Kaip ir temos autorius jaunas turėjau panašių minčių. Galiu padėkoti tik tėvams, kad privertė pasibaigti mokslus - tai man leido studijuoti universitete ir užsiimti dalykais, kuriais noriu. Skirtumas tas, kad kai buvau 16-18 uždirbau tikrai daug "babkių". Manau tai skirtumas palyginti su Tavimi, nes manau, kad tokių kaip aš nėra daug. Bet nepaisant to, gal ir jeigu uždirbi, mokslų metimas yra didelė klaida - metęs mokslus realiai nubrauki didelę galimybių dalį būti sėkmingu žmogumi. Nesakau, kad tokią galimybę sunaikini - tiesiog daug galimybių tiesiog užsiblokuoji.
Na, o jei vis dėl to esi šaunuolis ir uždirbi pinigus, žinok vieną - kartais ateina diena, kai verslas nebevažiuoja ir būna pipėc. Ir tada tam tikrą laiko tarpą, reikia kažkaip pragyventi. Tad šiuo atveju tai yra savotiškas variantas B. Patikėk, juo dažnai tenka pasinaudoti net ir geriausias verslininkams, nes verslas toks dalykas.
Bet yra ir dar vienas variantas. Galbūt tu esi lengvą debilumo laipsnį turintis jaunuolis, kuris tiesiog tame nemato prasmės? Ir tokiu atveju turiu pasiūlymą. Išnaudok artėjančius du metus gerdamas alų. O tada, kai sueis 18 arba kai atsibosi tėvam, ir gausi išspyrimą iš namų, varyk į ukus, anglijas, italijas ir t..t. Ten būsi pigus išnaudojamas grindų skuduras, galbūt net čikenfaktorius.
Siandiena rasysiu apie save. Ir savo 7 metu gilia patirti, kainavusia be galo daug pinigu. Visu pirma yra labai sunku susikaupti ir geda rasyti ta, kas is tikro ivyko per siuos metus. Be galo noretusi islaikyti anonimiskuma. Bet jau nebezinau ka daryti savo gyvenime ir kaip ji keisti. Nekalbant apie, tai kad sis gyvenimo etapas sugadino mano pasiekimus, atitolino nuo bendraamziu pasiekimu ir tikriausiai nepataisomai pakeite charakterio savybes. Pradesime nuo pirmuju akimirku.
Pats pirmasis mano "susitikimas" su sia be galo didziule pinigu traukimo masina ivyko dar 2008-2009 metais. Tada buvau linksmas studentas, istojas i savo svajoniu specialybe. Gaudavau kisenpinigius is tevu, dirbau vasaros darbuose. Ir atsiminus tas akimirkas, buvau laimyngas. Pinigu uztekdavo savo maziems poreikiams patenkinti. Uztekdavo, net ir 10 litu i diena. Vizdelto gyvenau ne savarankiskai, o studentu pagrindines islaidos buvo pica ir alus. Neturejau jokiu potraukiu, realiai net nerukiau. Pirma pusmeti universitete uzbaigiau vidutiniskai, nevaidinsiu, kad buvau mokslininkas. Bet ir skolu neturejau. Ir kazkaip visai nelauktai i mano akirati pasibelde zodis forex. Be galo patraukdamas mane savo galimybemis programuoti automatini valdyma savije. As juo pradejau dometis, ir palaipsniui deti i ji pinigus. Is idomumo iki bandymo uzdirbti "milijonus" perejimas ilgai netruko. Jeigu neklystu panasiu laiku pradejo populereti greitieji kreditai, ir atsimenu kaip viena diena rukydamas laiptineje jau kalbejausi su vienos imones greituju kreditu vadybininke apie menkus pora tukstanciu litu. O kaip as dziaugiausi juos gaves. Nubegau pas savo "kolega", abu atsisedome ir ideja ta nemenka suma pinigu bandeme kazka krapstyti. Kelis kartus ir iskrapsteme. Tuo metu mano galvoje sklande tik kelios mintys, kaip as pirksiu nauja kompiuteri ir masina. Kaip smagiai leisiu vasara. Zinoma, kaip padesiu beglobiam gyvunam. Ir niekada neeisiu i televizijos laidas, kai tapsiu zinomas. Tikriausiai zinomas jausmas tiems, kurie turi tu paciu bedu?
Sapnas ilgai netruko. Bet jauna ir iki siol buka galva, svajones nese toliau. Pirmas saltas dusas, o gal labiau krapnojantis lietutis buvo praradus tuos kelis tukstancius litu. Nors tai ir buvo numatyta, jeigu taip nutiks as turejau begalini tevu pasitikejima ir bet kada tuos pinigus galejau grazinti. Vizdelto ejau toliau. Trumpos paieskos ir man atsidare visas greituju kreditu darzas. Vienas, kitas... Suzinojimas, kad i credit info informacija patenka tik sekancia diena, leido man prisiskolinti tukstanciais euru. Veikiau greitai ir "protingai". Dali pinigu pervedziau i forex ir "vartojau" toliau. Savaite sedejau laimingas. Poto litau su keliais simtais litu. Ir atejo laikotarpis kitam mano gyvenimo etapui. Pirma karta nuejau i kazino.
Laba diena, prasome dokumenta. O jus naujas narys, imkite bonusus. Imkite ta, imkite ana. Gal norite nemokamai isgerti. O kokia grazi rulete... Visa tai buvo tikra "spa" terapija po to nelemto uzsiemimo sedint namie. Patogios sofkutes ir po pirmos dienos pakelta suma keliais tukstanciais litu, padare taip, kad cia grysciau dar ne vienus savo gyvenimo metus. Deja visi tie metai toli grazu nebeatrode taip, kaip pirmoji diena. Dar ir siuo metu pamenu ta jausma- kaledos. Eilinis svaigimas, kad siandiena tu islosi ir dar spesi artimiem zmonem nuvaziuoti nupirkti dovanu. Puse dienos praleista kazino. Surukytas pakelis cigareciu. Prarasti dar 700 litu. Bet si suma jau nebestebina. Krupje? Oi tiem graziem zmonem tikrai neparodysi, kad tavo gyvenimas sumautas. Sypsaisi pats, numoji ranka ir palinki geru svenciu. Iseini, taip lyg ta suma tau nieko nebutu reiskusi. Nes gi vistiek reikes gryzti... O tada isejas pamatai sniega, mieste zmones susikabine. Sedi kavinese, keiciasi dovanomis. Apsvaigsta galva... Bet tau dar reikia pereiti kelis kilometrus namo. Nes tas jau nebeturi pinigu ir autobusui.
Didelis luzis ivyko, kai pradejau vogti. O pirmieji zmones pasitaike tevai. Kai skolos pradejo smaugti, kazdiena keliesi rytais i begi i pasto dezute tikrinti ar neatejo dar vienas laiskas. Nes niekas is artimuju vis dar nezino, kas pas tave gyvenime darosi. Apsilanko nelabai malonus jausmas. Kuris nuo to laika man nei karto nepraejo ir siandiena as del jo sedziu cia. Taigi atsibundu viena is daugelio sumautu rytu. Ir galvoju, negi viskas? Ka dabar daryti ir kaip suktis. Ir tik pam! Ant palanges pinigine. Pinigineje banko prisijungimo kodas. Slaptazodis... viskas. Sedziu ir imu kreditus tevu vardu. Pasiemiau. Ir po keliu menesiu eiti tikrinti pasto dezutes reikejo dar anksciau.
Iki mokslo metu pabaigos tevai nupirko man masina. Ta vasara vazinejau ir man tai visai neberupejo. Per pirmus metus skolos mane spaude tukstanciais. Vienas grazinus, kitu grazinti nebeistengiau. Ir tai tik pirmieji mano metai.
Noriu suzinoti, ar skaitentiem tai yra idomu. Reiksminga ar naudinga. O galbut sulauksiu daug kritikos ar trolinimo. Todel kolkas uzbaigiu ties sia dalimi. O ju dar like nemazai. Si izanga pades man nuspresti, ar testi toliau. Aciu skaiciusiem.
Už akių užkliuvo dar viena tema ir keli pranešimai apie tai, kad lietuvių kalbos egzaminas su tuo prakeiktu rašiniu - misija neįmanoma. Nors ir yra parašyti keli straipsniai apie tai, kaip (gerai) išlaikyti lietuvių egzaminą, rašant samprotaująmą rašinį, visgi jaučiu, kad turiu ką papasakoti ir pati - galbūt ir todėl, nes žinau - uždarbis.lt kažkiek prisidėjo prie to, kad vis dėl to išlaikiau tą egzaminą, neperskaičius nė vienos rimtos privalomos knygos (tik apysakas/apsakymus,eilėraščius). Taigi, jei esi būsimas/esamas abiturientas ir nori (gerai) išlaikyti egzaminą bei ruošiesi rašyti sampr. rašinį, perskaityk ar bent akim permesk straipsnį - tikiuosi, bent kažkuo padėsiu. Gero skaitymo!
ĮVADAS
Visų pirma, manau, reikėtų paminėti - straipsnyje labiau akcentuosiu tai, kokios struktūros reikėtų laikytis rašant rašinį, kaip išvengti stiliaus klaidų bei kaip "sudominti" vertintoją, kad jis nepastebėtų, kad nebuvai pats uoliausias mokinys ir neperskaitei tų 500 puslapių apie kunigo emocinius išgyvenimus ar n+1 knygos apie tai, kaip sunkiai laukuose dirba žmonės, o kaimo gyvenimas - tai ne tik šokiai ir linksmybės. Vėlgi, jei ieškai patarimų kaip konspektuoti knygas ar nori rasti naudingos medžiagos egzaminui, siūlau aplankyti šią temą ir perskaityti visus pranešimus, nes buvę abiturientai nemokamai (čia parduoda) dalinasi savo sukaupta medžiaga. Taip pat perskaityk visą šiątemą, yra keli mano komentarai apie rašinius/pastraipas (oh well, aš ne mokytoja, tik komentavau, kaip, mano manymu, reikėtų rašyti).Tikiuosi, kas nors pravers.
(Taip pat noriu pasakyti, kad čia tik MANO patirtis su lietuvių VBE ir MANO nuomonė, kaip efektyviai reikėtų pasiruošti rašiniui (struktūros atžvilgiu). Jei Tave mokytoja moko, kad reikia rašyti kitaip - tai geriau taip ir daryk ir tikėkis, kad rašinio vertintoja, tikrinanti Tavo darbą, yra tokios pat nuomonės, kaip ir Tave mokanti mokytoja.)
BENDRAI
Jau turbūt žinai, kad lietuvių kalbos rašinyje reikės parašyti bent 500 žodžių, o remtis bent vienu iš trijų skliausteliuose nurodytu autoriumi. Jei nesiremsi nė vienu iš pateiktų autoriumi, tačiau temą atsakysi idealiai, nepadarysi nė vienos gramatikos klaidos, o stilius tiesiog blizgės - vistiek egzamino neišlaikysi. Taip pat ir su žodžiu skaičiumi - jei neparašysi bent pusės (o tiek tikrai parašysi, jei laikysiesi mano (ir daugumos mokytojų, bet jos, deja, dažniausiai 'normaliai' nepaaiškina) rekomenduojamos struktūros) tiek - egzamino neišlaikysi. Truputį kvaila, bet ką darysi - turbūt čia tokia mini apsauga, kad neateitum su jau parašytu rašiniu bendra tema ir nepritaikytum jo siauresnei temai.
NUO KO PRADĖTI?
Vieno konkretaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes visiems rašinys rašosi skirtingai. Dalinuosi tik tuo, kaip rašau aš pati.
Visų pirmą, perskaitau temą ir pasibraukiu 'raktinius' (svarbiausius) žodžius, iškeliu probleminį klausimą. Tada - sugalvoju teiginius. Jei rašysi trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau sugalvoti 4 teiginius ir silpniausią - išbraukti. Sugalvojus teiginius mąstau, kuo galėčiau remtis: autorius, kūrinys, koks kūrinio parašymo kontekstas? Kai visą tai turiu, pradedu rašyti įžangą.
Kiti žmonės daro atvirkščiai - pirmą sugalvojo autorius, kūrinius ir tada pagal tai galvoja teiginius - nežinau, čia priklauso kaip kam patinka ir nuo to,kiek kūrinių esi perskaitęs. Esmė ta, kad siūlau nepradėti rašyti įžangos be aiškių teiginių, tada, manau, nebus minties šuolių ir bus aiškesnis/įtaigesnis perėjimas nuo įžangos prie dėstymo.
KAIP REIKIA SUPRASTI, KURIS ŽODIS TEMOJE - RAKTINIS?
Kaip ir minėjau aukščiau, tik perskaitęs tema nepradėk rašyti įžangos - visų pirma "susibraukyk"/"susinumeruok" žodžius pagal svarbą - taip turėsi aiškią viziją, į kurią pusę Tavo rašinys turi "eiti", ką svarbiausia paminėti antrame įžangos sakinyje.
Pasisekė tiems, kurie turi gabumą iškart pamatyti ko reikalauja tema. Deja, ne visi tai geba, todėl siūlau vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis:
1) Jei tema formuluota klausimu, tai gali iškart nubraukti pirmą sakinio/temos žodį ("Ar", "Kodėl", "Kas", "Ką" ir t.t" ), nes jis TIKRAI nebus raktinis žodis
2) Dažniausiai (arba greičiausiai visada) svarbiausias raktinis žodis - daiktavardis. Daiktavardis - tai "daiktas", žodis atsako į klausimą "kas tai?". Pavyzdžiui: tėvynė, siela, meilė, maištininkai, pareiga, ištikimybė ir įvairūs šių žodžių linksniai. Bėda yra ta, kad dažniausiai temoje yra daugiau nei vienas daiktavardis (pavyzdžiui, praietų metų tema: "Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas?" turi net 3 daiktavardžius: "atlaidumas", "žmogaus" ir "bruožas". Mano supratimu, lengviausias būdas atskirti svarbiausią raktinį žodį, tai įsivaizduoti, kaip skambėtų tema, jei to žodžio išvis nėbūtų - tiesiog skaitant temą jį praleisti ir pagalvoti ar būtų apie ką rašyti, jei toks žodis temoje negzistuotų arba jį pakeitus kitu, tema įgautų visai kitą prasmę. Pavyzdžiui "ar kažkas - silpno žmogaus bruožas" (=Ar neatsakomybė - silpno žmogaus bruožas?). Visiškai pakeičia prasmę, tiesa? Jei išimtumėte "bruožas" ar "žmogaus", vistiek rašinyje reikėtų kalbėti apie atlaidumą, bet jei išimi iš temos "atlaidumas" - jau tema visiškai pasikeičia, TODĖL ŠIS ŽODIS IR YRA RAKTINIS .Kai susirasi pagrindinį raktinį žodį, jį galėsi (ir turėsi) panaudoti ĮŽANGOJE - apie tai, truputį vėliau.
3) Kai susirandi svarbiausią daiktavardį, ieškok apibūdinimo, nukreipiančio apie ką reikia kalbėti rašinyje. Dažniausia tas žodis parodo rašinio kryptį, susiauriną temą: "SKIRTINGOS epochos", "SILPNAS žmogus", "vaizdavimo KAITA", "Humaniškumas - ESMINIS žmogaus gyvenimo principas" ir t.t. Kartais tokio žodžio nėra - tai reiškia, kad gali pats nulemti savo rašinio kryptį arba pati tema jau būna susiaurinta. Pavyzdžiui: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?" - juk nekalbėsi, kad pasauliui nereikia maištininkų, nes jie silpni, arogantiški, nes pati tema tau jau nurodo apie ką reikės kalbėti. Šį raktinį žodį dažniausiai reikia panaudoti paskutiniame įžangos sakinyje - probleminiame klausime, bet apie tai taip pat vėliau straipsnyje.
4) Nepamirškite pažiūrėti ar temoje nėra "aplinkybių", nurodančių apie ką reikia kalbėti. Pavyzdžiui, žodžių: "šių dienų" ("ar šių dienų žmogus gali būti laimingas?"), "visą laiką" ("kodėl asmuo turi tobulėti visą laiką") ir t.t, nes šie žodžiai, kaip ir minėjo Tomas, tampa labai svarbūs.
STRUKTŪRA
Rekomenduoju rašyti įprastinį penkių (keturių) pastraipų rašinį - taip ir pačiam bus lengviau ir vertintojui priimtiniau, kadangi viskas paprasta ir struktūriška.
Taigi, Tavo rašinys turėtų susidėti iš trijų dalių ir penkių (keturių) pastraipų:
1. ĮŽANGA 2. DĖSTYMAS - I teiginys, DĖSTYMAS - II teiginys DĖSTYMAS - III teiginys (nebūtina, jei manai, kad pakankamai išplėtojai temą ir peržengei 500 žodžių ribą) 3. IŠVADOS/APIBENDRINIMAS
Sakoma, kad geriausia dėstymo pastraipas numeruoti tokia tvarka: stipri, silpniausia bei stipriausia (dramblio šeimos principas, ar kaip jis ten vadinasi...), tačiau vėlgi - jei Tau tavo teiginys/pastraipa atrodo stipriausias, nereiškia, kad ir vertintojui jis toks pats bus, juk kiekvieno nuomonė skirtinga, todėl nesiūlau į tai kreipti dėmėsio, nors pati II dėstymo pastraipą dažniausiai rašydavau tokią, kurioje nesiremiu literatūra, o teiginį argumentuoju istorija (dažniausiai), spektakliu ar matytu filmu (retai taip dariau (arba greičiausiai niekad), bet sako, kad irgi geras argumentas). Jei nori remtis tokiu pastraipų išdėstymo principu, SIŪLAU:
I dėstymo pastraipa - remiamasi literatūra (autoriumi ar jo biografija, bet NEBŪTINAI 'privalomu' t.y. gali remtis ir užsienio rašytoju, 'neprograminiu' lietuvių rašytoju, "programiniu" lietuvių rašytoju, bet ne iš "skliaustelių" ir tt. II dėstymo pastraipa - argumentuoji istorija, kultūra (menu), matytu filmu ar savo patirtimi (mažiausiai svarus argumentas) III dėstymo pastraipa - "stipriausia", todėl joje reikėtų remtis privalomu autoriumi iš skliaustelių.
O dabar konkrečiau apie kiekvieną dalį: įžangą, dėstymą ir apibendrinimą.... KAIP RAŠYTI ĮŽANGĄ?
Turbūt visiems teko girdėti apie tai, kad darbdavys, pamatęs Tavo CV, jam skiria 30 sekundžių ir iškart nusprendžia: patikai jam ar ne - panašiai yra ir su rašiniu. Pirma rašinio dalis svarbiausia ir tik ji lemia ar darbą skaitys su susidomėjimu, ar todėl, kad reikia. Sakysite, kad mokytojai privalo vertinti objektyviai (ką jie, turbūt, ir daro), bet nepamirškite vieno svarbiausio fakto - žmogiškumo. Juk turbūt sutiksite, kad palankiau atsiliepiate apie knygą/filmą, kuris 'užkabino' nuo pirmų eilučių/minučių. Taip yra ir su rašiniu - privalu įžangoje padaryti gerą įspūdi.
Kaip taip padaryti? 1. Aiški, logiška struktūra 2. ĮDOMUS pirmasis sakinys (citata, palyginimas, parodymas, kad žinai daugiau nei Tavęs reikalauja 12 klasės kursas) 3. Kryptingas probleminis klausimas paskutiniame sakinyje.
Kaip atrodo įžangos struktūra? Įsivaizduok, kad įžanga - tai lyg piltuvėlis - pradedi rašyti ne konkrečiai,kalbi apie temą, bet kartu ir apie orą, o įžangos pabaigoje keli probleminį klausimą, kuris glaudžiai susijęs su duotąja tema - žodžiu, iš pradžių viskas plačiai, o link 'galo' siaurėja (žr. paveikslėlį) http://i58.tinypic.com/v7gpc1.png
Pirmasis sakinys - įvadinis, 'paplaukęs', nieko konkrečiai apie duotą temą nepasako, bet kartu įdomus ir negirdėtas. Ką turiu omeny teigdama 'negirdėtas' - jei žinai citatą, istorinį faktą, patarlę, kuri yra bent iš dalies susijusi su tema (pavyzdžiui, darbas, vertybės ir t.t) - panaudok ją kaip gražų įvadą į rašinį. Pažįstų daug abiturientų, kurie griebasi šiaudo - temoje suranda raktinį žodį ir pirmąjį sakinį rašo maždaug taip: "Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, "RAKTINIS ŽODIS" apibūdina kaip ......." - galbūt irgi neblogai taip pradėti darbą, ypač turint omenyje, kad galėsite naudotis žodynais, tik atsargiai, kad nenutiktų kaip čia:). Vėlgi, reikia atminti, kad daug žmonių taip daro, todėl nemaža tikimybė (oh, well, gal ir maža), kad vertintoja perskaitys dvi vienodas rašinio pradžias - gerai, jei Tavo perskaitys pirmą, o jei tavo rašinys bus "antras"? Žinoma, jei NIEKO nesugalvoji, tai pasinaudok tuo žodynu ir parašyk - blogiau nebus, tik svarbu, atrink tinkamą raktinį žodį.
Antras/trečias įžangos sakinys - privedi prie temos, gali paminėti raktinius žodžius, konkretini (atsimink piltuvėlio struktūrą).
Paskutinis įžangos sakinys - PROBLEMINIS KLAUSIMAS! Probleminis klausimas - tai tavo rašinio kryptis, jis parodo, kokie teiginiai bus rašinyje. Probleminio klausimo perrašyti NEGALIMA nuo pavadinimo!!! Tarkime, jei rašinio tema "Ar tėvynė - tai didžiausia vertybė", reikėtų performuluoti ir susiaurinti iki "KODĖL tėvynė yra (nėra) didžiausia vertybė?". Jei rašinio temoje jau yra 'susiaurinta',pavyzdžiui, kaip buvo pernai VBE: "Kodėl pasauliui reikia maištininkų?", reikia tema perfomuluoti savais žodžiais. Tarkime, kelti klausimą taip (ar kitaip, svarbu - nenukrypti nuo temos): "Kodėl gyvenimas be maištininkų - tai tik egzistavimas?/ Kuo svarbūs maištininkai šiam pasauliui? ir tt"
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad probleminis klausimas - tai "klausimas" kiekvienai dėstymo struktūrai, nes būtent pirmasis visų trijų dėstymo pastraipų teiginys - tai 'atsakymas' į probleminį klausimą. Viskas atrodo maždaug taip:
http://i61.tinypic.com/2zxo6ir.png
Kad geriau suprastumei įžangos struktūrą, pateikiu kelis savo rašytų įžangų pavyzdžius (žinoma, pavyzdžiai nėra idealūs, bet turbūt aiškiau paaiškins, ką turiu omeny šnekėdama apie įžangos struktūrą). Skirtingomis spalvomis "nuspalvinau" pagal tai, koks sakinys yra koks (žr. aukščiau, kur kalbėjau apie įžangos struktūrą sakiniais:
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“ Seniausioje žmonijos knygoje – Biblijoje – teigiama: „Dievas pasaulį sukūrė per šešias dienas, o septintą – ilsėjosi“. Deja, mūsų tėvynė nebuvo sukurta kažkam spragtelėjus pirštais – ištisus šimtmečius protėviai kovojo dėl laisvės, o kiekvienas išlietas kario kraujo lašas priartindavo prie svajonės išsipildymo – nepriklausomos Lietuvos. Atrodytų, kad daugiau mums, šių dienų lietuviams, nieko negali trūkti – turime tą išsvajotąją laisvę. Tačiau ar to užtenka? Manau, ne. Taigi, kodėl nuolat svarbu „kurti ir lipdyti“ tėvynę? ---------------------------------------------------------------------------------------- - Ką žmogus atranda prarasdamas? Sakoma, kad gyvenimas – tai lyg ilga kelionė, kuri yra kupina atradimų ir praradimų, kurių dėka žmogus tobulėja dvasiškai. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių, Donaldas Trampas, yra pasakęs: „Kartais pralaimėdamas mūšį, žmogus atranda naujų būdų kaip laimėti karą“ – perfrazuodama šią mintį galiu teigti – tik atsisakydami kai kurių dalykų ir taip palikdami savo komforto zoną, galime gyvenime atrasti kažko naujo ir neįprasto. Taigi, ką asmuo gali atrasti ir pažinti tik tada, kai netenka kitų, kartais brangių ir svarbių, dalykų?
KAIP RAŠYTI DĖSTYMĄ?
Mano supratimu, viena iš sėkmingai išlaikyto egzaminų paslapčių - tai puiki dėstymo struktūra, kuri leidžia skaitytojui nuosekliai perskaityti rašinį. Turbūt nekartą jau teko girdėti apie tokią dėstymo struktūrą, kuri susideda iš septynių/aštuonių sakinių ir atrodo maždaug taip:
Teiginys->Samprotavimas pagal teiginį, siejant su šiomis dienomis - > Sakinys - tiltas/perėjimas -> Argumentas -> Kontekstas -> (samprotavimas - nebūtina) -> Dalinė išvada
Parašius tokios struktūros pastraipą, nebereikės jaudintis, kaip pasiekti tą 500 žodžių ribą (nes pastraipa susidės mažiausiai iš 120-150 žodžių, tai trys dėstymo pastraipos - jau 400+ žodžių! Taip pat tokia pastraipa yra nuosekli, todėl bus mažiau minties šuolių - stiliaus klaidų.
KAIP ATRODO KIEKVIENAS PASTRAIPOS SAKINYS? TEIGINYS - tai pagrindinė visos pastraipos mintis, svarbiausias akcentas. Jis turi atsakyti į probleminį klausimą (kaip rodžiau iliustracijoje aukščiau). Teiginyje nereikėtų vartoti žodžių/žodžių junginių, tokių kaip "mano nuomone/manau/mano supratimu" ir kitokių, nes jie susilpnina teiginį, parodo neaiškią poziciją. Teiginį geriausia formuluoti kaip vientisinį sakinį (be jokių jungtukų ("nes", "kad", "jog", "o" ir t.t)), nes tai taip pat nepasako aiškiai ir konrekčiai, apie ką bus kalbama pastraipoje. Visą "prijungimą"/"sujungimą" (tai, kas būtų po "nes", "o", "kad", "jog") geriau formuluoti kaip samprotavimą - bus aišku, stilistiškai tvarkinga ir gražiai skaitysis.
SAMPROTAVIMAS - neveltui rašinys ir vadinasi samprotavimo, jame reikia atskleisti savo nuomonę, polemizuoti, analizuoti temą. Kaip ir minėjau, parašius teiginį, visas mintis apie tai, ką tuo teiginiu norėjai pasakyti, reikėtų perkelti į "samprotavimo" sakinį (ar sakinius). Šiuose sakiniuose galima (bent kartą rašinyje REIKIA) pavartoti "manau", "mano manymu" ir t.t, kad parodytumei, kad samprotauji. Žinoma, visuose trijuose dėstymo pastraipose, galbūt, to daryti ir nereikėtų, kad nebūtų "sviestas sviestuotas". Sakoma, kad idealu būtų jei savo samprotavimą susietumėte ir su šių dienų aktualijomis, bet jei to padaryti nepavyksta - nieko baisaus, tiesiog gausi mažiau taškų. Dabar pagalvojau, kad jei jau siesi su šiomis dienomis, galbūt pirmą sakinį (ar sakiniod dalį, jei rašysi ne vientisinį) reikėtų samprotauti, o kitą sakinį/dalį sieti su šių dienų aktualijomis. PAVYZDŽIUI:
Tema: Ar darbas yra svarbus žmogui?
Darbas yra viena iš didžiausių vertybių, padedančių žmogui tobulėti (teiginys). Lietuvių liaudės patarlė byloja: "Darbas žmuogų puošia" - dirbdamas žmogu stiprina ir tvirtina savo vertybių sistemą, nes susiduria su įvairiais išūkiais, priverčiančiais jį tobulėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. (samprotavimas) Deja, bet šių dienų žmogus, darbą suvokia tik kaip pinigų šaltinį ir visiškai pamiršta kitokią jo naudą. (privedimas prie šių dienų)
SAKINYS TILTAS - tai sakinys, jungiantis Tavo samprotavimą ir teiginį su argumentu - pasiremimu kūriniu (ar kultūra, Tavo asmenine patirtimi). Jis reikalingas tam, kad nebūtų minties šuolių, viskas skaitytųsi sklandžiai, nebūtų stiliaus klaidos. Pateikiu kelius pavyzdžiuis/šabloną, kaip gali formuluoti savo "sakinį-tiltą":
-Apie tokią pat promblemą kalbėjo ir ** amžiaus rašytojas XX (savo) kūrinyje (romane, dramoje, eilėraštyje) "YYY".
-Ši problema - tai ne tik šių dienų visuomenės yda, bet ir ** amžiaus žmonių aktualija - ją aptarė ir to meto rašytojas XXX kūrinye "YYY".
-TEMOS RAKTINIS ŽODIS buvo plačiai aptarta ir kažkelinto amžiaus rašytojo XXX kūrinyje YYY. (pavyzdžiui: "Socialinės nelygybės tema buvo plačiai aptarta ir XVIII a. rašytojo, Apšvietos epochos atstovo, pirmojo lietuviško grožinio kūrinio autoriaus, Kristijono Donelaičio, peomoje "Metai".)
Jei dvi/vieną pastraipą rašysite tokią, kurioje nesiremsite autoriumi, sakinys - tiltas yra vistiek BŪTINAS! Tik siek jį su savo asmenine patirtimi, filmu ar spektakliu.
Taip pat, manau, svarbu, kad sakinys - tiltas atskleistų, kad žinai truputį daugiau nei autoriaus amžių, vardą pavardę ir jo kūrinį: galbūt paminėk epochą, literatūrinę srovę/kryptį ("neoromantikas", "realistas" ir t.t.)
ARGUMENTAS - tai tavo teiginio pagrindimas, įrodymas, kad Tavo teiginys yra svarus. Čia aš nelabai kuo galiu ir padėti: turi pats būti perskaitęs ir žinoti kūrinius, spektaklius, kino filmus. Svarbiausia - neatpasakoti turinio, o remtis būtent ta vieta, kuri įrodytų Tavo teiginį. Aš pati, kaip ir minėjau, nebuvo pati uoliausia programinių autorių skaitytoja, bet siūlau BŪTINAI perskaityti pagrindines Savickio, Apučio, Biliūno noveles, galbūt dar ką nors trumpo, nes jomis galima remtis beveik betkokia tema (galbūt ne apie tėvynę). Taip pat buvau išmokusi kelias eilėraščių eilutes, nes citavimas - geriausias argumentas ir turinio visiškai neatpasakoji. Jei mokysies citatas, siūlau imti Maironio/Bradžionio eilėraščių apie tėvynę, Marcinkevičiaus "Mažvydo" paskutinės scenos, kur skanduoja "Lie-Tu-Va" pilietiškumo temai, Salomėjos Nėries iš rinkinio "Prie didelio kelio" apie dvasinius išgyvenimus. Vėlgi, svarbu paminėti, kad argumentavime svarbiausias ne pats pasirėmimas, o tavo komentaras, įrodantis, kad būtent tame kūrinyje/filme/socialinėje situacijoje nutiko būtent taip, kaip tu teigi savo teiginyje.
KONTEKSTAS - didžiausias dvyliktokų priešas, nes nevisi supranta, kas čia per daiktas. Nereikėtų dėl jo išvis nerimauti, nors jis ir dažnai akcentuojamas, už jį skiria tik trys taškus. Bent vieną tašką, jei paminėi amžių/epochą, kūrinio parašymo aplinkybes - tikrai gausi. Mano supratimu, daugiau taškų gausi tada, kai pritemsi kūrinio parašymo kontekstą prie savo temos, argumentavimo ir samprotavimo. Tarkime, jei rašinys apie žmogaus/tautos nelaisvę, konteksto sakinyje (ar sakiniuose) paminėsi, kad kūrinys buvo būtent sukurtas lietuviško žodžio draudimo metu, Lietuvai būnant carinės Rusijos sudėtyje ir t.t.
SAMPROTAVIMAS 2 - aš niekada jo nerašau, nes man visad užtenka žodžių tiek, kiek yra pastraipoje, bet čia turbūt toks kaip mini apibendrinimas, vienas sakinys apie argumentą+temą, greičiausiai.
DALINĖ IŠVADA - tai pastraipos mini apibendrinimas, vienas vientisinis sakinys, parodantis, ką norėjai pasakyti visa pastraipa. Dabar jau nepamenu, bet, man rodos, aš tiesiog perfrazuodavau savo teiginį ir jį susiauridnavau. Patariu kiekvieną dalinę išvadą pradėti jungiamaisiais žodeliais "taigi" ar "vadinasi", nes jie parodo, kad apibendrini darbą. Jei rašai trijų dėstymo pastraipų rašinį, siūlau, kad labai nesikartotų visur "taigi", rašyti pirmoje pastraipoje "taigi", antroje "vadinasi" ir trečioje - vėl "taigi". Nepamiršk, kad čia įterpinys, todėl skiriamas kableliu.
Pridedu kelis savo rašytas pastraipas, kad parodyčiau, kaip visa ši struktūra atrodo "praktikoje". Nežinau kaip jums, bet bent jau man, tikrai, dėl šios struktūros, nesijaučia didelių minties šuolių. Ir vėl nuspalvinau sakinius taip, kokie, pagal paskirtį, jie yra (raudona - teiginys, žalia - samprotavimas, mėlyna - sakinys tiltas, violetinė - argumentas, bordo - kontekstas, rožinė - dalinė išvada):
- „O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“
Visų pirma, žmogus, prisidėjęs prie tėvynės kūrimo, labiau ją vertina bei gerbia. Patys brangiausi dalykai asmeniui yra tie, į kurių kūrybos procesą buvo įdėta daugiausia pastangų, darbo bei meilės. Ne veltui yra sakoma – sunaikindamas tai, ką sutvėrei – sunaikinsi dalelę savęs. Prie tėvynės kūrimo bei puoselėjimo prisidėjo ir žinomas lietuvių poetas, dramaturgas Justinas Marcinkevičius.Poeto eilėraščių lyrinis „aš“ - jausminga asmenybė, išgyvenanti sunkius pokario laikus, tačiau gerbianti ir sauganti brangiausią turtą – tėvynę, kurią pats kūrė. Just. Marcinkevičiaus eilėraštyje „Aš savo širdį pasivaikščioti išleisiu“ lyrinis subjektas prašo: „Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies“. Širdis – tai gyvybės pagrindas, todėl ją galima prilyginti gimtajai šaliai – netekę jos, sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą, todėl širdį, kaip ir tėvynę, reikia puoselėti. Savo požiūrį apie niekada nenutrūkstanti šalies kūrimą Just. Marcinkevičius išsakė ne tik savo kūryba, bet ir konkrečiais darbais: būdamas Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdžio nariu, jis ragino Lietuvos žmones ištrūkti iš SSRS gniaužtų ir „kurti bei lipdyti“ Lietuvą tokią, kurioje visiems būtų gerą gyventi. Taigi, žmonės nėra nemirtingi – atsiranda vis naujos kartos, kurios „lipdo“ tėvynę – taip yra išsaugoma pagarbos ir meilės jausmas gimtajam kraštui. ------------------------------------------------------------------------------------- - Ką žmogus atranda prarasdamas? Visų pirma, žmogus, prarasdamas savo artimus, atranda kitus žmones, kurie tampa ne ką mažiau svarbia jų gyvenimo dalimi. Mano nuomone, kiekvienas sutiktas žmogus mūsų gyvenime palieką gan svarbų pėdsaką ne tik mūsų atmintyje, bet ir formuoja vertybių sistemą, moralines nuostatas bei supratimą apie gyvenimo dorybes bei blogybes. Nenuostabu, kad praradus artimą atrodo – praradai ir dalelę savęs, todėl naujų žmonių ar jau pažįstamų asmenų naujų būdo bruožų pažinimas – tai lyg naujas vėjo gūsis žmogaus gyvenime, padedantis pamiršti prarastų žmonių sukeltas nuoskaudas. Apie tai, ką žmogus atranda prarasdamas, rašė ir XIX a., realizmo atstovas, rašytojas Jonas Biliūnas savo novelėje „Ubagas“. Novelės veikėjas Petras Sabaliūnas, praradęs savo šeimą dėl savanaudiško sūnaus elgesio, sunkiame gyvenimo kelyje atranda tokius žmones kaip kūrinio pasakotojas, kurie net patys savo daug neturėdami, gali pasiūlyti bent „duonos riekę“. J. Biliūno biografija – tai dar vienas pavyzdys, kad žmogus gali atrasti daug net ir tada, kai praranda: negavęs leidimo grįžti mokytis į Tartu universitetą, rašytojas persikėlė į Leipcigą, o vėliau – į Ciurichą, kur ir parašė vieną iš reikšmingiausių savo kūrinių – alegorinę pasaką „Laimės žiburys“. Vadinasi, žmogus, prarasdamas artimo palaikymą ir meilę, atranda kitus, kurie mielai ištiesia pagalbos ranka tada, kai jos labiausiai reikia.
GALIAUSIAI - KAIP REIKIA PARAŠYTI APIBENDRINIMĄ?
Visų pirma, svarbu pasakyti, kad jei įžanga turi būti piltuvėlio formos/struktūros, tai išvada - atvirkščiai, yra "apversto" piltuvėlio formos. Tai reiškia, kad pirmas išvados sakinys siauras, glaudžiai susijęs su tema, o vėlesni sakiniai yra abstraktesniai, labiau apie orą nei apie konkrečią temą.
Reikėtų paminėti, kad yra dvi nuomonės, kaip reikėtų parašyti apibendrinimą/pabaigą/išvadą. Aš pamėginsiu trumpai jas apžvelgti, o Tu, žinoma, gali pasiimti tai, kas Tau labiausiai patinka.
I VARIANTAS
Apibendrinimas, kuriame paminimos ir perfrazuojamos VISOS dalinės išvados. Esmė ta, kad sakoma, kad rašinyje parašytos dalinės išvados PRIVALO būti parašytos ir išvadoje - žinoma, jų perrašyti NEGALIMA, reikia perfrazuoti, parašyti kitais žodžiais.
Pavyzdžiui, dalinės išvados buvo tokios:
- Taigi, pilietiškas skatinimas, kurio užuomazgų yra XVI a. lietuvių literatūroje, neišsižadėti savosios kalbos, aktualus ir šių dienų žmogui.
- Vadinasi, pilietiškumas XVIII a. literatūroje skatina ne tik to meto, bet ir šių laikų žmones neišsižadėti pagrindinių vertybių.
- Taigi, meilės tėvynei skatinimas, žmogaus, kaip pilietiškos asmenybės, ugdymas – tai pilietiškumo, sutinkamo XIX – XX a., skiriamieji bruožai
O apibendrinimas atrodo taip (raudonai pabraukiau dalines išvadas):
Apibendrindama darbą norėčiau remtis Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio aktyvisto, poeto, visuomeninis veikėjo, Marcelijaus Martinaičio žodžiais „Pilietybė, pilietiškumas nėra uniforma, tik kareivius galima perrengti per vieną parą“ – pilietiškumo jausmo per dieną žmogui neįdiegsi, tam reikalingas kruopštus ir ilgas procesas. Galbūt dėl šios priežasties šiandienos žmogus, išgyvenantis pilietiškumo savyje nebuvimo krizę, turėtų atsigręžti į įvairių laikmečių lietuvių literatūrą, nes būtent joje gausu įvairių pilietiškumo raiškos pavyzdžių. XVI lietuvių autorių kūriniuose pilietiškumas ragina neišsižadėti gimtosios kalbos, Apšvietos epochoje pilietiškumas pasireiškia kalbant apie vertybes ir socialinę nelygybę, o XIX amžiaus pabaigos bei XX amžiaus pradžios literatūroje raginimas mylėti gimtąją šalį atskleidžia pilietiškas idėjas. Juk ne veltui yra sakoma, kad būtent literatūra – tai viena iš svarbiausių mokytojų, nes ji atskleidžia žmonijos paslaptis, buvusias praeityje. Pilietiškumo pagrindų mokydamiesi iš įvairių laikotarpių Lietuvos rašytojų literatūros, mes, šių dienų žmonės, galime būti tikri, kad pilietiškumo pamoką išmoksime teisingai.
II VARIANTAS:
Kiti mokytojai teigia, kad to, ką jau minėjai rašinyje, dar kartą kartoti NEREIKIA! Todėl išvada turi būti tiesiog viso rašinio apibendrinimas, pagrindinės minties suformulavimas, gražus užbaigimas, panaudojant citatą ar patarlę.
Aš niekada nerašydavau dalinių išvadų, bet jei reikėtų laikyti VBE iš naujo - galbūt ir rašyčiau, nes man, pavyzdžiui, tai atrodo struktūriškai gal netgi tvarkingiau.
Be to, svarbu paminėti, kad kai kurie mokytojai teigia, kad išvadoje reikia būtinai cituoti TĄ PATĮ AUTORIŲ, kuriuo rėmeisi ir įžangoje - vien tam, kad sukurtumei rašinio rėmus. Mano supratimu, tai didžiausia nesąmonė, nes riboja kūrybiškumą, todėl aš NIEKADA to nesilaikiau.
Taip pat dalinuosi keliomis mintimis, kaip gali pradėti išvados pradžias:
-Apibendrindamas/a norėčiau teigti - .... -Apibendrindama rašinį derėtų pasakyti, jog... -Apibendridamas rašinį norėčiau perfrazuoti/remtis tokio ir tokio žmogaus žodžiais/lietuvių liaudies patarle
DAR KELI PATARIMAI:
- Pirmajame sakinyje, kuriame mini autoriaus vardą ir pavardę, jis turi būti pristatytas pilnai, be sutrumpinimų. Pavyzdžiui, jei kalbi apie Martyną Mažvydą, pirmajame sakinyje jį ir turi pristatyti pilnu vardu bei pavarde, vėlesniuose - gali trumpunti t.y. rašyti M. Mažvydas. Taip pat noriu priminti, kad Justinas Marcinkevičius yra Just. Marcinkevičius sutrumpintai, o ne J. Marcinkevičius (bus didelė klaida, nes J. Marcinkevičius yra visai kitas autorius).
- Sakiniuose nevartok 'mes' - atsiranda negražus stilius. Asmenį parodo veiksmažodis, todėl įvardis "mes" yra visiškai nereikalingas ir tik gadina stilių.
- Norint, kad pastraipos gražiai jungtųsi tarpusavyje, pastraipų pradžioje rašyk jungiamuosius žodžius/žodžių junginius: "Visų pirma", "Be to", "Taip pat svarbu paminėti, jog", "Vis dėlto" (jei rašai poleminį rašinį (prieštarauji pats sau).
- Išsistudijuok ko tavęs reikalauja egzaminas ir kokiais kriterijais rementis būsi vertinamas
- Turi dar mėnesį laiko - KLAUSK mokytojos, ko nesupranti, aiškinkis ir domėkis. Kvailų klausimų nebūna, o jei mokytoja ragana ir suraukia veidą, vos tik išgirdus klausimą - mažiau kreipk dėmesį, jos toks darbas, ji turi aiškinti, kad nors ir 10001 kartą. Jei negauni iš mokytojos atsakymo ar vistiek nesupranti - konsultuokis su kita mokytoja ar parašyk draugui, ar man čia, temoje bei asmenine žinute. Padėsiu kuo galėsiu
- Jeigu jau žiūrėjai vertinimo kriterijus, tai turbūt pastebėjai, kad būsi vertinamas ne tik už tikslų pasirėmimą kūriniu, bet ir teksto raišką - t.y. stilių, leksiką, sintaksę. Jei nori gauti maximumą (9, berods, taškus) - rašyk įvairias sintaksines struktūras, pamiršk "o", "bet", "kad", "jog" - keisk visą tai į bejungtukius sakinius: brūkšnius, dvitaškius. Parodysi, kad žinai daugiau.
- Stenkis, kad visos trys dėstymo pastraipos būtų vienodo dydžio ('ilgio'?), o įžanga praporcinga apibendrinimui/pabaigai (negali būti įžanga 150 žodžių, o pabaiga - vienas sakinys), nes tai irgi bus vertinama.
- Jei labai jau sunku prisiminti filmą ar dar ką nors 'lengvesnio' būtent duotąja tema, kuo galėtumei pasiremti sugalvok filmą/knygą (žinoma, UŽSIENIO RAŠYTOJO ir BŪTINAI ne klasiko) pats ir pritemk prie temos:). Mokytojai ne robotai - visų pasaulio knygų ir filmų nėra perskaitę, todėl būkite orginalūs - aš savo dešimtos klasės rašiniuose prigalvojau mokslinių tyrimų, kad man sklandžiai būtų argumentuojamas rašinys:). Žinoma, čia truputį amoralu ir kiekvieno teisė rinktis, bet kaip ten sako: "Kas nerizikuoja - negeria šampano?". Pažįstu vaikiną, kuris gavo 79 iš LVBE (žinoma, ne iš atnaujinto egzamino) sugalvojęs sau tinkančius kūrinius ir autorius... Tik nepamirškite, kad BŪTINA pasiremti bent vienu kūriniu iš 'skliaustelių' - kitaip tiesiog neišlaikysite egzamino.
- NEPAMIRŠKITE paraštėje pažymėti 500 žodžių ribos, nes gramatika (o gal net ir stilius, loginės klaidos - tiksliai jau nebepamenu) bus vertinamos tik iki 500 žodžių. Beje, jei kas jau žiūrėjote vertinimo normas, turbūt matėt, kad už 30 neparašytų žodžių minusuoja 1 tašką, tai skaičiuodami žodžius atkreipkite į tai dėmesį. Sakoma, kad vertintojai skaičiuoja žodžius maždaug taip: suskaičiuoja kiek yra žodžių pirmoje (ar antroje, nes pirma - 'toliau nuo krašto') eilutėje ir padaugina iš esamų eilučių skaičiaus ir taip maždaug žino, kiek yra žodžių.
- Prisijunkite į šią dievišką FB grupę, kas dar nesate prisijungę - dvyliktokai dalinasi metodine medžiaga NEMOKAMAI - ar gali būti geriau:). Beje, mačiau, kad kalba ne tik apie LVBE, bet ir apie kitus egzaminus. Nepamiršk, kad visada reikia ne tik imti, bet ir duoti - todėl dalinkis ir pats!
Jei dar atsiminsiu, kokių nors paprastų patarimų, padėsančių bent jau iš dalies geriau parašyti tą rašinį, tai papildysiu čia.
IR PABAIGAI...
Dar kartą norėčiau paminėti, kad aprašiau savo patirtį, todėl viso straipsnio nereikėtų priimti už gryną pinigą - jei matai, kad kažkur nusikalbbu, sakau ne taip, kaip turėtų būti - pakomentuok, aš pataisysiu straipsnį ir taip kartu padėsime pasiruošti šių ir kitų metų abiturientams. Taip pat siūlau šioje (ar kitoje, jūsų sukurtoje) temoje dalintis sava patirtimi (savais rašiniais, pastraipomis, įžvalgomis apie egzaminą ir t.t.), nes tik diskusijoje gimsta tiesa. Nereikia jaudintis, kad kiekvienas dvyliktokas yra tavo didžiausias konkurentas: egzaminas kriterinis, o šansai, kad stosite į tą pačią specialybę, yra menki.
Taip pat noriu palinkėti didžiausios sėkmės laikant VBE ir patariu labai "nesinervinti", jei negausite rezultatų tokių, apie kokius svajojate ar galvosite, kad egzaminą parašėte ne taip gerai, kaip tikėjotės - kalbu iš savo patirties. Viskas, galiausiai, nutinka netgi geriau nei buvo tikimasi.
Taigi, sėkmės ir lauksiu temos, kurioje dalinatės puikiais LVBE rezultatais!
Politologijos tik neimk, pažystamas baigė - antri metai be darbo sėdi. (Tiksliau darbas yra, bet su specialybe tai niekaip nesiriša)
Jei nori adrenalino, patarčiau nueiti į policijos mokykla ir iškart pratęsti mokslus universitete, įgausi patirties paprastos patrulės, o tada gali varyt į visokias kriminalistikas per tuos universitetus ir t.t.
Plius įsitikink, ar tave traukia adrenalinas tikrai, nes daug kas čia tik šneka, kad mane traukia adrenalinas, bet kai patenka į kritine situacija tai prideda į kelnes. :rolleyes:
Vis dažniau ir dažniau tenka diskutuoti tema, ką jaunui žmogui daryti baigus mokyklą, kai jis nežino ką nori gyvenime veikti toliau. Dauguma sako "ai stosiu betkur, bent tėvai neknis smegenų ir gal pavyks ką atrasti, o diplomas tikrai dar niekam nepakenkė". Tačiau aš manau, kad tai yra totalus, vieno vertingiausio gyvenime laiko, švaistymas ir itin didelė rizika. Rizika kokia klausiate? Prašikti savo 4 metus neįdomiai, nevertingai, neatrandant savęs, be aistros kažkam. Aš galiu būti ir neteisus, bet susidarau tokį įspūdį iš daug aplinkinių istorijų.
Todėl, turiu visiems labai vertingą pasiūlymą (aš juo po kolkas nesinaudojau/nesinaudoju, nes žinau ir darau tai, ką gyvenime noriu).
Manau, kad baigus mokyklą, save atrasti bei įgauti vertingos patirties bei įdomių potyrių padės keliavimas. Vuolia, jūs galvojate dabar "ką jis šneka, lopas. Gi keliauti kainuoja brangiai, o aš neturiu pakankamai eurų". Bet tai netiesa - tuoj parašysiu, kaip galima pradėti keliauti praktiškai be pinigų.
Bet prieš tai, 8 priežastys, kodėl verta pakeliauti po pasaulį bent metus:
1. Susirasi naujų draugų; 2. Jie bus kitokie žmonės, negu tu dabar pažįsti; 3. Tai reiškia, kad iš sutiktų žmonių, išmoksi daug. Ir jie nebūtinai bus geri ar blogi žmonės, iš visų galima išmokti daug; 4. Pažinsi kitas kultūras, o tai reiškia - praplėsi savo pasaulėžiūrą, žmogau. Pasaulis taps kažkas daugiau negu Vilnius-Palanga; 5. Ištobulinsi bendravimo su žmonėmis įgūdžius; 6. Išeisi iš komforto zonos X kartų, o už komforto zonos darosi stebuklai; 7. Grįši pasitaisęs morališkai, pasikrovęs motyvacijos ir galbūt atradęs savo pašaukimą (dabar jautiesi suglumęs del egzaminų, ateities, tiesa?) 8. Patirsi begalę naujų potyrių iš kurių išmoksi labai daug; 9. Padirbėsi įvairių darbų ir iš to padarysi daug išvadų;
O čia apie ką sakiau - gidas, kaip pradėti keliauti, neturint daug pinigų: http://www.nomadicmatt.com/travel-blogs/the-ultimate-guide-to-traveling-when-you-have-no-money/
Sėkmės! Būtų įdomu išgirsti jūsų istorijas/mintis/komentatrus, šiuo klausimu :)
Tam puslapyje yra du variantai ir iš tų dviejų, geriausias šitas: http://www.dalinuosi.lt/fotoaparatu-objektyvu-nuoma/vilnius/rode-smartlav-prisegamas-mikrofonas-4885
Šiandien visi Facebook puslapių administratoriai pamatė žinutę: "We’ve recently updated the way we measure how many people like your Page. Pages may see a decrease in likes after March 12, when we removed likes from inactive Facebook accounts."
Pastaruoju metu vykęs netikrų anketų blokavimas ir valymas perėjo į kitą etapą - ištrinami visi netikrų anketų "like" paspaudimai. Taigi jau visai netrukus, daugelis puslapių užsipirkę netikrus paspaudimus gali pamatyti perpus sumažėjusius puslapio fanų skaičiukus.
Na negaliu sakyti, kad aš jau moku anglų kalbą (Dar daug tobulėti), nes jos pilnai nemoka, net patys amerikiečiai ar britai, tačiau temą reikejo kažkaip pavadinti :)
Mokindamasis anglų mokykloje nuo 4 iki 12 klasės išmokau tikrai nedaug, palyginus kiek išmokau per dvejus metus. Viskas prasidėjo kai spręsdamas gramatikos knygelę supratau, kad taisyklių tikrai per daug, kad jas būtų galima įsiminti sąmoningai ir jų nepamiršti. Vien su artikeliu "a" taisyklių ir išimcių buvo gal 3 lapai. O kur dar kitos, rimtesnės taisyklės :) Benaršydamas internete atradau super entuziazmu trykštantį žmogų Aj Hoge, kuris mane užvedė ant teisingo mokymosi kelio (jo pamokas klausau iki dabar) Pirmiausia susipažinau su pagrindinėmis 7 taisyklėmis: 1. Mokytis ne pavienius žodžius, o iškart frazes (Pats kartais nesilaikau šios taisyklės) 2. Jokiu būdų nesimokinti gramatikos 3. Mokintis kalbos su ausimis, ne akimis (Pati svarbiausia) 4. Mokintis giliai (daug pakartojimų, kad smegenys įsisavintų gramatines struktūras ir taisyklingą tarimą) 5. Mokintis gramatikos jos nesimokinant, pasąmoningai. 6. Mokintis is realios medžiagos, o ne iš mokyklinių vadovelių audio diskų surežisuotų dialogų. 7. Klausyti ir atsakinėti, (cia kalbama apie jo sistemos mini story pasakojimus, o visą kitą medžiagą galima tiesiog klausyti ir kartoti). Na ir pradėjau klausyti jo effortless english pamokų. Kiekvieną pomokos mini story pasakojimą po 30 ir daugiau kartų. Į dieną klausydavau po 5-8 valandas. Stengiausi klausytis visada kai tam atsirasdavo proga.Mokinausi giliai, kurdamas anglų kalbos neuronų tinklą smegenyse. Per maždaug 6 mėnesius perklausiau visą kursą. Po kurso angliškai supratau žymiai geriau ir kalbėt pasidarė žymiai lengviau, pagerėjo tarimas, nereikėjo net galvoti kalbant(nevisada :D ). Žinoma man tai buvo tik pradžia todėl nusprendžiau mokintis kitą jo komplektą Power English. Jį perklausiau per 5 mėnesius. Jame ne tik pramokau dar geriau kalbos, bet ir daugiau kalbos mokymosi įpatumų, daugiau faktorių apie kuriuos mokykloje net neužsiminama. Klausiau taipogi po 30 ir daugiau kartų. Kalba buvu kartu su manimi :) Buvo, kad net sapnus pradėjau sapnuoti angliškus. Prie to pačio pradėjau skaityti knygas, bet nesunkiai suprantamas (bent 90-98%) tokias, kad joms nereikėtų nuolatinio žiūrėjimo į žodyną. Palaipsniui didinat jų sunkumo lygį. Bent jau man suprantant kokius 95-98% suprasti likusius nežinomus žodžius yra labai lengva iš konteksto, o kadangi tas žodis dažniausiai knygoje yra pavartojamas ne vieną kartą jis įsimenamas ivairiose situacijos, todėl jo reikšmė tampa aiški ir unikali. Šiek tiek sumažinau klausymo laiką ir padidinau skaitymą. Maždaug 60% klausymo laiko ir 40% skaitymo. Nors daug kas rekomenduoja 80/20. Bent jau man toks būdas pasirodė labai veiksmingas. Iš klausymo į pasamonę įstrigo gramatinės struktūros, teisingas tarimas, pagerėjo šnekamosios kalbos supratimas. Skaitant lavėjo rašytinė anglų kalba, taipogi išmokau daug žodžių, jų net nesimokindamas. Perskaičiau beveik visas Roald Dahl knygeles, beveik visą "Goosebumps" knygų seriją "Hardy Boys" seriją, keletą "Nancy Drew" knygelių. Ir dar daug kitų. Kuo daugiau skaitai, tuo daugiau supranti :) Tikrai smagus jausmas. Jūs galite skaityti kokias norite, savo noru, svarbu, kad suprastumėte didžiąją dalį pasakojimo, o ne, kad kas antrą žodį verstumėt su žodynu, nes taip nieko gero nebus.
Kadangi truputį pradėjo erzinti ta monotonija klausant vien Aj hoge pamokų norėjau kažko paįvairinimui, todėl pradėjau klausytis ivairių podcastų, audio knygų, angliškos radijos, supratau ne viska, bet ir nemažai.
Vėliau pradėjau karpyti serialus į 2-3 minucių audio failus (Kodėl serialus? Todėl, kad kaip vienas šio forumo narys Akagintaras yra sakęs, kad ten nuolatos mala liežuviais. Geriausias pavyzdys manau friends serialas) taipogi lygiom su audio failais dalimis susikarpiau ir titrus. Stengdavausi išsiversti nežinomus žodžius, porą kartų perskaityti tekstą, o poto jau klausytis klausytis ir klausytis. Kol visa kalba jau pasilikdavo giliai smegenyse :).
Dar pridėjau ir žiūrėjimą, peržiūrėjau: 14 sezonų South Park 6 sezonus Spongebob Squarepants 7 sezonus Family Guy 20 sezonų Simpsonų 5 sezonus Futurama ir 156 Twilight zone serialo serijas.
Žiūrėjimas davė ir malonumą ir pasąmoningai mokė kalbos :) Kartais žiūri, žiūri ir į galvą šauna tokia mintis oba aš čia viską suprantu, keista, o seniau buvo tikrai nepyragai :)
Taigi per šį laiką supratau, koks neveiksmingas mokyklinis mokinimasis yra, jis yra toks paviršutiniškas ir beprasmis. Ištikro mokyklos mokina ne kalbos, o taisyklių. Kam mums tos taisyklės kai nemokame kalbos? Ar mes būdami maži vaikai mokėjom labai gerai lietuviškas taisykles? Ne. Ar mokėjom kalbėti lietuviškai? Taip. Išvados kalba pačios už save :) Išmokom kalbėti klausydami aplinkinio pasaulio, o ne zūbrindami gramatines knygeles. Taip pat galim išmokti ir kitų kalbų. Klausyti klausyti ir klausyti. Mes tas taisykles mokame geriau už pačius amerikiečius, tačiau kalbėti nepavyksta taip pats rišliai kaip jiems :) Aišku nieko tokio pasižiūrėti į taisykles, tik nereikėtų joms skirti daug laiko ir analizuoti jas. Ir svarbiausia klausytis kalbos kaip dainos. Klausai, tačiau gi dainos nesistengi išmokti atmintinai, o po daug kartų jos perklausymo ji skamba galvoje :)
Nežinau kokius čia vėjus kalbat. Visų pirmą, kad gauti uždarbį iš youtubės reikia PARTNERSHIP'O. Antra pinigus moka už peržiuras. Trečia video tipas nesvarbu svabu peržiura ir iš kurios šalies žiurėjo tą video. Taigi pinigus gauni už peržiuras. Beto PARTNERSHIP'AS pasilieka kažkiek proc ir sau. Pavydžiui: RPMNETWORK yra NETWORK'AS kuris suteikia PARNERSHIP'Ą ir jis jum išmoko 60proc. sumos kuria uždirbote. RPMN išmoko tik nuo 50$.
Mano manymu geriausias TINKLAS yra "UNION FOR GAMERS",nes išmoko 90proc. sumos. Bet kad jį pasiimt reikia 1k subų ir 8k views per mėnesį.
Kiti TINKLAI: TGN, Machinima, Fullscreen, RPM, AwesomenessTV - čia tokie populiaresni lietuvoje!
Sveiki, imkit kol galima nemokamą žaidimą https://www.humblebundle.com/store?utm_source=Social&utm_medium=Link&utm_campaign=Facebook%20Free%20Tropico%203
sTaiT gavo reakciją nuo AudriusN PVM už automobilį
sTaiT gavo reakciją nuo Marius04 Jūsų nuomonės, apie naujai besikuriantį projektą - WebSkills.lt