Dar gali pabandyt pasiėmęs pripučiamą čiužinį su virve jį prie kojos prisirišt ir plaukt kiek pajėgi, pavargęs užlipk ant čiužinio pailsėt ir vėl plauk. Man tai būna didžiausias kaifas nuvažiavus į sodą taip plaukt Kauno mariose iki salos
Jeigu mėginsi naudoti alkoholį kaip savo problemų "sprendimą", tai vietoje realaus jų sprendimo tu turėsi dar vieną papildomą problemą. Nuo problemų nereikia bėgti, jas reikia spręsti. Gebėk pasižiūrėt joms tiesiai į akis ir su sveiku požiūriu priimt iššūkius, kuriuos tau siūlo gyvenimas. Visų pirma tai identifikuok, kas tau yra negerai. Jeigu kalba eina apie stresą, tai kas būtent jį kelia? Darbas? Šiaip gyvenime savų tikslų nepasieki (tada reikia juos konkretizuoti)? Aiškiai suvokdamas, kad negerai, gali tai keisti.
Visi patiriam streso, tačiau man patys geriausi būdai juo nusikratyt yra:
draugai (draugai nelygu alkoholis); sportas; hobi - keliavimas, numizmatika, skaitymas, kt. - kiekvienam savo.
Bendrauk su žmonėm, tais, kurie neerzina, tai padės nukreipti mintis. Nežinau kaip tau, bet sportuodamas aš nusikraunu, be to pasportavus tiesiog geresnis bendras organizmo tonusas. Na o hobi panašiai kaip draugai, leidžia pasinerti į tai, kas patinka, pamiršti rūpesčius, mėgaujiesi tuo, kas tave iš tiesų domina, t.y. darai tai, kas tave traukia, o ne ką privalai daryti.
Iš tikrųjų, keldamas tokius klausimus neturėtum tikėtis gauti kažkokį viską išsprendžiantį atsakymą. Tai individualus dalykas ir panacėjos čia nėra. Svarbiausia, kaip minėjau, sveikai žiūrėti į gyvenimą, suvokti, kad sunkumai ar nesėkmės yra natūralus ir neišvengiamas dalykas, tačiau didele dalimi įtakojamas mūsų pačių. Ir susidūrus su tomis nesėkmėmis niekada nereikia pulti prie kraštutinumų, o alkoholis jau yra kraštutinumas. Taip pat reikia suvokti, kad gyvenimas nėra cirko arena, kad čia kiekvieną dieną nebūtinai pamatysi po naują pokštą. Mėgaukis tuo, ką turi, o ne amžinai būk nepatenkintas tuo, ko neturi. Čia kalbu apie rutiną.
Pagalvok apie tai, kas tau patinka, ir užsiimk tuo. Turi būti bent keli dalykai. Be to kelk sau tikslus gyvenime, visada turėk ko siekti ir kai jau nėra ką veikti, ties kuo susitelkti, visada gali grįžti prie tų tikslų ir dirbti ties jais, kol vėl rasi kažką kito, kas būtų malonu.
Be to, jeigu tikrai niekas nepadeda, turėtum pasvarstyti apie vizitą pas atitinkamos srities specialistą. Galbūt tai tiesiog liga, nenormali psichologinė/psichinė būsena, dėl kurios tu į tam tikrus dalykus reaguoji neadekvačiai.
P.S. Beje, per darbo pietų pertraukas papietavęs einu pasivaikščioti iki artimiausio parko ar šiaip kur sugalvoju. Tokiu oru, koks yra šią savaitę, aš nuo to kaifuoju, tuo pačiu pravėdinu galvą, darbo diena lengviau praslenka. Tiek ne daug tereikia :) Tad ir sakau, čia individualus dalykas, priklausantis nuo asmens, nuo požiūrio. Jeigu nesugebėsi "teisingai" į viską pasižiūrėti, net ir mažmožiai taps didelėm ramybės neduodančiom problemom. Priešingu atveju nedramatizuosi, ramiai ir užtikrintai priimsiu problemas ir jas ne mažiau užtikrintai išspręsi bei judėsi toliau lyg niekur nieko.
Lankyk baseiną kai sezonas prasidės rudenį. Dabar kol šilta dviratį mink. Kompą junk velniop, kai tik leidžia galimybės (t.y. kai nėra būtina prie jo dirbti). Jei panos neturi, susirask, ji tave patvarkys greitai ;)