Turbūt daugelis čia esančių žmonių labai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, todėl turėti sveikas akis yra labai svarbu – kitaip nukentės ir darbo produktyvumas, juk dirbti su paraudusiomis, ašarojančiomis akimis tikrai nemalonu...
Straipsnis skirtas ne tik silpnaregiams – keturi iš penkių skyrių tinka visiems, net turintiems puikias akis - tai tiesiog bendri patarimai kaip palaikyti sveikas akis, neleisti joms pervargti, kokių vitaminų ir maisto papildų galima profilaktiškai vartoti akių stiprinimui.
Tik penktas skyrius skirtas regos problemų jau turintiems – tačiau gali būti įdomus ir puikiai matantiems žmonėms – penktas skyrius apie tai, kaip atsiranda regos sutrikimai, kas juos sukelia, ir kaip su jais kovoti – kaip atstatyti regėjimą ar bent jį pagerinti.
Turbūt esate girdėję, kad rega būna ne tik 100%, bet ir 200% ar net 500% - kai žmogus mato visą lentelę pas okulistą iš gerokai didesnio atstumo nei įprasta. Tad turbūt kiekvienas turi erdvės akių stiprinimui – net jei dabar mato puikiai kaip žmogus, jis gali matyti puikiai kaip erelis B-)
1. Geras apšvietimas. Tai labai svarbu, ir nors visi apie tai žinome, ne visada pasirūpiname. Akims nėra sveika, jei kambarys skendi prieblandoje, o pats sėdi įbedęs žvilgsnį į monitorių (ar televizorių). Stalinė lempa ir bent nedidelė lempelė bendram kambario apšvietimui tikrai nepakenks - nebus didelio kontrasto po to, kai nuo ryškiai šviečiančio monitoriaus nusisuksite kad pasižiūrėtumėte ką ten kampe išdarinėja katė. Keli patarimai apie teisingą apšvietimą darbo vietoje, (ištrauka iš Valstybinės Darbo inspekcijos parengtos Darbo saugos):
Plačiau apie ergonomišką darbo vietą skaitykite čia: Darbas prie kompiuterio. Darbo sauga ir sveikata.
2. Pertraukėlės – duokit akims pailsėti. Pagal higienos normą, dirbant 8 val. per dieną, po vienos darbo valandos turi būti daromos 5 (10) min. pertraukos, o dirbant 12 val. per dieną, pradedant devinta darbo valanda - 15 min. pertraukos.Pertraukų metu ir po darbo rekomenduojama atlikti akių ir fizinius pratimus. 10-15 minučių skirdami arbatos ar kavos puodelio išsivirimui, persimetimui keliais žodžiais su kolegomis tikrai nenukentėsite, o akys per tą laiką spės pailsėti.
Kitas pertraukėlės variantas: 10x10x10 taisyklė - kas 10 minučių darbo 10 sekundžių pažiūrėkit į objektą, nutolusį ne mažiau kaip 10 metrų.
3. Pratimai akims. Pratimai atliekami sėdint, galvą laikant tiesiai. Kiekvienas pratimas kartojamas 4–5 kartus.
Pirmas variantas 1. Plačiai atmerkite akis ir nukreipkite žvilgsnį į tolį. Užmerkite akis, stipriai įtempkite akių raumenis. Po to atsipalaiduokite. 2. Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į dešinę. Po to nukreipkite žvilgsnį į kairę. 3. Užmerkite dešinę akį ir plačiai atmerkite kairę. Ir priešingai. 4. Iškelkite rodomąjį pirštą tiesiai prieš nosį ir nukreipkite žvilgsnį į jį. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį. 5. Suraukite kaktą, žiūrėkite piktai. Po to užmerkite akis ir atsipalaiduokite.
Antras variantas 1. Neįtempdami akių raumenų užsimerkite. Po to plačiai atsimerkite ir nukreipkite žvilgsnį į tolį. 2. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį. 3. Nepasukdami galvos lėtai atlikite akimis sukamuosius judesius: į viršų – į dešinę – į apačią – į kairę ir pakartokite į priešingą pusę. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį. 4. Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į viršų, po to tiesiai. Analogiškai: į apačią ir tiesiai, į dešinę ir tiesiai, į kairę ir tiesiai.
Trečias variantas 1. Galvą laikykite tiesiai neįtempdami akių raumenų pamirksėkite. 2. Nepasukdami galvos, užsimerkite ir pasukite akis pažiūrėkite į dešinę, po to į kairę ir tiesiai. Pakelkite akis į viršų, nuleiskite žemyn ir pažiūrėkite tiesiai. 3. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką, po to į tolį. 4. Vidutiniu tempu atlikite 3–4 sukamuosius akių judesius į dešinę, po to į kairę, atpalaidavę akių raumenis nukreipkite žvilgsnį į tolį.
(Dėkojame http://imunitetas.lt/ už leidimą pacituoti akių pratimus iš jų puslapio)
4. Vitaminai ir mikroelementai akims (morkos, mėlynės ir kita) Svarbiausi vitaminai akims: A, C ir E. Šių vitaminų galima rasti įvairiuose vaisiuose, daržovėse.
Neseniai nustatyta, kad akių sveikatai svarbūs ir karotinoidai liuteinas ir zeaksantinas. Jie taip pat randami daržovėse ir vaisiuose. Akių sveikatai svarbūs ir mikroelementai selenas, cinkas bei varis.
Vaistinėse galima rasti daugybės rūšių vitaminų ir mikroelementų akims, pasikonsultuokite su vaistininke. Neblogas straipsnelis: kaip išsirinkti vitaminus akims
5. Akių gerinimo programos silpnaregiams. Akiniai mūsų priešas, o ne padėjėjas. Silpnaregiai dažniausiai susitaiko su mintimi, kad gyventi teks su akiniais (ar kontaktiniais lęšiais). Gal ir teks, bet ar atsisakytumėte galimybės pagerinti akis? Nors puse dioptrijos? Žinoma stebuklų nebūna, todėl reikalingas ne tik noras, bet ir valia, o akių gerinimo programų egzistuoja, ir net ne viena.
Žmogaus akis turi 6 raumenis. Trumparegystė, toliaregystė, žvairumas, astigmatizmas – problemos, kylančios iš to, kad tam tikri raumenys nusilpsta, ir akies obuolys neįgauna reikalingos formos. Trumparegių akys visada yra pailgos formos – išsitempusios į priekį, todėl jie mato iš arti, bet nemato iš toli. Tam kad matytum iš toli turi atpalaiduoti raumenis, ir leisti akies obuoliui grįžti į apvalią padėtį. Tuo tarpu toliaregių bėda atvirkštinė – jų akys visada apvalios formos, ir jiems reikia išlavinti raumenis kurie ištempia akis į priekį, kad galėtų matyti iš arti.
Akiniai ir kontaktiniai lęšiai ne tik nepadeda, bet ir kenkia – užsidėjęs akinius žmogus užfiksuoja savo akį tokioje formoje, kokioje ji yra, ir nebelavina akies raumenų visai, tokiu būdu ilgainiui regėjimas prastėja, akių raumenys silpsta vis labiau. Apie tai labai gerai paaiškino profesorius Vladimir Ždanov (Жданов) šiame video klipe (rusų kalba), remdamasis Beitso metodu:
Vladimir Ždanov (Жданов) Pratimai akims video (pagal Beitso metodą) rusų kalba Rekomenduoju pažiūrėti suprantantiems rusiškai – labai konkrečiai paaiškina silpnaregiškumo problemą, ir ką daro akiniai (kodėl jie nepadeda, o kenkia).
Mirzakarimas Norbekovas "Kvailio patirtis arba kelias į praregėjimą. Kaip atsikratyti akinių"
Šis autorius aprašė alternatyvią gydymo sistemą, kurią tarptautinė nepriklausomų ekspertų asociacija 1998 m. iš visų žinomų sistemų pripažino esant efektyviausia.
Yra net keli šios knygos leidimai, išleido leidykla Alma Littera, knygos kaina ~30LTL. Autorius yra psichologijos daktaras, pedagogikos daktaras, medicinos filosofijos daktaras, profesorius, be to karate kyokushin 3 dano ir sam cion do devintojo dano sporto meistras. Šis žmogus kartais važinėja po Europą ir rengia seminarus – nemėgstantiems skaityti verta pasidomėti jais. O čia galite paskaityti atsiliepimų apie knygą: atsiliepimai
Norbekovo video klipas rusų kalba: Pratimai akims
William Horates Bates "Beitso metodas regėjimui pagerinti be akinių", Narbuto leidykla, 1996 Šiauliai. Šiuo metodu remiasi prof. Vladimiras Ždanovas, nuoroda į jo video klipą pateikiau aukščiau.
S. M. Beresford, D. W. Muris, M. J. Allen, F. A. Young "Kaip gerinti regėjimą be akinių ir kontaktinių lęšių". Knygą išleido leidykla Alma littera.
Šioje, kaip ir M.Norbekovo knygoje, pateikiami praktiniai patarimai, pratimai akių gerinimui. Plačiau apie knygos turinį
6. Pabaiga Jeigu turite daugiau patarimų, ar žinote autorių, kurių nepaminėjau, ir kurie yra parašę efektyvių akių gerinimo programų - būtinai parašykite. Nesu nei akių gydytoja, nei apskritai medikė, aprašiau tai ką perskaičiau, radau, sužinojau pati, tikiuosi kad bent dalis patarimų bus naudingi, o gal kažkas pasiryš ir išbandys akių atstatymo programą - būtų labai įdomu išgirsti tikrų atsiliepimų kaip tai veikia - iš laimingo žmogaus kuriam jau nebereikia akinių. Skeptikus taip pat suprantu, bet prašau gerbti kitų žmonių nuomonę, ir neteigti nieko kategoriškai, kol bent nepažiūrėjote Ždanovo video klipo (manau jis labiausiai tinka skeptikams, kadangi ten nerasite jokių filosofijų - tik logiški faktai, anatomija - jokių pasakų).
Ačiū už dėmesį, tikiuosi straipsnio ilgis neatbaidys visų - glausčiau nesugebėjau - viskas atrodė svarbu, nieko nesinorėjo išmesti... :rolleyes:
Man buvo panaši problema. Norėjau labai daug specialybių studijuot - mąsčiau apie teisę, žurnalistiką, filosofiją, psichologiją, kultūros vadybą, muzikos technologijas, dizainą... Niekaip negalėjau išsirinkt. Poto jau kai radau, kas man tikrai patinka - viešoji komunikacija (na, iš aprašymo atrodė, kad patiktų) - neįstojau. Pritrūkau informatikos pažymio, nes mokykloje nebuvau pasirinkęs šio dalyko, neatrodė labai reikalinga, kadangi buvau pabaigęs kompiuterių mokyklą su kur kas platesniu kursu, nei dėstoma informatikos pamokose. Tačiau čia, Lietuvoje, niekam tai nebuvo įdomu, todėl įstojau į filosofiją. Po 3 mėnesių maždaug supratau klydęs ir studijas nutraukiau. Pinigų neiššvaisčiau daug, nes studijavau nemokamai, o studijos atvėrė man akis, kiek mažai žinojau apie universitetus prieš stodamas.
Ką noriu šia istorija pasakyti - jei nežinai, ką studijuoti - nesimokyk metus. Žinau, neįprasta tai Lietuvoje, bet tai labai naudingas dalykas. Esu šiuo metu Jungtinėj Karalystėj ir gyvenu su dar pora studenčių, kurios taip pat nėra patenkintos tuo, ką studijuoja ir nori pasikeisti kursus. Šiandien kaip tik kalbėjom, kaip gerai būtų buvę pasiimti vadinamuosius Gap Year - metus be studijų.
Atrodo, kad tai laiko švaistymas, tačiau tai gali būt naudingiausi metai gyvenime, jei tinkamai juos išnaudosi. Jei dabar aš būčiau tavo situacijoje, susikraučiau daiktus į kuprinę ir iškeliaučiau kur nors į Europą. Mėnesiui ar dviem. Kelionės labai praplečia akiratį, o žmonės, su kuriais susipažįsti - įkvepia. Jei galvoji apie studijas užsieny, tuomet siūlyčiau nukeliaut į tą šalį, susirast nedidelį darbelį, pagyvent ten - patikėk, tai nėra taip sunku, kaip visi nemėginę kalba, tačiau tikrai ir ne medum šis kelias pateptas.
Siūlyčiau apkeliaut dominančius universitetus, pakalbėt su studentais, pasiklaust jų nuomonės. O geriausias būdas sužinot, ką nori studijuot - stebėk, ką tu nuoširdžiai veiki niekieno neverčiamas. Aš irgi esu labai smalsus žmogus, viskas man įdomu, visko noriu, tačiau pastebėjau, kad univero bibliotekoj ruošdamasis paskaitoms praleisdavau marias laiko skaitydamas marketingo ir psichologijos vadovėlius. Valandų valandas praleisdavau. O namuose vien internetiu verslu domiuosi. Na, didžiąją laiko dalį. Nusprendžiau nebemąstyt apie tai, kaip teisininkai daug uždirba ir koks įdomus žurnalistų darbas, o studijuoti ir vėliau veikti tai, kas įdomu ir kuo užsiemu jau dabar - psichologija ir marketingas :)
Tiesą sakant, pats ir padariau beveik taip, kaip čia aprašiau. Nutraukiau studijas, susikroviau daiktus, pasiemiau šiek tiek pinigų ir iškeliavau. Atkeliavau tiesiai į JK, gyvenu, domiuosi universitetais, bendrauju su studentais, iki 15 sausio turiu išsiųsti dabar savo universitetų pasirinkimus ir motyvacinį laišką.
Neskubėk, lėkdamas į universitetą ir rinkdamasis bet kokias studijas gali nudegti kaip daugelis jaunų žmonių nudegė - švaistyti savo brangų laiką tavęs nevertom studijom. Gyvenimas per trumpas. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, tačiau metus visai nestudijuodamas, tu greičiausiai susitrumpinsi savo studijų laiką :)
