drag3

Apsimoka manau toks variantas kad nusiperki geros bukles masina su vairu desineje , poto susirandi kokia ziauriai dauzta su vairu kaireje ir pasikeiti . Poto ta dauzta parduodi ant detaliu o kur pakeitei vaira kaip normalia masina :)

Apie nereikalingų daiktų šalinimą jau buvo kalbėta anksčiau. Neprisimenu to vartotojo, kuris buvo sukūręs panašią temą šioje skiltyje, tačiau tikiuosi, kad nepyksite už temos dubliavimąsi. Noriu pasidalinti savo mintimis, kurias subrandinau per keletą mėnesių.
 
O viskas prasidėjo nuo to, kad perskaičiau vieną straipsnį, kuriame kalbama apie minimalizmą. Nežinau, kiek jūs esate apie jį girdėję, tačiau pasakysiu tik tiek, kad ši filosofija, jeigu ją taip būtų galima pavadinti, turi kažką viliojančio. Pagrindinis minimalizmas akcentas - kuo mažiau nereikalingų detalių.
 
Ir jį galima pritaikyti visur: mene, technologijose, gyvenime, o aš nusprendžiau minimalizmą taikyti savo namuose. Per keliolika metų buvome sukaupę tiek daug nereikalingų daiktų, kad vienintelis būdas jų atsikratyti - parduoti, dovanoti ar išmesti.
 
Pirmieji daiktai, kurių buvo nuspręsta atsikratyti - darbiniai rūbai ir batai, kuriuos parsivežiau iš ankstesnių kelionių, kai lankiausi D.Britanijoje. Man jų tikrai nebereikėjo, tad paėmiau „Maximos” maišelį, lapą popieriaus ir tušinuką. Po kelių minučių nereikalingi daiktai buvo supakuoti, o ant maišelio gražiai užrašyta - „Dovanoju 48 dydžio batus ir kelnes”. Maišelis atsidūrė prie šiukšlių konteinerio, tačiau netruko prabėgti valanda ir jo nebeliko. Kažkam šių daiktų reikėjo labiau nei man. Apsidžiaugiau, kadangi daiktas dar bus panaudotas, o ne atsidurs sąvartyne.
 
Ir tai buvo tik pradžia. Mano akys nukrypo prie knygų. Kažkada labai mėgau skaityti, todėl mano pomėgis atnešė nelauktų rezultatų - lūžtančių knygų lentynų. Iš pradžių galvojau, kad knygas paprasčiausiai išmesiu, tačiau dėl meilės rašytam žodžiui nusprendžiau jas parduoti arba dovanoti. Į pagalbą pasitelkiau sena.lt puslapį, kuriame pardavinėju knygas už itin juokingą kainą. Galėčiau jas dovanoti, bet materializmas ima viršų ir už jas noriu nors kelių litų. Uždarbyje dažnai vartojamas posakis „ant alaus”, kuris mano situacijoje labai tinka.
 
Visų knygų dar nepavyko pašalinti, jos dabar stovi gražiai supakuotos į dėžes ir laukia savo pirkėjų. Tikiu, kad iki naujų metų man pavyks jomis atsikratyti. Žmonės sako, kad knygos yra didelis turtas, bet koks čia turtas, jeigu vieną kartą perskaitęs jas padedi į lentynas, kuriose jos dulksta nenaudojamos? Kam išleisti kelias dešimtis litų, kurie po to neatsipirks? Ar ne geriau būtų vietoje knygų pirkimo naudotis bibliotekomis arba elektroninėmis knygų skaityklėmis?
 
Šiuo metu kambaryje stovi stalas, yra lova ir spinta. Dar turiu televizorių ir DVD grotuvą, kurių visiškai nenaudoju. Šių daiktų taip pat laukia griežtas minimalizmo teismas. Stengiuosi atsikratyti didesne daiktų dalimi. Per mėnesį supratau, kiek daug nereikalingų daiktų turėjau. Stebiuosi, kodėl jie man anksčiau netrukdė, tačiau perskaičius vieną straipsnį apie minimalizmą, jie tapo nereikalingi. Gal manimi lengva manipuliuoti?
 
Mano kambaryje dar rasite truputėlį elektronikos, kuri kaupėsi mano dulkėtuose stalčiuose kaip ir knygos. Turiu išmanųjį telefoną, bet manau, kad man jo irgi nereikia, nors būtų gaila prarasti šį muzikos šaltinį. Reikia susidėlioti prioritetus, tačiau ne viskas taip paprasta, rodos daiktas tau nėra reikalingas, tačiau viena jo funkcija viską apverčia aukštyn kojomis ir minimalizmu čia nebekvepia.
 
Klausydami mano istorijos turbūt pagalvojate apie tai, ar autoriui viskas gerai, gal jis turi psichologinių problemų? Joks normalus Lietuvos pilietis neatsisakytų savo daiktų, tačiau Movado tai daro, kodėl?
 
Jau minėjau anksčiau, kad mes turime daug nereikalingų daiktų, kurie apkrauna mūsų gyvenimus. Šie daiktai mus blaško. Tampame daiktų įkaitais, todėl geriausias būdas išsivaduoti iš šio kalėjimo - jų atsikratyti.
 
Perskaitę šį straipsnį, apžiūrėkite savo kambarius. Po stalu mėtosi nenaudojamas „Nokia” telefonas. Ar tau jo reikia? O kaip ta knyga, kurią tau padovanojo tėvai praeitais metais, bet tu jos nė karto neskaitei? Gal ja būtų geriau parduoti ar dovanoti?
 
Galėčiau tęsti ir tęsti, bet mano laikas ribotas, o ir toliau gvildenti šią temą nebėra noro. Dingo mano kūrybinė ugnelė, tačiau tikiu, kad ir iš tokio mažo turinio padarysite tam tikras išvadas. Jau greit atsidarysiu savo nuosavą svetainę, kurioje bandysiu giliau pažvelgti į mus supančią gyvenimo tikrovę, tad laukite naujų temų, o iki tol, galime padiskutuoti šia visiems aktualia tema.

nu as veltui neberodysiu manau niekam:) o kurti man nereikia, yra kur deti, kaikur jau dedu, bet uzsieni. siaip su keliais zmonem bendradarbiauju jau, su vienu gal puse metu, bet ir sumos ten dideles, na nuo 1k iki 10k. Bet as nezadu apie tai diskutuoti, ne to cia prisiregistravau, Ok turiu iseiti

Gera širdelė, plika subinelė ;)

Kaip tik noriu pas tėvus ant namo statyti mini saulės elektrinę, tai prisiskaitinėjęs kažkiek esu. Kad į šįmetinį tarifą spėti, visus projektus reiktų visus dokus valstybei dėl paramos pateikti iki spalio vidurio, nes jie dar pustrečio mėn svarsto. Iki to laiko reikia susiveikt dokus iš Lesto, t.y. norint spėt reiktų suktis nerealiai greitai.
Toliau, antžeminės elektrinės pigesnės, plius priežiūrą daug lengvesnė. Bet statant plikame lauke, kainuotų saugojimas visų elementų. Todėl stogai geriau žiūrisi. Arba kažkokie laisvi plotai sodybose.
Dėl supirkimo tarifų - tai jie nemažės 12 metų nuo pasirašymo, valstybė įsipareigoja už tiek supirkinėti.
Lietuvoje saulės tikrai yra pakankama, lyginant su vidurio ir šiaurės Europomis. UK ar Ispanijoje neverta statyti saulės elektrinių, nes supirkimo tarifai daug mažesni.
Tarifą ne tiesiai iš biudžėto moka, bet čia kiek pamenu per VIAP "rinkliavas". Be to yra 10kW ribos nustatytos, kad pristačius daug saulės elektrinių neišaugtų elektros kaina vartotojams. Ispanai čia susidirbo mokėdami tiesiai iš biudžeto be didelių apribojimų, tai visi prisistatė elektrinių ir valstybė įsipareigojo daug jiems mokėti geru tarifu.
Kokie tarifai bus 2013m lb sunku pasakyt. Čia jau nauji valdžios vėjai turėtų pakreipti į kažkurį šoną energetikos laivą :) Tiesa, kainų komisija kažkokias ribas įdės. Pvz 2012 m tarifas buvo nustatytas gal tik šių metų vasarį. Tai nei juoktis, nei verkti kai tokia situacija :)

Sveikas atvykęs, tikiuosi pritapsi šiame kolektyve. Sėkmės :)

Sveiki, kažkaip kylo man toks pamąstymas galvoje apie šiuos visus karus ir t.t
Puikiai pamenu žmonių pasakojimus, mokytojų per istorijos pamokas, aprašytus veikalus knygose kaip lietuva buvo okupuota sovietų sąjungos ir visi "verkė" kad mūsų liaudį siunčia miriop į tos kraštus kariauti ne savo karo, kiek negrįždavo namo, o jei grįždavo tai jau kitokie...
Tuo metu kai rusija ten darė tvarką amerikonai vietinius dušmanus rėmė finansavimu, amunicija.
Subyrėjo sovietų sąjunga, visi pasitraukė, lietuva tapo "nepriklausoma".
Tada ta pati amerika kuri juos rėmė dabar juos puola ir moko gyvenimo tiesų, neva jie nemoka gyventi ir taip gyventi negalima, žudo vietinius nekaltus žmones, lietuva įstojo į nato ir laižo subinę amerikonam, vėl tuose afganuose ne savo karą kariaują, tai ko prieš tai visi verkėt?
Ir aplamai visa tai yra mėšlas, amerika tiesiog vogia iš vietinių viską ką jie turi, nafta tanklaiviais pompuoja vos ne nemokamai prisišvartave prie krantų, žudo moteris, vaikus, pakaria prezidentą apkaltine tuo ko po to net nerado - masinio naikinimo ginklu, bet suvartė taip, kad vis tiek rado jo masinės kapavietės, nors jie ten patys tuos lavonus ir užkasė.
Visi tie išpuoliai prieš ameriką, teroristai, rugsėjo įvykiai į tos dangoraižius, laivų skandinimai, pasipriešinimas - žmonės tiesiog gina savo šalį, ar jūs taip nesielgtumėt jeigu ateitu svetimšaliai išžudytu visą jūsų šeimą, viską pradėtų grobti ir pasakytu, kad tu neteisingai gyveni?
Aš tikrai neteisinu visų tų išpuoliu, pats nesu koks teroristas, o tiesiog mąstau.
Mano galva tai tiesiog politinis karas, noras pasipelnyti ir viskas, gyvenime neeičiau ten kariauti kol nepradėtų puldinėti mano šalies, o jeigu tai būtų vėl tik politinis karas tai neeičiau tol kol nepamatyčiau apkasuose kartų visu tų deputatų.
Atsiprašau galbūt už nelabai rišlu minčių dėstymą.
Geros dienos :)

Kad nebučiau vėl apkaltintas (čia grubiai tariant :) ) dėl pasisakymų "ne į pokalbio temą". Priminsiu tavo klausimų chronologiją:
 
 
 
Tai tęsdamas temą ir atsiliepdamas į prašymą patarti :rolleyes:
 
Remiantis vis tuo pačiu prekeivio automobiliais pavyzdžiu:
Mano patarimas, kaip būtų bet kokio "profesionalaus automobilių prekeivio patarimas naujokui": Ne pulti apsipirkinėt automobiliais, o PRADŽIAI pasistengti kuo daugiau sužinoti apie automobilių rinką. O jau iš tų žinių - idėjos ką pirkti/parduoti (prekybos strategija) - ateis savaime.
 
Grįžtant prie Forex "realijų": Forex "antrinėje" rinkoje yra tam tikrų "jėgų/rinkos dalyvių", kuriems vis "netyčia" gaunas kuo toliau nukreipt dėmesį nuo šio skirtumo (arba supainiot abu dalykus į vieną). Ir priverst naujokus tikėti, kad būtent prekybos strategija yra pirminis dalykas.
 
 
Būtent!
Metodas/prekybos strategija (buy/sell mygtuko paspaudimo taisyklių rinkinukas) - turint omeny tą skirtumą tarp "matymo" ir "strategijos" - yra visiškai nereikšmingas dalykas (ypač pirminiame etape).
Bandyt naudot kažkokią prekybos strategiją be rinkos matymo, čia tas pats kas pirkti daužtas BMW ir suremontavus jas pardavinėt NES taip daro "Petras".
"Petras" - puikiai jausdamas rinką laiku atsikratys "idėjos su BMW" ir greitai pereis prie "idėjos su Mercedesais" (strategija/metodas jam gims automatiškai iš rinkos matymo). O musų "rinkos naujokas" nieko nesuprasdamas toliau bandys stumdyt BMW, ir matydamas "Petro" sekmę vadins jį apgaviku.
Aišku yra ir kitas būdas :)
Pagal "Petro" strategiją/metodą (3-4 petro pateiktas taisykles) pradeti kišt pinigus, ir mokintis iš savo klaidų. Bet kažin ar ilgam užteks pinigų bei kantrybės taip vaikščiot "Petro" idėjoms iš paskos.
 
Čia veiks tas pats dėsnis: sėkmės pavyks pasiekti tam, kas dris pabandyti sugalvoti ką nors gudresnio/originalesnio nei sugalvojo "Petras" (ir vat jau siekiant tokio tikslo iš savo klaidų, verta mokintis).
 
O 99% naujokų - bando taikyti "svetimas 3-4 taisykles". Vietoj to, kad išlavinti savo rinkos matymą (o Forex rinkoje tai yra paprasčiau padaryt, skirtingai nuo to paties automobilių verslo) - iš kurio savaime gims/susikurs tas nuosavas, originalus metodas/strategija.

Artūro Konan Doilio knygoje apie šerloka holmsą ir daktarą vatsoną buvo viena apysaka, kurioje buvo toks tylenių klubas. Šerloko holmso brolis, buvo to klubo steigėjas. Knyga ir liks knyga, bet idėja man patiko. Pagalvojau, ar nebūtų realu tokį iš tikrūjų įkurti? Esmė tokia, kad šiais laikais toks klubas būtų kiek modernesnis, bet esmė tokia pati. Tikslas: Visi pavargę nuo triukšmo nuo tuščių kalbų ir t.t muzikos, kitų nuomonių, netgi patys nuo savęs ateina į jaukia salę atsisėda vienas prie stalo ir skaito kas laikraštį kas knygą (salia stovi pilnos sekcijos knygu) geria arbatą, rūko (cizas cigarus kad ir zole :D), o kas šiaip atsisėda pagalvot valandai dviem ant minkštų lovų ar kėdės. Esmė tokia, kad tylėtir nelyst kitiems į akis arba kalbėt kaip bibliotekoi - tyliai. Visa laiką būnant patalpoi užšičiaupus, skest tik savo mintyse. Rinktūsi visi tenai tiesiog pailsėt. Kas ką nori tas tą daro... Patalpa jauki, senoviska, paveikslai, kurenasi zidinys. Gali ir nakvot ant savo kedes su knyga. Dirbtu 24/7 Kaip manot ar realu ir kam nors idomi butu tokia susikaupimo oaze? :)
 
Kazkas tokio: :)
 
 

Toks jau cia ir zygdarbis, man svetimu pinigu nereikia :) sekmes !

SVEIKI UŽDARBIEČIAI :)
 
Esu Karolis iš pajūrio,KLAIPEDOS
 
Uždarbija nusprendziau lankytis ir uzsiregistruoti ,nes uzejau paskaicia keleta temu ir pastebejau kad cia lankosi protigi ir isilavine žmogeliai :) pamaniau kad reik bandyt uzsiregistruot ir reikštis čia:)
 
POMEGIAI :
muzika,filmai,ant Turniko pakabet :D lankytis uzdarbyja skaityt temas nu ir ka manau normalus pauglys megsta veikt.:)
 
Taigi tiek apie mane šiam kartui :)
 
Tikiuosi pritapsiu šiame kolektyve :)
 
atsiprasau už rasymo klaideles :)
 
atsiprasau už rasymo klaideles :)

manau tu jau visus užp*sai su tais savo bereikšmiais komentarais visose temose

Per vakar vykusį Login 2012 uždarymo vakarą buvo įteikti Lietuvos interneto apdovanojimai.
 
Rinkimų pirmajame etape balsuoti galėjo visi internautai, o antrajame savo lemiamą žodį atrinkdama nugalėtojus tarė komisija. Jos nuomonė kai kuriose kategorijose smarkiai skyrėsi nuo internautų (statulėles gavo ne tie, kurie pirmavo savo kategorijose po viešo balsavimo), bet džiugu, kad "Geriausio forumo" nominacijoje tiek internautų, tiek komisijos vertinimai sutapo:
 

 
Atsiimdamas statulėlę sakiau, kad jei Login yra didžiausia technologijų konferencija Lietuvoje, tai Uždarbis.lt yra didžiausia technologijų bendruomenė Lietuvoje, – ir šis apdovanojimas skirtas visiems 50 000 mūsų narių.
http://g4.delfi.lt/images/pix/file58841831_bc70bff3.jpg
 
Pačius apdovanojimus galima vertinti įvairiai, bet faktas, kad Lietuvoje šiuo metu yra maždaug 100 populiarių interneto forumų, kurie turi tūkstančius narių, ir Uždarbis.lt buvo išskirtas iš visų, yra tikrai malonus.
 
Tai pirmas rimtesnis Uždarbis.lt pripažinimas nuo pat 2004 metų, kai šis forumas buvo sukurtas.
 
Ačiū visiems, kad esate :)

Pirmas dalykas laimės link, klausyti savo vidinio balso. Jei jautei, kad norėjai stoti į veterinariją, ten ir reikėjo stoti, o ne daryti, ką galbūt tėvai liepė arba "nurodė" kryptį.

Dažniau mylėkis ir užrukyk kartas nuo karto marihuanos ;)

Bendrai
Manote, kad pažįstate žmonių, kurie niekuomet jums nepameluotų? Nepameskite galvos. Psichologų nuomone, viskas priklauso nuo situacijos. Ir net pats sąžiningiausias žmogus, pakliuvęs į netikėtas gyvenimo aplinkybes gali…imti ir gražų gražiausiai pameluoti. Yra daug požymių, leidžiančių įžvelgti meluojančiojo ir kalbančiojo tiesą skirtumus, bet nėra nė vieno, kuris leistų be išlygų teigti, jog girdėjome teisybę ar apgaulę.
 
Netiesa matyti veide.
Pravartu žinoti, kad apsimetusieji esą linksmi, šypsosi tik lūpomis, o jų akių išraiška beveik nekinta. Kai juokiamasi nuoširdžiai, šiek tiek patempiami aukštyn apatiniai aidų vokai, todėl akys tarsi sumažėja. Jei akių „dydis" nepakito — juoktasi tik dėl to, kad anekdotą pasakojo šefas, o ne iš sąmojo.Vaizduojantieji nustebusį, įdėmiai žiūri į pašnekovą, išplečia akis. Jie tarsi bando pasakyti: „Neįtikėtina". Tokia nuostaba netikra. Iš tiesų nustebęs žmogus dažniausiai atveria burną.
 
Gyvūnai, o ir žmonės, norėdami ką išgirsti ar stebėdami ką svarbaus, sulaiko kvėpavimą. Jei į mus įdėmiai žvelgiantis žmogus ramiai ir lėtai kvėpuoja, jis mumis nesidomi.
 
Tikri jausmai veide atsispindi anksčiau, nei pasakomi žodžiai. Suvaidintas jausmas pasirodo kartu su žodžiais ar net po jų. Netikra šypsena, kurią regėjo daugelis, - tai pardavėjų šypsena. Kone visi jie pirmiau nužvelgia žmogų, kuriam nori pareikšti simpatiją, o po to nusišypso. Ši šypsena staigiai atsiranda ir staigiai dingsta.
 
Bene patikimiausias melo ženklas — veido asimetrija. Skirtingos žmogaus veido pusės nėra vienodos, tačiau meluojant šis skirtumas dar labiau išryškėja: burna persikreipia, viena akis tampa vos didesnė už kitą, viena veido pusė labiau liūdi, pyksta, džiaugiasi nei kita. Tai akivaizdūs melo požymiai. Deja, jie išsilaiko tik sekundės dalį.
 
Gestai
Kai kurie mūsų gestai — tai turintys aiškią prasmę simboliai. Kiekvienas žino, ką reiškia gūžčiojimas pečiais, linktelėjimas galva ar piršto sukiojimas prie smilkinio.
 
Tokie simboliai visada parodomi sąmoningai ir tikslingai. Jų rodytojas žino, ką daro. Kalbame mes irgi sąmoningai, bet kartais supainiojame žodžius, prasitariame. Panašiai gali nutikti ir su minėtais simboliais. Jei bandymas jį parodyti lieka neužbaigtas, jei, užuot gūžtelėję pečiais, patraukome tik vieną petį, tai gana drąsiai galima teigti, jog šis neužbaigtas simbolis ir parodė tikruosius, bet slepiamus jausmus.
 
Iliustracijos
Kitas gestų tipas — iliustracijos. Pasakodami apie kelio vingį, dažnai ranka žymime zigzagą, norėdami pabrėžti kokį nors žodį, ranka tarsi dedame kirtį. Retai kada kiekvienas gestas sąmoningai kontroliuojamas. Meluojantis žmogus irgi žino, jog visų savo judesių nesugebės sekti ir valdyti. Todėl pasirenka paprastą, bet veiksmingą būdą išvengti neatitikimo tarp kalbos ir gestų. Stengiasi mažiau iliustruoti savo kalbą. Taip pat elgiasi ir nepasitikintis savimi. Jeigu kas kruopščiai apgalvoja žodžius, stengiasi nenukrypti nuo iš anksto parengto, bet dar neišmėginto kalbos plano, menkiau iliustruos savo kalbą. Melagis, iš anksto nepasirengęs netikėtiems klausimams, neturintis melavimo patirties, bijantis demaskavimo, būtinai varžys savo gestus ir mažiau iliustruos jais savo kalbą.
 
Žmonės glosto save, nubraukia nepastebimą dulkę nuo drabužių, kasosi ir daro dar daug judesių, kurie tarsi turėtų užtikrinti fizinį komfortą. Tai manipuliacijos. Jų paskirtis — nuraminti. Nepatyręs melagis nuolat taiso kaklaraištį, paliečia ranka veidą. Visgi šie judesiai nėra patikimas ženklas, leidžiantis spręsti, jog mums sako netiesą. Jie tik patvirtina, kad pašnekovas jaučiasi nepatogiai.
 
http://www.sapnai.net/img/burtai/kuno_kalba_04.jpg Burnos užsidengimo gestas naudojamas visą gyvenimą, tik keičiasi jo pobūdis ir sparta.
Kai meluoja paauglys ar suaugęs žmogus, taip kaip ir penkiamečiai pypliai, prideda http://www.etiketogidas.lt/wp-content/uploads/2010/11/kuno-kalba-1.jpgranką prie burnos, tačiau, kaip minėjau, jau šis gestas įgauna daug subtilesnį pobūdį ir aišku ne toks pastebimas - vietoj staugaus griebimosi sau už burnos, neretai atliekamo abiem rankomis, jis tik vos vos pirštais patrina veidą aplink lūpas ar tiesiog patrina pirštu nosį.Burnos pridengimas ranka yra vienas iš daugelio suaugusio žmogaus gestų ir turi tokią pat prasmę, kaip ir vaikų gestas. Ranka pridengia burną, nykštys prispaustas prie skruosto, o tuo metu smegenys į žmogaus pasamonę siunčia signalus sulaikyti tariamus žodžius. Bet, šį gestą reikia skirti nuo vertinimo gestų. (Apie juos bus aprašyta vėliau) Kai kurie žmonės norėdami užmaskuoti šį gestą, bando apsimestinai sukosėti. Juk, jeigu žmogus kalbėdamas ranka pridengia burną, tai jau automatiškai galima galvoti, kad jis kalba netiesą.
Tačiau jeigu jis šį gestą pavartoja tuo metu, kai jūs kalbate, o jis klauso, tai reiškia, kad jis jaučia ar įtaria, kad jūs meluojate...Kalbančiam prieš auditoriją ar tiesiog skaitančiam paskaitą, labai nemalonu matyti auditoriją, kurioje visi ar dauguma laiko rankas prie burnos. Nedidelėje auditorijoje arba bendraujant akis į akį tokiu atveju paklauskite: "Ar nenorėtute kuris nors pakomentuoti, tai ką aš pasakiau?" Visų pirma, tai leis klausytojams pareikšti savo nuomonę, o jūs galėsite patikslinti savo teiginius ir žinoma atsakyti į klausimus...
http://www.sapnai.net/img/burtai/kuno_kalba_06.jpg Voko trynimas - šis gestas aiškinamas tuo, kad smegenyse kyla noras pasislėpti nuo apgaulės, įtarimo ar melo, su kuriuo žmogus susiduria, arba tiesiog jam nesinori žiūrėti tiesiai į akis žmogui, kuriam sakoma netiesa.
Vyrai paprastai labai energingai trina voką, o jei melas labai rimtas, nugręžia akis į šalį arba žvilgsnį įsmeigia į grindis.
Moterys šį gestą daro labai delikačiai, lengvai pirštu patrindamos po akimis. Mat joms, iš prigimties nebūdingi šiurkštūs judesiai ir žinoma, dar ir dėl to, kad ant vokų gali būti makiažas. Nukreipdamos akis, jos paprastai žiūri į lubas.
 
http://www.sapnai.net/img/burtai/kuno_kalba_07.jpgAusies lietimas
Tai faktiškai yra melo klausytojo bandymas "negirdėti nieko blogo". Šis gestas išreiškia nevalingą rankos judesį "užblokuoti" girdimus žodžius, pridedant plaštaką prie ausies ar kur nors netoli jos. Tai suaugusių subtiliai transformuotas "rankos ant abiejų ausų" gestas, kurį naudoja maži vaikai, norėdami atsiriboti nuo tėvų išsakomų priekaištų. Ausies trynimo gesto variantai yra ausies kaušelio nugarinės pusės trynimas, piršti sukiojimas ausyje į abi puses, ausies spenelio tempimas arba ausies kremzlės užlenkimas, uždengiant ausies dangą.
Pastarasis gestas signalizuoja, kad klausytojas jau pakankamai prisiklausė arba laukia progos pasisakyti pats...
 
Balsas irgi meluoja?
Kartais melą galima atpažinti iš kalbėjimo būdo. Neprityręs melagis gali bandyti „perkalbėti" pašnekovą, neleisdamas jam tarti žodžio, greitai išsakyti savo argumentus, o drauge truputį pakeisti pokalbio temą, nukreipti ją nuo sau nepatogaus klausimo. Taip primityviai meluojančius politikus kone kas savaitę galima išvysti TV ekrane, kai jie, greitai berdami žodžius, trukdo vienas kitam pasisakyti. Įdomiausia, jog šis negudrus melo būdas neblogai veikia.
Meluojantis žmogus kalba šiek tiek kitaip nei sakantis tiesą. Įstabu, jog neretai sumanų melagį išduoda neatsargiai parinkti žodžiai, kalbos klaidos. Psichoanalizės pradininkas Sigmundas Freudas rašė, kad kalbos, skaitymo ar rašymo klaidos nėra atsitiktinumas, jos liudija vidinį psichologinį konfliktą. Kai vyras, iš Paryžiaus paskambinęs žmonai, sako: „Mieloji, lėktuvai neskrenda dėl blogo oro. Konferencija užsitęsė. Pas ją ir pernakvosiu", ir toliau aiškina, kad nakvos viešbutyje, žmona turėtų pastebėti ir kalbos klaidą, ir bandymą itin pagrįsti užtrukimą, nurodant net kelias priežastis, kliudančias grįžti.
 
Balsas, jo tembras, žodžių tarimo aiškumas apibūdina kalbėtoją taip pat gerai, kaip ir jo sakomos mintys. Pernelyg ilgos ar dažnos pauzės, žodelyčiai „taip sakant", „hmm", nereikalingas skiemuo „man la-labai patiko" - visa tai melo ar bent abejonės savo žodžiais ženklai.
 
Sunerimę žmonės kalba aukštesniu tembru. Melagis irgi nerimauja. Jis bijo būti demaskuotas. JAV psichologo Paulo Ekmano tyrimai įrodė, jog meluojančiųjų balso tembras aukštėja.