Europietis nuėjo prie ežero ir dvi dienas piešė vienos anties eskizus, kol pagaliau trečią dieną nutapė detalų jos portretą. Kinas pusantros dienos sėdėjo ant suolelio prie ežero ir stebėjo jame plaukiojančias antis. Po to jis sugrįžo į studiją ir per likusį laiką nutapė savo paveikslą, kuriame pavaizdavo tai, kaip jis pajautė visų stebėtų ančių „chi" energiją.”
Taip yra todėl, kad geras logotipas pirmiausia turi būti išmąstytas, tik po to – sukurtas.
 
Klausimai, kurių negalima neužduoti klientui
Dizaineris, imdamasis kurti naują įmonės veidą – jos firmos stilių, pirmiausia užduos užsakovui klausimų, kurie padės suprasti:
- kas yra įmonė,
- kokios yra jos klientų tikslinės grupės,
- kaip įmonė nori save pozicionuoti,
- kokia savybė ar emocija yra svarbiausia ir t.t.
Logotipas gali būti solidus arba jaunatviškas, simbolizuojantis stabilumą, patikimumą, arba inovatyvumą, veržlumą, konservatyvus arba šiuolaikiškas – ir tai tik keletas pavyzdžių.
 
Dar apie gerą ir blogą logotipus
Be abejo, labai svarbus dalykas yra originalumas. Kaip žmogus pasijunta nejaukiai, susitikęs lygiai taip pat apsirengusį kitą žmogų – taip tik dar stipriau nejaukiai galima pasijusti atradus, kad tokių logotipų koks puikuojasi ant jūsų vizitinių kortelių – yra daugybė. Geras logotipas – unikalus logotipas – atspindintis būtent Jūsų įmonės vertybes, stiprybes ir stilių.
 
Egzistuoja daugybė niuansų, kurie labai svarbūs logotipo kūrimo procese, nes sukuria emocinį krūvį, nuotaiką, kurie vienodai veikia žmones visame pasaulyje. Logotipas gali būti „griūnantis, krentantis, nestabilus“ – jeigu jo kompozicinis sprendimas neteisingas, o tai, savaime suprantama, kels neigiamas emocijas, nors paprastas žmogus negalės pasakyti kodėl taip yra. Būtent todėl logotipą turėtų kurti profesionalas, gerai išmanantis kompoziciją ir logotipų kūrimo meną.
 
Spalvos yra dar vienas, bet ne mažiau svarbus dalykas. Kiekviena spalva turi savo prasmę, kuri gali skirtis skirtingose šalyse. Geras dizaineris išmano spalvotyrą, žino kurios spalvos tarpusavyje dera, o kurios – nedera, bei žino tų spalvų simboliką ir prasmę. Jeigu jums reikalingas jaunatviškas, veržlus ir inovatyvus logotipas – geras dizaineris niekada nepasiūlys jo mėlynos ar violetinės spalvos – nes jų reikšmė priešinga – stabilumas, pasitikėjimas, ištikimybė, saugumas, dvasingumas.
 
Visas logotipas – šriftas, grafinis ženklas, kompozicija, spalva – turi būti sustyguota ir suderinta. Jokių atsitiktinumų, kaip „mėgstamiausia mano spalva oranžinė“ profesionaliame logotipe nebus – viskas prasminga ir logiška, o kartu – kūrybinga ir originalu.
 
Taigi kuriant logotipą svarbiausias vertinimo kriterijus negali būti laikas. Svarbiau yra dizainerio „know how“, jo kūrybiškumas, sugebėjimas įsiklausyti, analizuoti ir galiausiai – jo gebėjimas naudotis dizainerio įrankiais – pradedant pieštuku, ir baigiant kompiuterinėmis programomis.
 
Kaip aš kuriu logotipą
Po to, kai jau išsiaiškinu kaip įmonė nori save pozicionuoti, kokiai tikslinei grupei taikomas ženklas, kokį emocinį krūvį jis turi sukelti:
 
1. Atlieku „analogų analizę“ – apžiūriu panašia veikla užsiimančių įmonių logotipus, analizuoju – kurie vykę, kurie – nevykę ir kodėl jie tokie.
2. Kai analogų labai daug, visų apžiūrėti nebūtina, svarbu susidaryti įspūdį apie įmonės konkurentus.
3. Sekantis etapas – idėjos generavimas. Kokia forma, gyvūnas, objektas tinkamiausiai atspindėtų šios įmonės veiklą, tikslus?
4. Kartais 3 punkto nereikia, nes klientas labai konkrečiai pasako, kad nori matyti logotipe, pavyzdžiui, dramblį. Apžiūriu dramblio nuotraukas, piešinius – kartais internete, rečiau – knygose.
5. Objekto stilizacija – kartais tiesiog eskizuoju ant popieriaus lapo, kartais – iškart kompiuteryje. Dramblys neturi būti pernelyg detalus ir smulkus, tačiau turi atspindėti pagrindines dramblio savybes, kad vis dar būtų dramblys. Straublys svarbiau už kojas. Be to – dramblys drambliui nelygus, pagal įmonės aprašymą bei tikslinę grupę tai gali būti solidus, rimtas dramblys, arba mažas linksmas animacinis drambliukas.
6. Pasirinktos stilizacijos (dažniausiai kelių) tobulinimas, šrifto derinimas.
7. Spalvų įvedimas – nepamirštam spalvotyros ir įmonės aprašymo! Mėlyna gali gražiai atrodyti, bet jeigu prašoma energingo ir jaunatviško ženklo – ji netinka.
8. Pradinių versijų siuntimas klientui, derinimas, korekcijos, pardavimas.
 
Sėkmės!
© twea. 2010
 
P.S. tai mano nuomone ir patirtimi paremtas straipsnis, kitas dizaineris gali turėti savo pastabų, naudingų patarimų, todėl papildymai yra laukiami ir sveikintini. :)

Galbūt tau ir nereikia nieko daryti, nes tavo svetainės lankytojai tau padeda. Kai parašai kažką įdomaus, ta informacija (tikėtina) plinta internete. Gali būti, kad skaitytojai vieni kitiems rekomenduoja pridėdami kituose bloguose nuorodų į tavąjį.
 
Visa bėda tame ir yra, kad mes tik spėliojame, kaip veikia Google. Vieną dieną jam patinka tokie projektai, kaip tavo, kitą dieną - jau nebe.
Va vienas šviežias pastebėjimas. Pilna straipsnių, kuriuose tvirtinama, kad Google nekreipia dėmesio į meta tags įrašus. Vakar dienos paieškose randu, kad mano svetainė rasta pagal tam tikrą raktažodį, kurio nėra turinyje, kurį mato vartotojai, tačiau tas raktažodis įrašytas meta tags žymose.
 
Bet man labai patinka twea požiūris (ko gero dėl to, kad mąstome panašiai). Ji tiesiog dirba su savo blogu ir nekreipia dėmesio charakteristikas. O kai nekreipi dėmesio, tai viskas savaime susitvarko :)

Vis daugiau ir daugiau žmonių tampa dizaineriais nes sugebėjimas piešti nebėra reikalingas bent kiek pramokus dirbti kompiuterinėmis programomis. Taip vyksta ir dėl spartaus crowdsource dizaino konkursų populiarėjimo. Žinoma atsiranda "gudresnių" dizainerių už kitus, kurie susigundo lengvai pasipelnyti ir pradeda kopijuoti idėjas. (iš microstocks'ų iš kitų dizainerių darbų). Kaip galime apsaugoti savo idėjas? Noriu pasidalint internetiniu puslapiu, kuriame galite kaip skelbia puslapis "Protect your Copyrights, Online and for Free!". MYOWS.
Kas tokio nežinojo, tikiuos pravers. Sėkmės kūryboje.

Temos autoriui siūlau mažiau kreipti dėmesio į kai kuriuos pranešimus - jei iPod'as tikrai 10/10 būklės, nenaudotas - pasižiūrėk originalią kainą, numesk kokį šimtuką, pasirūpink gražiomis nuotraukomis bei aprašymu ir dėk skelbimą. Gal iškart ir nenupirks, bet kas geriau - staigiai parduot pusvelčiui, ar ilgėliau luktelėjus - už normalią kainą?
 
Skeptikai, pasižiūrėkit - prieš metus pardaviau iPod touch 2G už 400 Lt:
http://uzdarbis.lt/t165713/ipod-touch-2g-16gb-bukle-9910
Tai jau tada buvo nenaujas modelis, jau nekalbu apie tai, kad aš jį naudojau ne kelias dienas ar savaites. Bet daiktas buvo puikiai išlaikytas, plius priedai - ir sėkmingai rado savo pirkėją. Kažkas tuo metu pirko subraižytus, sudrožtus analogus po 250-300 Lt, o atsirado žmogus, ieškantis daikto, atrodančio kaip naujas - ir nupirko.
 
Sėkmės parduodant ir perkant!
 
P.S. nebalsavau, nes tik pats žinai, kas tau labiau reikalinga - iPhone 4, ar naujas kompiuteris.

Pasipūtimas, manymas jog esi geresnis už kitus, kartojimas, jog esi "laiptu aukščiau" - NEREIŠKIA, kad toks ir esi. Sakyčiau reiškia kaip tik atvirkščiai - kad esi už daugelį blogesnis, nes nevertini, negerbi kitų žmonių, esi garbėtroška ir egocentrikas, materialistas, pilnas tuštybės - tai nėra teigiami asmenybės bruožai. Jei nepakeisi požiūrio - neabejoju, kad gyvenimas privers pakeist.
 
Dvasingas žmogus (o tik tokį galima būtų pavadint esantį laipteliu aukščiau už mus visus, jei apskritai galima taip sakyti) NIEKADA nesipūs ir nesikels aukščiau už kitus, gerbs ir priims visus, nes kiekvienas yra nuostabus savaip. Kad ir ko būtum pasiekęs (nesigilinu perdedi ar neperdedi) - man nublanksta tie pasiekimai dėl tokio požiūrio į save ir kitus. Aš žmonėmis tikiu, o ne karjerizmu ir arogancija.

Kas yra logotipas, koks jis turi būti?
Logotipas – svarbiausias bet kurios įmonės firminis elementas. Tai įmonės veidas ir simbolis, perteiktas grafiškai.
 
Nereikia manyti kad logotipas – viso labo nedidelis paveikslėlis, kadangi geras logotipas yra kur kas daugiau nei tiesiog iliustracija. Geras logotipas yra konceptualus, stilizuotas, išmąstytas, originalus, įsimintinas, įskaitomas, turintis teisingą emocinį krūvį ir t.t.
 
Profesionalaus logotipo kūrimo procesas turi panašumų su šiuo kinų anekdotu:
„Dailininkai, europietis ir kinas, gavo užduotį - per tris dienas nupiešti antį. Europietis nuėjo prie ežero ir dvi dienas piešė vienos anties eskizus, kol pagaliau trečią dieną nutapė detalų jos portretą. Kinas pusantros dienos sėdėjo ant suolelio prie ežero ir stebėjo jame plaukiojančias antis. Po to jis sugrįžo į studiją ir per likusį laiką nutapė savo paveikslą, kuriame pavaizdavo tai, kaip jis pajautė visų stebėtų ančių „chi" energiją.”
Taip yra todėl, kad geras logotipas pirmiausia turi būti išmąstytas, tik po to – sukurtas.
 
Klausimai, kurių negalima neužduoti klientui
Dizaineris, imdamasis kurti naują įmonės veidą – jos firmos stilių, pirmiausia užduos užsakovui klausimų, kurie padės suprasti:
- kas yra įmonė,
- kokios yra jos klientų tikslinės grupės,
- kaip įmonė nori save pozicionuoti,
- kokia savybė ar emocija yra svarbiausia ir t.t.
Logotipas gali būti solidus arba jaunatviškas, simbolizuojantis stabilumą, patikimumą, arba inovatyvumą, veržlumą, konservatyvus arba šiuolaikiškas – ir tai tik keletas pavyzdžių.
 
Dar apie gerą ir blogą logotipus
Be abejo, labai svarbus dalykas yra originalumas. Kaip žmogus pasijunta nejaukiai, susitikęs lygiai taip pat apsirengusį kitą žmogų – taip tik dar stipriau nejaukiai galima pasijusti atradus, kad tokių logotipų koks puikuojasi ant jūsų vizitinių kortelių – yra daugybė. Geras logotipas – unikalus logotipas – atspindintis būtent Jūsų įmonės vertybes, stiprybes ir stilių.
 
Egzistuoja daugybė niuansų, kurie labai svarbūs logotipo kūrimo procese, nes sukuria emocinį krūvį, nuotaiką, kurie vienodai veikia žmones visame pasaulyje. Logotipas gali būti „griūnantis, krentantis, nestabilus“ – jeigu jo kompozicinis sprendimas neteisingas, o tai, savaime suprantama, kels neigiamas emocijas, nors paprastas žmogus negalės pasakyti kodėl taip yra. Būtent todėl logotipą turėtų kurti profesionalas, gerai išmanantis kompoziciją ir logotipų kūrimo meną.
 
Spalvos yra dar vienas, bet ne mažiau svarbus dalykas. Kiekviena spalva turi savo prasmę, kuri gali skirtis skirtingose šalyse. Geras dizaineris išmano spalvotyrą, žino kurios spalvos tarpusavyje dera, o kurios – nedera, bei žino tų spalvų simboliką ir prasmę. Jeigu jums reikalingas jaunatviškas, veržlus ir inovatyvus logotipas – geras dizaineris niekada nepasiūlys jo mėlynos ar violetinės spalvos – nes jų reikšmė priešinga – stabilumas, pasitikėjimas, ištikimybė, saugumas, dvasingumas.
 
Visas logotipas – šriftas, grafinis ženklas, kompozicija, spalva – turi būti sustyguota ir suderinta. Jokių atsitiktinumų, kaip „mėgstamiausia mano spalva oranžinė“ profesionaliame logotipe nebus – viskas prasminga ir logiška, o kartu – kūrybinga ir originalu.
 
Taigi kuriant logotipą svarbiausias vertinimo kriterijus negali būti laikas. Svarbiau yra dizainerio „know how“, jo kūrybiškumas, sugebėjimas įsiklausyti, analizuoti ir galiausiai – jo gebėjimas naudotis dizainerio įrankiais – pradedant pieštuku, ir baigiant kompiuterinėmis programomis.
 
Kaip aš kuriu logotipą
Po to, kai jau išsiaiškinu kaip įmonė nori save pozicionuoti, kokiai tikslinei grupei taikomas ženklas, kokį emocinį krūvį jis turi sukelti:
 
1. Atlieku „analogų analizę“ – apžiūriu panašia veikla užsiimančių įmonių logotipus, analizuoju – kurie vykę, kurie – nevykę ir kodėl jie tokie.
2. Kai analogų labai daug, visų apžiūrėti nebūtina, svarbu susidaryti įspūdį apie įmonės konkurentus.
3. Sekantis etapas – idėjos generavimas. Kokia forma, gyvūnas, objektas tinkamiausiai atspindėtų šios įmonės veiklą, tikslus?
4. Kartais 3 punkto nereikia, nes klientas labai konkrečiai pasako, kad nori matyti logotipe, pavyzdžiui, dramblį. Apžiūriu dramblio nuotraukas, piešinius – kartais internete, rečiau – knygose.
5. Objekto stilizacija – kartais tiesiog eskizuoju ant popieriaus lapo, kartais – iškart kompiuteryje. Dramblys neturi būti pernelyg detalus ir smulkus, tačiau turi atspindėti pagrindines dramblio savybes, kad vis dar būtų dramblys. Straublys svarbiau už kojas. Be to – dramblys drambliui nelygus, pagal įmonės aprašymą bei tikslinę grupę tai gali būti solidus, rimtas dramblys, arba mažas linksmas animacinis drambliukas.
6. Pasirinktos stilizacijos (dažniausiai kelių) tobulinimas, šrifto derinimas.
7. Spalvų įvedimas – nepamirštam spalvotyros ir įmonės aprašymo! Mėlyna gali gražiai atrodyti, bet jeigu prašoma energingo ir jaunatviško ženklo – ji netinka.
8. Pradinių versijų siuntimas klientui, derinimas, korekcijos, pardavimas.
 
Sėkmės!
© twea. 2010
 
P.S. tai mano nuomone ir patirtimi paremtas straipsnis, kitas dizaineris gali turėti savo pastabų, naudingų patarimų, todėl papildymai yra laukiami ir sveikintini. :)

Labai geras straipsnis. Turbūt kiekvienam "receptas" kaip siekti tikslo kažkiek skiriasi, tačiau aš taikau būtent Justino paminėtus metodus, ar bent labai panašius.
 
Pavyzdžiui, kelis metus ruošiausi pradėti sportuoti. Tai oras buvo blogas, tai drabužių neturiu tinkamų, tai - reikia atsigauti po peršalimo - ir t.t. Supykusi užsirašiau į treniruotes. Dabar moku pinigus, turiu grafiką - dukart per savaitę, tam tikrą valandą turiu būti tam tikroje vietoje. Būtų kvaila nevažiuoti, ar ne? Ir štai, jau pusmetį sportuoju, ir esu labai patenkinta. :) "Pavogiau" iš manyje gyvenančios tinginės pusę metų, kuriuos sėkmingai skyriau sportui, kuris naudingas man pačiai. :) Dabar ir tinginys kažkur dingo - treniruotės tapo mano gyvenimo dalimi, koks dar tingėjimas gali būti? Be to - man labai smagu sportuoti, aš tiesiog buvau aptingusi ir neprisiversdavau.
 
Kalbant apie tikslų konkretumą - taip pat visiškai pritariu. Labai mėgstu sąrašiukus, ką turiu nuveikti, o dar labiau - dėlioti pliusiukus tuose sąrašuose. Manau bet kuriam žmogui milžiniškas džiaugsmas yra pasiektas rezultatas - jo akivaizdumas. Tarkim, mano draugas programavo milžinišką projektą baisiai ilgai, būdavo pervargęs, piktas. Galiausiai jis paleido tą projektą, ir pasijuto tarsi nusimetęs akmenį nuo krūtinės - bet nepasakyčiau kad labai džiūgavo, matyt tiesiog per ilgai viskas užtruko. O vėliau jis ėmėsi visiškai smulkaus darbelio - atliko jį per keletą dienų. Ir sako man: "žinai, aš čia nieko ypatingo nenuveikiau, bet man toks džiaugsmas kad viskas veikia, kad darbą pabaigiau!".
Tad kartais geriau nepersistengti su tikslais, arba juos kažkaip smulkinti - kad kuo dažniau jaustum "valio, aš pabaigiau tą darbelį!". Manau tai labai padeda savimotyvacijai.
 
Na ir, mano ne kartą minėtas "beheivioristinis" triukas :) Kai nebegaliu prisiversti, nerandu savyje motyvacijos, tiesiog žvėriškai tingiu, nenoriu, nemėgstu - pasižadu sau prizą. Kažką ne per didelio, bet kas pradžiugins mano širdį. Taip dirbtiniu būdu įjungiu savyje varikliuką - ir pati nepastebiu kaip atlieku nemėgstamą darbą - kai žinau kad pabaigus manęs laukia geras filmas, pasivaikščiojimas, mėgstamas desertas...
 
Na o jei "beheivioristinio" triuko nepakanka, ir esu visiška "lepšė" - tada baru save. Kas iš to, kad sėdžiu, tingiu - yra toks žodis "reikia". O jei reikia, vadinasi reikės ir rytoj, ir bus tik dar blogiau, kadangi vakare mane grauš sąžinė, vadinasi sunkiai užmigsiu, ir ryt bus visai netikusi diena. Tad laikas susiimti, ir gal dar spėsiu gauti savo desertą, o rytoj bus puiki diena :)
 
Tiesa, pažįstu žmogų kuriam nei vienas iš mano paminėtų dalykų neveikia, arba veikia per silpnai. Jis yra per didelis tinginys, ir nuolat kartoja kad jam "reikia spyrio į užpakalį". Tačiau mano galva tokie žmonės nepakankamai dirba su savimi, ir jiems reikia ugdyti valią. Aš taip pat kartais labai tingiu, bet jei galiu prisiversti - tai kodėl kitas negali? Nebus visą gyvenimą taip, kad kaskart prireikus atsiras tinkamas žmogus, ir įspirs ten kur reikia, jei nesusiimsi pats - įspirs gyvenimas, ir įspirs kaip reikiant...

Kas yra logotipas, koks jis turi būti?
Logotipas – svarbiausias bet kurios įmonės firminis elementas. Tai įmonės veidas ir simbolis, perteiktas grafiškai.
 
Nereikia manyti kad logotipas – viso labo nedidelis paveikslėlis, kadangi geras logotipas yra kur kas daugiau nei tiesiog iliustracija. Geras logotipas yra konceptualus, stilizuotas, išmąstytas, originalus, įsimintinas, įskaitomas, turintis teisingą emocinį krūvį ir t.t.
 
Profesionalaus logotipo kūrimo procesas turi panašumų su šiuo kinų anekdotu:
„Dailininkai, europietis ir kinas, gavo užduotį - per tris dienas nupiešti antį. Europietis nuėjo prie ežero ir dvi dienas piešė vienos anties eskizus, kol pagaliau trečią dieną nutapė detalų jos portretą. Kinas pusantros dienos sėdėjo ant suolelio prie ežero ir stebėjo jame plaukiojančias antis. Po to jis sugrįžo į studiją ir per likusį laiką nutapė savo paveikslą, kuriame pavaizdavo tai, kaip jis pajautė visų stebėtų ančių „chi" energiją.”
Taip yra todėl, kad geras logotipas pirmiausia turi būti išmąstytas, tik po to – sukurtas.
 
Klausimai, kurių negalima neužduoti klientui
Dizaineris, imdamasis kurti naują įmonės veidą – jos firmos stilių, pirmiausia užduos užsakovui klausimų, kurie padės suprasti:
- kas yra įmonė,
- kokios yra jos klientų tikslinės grupės,
- kaip įmonė nori save pozicionuoti,
- kokia savybė ar emocija yra svarbiausia ir t.t.
Logotipas gali būti solidus arba jaunatviškas, simbolizuojantis stabilumą, patikimumą, arba inovatyvumą, veržlumą, konservatyvus arba šiuolaikiškas – ir tai tik keletas pavyzdžių.
 
Dar apie gerą ir blogą logotipus
Be abejo, labai svarbus dalykas yra originalumas. Kaip žmogus pasijunta nejaukiai, susitikęs lygiai taip pat apsirengusį kitą žmogų – taip tik dar stipriau nejaukiai galima pasijusti atradus, kad tokių logotipų koks puikuojasi ant jūsų vizitinių kortelių – yra daugybė. Geras logotipas – unikalus logotipas – atspindintis būtent Jūsų įmonės vertybes, stiprybes ir stilių.
 
Egzistuoja daugybė niuansų, kurie labai svarbūs logotipo kūrimo procese, nes sukuria emocinį krūvį, nuotaiką, kurie vienodai veikia žmones visame pasaulyje. Logotipas gali būti „griūnantis, krentantis, nestabilus“ – jeigu jo kompozicinis sprendimas neteisingas, o tai, savaime suprantama, kels neigiamas emocijas, nors paprastas žmogus negalės pasakyti kodėl taip yra. Būtent todėl logotipą turėtų kurti profesionalas, gerai išmanantis kompoziciją ir logotipų kūrimo meną.
 
Spalvos yra dar vienas, bet ne mažiau svarbus dalykas. Kiekviena spalva turi savo prasmę, kuri gali skirtis skirtingose šalyse. Geras dizaineris išmano spalvotyrą, žino kurios spalvos tarpusavyje dera, o kurios – nedera, bei žino tų spalvų simboliką ir prasmę. Jeigu jums reikalingas jaunatviškas, veržlus ir inovatyvus logotipas – geras dizaineris niekada nepasiūlys jo mėlynos ar violetinės spalvos – nes jų reikšmė priešinga – stabilumas, pasitikėjimas, ištikimybė, saugumas, dvasingumas.
 
Visas logotipas – šriftas, grafinis ženklas, kompozicija, spalva – turi būti sustyguota ir suderinta. Jokių atsitiktinumų, kaip „mėgstamiausia mano spalva oranžinė“ profesionaliame logotipe nebus – viskas prasminga ir logiška, o kartu – kūrybinga ir originalu.
 
Taigi kuriant logotipą svarbiausias vertinimo kriterijus negali būti laikas. Svarbiau yra dizainerio „know how“, jo kūrybiškumas, sugebėjimas įsiklausyti, analizuoti ir galiausiai – jo gebėjimas naudotis dizainerio įrankiais – pradedant pieštuku, ir baigiant kompiuterinėmis programomis.
 
Kaip aš kuriu logotipą
Po to, kai jau išsiaiškinu kaip įmonė nori save pozicionuoti, kokiai tikslinei grupei taikomas ženklas, kokį emocinį krūvį jis turi sukelti:
 
1. Atlieku „analogų analizę“ – apžiūriu panašia veikla užsiimančių įmonių logotipus, analizuoju – kurie vykę, kurie – nevykę ir kodėl jie tokie.
2. Kai analogų labai daug, visų apžiūrėti nebūtina, svarbu susidaryti įspūdį apie įmonės konkurentus.
3. Sekantis etapas – idėjos generavimas. Kokia forma, gyvūnas, objektas tinkamiausiai atspindėtų šios įmonės veiklą, tikslus?
4. Kartais 3 punkto nereikia, nes klientas labai konkrečiai pasako, kad nori matyti logotipe, pavyzdžiui, dramblį. Apžiūriu dramblio nuotraukas, piešinius – kartais internete, rečiau – knygose.
5. Objekto stilizacija – kartais tiesiog eskizuoju ant popieriaus lapo, kartais – iškart kompiuteryje. Dramblys neturi būti pernelyg detalus ir smulkus, tačiau turi atspindėti pagrindines dramblio savybes, kad vis dar būtų dramblys. Straublys svarbiau už kojas. Be to – dramblys drambliui nelygus, pagal įmonės aprašymą bei tikslinę grupę tai gali būti solidus, rimtas dramblys, arba mažas linksmas animacinis drambliukas.
6. Pasirinktos stilizacijos (dažniausiai kelių) tobulinimas, šrifto derinimas.
7. Spalvų įvedimas – nepamirštam spalvotyros ir įmonės aprašymo! Mėlyna gali gražiai atrodyti, bet jeigu prašoma energingo ir jaunatviško ženklo – ji netinka.
8. Pradinių versijų siuntimas klientui, derinimas, korekcijos, pardavimas.
 
Sėkmės!
© twea. 2010
 
P.S. tai mano nuomone ir patirtimi paremtas straipsnis, kitas dizaineris gali turėti savo pastabų, naudingų patarimų, todėl papildymai yra laukiami ir sveikintini. :)

Jei pavogei vieną kartą kažką - tai gali ir toliau vogt? Manyčiau kad ne, juolab kad jei vagystės prieitų iki teismų - už kiekvieną baustų atskirai. :rolleyes:
 
Faktiškai yra, kaip Arnas jau minėjo - mokami ir nemokami resursai.
Nemokami dar skirstosi į tuos, kuriuos leidžiama naudoti tik nekomerciniams tikslams (savo tinklalaraščio dizainui, fotomanipuliacijai, kurią darai pasipraktikavimui ar pan.), tačiau komerciniams neleidžiama - parduoti darbo, kurį kurdamas panaudojai resursą negali, negana to - negali naudoti net ir savo tinklalapyje ar tinklaraštyje, jei šis yra komercinio pobūdžio. Čia atsiranda slidumai, kuriuos ne iki galo išmanau, bet tarkime mano asmeninis tinklaraštis, kaip suprantu yra nekomercinis tol, kol aš iš jo neužsidirbu pinigų, vadinasi vos įdėsiu vieną reklaminį skydelį - jau nebegaliu naudoti nekomercinių resursų. Ar ne?
 
Kitas dalykas - kai kurie resursų autoriai nurodo ir daugiau sąlygų - vieni prašo kad susisiektum ir paklaustum ar gali naudoti elementą, kiti - kad praneštum kur panaudojai ir t.t. Kiekvienu atveju reikia skaityti licensiją.
 
Geriausia mano supratimu dizaineriui pačiam fotografuoti, ir naudoti kiek įmanoma dažniau savo medžiagą. Jeigu nesi tikras dėl resurso panaudojimo - visada susisiek su jo autorium, paprastai jie labai geranoriški, ir viską išsiaiškinsit. Dar galima pirkti resursus, tada būsi tikras kad juos naudoti gali kaip nori - tačiau paprastai jie nepigūs - tarkim iStock'e yra ir tokių nuotraukų, kurių viena gali kainuoti 50 dolerių... Aišku yra ir pigesnių, Shutterstock'as skaitosi pigesnis fotobankas.
 
Aš naudoju svetimus resursus komerciniams darbams minimaliai. Praktiškai viską nusipiešiu pati, o kai reikia fotografijų - perkam iš fotobankų, kartais užsakovas turi kažką savo. Fotomanipuliacijoms perkam visas nuotraukas, kurias naudojam. Kiekvienas turi pasirinkimo laisvę, ir jeigu fotomanipuliacijoje ketina panaudoti kažkokį nereikšmingą fotografijos elementą - teoriškai gali paimt, atsisiųst nekomerciniams tikslams skirtą fotografiją ir išsikirpt iš jos, tikėdamasis kad niekas nesužinos. Tačiau realiai tai yra autorinių teisių pažeidimas.
 
Reklamos agentūros neretai turi nusipirkusios fotografijų ir vektorių katalogus, taip pat aktyviai naudojasi fotobankų paslaugomis, kartais turi ir savo fotografus su fotostudija, kad galėtų nusifotografuoti kažką patys, arba prireikus samdo fotografą iš šalies.
 
Tik naujokėliai ima bet ką iš google vaizdų ir naudoja savo darbuose - jie paprastai dar nežino kas yra autorinės teisės, ir kaip galima stipriai nusvilti nagus, be to - kol nieko gero nesukuria patys, nesupranta kad reikia gerbti kito kūrybą...
Be to - įpratę naudoti ant lėkštutės patiektais stock'ais jie sunkiai išmoksta piešti, generuoti idėjas - nedaug tobulėja. Tuo tarpu kai pieši pats - kaskart laviniesi, ir kaupi savo asmeninius resursus, ilgainiui turėsi visą kolekciją įvairios grafikos. Kai ko žinoma antrą kartą naudoti nebegalėsi dėl to, kad turtines teises pardavei kartu su darbu, bet tau bus juoko darbas nusipiešt dar vieną panašų objektą, kai būsi pripiešęs ne vieną šimtą įvairių darbų :) Practice makes perfect, kaip sakoma ;)

Kerniau, gimei būti oratorium ;) Užuodžiu Tavo charizmą nepaisant kilometrų, skiriančių mus.
 
Sakoma - kad žmogui sektųsi, jis turi nenusižengti gamtos dėsniams, o kad nenusižengtų gamtos dėsniams - jis turi būti vienu metu savanaudiškas, ir padedantis kitiems. Giliau pagalvojus - labai paprasta, juk jeigu neturi siekio, kad būtų geriau tau - tikrai neįdėsi tiek pastangų ir meilės, kiek įdėtum, jeigu būtum tiesiogiai suinteresuotas. O pakeliui padėsi ir kitiems, nebent būtum tikrai tiek unikalus, kad tai kas svarbu tau - nebūtų svarbu niekam kitam...
 
Tęsiant temą apie idėjas - kaip ir visiems, man jos kyla ne tada, kai noriu kad kiltų. Daugiausia idėja žmogui kyla tuomet, kai jis yra labiausiai atsipalaidavęs, todėl jau šioje temoje matom tendenciją - nevienam geriausios mintys kyla tualete - tai nenaujiena, rimtų reklamos agentūrų work shop'uose uždavus šį klausimą populiariausi atsakymai būna tokie: "tualete", "prieš užmiegant"; "rūkant", "vonioje", "geriant kavą" ir pan. :)
 
Tik klausimas turėtų būti ne: "ką turėčiau daryti, kad būčiau kūrybingesnis?", o "koks aš būnu tuomet, kai esu kūrybingiausias, ir kaip tokiu tapti?". Jei suprantate, apie ką aš kalbu. O kalbu apie žmogaus sugebėjimą atsipalaiduoti, sugebėjimą atsikratyti nereikalingų minčių, sugebėjimą valdyti smegenų pusrutulius (nes turime loginį, ir kūrybinį pusrutulį neveltui), bei dar daugiau - sugebėjimą valdyti smegenų veikimo dažnį, ko realiai matyt nevaldome nei vienas - tik kartais instinktyviai tai nutinka, ir tada pasijuntame genijais... Taip, kaip galim per penkias minutes susapnuoti mėnesį - panašiai galėtumėm išmokti ir mąstyti, bet to nevaldom, todėl tik retsykiais nutinka kažkoks nušvitimas, kuris išverčia iš klumpių mus pačius :)
 
Žinot tą fenomeną, kuomet "užkrenta" kažkoks žodis, ar pavardė? Kuo labiau stengiesi jį atsiminti, tuo mažesnė tikimybė, kad prisiminsi. Paprastai prisimeni praėjus dienai ar net kelioms, kai apskritai būni pamiršęs kad apie tai galvojai - lyg niekur nieko atmintis "išspjauna" tą žodį :D Taip yra ir su kūrybingumu - prievarta jo neišgausi, kuo labiau save forsuosi, tuo labiau užsiblokuosi, todėl pirmiausia reikia išmokti atsipalaiduoti, giliai kvėpuoti, klausytis savęs, mažiau save spausti, atsiminti sapnus, užuosti arbatos aromatą ryte, jausti kaip vasario saulutė šildo skruostą, pastebėti zylutės pėdutes sniege...
 
Papildau: nuklydau filosofijon, bet... Tikiu kad egzistuoja informacinis laukas - ne viskas, ką sugalvojame, gimsta tik mūsų galvose - mus stipriai įtakoja aplinkinis pasaulis, ir tam, kad būtumėm maksimaliai kūrybingi - tiesiog turime būti pasaulio dalimi, negalim užsiciklinti ties savimi ir nereaguoti į aplinką - tai būtų kvaila. Kas tas vienas žmogus, prieš visą pasaulį? Ko reikia - išmokti rasti pusiausvyrą, Ying Yang tarp savo poreikių, troškimų, svajonių, ir aplinkos, pasaulio - o ją radus ir viską suderinus - sėkmė neaplenks.

Visiškai nepritariu. Tai diskriminacija jaunesnių atžvilgiu, nepaisant to, kad žmogaus gabumai nuo amžiaus nedaug priklauso. Be to - diktatūrinė prievarta atskleisti savo amžių. Kas nori - tas yra profilyje užsirašęs datą - galima nueiti ir pasižiūrėti.
 
Nepritarčiau jokiai idėjai, kuri remiasi prievarta, o ši dar ir daugiau minusų turi, nei tai.

Visiškai nepritariu. Tai diskriminacija jaunesnių atžvilgiu, nepaisant to, kad žmogaus gabumai nuo amžiaus nedaug priklauso. Be to - diktatūrinė prievarta atskleisti savo amžių. Kas nori - tas yra profilyje užsirašęs datą - galima nueiti ir pasižiūrėti.
 
Nepritarčiau jokiai idėjai, kuri remiasi prievarta, o ši dar ir daugiau minusų turi, nei tai.

Čia man rodos irgi labai nieko gero. Negarantuoju kiek tame tiesos, bet teko girdėt kad tokiu būdu skrandžio vėžį įsivaryt nesudėtinga. Nuplauni viską į skrandį ir tiek - man atrodo logiška. Kažkas net sakė, kad seniai todėl ir spjaudosi rūkydami, kad kuo mažiau nurytų brudo - o čia dar papildomai užsigeri, negana to, kad ir taip seiles ryji - brr :)
 
Kas dėl energetinių / kavos / kofeino ar taurino tablečių bei kitų stimuliantų - meskit kuo greičiau. Žinau, kad šitoks pasakymas nieko vertas, bet savo motyvaciją metimui tik patys ir galit rast. Faktas, kad taip sodinat savo jaunus organizmus, faktas, kad jei nepakeisit gyvenimo būdo - gailėsitės jau matyt netrukus - dalis įsivarys nepagydomas širdies ligas, dalis - kraujagyslių bėdas, kepenų, inkstų problemas ar dar velniaižin ką... Stebiuosi, kaip iki šiol neuždrausti tie energetiniai nepilnamečiams - čia grynas nuodas, o dar įvertinus kaip vaikai neretai saiko jausmo neturi, ir nesigilina kas rašoma ant skardinės...
 
Turbūt ne kiekvienais metais nors vieną skardinę išgeriu - tik visiškai kraštutiniu atveju, ir tai manau, kad net tiek negalima - tai absoliučiai nevartotinas produktas. Trūksta energijos - blogas režimas, mažai miego, mažai sporto, mažai vitaminų, mažai veiklos, mažai darbo, o gal tiesiog tinginys esi, ir reikia kad kas įspirtų minkšton vieton? Paaugliui energijos trūkti negali - jei jis normaliai maitinasi, miega, yra sveikas, neturi viršsvorio - jis turi būti energijos užtaisas, paskui kurį nespėja nei tėvai nei mokytojai. :D Jei gelbėjatės tokiu būdu - ką darysit būdami virš keturiasdešimties - kai energijos tikrai turėsit mažiau? Leisitės adrenaliną kad širdis nenustotų plakt?
 
Pati geriu tik arbatą, ir tai stengiuosi dažniau žalią gerti, nors mėgstu earl gray. Net toje juodoje arbatoje jau pakankamai nesveikų dalykų. Apie kavą (ypač paaugliui) ar energetinį, kuris yra cheminis turbo boost'as, apgaunantis organizmą, kuris gal norėtų ilsėtis, ar bent būti ramioje, lėtoje būsenoje, o po skardinės nebegauna to, ko pageidavo, nes paauglys atseit tampa energingas - patylėsiu išvis...
 
Nesijuokit, bet ar nepuikus būdas sumažinti žmonių populiaciją - girdant vaikus tokiais gėraliukais, maitinant čipsais, kebabais, cheesburgeriais ir žaliom liepsnom degančiais sausainiais - pusė išmirs nei keturiasdešimties nesulaukę... Jei, žinoma, patys nesusiprotės kas čia per brudas, ir kad žmogus turi gauti ne tik visų įmanomų "E" rūšių, bet ir natūralių vitaminų, mineralų, baltymų, angliavandenių ir t.t.

Taigi trumpas pranešimas: po 3 metų pertraukos šiandien persikėlėme į naują – žymiai galingesnį – dedikuotą serverį, kuris turėtų pašalinti paskutinį mėnesį dėl išaugusio lankomumo padidėjusius trukdžius naršant piko metu.
 
Likome ištikimi OVH.lt, o naujojo Uždarbis.lt serverio turimų resursų (Intel Bi Xeon E5606 2x4x2.13+ GHz, 24 GB DDR3 ECC, Intel SSD 320 2x 40 GB, SATA 2 2x 3TB, 10 Gbps) mums turėtų užtekti dar ne vienerius metus.

(Iš praeities nujaučiant, jog laukia "Liepsnojanti tema")
 
Žmogus uždavė klausimus, kurie jam rūpi. Galbūt tokių pačių turi ne jis vienas, tik kitas niekada jų neišdrįs užduoti. Galbūt tau jie atrodo kvaili – nieko tokio.
 
Jeigu nenori į juos atsakyti, tiesiog nerašyk. Priešingu atveju – rašai ne į temą. Visi atsakymai ne į temą bus trinami.
 
Jei autorius būtų norėjęs rašyti apie save, būtų taip ir padaręs.
 
(Noriu tikėti, jog šiame forume nors viena tema apie santykius gali nenueiti į lankas)

Oho kokia įdomi diskusija čia vyksta!
 
Manau kad didžiausia problema pas mus - švietimo sistema nepritaikyta asmenybės ugdymui, individualaus mąstymo lavinimui. Atsirado tie pasirenkami lygiai, atsirado galimybė atsisakyti kai kurių pamokų nuo tam tikros klasės - bet realiai sistema nepasikeitė. Na taip, gali nusimesti nuo kupros porą tavęs nedominančių dalykų, o visuose likusiuose iš tavęs vis tiek lipdo tą patį standartinį plastelino žmogeliuką, kokį lipdė prieš 15 metų ar daugiau. Gerbiu mokytojus, kurie žvelgia šviežiai ir nebesilaiko tos "kalkit vaikai, būtinai turit iškalti viską mintinai" logikos, bet kiek tokių? Mano mokykloj duokdie trys buvo... Ir tai - jie vis tiek turi laikytis programos, kuri yra sukirmijusi.
 
Kodėl tai blogai? Todėl kad tai skirta ugdyti vidutinybėms. Visi mokės viską vidutiniškai. Pasitaikys keli kurie mokės labai gerai ar net puikiai - bet tai sąlyginai, kadangi jie mokės taip lyginant su bendru lygiu, ir "pagal vadovėlį".
 
Matematikoj nebuvau labai stipri, kaip jau minėjau, bet puikiai žinau kad daugeliui mokyklinių uždavinių egzistuoja ne vienas sprendimo būdas. Kaip manote, kas nutinka, kai moksleivis išsprendžia uždavinį ne tuo būdu, kurį aiškino mokytoja, ir kuris aprašytas vadovėlyje? Dauguma atveju - tai laikoma klaida. O tai turėtų būti ne tik ne klaida - tokį mąstymą mokykla turėtų ugdyti - kaip Kernius sakė - kas iš to kad tą patį uždavinį jau išprendė daugybė žmonių? Tie kurie randa būdą išspręsti uždavinį kitaip (net jeigu toks būdas aprašytas kažkuriame kitame vadovėlyje, nesvarbu) - vėliau tampa mokslininkais ir išradėjais.
 
Labai daug pas mus aklo kalimo, ir labai mažai - tikro lavinimo, skatinimo protauti, reikšti nuomonę, diskutuoti. Liūdna, bet taip dar pradinėse klasėse sužlugdoma daug potencialių menininkų ir mokslininkų - jie kitokie nuo mažens, o mokykloje už tai dažniausiai negiria. Rezultate jie tiesiog užgniaužiami dar net neatsiskleidę.
 
Žinau kad labai juodai skamba mano postas - nėra viskas taip juoda šimtu procentų, bet tai ką paminėjau mano akimis yra labai didelė problema. Pati praėjau pro tą mėsmalę, girdėjau iš mokytojų visko: "kaip tu čia apsirengusi", "iš tavęs nieko nebus", "ar tu iš savo meno vaikus išmaitinsi?", "nepiešk šitaip, piešk taip", "pastaba: ievos visų sąsiuvinių paraštės pripieštos" ir t.t. Niekaip negalėjau suprasti - kas su manimi negerai - kodėl sukeliu tiek nepasitenkimo, visai nenorom. Dabar manau kad su manimi viskas buvo gerai - negerai buvo su senos sistemos išsauklėtais mokytojais, netoleruojančiais nors kiek kitokio vaiko, nei dauguma, ir tokį vaiką be pagrindo engiančiais.
 
Džiaugiuosi kad tame būryje atsirado keli mokytojai kurie mane palaikė - be jų turbūt būčiau žlugusi ir dabar negalėčiau pasigirti kad - užsiimu tuo kas man patinka, joks pažymys man nesutrukdė tapti tuo, kuo esu, ir, svarbiausia - laimingesnės savęs neįsivaizduoju niekur kitur.
 
Todėl visiems tebesimokantiems linkiu - raskite savo aistrą. Mokytis bus kur kas lengviau ir įdomiau, jei žinosit kad tai susiję su būsima ir išsvajota profesija. Faktas kad nebūtina turėti geriausių pažymių iš visų dalykų, bet reikia pasirūpinti kad nei vienas pažymys nepakištų kojos ateityje.
 
Skaitymas ir bendravimas - papildomi dalykai, kuriais kiekvienas galite pasirūpinti, ir tokiu būdu investuoti į save dar ir gaudamas malonumo. Mokykla neduoda visko, ko reikia sėkmingai asmenybei ar įdomiam pašnekovui - to reikia išmokt po pamokų - bendraujant su gerais draugais, ir - skaitant geras knygas.
 
Žinau kad daugelis moksleivių į skaitymą žiūri kreivai - bet iš kur kitur jūs gausite žinių, kurių neturi vienmečiai? Kaip tapsite įdomesniais pašnekovais? Filmų pažiūrėti neužteks. :) Be to - skaitymas labai padeda gramatikai ir skyrybai - daug skaitydamas pradedi jausti kaip turi atrodyti sakinys, prisimeni mintinai kaip turi atrodyti teisingai parašytas žodis (žmogaus regimoji atmintis pati stipriausia), skaitai vis greičiau ir greičiau. Na - čia kiekvieno pasirinkimas, bet mano nuomone kiekvienas gali rasti literatūros sau įdomia tema, ir tokiu būdu pakelti IQ maloniau nei tiesiog zulindamas mokyklos suolą :)

Nepykit, bet neprotingai skamba visi tie "stoviu prie sugriuvusio tilto", "subyrėjo mano svajonės", "nebegaliu turėt to, ko iš tiesų trokštu"...
 
Tiltui sugriuvus visada atsiranda naujos galimybės, atsiveria naujos durys. Bet žinoma, jei stovėsit ir žiūrėsit į bedugnę - to nepamatysit. Ir tikrai niekur nepajudėsit - pirmyn kelio juk nebėra? Tai kokia prasmė stypsot ir kvaršint sau galvą - suprantu, kad skamba žiaurokai, bet jei yra nepaneigiamas faktas (pvz. šiuo metu nėra galimybių studijuoti, ar trūksta pinigų, ar nesvarbu kas dar) - vadinasi reikia priimti tą faktą, susitaikyti su juo, ir eiti ieškoti kitų durų. Jos, kaip sakiau - yra visada.
 
Žmogus nėra pakankamai protingas, kad žinotų, ar naujos durys nenuves jo dar geresniu keliu. O gal nuves ten pat, kur vedė tiltas, tik aplinkui. O gal... Mes mąstom vos kelis žingsnius į priekį, esam visiški trumparegiai, kalbant apie gyvenimą - todėl dažniausiai visiškai be reikalo gedim tų "sugriuvusių tiltų".
 
Tad visiems linkiu mesti tuos kvailus užsiciklinimus "man reikia ten ir tik ten", "noriu to ir be to negaliu", ir pradėti gyventi. Gyventi su kuo mažiau išankstinių nusistatymų, kuo mažiau iliuzinių pilių, ir kuo mažiau rėmų bei dėžučių (taip pat ir smulkmeniško planavimo - paskui va taip ir būna - "griūva tiltai"). Visas šias problemas mes patys susikuriam - reikalas tame, kad iš tiesų jų praktiškai nėra, ar bent jau - jos šimtus kartų mažesnės, nei mums atrodo, mintyse nuolat eskaluojant tą patį per tą patį.
Marš į gyvenimą, jis gražus, nenuspėjamas, kupinas nuotykių ir nuostabių patirčių!
 
P.S. aš nesakau, kad nereikia atkaklumo ir darbo. Žinoma reikia, dar ir kiek! Bet atkaklumas neturi bendro su trypimu vienoj vietoj. Kai žmogų išmeta iš darbo, jis juk neina ten kasdien vėl ir vėl (būtų kvaila, ar ne?) - eina ieškoti kito darbo, ieško išeities atkakliai ir kūrybingai.

Vėžlys visai smagus :)
 
Tau reikia pasimokyti dirbti su linijomis - dabar vaizdą gadina tai, kad labai netvarkingas, nekruopštus kontūras. Pasižiūrėk kaip atrodo profesionalų sukurtos iliustracijos. Žinoma yra ne vienas stilius - vienos iliustracijos turi ploną kontūrą, kitos platų, dar kitos - netolygaus storio, ketvirtos - apskritai be kontūro - gali išbandyti viską, arba pasirinkti vieną stilių, ir mokytis įvaldyti jį - bet kaip kolegos pastebėjo - dėmesys detalėms tikrai nepakenks. ;)
 
P.S. o kurdamas logotipus nepamiršk, kad būtinas geras skaitomumas! Tie raizgalai ant YupHost logo tik kenkia, o ne padeda ;) O nuėmus juos, ir dar padirbėjus su personažu - gali pavykti neblogas variantas.
 
Sėkmės!

Nepykit, bet neprotingai skamba visi tie "stoviu prie sugriuvusio tilto", "subyrėjo mano svajonės", "nebegaliu turėt to, ko iš tiesų trokštu"...
 
Tiltui sugriuvus visada atsiranda naujos galimybės, atsiveria naujos durys. Bet žinoma, jei stovėsit ir žiūrėsit į bedugnę - to nepamatysit. Ir tikrai niekur nepajudėsit - pirmyn kelio juk nebėra? Tai kokia prasmė stypsot ir kvaršint sau galvą - suprantu, kad skamba žiaurokai, bet jei yra nepaneigiamas faktas (pvz. šiuo metu nėra galimybių studijuoti, ar trūksta pinigų, ar nesvarbu kas dar) - vadinasi reikia priimti tą faktą, susitaikyti su juo, ir eiti ieškoti kitų durų. Jos, kaip sakiau - yra visada.
 
Žmogus nėra pakankamai protingas, kad žinotų, ar naujos durys nenuves jo dar geresniu keliu. O gal nuves ten pat, kur vedė tiltas, tik aplinkui. O gal... Mes mąstom vos kelis žingsnius į priekį, esam visiški trumparegiai, kalbant apie gyvenimą - todėl dažniausiai visiškai be reikalo gedim tų "sugriuvusių tiltų".
 
Tad visiems linkiu mesti tuos kvailus užsiciklinimus "man reikia ten ir tik ten", "noriu to ir be to negaliu", ir pradėti gyventi. Gyventi su kuo mažiau išankstinių nusistatymų, kuo mažiau iliuzinių pilių, ir kuo mažiau rėmų bei dėžučių (taip pat ir smulkmeniško planavimo - paskui va taip ir būna - "griūva tiltai"). Visas šias problemas mes patys susikuriam - reikalas tame, kad iš tiesų jų praktiškai nėra, ar bent jau - jos šimtus kartų mažesnės, nei mums atrodo, mintyse nuolat eskaluojant tą patį per tą patį.
Marš į gyvenimą, jis gražus, nenuspėjamas, kupinas nuotykių ir nuostabių patirčių!
 
P.S. aš nesakau, kad nereikia atkaklumo ir darbo. Žinoma reikia, dar ir kiek! Bet atkaklumas neturi bendro su trypimu vienoj vietoj. Kai žmogų išmeta iš darbo, jis juk neina ten kasdien vėl ir vėl (būtų kvaila, ar ne?) - eina ieškoti kito darbo, ieško išeities atkakliai ir kūrybingai.

Neveltui... http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_countries_by_suicide_rate
Sakinys zinot kaip turi pasibaigt. Pries tave nieko neturiu, tiesiog tavo problemos yra juokingos, zinau yra sunkiu dienu, bet laikas gydo zaisdas.
 
Gal i tema. :)
 
Pain is temporary, glory is forever
 
Profesorius paėmė stiklinę vandens ir ištiesęs į priekį paklausė savo studentų:
- Kaip jūs manote, kiek sveria ši stiklinė?
Auditorija pradėjo gyvai tartis...
- Maždaug 200 gramų! Ne, galbūt 300! O gal visus 500! - Girdėjosi atsakymai.
- Išties, aš ir pats tiksliai nežinau kiek ji sveria, - pasakė profesorius, - bet tai ir nėra taip svarbu. Mano klausimas štai koks: kas nutiks, jei šią stiklinę taip laikysiu kelias minutes?
- Nieko!
- Tikrai, turbūt, kad nieko, - sutiko profesorius. - O kas atsitiks, jei taip ištiesęs ranką, palaikysiu kokių porą valandų?
- Jums ims skaudėti ranką.
- O jei visą dieną?
- Ranka nutirps, turėsite stiprų raumenų sutrikimą ir paralyžių. Gal net teks važiuoti į ligoninę, - atsakė vienas iš studentų.
- Ar visa tai dėl to, jog stiklinės svoris pasikeitė, belaikant ją visą dieną rankoje?
- Ne! - sutrikę atsakė studentai.
- O koks tada būtų šios problemos sprendimas?
- Pastatyti stiklinę ant stalo! - Linksmai atsakė kažkas iš auditorijos.
- Būtent! - Džiugiai sutiko profesorius. - Ir taip praktiškai yra su visais sunkumais gyvenime. Pagalvokite apie kokią problemą kiek ilgėliau ir ji lyg palengva ima sunkėti. Galvokite apie ją kelias valandas ir ji ims čiulpti jūsų jėgas. Jei galvosite visą dieną - tai jus tiesiog paralyžiuos, apsės taip, kad nebegalėsite niekam daugiau susikaupti, kažką kita veikti ar galvoti apskritai. Galima labai ilgai galvoti apie kažkokią problemą - bet tai nieko neduos. Jos "svoris" nesumažės. Susidorojame atlikdami konkrečius veiksmus. Išspręskite, arba atidėkite. Nėra jokios prasmės nešiotis sunkų akmenį ant širdies ir taip save paralyžiuoti.