Qwanttolie

Į CV primeluok, kad dirbai kokiam restorane ar kavinėj ar dar kur. Vis tiek esi matęs kaip Lietuvoj restoranuose dirba. Nieks ten tikrai nesiruošia tikrinti. Tikrina užsienietiškus reference'us tik tie brand'inius vardus turinčios firmos, restoranai. O ten tikrai pilną yra tų paprastesnių (dažniausiai šeimos) restoranai. O kad ten nemokėsi nieko daryt tai dzin. Vis tiek viską rodo. Nes ten ir kavos pas juos kitokios nei Lietuvoj, ir restoranuose taisyklės kitokios. Ne problema tarkim yra ir nemokėjimas dirbti su kasos aparatu, jei klaustų. Sakai, kad ankstesniame darbe visada būdavo vienas žmogus atsakingas už pinigų įnešimą į kasą. Viskas sakai atvirkščiai. Ir paimt tikrai paims kur nors. Manęs išvis restorane tik paklausė, ar vyno butelį moku atidarinėti ir priėmė. O dabar su patirtim laisvai galiu ieškotis kito darbo.

Radau visai įdomų video - N. Oželytės pasisakymas moksleiviams, sausio 13-osios dienos proga. Ir ten paskutinėm minutėm kalbėjo apie emigraciją (nuo 10m 7s):
 

 
Anksčiau nelabai ją mėgau, bet ši kalba patiko. :)

Jau ne kartą sakiau, ir dar kartą pasakysiu - tiems, kurie tingi mokytis, tobulėti, neužsiima saviugda - ir nori visko ant lėkštutės patiekto - taip nebuvo ir nebus. Jokioj pasaulio šaly. Jei ir pasiseks - vienam tinginiui iš šimtų tūkstančių.
 
Likusieji skaičiuos "skurdo ribą" ten , neįvertindami tos šalies pragyvenimo lygio, mokesčių, sumų, kurias emigrantas išleistų būtinoms kelionėms namo, svajos apie dovanojamus namus, mokesčius, nuo kurių atleidžia, pašalpas, kurias moka šiaip sau - na, kaip tame straipsnyje ir rašė - bus teletabiai. Ars kaip visiški juodadarbiai, paaukos kvalifikacijas, iššvaistys brangiausius jaunystės metus, susigadins sveikatą, dalis - praras šeimas, ir - daugiausiai pinigų uždirbs ne sau, o darbdaviui.
 
Man kelia siaubą tai, kad kai kurie žmonės, baigę mokslus (šiuo atveju nesvarbu kiek mokslų, ir kokių), susiformuoja nuomonę "aš savo jau atsimokiau." Nepykit, bet tokie žmonės pataikė ne ton eron, jiems išvis šiame informaciniame laikotarpyje vietos nėra, jiems reikėjo gyventi fabrikų laikais - kai išmoko tave kažkokią funkciją atlikti, ir varai kaip robotas iki pat pensijos... Taigi - tai, kad "savo atsimokę" žmogeliai, užsispyrę daugiau laiko jokiai saviugdai nešvaistyti, ilgainiui būna išstumti, neberanda darbo, lieka nereikalingi - natūrali atranka. Jeigu nenori prisitaikyti prie dabartinio pasaulio - pasaulis prie tavęs, nepyk, nesitaikys.
 
Kaip ir seniau - manau kad tie, kurie netingi - gali pasiekti, ir pasiekia Lietuvoje savo tikslų. Bėda ta, kad didžioji dalis tingi, garsiai šūkauja, daug reikalauja, bet iš tiesų patys neturi ką pasiūlyti ir nesiima nieko, kad turėtų. Elementarios savikritikos - štai ko stokojam - visi jaučiasi stebuklingi, nors realiai - "na, tai ką sugebi, kuo tu ypatingas?" - tyla... Visi greiti tik garsiai kitų pinigus skaičiuoti - kiek kas ten uždirba, o šitiek - ten - neįvertindami net elementariausių ekonominių sąlygų, svaičioja, kaip teletabiai, ir tiek :)
 
Be to - buvo forume gretima tema - ką darbdavys priimtų į darbą. Neims niekas grįžusio penkis metus britų "kalafiorus ravėjusio" ekonomisto į darbą. Kitaip tariant - jei esi ekonomistas, ir varai svetur "užsidirbt" - įlindęs į tą ratą, ir jame užsibuvęs, grubiai tariant, iškeiti savo specialybę, kvalifikaciją ir perspektyvumą į tuos tugrikus, kuriuos sugebėsi sutaupyt po to, kai sumokėsi už brangų būstą, maistą, transportą, gydymą ir t.t. Kam tada išvis reikėjo studijuot? "Kalafiorų ravėjimui" aukštasis juk nebūtinas ;)

Atrodo kitur nieks nieko nežudo, bobutės viskuo patenkintos ir pan.. Atrodo tik Lietuvoje blogiausias klimatas. Kaip sakoma gerai ten, kur musu nėra. Teisingai?
 
Kol turim nevertinam, kai prarasit pradėsit vertint.

Ką gi - nemokama advokato konsultacija būsimiems verslininkams :))
 
Jau yra sukurta ne viena tema apie tai, kokios idėjos yra geros ir kaip pradėti verslą, tik neradau informacijos, kad kas nors būtų paminėjęs vieną esminį momentą. Pabandysiu paaiškint trumpai, kas ir kaip.
 
Temoje apie įmonės steigimą antru punktu yra nurodyta, kad 40 lt, kainuoja patikrinimas, ar nėra tokio pavadinimo duomenų bazėje. Šis patikrinimas - pinigų išmetimas į balą, nes tą patikrinimą nemokamai padaro pats Registrų centras - tiesiog Jums neleis registruoti įmonės pavadinimo, jei toks jau yra.
 
OK, tarkim, Jūs pasirenkate pavadinimą, kurio dar nėra duomenų bazėje, jį Jums užregistruoja, kelis metus vystote savo verslą, ir apyvartos jau normalios, ir nemažai suinvestavote į reklamą... o tada gaunate pretenziją, kad Jūsų įmonės pavadinimas yra klaidinančiai panašus į ankstesnį prekių ženklą, kuris registruotas net ne Lietuvoje, o kur nors Ispanijoje ar JAV (esant tam tikrom aplinkybėm tie prekių ženklai pilnai galioja ir Lietuvoje). Pretenzijoje rašoma, kad arba Jūs susmokate po 10 % nuo paskutinių kelių metų apyvartos, arba Jus tiesiog paduos į teismą, kadangi kelis metus naudojotės pavadinimu, kuris panašus į tą nelemtą prekės ženklą, klaidinote vartotojus, bla bla bla.
 
Aukščiau nurodytas scenarijus yra labai realus, nes (ypač Rusijoje) yra netgi tam konkrečiai steigiamos įmonės, kurios registruoja prekių ženklus, laukia, kol atsiras naujos įmonės panašiais pavadinimais, leidžia joms atsistoti ant kojų... o tada ir prasideda. Iš principo - domenų prekybos verslas jau yra atgyvenęs verslas. Būtent prekių ženklų registracija (paprastai - su tikslu vėliau arba tuos prekių ženklus parduoti arba užtampyti teismuose naivius verslininkus) dabar yra "ant bangos". Juolab, kad prekės ženklas kainuoja nuo 480 lt., galioja 10 metų. Vos ne domeno kaina, o gaunamos teisės - įgyjate vos ne absoliutų monopolį. Netgi prieš tuos pačius domenus :)
 
Kaip to išvengti? Yra du būdai:
1) kreipiatės pas advokatus (ir ne bet kokius, o tuos, kurie būten dirba (o ne tik savo svetainėje nurodę, kad "dirba") su prekių ženklais. Tai svarbu, nes su prekių ženklais yra daug niuansų, o Lietuvoje TIKRAI nusimanačių yra gal 20 žmonių). Advokatas Jums padarys tyrimą, ar pasirinktas įmonės pavadinimas nekonfliktuos su ankstesnėmis teisėmis, kurių pagrindu gali tekti ne tik pavadinimą pasikeisti, bet ir mokėti kompensacijas už padarytą žalą. Normalus tyrimas pas normalų advokatą kainuoja apie 800 Lt.;
2) patys registruojate prekės ženklą, kuris yra toks pats kaip įmonės pavadinimas. Jei paaiškės, kad vistik užsirovėte ant prekės ženklo savininko, kuris sugalvojo pasipelnyti Jūsų sąskaita - turint prekių ženklą jam nereikės mokėti žalos atlyginimo, nes pagal teisės aktus žalai atsirasti yra būtinas elementas - NETEISĖTUMAS. O kol Jūs turite registruotą ir galiojantį prekės ženklą - įmonės pavadinimas yra naudojamas TEISĖTAI. Kitas momentas - jei paaiškėja, kad užsirovėt tikrai rimtai, ir pretenzija yra tikrai pagrįsta - Jūsų prekės ženklo registracijos panaikinimas užtruks kelis metus. Per tą laiką laisvai spėsti išsiparduoti pažymėtas prekės ženklu prekes, pasikeisti pavadinimą, pereiti ant kito prekės ženklo. Aišku, gal ir gaila bus pasikeisti pavadinimą, bet bent jau finansinių nuostolių neturėsit.
 
Ir paskutinis svarbus dalykas - nebūkit naivūs, manydami, kad pavadinimas "gal praslys". Aš pats (tiek ir kiti teisininkai) kasdien žiūrim, kokios yra įsteigiamos naujos įmonės, kokie pavadinimai įtraukiami į laikinąjį registrą. Ir mes patys pranešam prekių ženklų savininkmas - "žiū, va tokia ir tokia nauja įmonė įsisteigė, galima ją paduot į teismą, kad pavadinimą pasikeistų". Tada pats prekės ženklo savininklas sprendžia - truktelti dabar, ar palaukti kelis metus, kai įmonė pinigų turės :).
 
Na, nežinau, ar supratot iš mano rašinėlio esmę. Sudėtinga sutraukti į kelias pastraipas tai, apie ką seminaruose klientams kelias valandas skaitai :).
 
Jei turit kokių nors klausimų - rašykit man į PM. Tiesa, esu parašęs kelis straipsnelius šia tema. Kam įdomu - irgi per PM.
 
****
 
Ir dar šis tas prieš miegą. Dalai Lama yra pasakęs - "išmok taisykles, kad žinotum, kaip jas laužyti". Kas gi geriau išmano taisykles, jei ne teisininkai? Praeitą ketvirtadienį Lietuvoje buvo užregistruotas naujas prekės ženklas "DRĄSIUS" alui ir kitiems svaigiesiems gėrimams žymėti. Prekės ženklo savininkas - UAB "ETB LEGAL". Viskas iš pirmo žvilgsnio lyg ir normalu, bet pasižūrėkim, kuo gi užsiima UAB "ETB LEGAL" - ogi teisinių paslaugų įmonė. Negi teisinių paslaugų įmonė dabar staiga pradės gaminti alų?
 
Manau, ne. Duodu galvą nukirsti, kad čia yra būtent tas atvejis, kai prekės ženklas buvo užregistruotas arba su tikslu jį parduoti tiems, kas už jį bragiai mokės arba palaukti, kol iš tiesų bus pradėtas gaminti alus "DRĄSIUS" arba atsidarys baras, restoranas, kavinė, viešbutis pavadinimu "DRĄSIUS" (šio prekės ženklo registracija pagal teismų praktiką leis uždrausti veikti tiems barams, kavinėms, restoranams, viešbučiams, moteliams ir pan.).
 
Manyčiau, šis prekės ženklas su laiku atsipirks su kaupu :)
 
Labos nakties.

Labai gera tema.
 
Pirmiausia: jeigu tavo idėja gera, ją anksčiau ar vėliau vis tiek nukopijuos, - tai neišvengiama. Jei sukursi pirmas, tai vis tiek klonas atsiras po kelių mėnesių - jei visi matys, kad tavo projektas sėkmingas.
 
Du svarbūs dalykai, kuriuos, norėčiau, kad suvoktų kiekvienas žmogus, turintis idėjų, bet negalintis jų pats įgyvendinti:
 

Idėja yra tik pradžia, pradinis taškas. Ją įgyvendinant atsiranda daugybė pakeitimų ir galutinis rezultatas retai kada bus lygiai toks, apie kokį galvoji prieš pradėdamas. Esmė - tavo idėją gali pavogti, bet tavo proto - ne. Šie žodžiai reikalauja išsamesnio paaiškino, todėl siūlau perskaityti nuostabų straipsnį: They Will Steal Your Idea. They Cannot Steal What Really Matters. Jei idėja yra techninė (reikia programavimo žinių) ir tu pats jos negali įgyvendinti, tau reikia ne darbuotojo, o partnerio (cofounder). Bet koks projektas internete niekada nėra baigtas - visada atsiras klaidų, trūkumų ar naujų funkcijų, kurias reikia sukurti. Paleisti projektą toli gražu nėra jį pabaigti kurti. Tai reiškia, kad tau programuotojo reikės visą projekto gyvavimo laiką. Ar tu nori jam nuolatos mokėti, dar nežinodamas, ar projektas bus sėkmingas? O kiek problemų bus, jei įdarbintas programuotojas vėliau dings ir reikės ieškoti kito? Turėdamas techninį partnerį gali būti ramus, jog darbas nenutrūks, nes abu siekiate tų pačių tikslų. Jei vidury nakties tavo projektas "nuluš", tai techninis partneris bus žmogus, kuris miegos apsikabinęs kompiuterį ir darys viską, kad jis veiktų kuo greičiau. Paprastam samdomui žmogui - tai ne darbo valandos ir ne jo projektas, jis miegos ramiai ir pradės dirbti iš ryto – nebent pulsi mokėti daugiau. Tiesa, gerą programuotoją rasti sunku. To paties autoriaus straipsnis: What To Look For In A Technical Co-Founder
O dabar tikra istorija situacijos, kurios tu bijai.
 
Keli vaikinukai turėjo idėją, bet nebuvo programuotojai. Savo universitete jie rado programuotoją, nupasakojo idėją ir sutarė, kad per porą mėnesių jis darbą atliks. Visą tą laikotarpį programuotojas juos informuodavo, kad "darbai klostosi puikiai". Galiausiai atėjus pabaigimo laikui jis pranešė, kad atsisako darbo ir jo nebaigs. Dar po kelių dienų jie išvysta savo idėją įgyvendintą - tik kitu adresu. Tas programuotojas - Mark Zuckberg, ta idėja - Facebook.
 
Visą istoriją (tikrai įdomi) galima išsamiai aprašytą rasti čia: http://en.wikipedia....Mark_Zuckerberg
 
Pats Markas to niekada nepaneigė ir neseniai tiems vaikinukams (broliams dvyniams) numetė keliasdešimt milijonų: http://en.wikipedia....cebook_lawsuits (dar eilinį kartą juos šiek tiek išdurdamas)
 
Išvada: turėdamas idėją, ieškok ne darbuotojo, o partnerio-kolegos, su kuriuo kartu ją įgyvendintumėte. Antraip dar prisišauksi antrą Zuck'ą :)

Tada gali pamiršti kaimyno pagalbą už dyką iškilus kokiai problemai :D