Fuxaslt

Labas rytas gerbiamieji ir gerbiamosios! :)
 
Šį kartą norėčiau pasidalinti įspūdžiais iš neabejotinai mūsų pačios PAČIOS mėgstamiausios ir šilčiausiai mus sutikusios šalies - Irano. Viešpatie Viešpatėliau, kokių nuomonių susilaukėm pranešę draugams ir artimiesiems apie planus keliauti į šią šalį. Mano paties giminaitė rėžė mano šeimos nariams "Gal jie idiotai?" Kitas artimas žmogus sunkiai slėpdamas ką mano, kad ir ką tai reikštų, prasitarė "Na Iranas grynai musulmoniška šalis...". Buvo ir nežinančių, kad Iranas ir Irakas - labai skirtingos valstybės, nepaisant to, kad abi prasideda raide "I". Visose šalyse pakeliui į Iraną, įskaitant ir kaimyninę Turkiją, neigiami atsiliepimai buvo gana dažni. [Foto: Zanjan, Iranas]
 

 
Mes ir patys mažai težinojom, bet buvom girdėję apie Irano žmonių svetingumą. Kamilės brolio pažįstama į Iraną pakeleivingais automobiliais nukeliavo viena. Žmonės buvo tokie šilti ir linkę padėti, kad per visą vizito laikotarpį palapinėje nakvoti teko tik kartą, ir tai tik todėl, kad norėjosi trumpam pabūti vienai ir apie viską pagalvoti. Taip pat smalsumą pakurstė lietuvių keliautojų Evelinos ir Karolio knyga "Iter Vitae arba gyvenimo kelionė aplink pasaulį". Nepaisant visų kultūrinių skirtumų, Iranas užėmė ypatingą vietą lietuvaičių kelionėje. Mums kaip reikiant pasisekė, nes Evelina dalinosi pasitarimais visos kelionės metu. Galiausiai, vienas svarbiausių įkvėpėjų buvo Tomislavas Perko - nuotykių ieškotojas iš Kroatijos, kurio keliones sekėm jau kuris laikas.
 
 
30 DIENŲ PERSIJOJE
 

 
"Apgailestauju, bet jūsų priimti negaliu, nes išvykstu kelioms dienoms į Irano šiaurę, bet galiu pasiūlyti važiuoti kartu su manimi ir vienuolika kitų jaunų žmonių iš viso Irano. Planuojam aplankyt Masuleh miestelį, Kaspijos jūrą ir Šiaurės Irano kalnus". Ar priėmėm tokį pasiūlymą iš visiškai nepažįstamo žmogaus? Žinoma!" [Foto: pakeliui į Irano šiaurę]
 

 
"Kitos dienos planas buvo aplankyti senutėlaitę pilį, kurią norėdamas pasiekti, turi įveikti ne vieną tūkstantį laiptų. Iki atvykstant į vietą spėjom bent keturis kartus sustot „šokių pertraukėlėms". Tam tikrose srityse pančiojamas Irano jaunimo veržlumas ir vidinė energija kažkokiu būdu turi prasiveržti. Tai buvo pats tinkamiausias tam laikas. Šokiai, juokas, šypsenos ir dainos…" [Foto: senutėlė persiška pilis]
 

 
"Kamilei sakiau „Nepamatyt Azadi bokšto Teherane, tas pats kas neaplankyt piramidžių būnant Egipte". Man Teheranas pirmiausiai asocijuojasi su Azadi bokštu – 45 metrų aukščio statiniu, pastatytu 50,000 m² ploto Azadi aištėje, dar vadinamu Shahyad bokštu. Architektas Hossein Amanat projektuodamas Azadi bokštą 1971 m. panaudojo tiek senuosius Sasanidų ir Achmenidų eros, tiek post islamiškosios architektūros elementus..." [Foto: Azadi bokštas]
 

 
"Vakare grįžo Šahramo žmona, mokykloje dirbanti literatūros mokytoja. Galiu pasakyti, paruošė tokią skanią vakarienę, kad negalėjau sau atleisti, kad tas skrandis toks netalpus. Būčiau kimšęs dar daugiau. Grįžus mamai įsidrasino ir mažoji. Po vakarienės atsinešė parodyti savo naujutėlaičius blizgančius pirmaklasio reikmenis. Žiūrėjom su Kamile į ją ir svarstėm, kad vaikai visur vienodi, visur nuoširdūs ir mokantys džiaugtis paprastais dalykais..." [Foto: vakarienė svečiuose pas persus]
 

 
"Neilgai trukus priėjo Sayedas – vyriškis parke su savo broliu gėręs arbatą. Trumpai sušnekus, pakvietė prisijungti. Buvom apsisprendę kelionėj kuo dažniau sakyti „Taip". Šis kartas ne išimtis. Pasirodo Sayedas daug metų dirba mechanikos dėstytoju paryžiaus universitete, o į gimtąjį Iraną grįšta mėnesiui laiko kiekvienais metais. Grįšti turi didelę priežastį – Irane Sayedo laukia šeši broliai su šeimomis..." [Foto: atsitiktinė pažintis]
 

 
"Viename iš atokių skersgatvių pora vyriškių panoro kartu nusifotografuoti. Prie jų prisijungė vis daugiau ir daugiau foto modelių. Nutiko ir vienas nemalonus, bet kartu ir šmaikštus epizodas. Kaip žinia, vyrai Irane visada pirmiausiai kreipiasi į vyrus. Buvo toks nutikimas, kai pro šalį motociklu važiavęs vyriškis nepastebėjo Kamilės ir ją kliudė. Taip nutikus akimirksniu ėmė atsiprašinėti manęs „Atsiprašau pone… Atleiskit pone…". Kamilė taip įsiuto, kad net pamiršo fizinį skausmą ir garsiai lietuviškai ėmė piktintis „Alio. Aš čia. Gal aš nematoma?! Į mane atsitrenkei ar į jį?" [Foto: Komas - Irano religijos centras]
 

 
"Gerą valandą gidė rodė kiekvieną Ali ebn Hamzos kampelį. Buvom pakviesti į jos kabinetą. Ten dirbęs kolega pavaišino persiška arbata. Tarp belgo ir iraniečio užsimezgė diskusija apie istoriją ir religiją. Iranietis pasakojo apie Irako – Irano karą ir apie tai, kaip tuo metu vakarai rėmė Iraką. „Karai vyksta dėl politikų ir aukšto rango valdančiųjų asmenų interesų – ne dėl eilinių paprastų žmonių, bet per karus paprasti žmonės nukenčia daugiausiai. Iraniečiai taiki tauta ir nekenčia karo, jie mėgsta atvykėlius ir myli savo svečius. Visi nesutarimai vyksta dėl politikų žaidimų..." [Foto: Širazo šventykla]
 

 
"Pasiklydom painiuose gyvenamojo rajono gatvėse. Nepažįstamas senukas pakvietė į savo kiemą. Kaip paskui paaiškėjo – norėjo parodyt savo balandžius. Aš, kaip buvęs balandžių augintojas, o Kamilė, kaip ištikima visų pasaulio gyvūniukų ir paukščiukų mylėtoja, buvom labai laimingi. Irane veislinių balandžių auginimas populiarus užsiėmimas..." [Foto: balandžiai vidiniame kiemelyje]
 

 
"Moterys Irane gali maudytis tik tam tikrose vietose ir tik su rūbais. Tai galiojo ir Kamilei. Buvo puiki proga nufilmuoti filmuką, kaip Irane rengiasi moterys, kai eina maudytis. Mažas žuveliokas matyt palaikė Kamilės skarą koralu ir niekaip neatstojo..." [Foto: Bušehro paplūdimys prie Persijos įlankos]
 

 
"Džalalas turi leidimą ginklui. Buvom lengvoj šoko būsenoj, kai jis atsinešė savo šratinį šautuvą į paplūdimį. Keli netoliese buvę žmonės nesipiktino nei dėl garso, nei dėl paties fakto, kad greta jų kažkas šaudo. Lietuvoj turbūt greitai sulauktume pareigūnų vizito. Šaudėm į taikinį – vandens pripiltą plastikinį butelį. Būtent ginklų Kamilė ir nemėgsta labiausiai pasaulyje..." [Foto: šaudymas į vandens pripiltą butelį]
 

 
Tai tik maža dalelytė iš visko ką patyrėme ir sužinojome. Asmeniškai man labai įsiminė kelionė į Senovės Persijos imperijos buvusią sostinę - Persepolį. Persepoliui esame sukūrę atskirą albumą, kurį pasižiūrėti kviečiu mūsų Facebook puslapyje. Smagu dalintis, kai yra kas domisi, todėl kiekvieną naują sekėją labai vertiname. Kaip bebūtų, net ir paspaudę "Patinka", apie naujus mūsų pranešimus sužinosite tik retsykiais. Norint apie juos išgirsti nuolat reiktų laikytis tokio veiksmų plano:
--> Patinka --> Prenumeruojama --> Pamatyk pirmas.
 

Nepraleisiu progos pasidalinti viena kita fotografija iš kiekvienos šalies.
Metai bėga, prisiminimai blanksta, bet kai kurie iš jų neišnyks niekada...
 
 
LENKIJA
"Stovyklavietę įsirengėm vietoje su mažiausiu nuolydžiu. Nepaisant to – miegodami vistiek nuolat slydom žemyn. Netikėtai tolumoj išvydom žmogų, varantį kelių šimtų avių bandą. Laikėm špygas ir tikėjomės jog nebūsim sutrypti su visa savo palapine. Laimei sutrypti nebuvom, bet bevalgant vakarienę sulaukėm svečių. Į kokia penktą dešimtį įkopęs vyras su penkiais grėsmingais šunimis šalia išdygo staiga it koks džinas patrynus butelį. Pamanėm „va dabar tai patekom į bėdą ..."
 

Pusryčiai pas Zakopanės ūkininką
SLOVAKIJA
"– Ar galiu jums padėti?
– paklausiau Kamilę užkalbinusio pareigūno.
– Iš kur esate ir kur keliaujate ? – rūsčiu balsu paklausė jis.
– Iš Lietuvos. Rytoj važiuosime į Vengriją.
– Kur jūsų bilietai, kurią valandą išvykstate?
– Dar neturime. – atsakiau.
– "We have a problem. "– pareiškė pareigūnas – Parodykite pasus -…
O.. Iš Lietuvos… Tai turite laisvai kalbėti rusiškai (prakalbo rusų kalba).
– Geriau angliškai – atsakėme, o pareigūnas sumurmėjo nepatenkintas..."
 

Netoli nakvynės vietos Slovakijos-Lenkijos pasienyje
 
 
VENGRIJA
 
"Pamatęs mūsų kelionės draugą meškiuką Keviną, prancūzas net pašoko iš laimės ir nuskubėjo kažką atsinešti iš bagažinės. Pasirodo, tai buvo jo pliušinė Koala. Vyriškis ėmė imituoti jų glamones ir prancūziško bučinio garsus. „Aha" prisiminęs sušuko jis ir grakščiai stryktelėjo atgal prie automobilio iš kurio ištraukė dar vieną savo kelionės kompanioną – Tigriuką. Laimei neprasidėjo „žaidimai trise...""
 

 
 
RUMUNIJA
 
"Atvykus į svečių namus jau po vidurnakčio. Pasitiko aukšta tvora ir skarda aklinai užkalti vartai. Nepavyko nei prisibelsti nei prisiskambinti. Paaiškėjo, kad prisiskambinti negalėjau, nes naudojau netinkamą kodą. Jau mąsčiau kur reiks nakvoti, bet Kamilė buvo ryžtingą ir nuėjo ieškoti pagalbos pas kaiminystėje gyvenusį žmogų, kuris pasirodė esantis studentas iš Izraelio..."
 

 
 
BULGARIJA
"Vakarienei nusipirkom neaiškios sudėties mišrainės (pigiam arkliui į dantis nežiūrima). Vietą nakvynei pasirinkom paplūdimyje. Panašu jog tokių keliautojų kaip mes Burgase nemažai. Net sutemus buvo kokie dvidešimt aštuoni laipsniai karščio. Palapinės šį kartą nestatėm. Puikiai išmiegojom po atviru dangumi. Žvaigždės, ošianti jūra, tolumoje krykštaujantys laimingi žmonės… ir maistas. Ko daugiau gali žmogui reikėti?"
 

 
 
TURKIJA
"Pasak Farzado, Goreme uolose iškirstose olose gyveno iš Romos imperijos pabėgę krikščionys, todėl pagrindinė religija regione ir buvo krikščionybė. Tokią neįprastą gyvenamąją vietą gyvenimui rinktis ir slėptis privertė krikščionis medžioję musulmonai..."
 

IRANAS
„Daugybę metų gyvenau JAV ir visą tą laiką kiekvieną sekmadienį vaikščiojau į bažnyčią. Vaikščiojau į jūsų bažnyčią, nes norėjau sužinoti apie ją ir mokytis iš jūsų tikėjimo. Apie krikščionybę žinau beveik viską. Musulmonas esu ne todėl, kad juo gimiau, o todėl, kad pasirinkau šį tikėjimą. Tai nebuvo aklas pasirinkimas, tiesiog šis tikėjimas man priimtiniausias..."
 

 
 
NEPALAS
 
Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną. „Aš noriu natūraliai įsimylėt atsitiktinai sutiktą merginą" pareiškė Honza. „Nesamonė!" atrėžė Tara. „Mus su Anzana supažindino tėvai, o įsimylėjom jau po vestuvių". Honzai tai nebuvo priimtina, bet Tara nenusileido. „Mes Nepale su mergina kalbamės dvi valandas. Per jas išsiaiškinam ar vienodai suprantam pasaulį, pasitariam, kaip augintume vaikus, iš ko pragyventume. Jei požiūriai sutampa – keliam vestuves. Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"
 

 
 
TAILANDAS
"Bankokas turi bene ilgiausią oficialų pavadinimą pasaulyje: „Angelų sostinė, didingasis miestas, amžinųjų nemirtingojo Indros brangakmenių, didingojo Indros nenugalimasis [miestas], didingos šalies devyniais brangakmeniais apdovanota malonioji sostinė, turtingas didingiausiais karaliaus gyvenamais milžiniškais rūmais, nemirtingojo reinkarnacijos Dievo dangiškoji buveinė pastatyta, Indros padovanotas ir Višnukarmano („visa kuriančio" Dievo) pastatytas".
 

 
 
MALAIZIJA
 
"Pro šalį važiavę sutuoktiniai ,švenčiantys 24 metus santuokoje, mus pamatę apsisuko ir pasiteiravo ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojom apie savo artimiausius planus ir vyriškis susirūpinęs pareiškė „Iki Batu Pahat pėsti nenueisit. Pavečiu iki autostrados, kur galėsit susistabdyt pakeleivingą automobilį". Musulmonės moterys mažai skiriasi nuo mūsiškių – visos mėgsta fotografuotis. Ši fotografija daryta Sayedo žmonos pageidavimu..."
 

 
SINGAPŪRAS
 
"Kaip žinia, kainos Singapūro mieste-valstybėje kaip reikiant kandžiojasi. Couchsurfing.com nakvynės rasti nepavyko, bet atsitiktinai Facebook'e radom grupę "Singapūro lietuviai". Šį kartą nusišypsojo sėkmė. Į mūsų šauksmą atsiliepė Singapūro lietuvių porelė Žygis ir Gerda bei jų dukrelė Onutė..."
 

 
 
INDONEZIJA
 
"Vyriškis buvo vienos iš vietinių mokyklų direktorius. Ir vėl papasakojom savo istoriją, ir vėl žmogus panoro tapti jos dalimi. „Šiandien nakvosit pas mane, o rytoj aplankysime mano mokyklą. Pailsėję galėsite keliauti toliau" – pareiškė jis. Kelionė į jo namus truko amžinybę. Keliai Sumatroje nepritaikyti dideliems greičiams, o gyventojų tiek daug, kad nesuprasi kur baigiasi viena gyvenvietė ir prasideda kita. Pamačiusi mus mokytojo žmona nebuvo patenkinta. Kaip reikiant davė vyrui velnių. Laimei po valandžiukės moteris „suminkštėjo" ir atėjo susipažinti..."
 

 
 
AUSTRALIJA
"Eidavau į biblioteką, kur dažniausiai rasdavau Ezrajų sėdintį su ausinėmis. Ezrajus kurdavo elektroninę muziką. Namie savo namelyje ant ratų jis turėjo savo mini įrašų studiją su būgnais, gitaromis ir kitais instrumentais. Mažieji savaitgaliais turėdavo įvairių užsiėmimų: kas plaukiodavo baseine, o kas lankė džiudžitsu treniruotes. Kartais po pietų važiuodavom į paplūdimį..."
 

 
 
LAOSAS
"Kaimynų stovyklaujančių su palapinėmis turėjom bent šešias poras ir vienišą prancūzą. Prancūzas užmatė, kaip bandėm patys save nusifotografuot ir kaip džentelmenui pridera, pasiūlė savo pagalbą. Užsimezgus pokalbiui paaiškėjo, kad keliautojas iš Prancūzijos ten apsistojęs jau bent keletą dienų. Pasirodo, prieš porą savaičių jis ėmė ir nusprendė, kad keliaus visą likusį gyvenimą..."
 

 
 
VIETNAMAS
"Pasirodo, kol pasinaudojau bankomatu, Kamilė spėjo susipažint su vietos „verslininku". Motociklu privažiavęs vyriškis iš pradžių pasiteiravo ar gali jai kuo nors padėt. Atsisakius, pašnibždomis pasidomėjo ar Kamilė nenorėtų „atsipalaiduot ir patraukti dūmelį". „Turiu geros žolytės, labai kokybiška!" tvirtino jis. Tąkart tokį epizodą praleidęs, per artimiausias dienas identiškose situacijose sudalyvavom bent septynis kartus. Kituose miestuose su narkotikų prekeiviais nesusidūrėm..."
 

 
 
ISPANIJA
„Viena būrėja man atskleidė, kad praėjusiame gyvenime ėjau Švento Jokūbo keliu ir čia miriau… Visa širdimi tikiu, kad tai tiesa, todėl atėjau pabaigti pradėtą darbą…" pasakojo jaunyste spinduliuojanti 83 metų moteris, vardu Siriya Ibiza. „Vardą pasikeičiau prieš kelis metus. Ibiza – vieta, kurioje gyvenu, o Sirija – mano dvasinis vardas, reiškiantis spindesį, švytėjimą..."
 

Tokių patirčių nebuvo labai daug. Nepaisant to, kad Iranas buvo neabejotinai labiausiai sužavėjusi šalis, pirmoji diena keliaujant pakeleivingais automobiliais iš Turkijos-Irano pasienio į Tabrizą buvo klaikiai alinanti. Visa neigiama Irano patirtis sutilpo į vieną dieną. Ne kartą buvom apgauti ar bent jau buvo tikimasi mus apgauti. Likusios kelios savaitės buvo nepakartojamos. Sumatros sala Indonezijoje taip pat neleido atsikvėpti. Apie tai esu rašęs straipsnelyje "Autostopu per Sumatros salą: nežinia džiaugtis ar verkti". Kaip bebūtų, nemaloniausia patirtis ištiko Prancūzijoje, kai buvo pavogta nedidelė mano "svarbiausių daiktų" kuprinė (matosi nuotraukoje) su kietaisiais diskais, monetų kolekcija, keliais dokumentais ir daug kitų dalykų, iš kurių labiausiai gaila buvo tų, kurie turėjo nematerialinę vertę... Žinoma pranešėm policijai, tačiau jau tada buvo aišku, kad šansų surasti nėra. Tokių nelaimėlių kaip mes buvo pilna nuovada. Pats patekimo į nuovadą procesas - gana įdomi patirtis. Pareigūnai prie įėjimo buvo apsiginklavę iki dantų...
 

Nepraleisiu progos pasidalinti viena kita fotografija iš kiekvienos šalies.
Metai bėga, prisiminimai blanksta, bet kai kurie iš jų neišnyks niekada...
 
 
LENKIJA
"Stovyklavietę įsirengėm vietoje su mažiausiu nuolydžiu. Nepaisant to – miegodami vistiek nuolat slydom žemyn. Netikėtai tolumoj išvydom žmogų, varantį kelių šimtų avių bandą. Laikėm špygas ir tikėjomės jog nebūsim sutrypti su visa savo palapine. Laimei sutrypti nebuvom, bet bevalgant vakarienę sulaukėm svečių. Į kokia penktą dešimtį įkopęs vyras su penkiais grėsmingais šunimis šalia išdygo staiga it koks džinas patrynus butelį. Pamanėm „va dabar tai patekom į bėdą ..."
 

Pusryčiai pas Zakopanės ūkininką
SLOVAKIJA
"– Ar galiu jums padėti?
– paklausiau Kamilę užkalbinusio pareigūno.
– Iš kur esate ir kur keliaujate ? – rūsčiu balsu paklausė jis.
– Iš Lietuvos. Rytoj važiuosime į Vengriją.
– Kur jūsų bilietai, kurią valandą išvykstate?
– Dar neturime. – atsakiau.
– "We have a problem. "– pareiškė pareigūnas – Parodykite pasus -…
O.. Iš Lietuvos… Tai turite laisvai kalbėti rusiškai (prakalbo rusų kalba).
– Geriau angliškai – atsakėme, o pareigūnas sumurmėjo nepatenkintas..."
 

Netoli nakvynės vietos Slovakijos-Lenkijos pasienyje
 
 
VENGRIJA
 
"Pamatęs mūsų kelionės draugą meškiuką Keviną, prancūzas net pašoko iš laimės ir nuskubėjo kažką atsinešti iš bagažinės. Pasirodo, tai buvo jo pliušinė Koala. Vyriškis ėmė imituoti jų glamones ir prancūziško bučinio garsus. „Aha" prisiminęs sušuko jis ir grakščiai stryktelėjo atgal prie automobilio iš kurio ištraukė dar vieną savo kelionės kompanioną – Tigriuką. Laimei neprasidėjo „žaidimai trise...""
 

 
 
RUMUNIJA
 
"Atvykus į svečių namus jau po vidurnakčio. Pasitiko aukšta tvora ir skarda aklinai užkalti vartai. Nepavyko nei prisibelsti nei prisiskambinti. Paaiškėjo, kad prisiskambinti negalėjau, nes naudojau netinkamą kodą. Jau mąsčiau kur reiks nakvoti, bet Kamilė buvo ryžtingą ir nuėjo ieškoti pagalbos pas kaiminystėje gyvenusį žmogų, kuris pasirodė esantis studentas iš Izraelio..."
 

 
 
BULGARIJA
"Vakarienei nusipirkom neaiškios sudėties mišrainės (pigiam arkliui į dantis nežiūrima). Vietą nakvynei pasirinkom paplūdimyje. Panašu jog tokių keliautojų kaip mes Burgase nemažai. Net sutemus buvo kokie dvidešimt aštuoni laipsniai karščio. Palapinės šį kartą nestatėm. Puikiai išmiegojom po atviru dangumi. Žvaigždės, ošianti jūra, tolumoje krykštaujantys laimingi žmonės… ir maistas. Ko daugiau gali žmogui reikėti?"
 

 
 
TURKIJA
"Pasak Farzado, Goreme uolose iškirstose olose gyveno iš Romos imperijos pabėgę krikščionys, todėl pagrindinė religija regione ir buvo krikščionybė. Tokią neįprastą gyvenamąją vietą gyvenimui rinktis ir slėptis privertė krikščionis medžioję musulmonai..."
 

IRANAS
„Daugybę metų gyvenau JAV ir visą tą laiką kiekvieną sekmadienį vaikščiojau į bažnyčią. Vaikščiojau į jūsų bažnyčią, nes norėjau sužinoti apie ją ir mokytis iš jūsų tikėjimo. Apie krikščionybę žinau beveik viską. Musulmonas esu ne todėl, kad juo gimiau, o todėl, kad pasirinkau šį tikėjimą. Tai nebuvo aklas pasirinkimas, tiesiog šis tikėjimas man priimtiniausias..."
 

 
 
NEPALAS
 
Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną. „Aš noriu natūraliai įsimylėt atsitiktinai sutiktą merginą" pareiškė Honza. „Nesamonė!" atrėžė Tara. „Mus su Anzana supažindino tėvai, o įsimylėjom jau po vestuvių". Honzai tai nebuvo priimtina, bet Tara nenusileido. „Mes Nepale su mergina kalbamės dvi valandas. Per jas išsiaiškinam ar vienodai suprantam pasaulį, pasitariam, kaip augintume vaikus, iš ko pragyventume. Jei požiūriai sutampa – keliam vestuves. Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"
 

 
 
TAILANDAS
"Bankokas turi bene ilgiausią oficialų pavadinimą pasaulyje: „Angelų sostinė, didingasis miestas, amžinųjų nemirtingojo Indros brangakmenių, didingojo Indros nenugalimasis [miestas], didingos šalies devyniais brangakmeniais apdovanota malonioji sostinė, turtingas didingiausiais karaliaus gyvenamais milžiniškais rūmais, nemirtingojo reinkarnacijos Dievo dangiškoji buveinė pastatyta, Indros padovanotas ir Višnukarmano („visa kuriančio" Dievo) pastatytas".
 

 
 
MALAIZIJA
 
"Pro šalį važiavę sutuoktiniai ,švenčiantys 24 metus santuokoje, mus pamatę apsisuko ir pasiteiravo ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojom apie savo artimiausius planus ir vyriškis susirūpinęs pareiškė „Iki Batu Pahat pėsti nenueisit. Pavečiu iki autostrados, kur galėsit susistabdyt pakeleivingą automobilį". Musulmonės moterys mažai skiriasi nuo mūsiškių – visos mėgsta fotografuotis. Ši fotografija daryta Sayedo žmonos pageidavimu..."
 

 
SINGAPŪRAS
 
"Kaip žinia, kainos Singapūro mieste-valstybėje kaip reikiant kandžiojasi. Couchsurfing.com nakvynės rasti nepavyko, bet atsitiktinai Facebook'e radom grupę "Singapūro lietuviai". Šį kartą nusišypsojo sėkmė. Į mūsų šauksmą atsiliepė Singapūro lietuvių porelė Žygis ir Gerda bei jų dukrelė Onutė..."
 

 
 
INDONEZIJA
 
"Vyriškis buvo vienos iš vietinių mokyklų direktorius. Ir vėl papasakojom savo istoriją, ir vėl žmogus panoro tapti jos dalimi. „Šiandien nakvosit pas mane, o rytoj aplankysime mano mokyklą. Pailsėję galėsite keliauti toliau" – pareiškė jis. Kelionė į jo namus truko amžinybę. Keliai Sumatroje nepritaikyti dideliems greičiams, o gyventojų tiek daug, kad nesuprasi kur baigiasi viena gyvenvietė ir prasideda kita. Pamačiusi mus mokytojo žmona nebuvo patenkinta. Kaip reikiant davė vyrui velnių. Laimei po valandžiukės moteris „suminkštėjo" ir atėjo susipažinti..."
 

 
 
AUSTRALIJA
"Eidavau į biblioteką, kur dažniausiai rasdavau Ezrajų sėdintį su ausinėmis. Ezrajus kurdavo elektroninę muziką. Namie savo namelyje ant ratų jis turėjo savo mini įrašų studiją su būgnais, gitaromis ir kitais instrumentais. Mažieji savaitgaliais turėdavo įvairių užsiėmimų: kas plaukiodavo baseine, o kas lankė džiudžitsu treniruotes. Kartais po pietų važiuodavom į paplūdimį..."
 

 
 
LAOSAS
"Kaimynų stovyklaujančių su palapinėmis turėjom bent šešias poras ir vienišą prancūzą. Prancūzas užmatė, kaip bandėm patys save nusifotografuot ir kaip džentelmenui pridera, pasiūlė savo pagalbą. Užsimezgus pokalbiui paaiškėjo, kad keliautojas iš Prancūzijos ten apsistojęs jau bent keletą dienų. Pasirodo, prieš porą savaičių jis ėmė ir nusprendė, kad keliaus visą likusį gyvenimą..."
 

 
 
VIETNAMAS
"Pasirodo, kol pasinaudojau bankomatu, Kamilė spėjo susipažint su vietos „verslininku". Motociklu privažiavęs vyriškis iš pradžių pasiteiravo ar gali jai kuo nors padėt. Atsisakius, pašnibždomis pasidomėjo ar Kamilė nenorėtų „atsipalaiduot ir patraukti dūmelį". „Turiu geros žolytės, labai kokybiška!" tvirtino jis. Tąkart tokį epizodą praleidęs, per artimiausias dienas identiškose situacijose sudalyvavom bent septynis kartus. Kituose miestuose su narkotikų prekeiviais nesusidūrėm..."
 

 
 
ISPANIJA
„Viena būrėja man atskleidė, kad praėjusiame gyvenime ėjau Švento Jokūbo keliu ir čia miriau… Visa širdimi tikiu, kad tai tiesa, todėl atėjau pabaigti pradėtą darbą…" pasakojo jaunyste spinduliuojanti 83 metų moteris, vardu Siriya Ibiza. „Vardą pasikeičiau prieš kelis metus. Ibiza – vieta, kurioje gyvenu, o Sirija – mano dvasinis vardas, reiškiantis spindesį, švytėjimą..."
 

Labai įdomus turinys! Kokia buvo nemaloniausia patirtis visoje kelionėje?

Sveiki visi senbuviai, po poros metų pertraukos grįžtu į Uždarbį su kai kuriomis naujomis įžvalgomis.
Pastaruoju tobulinau žinias programavime, serverių aptarnavime ir įmonių marketinge. Manau atsiras nemažai norinčių aptarti smulkių įmonių plėtrą, nes tai vienas sunkiausių uždavinių.
 
Teko turėti tris skirtingus verslus, visų eiga buvo vienoda:
1. Pradinio kapitalo investicija.
2. Verslas auga, išauga iki 6-7 samdomų darbuotojų.
3. Verslas nustoja augti.
4. Verslas pradeda nykti ir sunyksta.
 
Kodėl taip yra? Dėl nemokėjimo plėtoti verslo. Vat ir siūlau temoje išsakyti mintis apie asmenines klaidas bandant plėsti verslą.
 
Prie ko čia technologijos? Ogi jos daro didelė įtaką. Kažkada turėjau gerą biznį pardavinėdamas compact diskus (CD). Technologijos šį verslą surijo.
Dabar tas pats vyksta su personaliniais kompiuteriais. Jų reikia vis mažiau, rinka merdi. Pasaulis tapo mobilus.
Dar viena tendencija - elektrinės transporto priemonės nuo paspirtukų iki Tesla automobilių. Ant nosies daiktų internetas ir dirbtinis intelektas.
 
Kaip pasiruošti pokyčiams, kur investuoti lėšas, uždirbtas pakilimo metu?
- į darbuotojus ir jų kvalifikaciją
- į nejudamą turtą geroje vietoje
- į technologijas
- niekur neinvestuoti, kaupti pinigus ar vertybinius popierius
----------------------------
 
Ką sako Jūsų patirtis (ne knyginė) ?

Labai įdomu skaityti jūsų kelionių dienoraštį. Pats irgi daug keliauju, tad kartais ir kokių idėjų pasisemiu. Kitais metais galvoju eiti Camino de Santiago, arba Camino Primitivo. Niekad nenustokit keliauti ir dalintis ;)

Labas rytas gerbiamieji ir gerbiamosios! :)
 
Šį kartą norėčiau pasidalinti įspūdžiais iš neabejotinai mūsų pačios PAČIOS mėgstamiausios ir šilčiausiai mus sutikusios šalies - Irano. Viešpatie Viešpatėliau, kokių nuomonių susilaukėm pranešę draugams ir artimiesiems apie planus keliauti į šią šalį. Mano paties giminaitė rėžė mano šeimos nariams "Gal jie idiotai?" Kitas artimas žmogus sunkiai slėpdamas ką mano, kad ir ką tai reikštų, prasitarė "Na Iranas grynai musulmoniška šalis...". Buvo ir nežinančių, kad Iranas ir Irakas - labai skirtingos valstybės, nepaisant to, kad abi prasideda raide "I". Visose šalyse pakeliui į Iraną, įskaitant ir kaimyninę Turkiją, neigiami atsiliepimai buvo gana dažni. [Foto: Zanjan, Iranas]
 

 
Mes ir patys mažai težinojom, bet buvom girdėję apie Irano žmonių svetingumą. Kamilės brolio pažįstama į Iraną pakeleivingais automobiliais nukeliavo viena. Žmonės buvo tokie šilti ir linkę padėti, kad per visą vizito laikotarpį palapinėje nakvoti teko tik kartą, ir tai tik todėl, kad norėjosi trumpam pabūti vienai ir apie viską pagalvoti. Taip pat smalsumą pakurstė lietuvių keliautojų Evelinos ir Karolio knyga "Iter Vitae arba gyvenimo kelionė aplink pasaulį". Nepaisant visų kultūrinių skirtumų, Iranas užėmė ypatingą vietą lietuvaičių kelionėje. Mums kaip reikiant pasisekė, nes Evelina dalinosi pasitarimais visos kelionės metu. Galiausiai, vienas svarbiausių įkvėpėjų buvo Tomislavas Perko - nuotykių ieškotojas iš Kroatijos, kurio keliones sekėm jau kuris laikas.
 
 
30 DIENŲ PERSIJOJE
 

 
"Apgailestauju, bet jūsų priimti negaliu, nes išvykstu kelioms dienoms į Irano šiaurę, bet galiu pasiūlyti važiuoti kartu su manimi ir vienuolika kitų jaunų žmonių iš viso Irano. Planuojam aplankyt Masuleh miestelį, Kaspijos jūrą ir Šiaurės Irano kalnus". Ar priėmėm tokį pasiūlymą iš visiškai nepažįstamo žmogaus? Žinoma!" [Foto: pakeliui į Irano šiaurę]
 

 
"Kitos dienos planas buvo aplankyti senutėlaitę pilį, kurią norėdamas pasiekti, turi įveikti ne vieną tūkstantį laiptų. Iki atvykstant į vietą spėjom bent keturis kartus sustot „šokių pertraukėlėms". Tam tikrose srityse pančiojamas Irano jaunimo veržlumas ir vidinė energija kažkokiu būdu turi prasiveržti. Tai buvo pats tinkamiausias tam laikas. Šokiai, juokas, šypsenos ir dainos…" [Foto: senutėlė persiška pilis]
 

 
"Kamilei sakiau „Nepamatyt Azadi bokšto Teherane, tas pats kas neaplankyt piramidžių būnant Egipte". Man Teheranas pirmiausiai asocijuojasi su Azadi bokštu – 45 metrų aukščio statiniu, pastatytu 50,000 m² ploto Azadi aištėje, dar vadinamu Shahyad bokštu. Architektas Hossein Amanat projektuodamas Azadi bokštą 1971 m. panaudojo tiek senuosius Sasanidų ir Achmenidų eros, tiek post islamiškosios architektūros elementus..." [Foto: Azadi bokštas]
 

 
"Vakare grįžo Šahramo žmona, mokykloje dirbanti literatūros mokytoja. Galiu pasakyti, paruošė tokią skanią vakarienę, kad negalėjau sau atleisti, kad tas skrandis toks netalpus. Būčiau kimšęs dar daugiau. Grįžus mamai įsidrasino ir mažoji. Po vakarienės atsinešė parodyti savo naujutėlaičius blizgančius pirmaklasio reikmenis. Žiūrėjom su Kamile į ją ir svarstėm, kad vaikai visur vienodi, visur nuoširdūs ir mokantys džiaugtis paprastais dalykais..." [Foto: vakarienė svečiuose pas persus]
 

 
"Neilgai trukus priėjo Sayedas – vyriškis parke su savo broliu gėręs arbatą. Trumpai sušnekus, pakvietė prisijungti. Buvom apsisprendę kelionėj kuo dažniau sakyti „Taip". Šis kartas ne išimtis. Pasirodo Sayedas daug metų dirba mechanikos dėstytoju paryžiaus universitete, o į gimtąjį Iraną grįšta mėnesiui laiko kiekvienais metais. Grįšti turi didelę priežastį – Irane Sayedo laukia šeši broliai su šeimomis..." [Foto: atsitiktinė pažintis]
 

 
"Viename iš atokių skersgatvių pora vyriškių panoro kartu nusifotografuoti. Prie jų prisijungė vis daugiau ir daugiau foto modelių. Nutiko ir vienas nemalonus, bet kartu ir šmaikštus epizodas. Kaip žinia, vyrai Irane visada pirmiausiai kreipiasi į vyrus. Buvo toks nutikimas, kai pro šalį motociklu važiavęs vyriškis nepastebėjo Kamilės ir ją kliudė. Taip nutikus akimirksniu ėmė atsiprašinėti manęs „Atsiprašau pone… Atleiskit pone…". Kamilė taip įsiuto, kad net pamiršo fizinį skausmą ir garsiai lietuviškai ėmė piktintis „Alio. Aš čia. Gal aš nematoma?! Į mane atsitrenkei ar į jį?" [Foto: Komas - Irano religijos centras]
 

 
"Gerą valandą gidė rodė kiekvieną Ali ebn Hamzos kampelį. Buvom pakviesti į jos kabinetą. Ten dirbęs kolega pavaišino persiška arbata. Tarp belgo ir iraniečio užsimezgė diskusija apie istoriją ir religiją. Iranietis pasakojo apie Irako – Irano karą ir apie tai, kaip tuo metu vakarai rėmė Iraką. „Karai vyksta dėl politikų ir aukšto rango valdančiųjų asmenų interesų – ne dėl eilinių paprastų žmonių, bet per karus paprasti žmonės nukenčia daugiausiai. Iraniečiai taiki tauta ir nekenčia karo, jie mėgsta atvykėlius ir myli savo svečius. Visi nesutarimai vyksta dėl politikų žaidimų..." [Foto: Širazo šventykla]
 

 
"Pasiklydom painiuose gyvenamojo rajono gatvėse. Nepažįstamas senukas pakvietė į savo kiemą. Kaip paskui paaiškėjo – norėjo parodyt savo balandžius. Aš, kaip buvęs balandžių augintojas, o Kamilė, kaip ištikima visų pasaulio gyvūniukų ir paukščiukų mylėtoja, buvom labai laimingi. Irane veislinių balandžių auginimas populiarus užsiėmimas..." [Foto: balandžiai vidiniame kiemelyje]
 

 
"Moterys Irane gali maudytis tik tam tikrose vietose ir tik su rūbais. Tai galiojo ir Kamilei. Buvo puiki proga nufilmuoti filmuką, kaip Irane rengiasi moterys, kai eina maudytis. Mažas žuveliokas matyt palaikė Kamilės skarą koralu ir niekaip neatstojo..." [Foto: Bušehro paplūdimys prie Persijos įlankos]
 

 
"Džalalas turi leidimą ginklui. Buvom lengvoj šoko būsenoj, kai jis atsinešė savo šratinį šautuvą į paplūdimį. Keli netoliese buvę žmonės nesipiktino nei dėl garso, nei dėl paties fakto, kad greta jų kažkas šaudo. Lietuvoj turbūt greitai sulauktume pareigūnų vizito. Šaudėm į taikinį – vandens pripiltą plastikinį butelį. Būtent ginklų Kamilė ir nemėgsta labiausiai pasaulyje..." [Foto: šaudymas į vandens pripiltą butelį]
 

 
Tai tik maža dalelytė iš visko ką patyrėme ir sužinojome. Asmeniškai man labai įsiminė kelionė į Senovės Persijos imperijos buvusią sostinę - Persepolį. Persepoliui esame sukūrę atskirą albumą, kurį pasižiūrėti kviečiu mūsų Facebook puslapyje. Smagu dalintis, kai yra kas domisi, todėl kiekvieną naują sekėją labai vertiname. Kaip bebūtų, net ir paspaudę "Patinka", apie naujus mūsų pranešimus sužinosite tik retsykiais. Norint apie juos išgirsti nuolat reiktų laikytis tokio veiksmų plano:
--> Patinka --> Prenumeruojama --> Pamatyk pirmas.
 

Labas rytas gerbiamieji ir gerbiamosios! :)
 
Šį kartą norėčiau pasidalinti įspūdžiais iš neabejotinai mūsų pačios PAČIOS mėgstamiausios ir šilčiausiai mus sutikusios šalies - Irano. Viešpatie Viešpatėliau, kokių nuomonių susilaukėm pranešę draugams ir artimiesiems apie planus keliauti į šią šalį. Mano paties giminaitė rėžė mano šeimos nariams "Gal jie idiotai?" Kitas artimas žmogus sunkiai slėpdamas ką mano, kad ir ką tai reikštų, prasitarė "Na Iranas grynai musulmoniška šalis...". Buvo ir nežinančių, kad Iranas ir Irakas - labai skirtingos valstybės, nepaisant to, kad abi prasideda raide "I". Visose šalyse pakeliui į Iraną, įskaitant ir kaimyninę Turkiją, neigiami atsiliepimai buvo gana dažni. [Foto: Zanjan, Iranas]
 

 
Mes ir patys mažai težinojom, bet buvom girdėję apie Irano žmonių svetingumą. Kamilės brolio pažįstama į Iraną pakeleivingais automobiliais nukeliavo viena. Žmonės buvo tokie šilti ir linkę padėti, kad per visą vizito laikotarpį palapinėje nakvoti teko tik kartą, ir tai tik todėl, kad norėjosi trumpam pabūti vienai ir apie viską pagalvoti. Taip pat smalsumą pakurstė lietuvių keliautojų Evelinos ir Karolio knyga "Iter Vitae arba gyvenimo kelionė aplink pasaulį". Nepaisant visų kultūrinių skirtumų, Iranas užėmė ypatingą vietą lietuvaičių kelionėje. Mums kaip reikiant pasisekė, nes Evelina dalinosi pasitarimais visos kelionės metu. Galiausiai, vienas svarbiausių įkvėpėjų buvo Tomislavas Perko - nuotykių ieškotojas iš Kroatijos, kurio keliones sekėm jau kuris laikas.
 
 
30 DIENŲ PERSIJOJE
 

 
"Apgailestauju, bet jūsų priimti negaliu, nes išvykstu kelioms dienoms į Irano šiaurę, bet galiu pasiūlyti važiuoti kartu su manimi ir vienuolika kitų jaunų žmonių iš viso Irano. Planuojam aplankyt Masuleh miestelį, Kaspijos jūrą ir Šiaurės Irano kalnus". Ar priėmėm tokį pasiūlymą iš visiškai nepažįstamo žmogaus? Žinoma!" [Foto: pakeliui į Irano šiaurę]
 

 
"Kitos dienos planas buvo aplankyti senutėlaitę pilį, kurią norėdamas pasiekti, turi įveikti ne vieną tūkstantį laiptų. Iki atvykstant į vietą spėjom bent keturis kartus sustot „šokių pertraukėlėms". Tam tikrose srityse pančiojamas Irano jaunimo veržlumas ir vidinė energija kažkokiu būdu turi prasiveržti. Tai buvo pats tinkamiausias tam laikas. Šokiai, juokas, šypsenos ir dainos…" [Foto: senutėlė persiška pilis]
 

 
"Kamilei sakiau „Nepamatyt Azadi bokšto Teherane, tas pats kas neaplankyt piramidžių būnant Egipte". Man Teheranas pirmiausiai asocijuojasi su Azadi bokštu – 45 metrų aukščio statiniu, pastatytu 50,000 m² ploto Azadi aištėje, dar vadinamu Shahyad bokštu. Architektas Hossein Amanat projektuodamas Azadi bokštą 1971 m. panaudojo tiek senuosius Sasanidų ir Achmenidų eros, tiek post islamiškosios architektūros elementus..." [Foto: Azadi bokštas]
 

 
"Vakare grįžo Šahramo žmona, mokykloje dirbanti literatūros mokytoja. Galiu pasakyti, paruošė tokią skanią vakarienę, kad negalėjau sau atleisti, kad tas skrandis toks netalpus. Būčiau kimšęs dar daugiau. Grįžus mamai įsidrasino ir mažoji. Po vakarienės atsinešė parodyti savo naujutėlaičius blizgančius pirmaklasio reikmenis. Žiūrėjom su Kamile į ją ir svarstėm, kad vaikai visur vienodi, visur nuoširdūs ir mokantys džiaugtis paprastais dalykais..." [Foto: vakarienė svečiuose pas persus]
 

 
"Neilgai trukus priėjo Sayedas – vyriškis parke su savo broliu gėręs arbatą. Trumpai sušnekus, pakvietė prisijungti. Buvom apsisprendę kelionėj kuo dažniau sakyti „Taip". Šis kartas ne išimtis. Pasirodo Sayedas daug metų dirba mechanikos dėstytoju paryžiaus universitete, o į gimtąjį Iraną grįšta mėnesiui laiko kiekvienais metais. Grįšti turi didelę priežastį – Irane Sayedo laukia šeši broliai su šeimomis..." [Foto: atsitiktinė pažintis]
 

 
"Viename iš atokių skersgatvių pora vyriškių panoro kartu nusifotografuoti. Prie jų prisijungė vis daugiau ir daugiau foto modelių. Nutiko ir vienas nemalonus, bet kartu ir šmaikštus epizodas. Kaip žinia, vyrai Irane visada pirmiausiai kreipiasi į vyrus. Buvo toks nutikimas, kai pro šalį motociklu važiavęs vyriškis nepastebėjo Kamilės ir ją kliudė. Taip nutikus akimirksniu ėmė atsiprašinėti manęs „Atsiprašau pone… Atleiskit pone…". Kamilė taip įsiuto, kad net pamiršo fizinį skausmą ir garsiai lietuviškai ėmė piktintis „Alio. Aš čia. Gal aš nematoma?! Į mane atsitrenkei ar į jį?" [Foto: Komas - Irano religijos centras]
 

 
"Gerą valandą gidė rodė kiekvieną Ali ebn Hamzos kampelį. Buvom pakviesti į jos kabinetą. Ten dirbęs kolega pavaišino persiška arbata. Tarp belgo ir iraniečio užsimezgė diskusija apie istoriją ir religiją. Iranietis pasakojo apie Irako – Irano karą ir apie tai, kaip tuo metu vakarai rėmė Iraką. „Karai vyksta dėl politikų ir aukšto rango valdančiųjų asmenų interesų – ne dėl eilinių paprastų žmonių, bet per karus paprasti žmonės nukenčia daugiausiai. Iraniečiai taiki tauta ir nekenčia karo, jie mėgsta atvykėlius ir myli savo svečius. Visi nesutarimai vyksta dėl politikų žaidimų..." [Foto: Širazo šventykla]
 

 
"Pasiklydom painiuose gyvenamojo rajono gatvėse. Nepažįstamas senukas pakvietė į savo kiemą. Kaip paskui paaiškėjo – norėjo parodyt savo balandžius. Aš, kaip buvęs balandžių augintojas, o Kamilė, kaip ištikima visų pasaulio gyvūniukų ir paukščiukų mylėtoja, buvom labai laimingi. Irane veislinių balandžių auginimas populiarus užsiėmimas..." [Foto: balandžiai vidiniame kiemelyje]
 

 
"Moterys Irane gali maudytis tik tam tikrose vietose ir tik su rūbais. Tai galiojo ir Kamilei. Buvo puiki proga nufilmuoti filmuką, kaip Irane rengiasi moterys, kai eina maudytis. Mažas žuveliokas matyt palaikė Kamilės skarą koralu ir niekaip neatstojo..." [Foto: Bušehro paplūdimys prie Persijos įlankos]
 

 
"Džalalas turi leidimą ginklui. Buvom lengvoj šoko būsenoj, kai jis atsinešė savo šratinį šautuvą į paplūdimį. Keli netoliese buvę žmonės nesipiktino nei dėl garso, nei dėl paties fakto, kad greta jų kažkas šaudo. Lietuvoj turbūt greitai sulauktume pareigūnų vizito. Šaudėm į taikinį – vandens pripiltą plastikinį butelį. Būtent ginklų Kamilė ir nemėgsta labiausiai pasaulyje..." [Foto: šaudymas į vandens pripiltą butelį]
 

 
Tai tik maža dalelytė iš visko ką patyrėme ir sužinojome. Asmeniškai man labai įsiminė kelionė į Senovės Persijos imperijos buvusią sostinę - Persepolį. Persepoliui esame sukūrę atskirą albumą, kurį pasižiūrėti kviečiu mūsų Facebook puslapyje. Smagu dalintis, kai yra kas domisi, todėl kiekvieną naują sekėją labai vertiname. Kaip bebūtų, net ir paspaudę "Patinka", apie naujus mūsų pranešimus sužinosite tik retsykiais. Norint apie juos išgirsti nuolat reiktų laikytis tokio veiksmų plano:
--> Patinka --> Prenumeruojama --> Pamatyk pirmas.
 

Nepraleisiu progos pasidalinti viena kita fotografija iš kiekvienos šalies.
Metai bėga, prisiminimai blanksta, bet kai kurie iš jų neišnyks niekada...
 
 
LENKIJA
"Stovyklavietę įsirengėm vietoje su mažiausiu nuolydžiu. Nepaisant to – miegodami vistiek nuolat slydom žemyn. Netikėtai tolumoj išvydom žmogų, varantį kelių šimtų avių bandą. Laikėm špygas ir tikėjomės jog nebūsim sutrypti su visa savo palapine. Laimei sutrypti nebuvom, bet bevalgant vakarienę sulaukėm svečių. Į kokia penktą dešimtį įkopęs vyras su penkiais grėsmingais šunimis šalia išdygo staiga it koks džinas patrynus butelį. Pamanėm „va dabar tai patekom į bėdą ..."
 

Pusryčiai pas Zakopanės ūkininką
SLOVAKIJA
"– Ar galiu jums padėti?
– paklausiau Kamilę užkalbinusio pareigūno.
– Iš kur esate ir kur keliaujate ? – rūsčiu balsu paklausė jis.
– Iš Lietuvos. Rytoj važiuosime į Vengriją.
– Kur jūsų bilietai, kurią valandą išvykstate?
– Dar neturime. – atsakiau.
– "We have a problem. "– pareiškė pareigūnas – Parodykite pasus -…
O.. Iš Lietuvos… Tai turite laisvai kalbėti rusiškai (prakalbo rusų kalba).
– Geriau angliškai – atsakėme, o pareigūnas sumurmėjo nepatenkintas..."
 

Netoli nakvynės vietos Slovakijos-Lenkijos pasienyje
 
 
VENGRIJA
 
"Pamatęs mūsų kelionės draugą meškiuką Keviną, prancūzas net pašoko iš laimės ir nuskubėjo kažką atsinešti iš bagažinės. Pasirodo, tai buvo jo pliušinė Koala. Vyriškis ėmė imituoti jų glamones ir prancūziško bučinio garsus. „Aha" prisiminęs sušuko jis ir grakščiai stryktelėjo atgal prie automobilio iš kurio ištraukė dar vieną savo kelionės kompanioną – Tigriuką. Laimei neprasidėjo „žaidimai trise...""
 

 
 
RUMUNIJA
 
"Atvykus į svečių namus jau po vidurnakčio. Pasitiko aukšta tvora ir skarda aklinai užkalti vartai. Nepavyko nei prisibelsti nei prisiskambinti. Paaiškėjo, kad prisiskambinti negalėjau, nes naudojau netinkamą kodą. Jau mąsčiau kur reiks nakvoti, bet Kamilė buvo ryžtingą ir nuėjo ieškoti pagalbos pas kaiminystėje gyvenusį žmogų, kuris pasirodė esantis studentas iš Izraelio..."
 

 
 
BULGARIJA
"Vakarienei nusipirkom neaiškios sudėties mišrainės (pigiam arkliui į dantis nežiūrima). Vietą nakvynei pasirinkom paplūdimyje. Panašu jog tokių keliautojų kaip mes Burgase nemažai. Net sutemus buvo kokie dvidešimt aštuoni laipsniai karščio. Palapinės šį kartą nestatėm. Puikiai išmiegojom po atviru dangumi. Žvaigždės, ošianti jūra, tolumoje krykštaujantys laimingi žmonės… ir maistas. Ko daugiau gali žmogui reikėti?"
 

 
 
TURKIJA
"Pasak Farzado, Goreme uolose iškirstose olose gyveno iš Romos imperijos pabėgę krikščionys, todėl pagrindinė religija regione ir buvo krikščionybė. Tokią neįprastą gyvenamąją vietą gyvenimui rinktis ir slėptis privertė krikščionis medžioję musulmonai..."
 

IRANAS
„Daugybę metų gyvenau JAV ir visą tą laiką kiekvieną sekmadienį vaikščiojau į bažnyčią. Vaikščiojau į jūsų bažnyčią, nes norėjau sužinoti apie ją ir mokytis iš jūsų tikėjimo. Apie krikščionybę žinau beveik viską. Musulmonas esu ne todėl, kad juo gimiau, o todėl, kad pasirinkau šį tikėjimą. Tai nebuvo aklas pasirinkimas, tiesiog šis tikėjimas man priimtiniausias..."
 

 
 
NEPALAS
 
Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną. „Aš noriu natūraliai įsimylėt atsitiktinai sutiktą merginą" pareiškė Honza. „Nesamonė!" atrėžė Tara. „Mus su Anzana supažindino tėvai, o įsimylėjom jau po vestuvių". Honzai tai nebuvo priimtina, bet Tara nenusileido. „Mes Nepale su mergina kalbamės dvi valandas. Per jas išsiaiškinam ar vienodai suprantam pasaulį, pasitariam, kaip augintume vaikus, iš ko pragyventume. Jei požiūriai sutampa – keliam vestuves. Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"
 

 
 
TAILANDAS
"Bankokas turi bene ilgiausią oficialų pavadinimą pasaulyje: „Angelų sostinė, didingasis miestas, amžinųjų nemirtingojo Indros brangakmenių, didingojo Indros nenugalimasis [miestas], didingos šalies devyniais brangakmeniais apdovanota malonioji sostinė, turtingas didingiausiais karaliaus gyvenamais milžiniškais rūmais, nemirtingojo reinkarnacijos Dievo dangiškoji buveinė pastatyta, Indros padovanotas ir Višnukarmano („visa kuriančio" Dievo) pastatytas".
 

 
 
MALAIZIJA
 
"Pro šalį važiavę sutuoktiniai ,švenčiantys 24 metus santuokoje, mus pamatę apsisuko ir pasiteiravo ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojom apie savo artimiausius planus ir vyriškis susirūpinęs pareiškė „Iki Batu Pahat pėsti nenueisit. Pavečiu iki autostrados, kur galėsit susistabdyt pakeleivingą automobilį". Musulmonės moterys mažai skiriasi nuo mūsiškių – visos mėgsta fotografuotis. Ši fotografija daryta Sayedo žmonos pageidavimu..."
 

 
SINGAPŪRAS
 
"Kaip žinia, kainos Singapūro mieste-valstybėje kaip reikiant kandžiojasi. Couchsurfing.com nakvynės rasti nepavyko, bet atsitiktinai Facebook'e radom grupę "Singapūro lietuviai". Šį kartą nusišypsojo sėkmė. Į mūsų šauksmą atsiliepė Singapūro lietuvių porelė Žygis ir Gerda bei jų dukrelė Onutė..."
 

 
 
INDONEZIJA
 
"Vyriškis buvo vienos iš vietinių mokyklų direktorius. Ir vėl papasakojom savo istoriją, ir vėl žmogus panoro tapti jos dalimi. „Šiandien nakvosit pas mane, o rytoj aplankysime mano mokyklą. Pailsėję galėsite keliauti toliau" – pareiškė jis. Kelionė į jo namus truko amžinybę. Keliai Sumatroje nepritaikyti dideliems greičiams, o gyventojų tiek daug, kad nesuprasi kur baigiasi viena gyvenvietė ir prasideda kita. Pamačiusi mus mokytojo žmona nebuvo patenkinta. Kaip reikiant davė vyrui velnių. Laimei po valandžiukės moteris „suminkštėjo" ir atėjo susipažinti..."
 

 
 
AUSTRALIJA
"Eidavau į biblioteką, kur dažniausiai rasdavau Ezrajų sėdintį su ausinėmis. Ezrajus kurdavo elektroninę muziką. Namie savo namelyje ant ratų jis turėjo savo mini įrašų studiją su būgnais, gitaromis ir kitais instrumentais. Mažieji savaitgaliais turėdavo įvairių užsiėmimų: kas plaukiodavo baseine, o kas lankė džiudžitsu treniruotes. Kartais po pietų važiuodavom į paplūdimį..."
 

 
 
LAOSAS
"Kaimynų stovyklaujančių su palapinėmis turėjom bent šešias poras ir vienišą prancūzą. Prancūzas užmatė, kaip bandėm patys save nusifotografuot ir kaip džentelmenui pridera, pasiūlė savo pagalbą. Užsimezgus pokalbiui paaiškėjo, kad keliautojas iš Prancūzijos ten apsistojęs jau bent keletą dienų. Pasirodo, prieš porą savaičių jis ėmė ir nusprendė, kad keliaus visą likusį gyvenimą..."
 

 
 
VIETNAMAS
"Pasirodo, kol pasinaudojau bankomatu, Kamilė spėjo susipažint su vietos „verslininku". Motociklu privažiavęs vyriškis iš pradžių pasiteiravo ar gali jai kuo nors padėt. Atsisakius, pašnibždomis pasidomėjo ar Kamilė nenorėtų „atsipalaiduot ir patraukti dūmelį". „Turiu geros žolytės, labai kokybiška!" tvirtino jis. Tąkart tokį epizodą praleidęs, per artimiausias dienas identiškose situacijose sudalyvavom bent septynis kartus. Kituose miestuose su narkotikų prekeiviais nesusidūrėm..."
 

 
 
ISPANIJA
„Viena būrėja man atskleidė, kad praėjusiame gyvenime ėjau Švento Jokūbo keliu ir čia miriau… Visa širdimi tikiu, kad tai tiesa, todėl atėjau pabaigti pradėtą darbą…" pasakojo jaunyste spinduliuojanti 83 metų moteris, vardu Siriya Ibiza. „Vardą pasikeičiau prieš kelis metus. Ibiza – vieta, kurioje gyvenu, o Sirija – mano dvasinis vardas, reiškiantis spindesį, švytėjimą..."
 

http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2.jpg
 
"Kartą Kamilė užsiminė man – „Tautvydai, aš jaučiu, kaip aš nykstu nuo šitos beprasmybės". Ji taip pat pasakė „Aš noriu būt karaliene, bet kaip galiu būt karaliene, jei tu ne karalius!". Jeigu antroji frazė mažai kuo susijus, tai pirmoji – priešingai. Ji atliko lemiamą vaidmenį apsisprendžiant išsiruošti į pirmąją kelionę. Pasiruošimui turėjom pusę metų, bet lig paskutinės dienos nepažinau Kamilės tėvų. Pirmą kart turėjau garbės susitikti – dieną prieš išvykstant. Savo garbei galiu pasakyti, kad narsiai slėpiau drebančias rankas, išvydęs smerkiantį jos tėčio žvilgsnį. Netrukus leidomės į pirmąją savo
, trukusią beveik 11 mėnesių, bet apie viską nuo pradžių…" Šiais žodžiais lankytojus pasitinka mūsų kelionių dienoraštis. http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/Facebook.jpg
 
<<Facebook puslapis>>





Kalba eina apie nuotykius, patirtus 2016/2017 metais. Per vienuolika mėnesių per saują Europos šalių, Turkiją ir Gruziją autostopu nukeliavom į Iraną, savanoriavom atokiam Nepalo kaime, traukiniais patyrinėjom Tailando platybes, pakeleivingais automobiliais per Mazaiziją nuvykom į Singapūrą, kur mus svetingai priėmė jaunų lietuvių šeima, išgyvenom sunkiausią kelionės etapą trijose Indonezijos salose, dėl tam tikrų priežasčių buvom išsiskyrę kelioms savaitėms, kai aš gyvenau ir dirbau Australijoje, o Kamilė susirado darbelio Kvala Lumpūre. Galiausiai kaip reikiant susipažinę su magiškuoju Laosu ir Vietnamu, grįžome į Europą, kur mūsų laukė 729km. Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje, kurį įveikus atėjo metas traukti namo.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4.jpg
 
Nuo to laiko, kai grįžom iš kelionės praėjo šiek tiek daugiau nei metai. Kokių tik įvykių neturėjom per tą laikotarpį. Patyrėm naujų išbandymų dirbdami ne pagal specialybę, dalyvavom kursuose - kas gidų, o kas vaizdinės medžiagos montažo... Žodžiu, užsiėmėm tuo, kuo širdis užsiimti tuo metu liepė. Net gyvūnų prieglaudoje šiek tiek pasavanoriavom... Nutiko dar kai kas... Kamilė ištarė TAIP ir sutiko tapti mano žmona..! (How cool is that?)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3.jpg
 
Žodžiu metai buvo kupini permainų ir naujų išbandymų... Už visa tai dėkingi esam tiems vienuolikai mėnesių kelyje. Jei ne jie - kažin kaip mūsų gyvenimai būtų susiklostę. Kaip bebūtų, už pačią kelionę dar svarbesni mėnesiai po jos. Daug laiko prireikė mintims susidėlioti. Sunku rasti atsakymus, kol gerai nežinai koks yra tave kankinantis klausimas. Vienas smalsus bičiulis pasiteiravo "O ką kelionėje išmokot?" Atsakymai žinoma buvo kaip visada tie patys: netikėti stereotipais, neturėti nepagrįstų išankstinių nusistatymų... Bet ar tai viskas? Ne! Svarbiausia pamoka kurią išmokom - pasikapstyti giliau savo pasamonėje ir atskirti, ko norėti buvom išmokyti (nes taip įprasta, ir tai yra "teisinga") ir kokie troškimai tolimiausiose mūsų esybės gelmėse slypi iš tikrųjų... Išmokom demaskuoti ir pripažinti tas nematomas voratinklio gijas, kausčiusias mus iki šiol.., tokias kaip nerimas, svetimos nuomonės baimė, svetimų svajonių vaikymasis, baimė patirti nesėkmę ar daryti tai, ko anksčiau nesame darę...
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1.jpg
 
Kaip jau esu rašęs mūsų puslapyje, jaučiamės pasiruošę tęsti savo gyvenimo kelionę perkeltine prasme ir beveik pasiruošę tęsti ją tiesiogine... Iškilmingai pranešam, kad nenumaldomai artėja sekantis iššūkis - dar viena ekspedicija į tolimus kraštus...! Šį kartą be jokių laiko apribojimų, nes kaip anksčiau patyrėme - žmogus vargsti, planuoji, o Dievulis iš tavo planų juokiasi, nes jau yra kažką numatęs... Gal užtruksim metus, o gal ir keletą metų... Ir pats formatas bus šiek tiek kitoks. Daugiau kūrybos, daugiau pažinčių su vietiniais... Jau kuris laikas kaupiam kapitalą savo būsimoms kuklioms vestuvėms ir artėjančiai ekspedicijai. Šį kartą taikinyje dvi pagrindinės šalys (Indija ir Pakistanas) ir keletas galimų šalutinių (Šri Lanka, Mianmaras ir t.t...)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6.jpg
 
Retsykiais pasvarstom, kad Indijai matyt turėjom subręsti. Kas žino, kažkur galbūt pabūsim tik dieną, o kažkur - mėnesį ar ilgiau. Prieš išvykstant į Pakistaną ir Indiją jaudinamės taip pat, kaip jaudinomės kelyje į neteisingais stereotipais ir mitais apsuptą Iraną, kuris pelnytai tapo mūsų mylimiausia aplankyta šalimi. Sekančios kelionės pasisekimus ir nesėkmes kviečiu sekti prenumeruojant "Invisus Mundi" Facebook puslapio naujienas. Kad tai padarytumėte spauskite "Patinka" (angl. Like) ir uždėkite varnelę ties "Pamatyk pirmas". Būtent ten netrukus paskelbsime savo naująjį filmuką "Kaip nebūti normaliu", kuriame dalinsiuosi išgyvenimais, kurių neaprašėme bloge, o Kamilė papasakos apie viską iš merginos perspektyvos. Filmuką filmuojame Danijoje - šalyje, kuriuoje darbuojamės ir kaupiam kapitalą jau keletą mėnesių. Paskutinioji nuotrauka - būtent iš čia. Daugiau Kamilės fotografijų rasite jos asmeniniame Instagram puslapyje.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7.jpg
 
 
Šalys, kuriose apsilankėme kartu: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija, Iranas, Nepalas, Tailandas, Malaizija, Indonezija, Laosas, Vietnamas, Ispanija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Latvija, Danija. Šalys, kuriose lankėmės atskirai: Jungtiniai Arabų Emiratai, Australija, Italija, Švedija, Estija, Čekija, Austrija, Vatikanas, Rusija (Kaliningrado sritis). Jei norėtumėte, kad papasakotume apie vieną iš jų - parašykite mums komentaruose. Taip pat mus rasite Steemit.com - bene vieninteliame socialiniame tinkle, leidžiančiame vartotojams užsidirbti.




Jūsų bičiulis,



Tautvydas






TĘSINYS (2018.07.26)

SAVANORYSTĖ NEPALE



Apie tai, kokia šalis yra be abejonės mūsų mėgstamiausia ir kodėl jau papasakojau komentare žemiau. Jeigu ... yra nr. 1, tai Nepalas užima tvirtą ir garbingą 2-ąją vietą. Sakoma, kad atvykę į Indiją žmonės grįšta ne tokie kokie buvo. Drįsčiau spėti, kad Nepalas geba keisti žmonių mąstymą ir pasaulio suvokimą dar labiau. Bene pusė Nepalo gyventojų gyvena už porą dolerių per dieną. Toks skurdas abejingų nepalieka, tačiau labiausiai nuostabą kelia laimingos ir švytinčios nepaliečių akys. Tai tik įrodo, kad materialaus turto gausa nėra būtina sąlyga jaustis laimingu.













http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1-2.jpg





Nuoširdžiai manau, kad šauniausias būdas susipažinti su šalimi - pagyventi su vietiniais. Kamilei ir man nusišypsojo laimė dvi savaites paviešėti pas nepalietį mokytoją Tarą Adhikari. Taip jau nutiko, kad Tara buvo ne tik gerbiamas Šukranagaro kaimo matematikos mokytojas, bet ir ūkininkas ir parduotuvės savininkas. Skamba šauniai? Taip ir yra, tačiau tiek mokykla, tiek ūkis ir Taros parduotuvė niekuo neprimena vakarietiškųjų. Jau pirmąją dieną svečiuose pas šiltą ir nepaprastai šmaikštų nepalietį jautėm, kad artėja nepamirštami nuotykiai. Kaip sakoma, kelios fotografijos - geriau nei tūkstantis žodžių, bet prieš leidžiantis į fotopasaulį kviečiu akies krašteliu žvilgtelėti į Kamilės sukurtą filmuką apie antrą mums labiausiai patikusią šalį "
"...




ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS




"Susitarimas paprastas – kiekvieną dieną po kelias valandas turėjom padėt Tarai ar jo žmonai – mokykloj, ūkyje ar Anzanos parduotuvėje. Mainais gaudavom nakvynę, pietus ir vakarienę. Pusryčių Taros šeima nevalgo. Rytais tik geria nuo cukraus tirštą it kisielius arbatą..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2-3.jpg




















"Be materialaus atlygio gavom ir žymiai vertingesnę dovaną – galimybę susipažint su atokaus Šukranagaro kaimo gyventojų kasdienybe, papročiais ir tradicijomis. Kartu su Tara ir jo mokiniais važiavom į pikniką prie plačiausios Nepalo upės..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3-2.jpg




"Vienas linksmiausių nuotykių – Divali festivalio koncertas, kurio metu Kamilė šoko su vietiniais vyrais. O buvo taip, kad gerbiamas vietos verslininkas pažadėjo didelę piniginę paramą mokyklai, jei Kamilė pašoks su vienu iš kaimo vyrų. Pastarąjį juokais pravardžiavom Alfa Patinu..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4-1.jpg





"Vieną gražų rytą ožkytė atsivedė tris ožiukus. Su kolegom savanoriais nusprendėm išrinkt jiems vardus – kiekvienos valstybės atstovai po vieną. Prancūzai Aleksas ir Džiuljeta saviškį pavadino Demjenu, čekas Honza – savo ožiukui šaukė Davidu, o mes saviškį Darijum..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/5-1.jpg





"Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną.


"Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6-1.jpg





"Mokytojas Tara su padūkėliu sūnumi Ananda..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7-1.jpg





"Gyvenimas atokiame Nepalo kaime..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/8.jpg





"Saulėje džiovintų ryžių paplotėlių gamyba..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/9.jpg




"Aukos mokyklai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/10.jpg




"Dešinėje - gražuolė Taros žmona Anjana..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/11.jpg




"Mūsų kambariokas..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/12.jpg




"Pasiruošimas Diwali festivaliui..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/13.jpg




"Diwali festivalio papuošimai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/14.jpg




"Tikimės sugrįšti..." Norėtumėt pabandyti savanoriauti Nepale? Kaip susiradome vietą savanorystei pasakojame straipsnyje...




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/15.jpg

Jus nerealus!!!! :rolleyes: Laimingo Jums gyvenimo drauge!!!! :wub: Be galo idomu skaityti visus Jusu ispudzius!!!! :rolleyes: Aciu!

Nepraleisiu progos pasidalinti viena kita fotografija iš kiekvienos šalies.
Metai bėga, prisiminimai blanksta, bet kai kurie iš jų neišnyks niekada...
 
 
LENKIJA
"Stovyklavietę įsirengėm vietoje su mažiausiu nuolydžiu. Nepaisant to – miegodami vistiek nuolat slydom žemyn. Netikėtai tolumoj išvydom žmogų, varantį kelių šimtų avių bandą. Laikėm špygas ir tikėjomės jog nebūsim sutrypti su visa savo palapine. Laimei sutrypti nebuvom, bet bevalgant vakarienę sulaukėm svečių. Į kokia penktą dešimtį įkopęs vyras su penkiais grėsmingais šunimis šalia išdygo staiga it koks džinas patrynus butelį. Pamanėm „va dabar tai patekom į bėdą ..."
 

Pusryčiai pas Zakopanės ūkininką
SLOVAKIJA
"– Ar galiu jums padėti?
– paklausiau Kamilę užkalbinusio pareigūno.
– Iš kur esate ir kur keliaujate ? – rūsčiu balsu paklausė jis.
– Iš Lietuvos. Rytoj važiuosime į Vengriją.
– Kur jūsų bilietai, kurią valandą išvykstate?
– Dar neturime. – atsakiau.
– "We have a problem. "– pareiškė pareigūnas – Parodykite pasus -…
O.. Iš Lietuvos… Tai turite laisvai kalbėti rusiškai (prakalbo rusų kalba).
– Geriau angliškai – atsakėme, o pareigūnas sumurmėjo nepatenkintas..."
 

Netoli nakvynės vietos Slovakijos-Lenkijos pasienyje
 
 
VENGRIJA
 
"Pamatęs mūsų kelionės draugą meškiuką Keviną, prancūzas net pašoko iš laimės ir nuskubėjo kažką atsinešti iš bagažinės. Pasirodo, tai buvo jo pliušinė Koala. Vyriškis ėmė imituoti jų glamones ir prancūziško bučinio garsus. „Aha" prisiminęs sušuko jis ir grakščiai stryktelėjo atgal prie automobilio iš kurio ištraukė dar vieną savo kelionės kompanioną – Tigriuką. Laimei neprasidėjo „žaidimai trise...""
 

 
 
RUMUNIJA
 
"Atvykus į svečių namus jau po vidurnakčio. Pasitiko aukšta tvora ir skarda aklinai užkalti vartai. Nepavyko nei prisibelsti nei prisiskambinti. Paaiškėjo, kad prisiskambinti negalėjau, nes naudojau netinkamą kodą. Jau mąsčiau kur reiks nakvoti, bet Kamilė buvo ryžtingą ir nuėjo ieškoti pagalbos pas kaiminystėje gyvenusį žmogų, kuris pasirodė esantis studentas iš Izraelio..."
 

 
 
BULGARIJA
"Vakarienei nusipirkom neaiškios sudėties mišrainės (pigiam arkliui į dantis nežiūrima). Vietą nakvynei pasirinkom paplūdimyje. Panašu jog tokių keliautojų kaip mes Burgase nemažai. Net sutemus buvo kokie dvidešimt aštuoni laipsniai karščio. Palapinės šį kartą nestatėm. Puikiai išmiegojom po atviru dangumi. Žvaigždės, ošianti jūra, tolumoje krykštaujantys laimingi žmonės… ir maistas. Ko daugiau gali žmogui reikėti?"
 

 
 
TURKIJA
"Pasak Farzado, Goreme uolose iškirstose olose gyveno iš Romos imperijos pabėgę krikščionys, todėl pagrindinė religija regione ir buvo krikščionybė. Tokią neįprastą gyvenamąją vietą gyvenimui rinktis ir slėptis privertė krikščionis medžioję musulmonai..."
 

IRANAS
„Daugybę metų gyvenau JAV ir visą tą laiką kiekvieną sekmadienį vaikščiojau į bažnyčią. Vaikščiojau į jūsų bažnyčią, nes norėjau sužinoti apie ją ir mokytis iš jūsų tikėjimo. Apie krikščionybę žinau beveik viską. Musulmonas esu ne todėl, kad juo gimiau, o todėl, kad pasirinkau šį tikėjimą. Tai nebuvo aklas pasirinkimas, tiesiog šis tikėjimas man priimtiniausias..."
 

 
 
NEPALAS
 
Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną. „Aš noriu natūraliai įsimylėt atsitiktinai sutiktą merginą" pareiškė Honza. „Nesamonė!" atrėžė Tara. „Mus su Anzana supažindino tėvai, o įsimylėjom jau po vestuvių". Honzai tai nebuvo priimtina, bet Tara nenusileido. „Mes Nepale su mergina kalbamės dvi valandas. Per jas išsiaiškinam ar vienodai suprantam pasaulį, pasitariam, kaip augintume vaikus, iš ko pragyventume. Jei požiūriai sutampa – keliam vestuves. Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"
 

 
 
TAILANDAS
"Bankokas turi bene ilgiausią oficialų pavadinimą pasaulyje: „Angelų sostinė, didingasis miestas, amžinųjų nemirtingojo Indros brangakmenių, didingojo Indros nenugalimasis [miestas], didingos šalies devyniais brangakmeniais apdovanota malonioji sostinė, turtingas didingiausiais karaliaus gyvenamais milžiniškais rūmais, nemirtingojo reinkarnacijos Dievo dangiškoji buveinė pastatyta, Indros padovanotas ir Višnukarmano („visa kuriančio" Dievo) pastatytas".
 

 
 
MALAIZIJA
 
"Pro šalį važiavę sutuoktiniai ,švenčiantys 24 metus santuokoje, mus pamatę apsisuko ir pasiteiravo ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojom apie savo artimiausius planus ir vyriškis susirūpinęs pareiškė „Iki Batu Pahat pėsti nenueisit. Pavečiu iki autostrados, kur galėsit susistabdyt pakeleivingą automobilį". Musulmonės moterys mažai skiriasi nuo mūsiškių – visos mėgsta fotografuotis. Ši fotografija daryta Sayedo žmonos pageidavimu..."
 

 
SINGAPŪRAS
 
"Kaip žinia, kainos Singapūro mieste-valstybėje kaip reikiant kandžiojasi. Couchsurfing.com nakvynės rasti nepavyko, bet atsitiktinai Facebook'e radom grupę "Singapūro lietuviai". Šį kartą nusišypsojo sėkmė. Į mūsų šauksmą atsiliepė Singapūro lietuvių porelė Žygis ir Gerda bei jų dukrelė Onutė..."
 

 
 
INDONEZIJA
 
"Vyriškis buvo vienos iš vietinių mokyklų direktorius. Ir vėl papasakojom savo istoriją, ir vėl žmogus panoro tapti jos dalimi. „Šiandien nakvosit pas mane, o rytoj aplankysime mano mokyklą. Pailsėję galėsite keliauti toliau" – pareiškė jis. Kelionė į jo namus truko amžinybę. Keliai Sumatroje nepritaikyti dideliems greičiams, o gyventojų tiek daug, kad nesuprasi kur baigiasi viena gyvenvietė ir prasideda kita. Pamačiusi mus mokytojo žmona nebuvo patenkinta. Kaip reikiant davė vyrui velnių. Laimei po valandžiukės moteris „suminkštėjo" ir atėjo susipažinti..."
 

 
 
AUSTRALIJA
"Eidavau į biblioteką, kur dažniausiai rasdavau Ezrajų sėdintį su ausinėmis. Ezrajus kurdavo elektroninę muziką. Namie savo namelyje ant ratų jis turėjo savo mini įrašų studiją su būgnais, gitaromis ir kitais instrumentais. Mažieji savaitgaliais turėdavo įvairių užsiėmimų: kas plaukiodavo baseine, o kas lankė džiudžitsu treniruotes. Kartais po pietų važiuodavom į paplūdimį..."
 

 
 
LAOSAS
"Kaimynų stovyklaujančių su palapinėmis turėjom bent šešias poras ir vienišą prancūzą. Prancūzas užmatė, kaip bandėm patys save nusifotografuot ir kaip džentelmenui pridera, pasiūlė savo pagalbą. Užsimezgus pokalbiui paaiškėjo, kad keliautojas iš Prancūzijos ten apsistojęs jau bent keletą dienų. Pasirodo, prieš porą savaičių jis ėmė ir nusprendė, kad keliaus visą likusį gyvenimą..."
 

 
 
VIETNAMAS
"Pasirodo, kol pasinaudojau bankomatu, Kamilė spėjo susipažint su vietos „verslininku". Motociklu privažiavęs vyriškis iš pradžių pasiteiravo ar gali jai kuo nors padėt. Atsisakius, pašnibždomis pasidomėjo ar Kamilė nenorėtų „atsipalaiduot ir patraukti dūmelį". „Turiu geros žolytės, labai kokybiška!" tvirtino jis. Tąkart tokį epizodą praleidęs, per artimiausias dienas identiškose situacijose sudalyvavom bent septynis kartus. Kituose miestuose su narkotikų prekeiviais nesusidūrėm..."
 

 
 
ISPANIJA
„Viena būrėja man atskleidė, kad praėjusiame gyvenime ėjau Švento Jokūbo keliu ir čia miriau… Visa širdimi tikiu, kad tai tiesa, todėl atėjau pabaigti pradėtą darbą…" pasakojo jaunyste spinduliuojanti 83 metų moteris, vardu Siriya Ibiza. „Vardą pasikeičiau prieš kelis metus. Ibiza – vieta, kurioje gyvenu, o Sirija – mano dvasinis vardas, reiškiantis spindesį, švytėjimą..."
 

http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2.jpg
 
"Kartą Kamilė užsiminė man – „Tautvydai, aš jaučiu, kaip aš nykstu nuo šitos beprasmybės". Ji taip pat pasakė „Aš noriu būt karaliene, bet kaip galiu būt karaliene, jei tu ne karalius!". Jeigu antroji frazė mažai kuo susijus, tai pirmoji – priešingai. Ji atliko lemiamą vaidmenį apsisprendžiant išsiruošti į pirmąją kelionę. Pasiruošimui turėjom pusę metų, bet lig paskutinės dienos nepažinau Kamilės tėvų. Pirmą kart turėjau garbės susitikti – dieną prieš išvykstant. Savo garbei galiu pasakyti, kad narsiai slėpiau drebančias rankas, išvydęs smerkiantį jos tėčio žvilgsnį. Netrukus leidomės į pirmąją savo
, trukusią beveik 11 mėnesių, bet apie viską nuo pradžių…" Šiais žodžiais lankytojus pasitinka mūsų kelionių dienoraštis. http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/Facebook.jpg
 
<<Facebook puslapis>>





Kalba eina apie nuotykius, patirtus 2016/2017 metais. Per vienuolika mėnesių per saują Europos šalių, Turkiją ir Gruziją autostopu nukeliavom į Iraną, savanoriavom atokiam Nepalo kaime, traukiniais patyrinėjom Tailando platybes, pakeleivingais automobiliais per Mazaiziją nuvykom į Singapūrą, kur mus svetingai priėmė jaunų lietuvių šeima, išgyvenom sunkiausią kelionės etapą trijose Indonezijos salose, dėl tam tikrų priežasčių buvom išsiskyrę kelioms savaitėms, kai aš gyvenau ir dirbau Australijoje, o Kamilė susirado darbelio Kvala Lumpūre. Galiausiai kaip reikiant susipažinę su magiškuoju Laosu ir Vietnamu, grįžome į Europą, kur mūsų laukė 729km. Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje, kurį įveikus atėjo metas traukti namo.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4.jpg
 
Nuo to laiko, kai grįžom iš kelionės praėjo šiek tiek daugiau nei metai. Kokių tik įvykių neturėjom per tą laikotarpį. Patyrėm naujų išbandymų dirbdami ne pagal specialybę, dalyvavom kursuose - kas gidų, o kas vaizdinės medžiagos montažo... Žodžiu, užsiėmėm tuo, kuo širdis užsiimti tuo metu liepė. Net gyvūnų prieglaudoje šiek tiek pasavanoriavom... Nutiko dar kai kas... Kamilė ištarė TAIP ir sutiko tapti mano žmona..! (How cool is that?)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3.jpg
 
Žodžiu metai buvo kupini permainų ir naujų išbandymų... Už visa tai dėkingi esam tiems vienuolikai mėnesių kelyje. Jei ne jie - kažin kaip mūsų gyvenimai būtų susiklostę. Kaip bebūtų, už pačią kelionę dar svarbesni mėnesiai po jos. Daug laiko prireikė mintims susidėlioti. Sunku rasti atsakymus, kol gerai nežinai koks yra tave kankinantis klausimas. Vienas smalsus bičiulis pasiteiravo "O ką kelionėje išmokot?" Atsakymai žinoma buvo kaip visada tie patys: netikėti stereotipais, neturėti nepagrįstų išankstinių nusistatymų... Bet ar tai viskas? Ne! Svarbiausia pamoka kurią išmokom - pasikapstyti giliau savo pasamonėje ir atskirti, ko norėti buvom išmokyti (nes taip įprasta, ir tai yra "teisinga") ir kokie troškimai tolimiausiose mūsų esybės gelmėse slypi iš tikrųjų... Išmokom demaskuoti ir pripažinti tas nematomas voratinklio gijas, kausčiusias mus iki šiol.., tokias kaip nerimas, svetimos nuomonės baimė, svetimų svajonių vaikymasis, baimė patirti nesėkmę ar daryti tai, ko anksčiau nesame darę...
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1.jpg
 
Kaip jau esu rašęs mūsų puslapyje, jaučiamės pasiruošę tęsti savo gyvenimo kelionę perkeltine prasme ir beveik pasiruošę tęsti ją tiesiogine... Iškilmingai pranešam, kad nenumaldomai artėja sekantis iššūkis - dar viena ekspedicija į tolimus kraštus...! Šį kartą be jokių laiko apribojimų, nes kaip anksčiau patyrėme - žmogus vargsti, planuoji, o Dievulis iš tavo planų juokiasi, nes jau yra kažką numatęs... Gal užtruksim metus, o gal ir keletą metų... Ir pats formatas bus šiek tiek kitoks. Daugiau kūrybos, daugiau pažinčių su vietiniais... Jau kuris laikas kaupiam kapitalą savo būsimoms kuklioms vestuvėms ir artėjančiai ekspedicijai. Šį kartą taikinyje dvi pagrindinės šalys (Indija ir Pakistanas) ir keletas galimų šalutinių (Šri Lanka, Mianmaras ir t.t...)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6.jpg
 
Retsykiais pasvarstom, kad Indijai matyt turėjom subręsti. Kas žino, kažkur galbūt pabūsim tik dieną, o kažkur - mėnesį ar ilgiau. Prieš išvykstant į Pakistaną ir Indiją jaudinamės taip pat, kaip jaudinomės kelyje į neteisingais stereotipais ir mitais apsuptą Iraną, kuris pelnytai tapo mūsų mylimiausia aplankyta šalimi. Sekančios kelionės pasisekimus ir nesėkmes kviečiu sekti prenumeruojant "Invisus Mundi" Facebook puslapio naujienas. Kad tai padarytumėte spauskite "Patinka" (angl. Like) ir uždėkite varnelę ties "Pamatyk pirmas". Būtent ten netrukus paskelbsime savo naująjį filmuką "Kaip nebūti normaliu", kuriame dalinsiuosi išgyvenimais, kurių neaprašėme bloge, o Kamilė papasakos apie viską iš merginos perspektyvos. Filmuką filmuojame Danijoje - šalyje, kuriuoje darbuojamės ir kaupiam kapitalą jau keletą mėnesių. Paskutinioji nuotrauka - būtent iš čia. Daugiau Kamilės fotografijų rasite jos asmeniniame Instagram puslapyje.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7.jpg
 
 
Šalys, kuriose apsilankėme kartu: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija, Iranas, Nepalas, Tailandas, Malaizija, Indonezija, Laosas, Vietnamas, Ispanija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Latvija, Danija. Šalys, kuriose lankėmės atskirai: Jungtiniai Arabų Emiratai, Australija, Italija, Švedija, Estija, Čekija, Austrija, Vatikanas, Rusija (Kaliningrado sritis). Jei norėtumėte, kad papasakotume apie vieną iš jų - parašykite mums komentaruose. Taip pat mus rasite Steemit.com - bene vieninteliame socialiniame tinkle, leidžiančiame vartotojams užsidirbti.




Jūsų bičiulis,



Tautvydas






TĘSINYS (2018.07.26)

SAVANORYSTĖ NEPALE



Apie tai, kokia šalis yra be abejonės mūsų mėgstamiausia ir kodėl jau papasakojau komentare žemiau. Jeigu ... yra nr. 1, tai Nepalas užima tvirtą ir garbingą 2-ąją vietą. Sakoma, kad atvykę į Indiją žmonės grįšta ne tokie kokie buvo. Drįsčiau spėti, kad Nepalas geba keisti žmonių mąstymą ir pasaulio suvokimą dar labiau. Bene pusė Nepalo gyventojų gyvena už porą dolerių per dieną. Toks skurdas abejingų nepalieka, tačiau labiausiai nuostabą kelia laimingos ir švytinčios nepaliečių akys. Tai tik įrodo, kad materialaus turto gausa nėra būtina sąlyga jaustis laimingu.













http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1-2.jpg





Nuoširdžiai manau, kad šauniausias būdas susipažinti su šalimi - pagyventi su vietiniais. Kamilei ir man nusišypsojo laimė dvi savaites paviešėti pas nepalietį mokytoją Tarą Adhikari. Taip jau nutiko, kad Tara buvo ne tik gerbiamas Šukranagaro kaimo matematikos mokytojas, bet ir ūkininkas ir parduotuvės savininkas. Skamba šauniai? Taip ir yra, tačiau tiek mokykla, tiek ūkis ir Taros parduotuvė niekuo neprimena vakarietiškųjų. Jau pirmąją dieną svečiuose pas šiltą ir nepaprastai šmaikštų nepalietį jautėm, kad artėja nepamirštami nuotykiai. Kaip sakoma, kelios fotografijos - geriau nei tūkstantis žodžių, bet prieš leidžiantis į fotopasaulį kviečiu akies krašteliu žvilgtelėti į Kamilės sukurtą filmuką apie antrą mums labiausiai patikusią šalį "
"...




ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS




"Susitarimas paprastas – kiekvieną dieną po kelias valandas turėjom padėt Tarai ar jo žmonai – mokykloj, ūkyje ar Anzanos parduotuvėje. Mainais gaudavom nakvynę, pietus ir vakarienę. Pusryčių Taros šeima nevalgo. Rytais tik geria nuo cukraus tirštą it kisielius arbatą..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2-3.jpg




















"Be materialaus atlygio gavom ir žymiai vertingesnę dovaną – galimybę susipažint su atokaus Šukranagaro kaimo gyventojų kasdienybe, papročiais ir tradicijomis. Kartu su Tara ir jo mokiniais važiavom į pikniką prie plačiausios Nepalo upės..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3-2.jpg




"Vienas linksmiausių nuotykių – Divali festivalio koncertas, kurio metu Kamilė šoko su vietiniais vyrais. O buvo taip, kad gerbiamas vietos verslininkas pažadėjo didelę piniginę paramą mokyklai, jei Kamilė pašoks su vienu iš kaimo vyrų. Pastarąjį juokais pravardžiavom Alfa Patinu..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4-1.jpg





"Vieną gražų rytą ožkytė atsivedė tris ožiukus. Su kolegom savanoriais nusprendėm išrinkt jiems vardus – kiekvienos valstybės atstovai po vieną. Prancūzai Aleksas ir Džiuljeta saviškį pavadino Demjenu, čekas Honza – savo ožiukui šaukė Davidu, o mes saviškį Darijum..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/5-1.jpg





"Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną.


"Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6-1.jpg





"Mokytojas Tara su padūkėliu sūnumi Ananda..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7-1.jpg





"Gyvenimas atokiame Nepalo kaime..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/8.jpg





"Saulėje džiovintų ryžių paplotėlių gamyba..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/9.jpg




"Aukos mokyklai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/10.jpg




"Dešinėje - gražuolė Taros žmona Anjana..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/11.jpg




"Mūsų kambariokas..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/12.jpg




"Pasiruošimas Diwali festivaliui..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/13.jpg




"Diwali festivalio papuošimai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/14.jpg




"Tikimės sugrįšti..." Norėtumėt pabandyti savanoriauti Nepale? Kaip susiradome vietą savanorystei pasakojame straipsnyje...




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/15.jpg

http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2.jpg
 
"Kartą Kamilė užsiminė man – „Tautvydai, aš jaučiu, kaip aš nykstu nuo šitos beprasmybės". Ji taip pat pasakė „Aš noriu būt karaliene, bet kaip galiu būt karaliene, jei tu ne karalius!". Jeigu antroji frazė mažai kuo susijus, tai pirmoji – priešingai. Ji atliko lemiamą vaidmenį apsisprendžiant išsiruošti į pirmąją kelionę. Pasiruošimui turėjom pusę metų, bet lig paskutinės dienos nepažinau Kamilės tėvų. Pirmą kart turėjau garbės susitikti – dieną prieš išvykstant. Savo garbei galiu pasakyti, kad narsiai slėpiau drebančias rankas, išvydęs smerkiantį jos tėčio žvilgsnį. Netrukus leidomės į pirmąją savo
, trukusią beveik 11 mėnesių, bet apie viską nuo pradžių…" Šiais žodžiais lankytojus pasitinka mūsų kelionių dienoraštis. http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/Facebook.jpg
 
<<Facebook puslapis>>





Kalba eina apie nuotykius, patirtus 2016/2017 metais. Per vienuolika mėnesių per saują Europos šalių, Turkiją ir Gruziją autostopu nukeliavom į Iraną, savanoriavom atokiam Nepalo kaime, traukiniais patyrinėjom Tailando platybes, pakeleivingais automobiliais per Mazaiziją nuvykom į Singapūrą, kur mus svetingai priėmė jaunų lietuvių šeima, išgyvenom sunkiausią kelionės etapą trijose Indonezijos salose, dėl tam tikrų priežasčių buvom išsiskyrę kelioms savaitėms, kai aš gyvenau ir dirbau Australijoje, o Kamilė susirado darbelio Kvala Lumpūre. Galiausiai kaip reikiant susipažinę su magiškuoju Laosu ir Vietnamu, grįžome į Europą, kur mūsų laukė 729km. Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje, kurį įveikus atėjo metas traukti namo.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4.jpg
 
Nuo to laiko, kai grįžom iš kelionės praėjo šiek tiek daugiau nei metai. Kokių tik įvykių neturėjom per tą laikotarpį. Patyrėm naujų išbandymų dirbdami ne pagal specialybę, dalyvavom kursuose - kas gidų, o kas vaizdinės medžiagos montažo... Žodžiu, užsiėmėm tuo, kuo širdis užsiimti tuo metu liepė. Net gyvūnų prieglaudoje šiek tiek pasavanoriavom... Nutiko dar kai kas... Kamilė ištarė TAIP ir sutiko tapti mano žmona..! (How cool is that?)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3.jpg
 
Žodžiu metai buvo kupini permainų ir naujų išbandymų... Už visa tai dėkingi esam tiems vienuolikai mėnesių kelyje. Jei ne jie - kažin kaip mūsų gyvenimai būtų susiklostę. Kaip bebūtų, už pačią kelionę dar svarbesni mėnesiai po jos. Daug laiko prireikė mintims susidėlioti. Sunku rasti atsakymus, kol gerai nežinai koks yra tave kankinantis klausimas. Vienas smalsus bičiulis pasiteiravo "O ką kelionėje išmokot?" Atsakymai žinoma buvo kaip visada tie patys: netikėti stereotipais, neturėti nepagrįstų išankstinių nusistatymų... Bet ar tai viskas? Ne! Svarbiausia pamoka kurią išmokom - pasikapstyti giliau savo pasamonėje ir atskirti, ko norėti buvom išmokyti (nes taip įprasta, ir tai yra "teisinga") ir kokie troškimai tolimiausiose mūsų esybės gelmėse slypi iš tikrųjų... Išmokom demaskuoti ir pripažinti tas nematomas voratinklio gijas, kausčiusias mus iki šiol.., tokias kaip nerimas, svetimos nuomonės baimė, svetimų svajonių vaikymasis, baimė patirti nesėkmę ar daryti tai, ko anksčiau nesame darę...
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1.jpg
 
Kaip jau esu rašęs mūsų puslapyje, jaučiamės pasiruošę tęsti savo gyvenimo kelionę perkeltine prasme ir beveik pasiruošę tęsti ją tiesiogine... Iškilmingai pranešam, kad nenumaldomai artėja sekantis iššūkis - dar viena ekspedicija į tolimus kraštus...! Šį kartą be jokių laiko apribojimų, nes kaip anksčiau patyrėme - žmogus vargsti, planuoji, o Dievulis iš tavo planų juokiasi, nes jau yra kažką numatęs... Gal užtruksim metus, o gal ir keletą metų... Ir pats formatas bus šiek tiek kitoks. Daugiau kūrybos, daugiau pažinčių su vietiniais... Jau kuris laikas kaupiam kapitalą savo būsimoms kuklioms vestuvėms ir artėjančiai ekspedicijai. Šį kartą taikinyje dvi pagrindinės šalys (Indija ir Pakistanas) ir keletas galimų šalutinių (Šri Lanka, Mianmaras ir t.t...)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6.jpg
 
Retsykiais pasvarstom, kad Indijai matyt turėjom subręsti. Kas žino, kažkur galbūt pabūsim tik dieną, o kažkur - mėnesį ar ilgiau. Prieš išvykstant į Pakistaną ir Indiją jaudinamės taip pat, kaip jaudinomės kelyje į neteisingais stereotipais ir mitais apsuptą Iraną, kuris pelnytai tapo mūsų mylimiausia aplankyta šalimi. Sekančios kelionės pasisekimus ir nesėkmes kviečiu sekti prenumeruojant "Invisus Mundi" Facebook puslapio naujienas. Kad tai padarytumėte spauskite "Patinka" (angl. Like) ir uždėkite varnelę ties "Pamatyk pirmas". Būtent ten netrukus paskelbsime savo naująjį filmuką "Kaip nebūti normaliu", kuriame dalinsiuosi išgyvenimais, kurių neaprašėme bloge, o Kamilė papasakos apie viską iš merginos perspektyvos. Filmuką filmuojame Danijoje - šalyje, kuriuoje darbuojamės ir kaupiam kapitalą jau keletą mėnesių. Paskutinioji nuotrauka - būtent iš čia. Daugiau Kamilės fotografijų rasite jos asmeniniame Instagram puslapyje.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7.jpg
 
 
Šalys, kuriose apsilankėme kartu: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija, Iranas, Nepalas, Tailandas, Malaizija, Indonezija, Laosas, Vietnamas, Ispanija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Latvija, Danija. Šalys, kuriose lankėmės atskirai: Jungtiniai Arabų Emiratai, Australija, Italija, Švedija, Estija, Čekija, Austrija, Vatikanas, Rusija (Kaliningrado sritis). Jei norėtumėte, kad papasakotume apie vieną iš jų - parašykite mums komentaruose. Taip pat mus rasite Steemit.com - bene vieninteliame socialiniame tinkle, leidžiančiame vartotojams užsidirbti.




Jūsų bičiulis,



Tautvydas






TĘSINYS (2018.07.26)

SAVANORYSTĖ NEPALE



Apie tai, kokia šalis yra be abejonės mūsų mėgstamiausia ir kodėl jau papasakojau komentare žemiau. Jeigu ... yra nr. 1, tai Nepalas užima tvirtą ir garbingą 2-ąją vietą. Sakoma, kad atvykę į Indiją žmonės grįšta ne tokie kokie buvo. Drįsčiau spėti, kad Nepalas geba keisti žmonių mąstymą ir pasaulio suvokimą dar labiau. Bene pusė Nepalo gyventojų gyvena už porą dolerių per dieną. Toks skurdas abejingų nepalieka, tačiau labiausiai nuostabą kelia laimingos ir švytinčios nepaliečių akys. Tai tik įrodo, kad materialaus turto gausa nėra būtina sąlyga jaustis laimingu.













http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1-2.jpg





Nuoširdžiai manau, kad šauniausias būdas susipažinti su šalimi - pagyventi su vietiniais. Kamilei ir man nusišypsojo laimė dvi savaites paviešėti pas nepalietį mokytoją Tarą Adhikari. Taip jau nutiko, kad Tara buvo ne tik gerbiamas Šukranagaro kaimo matematikos mokytojas, bet ir ūkininkas ir parduotuvės savininkas. Skamba šauniai? Taip ir yra, tačiau tiek mokykla, tiek ūkis ir Taros parduotuvė niekuo neprimena vakarietiškųjų. Jau pirmąją dieną svečiuose pas šiltą ir nepaprastai šmaikštų nepalietį jautėm, kad artėja nepamirštami nuotykiai. Kaip sakoma, kelios fotografijos - geriau nei tūkstantis žodžių, bet prieš leidžiantis į fotopasaulį kviečiu akies krašteliu žvilgtelėti į Kamilės sukurtą filmuką apie antrą mums labiausiai patikusią šalį "
"...




ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS




"Susitarimas paprastas – kiekvieną dieną po kelias valandas turėjom padėt Tarai ar jo žmonai – mokykloj, ūkyje ar Anzanos parduotuvėje. Mainais gaudavom nakvynę, pietus ir vakarienę. Pusryčių Taros šeima nevalgo. Rytais tik geria nuo cukraus tirštą it kisielius arbatą..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2-3.jpg




















"Be materialaus atlygio gavom ir žymiai vertingesnę dovaną – galimybę susipažint su atokaus Šukranagaro kaimo gyventojų kasdienybe, papročiais ir tradicijomis. Kartu su Tara ir jo mokiniais važiavom į pikniką prie plačiausios Nepalo upės..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3-2.jpg




"Vienas linksmiausių nuotykių – Divali festivalio koncertas, kurio metu Kamilė šoko su vietiniais vyrais. O buvo taip, kad gerbiamas vietos verslininkas pažadėjo didelę piniginę paramą mokyklai, jei Kamilė pašoks su vienu iš kaimo vyrų. Pastarąjį juokais pravardžiavom Alfa Patinu..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4-1.jpg





"Vieną gražų rytą ožkytė atsivedė tris ožiukus. Su kolegom savanoriais nusprendėm išrinkt jiems vardus – kiekvienos valstybės atstovai po vieną. Prancūzai Aleksas ir Džiuljeta saviškį pavadino Demjenu, čekas Honza – savo ožiukui šaukė Davidu, o mes saviškį Darijum..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/5-1.jpg





"Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną.


"Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6-1.jpg





"Mokytojas Tara su padūkėliu sūnumi Ananda..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7-1.jpg





"Gyvenimas atokiame Nepalo kaime..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/8.jpg





"Saulėje džiovintų ryžių paplotėlių gamyba..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/9.jpg




"Aukos mokyklai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/10.jpg




"Dešinėje - gražuolė Taros žmona Anjana..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/11.jpg




"Mūsų kambariokas..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/12.jpg




"Pasiruošimas Diwali festivaliui..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/13.jpg




"Diwali festivalio papuošimai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/14.jpg




"Tikimės sugrįšti..." Norėtumėt pabandyti savanoriauti Nepale? Kaip susiradome vietą savanorystei pasakojame straipsnyje...




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/15.jpg

Nepraleisiu progos pasidalinti viena kita fotografija iš kiekvienos šalies.
Metai bėga, prisiminimai blanksta, bet kai kurie iš jų neišnyks niekada...
 
 
LENKIJA
"Stovyklavietę įsirengėm vietoje su mažiausiu nuolydžiu. Nepaisant to – miegodami vistiek nuolat slydom žemyn. Netikėtai tolumoj išvydom žmogų, varantį kelių šimtų avių bandą. Laikėm špygas ir tikėjomės jog nebūsim sutrypti su visa savo palapine. Laimei sutrypti nebuvom, bet bevalgant vakarienę sulaukėm svečių. Į kokia penktą dešimtį įkopęs vyras su penkiais grėsmingais šunimis šalia išdygo staiga it koks džinas patrynus butelį. Pamanėm „va dabar tai patekom į bėdą ..."
 

Pusryčiai pas Zakopanės ūkininką
SLOVAKIJA
"– Ar galiu jums padėti?
– paklausiau Kamilę užkalbinusio pareigūno.
– Iš kur esate ir kur keliaujate ? – rūsčiu balsu paklausė jis.
– Iš Lietuvos. Rytoj važiuosime į Vengriją.
– Kur jūsų bilietai, kurią valandą išvykstate?
– Dar neturime. – atsakiau.
– "We have a problem. "– pareiškė pareigūnas – Parodykite pasus -…
O.. Iš Lietuvos… Tai turite laisvai kalbėti rusiškai (prakalbo rusų kalba).
– Geriau angliškai – atsakėme, o pareigūnas sumurmėjo nepatenkintas..."
 

Netoli nakvynės vietos Slovakijos-Lenkijos pasienyje
 
 
VENGRIJA
 
"Pamatęs mūsų kelionės draugą meškiuką Keviną, prancūzas net pašoko iš laimės ir nuskubėjo kažką atsinešti iš bagažinės. Pasirodo, tai buvo jo pliušinė Koala. Vyriškis ėmė imituoti jų glamones ir prancūziško bučinio garsus. „Aha" prisiminęs sušuko jis ir grakščiai stryktelėjo atgal prie automobilio iš kurio ištraukė dar vieną savo kelionės kompanioną – Tigriuką. Laimei neprasidėjo „žaidimai trise...""
 

 
 
RUMUNIJA
 
"Atvykus į svečių namus jau po vidurnakčio. Pasitiko aukšta tvora ir skarda aklinai užkalti vartai. Nepavyko nei prisibelsti nei prisiskambinti. Paaiškėjo, kad prisiskambinti negalėjau, nes naudojau netinkamą kodą. Jau mąsčiau kur reiks nakvoti, bet Kamilė buvo ryžtingą ir nuėjo ieškoti pagalbos pas kaiminystėje gyvenusį žmogų, kuris pasirodė esantis studentas iš Izraelio..."
 

 
 
BULGARIJA
"Vakarienei nusipirkom neaiškios sudėties mišrainės (pigiam arkliui į dantis nežiūrima). Vietą nakvynei pasirinkom paplūdimyje. Panašu jog tokių keliautojų kaip mes Burgase nemažai. Net sutemus buvo kokie dvidešimt aštuoni laipsniai karščio. Palapinės šį kartą nestatėm. Puikiai išmiegojom po atviru dangumi. Žvaigždės, ošianti jūra, tolumoje krykštaujantys laimingi žmonės… ir maistas. Ko daugiau gali žmogui reikėti?"
 

 
 
TURKIJA
"Pasak Farzado, Goreme uolose iškirstose olose gyveno iš Romos imperijos pabėgę krikščionys, todėl pagrindinė religija regione ir buvo krikščionybė. Tokią neįprastą gyvenamąją vietą gyvenimui rinktis ir slėptis privertė krikščionis medžioję musulmonai..."
 

IRANAS
„Daugybę metų gyvenau JAV ir visą tą laiką kiekvieną sekmadienį vaikščiojau į bažnyčią. Vaikščiojau į jūsų bažnyčią, nes norėjau sužinoti apie ją ir mokytis iš jūsų tikėjimo. Apie krikščionybę žinau beveik viską. Musulmonas esu ne todėl, kad juo gimiau, o todėl, kad pasirinkau šį tikėjimą. Tai nebuvo aklas pasirinkimas, tiesiog šis tikėjimas man priimtiniausias..."
 

 
 
NEPALAS
 
Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną. „Aš noriu natūraliai įsimylėt atsitiktinai sutiktą merginą" pareiškė Honza. „Nesamonė!" atrėžė Tara. „Mus su Anzana supažindino tėvai, o įsimylėjom jau po vestuvių". Honzai tai nebuvo priimtina, bet Tara nenusileido. „Mes Nepale su mergina kalbamės dvi valandas. Per jas išsiaiškinam ar vienodai suprantam pasaulį, pasitariam, kaip augintume vaikus, iš ko pragyventume. Jei požiūriai sutampa – keliam vestuves. Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"
 

 
 
TAILANDAS
"Bankokas turi bene ilgiausią oficialų pavadinimą pasaulyje: „Angelų sostinė, didingasis miestas, amžinųjų nemirtingojo Indros brangakmenių, didingojo Indros nenugalimasis [miestas], didingos šalies devyniais brangakmeniais apdovanota malonioji sostinė, turtingas didingiausiais karaliaus gyvenamais milžiniškais rūmais, nemirtingojo reinkarnacijos Dievo dangiškoji buveinė pastatyta, Indros padovanotas ir Višnukarmano („visa kuriančio" Dievo) pastatytas".
 

 
 
MALAIZIJA
 
"Pro šalį važiavę sutuoktiniai ,švenčiantys 24 metus santuokoje, mus pamatę apsisuko ir pasiteiravo ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojom apie savo artimiausius planus ir vyriškis susirūpinęs pareiškė „Iki Batu Pahat pėsti nenueisit. Pavečiu iki autostrados, kur galėsit susistabdyt pakeleivingą automobilį". Musulmonės moterys mažai skiriasi nuo mūsiškių – visos mėgsta fotografuotis. Ši fotografija daryta Sayedo žmonos pageidavimu..."
 

 
SINGAPŪRAS
 
"Kaip žinia, kainos Singapūro mieste-valstybėje kaip reikiant kandžiojasi. Couchsurfing.com nakvynės rasti nepavyko, bet atsitiktinai Facebook'e radom grupę "Singapūro lietuviai". Šį kartą nusišypsojo sėkmė. Į mūsų šauksmą atsiliepė Singapūro lietuvių porelė Žygis ir Gerda bei jų dukrelė Onutė..."
 

 
 
INDONEZIJA
 
"Vyriškis buvo vienos iš vietinių mokyklų direktorius. Ir vėl papasakojom savo istoriją, ir vėl žmogus panoro tapti jos dalimi. „Šiandien nakvosit pas mane, o rytoj aplankysime mano mokyklą. Pailsėję galėsite keliauti toliau" – pareiškė jis. Kelionė į jo namus truko amžinybę. Keliai Sumatroje nepritaikyti dideliems greičiams, o gyventojų tiek daug, kad nesuprasi kur baigiasi viena gyvenvietė ir prasideda kita. Pamačiusi mus mokytojo žmona nebuvo patenkinta. Kaip reikiant davė vyrui velnių. Laimei po valandžiukės moteris „suminkštėjo" ir atėjo susipažinti..."
 

 
 
AUSTRALIJA
"Eidavau į biblioteką, kur dažniausiai rasdavau Ezrajų sėdintį su ausinėmis. Ezrajus kurdavo elektroninę muziką. Namie savo namelyje ant ratų jis turėjo savo mini įrašų studiją su būgnais, gitaromis ir kitais instrumentais. Mažieji savaitgaliais turėdavo įvairių užsiėmimų: kas plaukiodavo baseine, o kas lankė džiudžitsu treniruotes. Kartais po pietų važiuodavom į paplūdimį..."
 

 
 
LAOSAS
"Kaimynų stovyklaujančių su palapinėmis turėjom bent šešias poras ir vienišą prancūzą. Prancūzas užmatė, kaip bandėm patys save nusifotografuot ir kaip džentelmenui pridera, pasiūlė savo pagalbą. Užsimezgus pokalbiui paaiškėjo, kad keliautojas iš Prancūzijos ten apsistojęs jau bent keletą dienų. Pasirodo, prieš porą savaičių jis ėmė ir nusprendė, kad keliaus visą likusį gyvenimą..."
 

 
 
VIETNAMAS
"Pasirodo, kol pasinaudojau bankomatu, Kamilė spėjo susipažint su vietos „verslininku". Motociklu privažiavęs vyriškis iš pradžių pasiteiravo ar gali jai kuo nors padėt. Atsisakius, pašnibždomis pasidomėjo ar Kamilė nenorėtų „atsipalaiduot ir patraukti dūmelį". „Turiu geros žolytės, labai kokybiška!" tvirtino jis. Tąkart tokį epizodą praleidęs, per artimiausias dienas identiškose situacijose sudalyvavom bent septynis kartus. Kituose miestuose su narkotikų prekeiviais nesusidūrėm..."
 

 
 
ISPANIJA
„Viena būrėja man atskleidė, kad praėjusiame gyvenime ėjau Švento Jokūbo keliu ir čia miriau… Visa širdimi tikiu, kad tai tiesa, todėl atėjau pabaigti pradėtą darbą…" pasakojo jaunyste spinduliuojanti 83 metų moteris, vardu Siriya Ibiza. „Vardą pasikeičiau prieš kelis metus. Ibiza – vieta, kurioje gyvenu, o Sirija – mano dvasinis vardas, reiškiantis spindesį, švytėjimą..."
 

Nepraleisiu progos pasidalinti viena kita fotografija iš kiekvienos šalies.
Metai bėga, prisiminimai blanksta, bet kai kurie iš jų neišnyks niekada...
 
 
LENKIJA
"Stovyklavietę įsirengėm vietoje su mažiausiu nuolydžiu. Nepaisant to – miegodami vistiek nuolat slydom žemyn. Netikėtai tolumoj išvydom žmogų, varantį kelių šimtų avių bandą. Laikėm špygas ir tikėjomės jog nebūsim sutrypti su visa savo palapine. Laimei sutrypti nebuvom, bet bevalgant vakarienę sulaukėm svečių. Į kokia penktą dešimtį įkopęs vyras su penkiais grėsmingais šunimis šalia išdygo staiga it koks džinas patrynus butelį. Pamanėm „va dabar tai patekom į bėdą ..."
 

Pusryčiai pas Zakopanės ūkininką
SLOVAKIJA
"– Ar galiu jums padėti?
– paklausiau Kamilę užkalbinusio pareigūno.
– Iš kur esate ir kur keliaujate ? – rūsčiu balsu paklausė jis.
– Iš Lietuvos. Rytoj važiuosime į Vengriją.
– Kur jūsų bilietai, kurią valandą išvykstate?
– Dar neturime. – atsakiau.
– "We have a problem. "– pareiškė pareigūnas – Parodykite pasus -…
O.. Iš Lietuvos… Tai turite laisvai kalbėti rusiškai (prakalbo rusų kalba).
– Geriau angliškai – atsakėme, o pareigūnas sumurmėjo nepatenkintas..."
 

Netoli nakvynės vietos Slovakijos-Lenkijos pasienyje
 
 
VENGRIJA
 
"Pamatęs mūsų kelionės draugą meškiuką Keviną, prancūzas net pašoko iš laimės ir nuskubėjo kažką atsinešti iš bagažinės. Pasirodo, tai buvo jo pliušinė Koala. Vyriškis ėmė imituoti jų glamones ir prancūziško bučinio garsus. „Aha" prisiminęs sušuko jis ir grakščiai stryktelėjo atgal prie automobilio iš kurio ištraukė dar vieną savo kelionės kompanioną – Tigriuką. Laimei neprasidėjo „žaidimai trise...""
 

 
 
RUMUNIJA
 
"Atvykus į svečių namus jau po vidurnakčio. Pasitiko aukšta tvora ir skarda aklinai užkalti vartai. Nepavyko nei prisibelsti nei prisiskambinti. Paaiškėjo, kad prisiskambinti negalėjau, nes naudojau netinkamą kodą. Jau mąsčiau kur reiks nakvoti, bet Kamilė buvo ryžtingą ir nuėjo ieškoti pagalbos pas kaiminystėje gyvenusį žmogų, kuris pasirodė esantis studentas iš Izraelio..."
 

 
 
BULGARIJA
"Vakarienei nusipirkom neaiškios sudėties mišrainės (pigiam arkliui į dantis nežiūrima). Vietą nakvynei pasirinkom paplūdimyje. Panašu jog tokių keliautojų kaip mes Burgase nemažai. Net sutemus buvo kokie dvidešimt aštuoni laipsniai karščio. Palapinės šį kartą nestatėm. Puikiai išmiegojom po atviru dangumi. Žvaigždės, ošianti jūra, tolumoje krykštaujantys laimingi žmonės… ir maistas. Ko daugiau gali žmogui reikėti?"
 

 
 
TURKIJA
"Pasak Farzado, Goreme uolose iškirstose olose gyveno iš Romos imperijos pabėgę krikščionys, todėl pagrindinė religija regione ir buvo krikščionybė. Tokią neįprastą gyvenamąją vietą gyvenimui rinktis ir slėptis privertė krikščionis medžioję musulmonai..."
 

IRANAS
„Daugybę metų gyvenau JAV ir visą tą laiką kiekvieną sekmadienį vaikščiojau į bažnyčią. Vaikščiojau į jūsų bažnyčią, nes norėjau sužinoti apie ją ir mokytis iš jūsų tikėjimo. Apie krikščionybę žinau beveik viską. Musulmonas esu ne todėl, kad juo gimiau, o todėl, kad pasirinkau šį tikėjimą. Tai nebuvo aklas pasirinkimas, tiesiog šis tikėjimas man priimtiniausias..."
 

 
 
NEPALAS
 
Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną. „Aš noriu natūraliai įsimylėt atsitiktinai sutiktą merginą" pareiškė Honza. „Nesamonė!" atrėžė Tara. „Mus su Anzana supažindino tėvai, o įsimylėjom jau po vestuvių". Honzai tai nebuvo priimtina, bet Tara nenusileido. „Mes Nepale su mergina kalbamės dvi valandas. Per jas išsiaiškinam ar vienodai suprantam pasaulį, pasitariam, kaip augintume vaikus, iš ko pragyventume. Jei požiūriai sutampa – keliam vestuves. Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"
 

 
 
TAILANDAS
"Bankokas turi bene ilgiausią oficialų pavadinimą pasaulyje: „Angelų sostinė, didingasis miestas, amžinųjų nemirtingojo Indros brangakmenių, didingojo Indros nenugalimasis [miestas], didingos šalies devyniais brangakmeniais apdovanota malonioji sostinė, turtingas didingiausiais karaliaus gyvenamais milžiniškais rūmais, nemirtingojo reinkarnacijos Dievo dangiškoji buveinė pastatyta, Indros padovanotas ir Višnukarmano („visa kuriančio" Dievo) pastatytas".
 

 
 
MALAIZIJA
 
"Pro šalį važiavę sutuoktiniai ,švenčiantys 24 metus santuokoje, mus pamatę apsisuko ir pasiteiravo ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojom apie savo artimiausius planus ir vyriškis susirūpinęs pareiškė „Iki Batu Pahat pėsti nenueisit. Pavečiu iki autostrados, kur galėsit susistabdyt pakeleivingą automobilį". Musulmonės moterys mažai skiriasi nuo mūsiškių – visos mėgsta fotografuotis. Ši fotografija daryta Sayedo žmonos pageidavimu..."
 

 
SINGAPŪRAS
 
"Kaip žinia, kainos Singapūro mieste-valstybėje kaip reikiant kandžiojasi. Couchsurfing.com nakvynės rasti nepavyko, bet atsitiktinai Facebook'e radom grupę "Singapūro lietuviai". Šį kartą nusišypsojo sėkmė. Į mūsų šauksmą atsiliepė Singapūro lietuvių porelė Žygis ir Gerda bei jų dukrelė Onutė..."
 

 
 
INDONEZIJA
 
"Vyriškis buvo vienos iš vietinių mokyklų direktorius. Ir vėl papasakojom savo istoriją, ir vėl žmogus panoro tapti jos dalimi. „Šiandien nakvosit pas mane, o rytoj aplankysime mano mokyklą. Pailsėję galėsite keliauti toliau" – pareiškė jis. Kelionė į jo namus truko amžinybę. Keliai Sumatroje nepritaikyti dideliems greičiams, o gyventojų tiek daug, kad nesuprasi kur baigiasi viena gyvenvietė ir prasideda kita. Pamačiusi mus mokytojo žmona nebuvo patenkinta. Kaip reikiant davė vyrui velnių. Laimei po valandžiukės moteris „suminkštėjo" ir atėjo susipažinti..."
 

 
 
AUSTRALIJA
"Eidavau į biblioteką, kur dažniausiai rasdavau Ezrajų sėdintį su ausinėmis. Ezrajus kurdavo elektroninę muziką. Namie savo namelyje ant ratų jis turėjo savo mini įrašų studiją su būgnais, gitaromis ir kitais instrumentais. Mažieji savaitgaliais turėdavo įvairių užsiėmimų: kas plaukiodavo baseine, o kas lankė džiudžitsu treniruotes. Kartais po pietų važiuodavom į paplūdimį..."
 

 
 
LAOSAS
"Kaimynų stovyklaujančių su palapinėmis turėjom bent šešias poras ir vienišą prancūzą. Prancūzas užmatė, kaip bandėm patys save nusifotografuot ir kaip džentelmenui pridera, pasiūlė savo pagalbą. Užsimezgus pokalbiui paaiškėjo, kad keliautojas iš Prancūzijos ten apsistojęs jau bent keletą dienų. Pasirodo, prieš porą savaičių jis ėmė ir nusprendė, kad keliaus visą likusį gyvenimą..."
 

 
 
VIETNAMAS
"Pasirodo, kol pasinaudojau bankomatu, Kamilė spėjo susipažint su vietos „verslininku". Motociklu privažiavęs vyriškis iš pradžių pasiteiravo ar gali jai kuo nors padėt. Atsisakius, pašnibždomis pasidomėjo ar Kamilė nenorėtų „atsipalaiduot ir patraukti dūmelį". „Turiu geros žolytės, labai kokybiška!" tvirtino jis. Tąkart tokį epizodą praleidęs, per artimiausias dienas identiškose situacijose sudalyvavom bent septynis kartus. Kituose miestuose su narkotikų prekeiviais nesusidūrėm..."
 

 
 
ISPANIJA
„Viena būrėja man atskleidė, kad praėjusiame gyvenime ėjau Švento Jokūbo keliu ir čia miriau… Visa širdimi tikiu, kad tai tiesa, todėl atėjau pabaigti pradėtą darbą…" pasakojo jaunyste spinduliuojanti 83 metų moteris, vardu Siriya Ibiza. „Vardą pasikeičiau prieš kelis metus. Ibiza – vieta, kurioje gyvenu, o Sirija – mano dvasinis vardas, reiškiantis spindesį, švytėjimą..."
 

Dėkui tau už kokybišką ir įdomų turinį, dėl tokių žmonių forumas ir nemiršta. :)

Jūs nuostabūs! Tikiuosi ir aš leistis į tokią kelionę. Tai nuostabus būdas išeiti iš konforto zonos, pažinti save, taip keliaujant turi visuomet būti budrus, nes kitaip kelionė iškart gali pasisukti netinkama kryptimi. Manau kiekvienas turėtų leistis į tokią kelionę, aišku, sunku surasti tokį žmogų su kuruo taip būtų galima keliauti, abudu turi būti labai susiderinę, bet jei ką, ir vienam galima keliauti.

Nepraleisiu progos pasidalinti viena kita fotografija iš kiekvienos šalies.
Metai bėga, prisiminimai blanksta, bet kai kurie iš jų neišnyks niekada...
 
 
LENKIJA
"Stovyklavietę įsirengėm vietoje su mažiausiu nuolydžiu. Nepaisant to – miegodami vistiek nuolat slydom žemyn. Netikėtai tolumoj išvydom žmogų, varantį kelių šimtų avių bandą. Laikėm špygas ir tikėjomės jog nebūsim sutrypti su visa savo palapine. Laimei sutrypti nebuvom, bet bevalgant vakarienę sulaukėm svečių. Į kokia penktą dešimtį įkopęs vyras su penkiais grėsmingais šunimis šalia išdygo staiga it koks džinas patrynus butelį. Pamanėm „va dabar tai patekom į bėdą ..."
 

Pusryčiai pas Zakopanės ūkininką
SLOVAKIJA
"– Ar galiu jums padėti?
– paklausiau Kamilę užkalbinusio pareigūno.
– Iš kur esate ir kur keliaujate ? – rūsčiu balsu paklausė jis.
– Iš Lietuvos. Rytoj važiuosime į Vengriją.
– Kur jūsų bilietai, kurią valandą išvykstate?
– Dar neturime. – atsakiau.
– "We have a problem. "– pareiškė pareigūnas – Parodykite pasus -…
O.. Iš Lietuvos… Tai turite laisvai kalbėti rusiškai (prakalbo rusų kalba).
– Geriau angliškai – atsakėme, o pareigūnas sumurmėjo nepatenkintas..."
 

Netoli nakvynės vietos Slovakijos-Lenkijos pasienyje
 
 
VENGRIJA
 
"Pamatęs mūsų kelionės draugą meškiuką Keviną, prancūzas net pašoko iš laimės ir nuskubėjo kažką atsinešti iš bagažinės. Pasirodo, tai buvo jo pliušinė Koala. Vyriškis ėmė imituoti jų glamones ir prancūziško bučinio garsus. „Aha" prisiminęs sušuko jis ir grakščiai stryktelėjo atgal prie automobilio iš kurio ištraukė dar vieną savo kelionės kompanioną – Tigriuką. Laimei neprasidėjo „žaidimai trise...""
 

 
 
RUMUNIJA
 
"Atvykus į svečių namus jau po vidurnakčio. Pasitiko aukšta tvora ir skarda aklinai užkalti vartai. Nepavyko nei prisibelsti nei prisiskambinti. Paaiškėjo, kad prisiskambinti negalėjau, nes naudojau netinkamą kodą. Jau mąsčiau kur reiks nakvoti, bet Kamilė buvo ryžtingą ir nuėjo ieškoti pagalbos pas kaiminystėje gyvenusį žmogų, kuris pasirodė esantis studentas iš Izraelio..."
 

 
 
BULGARIJA
"Vakarienei nusipirkom neaiškios sudėties mišrainės (pigiam arkliui į dantis nežiūrima). Vietą nakvynei pasirinkom paplūdimyje. Panašu jog tokių keliautojų kaip mes Burgase nemažai. Net sutemus buvo kokie dvidešimt aštuoni laipsniai karščio. Palapinės šį kartą nestatėm. Puikiai išmiegojom po atviru dangumi. Žvaigždės, ošianti jūra, tolumoje krykštaujantys laimingi žmonės… ir maistas. Ko daugiau gali žmogui reikėti?"
 

 
 
TURKIJA
"Pasak Farzado, Goreme uolose iškirstose olose gyveno iš Romos imperijos pabėgę krikščionys, todėl pagrindinė religija regione ir buvo krikščionybė. Tokią neįprastą gyvenamąją vietą gyvenimui rinktis ir slėptis privertė krikščionis medžioję musulmonai..."
 

IRANAS
„Daugybę metų gyvenau JAV ir visą tą laiką kiekvieną sekmadienį vaikščiojau į bažnyčią. Vaikščiojau į jūsų bažnyčią, nes norėjau sužinoti apie ją ir mokytis iš jūsų tikėjimo. Apie krikščionybę žinau beveik viską. Musulmonas esu ne todėl, kad juo gimiau, o todėl, kad pasirinkau šį tikėjimą. Tai nebuvo aklas pasirinkimas, tiesiog šis tikėjimas man priimtiniausias..."
 

 
 
NEPALAS
 
Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną. „Aš noriu natūraliai įsimylėt atsitiktinai sutiktą merginą" pareiškė Honza. „Nesamonė!" atrėžė Tara. „Mus su Anzana supažindino tėvai, o įsimylėjom jau po vestuvių". Honzai tai nebuvo priimtina, bet Tara nenusileido. „Mes Nepale su mergina kalbamės dvi valandas. Per jas išsiaiškinam ar vienodai suprantam pasaulį, pasitariam, kaip augintume vaikus, iš ko pragyventume. Jei požiūriai sutampa – keliam vestuves. Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"
 

 
 
TAILANDAS
"Bankokas turi bene ilgiausią oficialų pavadinimą pasaulyje: „Angelų sostinė, didingasis miestas, amžinųjų nemirtingojo Indros brangakmenių, didingojo Indros nenugalimasis [miestas], didingos šalies devyniais brangakmeniais apdovanota malonioji sostinė, turtingas didingiausiais karaliaus gyvenamais milžiniškais rūmais, nemirtingojo reinkarnacijos Dievo dangiškoji buveinė pastatyta, Indros padovanotas ir Višnukarmano („visa kuriančio" Dievo) pastatytas".
 

 
 
MALAIZIJA
 
"Pro šalį važiavę sutuoktiniai ,švenčiantys 24 metus santuokoje, mus pamatę apsisuko ir pasiteiravo ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojom apie savo artimiausius planus ir vyriškis susirūpinęs pareiškė „Iki Batu Pahat pėsti nenueisit. Pavečiu iki autostrados, kur galėsit susistabdyt pakeleivingą automobilį". Musulmonės moterys mažai skiriasi nuo mūsiškių – visos mėgsta fotografuotis. Ši fotografija daryta Sayedo žmonos pageidavimu..."
 

 
SINGAPŪRAS
 
"Kaip žinia, kainos Singapūro mieste-valstybėje kaip reikiant kandžiojasi. Couchsurfing.com nakvynės rasti nepavyko, bet atsitiktinai Facebook'e radom grupę "Singapūro lietuviai". Šį kartą nusišypsojo sėkmė. Į mūsų šauksmą atsiliepė Singapūro lietuvių porelė Žygis ir Gerda bei jų dukrelė Onutė..."
 

 
 
INDONEZIJA
 
"Vyriškis buvo vienos iš vietinių mokyklų direktorius. Ir vėl papasakojom savo istoriją, ir vėl žmogus panoro tapti jos dalimi. „Šiandien nakvosit pas mane, o rytoj aplankysime mano mokyklą. Pailsėję galėsite keliauti toliau" – pareiškė jis. Kelionė į jo namus truko amžinybę. Keliai Sumatroje nepritaikyti dideliems greičiams, o gyventojų tiek daug, kad nesuprasi kur baigiasi viena gyvenvietė ir prasideda kita. Pamačiusi mus mokytojo žmona nebuvo patenkinta. Kaip reikiant davė vyrui velnių. Laimei po valandžiukės moteris „suminkštėjo" ir atėjo susipažinti..."
 

 
 
AUSTRALIJA
"Eidavau į biblioteką, kur dažniausiai rasdavau Ezrajų sėdintį su ausinėmis. Ezrajus kurdavo elektroninę muziką. Namie savo namelyje ant ratų jis turėjo savo mini įrašų studiją su būgnais, gitaromis ir kitais instrumentais. Mažieji savaitgaliais turėdavo įvairių užsiėmimų: kas plaukiodavo baseine, o kas lankė džiudžitsu treniruotes. Kartais po pietų važiuodavom į paplūdimį..."
 

 
 
LAOSAS
"Kaimynų stovyklaujančių su palapinėmis turėjom bent šešias poras ir vienišą prancūzą. Prancūzas užmatė, kaip bandėm patys save nusifotografuot ir kaip džentelmenui pridera, pasiūlė savo pagalbą. Užsimezgus pokalbiui paaiškėjo, kad keliautojas iš Prancūzijos ten apsistojęs jau bent keletą dienų. Pasirodo, prieš porą savaičių jis ėmė ir nusprendė, kad keliaus visą likusį gyvenimą..."
 

 
 
VIETNAMAS
"Pasirodo, kol pasinaudojau bankomatu, Kamilė spėjo susipažint su vietos „verslininku". Motociklu privažiavęs vyriškis iš pradžių pasiteiravo ar gali jai kuo nors padėt. Atsisakius, pašnibždomis pasidomėjo ar Kamilė nenorėtų „atsipalaiduot ir patraukti dūmelį". „Turiu geros žolytės, labai kokybiška!" tvirtino jis. Tąkart tokį epizodą praleidęs, per artimiausias dienas identiškose situacijose sudalyvavom bent septynis kartus. Kituose miestuose su narkotikų prekeiviais nesusidūrėm..."
 

 
 
ISPANIJA
„Viena būrėja man atskleidė, kad praėjusiame gyvenime ėjau Švento Jokūbo keliu ir čia miriau… Visa širdimi tikiu, kad tai tiesa, todėl atėjau pabaigti pradėtą darbą…" pasakojo jaunyste spinduliuojanti 83 metų moteris, vardu Siriya Ibiza. „Vardą pasikeičiau prieš kelis metus. Ibiza – vieta, kurioje gyvenu, o Sirija – mano dvasinis vardas, reiškiantis spindesį, švytėjimą..."
 

Nepraleisiu progos pasidalinti viena kita fotografija iš kiekvienos šalies.
Metai bėga, prisiminimai blanksta, bet kai kurie iš jų neišnyks niekada...
 
 
LENKIJA
"Stovyklavietę įsirengėm vietoje su mažiausiu nuolydžiu. Nepaisant to – miegodami vistiek nuolat slydom žemyn. Netikėtai tolumoj išvydom žmogų, varantį kelių šimtų avių bandą. Laikėm špygas ir tikėjomės jog nebūsim sutrypti su visa savo palapine. Laimei sutrypti nebuvom, bet bevalgant vakarienę sulaukėm svečių. Į kokia penktą dešimtį įkopęs vyras su penkiais grėsmingais šunimis šalia išdygo staiga it koks džinas patrynus butelį. Pamanėm „va dabar tai patekom į bėdą ..."
 

Pusryčiai pas Zakopanės ūkininką
SLOVAKIJA
"– Ar galiu jums padėti?
– paklausiau Kamilę užkalbinusio pareigūno.
– Iš kur esate ir kur keliaujate ? – rūsčiu balsu paklausė jis.
– Iš Lietuvos. Rytoj važiuosime į Vengriją.
– Kur jūsų bilietai, kurią valandą išvykstate?
– Dar neturime. – atsakiau.
– "We have a problem. "– pareiškė pareigūnas – Parodykite pasus -…
O.. Iš Lietuvos… Tai turite laisvai kalbėti rusiškai (prakalbo rusų kalba).
– Geriau angliškai – atsakėme, o pareigūnas sumurmėjo nepatenkintas..."
 

Netoli nakvynės vietos Slovakijos-Lenkijos pasienyje
 
 
VENGRIJA
 
"Pamatęs mūsų kelionės draugą meškiuką Keviną, prancūzas net pašoko iš laimės ir nuskubėjo kažką atsinešti iš bagažinės. Pasirodo, tai buvo jo pliušinė Koala. Vyriškis ėmė imituoti jų glamones ir prancūziško bučinio garsus. „Aha" prisiminęs sušuko jis ir grakščiai stryktelėjo atgal prie automobilio iš kurio ištraukė dar vieną savo kelionės kompanioną – Tigriuką. Laimei neprasidėjo „žaidimai trise...""
 

 
 
RUMUNIJA
 
"Atvykus į svečių namus jau po vidurnakčio. Pasitiko aukšta tvora ir skarda aklinai užkalti vartai. Nepavyko nei prisibelsti nei prisiskambinti. Paaiškėjo, kad prisiskambinti negalėjau, nes naudojau netinkamą kodą. Jau mąsčiau kur reiks nakvoti, bet Kamilė buvo ryžtingą ir nuėjo ieškoti pagalbos pas kaiminystėje gyvenusį žmogų, kuris pasirodė esantis studentas iš Izraelio..."
 

 
 
BULGARIJA
"Vakarienei nusipirkom neaiškios sudėties mišrainės (pigiam arkliui į dantis nežiūrima). Vietą nakvynei pasirinkom paplūdimyje. Panašu jog tokių keliautojų kaip mes Burgase nemažai. Net sutemus buvo kokie dvidešimt aštuoni laipsniai karščio. Palapinės šį kartą nestatėm. Puikiai išmiegojom po atviru dangumi. Žvaigždės, ošianti jūra, tolumoje krykštaujantys laimingi žmonės… ir maistas. Ko daugiau gali žmogui reikėti?"
 

 
 
TURKIJA
"Pasak Farzado, Goreme uolose iškirstose olose gyveno iš Romos imperijos pabėgę krikščionys, todėl pagrindinė religija regione ir buvo krikščionybė. Tokią neįprastą gyvenamąją vietą gyvenimui rinktis ir slėptis privertė krikščionis medžioję musulmonai..."
 

IRANAS
„Daugybę metų gyvenau JAV ir visą tą laiką kiekvieną sekmadienį vaikščiojau į bažnyčią. Vaikščiojau į jūsų bažnyčią, nes norėjau sužinoti apie ją ir mokytis iš jūsų tikėjimo. Apie krikščionybę žinau beveik viską. Musulmonas esu ne todėl, kad juo gimiau, o todėl, kad pasirinkau šį tikėjimą. Tai nebuvo aklas pasirinkimas, tiesiog šis tikėjimas man priimtiniausias..."
 

 
 
NEPALAS
 
Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną. „Aš noriu natūraliai įsimylėt atsitiktinai sutiktą merginą" pareiškė Honza. „Nesamonė!" atrėžė Tara. „Mus su Anzana supažindino tėvai, o įsimylėjom jau po vestuvių". Honzai tai nebuvo priimtina, bet Tara nenusileido. „Mes Nepale su mergina kalbamės dvi valandas. Per jas išsiaiškinam ar vienodai suprantam pasaulį, pasitariam, kaip augintume vaikus, iš ko pragyventume. Jei požiūriai sutampa – keliam vestuves. Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"
 

 
 
TAILANDAS
"Bankokas turi bene ilgiausią oficialų pavadinimą pasaulyje: „Angelų sostinė, didingasis miestas, amžinųjų nemirtingojo Indros brangakmenių, didingojo Indros nenugalimasis [miestas], didingos šalies devyniais brangakmeniais apdovanota malonioji sostinė, turtingas didingiausiais karaliaus gyvenamais milžiniškais rūmais, nemirtingojo reinkarnacijos Dievo dangiškoji buveinė pastatyta, Indros padovanotas ir Višnukarmano („visa kuriančio" Dievo) pastatytas".
 

 
 
MALAIZIJA
 
"Pro šalį važiavę sutuoktiniai ,švenčiantys 24 metus santuokoje, mus pamatę apsisuko ir pasiteiravo ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojom apie savo artimiausius planus ir vyriškis susirūpinęs pareiškė „Iki Batu Pahat pėsti nenueisit. Pavečiu iki autostrados, kur galėsit susistabdyt pakeleivingą automobilį". Musulmonės moterys mažai skiriasi nuo mūsiškių – visos mėgsta fotografuotis. Ši fotografija daryta Sayedo žmonos pageidavimu..."
 

 
SINGAPŪRAS
 
"Kaip žinia, kainos Singapūro mieste-valstybėje kaip reikiant kandžiojasi. Couchsurfing.com nakvynės rasti nepavyko, bet atsitiktinai Facebook'e radom grupę "Singapūro lietuviai". Šį kartą nusišypsojo sėkmė. Į mūsų šauksmą atsiliepė Singapūro lietuvių porelė Žygis ir Gerda bei jų dukrelė Onutė..."
 

 
 
INDONEZIJA
 
"Vyriškis buvo vienos iš vietinių mokyklų direktorius. Ir vėl papasakojom savo istoriją, ir vėl žmogus panoro tapti jos dalimi. „Šiandien nakvosit pas mane, o rytoj aplankysime mano mokyklą. Pailsėję galėsite keliauti toliau" – pareiškė jis. Kelionė į jo namus truko amžinybę. Keliai Sumatroje nepritaikyti dideliems greičiams, o gyventojų tiek daug, kad nesuprasi kur baigiasi viena gyvenvietė ir prasideda kita. Pamačiusi mus mokytojo žmona nebuvo patenkinta. Kaip reikiant davė vyrui velnių. Laimei po valandžiukės moteris „suminkštėjo" ir atėjo susipažinti..."
 

 
 
AUSTRALIJA
"Eidavau į biblioteką, kur dažniausiai rasdavau Ezrajų sėdintį su ausinėmis. Ezrajus kurdavo elektroninę muziką. Namie savo namelyje ant ratų jis turėjo savo mini įrašų studiją su būgnais, gitaromis ir kitais instrumentais. Mažieji savaitgaliais turėdavo įvairių užsiėmimų: kas plaukiodavo baseine, o kas lankė džiudžitsu treniruotes. Kartais po pietų važiuodavom į paplūdimį..."
 

 
 
LAOSAS
"Kaimynų stovyklaujančių su palapinėmis turėjom bent šešias poras ir vienišą prancūzą. Prancūzas užmatė, kaip bandėm patys save nusifotografuot ir kaip džentelmenui pridera, pasiūlė savo pagalbą. Užsimezgus pokalbiui paaiškėjo, kad keliautojas iš Prancūzijos ten apsistojęs jau bent keletą dienų. Pasirodo, prieš porą savaičių jis ėmė ir nusprendė, kad keliaus visą likusį gyvenimą..."
 

 
 
VIETNAMAS
"Pasirodo, kol pasinaudojau bankomatu, Kamilė spėjo susipažint su vietos „verslininku". Motociklu privažiavęs vyriškis iš pradžių pasiteiravo ar gali jai kuo nors padėt. Atsisakius, pašnibždomis pasidomėjo ar Kamilė nenorėtų „atsipalaiduot ir patraukti dūmelį". „Turiu geros žolytės, labai kokybiška!" tvirtino jis. Tąkart tokį epizodą praleidęs, per artimiausias dienas identiškose situacijose sudalyvavom bent septynis kartus. Kituose miestuose su narkotikų prekeiviais nesusidūrėm..."
 

 
 
ISPANIJA
„Viena būrėja man atskleidė, kad praėjusiame gyvenime ėjau Švento Jokūbo keliu ir čia miriau… Visa širdimi tikiu, kad tai tiesa, todėl atėjau pabaigti pradėtą darbą…" pasakojo jaunyste spinduliuojanti 83 metų moteris, vardu Siriya Ibiza. „Vardą pasikeičiau prieš kelis metus. Ibiza – vieta, kurioje gyvenu, o Sirija – mano dvasinis vardas, reiškiantis spindesį, švytėjimą..."
 

Nepraleisiu progos pasidalinti viena kita fotografija iš kiekvienos šalies.
Metai bėga, prisiminimai blanksta, bet kai kurie iš jų neišnyks niekada...
 
 
LENKIJA
"Stovyklavietę įsirengėm vietoje su mažiausiu nuolydžiu. Nepaisant to – miegodami vistiek nuolat slydom žemyn. Netikėtai tolumoj išvydom žmogų, varantį kelių šimtų avių bandą. Laikėm špygas ir tikėjomės jog nebūsim sutrypti su visa savo palapine. Laimei sutrypti nebuvom, bet bevalgant vakarienę sulaukėm svečių. Į kokia penktą dešimtį įkopęs vyras su penkiais grėsmingais šunimis šalia išdygo staiga it koks džinas patrynus butelį. Pamanėm „va dabar tai patekom į bėdą ..."
 

Pusryčiai pas Zakopanės ūkininką
SLOVAKIJA
"– Ar galiu jums padėti?
– paklausiau Kamilę užkalbinusio pareigūno.
– Iš kur esate ir kur keliaujate ? – rūsčiu balsu paklausė jis.
– Iš Lietuvos. Rytoj važiuosime į Vengriją.
– Kur jūsų bilietai, kurią valandą išvykstate?
– Dar neturime. – atsakiau.
– "We have a problem. "– pareiškė pareigūnas – Parodykite pasus -…
O.. Iš Lietuvos… Tai turite laisvai kalbėti rusiškai (prakalbo rusų kalba).
– Geriau angliškai – atsakėme, o pareigūnas sumurmėjo nepatenkintas..."
 

Netoli nakvynės vietos Slovakijos-Lenkijos pasienyje
 
 
VENGRIJA
 
"Pamatęs mūsų kelionės draugą meškiuką Keviną, prancūzas net pašoko iš laimės ir nuskubėjo kažką atsinešti iš bagažinės. Pasirodo, tai buvo jo pliušinė Koala. Vyriškis ėmė imituoti jų glamones ir prancūziško bučinio garsus. „Aha" prisiminęs sušuko jis ir grakščiai stryktelėjo atgal prie automobilio iš kurio ištraukė dar vieną savo kelionės kompanioną – Tigriuką. Laimei neprasidėjo „žaidimai trise...""
 

 
 
RUMUNIJA
 
"Atvykus į svečių namus jau po vidurnakčio. Pasitiko aukšta tvora ir skarda aklinai užkalti vartai. Nepavyko nei prisibelsti nei prisiskambinti. Paaiškėjo, kad prisiskambinti negalėjau, nes naudojau netinkamą kodą. Jau mąsčiau kur reiks nakvoti, bet Kamilė buvo ryžtingą ir nuėjo ieškoti pagalbos pas kaiminystėje gyvenusį žmogų, kuris pasirodė esantis studentas iš Izraelio..."
 

 
 
BULGARIJA
"Vakarienei nusipirkom neaiškios sudėties mišrainės (pigiam arkliui į dantis nežiūrima). Vietą nakvynei pasirinkom paplūdimyje. Panašu jog tokių keliautojų kaip mes Burgase nemažai. Net sutemus buvo kokie dvidešimt aštuoni laipsniai karščio. Palapinės šį kartą nestatėm. Puikiai išmiegojom po atviru dangumi. Žvaigždės, ošianti jūra, tolumoje krykštaujantys laimingi žmonės… ir maistas. Ko daugiau gali žmogui reikėti?"
 

 
 
TURKIJA
"Pasak Farzado, Goreme uolose iškirstose olose gyveno iš Romos imperijos pabėgę krikščionys, todėl pagrindinė religija regione ir buvo krikščionybė. Tokią neįprastą gyvenamąją vietą gyvenimui rinktis ir slėptis privertė krikščionis medžioję musulmonai..."
 

IRANAS
„Daugybę metų gyvenau JAV ir visą tą laiką kiekvieną sekmadienį vaikščiojau į bažnyčią. Vaikščiojau į jūsų bažnyčią, nes norėjau sužinoti apie ją ir mokytis iš jūsų tikėjimo. Apie krikščionybę žinau beveik viską. Musulmonas esu ne todėl, kad juo gimiau, o todėl, kad pasirinkau šį tikėjimą. Tai nebuvo aklas pasirinkimas, tiesiog šis tikėjimas man priimtiniausias..."
 

 
 
NEPALAS
 
Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną. „Aš noriu natūraliai įsimylėt atsitiktinai sutiktą merginą" pareiškė Honza. „Nesamonė!" atrėžė Tara. „Mus su Anzana supažindino tėvai, o įsimylėjom jau po vestuvių". Honzai tai nebuvo priimtina, bet Tara nenusileido. „Mes Nepale su mergina kalbamės dvi valandas. Per jas išsiaiškinam ar vienodai suprantam pasaulį, pasitariam, kaip augintume vaikus, iš ko pragyventume. Jei požiūriai sutampa – keliam vestuves. Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"
 

 
 
TAILANDAS
"Bankokas turi bene ilgiausią oficialų pavadinimą pasaulyje: „Angelų sostinė, didingasis miestas, amžinųjų nemirtingojo Indros brangakmenių, didingojo Indros nenugalimasis [miestas], didingos šalies devyniais brangakmeniais apdovanota malonioji sostinė, turtingas didingiausiais karaliaus gyvenamais milžiniškais rūmais, nemirtingojo reinkarnacijos Dievo dangiškoji buveinė pastatyta, Indros padovanotas ir Višnukarmano („visa kuriančio" Dievo) pastatytas".
 

 
 
MALAIZIJA
 
"Pro šalį važiavę sutuoktiniai ,švenčiantys 24 metus santuokoje, mus pamatę apsisuko ir pasiteiravo ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojom apie savo artimiausius planus ir vyriškis susirūpinęs pareiškė „Iki Batu Pahat pėsti nenueisit. Pavečiu iki autostrados, kur galėsit susistabdyt pakeleivingą automobilį". Musulmonės moterys mažai skiriasi nuo mūsiškių – visos mėgsta fotografuotis. Ši fotografija daryta Sayedo žmonos pageidavimu..."
 

 
SINGAPŪRAS
 
"Kaip žinia, kainos Singapūro mieste-valstybėje kaip reikiant kandžiojasi. Couchsurfing.com nakvynės rasti nepavyko, bet atsitiktinai Facebook'e radom grupę "Singapūro lietuviai". Šį kartą nusišypsojo sėkmė. Į mūsų šauksmą atsiliepė Singapūro lietuvių porelė Žygis ir Gerda bei jų dukrelė Onutė..."
 

 
 
INDONEZIJA
 
"Vyriškis buvo vienos iš vietinių mokyklų direktorius. Ir vėl papasakojom savo istoriją, ir vėl žmogus panoro tapti jos dalimi. „Šiandien nakvosit pas mane, o rytoj aplankysime mano mokyklą. Pailsėję galėsite keliauti toliau" – pareiškė jis. Kelionė į jo namus truko amžinybę. Keliai Sumatroje nepritaikyti dideliems greičiams, o gyventojų tiek daug, kad nesuprasi kur baigiasi viena gyvenvietė ir prasideda kita. Pamačiusi mus mokytojo žmona nebuvo patenkinta. Kaip reikiant davė vyrui velnių. Laimei po valandžiukės moteris „suminkštėjo" ir atėjo susipažinti..."
 

 
 
AUSTRALIJA
"Eidavau į biblioteką, kur dažniausiai rasdavau Ezrajų sėdintį su ausinėmis. Ezrajus kurdavo elektroninę muziką. Namie savo namelyje ant ratų jis turėjo savo mini įrašų studiją su būgnais, gitaromis ir kitais instrumentais. Mažieji savaitgaliais turėdavo įvairių užsiėmimų: kas plaukiodavo baseine, o kas lankė džiudžitsu treniruotes. Kartais po pietų važiuodavom į paplūdimį..."
 

 
 
LAOSAS
"Kaimynų stovyklaujančių su palapinėmis turėjom bent šešias poras ir vienišą prancūzą. Prancūzas užmatė, kaip bandėm patys save nusifotografuot ir kaip džentelmenui pridera, pasiūlė savo pagalbą. Užsimezgus pokalbiui paaiškėjo, kad keliautojas iš Prancūzijos ten apsistojęs jau bent keletą dienų. Pasirodo, prieš porą savaičių jis ėmė ir nusprendė, kad keliaus visą likusį gyvenimą..."
 

 
 
VIETNAMAS
"Pasirodo, kol pasinaudojau bankomatu, Kamilė spėjo susipažint su vietos „verslininku". Motociklu privažiavęs vyriškis iš pradžių pasiteiravo ar gali jai kuo nors padėt. Atsisakius, pašnibždomis pasidomėjo ar Kamilė nenorėtų „atsipalaiduot ir patraukti dūmelį". „Turiu geros žolytės, labai kokybiška!" tvirtino jis. Tąkart tokį epizodą praleidęs, per artimiausias dienas identiškose situacijose sudalyvavom bent septynis kartus. Kituose miestuose su narkotikų prekeiviais nesusidūrėm..."
 

 
 
ISPANIJA
„Viena būrėja man atskleidė, kad praėjusiame gyvenime ėjau Švento Jokūbo keliu ir čia miriau… Visa širdimi tikiu, kad tai tiesa, todėl atėjau pabaigti pradėtą darbą…" pasakojo jaunyste spinduliuojanti 83 metų moteris, vardu Siriya Ibiza. „Vardą pasikeičiau prieš kelis metus. Ibiza – vieta, kurioje gyvenu, o Sirija – mano dvasinis vardas, reiškiantis spindesį, švytėjimą..."
 

Nepraleisiu progos pasidalinti viena kita fotografija iš kiekvienos šalies.
Metai bėga, prisiminimai blanksta, bet kai kurie iš jų neišnyks niekada...
 
 
LENKIJA
"Stovyklavietę įsirengėm vietoje su mažiausiu nuolydžiu. Nepaisant to – miegodami vistiek nuolat slydom žemyn. Netikėtai tolumoj išvydom žmogų, varantį kelių šimtų avių bandą. Laikėm špygas ir tikėjomės jog nebūsim sutrypti su visa savo palapine. Laimei sutrypti nebuvom, bet bevalgant vakarienę sulaukėm svečių. Į kokia penktą dešimtį įkopęs vyras su penkiais grėsmingais šunimis šalia išdygo staiga it koks džinas patrynus butelį. Pamanėm „va dabar tai patekom į bėdą ..."
 

Pusryčiai pas Zakopanės ūkininką
SLOVAKIJA
"– Ar galiu jums padėti?
– paklausiau Kamilę užkalbinusio pareigūno.
– Iš kur esate ir kur keliaujate ? – rūsčiu balsu paklausė jis.
– Iš Lietuvos. Rytoj važiuosime į Vengriją.
– Kur jūsų bilietai, kurią valandą išvykstate?
– Dar neturime. – atsakiau.
– "We have a problem. "– pareiškė pareigūnas – Parodykite pasus -…
O.. Iš Lietuvos… Tai turite laisvai kalbėti rusiškai (prakalbo rusų kalba).
– Geriau angliškai – atsakėme, o pareigūnas sumurmėjo nepatenkintas..."
 

Netoli nakvynės vietos Slovakijos-Lenkijos pasienyje
 
 
VENGRIJA
 
"Pamatęs mūsų kelionės draugą meškiuką Keviną, prancūzas net pašoko iš laimės ir nuskubėjo kažką atsinešti iš bagažinės. Pasirodo, tai buvo jo pliušinė Koala. Vyriškis ėmė imituoti jų glamones ir prancūziško bučinio garsus. „Aha" prisiminęs sušuko jis ir grakščiai stryktelėjo atgal prie automobilio iš kurio ištraukė dar vieną savo kelionės kompanioną – Tigriuką. Laimei neprasidėjo „žaidimai trise...""
 

 
 
RUMUNIJA
 
"Atvykus į svečių namus jau po vidurnakčio. Pasitiko aukšta tvora ir skarda aklinai užkalti vartai. Nepavyko nei prisibelsti nei prisiskambinti. Paaiškėjo, kad prisiskambinti negalėjau, nes naudojau netinkamą kodą. Jau mąsčiau kur reiks nakvoti, bet Kamilė buvo ryžtingą ir nuėjo ieškoti pagalbos pas kaiminystėje gyvenusį žmogų, kuris pasirodė esantis studentas iš Izraelio..."
 

 
 
BULGARIJA
"Vakarienei nusipirkom neaiškios sudėties mišrainės (pigiam arkliui į dantis nežiūrima). Vietą nakvynei pasirinkom paplūdimyje. Panašu jog tokių keliautojų kaip mes Burgase nemažai. Net sutemus buvo kokie dvidešimt aštuoni laipsniai karščio. Palapinės šį kartą nestatėm. Puikiai išmiegojom po atviru dangumi. Žvaigždės, ošianti jūra, tolumoje krykštaujantys laimingi žmonės… ir maistas. Ko daugiau gali žmogui reikėti?"
 

 
 
TURKIJA
"Pasak Farzado, Goreme uolose iškirstose olose gyveno iš Romos imperijos pabėgę krikščionys, todėl pagrindinė religija regione ir buvo krikščionybė. Tokią neįprastą gyvenamąją vietą gyvenimui rinktis ir slėptis privertė krikščionis medžioję musulmonai..."
 

IRANAS
„Daugybę metų gyvenau JAV ir visą tą laiką kiekvieną sekmadienį vaikščiojau į bažnyčią. Vaikščiojau į jūsų bažnyčią, nes norėjau sužinoti apie ją ir mokytis iš jūsų tikėjimo. Apie krikščionybę žinau beveik viską. Musulmonas esu ne todėl, kad juo gimiau, o todėl, kad pasirinkau šį tikėjimą. Tai nebuvo aklas pasirinkimas, tiesiog šis tikėjimas man priimtiniausias..."
 

 
 
NEPALAS
 
Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną. „Aš noriu natūraliai įsimylėt atsitiktinai sutiktą merginą" pareiškė Honza. „Nesamonė!" atrėžė Tara. „Mus su Anzana supažindino tėvai, o įsimylėjom jau po vestuvių". Honzai tai nebuvo priimtina, bet Tara nenusileido. „Mes Nepale su mergina kalbamės dvi valandas. Per jas išsiaiškinam ar vienodai suprantam pasaulį, pasitariam, kaip augintume vaikus, iš ko pragyventume. Jei požiūriai sutampa – keliam vestuves. Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"
 

 
 
TAILANDAS
"Bankokas turi bene ilgiausią oficialų pavadinimą pasaulyje: „Angelų sostinė, didingasis miestas, amžinųjų nemirtingojo Indros brangakmenių, didingojo Indros nenugalimasis [miestas], didingos šalies devyniais brangakmeniais apdovanota malonioji sostinė, turtingas didingiausiais karaliaus gyvenamais milžiniškais rūmais, nemirtingojo reinkarnacijos Dievo dangiškoji buveinė pastatyta, Indros padovanotas ir Višnukarmano („visa kuriančio" Dievo) pastatytas".
 

 
 
MALAIZIJA
 
"Pro šalį važiavę sutuoktiniai ,švenčiantys 24 metus santuokoje, mus pamatę apsisuko ir pasiteiravo ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojom apie savo artimiausius planus ir vyriškis susirūpinęs pareiškė „Iki Batu Pahat pėsti nenueisit. Pavečiu iki autostrados, kur galėsit susistabdyt pakeleivingą automobilį". Musulmonės moterys mažai skiriasi nuo mūsiškių – visos mėgsta fotografuotis. Ši fotografija daryta Sayedo žmonos pageidavimu..."
 

 
SINGAPŪRAS
 
"Kaip žinia, kainos Singapūro mieste-valstybėje kaip reikiant kandžiojasi. Couchsurfing.com nakvynės rasti nepavyko, bet atsitiktinai Facebook'e radom grupę "Singapūro lietuviai". Šį kartą nusišypsojo sėkmė. Į mūsų šauksmą atsiliepė Singapūro lietuvių porelė Žygis ir Gerda bei jų dukrelė Onutė..."
 

 
 
INDONEZIJA
 
"Vyriškis buvo vienos iš vietinių mokyklų direktorius. Ir vėl papasakojom savo istoriją, ir vėl žmogus panoro tapti jos dalimi. „Šiandien nakvosit pas mane, o rytoj aplankysime mano mokyklą. Pailsėję galėsite keliauti toliau" – pareiškė jis. Kelionė į jo namus truko amžinybę. Keliai Sumatroje nepritaikyti dideliems greičiams, o gyventojų tiek daug, kad nesuprasi kur baigiasi viena gyvenvietė ir prasideda kita. Pamačiusi mus mokytojo žmona nebuvo patenkinta. Kaip reikiant davė vyrui velnių. Laimei po valandžiukės moteris „suminkštėjo" ir atėjo susipažinti..."
 

 
 
AUSTRALIJA
"Eidavau į biblioteką, kur dažniausiai rasdavau Ezrajų sėdintį su ausinėmis. Ezrajus kurdavo elektroninę muziką. Namie savo namelyje ant ratų jis turėjo savo mini įrašų studiją su būgnais, gitaromis ir kitais instrumentais. Mažieji savaitgaliais turėdavo įvairių užsiėmimų: kas plaukiodavo baseine, o kas lankė džiudžitsu treniruotes. Kartais po pietų važiuodavom į paplūdimį..."
 

 
 
LAOSAS
"Kaimynų stovyklaujančių su palapinėmis turėjom bent šešias poras ir vienišą prancūzą. Prancūzas užmatė, kaip bandėm patys save nusifotografuot ir kaip džentelmenui pridera, pasiūlė savo pagalbą. Užsimezgus pokalbiui paaiškėjo, kad keliautojas iš Prancūzijos ten apsistojęs jau bent keletą dienų. Pasirodo, prieš porą savaičių jis ėmė ir nusprendė, kad keliaus visą likusį gyvenimą..."
 

 
 
VIETNAMAS
"Pasirodo, kol pasinaudojau bankomatu, Kamilė spėjo susipažint su vietos „verslininku". Motociklu privažiavęs vyriškis iš pradžių pasiteiravo ar gali jai kuo nors padėt. Atsisakius, pašnibždomis pasidomėjo ar Kamilė nenorėtų „atsipalaiduot ir patraukti dūmelį". „Turiu geros žolytės, labai kokybiška!" tvirtino jis. Tąkart tokį epizodą praleidęs, per artimiausias dienas identiškose situacijose sudalyvavom bent septynis kartus. Kituose miestuose su narkotikų prekeiviais nesusidūrėm..."
 

 
 
ISPANIJA
„Viena būrėja man atskleidė, kad praėjusiame gyvenime ėjau Švento Jokūbo keliu ir čia miriau… Visa širdimi tikiu, kad tai tiesa, todėl atėjau pabaigti pradėtą darbą…" pasakojo jaunyste spinduliuojanti 83 metų moteris, vardu Siriya Ibiza. „Vardą pasikeičiau prieš kelis metus. Ibiza – vieta, kurioje gyvenu, o Sirija – mano dvasinis vardas, reiškiantis spindesį, švytėjimą..."
 

Nepraleisiu progos pasidalinti viena kita fotografija iš kiekvienos šalies.
Metai bėga, prisiminimai blanksta, bet kai kurie iš jų neišnyks niekada...
 
 
LENKIJA
"Stovyklavietę įsirengėm vietoje su mažiausiu nuolydžiu. Nepaisant to – miegodami vistiek nuolat slydom žemyn. Netikėtai tolumoj išvydom žmogų, varantį kelių šimtų avių bandą. Laikėm špygas ir tikėjomės jog nebūsim sutrypti su visa savo palapine. Laimei sutrypti nebuvom, bet bevalgant vakarienę sulaukėm svečių. Į kokia penktą dešimtį įkopęs vyras su penkiais grėsmingais šunimis šalia išdygo staiga it koks džinas patrynus butelį. Pamanėm „va dabar tai patekom į bėdą ..."
 

Pusryčiai pas Zakopanės ūkininką
SLOVAKIJA
"– Ar galiu jums padėti?
– paklausiau Kamilę užkalbinusio pareigūno.
– Iš kur esate ir kur keliaujate ? – rūsčiu balsu paklausė jis.
– Iš Lietuvos. Rytoj važiuosime į Vengriją.
– Kur jūsų bilietai, kurią valandą išvykstate?
– Dar neturime. – atsakiau.
– "We have a problem. "– pareiškė pareigūnas – Parodykite pasus -…
O.. Iš Lietuvos… Tai turite laisvai kalbėti rusiškai (prakalbo rusų kalba).
– Geriau angliškai – atsakėme, o pareigūnas sumurmėjo nepatenkintas..."
 

Netoli nakvynės vietos Slovakijos-Lenkijos pasienyje
 
 
VENGRIJA
 
"Pamatęs mūsų kelionės draugą meškiuką Keviną, prancūzas net pašoko iš laimės ir nuskubėjo kažką atsinešti iš bagažinės. Pasirodo, tai buvo jo pliušinė Koala. Vyriškis ėmė imituoti jų glamones ir prancūziško bučinio garsus. „Aha" prisiminęs sušuko jis ir grakščiai stryktelėjo atgal prie automobilio iš kurio ištraukė dar vieną savo kelionės kompanioną – Tigriuką. Laimei neprasidėjo „žaidimai trise...""
 

 
 
RUMUNIJA
 
"Atvykus į svečių namus jau po vidurnakčio. Pasitiko aukšta tvora ir skarda aklinai užkalti vartai. Nepavyko nei prisibelsti nei prisiskambinti. Paaiškėjo, kad prisiskambinti negalėjau, nes naudojau netinkamą kodą. Jau mąsčiau kur reiks nakvoti, bet Kamilė buvo ryžtingą ir nuėjo ieškoti pagalbos pas kaiminystėje gyvenusį žmogų, kuris pasirodė esantis studentas iš Izraelio..."
 

 
 
BULGARIJA
"Vakarienei nusipirkom neaiškios sudėties mišrainės (pigiam arkliui į dantis nežiūrima). Vietą nakvynei pasirinkom paplūdimyje. Panašu jog tokių keliautojų kaip mes Burgase nemažai. Net sutemus buvo kokie dvidešimt aštuoni laipsniai karščio. Palapinės šį kartą nestatėm. Puikiai išmiegojom po atviru dangumi. Žvaigždės, ošianti jūra, tolumoje krykštaujantys laimingi žmonės… ir maistas. Ko daugiau gali žmogui reikėti?"
 

 
 
TURKIJA
"Pasak Farzado, Goreme uolose iškirstose olose gyveno iš Romos imperijos pabėgę krikščionys, todėl pagrindinė religija regione ir buvo krikščionybė. Tokią neįprastą gyvenamąją vietą gyvenimui rinktis ir slėptis privertė krikščionis medžioję musulmonai..."
 

IRANAS
„Daugybę metų gyvenau JAV ir visą tą laiką kiekvieną sekmadienį vaikščiojau į bažnyčią. Vaikščiojau į jūsų bažnyčią, nes norėjau sužinoti apie ją ir mokytis iš jūsų tikėjimo. Apie krikščionybę žinau beveik viską. Musulmonas esu ne todėl, kad juo gimiau, o todėl, kad pasirinkau šį tikėjimą. Tai nebuvo aklas pasirinkimas, tiesiog šis tikėjimas man priimtiniausias..."
 

 
 
NEPALAS
 
Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną. „Aš noriu natūraliai įsimylėt atsitiktinai sutiktą merginą" pareiškė Honza. „Nesamonė!" atrėžė Tara. „Mus su Anzana supažindino tėvai, o įsimylėjom jau po vestuvių". Honzai tai nebuvo priimtina, bet Tara nenusileido. „Mes Nepale su mergina kalbamės dvi valandas. Per jas išsiaiškinam ar vienodai suprantam pasaulį, pasitariam, kaip augintume vaikus, iš ko pragyventume. Jei požiūriai sutampa – keliam vestuves. Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"
 

 
 
TAILANDAS
"Bankokas turi bene ilgiausią oficialų pavadinimą pasaulyje: „Angelų sostinė, didingasis miestas, amžinųjų nemirtingojo Indros brangakmenių, didingojo Indros nenugalimasis [miestas], didingos šalies devyniais brangakmeniais apdovanota malonioji sostinė, turtingas didingiausiais karaliaus gyvenamais milžiniškais rūmais, nemirtingojo reinkarnacijos Dievo dangiškoji buveinė pastatyta, Indros padovanotas ir Višnukarmano („visa kuriančio" Dievo) pastatytas".
 

 
 
MALAIZIJA
 
"Pro šalį važiavę sutuoktiniai ,švenčiantys 24 metus santuokoje, mus pamatę apsisuko ir pasiteiravo ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojom apie savo artimiausius planus ir vyriškis susirūpinęs pareiškė „Iki Batu Pahat pėsti nenueisit. Pavečiu iki autostrados, kur galėsit susistabdyt pakeleivingą automobilį". Musulmonės moterys mažai skiriasi nuo mūsiškių – visos mėgsta fotografuotis. Ši fotografija daryta Sayedo žmonos pageidavimu..."
 

 
SINGAPŪRAS
 
"Kaip žinia, kainos Singapūro mieste-valstybėje kaip reikiant kandžiojasi. Couchsurfing.com nakvynės rasti nepavyko, bet atsitiktinai Facebook'e radom grupę "Singapūro lietuviai". Šį kartą nusišypsojo sėkmė. Į mūsų šauksmą atsiliepė Singapūro lietuvių porelė Žygis ir Gerda bei jų dukrelė Onutė..."
 

 
 
INDONEZIJA
 
"Vyriškis buvo vienos iš vietinių mokyklų direktorius. Ir vėl papasakojom savo istoriją, ir vėl žmogus panoro tapti jos dalimi. „Šiandien nakvosit pas mane, o rytoj aplankysime mano mokyklą. Pailsėję galėsite keliauti toliau" – pareiškė jis. Kelionė į jo namus truko amžinybę. Keliai Sumatroje nepritaikyti dideliems greičiams, o gyventojų tiek daug, kad nesuprasi kur baigiasi viena gyvenvietė ir prasideda kita. Pamačiusi mus mokytojo žmona nebuvo patenkinta. Kaip reikiant davė vyrui velnių. Laimei po valandžiukės moteris „suminkštėjo" ir atėjo susipažinti..."
 

 
 
AUSTRALIJA
"Eidavau į biblioteką, kur dažniausiai rasdavau Ezrajų sėdintį su ausinėmis. Ezrajus kurdavo elektroninę muziką. Namie savo namelyje ant ratų jis turėjo savo mini įrašų studiją su būgnais, gitaromis ir kitais instrumentais. Mažieji savaitgaliais turėdavo įvairių užsiėmimų: kas plaukiodavo baseine, o kas lankė džiudžitsu treniruotes. Kartais po pietų važiuodavom į paplūdimį..."
 

 
 
LAOSAS
"Kaimynų stovyklaujančių su palapinėmis turėjom bent šešias poras ir vienišą prancūzą. Prancūzas užmatė, kaip bandėm patys save nusifotografuot ir kaip džentelmenui pridera, pasiūlė savo pagalbą. Užsimezgus pokalbiui paaiškėjo, kad keliautojas iš Prancūzijos ten apsistojęs jau bent keletą dienų. Pasirodo, prieš porą savaičių jis ėmė ir nusprendė, kad keliaus visą likusį gyvenimą..."
 

 
 
VIETNAMAS
"Pasirodo, kol pasinaudojau bankomatu, Kamilė spėjo susipažint su vietos „verslininku". Motociklu privažiavęs vyriškis iš pradžių pasiteiravo ar gali jai kuo nors padėt. Atsisakius, pašnibždomis pasidomėjo ar Kamilė nenorėtų „atsipalaiduot ir patraukti dūmelį". „Turiu geros žolytės, labai kokybiška!" tvirtino jis. Tąkart tokį epizodą praleidęs, per artimiausias dienas identiškose situacijose sudalyvavom bent septynis kartus. Kituose miestuose su narkotikų prekeiviais nesusidūrėm..."
 

 
 
ISPANIJA
„Viena būrėja man atskleidė, kad praėjusiame gyvenime ėjau Švento Jokūbo keliu ir čia miriau… Visa širdimi tikiu, kad tai tiesa, todėl atėjau pabaigti pradėtą darbą…" pasakojo jaunyste spinduliuojanti 83 metų moteris, vardu Siriya Ibiza. „Vardą pasikeičiau prieš kelis metus. Ibiza – vieta, kurioje gyvenu, o Sirija – mano dvasinis vardas, reiškiantis spindesį, švytėjimą..."
 

Nepraleisiu progos pasidalinti viena kita fotografija iš kiekvienos šalies.
Metai bėga, prisiminimai blanksta, bet kai kurie iš jų neišnyks niekada...
 
 
LENKIJA
"Stovyklavietę įsirengėm vietoje su mažiausiu nuolydžiu. Nepaisant to – miegodami vistiek nuolat slydom žemyn. Netikėtai tolumoj išvydom žmogų, varantį kelių šimtų avių bandą. Laikėm špygas ir tikėjomės jog nebūsim sutrypti su visa savo palapine. Laimei sutrypti nebuvom, bet bevalgant vakarienę sulaukėm svečių. Į kokia penktą dešimtį įkopęs vyras su penkiais grėsmingais šunimis šalia išdygo staiga it koks džinas patrynus butelį. Pamanėm „va dabar tai patekom į bėdą ..."
 

Pusryčiai pas Zakopanės ūkininką
SLOVAKIJA
"– Ar galiu jums padėti?
– paklausiau Kamilę užkalbinusio pareigūno.
– Iš kur esate ir kur keliaujate ? – rūsčiu balsu paklausė jis.
– Iš Lietuvos. Rytoj važiuosime į Vengriją.
– Kur jūsų bilietai, kurią valandą išvykstate?
– Dar neturime. – atsakiau.
– "We have a problem. "– pareiškė pareigūnas – Parodykite pasus -…
O.. Iš Lietuvos… Tai turite laisvai kalbėti rusiškai (prakalbo rusų kalba).
– Geriau angliškai – atsakėme, o pareigūnas sumurmėjo nepatenkintas..."
 

Netoli nakvynės vietos Slovakijos-Lenkijos pasienyje
 
 
VENGRIJA
 
"Pamatęs mūsų kelionės draugą meškiuką Keviną, prancūzas net pašoko iš laimės ir nuskubėjo kažką atsinešti iš bagažinės. Pasirodo, tai buvo jo pliušinė Koala. Vyriškis ėmė imituoti jų glamones ir prancūziško bučinio garsus. „Aha" prisiminęs sušuko jis ir grakščiai stryktelėjo atgal prie automobilio iš kurio ištraukė dar vieną savo kelionės kompanioną – Tigriuką. Laimei neprasidėjo „žaidimai trise...""
 

 
 
RUMUNIJA
 
"Atvykus į svečių namus jau po vidurnakčio. Pasitiko aukšta tvora ir skarda aklinai užkalti vartai. Nepavyko nei prisibelsti nei prisiskambinti. Paaiškėjo, kad prisiskambinti negalėjau, nes naudojau netinkamą kodą. Jau mąsčiau kur reiks nakvoti, bet Kamilė buvo ryžtingą ir nuėjo ieškoti pagalbos pas kaiminystėje gyvenusį žmogų, kuris pasirodė esantis studentas iš Izraelio..."
 

 
 
BULGARIJA
"Vakarienei nusipirkom neaiškios sudėties mišrainės (pigiam arkliui į dantis nežiūrima). Vietą nakvynei pasirinkom paplūdimyje. Panašu jog tokių keliautojų kaip mes Burgase nemažai. Net sutemus buvo kokie dvidešimt aštuoni laipsniai karščio. Palapinės šį kartą nestatėm. Puikiai išmiegojom po atviru dangumi. Žvaigždės, ošianti jūra, tolumoje krykštaujantys laimingi žmonės… ir maistas. Ko daugiau gali žmogui reikėti?"
 

 
 
TURKIJA
"Pasak Farzado, Goreme uolose iškirstose olose gyveno iš Romos imperijos pabėgę krikščionys, todėl pagrindinė religija regione ir buvo krikščionybė. Tokią neįprastą gyvenamąją vietą gyvenimui rinktis ir slėptis privertė krikščionis medžioję musulmonai..."
 

IRANAS
„Daugybę metų gyvenau JAV ir visą tą laiką kiekvieną sekmadienį vaikščiojau į bažnyčią. Vaikščiojau į jūsų bažnyčią, nes norėjau sužinoti apie ją ir mokytis iš jūsų tikėjimo. Apie krikščionybę žinau beveik viską. Musulmonas esu ne todėl, kad juo gimiau, o todėl, kad pasirinkau šį tikėjimą. Tai nebuvo aklas pasirinkimas, tiesiog šis tikėjimas man priimtiniausias..."
 

 
 
NEPALAS
 
Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną. „Aš noriu natūraliai įsimylėt atsitiktinai sutiktą merginą" pareiškė Honza. „Nesamonė!" atrėžė Tara. „Mus su Anzana supažindino tėvai, o įsimylėjom jau po vestuvių". Honzai tai nebuvo priimtina, bet Tara nenusileido. „Mes Nepale su mergina kalbamės dvi valandas. Per jas išsiaiškinam ar vienodai suprantam pasaulį, pasitariam, kaip augintume vaikus, iš ko pragyventume. Jei požiūriai sutampa – keliam vestuves. Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"
 

 
 
TAILANDAS
"Bankokas turi bene ilgiausią oficialų pavadinimą pasaulyje: „Angelų sostinė, didingasis miestas, amžinųjų nemirtingojo Indros brangakmenių, didingojo Indros nenugalimasis [miestas], didingos šalies devyniais brangakmeniais apdovanota malonioji sostinė, turtingas didingiausiais karaliaus gyvenamais milžiniškais rūmais, nemirtingojo reinkarnacijos Dievo dangiškoji buveinė pastatyta, Indros padovanotas ir Višnukarmano („visa kuriančio" Dievo) pastatytas".
 

 
 
MALAIZIJA
 
"Pro šalį važiavę sutuoktiniai ,švenčiantys 24 metus santuokoje, mus pamatę apsisuko ir pasiteiravo ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojom apie savo artimiausius planus ir vyriškis susirūpinęs pareiškė „Iki Batu Pahat pėsti nenueisit. Pavečiu iki autostrados, kur galėsit susistabdyt pakeleivingą automobilį". Musulmonės moterys mažai skiriasi nuo mūsiškių – visos mėgsta fotografuotis. Ši fotografija daryta Sayedo žmonos pageidavimu..."
 

 
SINGAPŪRAS
 
"Kaip žinia, kainos Singapūro mieste-valstybėje kaip reikiant kandžiojasi. Couchsurfing.com nakvynės rasti nepavyko, bet atsitiktinai Facebook'e radom grupę "Singapūro lietuviai". Šį kartą nusišypsojo sėkmė. Į mūsų šauksmą atsiliepė Singapūro lietuvių porelė Žygis ir Gerda bei jų dukrelė Onutė..."
 

 
 
INDONEZIJA
 
"Vyriškis buvo vienos iš vietinių mokyklų direktorius. Ir vėl papasakojom savo istoriją, ir vėl žmogus panoro tapti jos dalimi. „Šiandien nakvosit pas mane, o rytoj aplankysime mano mokyklą. Pailsėję galėsite keliauti toliau" – pareiškė jis. Kelionė į jo namus truko amžinybę. Keliai Sumatroje nepritaikyti dideliems greičiams, o gyventojų tiek daug, kad nesuprasi kur baigiasi viena gyvenvietė ir prasideda kita. Pamačiusi mus mokytojo žmona nebuvo patenkinta. Kaip reikiant davė vyrui velnių. Laimei po valandžiukės moteris „suminkštėjo" ir atėjo susipažinti..."
 

 
 
AUSTRALIJA
"Eidavau į biblioteką, kur dažniausiai rasdavau Ezrajų sėdintį su ausinėmis. Ezrajus kurdavo elektroninę muziką. Namie savo namelyje ant ratų jis turėjo savo mini įrašų studiją su būgnais, gitaromis ir kitais instrumentais. Mažieji savaitgaliais turėdavo įvairių užsiėmimų: kas plaukiodavo baseine, o kas lankė džiudžitsu treniruotes. Kartais po pietų važiuodavom į paplūdimį..."
 

 
 
LAOSAS
"Kaimynų stovyklaujančių su palapinėmis turėjom bent šešias poras ir vienišą prancūzą. Prancūzas užmatė, kaip bandėm patys save nusifotografuot ir kaip džentelmenui pridera, pasiūlė savo pagalbą. Užsimezgus pokalbiui paaiškėjo, kad keliautojas iš Prancūzijos ten apsistojęs jau bent keletą dienų. Pasirodo, prieš porą savaičių jis ėmė ir nusprendė, kad keliaus visą likusį gyvenimą..."
 

 
 
VIETNAMAS
"Pasirodo, kol pasinaudojau bankomatu, Kamilė spėjo susipažint su vietos „verslininku". Motociklu privažiavęs vyriškis iš pradžių pasiteiravo ar gali jai kuo nors padėt. Atsisakius, pašnibždomis pasidomėjo ar Kamilė nenorėtų „atsipalaiduot ir patraukti dūmelį". „Turiu geros žolytės, labai kokybiška!" tvirtino jis. Tąkart tokį epizodą praleidęs, per artimiausias dienas identiškose situacijose sudalyvavom bent septynis kartus. Kituose miestuose su narkotikų prekeiviais nesusidūrėm..."
 

 
 
ISPANIJA
„Viena būrėja man atskleidė, kad praėjusiame gyvenime ėjau Švento Jokūbo keliu ir čia miriau… Visa širdimi tikiu, kad tai tiesa, todėl atėjau pabaigti pradėtą darbą…" pasakojo jaunyste spinduliuojanti 83 metų moteris, vardu Siriya Ibiza. „Vardą pasikeičiau prieš kelis metus. Ibiza – vieta, kurioje gyvenu, o Sirija – mano dvasinis vardas, reiškiantis spindesį, švytėjimą..."