ceras

Praeinančiam pasaulyje praeisiu, / Kasdien suduždamas, bet išdidus - Vytautas Mačernis, 3 pavasario sonetas Liūdėjau, nes batų neturėjau, kol vieną dieną - bekojį pamačiau. Ne visi klaidžiojantys yra pasiklydę. Negali pabėgti pats nuo savęs. Gali svajoti apie negyvenamą salą, kur viskas nauja. Bet į ją atvykęs juk atsigabeni su savimi pats save. O pats esi senasis ir įprastasis. - Ulf Nilsson „Blogio jėga" Draugų nereikia turėti, su draugais reikia draugauti. Erich Maria Remarque „Trys draugai": 1. Jei principų nelaužysi, tai koks iš jų malonumas. 2. Kas yra vienas, to niekas neg

Pritariu tau - teksto suvokimų esu dariusi tikrai visą galybę, bet dar tokios nesąmonės neteko nagrinėt. A.a. tam Kukului, bet geriau nebūtų šito teksto parašęs. :) Kaip vienas dvyliktokas feisbuke juokavo: Kas būtu jeigu valgyčiau sviestą,ant jo užsitepčiau dar sviesto,bet niekada netepčiau??? :) :) :)

Stephen Chbosky „Atskalūno laiškai" - profilaktiška atgaiva sielai. Naująjį leidimą turiu nusipirkusi, vis duodu kam nors perskaityti (jau perėjo per daug rankų!), šiuo metu svečiuojasi Vilniuje. :) Siūlau ir jums! Nepasakosiu, apie ką ši knyga, tiesiog štai čia rasit 17 pirmų knygos puslapių. Užeikit, gal užkabins?? Beje, pagal šią knygą šiuo metu statomas filmas (pasirodys rudenį), kuriame vieną pagrindinių vaidmenų atliks įžymioji Hario Poterio sagos žvaigždė Emma Watson. Dar turit laiko !!

Sveikas, probleminio klausimo iškėlimas tikrai nėra klaida. Per pertrauką ir man apsišvietė protas, kad Putino romanas gana, kaip tu minėjai, „sausas argumentas". Kitiems tavo pastebėjimams nedrįstu nei pritarti, nei jų neigti. Sutinku, kad mano kalba nestilinga. Tiesą sakant, kai kur nesuprantu, kas tau neaišku, kaip „dvasiškai tobula asmenybė", „beprotiškas amžius" ar šis sakinys: „Gyvenimas tarp kunigų seminarijos mūrų Vasarį įkalina ne tik fiziškai, tačiau ir dvasiškai – kunigui nepridera atvirai reikšti savo emocijų, intymių pastebėjimų, todėl jis nuolat turi slopinti savo jausmus.". Kas

Ar pasiaukojimas ir šiandien prasmingas? Šiame beprotiškame amžiuje, rodos, neliko vietos gerumui, nuoširdumui, pasiaukojimui. Kiekvienas tetrokšta pasipelnyti, išpešti naudos, sulaukti dėmesio, tapti gerbiamu ar žinomu asmeniu. Tačiau, antra vertus, kasmet vykstančiose gerumo akcijose, raginančiose aukoti vaikų namų globotiniams, senelių namų gyventojams, onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, surenkami milijonai litų. Taigi ar galima teigti, kad pasiaukojimas šiandieniniame pasaulyje nebėra prasmingas? Pasvarstykime. Pasiaukojimas visada prasmingas, jeigu žmogus tai daro sąmoningai p