Kernius

Priklauso nuo kursų.
 
Aš, atsimenu, vos pradėjęs mokytis programuoti (13-14 m.) sulaukiau pasiūlymo iš draugo kartu eiti į programavimo užsiėmimus, tuomet vykusius Moksleivių rūmuose Vilniuje. Galėjai rinktis iš daug skirtingų grupių - nuo Pascal iki Flash (Action Script). Aš pasirinkau PHP + MySQL, kuriuos jau buvau pradėjęs mokytis savarankiškai. Iš pradžių mus mokė studentas, bet po kelių mėnesių jį pakeitė maždaug 30 metų patyręs programuotojas, kuris buvo sukūręs vieno iš Lietuvos bankų elektroninę sistemą ir į lietuvių kalbą išvertęs visų naudojamą phpMyAdmin.
 
Pamokos visada būdavo praktinės ir tai suteikė labai daug naudos. Iš esmės turėjome daugybę programavimo užduočių, kurias vieną po kitos turėjome atlikti per visus metus. Atėję tiesiog sėsdavome prie kompiuterių ir dirbdavome, o iškilus problemai prie tavęs prieidavo mokytojas ir jo galėjai visko išsiklausinėti: kokie šioje situacijoje galimi sprendimai; kuris kuo geresnis ir kodėl. Kadangi jis buvo praktikas, parodžius didesnį susidomėjimą net pasikvietė prie savo kompiuterio ir praleido nemažai laiko pasakodamas, kaip sistemas kuria jis, rodydamas tai, prie ko tuo metu dirbo.
 
Man tai buvo labai naudinga. Įgijau gerus programavimo pagrindus, o gautus patyrusio programuotojo patarimus atsimenu ir praktikoje pritaikau iki šiol, praėjus jau daug metų. Negaliu sakyti, kad to nebūčiau išmokęs pats, bet tai būtų buvę žymiai sunkiau, užėmę daugiau laiko ir galiausiai - kas yra pavojingiausia - turbūt būčiau įgijęs daug "bad practise", nes internete skelbiamos pamokos toli gražu ne visada yra geros (pavyzdžiui, beveik absoliuti dauguma "PHP login script", kuriuos galima rasti internete, turi daugybes saugumo spragų ir yra lengvai nulaužiami).
 
Tiesa, tuo metu internete dar nebuvo prieinami programavimo kursai iš geriausių pasaulio universitetų. Manau, jog mokymasis pagal juos gali iš dalies atstoti ėjimą į savo kursus, o kokybė, pavyzdžiui, Stanfordo ar MIT paskaitų yra turbūt aukščiausia pasaulyje - ten rengiami gabiausi ateities informatikai.
 
Žinoma, turbūt geriausia yra turėti šalia žmogų, kuris gali visada patarti ir paaiškinti, - tai labai svarbu pačioje pradžioje, bandant užsikabinti. Jei žinai kursus, kur su tavimi bus bendraujama asmeniškai tau sėdint kompiuterių klasėje, o ne tik klausantis teorines medžiagos kaip per pamoką - tuomet tie kursai gali padėti. Pagrindinis kriterijus, kaip atskirti, ar kursai yra geriau už tai, ką gali rasti internete, - grupės dydis. Jei žmonių skaičius viršija 10, abejoju, ar sulauksi pakankamo asmeninio dėmesio ir išsamių atsakymų, nes paprasčiausiai vienas mokytojas to visiems suteikti nespės.
 
Mokytis savarankiškai nėra blogai, jei randi patikimos medžiagos ir moki naudotis Google iškilus problemoms (tiesa, dabar jau su programavimo klausimais verta eiti tiesiai į StackOverflow paiešką).

Vilniaus universiteto studentai, pasirinkę marketingo paskaitas, iš savo dėstytojo el. paštu gavo šiuolaikišką paaiškinimą, kokie yra ir kaip veikia skirtingi marketingo būdai.
 
Nežinau, kas yra šio teksto tikrasis autorius (labai gali būti - vertimas iš užsienio kalbos), bet, manau, kad įdomu / naudinga / linksma paskaityti gali būti visiems :)
 

Trumpa Stanfordo paskaitos įžanga, kurioje paaiškinamos šių verslininkų klaidų priežastys ir pasekmės:
 

Neturėjimas aiškiai nustatytų tikslų ir misijos Bandymas kitiems įrodyti, kad esi protingas Gobšumas - visko darymas tik dėl pinigų Samdymas žmonių todėl, jog jie tau patinka, o ne todėl, kad tau jų reikia Nesuvokimas, kada reikia pasitraukti
http://ecorner.stanford.edu/authorMaterialInfo.html?mid=364
 
Antroje dalyje aptariamos svarbiausios savybės, kurias turi turėti verslininkas:
 

Tikėjimas, kad gali kažką pakeisti (padaryti kažką kitaip nei visi) Aistra įgyvendinti savo idėjas - ne tik apie jas kalbėti, bet tiesiog - paversti realybe Būvimas nepataisomu optimistu - tikėjimas, jog tau gali pavykti net tada, kai dauguma mano priešingai Gebėjimas toleruoti neužtikrintumą - tai nuolatos lydi verslininką Natūralus (ne dirbtinis) rūpestis kitais žmonėmis - savo darbuotojais, klientais
http://ecorner.stanford.edu/authorMaterialInfo.html?mid=365
 
Visą paskaitą, kurią verta išgirsti kiekvienam, suskirstytą į trumpas dalis pagal aptariamą temą, galite pamatyti čia.

Pati geriausia (neįtikėtinai lengvai perprantama - tarsi tau koks mokytojas asmeniškai gyvai viską aiškintų) knygų serija / formatas man yra Head First. Tokio formato knygos yra išleistos apie daugumą programavimo kalbų. Juose daugybė iliustracijų, kurios greitai padeda suvokti, kaip viskas veikia iš esmės. Taip pat praktinės užduotys, kodo pavyzdžiai ir kita.
 
Iš Lietuvos per Amazon.co.uk dar prieš porą metų buvau įsigijęs Head First Java. Iki tol apie JAVA nežinojau nieko - o tai populiariausia ir viena galingiausių kalbų pasaulyje. Ją perskaitęs išvykau į universitetą. Iš 30 pažymių, kuriuos gavau pirmame kurse už JAVA programų kūrimą, 28 buvo dešimtukai. Tarp programų buvo dirbtinio intelekto programa, žaidžianti su žmogumi šaškėmis, klasikos žaidimas Space Invaders ir kita. Tiesiog tai, kas buvo dėstoma per paskaitas gyvai, jau buvau pažinęs ir suvokęs iš tos vienintelės knygos, - dėstytojai žinias padėjo pagilinti, bet esmę - pagrindus - gavau būtent iš jos.
 
Radęs laiko Škotijos universiteto bibliotekoje bibliotekoje pasiėmiau Head First Rails - taip pat puiki knyga. Jeigu norite kurti svetaines ir dar nemokate programuoti, pamirškite PHP ir eikite tiesiai prie naujos kartos - žymiai efektyvesnių - programavimo kalbų. Ruby ir Python yra būtent tokios. Populiariausias framework (karkasas, paruoštų naudoti skriptų rinkinys, taupantis laiką ir padedantis sumažinti saugumo spragų tikimybę) šiuo metu yra Ruby on Rails. Nemokama knyga internete: Ruby on Rails Tutorial, Learn Rails by Example.
 
Jei nemoki gerai angliškai, tai puiki proga pagilinti savo žinias. Nepasiduok ir skaityk. Visos geriausios IT knygos yra anglų kalba, kol jas išverčia į lietuvių - jau būna iš dalies pasenusios - o dažniausiai ir neišverčia. Jeigu skaitai anglišką tekstą ir randi nežinomą žodį, nepulk jo verstis: jei taip bus kiekviename sakinyje, išprotėsi ir nuleisi rankas po pirmos pastraipos. Jeigu nežinai žodžio reikšmės, skaityk toliau ir pabandyk suvokti ją iš konteksto - iš aplinkui esančių žodžių / sakinių, kuriuos supranti. Tik tada, kai nereikės rankoje laikyti žodyno, pajusi, jog iš tikrųjų skaitai angliškai, - ir tam nebūtina žinoti kiekvieną žodį - verskis tik tada, jei matai, kad be jo negali suvokti visos esmės.
 
Programavimas yra nuostabus dalykas. Jei jį moki - gali pats įgyvendinti savo idėjas be jokių investicijų. Be to, geras programuotojas turės darbo visą gyvenimą - tai ateitis - ir gali gyventi bet kurioje pasaulio vietoje. Esu sutikęs vaikiną iš Čilės, kuris dirba JAV kompanijai, bet nusprendė kurį laiką pagyventi trečiame žemyne ir pusmečiui apsistojo Portugalijoje. Jis ne milijonierius - tik programuotojas.
 
Papildyta: Kodėl programavimo mokymasis iš knygos kartais neveikia

Daug žmonių pradeda programavimo mokytis nuo knygų, bet dauguma jų baigę skaityti savo kodo eilučių taip ir neparašo.
 
Priežastis paprasta - trūksta praktikos.
 
Žinau du veiksmingus būdus mokytis programavimo (ar tiesiog naujos kalbos):
 

Sugalvoti idėją, ką nori padaryti, - paprastą, ne super sudėtingą - atsidaryti programavimo langą ir tiesiog pradėti rašyti. Kiekviename žingsnyje kils klausimai (pirmas: kaip parašyti paprasčiausią programą, kurią galėčiau paleisti?) ir juos turėsi po vieną išspręsti - arba atsivertęs knygą, arba Google, arba šiame forume. Pavyzdys, ką galima bandyti kurti pirmąjį kartą: užrašų knygutę - jog galėtum ką nors parašyti, išsaugoti ir vėliau vėl atsidaryti (tai gali būti nuo interneto puslapio iki Android aplikacijos). Antras būdas: pradėti nuo knygos skaitymo, bet po kiekvieno skyriaus prisiversti (kas dažnai būna sunku) viską, ką perskaitei, išbandyti pačiam - parašant tuos kodo pavyzdžius savo rankomis. Taip, žinau, dažnai atrodo: "O, perskaičiau, viskas aišku, supratau, judu prie kito skyriaus" - bet taip tikrai nėra, kol pats neparašai savomis rankomis - tau reikia įprasti rašyti kodą ir pajusti kaip jis veikia - neužtenka tik perskaityti.
Bet kuriuo atveju, mokėti programuoti yra nuostabu.

Lygiai prieš 10 metų grupelė paauglių be didelių žinių ir įgūdžių, bet su beribiu smalsumu ir noru užsidirbti internete, susibūrė į bendruomenę, kuri kaip jokia kita ilgainiui pradėjo jungti visiškai skirtingus žmones, nuolatos sau keliančius naujus tikslus – ir siekiančius jų kartu.
 
Per dešimtmetį kartu su tais paaugliais subrendo ir forumas: šiandien Uždarbis.lt – didžiausia verslo ir technologijų bendruomenė Lietuvoje, vienijanti daugiau nei 70 tūkst. narių ir per savaitę bent po kartą aplankoma kas penkiolikto žmogaus mūsų šalyje. Turbūt mažai kas 2004-tųjų sausį būtų patikėjęs, jog prieš save mato kūdikį, kuris užaugęs taps geriausiu forumu Lietuvoje.
 
Šįkart nesileisiu į ilgas kalbas – apie tai, kaip mes visi to pasiekėme, pasakojau pernai, o pirmuosius tris Uždarbis.lt istorijos metus apžvelgiau, kai forumui suėjo treji.
 
Visų pirma, negaliu neišvardinti žmonių, kurie skirtingais forumo gyvavimo laikotarpiais tapo didžiuliais jo ramsčiais, skirdami savo laisvą laiką ir mintis. Jų pastangų palaikant tvarką ir daugybės idėjų, kurias pavyko įgyvendinti, dėka mes niekada nesustojom judėti į priekį.
 
Tai – buvę ir esami administratoriai ir moderatoriai: NuPagady, Augustinas, MeXiukas, Tadas, twea, Mykolas, Arvydas, Rimas, Ernestas, okiro, falco, Omas, ennio, Medinukas, L33T, techno, Leader, chakalasz, dealeris, Slashas, xdvx, Karolis, Elitas, suvalgysiu, Vytenis_, DjiXas, reject, Marius, Artūras, Aurimas, Mėgstu, kde, Skorpionas, diablom, euro, NickasLT, BOSS ir dar daug nuostabių žmonių, kuriuos visus šią minutę sunku beprisiminti.
 
Dalį tų "pirmųjų paauglių" šiandien galite rasti tarp VIP narių, o dabartinei Uždarbis.lt komandai – kurios sudėtis nesikeičia ilgiausią laiką per forumo istoriją – neabejoju, kad padėką jaučia ne vienas. Per praėjusius metus iš viso ji atliko 22 tūkst. (!) moderavimo veiksmų, iš kurių 45% – vienas žmogus, antrą kartą patekęs į Metų forumiečio finalą ir (po 2011-tais užimtos antrosios vietos) šiemet galiausiai juo tapęs – Mykolas.
 
Metų naudingiausieji
 
Tradiciškai kiekvienam nariui, kuris per 2013-uosius parašė bent 5 mėgstamus (surinkusius daugiau nei 10 reputacijos taškų) pranešimus priklauso Uždarbis.lt marškinėliai, kurie šiemet kitokie nei ankstesniais metais. Jei radote savo slapyvardį tarp pirmųjų 54 šio sąrašo pozicijų ir per paskutinį pusmetį dar nesate gavę Uždarbis.lt marškinėlių, rašykite asmeninę žinutę administratoriui Tadui tema "MARŠKINĖLIAI", kurioje nurodykite: lytį; marškinėlių dydį (S, M, L, XL); marškinėlių modelį (standartiniai arba slim fit – prigludę); ir gavėjo (savo) vardą, pavardę ir adresą Lietuvoje (kartu su pašto kodu, kurį galite sužinoti iš post.lt).
 
Marškinėliai visiems bus išsiųsti registruotu paštu iki vasario pradžios.
 
Tavo istorija?
 
Šiemet norėčiau čia ir sustoti bei žodį perduoti jums. Nėra geresnės progos nei bendruomenės dešimtmetis kiekvienam pasidalinti savo istorija.
 
Ar kas būtų tavo gyvenime kitaip, jei niekada nebūtum atradęs Uždarbis.lt?
Man pačiam Uždarbis.lt leido pažinti daugybę nuostabių žmonių, kurių dalis tapo gerais draugais ne tik virtualiame, bet ir realiame gyvenime. Turbūt visam laikui išliks atmintyje pirmieji gyvi susitikimai Kaune ir Vilniuje 2006-2007 metais, kai pirmąsyk išvydau tuos, su kuriais forume diskutavome nuo pat jo įkūrimo.
 
Nuo to laiko kiekvieną kartą nuėjęs į narių susitikimą išgirstu vis naujų – netikėčiausių – gyvenimo istorijų iš žmonių, kurių dalies forume niekada nebuvau pastebėjęs. Kartais todėl, kad jie niekada ir nenorėjo būti pastebimi, – diskusijas dažniau sekdami nei jose dalyvaudami.
 
Ir vis dėlto yra dar toks vienas neapsakomai malonus jausmas, kai vis dažniau atsidaręs kokį naujienų portalą pamatai jame jauno besišypsančio žmogaus nuotrauką ir perskaitęs pirmus sėkmės istorijos žodžius staiga pats nejučia pradedi šypsotis: "Aš juk jį žinau – jis iš Uždarbis.lt!".
 
Pabaigai: Mėgstamiausi visų laikų Uždarbis.lt pranešimai :)

Faktai
 
#1: Per pastaruosius metus Uždarbis.lt buvo sukurtos mažiausiai trys temos, kuriose buvo diskutuojama apie Paulių Aršauską
 
#2: Iš beveik 400 pareikštų nuomonių, absoliuti dauguma Uždarbis.lt narių šio asmens veiklą vertino neigiamai
 
#3: Paulius Aršauskas kreipėsi į Uždarbis.lt administraciją reikalaudamas visas temas apie jį pašalinti kaip šmeižtą
 
#4: Pasiūlius pačiam prisijungti prie diskusijos ir paneigti tai, kas jo manymu yra neteisinga, Paulius tai padaryti atsisakė
 
#5: Nesutinkant pašalinti temų, Paulius išreiškė ketinimus kreiptis į teisėsaugą
 
#6: Iki galo nėra aišku, kas atsako už komentarus interneto svetainėse
 
Viena vertus, 15min.lt straipsnyje teigiama:
 
Kita vertus, Bznstart.lt straipsnyje teigiama:
 
 
#7: Kadangi Uždarbis.lt negali nei paneigti, nei patvirtinti visos neigiamos informacijos, kurią apie Paulių Aršauską skelbia nariai, turinys yra archyvuojamas (perkeliamas į viešai neprieinamą forumo dalį)

Trumpa Stanfordo paskaitos įžanga, kurioje paaiškinamos šių verslininkų klaidų priežastys ir pasekmės:
 

Neturėjimas aiškiai nustatytų tikslų ir misijos Bandymas kitiems įrodyti, kad esi protingas Gobšumas - visko darymas tik dėl pinigų Samdymas žmonių todėl, jog jie tau patinka, o ne todėl, kad tau jų reikia Nesuvokimas, kada reikia pasitraukti
http://ecorner.stanford.edu/authorMaterialInfo.html?mid=364
 
Antroje dalyje aptariamos svarbiausios savybės, kurias turi turėti verslininkas:
 

Tikėjimas, kad gali kažką pakeisti (padaryti kažką kitaip nei visi) Aistra įgyvendinti savo idėjas - ne tik apie jas kalbėti, bet tiesiog - paversti realybe Būvimas nepataisomu optimistu - tikėjimas, jog tau gali pavykti net tada, kai dauguma mano priešingai Gebėjimas toleruoti neužtikrintumą - tai nuolatos lydi verslininką Natūralus (ne dirbtinis) rūpestis kitais žmonėmis - savo darbuotojais, klientais
http://ecorner.stanford.edu/authorMaterialInfo.html?mid=365
 
Visą paskaitą, kurią verta išgirsti kiekvienam, suskirstytą į trumpas dalis pagal aptariamą temą, galite pamatyti čia.

Būstas 200-350 svarų, maistas (jei gaminiesi pats) 70-100 svarų per mėnesį. Skridęs į Lietuvą esu ir už 2 svarus, bet dažniausiai 10-30 svarų. Kainos kitur ne daug skiriasi nuo Lietuvos: tiek prekybos centre, tiek bare (pinta alaus 1.5-2 svarai), tiek autobuse.

Mano miestelis mažiukas (20 000 gyventojų), bet kiekvienas lietuvis, kuris ieškojo darbo, jį rado. Žinoma, darbas yra pats paprasčiausias (nors net į indų plovėjo vietą kartais vyksta antrankos prie kompiuterio), bet dirbdamas pusę etato (po paskaitų) už minimumą uždirbi tiek, jog visiškai save išlaikai (tiek būstas, tiek maistas, tiek lėktuvo bilietai) - ir dar savaitgaliais brendį gali gerti. Taigi turi būti pasiruošęs dirbti bet ką ir tada pragyvensi pats. Žinoma, geriau būti informatiku ir tokio darbo dirbti nereikės.

Labas, rašau tau iš namuko Škotijos laukuose, į kurį prieš porą dienų atskridau. Negaliu patikėti, kad dar beveik 10 naujų lietuvių šiemet atvyko kartu ir gyvena 100 metrų spinduliu kituose namukuose šalia manęs (nuostabu, kai kas nors patuksena tau į duris, o atvėręs pamatai lietuvį su pagaminta vakariene).
 
Jei neblogai išlaikai egzaminus, įstoti nesunku. Geriems universitetams reikia mažiausiai 70 vidurkio, geriausiems - 90-95 (arčiausiai gyvenanti pirmakursė čia atvyko su 2x100 ir 2x95), bet visi kiti priims ir su 60.
 
Škotijoje (priešingai nei Anglijoje) tu niekada nemoki universitetui, universitetas niekada nemoka tau. Žodžiu, nemokamas mokslas be jokių stipendijų.
 
Išlipęs iš lėktuvo Škotijoje sėsk į autobusą, kad nestovėtum kaip medis. Geriausiu atveju tas autobusas turėtų tave nuvežti į miestą, kuriame studijuosi. Jei nežinai, koks autobusas, Facebook'e susirask universiteto grupę ir ten tikrai rasi nors vieną lietuvį, kuris tau padės.
 
Pabaigęs studijas, Ugniau, grįžk į Lietuvą ir nekvailiok su tais savo įsitvirtinimais Škotijoje. Niekam Škotijoje tavęs nereikia. Tėvynėje turi būti.

Faktai
 
#1: Per pastaruosius metus Uždarbis.lt buvo sukurtos mažiausiai trys temos, kuriose buvo diskutuojama apie Paulių Aršauską
 
#2: Iš beveik 400 pareikštų nuomonių, absoliuti dauguma Uždarbis.lt narių šio asmens veiklą vertino neigiamai
 
#3: Paulius Aršauskas kreipėsi į Uždarbis.lt administraciją reikalaudamas visas temas apie jį pašalinti kaip šmeižtą
 
#4: Pasiūlius pačiam prisijungti prie diskusijos ir paneigti tai, kas jo manymu yra neteisinga, Paulius tai padaryti atsisakė
 
#5: Nesutinkant pašalinti temų, Paulius išreiškė ketinimus kreiptis į teisėsaugą
 
#6: Iki galo nėra aišku, kas atsako už komentarus interneto svetainėse
 
Viena vertus, 15min.lt straipsnyje teigiama:
 
Kita vertus, Bznstart.lt straipsnyje teigiama:
 
 
#7: Kadangi Uždarbis.lt negali nei paneigti, nei patvirtinti visos neigiamos informacijos, kurią apie Paulių Aršauską skelbia nariai, turinys yra archyvuojamas (perkeliamas į viešai neprieinamą forumo dalį)

Faktai
 
#1: Per pastaruosius metus Uždarbis.lt buvo sukurtos mažiausiai trys temos, kuriose buvo diskutuojama apie Paulių Aršauską
 
#2: Iš beveik 400 pareikštų nuomonių, absoliuti dauguma Uždarbis.lt narių šio asmens veiklą vertino neigiamai
 
#3: Paulius Aršauskas kreipėsi į Uždarbis.lt administraciją reikalaudamas visas temas apie jį pašalinti kaip šmeižtą
 
#4: Pasiūlius pačiam prisijungti prie diskusijos ir paneigti tai, kas jo manymu yra neteisinga, Paulius tai padaryti atsisakė
 
#5: Nesutinkant pašalinti temų, Paulius išreiškė ketinimus kreiptis į teisėsaugą
 
#6: Iki galo nėra aišku, kas atsako už komentarus interneto svetainėse
 
Viena vertus, 15min.lt straipsnyje teigiama:
 
Kita vertus, Bznstart.lt straipsnyje teigiama:
 
 
#7: Kadangi Uždarbis.lt negali nei paneigti, nei patvirtinti visos neigiamos informacijos, kurią apie Paulių Aršauską skelbia nariai, turinys yra archyvuojamas (perkeliamas į viešai neprieinamą forumo dalį)

Ne vienas ekonomikos profesorius sako, jog vadyba nėra mokslas ir neturėtų būti dėstoma universitete, - greičiau tai asmeniniai žmogaus sugebėjimai.
 
Jei vis dėlto nori studijuoti vadybą / verslą / ekonomiką Lietuvoje, vienintelė vieta, kurią tikrai verta rinktis, yra ISM - priešingai nei dauguma universitetų, jie turi viską, kas naujausia, siūlo galimybę rinktis paskaitas anglų kalba ir išgirsti dėstytojus, atvykstančius iš užsienio. Iš draugų pasakojimų girdėjau apie viešojo kalbėjimo paskaitas, kuriuose tu esi filmuojamas ir vėliau analizuojamas, atkreipiant dėmesį ne tik į turinį, bet ir į laikyseną (pavyzdžiui, dėjimas rankų ant galvos gali sumažinti balą) - tai yra tai, kas tau realiai gali praversti ateityje.
 
Jokiu būdu nestok į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, nes taip tik prarasi brangius metus (sakau iš asmeninės patirties jį metęs ir bevertes vadybos (vadybos informacinių sistemų) studijas iškeitęs į informatiką): visa medžiaga yra pasenusi, mokaisi apie tai, kas buvo prieš 20-30 metų; per paskaitas sprendi kolūkio laikų uždavinius ("pašarų kiekis sandėlyje"); dėstytojų amžiaus vidurkis maždaug 60 metų (kai kurie skaito paskaitas nuo 1965-jų - nuo tada, kai asmeninis kompiuteris dar nebuvo išrastas); dalis vadovėlių 1970-1975 metų leidimo - juose trūksta daugybės puslapių, jų neužtenka visiems ir negali niekur įsigyti, nes per 40 metų jų niekas neperleido (turbūt todėl, jog atsirado geresnių). Taip atrodo didžiausio šalies universiteto didžiausias fakultetas, į kurio studijų programas (ekonomikos, vadybos) nori patekti daugiausia abiturientų Lietuvoje.

Pasidalinsiu savo patirtimi.
 
Prieš pradėdamas studijuoti informatiką buvau savamokslis programuotojas. Visada žingsnis po žingsnio išmokdavau tai, ko man prireikia (objektinį PHP, kurti efektyvias SQL užklausas, parašyti švarų visos svetainės xHTML ir CSS nuo nulio atsidarius Notepad, galiausiai jQuery ir šiektiek pačio JavaScript). Kaip bebūtų, kiekviena nepažįstama technologija man iš pradžių atrodydavo didelis vargas bandant perprasti - iš tikrųjų taip ir buvo, patirtis kainavo šimtus valandų bandymų, klaidų, nervų - bet galiausiai išmoksti ir turi tarsi ginklą savo arsenale, kurį bet kada prireikus gali išsitraukti.
 
Informatika toks dalykas, kuriame naujos technologijos atsiranda nuolat. Tai reiškia, jog ir mokytis privalai nuolatos. Jei žmogus moka tik vieną programavimo kalbą - tai, mano nuomone, jis nėra tikras programuotojas - jis neturi supratimo, kaip programos kuriamos kitose aplinkose ir kada kurią geriausia pasirinkti.
 
Vienas vertingiausių įgūdžių, kurį man suteikė informatikos studijos per pirmus pusantrų metų - greitai perprasti naują technologiją. Universitetas tiesiog privertė per labai trumpą laiką pramokti ne vieną iki tol svetimą programavimo kalbą.
 
Pavyzdžiui, šį semestrą turiu dalyką, kurio paskaitos vyko tik pusę semestro. Jo tikslas yra nuo nulio išmokyti dviejų skirtingų programavimo kalbų - Python ir Haskell. Du skirtingi dėstytojai skaitė po trijų savaičių paskaitų ciklus apie savo tyrimuose naudojamas kalbas. Tuomet abu jie įteikė mums po du projektų aprašymus, kuriuos kiekviena kalba turime įgyvendinti per likusius du mėnesius ir dingo - daugiau jokių paskaitų. Pirmoji (lengvesnė) Python užduotis - sistema, iš savo kompiuterio leidžianti naršyti kito kompiuterio bylas, iš jo atsiųsti ir į jį nusiųsti failus. Antrasis projektas (prie kurio dirbu paskutinį mėnesį) - kompiuterinis žaidimas - su automatiškai sugeneruojamais kambariais, monstrais, lygiais, ginklais ir kita (čia praverčia Python modulis pygame). Viską turime susirasti ir išmokti patys - bet kai turi aiškias užduotis, ribotą laiką ir norą nenusimauti (iššūkį) - mokaisi labai greitai.
 
Negano to, kitos paskaitos dėstomos ir atsiskaitymai vyksta su JAVA, o naujiems asmeniniams projektams vietoje PHP nusprendžiau naudoti Ruby, kurio taip pat iki šio rudens nemokėjau. Neseniai paskaičiavau, kad dabar per savaitę skirtinguose darbuose dažnai tenka kodą rašyti 5 kalbomis: JAVA, Python, Haskell, Ruby ir PHP. Nemanau, kad visų jų man prireiks ateityje, bet naudinga žinoti suteikiamas galimybes - viena programavimo kalba geresnė vienoje srityje, kita kitoje (pvz., jei reiktų greitai sukurti kontaktų formą - rinkčiausi PHP, jei programėle, kurią nusiųsčiau draugui į kompiuterį - JAVA (nes veiks tiek Windows, tiek Linux, tiek Mac OS), jei svetainę - Ruby, jei sudėtingus matematinius skaičiavimus, kuriems reikia greičio (pvz., finansai, bankininkystė), - Haskell - stebuklinga ir sunkiau perprantama kalba, kur gali praleisti pusvalandį rašydamas vieną kodo eilutė, bet ta eilutė padaro tiek, kiek kitose kalbose 10).
 
Iš tikrųjų nėra jokios paslapties: kuo daugiau žinai programavimo kalbų, tuo lengviau prie jų pridėti naujas, nes atrandi panašumus. Anksčiau tai buvo tikras iššūkis - dabar, atrodo, užtenka paskirti savaitgalį užsidarius su keliomis geromis knygomis apie nežinomą programavimo kalbą ir pirmadienį jau gali pradėti rašyti ja programas (taip padariau su Ruby).
 
Kiekviena programavimo kalba turi fundamentalius dalykus, kuriuos turi sužinoti prieš pradėdamas su ja dirbti (duomenų tipai, objektų samprata, ciklai ir kt.), o visą kitą jau rasi internete kurdamas. Dažnai būna, kad žinai, kaip vieną dalyką atlikti kalboje, kurią jau moki, bet nežinai, kaip tai vyksta naujoje programavimo kalboje, kurią ką tik pradėjai mokytis. Su tuo susiduria kiekvienas, todėl internete pilna informacijos - pavyzdžiui, PHP programuotojui, kuris nori išmokti Ruby: http://www.phptoruby.com/
 
Taigi reziumuojant atsakymą į klausimą "Ar įmanoma būti visų kalbų asu?": asu galbūt ne, bet mokėti daug kalbų yra naudinga. Programuotojams yra normalu iš pradžių nežinoti, kaip ką nors atlikti, - kaskart susiduri su naujais dalykais, ieškai sprendimų ir juos atrandi - tai nenutrūkstantis ciklas, nenutrūkstantis mokymasis ir tobulėjimas. Dėl to http://stackoverflow.com/ jau tapo viena iš populiariausių svetainių pasaulyje - ir ten renkasi programuotojai profesionalai, nes niekas niekada visko nežino.
 
Nematau priežasties šiais laikais mokytis C++, nebent ketini atlikti mokslinius skaičiavimus ar šiaip nori save pakankinti, galvodamas "kaip jėga, kad truputi moku C++". Priežastis - su kitomis programavimo kalbomis tuos pačius dalykus gali sukurti greičiau ir paprasčiau. Tai kam vargti?
 
JAVA yra žymiai modernesnė C++ alternatyva, jei galvoji apie sistemų kūrimą. Tiesa, pačios JAVA programuotojai paskutiniais metais jau po truputį pereina prie naujesnės programavimo kalbos - SCALA (todėl ir teigiu, kad niekas nestovi vietoje). Naujos programavimo kalbos minusas bandant ją perprasti - mažiau informacijos, mažiau specialistų, mažiau žmonių, kurių gali paklausti. Tad tiesiai prie SCALA eiti nesiūlyčiau.
 
Iš vieno forumo: Python vs C++:
 
 
Be to, nemažai mokslininkų (ir mano universitete) vietoje C++ jau renkasi Python, nes Python turi skaičiavimams sukurtus modulius (plačiau apie tai jau rašė nagisa).
 
Jei reikėtų rekomenduoti vieną kalbą, nuo kurios pradėti, tai kaip jau kažkur rašiau forume: jei ketini studijuoti informatiką - galbūt verta eiti sunkesniu keliu ir pradėti nuo JAVA (sužinosi daug naudingų dalykų, po kurių perprasti kitas programavimo kalbos bus lengva), jei programuoti pirmiausia nori tam, kad įgyvendintum savo idėjas ar galėtum greičiau iš to pradėti uždirbti - Python turbūt geriausias pasirinkimas (lengva perprasti ir galinga programavimo kalba, nors nepadės taip smarkiai persilaužti kaip JAVA mokantis kitų programavimo kalbų). Puiki alternatyva Python galėtų būti Ruby.
 
Išbandęs jau ne vieną programavimo kalbą, niekam nerekomenduoju PHP, nuo kurios pats pradėjau, - tiesiog yra žymiai tobulesnių, geriau apgalvotų ir išbaigtų technologijų. Mokantis PHP atskiras mokslas yra PHP saugumas, nes bet kokio naujo programuotojo sukurtą PHP puslapį dažniausia galima nulaužti - priešingai nei Python ar Ruby, nes šios kalbos pačios savaime turi daugiau apgalvotų saugiklių. Galiausiai PHP (palyginus su Python ar Ruby) rašai daugybę kartų tą patį kodą (kartoji save).
 
Kažkada draugams rinkau geriausius nemokamus Python resursus internete. Galbūt kam nors skaitantiems šią temą pravers:
 
Lietuviškai apie Python: http://docs.python.lt/tutorial/
Praktinė knyga - teorija + užduotys: http://learnpythonth...nTheHardWay.pdf
Google paskaitos: http://code.google.c...n_understanding
Google teorine medžiaga (jei knygos neužtenka): http://code.google.c...lass/index.html
Python gidas pradedantiesiems: http://wiki.python.o.../BeginnersGuide
Python dokumentacija (kiekvieno programuotojo enciklopedija): http://docs.python.org/

Kiekvienas, kas nėra pardavinėjęs eBay (o šis straipsnis tokiem žmonėm ir skirtas) čia tikrai ras naudingos informacijos. Jei manote, kad jos turėtų būti dar daugiau, tai kas trukdo patiems parodyti pavyzdį ir pasidalinti savo žiniomis užuot užsiimant beprasme ir nepagrįsta kritika? ;)

Žmonės nori bendrauti. Jiems įdomu, iš kur tu. Jie nori išgirsti apie tavo šalį, apie patį tave. Jiems taip pat įdomu pasakoti, - tik paklausk. Galbūt net mielai tau aprodys savo miestą, nusives į tik vietiniams žinomas vietas, pakvies išgerti alaus.
 
Jie nieko neprašo, bet tai ne labdaros organizacija, - tiesiog jiems smagu pažinti naujus žmones - ir tu taip pat turėtum tuo mėgautis, pradėjęs naudotis CouchSurfing. Aš pats esu priėmęs nepažįstamus žmones ir man tai patiko. Tiesiog, galvok apie tai pirmiausia ne kaip apie nakvynę, o kaip apie pažintį su įdomiais žmonėmis iš kitos šalies.
 
Blogų žmonių dažniausiai nebūna, tiesiog geriausia skaityti atsiliepimus keliautojų, kurie ten lankėsi. Jei neklystu, jei žmogus gauna X (gal 3) neigiamus atsiliepimus CouchSurfing, jo anketa yra užblokuojama - suprask, bendruomenėje tu esi nepageidaujamas.
 
Aš esu turėjęs daugybę neįtikėtinų nuotykių, dėl kurių myliu CouchSurfing. Stengiuosi kiekvieną dieną gyventi vis kitur, nors priėmę žmonės ir siūlo pasilikti ilgiau.
 
Mažiau nei prieš savaitę buvau apsistojęs pas Barselonoje studijuojančią prancūzę. Pusryčiaujant ryte tarp mūsų įvyko toks dialogas:
 
- Ką veiksi šiandien?, - paklausiau aš.
- Galvoju savaitgaliui važiuoti namo, noriu pailsėti nuo miesto.
- O kur tavo namai?
- Mažame miestelyje Prancūzijoje, 5 kilometrai nuo Ispanijos sienos.
- Bet juk ten Pyrėnų kalnai!
- Taip, aš užaugau kalnuose. Mes ten turime namą.
- Koks aukštis?
- Ten, kur aš gyvenu, - maždaug 1.5 kilometro.
- Neįtikėtina! Mano šalyje aukščiausias taškas nesiekia 300 metrų. Kiek laiko tau trunka ten nuvažiuoti? Koks temperatūrų skirtumas?
- Maždaug 2.5 valandos automobiliu. Žiemą, kai Barselonoje +15, ten kartais būna -20... Ei, mano tėvai išvažiavo aplankyti brolio, studijuojančio Paryžiuje. Jei tave taip žavi kalnai, važiuojam kartu su manim į Prancūziją - tau tikrai turėtų patikti!
 
Esu sutikęs žmonių, kurie taip apkeliavo pasaulį. Jų CouchSurfing anketos ir nuotraukų albumai yra tiesiog įkvepiantys.
 
Pavyzdžiui, lenkas Mateusz:
 
 
http://images.couchsurfing.us.s3.amazonaws.com/O4GUTK/2678471_l_98a7ec9c0a3f5c703e59ef0630954146.jpg
 
 
Vienas žmogus sutikęs jį Pietų Afrikos Respublikoje CouchSurfing rašo:
 
 
http://images.couchsurfing.us.s3.amazonaws.com/O4GUTK/1925108_l_0a7437215d5ecf0d6ae277936702b5f3.jpg
 
Tai yra gyvenimas. Gyventi taip, kad turėtum ką papasakoti.
 
http://images.couchsurfing.us.s3.amazonaws.com/O4GUTK/3869432_l_cb6b428ec6dbbe1d1518abd2ff26930e.jpg
 
 
Jo nuotraukas galima rasti čia.
 
Tranzuodamas po Estiją Parnu mieste vieną naktį alų geriau kartu su katalonu Anton - mus buvo priėmusi ta pati estė per CouchSurfing. Jis šiuo metu dirba gerai apmokamą darbą Barselonoje, o kelis metus prieš tai tiesiog keliavo po pasaulį.
 
Klausiau jo, ar neturėjo blogos patirties su CouchSurfing: "Ne, tik tokios... keistos ("weird")." - "Ką turi omenyje?" - "Kartą Malaizijoje mane priėmusi mergina bandė įtraukti į pornografijos filmą".
 
Anton Bolivijoje:
 
http://images.couchsurfing.us.s3.amazonaws.com/DYWDGK/245006_l_56398eee2f20a1b50f5445c355617a1d.jpg
 
Tai Salar de Uyuni - svajoju šią vietą aplankyti -
 
http://www.castiweb.it/soloenduro/210N%20-%20Attraversando%20il%20Salar%20de%20Uyuni%20(Bolivia).jpg
 
 
Keliauti vienam psichologiškai yra naudinga, nors iš pradžių ir nelengva. Grįžęs po tokių kelionių kaskart jaučiuosi tarsi pabaigęs dar vieną kursą universitete - tai labai daug ko išmoko, suteikia pasitikėjimo savimi, savo jėgomis. Jei keliauji vienas - reiškia, viską sprendi tu, viską turi žinoti tu, - negali nervintis, panikuoti, net jei nėra viskas taip, kaip norėtum, - turi išmokti visada išlikti ramus, priimti teisingus sprendimus ir nekartoti klaidų. Tai - gyvenimo mokykla.

Faktai
 
#1: Per pastaruosius metus Uždarbis.lt buvo sukurtos mažiausiai trys temos, kuriose buvo diskutuojama apie Paulių Aršauską
 
#2: Iš beveik 400 pareikštų nuomonių, absoliuti dauguma Uždarbis.lt narių šio asmens veiklą vertino neigiamai
 
#3: Paulius Aršauskas kreipėsi į Uždarbis.lt administraciją reikalaudamas visas temas apie jį pašalinti kaip šmeižtą
 
#4: Pasiūlius pačiam prisijungti prie diskusijos ir paneigti tai, kas jo manymu yra neteisinga, Paulius tai padaryti atsisakė
 
#5: Nesutinkant pašalinti temų, Paulius išreiškė ketinimus kreiptis į teisėsaugą
 
#6: Iki galo nėra aišku, kas atsako už komentarus interneto svetainėse
 
Viena vertus, 15min.lt straipsnyje teigiama:
 
Kita vertus, Bznstart.lt straipsnyje teigiama:
 
 
#7: Kadangi Uždarbis.lt negali nei paneigti, nei patvirtinti visos neigiamos informacijos, kurią apie Paulių Aršauską skelbia nariai, turinys yra archyvuojamas (perkeliamas į viešai neprieinamą forumo dalį)

Labai gera tema.
 
Pirmiausia: jeigu tavo idėja gera, ją anksčiau ar vėliau vis tiek nukopijuos, - tai neišvengiama. Jei sukursi pirmas, tai vis tiek klonas atsiras po kelių mėnesių - jei visi matys, kad tavo projektas sėkmingas.
 
Du svarbūs dalykai, kuriuos, norėčiau, kad suvoktų kiekvienas žmogus, turintis idėjų, bet negalintis jų pats įgyvendinti:
 

Idėja yra tik pradžia, pradinis taškas. Ją įgyvendinant atsiranda daugybė pakeitimų ir galutinis rezultatas retai kada bus lygiai toks, apie kokį galvoji prieš pradėdamas. Esmė - tavo idėją gali pavogti, bet tavo proto - ne. Šie žodžiai reikalauja išsamesnio paaiškino, todėl siūlau perskaityti nuostabų straipsnį: They Will Steal Your Idea. They Cannot Steal What Really Matters. Jei idėja yra techninė (reikia programavimo žinių) ir tu pats jos negali įgyvendinti, tau reikia ne darbuotojo, o partnerio (cofounder). Bet koks projektas internete niekada nėra baigtas - visada atsiras klaidų, trūkumų ar naujų funkcijų, kurias reikia sukurti. Paleisti projektą toli gražu nėra jį pabaigti kurti. Tai reiškia, kad tau programuotojo reikės visą projekto gyvavimo laiką. Ar tu nori jam nuolatos mokėti, dar nežinodamas, ar projektas bus sėkmingas? O kiek problemų bus, jei įdarbintas programuotojas vėliau dings ir reikės ieškoti kito? Turėdamas techninį partnerį gali būti ramus, jog darbas nenutrūks, nes abu siekiate tų pačių tikslų. Jei vidury nakties tavo projektas "nuluš", tai techninis partneris bus žmogus, kuris miegos apsikabinęs kompiuterį ir darys viską, kad jis veiktų kuo greičiau. Paprastam samdomui žmogui - tai ne darbo valandos ir ne jo projektas, jis miegos ramiai ir pradės dirbti iš ryto – nebent pulsi mokėti daugiau. Tiesa, gerą programuotoją rasti sunku. To paties autoriaus straipsnis: What To Look For In A Technical Co-Founder
O dabar tikra istorija situacijos, kurios tu bijai.
 
Keli vaikinukai turėjo idėją, bet nebuvo programuotojai. Savo universitete jie rado programuotoją, nupasakojo idėją ir sutarė, kad per porą mėnesių jis darbą atliks. Visą tą laikotarpį programuotojas juos informuodavo, kad "darbai klostosi puikiai". Galiausiai atėjus pabaigimo laikui jis pranešė, kad atsisako darbo ir jo nebaigs. Dar po kelių dienų jie išvysta savo idėją įgyvendintą - tik kitu adresu. Tas programuotojas - Mark Zuckberg, ta idėja - Facebook.
 
Visą istoriją (tikrai įdomi) galima išsamiai aprašytą rasti čia: http://en.wikipedia....Mark_Zuckerberg
 
Pats Markas to niekada nepaneigė ir neseniai tiems vaikinukams (broliams dvyniams) numetė keliasdešimt milijonų: http://en.wikipedia....cebook_lawsuits (dar eilinį kartą juos šiek tiek išdurdamas)
 
Išvada: turėdamas idėją, ieškok ne darbuotojo, o partnerio-kolegos, su kuriuo kartu ją įgyvendintumėte. Antraip dar prisišauksi antrą Zuck'ą :)

Man atrodo, čia ne PHP turi daug spragų, o su PHP kalba sukurti tinklapiai. Tai jau programuotojų kaltė, kad jie palieka tas spragas.

Trumpa Stanfordo paskaitos įžanga, kurioje paaiškinamos šių verslininkų klaidų priežastys ir pasekmės:
 

Neturėjimas aiškiai nustatytų tikslų ir misijos Bandymas kitiems įrodyti, kad esi protingas Gobšumas - visko darymas tik dėl pinigų Samdymas žmonių todėl, jog jie tau patinka, o ne todėl, kad tau jų reikia Nesuvokimas, kada reikia pasitraukti
http://ecorner.stanford.edu/authorMaterialInfo.html?mid=364
 
Antroje dalyje aptariamos svarbiausios savybės, kurias turi turėti verslininkas:
 

Tikėjimas, kad gali kažką pakeisti (padaryti kažką kitaip nei visi) Aistra įgyvendinti savo idėjas - ne tik apie jas kalbėti, bet tiesiog - paversti realybe Būvimas nepataisomu optimistu - tikėjimas, jog tau gali pavykti net tada, kai dauguma mano priešingai Gebėjimas toleruoti neužtikrintumą - tai nuolatos lydi verslininką Natūralus (ne dirbtinis) rūpestis kitais žmonėmis - savo darbuotojais, klientais
http://ecorner.stanford.edu/authorMaterialInfo.html?mid=365
 
Visą paskaitą, kurią verta išgirsti kiekvienam, suskirstytą į trumpas dalis pagal aptariamą temą, galite pamatyti čia.

Labai gera tema.
 
Pirmiausia: jeigu tavo idėja gera, ją anksčiau ar vėliau vis tiek nukopijuos, - tai neišvengiama. Jei sukursi pirmas, tai vis tiek klonas atsiras po kelių mėnesių - jei visi matys, kad tavo projektas sėkmingas.
 
Du svarbūs dalykai, kuriuos, norėčiau, kad suvoktų kiekvienas žmogus, turintis idėjų, bet negalintis jų pats įgyvendinti:
 

Idėja yra tik pradžia, pradinis taškas. Ją įgyvendinant atsiranda daugybė pakeitimų ir galutinis rezultatas retai kada bus lygiai toks, apie kokį galvoji prieš pradėdamas. Esmė - tavo idėją gali pavogti, bet tavo proto - ne. Šie žodžiai reikalauja išsamesnio paaiškino, todėl siūlau perskaityti nuostabų straipsnį: They Will Steal Your Idea. They Cannot Steal What Really Matters. Jei idėja yra techninė (reikia programavimo žinių) ir tu pats jos negali įgyvendinti, tau reikia ne darbuotojo, o partnerio (cofounder). Bet koks projektas internete niekada nėra baigtas - visada atsiras klaidų, trūkumų ar naujų funkcijų, kurias reikia sukurti. Paleisti projektą toli gražu nėra jį pabaigti kurti. Tai reiškia, kad tau programuotojo reikės visą projekto gyvavimo laiką. Ar tu nori jam nuolatos mokėti, dar nežinodamas, ar projektas bus sėkmingas? O kiek problemų bus, jei įdarbintas programuotojas vėliau dings ir reikės ieškoti kito? Turėdamas techninį partnerį gali būti ramus, jog darbas nenutrūks, nes abu siekiate tų pačių tikslų. Jei vidury nakties tavo projektas "nuluš", tai techninis partneris bus žmogus, kuris miegos apsikabinęs kompiuterį ir darys viską, kad jis veiktų kuo greičiau. Paprastam samdomui žmogui - tai ne darbo valandos ir ne jo projektas, jis miegos ramiai ir pradės dirbti iš ryto – nebent pulsi mokėti daugiau. Tiesa, gerą programuotoją rasti sunku. To paties autoriaus straipsnis: What To Look For In A Technical Co-Founder
O dabar tikra istorija situacijos, kurios tu bijai.
 
Keli vaikinukai turėjo idėją, bet nebuvo programuotojai. Savo universitete jie rado programuotoją, nupasakojo idėją ir sutarė, kad per porą mėnesių jis darbą atliks. Visą tą laikotarpį programuotojas juos informuodavo, kad "darbai klostosi puikiai". Galiausiai atėjus pabaigimo laikui jis pranešė, kad atsisako darbo ir jo nebaigs. Dar po kelių dienų jie išvysta savo idėją įgyvendintą - tik kitu adresu. Tas programuotojas - Mark Zuckberg, ta idėja - Facebook.
 
Visą istoriją (tikrai įdomi) galima išsamiai aprašytą rasti čia: http://en.wikipedia....Mark_Zuckerberg
 
Pats Markas to niekada nepaneigė ir neseniai tiems vaikinukams (broliams dvyniams) numetė keliasdešimt milijonų: http://en.wikipedia....cebook_lawsuits (dar eilinį kartą juos šiek tiek išdurdamas)
 
Išvada: turėdamas idėją, ieškok ne darbuotojo, o partnerio-kolegos, su kuriuo kartu ją įgyvendintumėte. Antraip dar prisišauksi antrą Zuck'ą :)

Jis nėra kažkuo išskirtinis. Reikalavimų pašalinti "šmeižikišką" turinį yra buvę ir ankščiau. To nepadarius, pradeda eiti registruoti laiškai iš advokatų kontorų ir reikalavimai pasiaiškinti iš Žurnalistų etikos komisijos (nes tinklalapiai laikomi visuomenės informavimo priemonėmis ir jiems taikomi tokie patys reikalavimai kaip laikraščiams ar televizijos kanalams).
 
Tai bereikalingas vargas. Tuo labiau, kad nėra ką aiškinti.
 
 
Man tai nepatinka ne ką mažiau nei kitiems. Todėl ir sukūriau šią temą, o ne padariau viską tyliai.
 
Visa problema su žodžio laisve yra atsakomybė. Jei tik būtų iki galo aišku, kad už žodį atsako tas, kas jį ištaria, ir niekas daugiau, tos temos būtų sugrąžintos į viešumą akimirksniu.
 
Bet taip nėra.
 
Kodėl Skundai.lt nebeegzistuoja?
 
http://www.tv3.lt/naujiena/702630/skundai-lt-uzdarytas-del-internauto-komentaro
 
Jei Uždarbis.lt virstu antru Skundai.lt, priimčiau tokį patį sprendimą. Negali būti atsakingas už kiekvieną, kuris kažką parašo "nesukdamas sau kiaušinių".
 
 
Precedentas yra jau seniai:
 
http://eteismai.lt/paieska?q=skundai.lt&page=document&s=&odate=a
 
O tokio atvejo, kad žmogus pirmiausia nesikreiptų pats, dar nėra buvę. Niekas nenori švaistyti laiko tokiems dalykams.
 
Tai nereiškia, kad jokių skundų negali būti. Gali būti tokie:
 
 
Problema, kad ta riba internetiniuose komentaruose peržengiama labai lengvai ir dažnai. Ir aš nematau būdo užtikrinti, kad to nebūtų. Negali sekti kiekvieno naujo pranešimo ir bandyti jame įžvelgti, ar kas nors, kieno verslas dėl jo nukenčia, norėdamas negalėtų pasijusti "žeminamu" ir "menkinamu" be "pozityvių tikslų".

Dabar mes esame laisvi - galime tai, ko negalėjo mūsų tėvai. Tu gali išeiti iš namų, pervažiuoti visą Europą ir atsidurti prie Viduržemio jūros net neišsitraukęs savo paso - ką jau kalbėti apie kažkokias vizas. Tu gali skraidyti už kelis litus - Ryanair bilietas į Paryžių gali kainuoti pigiau nei autobuso bilietas Vilnius - Palanga. Tu gali tranzuoti, važiuoti dviračiu, eiti pėsčiomis - tai nekainuoja nieko. Tu net gali gyventi Barselonos širdyje nemokėdamas nei lito - prieš kelias dienas pats tai dariau. Gali ryte iškelti nykštį Vilniuje ir vakare atsidurti Taline, Sankt Peterburge ar Helsinkyje - taip neišleisdamas nieko - sakau iš savo patirties.
 
Noriu paneigti nuomonę, jog keliavimas reikalauja daug lėšų. Tai reikalauja lėšų tada, kai pats to nori, kai apriboji savo keliavimo suvokimą. Jei esi studentas - tuomet tiesiog keliauk kaip studentas.
 
Taigi, kaip keliauti įdomiai ir pigiai?

LonelyPlanet pateiks įdomiausias nematytas vietas Azuon programa padės surasti pigiausius įmanomus skrydžius Europoje CouchSurfing leis sutikti įdomius žmones bet kur, kur keliautum, - ir pas juos nemokamai apsistoti (kaip?) - dar prieš porą dienų gyvenau pas vokietį, dirbantį Yahoo! tyrimų (research) centre Ispanijoje; vasarą Portugalijoje mane priėmė TV serialų žvaigždė, su kuria žmonės sveikinosi Lisabonos gatvėse, - bet tai tik keli iš daugybės sutiktų žmonių, su kuriais pokalbius ilgai prisiminsiu HitchWiki pagelbės, jei galvosi apie tranzavimą MegaBus neprilygstamas norint keliauti autobusu per JK už kelis svarus InterRail turbūt pigiausias būdas kelionei aplink Europą
Aš pats pabaigęs mokyklą stengiuosi keliauti nuolat - dingti kas kelis mėnesius. Jei tai šaltasis metų laikotarpis - į Pietus. Keliaudamas per dieną išleidžiu ne daugiau, nei būdamas namuose. Per paskutinius pusantrų metų nei karto nemokėjau už nakvynę.
 
Šios mano temos tikslas yra paskatinti keliauti. Manau, labiausiai tai gali padaryti tikri įspūdžiai, realios istorijos, todėl noriu jomis pasidalinti, - jei jums įdomu, kiekviena nuoroda veda į atskirą pasakojimą (mėgstu pasakoti išsamiai - kad skaitytojas jaustųsi tarsi keliaudamas kartu su manimi).
 
Aš dažnai keliauju vienas, kartais su draugais, bet be jokių gidų ar viešbučių. Tai neretai paverčia keliones nuostabiais nuotykiais.
 
Esu tranzavęs iš Vilniaus į Veneciją ir atgal (dvi savaitės Europoje atsiėjo 420 Lt - manau, tiek per metus susitaupyti galėtų kiekvienas); mynęs iš Vilniaus į Nidą dviračiu, kurį prieš dieną nusipirkau už porą šimtų litų; prieš metus lapkričio viduryje buvau kelioms dienoms pabėgęs į Ispaniją - 25 laipsniai šilumos, maudymasis jūroje ir naktinis gyvenimas (atrodo, įtilpau į 200 litų įskaitant lėktuvo bilietus pirmyn ir atgal); praėjusią žiemą Lietuvoje buvo -20 laipsnių - Romoje, kurioje atsidūriau - +17; prieš porą metų su draugais traukiniais riedėjome per Europą; o turbūt didžiausias nuotykis kol kas buvo dvi savaitės, praleistos vienam keliaujant po Portugaliją, užsibrėžus tikslą nei karto nemokėti už nakvynę.
 
Kodėl tiek trankausi? Manau, kad gyvenime svarbiausia yra įspūdžiai, o daugiausia įspūdžių palieka tai, ko negali suplanuoti. Ar, kai tau bus 60, viskas, ką iš jaunystės prisiminti, bus dienos, praleistos prie kompiuterio, ir girtos naktys su draugais? Manau, kad gyvenimas turi būti kur kas daugiau. Bus daugiau, jei iš jo pasiimsi.
 
Jeigu jums reikia išsamaus gido, kaip daug neišleidžiant dingti nors kelioms dienoms, jis čia.
 
Už keliones, už įspūdžius.

Andriau, paskaitų apie C++ niekada neieškojau, bet galbūt rasi bent viename iš trijų mano pateiktų mokslo video portalų (kaip YouTube EDU).
 
Dėl knygos, neabejotinai rekomenduočiau Getting Real - nesvarbu, ką bedarytum gyvenime, tiesiog keičia mąstymą, kaip kuriami dalykai, - be to, suskaidyta į labai trumpus (kelių puslapių) skyrius ir nesudėtinga anglų kalba.