tadke

...

Idomu paskaitinėti prieš penkis metus buvusius postus

Nuo penktadienio vyksta akcija ovh.lt.
.com ir .lt galūnės domenai metams kainuoja €1.00
 
Jei nematėt, griebkite:
-20171125-[cta]"]Spausti čia

Tai turbut as irgi laimejau 2002, kaip ir rasiau neatsimenu tikslei, reiskia pirma karta patekau i USA 2001 metais,
taigi mano istorija:
 
2000 pradziu pradzia.
 
Buvau pirmo kurso KTU studentas, ir kadangi norejau gerai viska ismokti pirma kursa mokiaus antrus metus su savo vienu
draugu, pavadinkim ji Egiu, kuris irgi antrus metus pirma kursa mokes kaip ir as :) nuejau i pasaulio lietuviu centra
Kaune prie fontano, ten buvo kompanija kuri organizuodavo work and travel i amerika. Tikriausia ir dabar organizuoja.
Tuo metu buvo sunkus laikai vizu atzvilgiu, Lietuva dar nebuvo nei ES nei NATO nare ir gauti viza i Amerika buvo kazkas
tokio. Man pasake, kad tu tik 1 kursa mokais ir gauti J1 viza i Amerika tau mazai sansu, sako geriau pasimokyk dar viena
kursa ir tada ateik kitais metais. As kiek laiko pasvarstes taip ir padariau, o mano draugelis nesvarste daug ir vistiek
tvarkesi popierius vizai ir paskui su juo kartu i ambasada vaziavom akmenu gatvej, tik jis su dokumentu paketu, o as be.
Atsimenu kai laukiau jo prie slaudbaumo, iseina visas raudonas, nu nu ar gavai? gavau atsako Egis ramiu tonu. As mintyse
wtf, galejau ir as tvarkytis popierius. Na bet nieko.
 
2001 pirmas kartas amerikoj
 
As jau antram kurse, siaip ne taip, vel atejau i ta pacia kompanija, pradejau tvarkytis popierius is naujo, gavau J1
viza. Mano darbas buvo $6 miestuke, kuris vadinas Panama City Beach, Floridoje:
 
https://www.google.mk/maps/place/Panama+City+Beach,+FL,+USA/@29.4209228,-85.6070464,8z/data=!4m5!3m4
!1s0x88938c6ac73a8595:0xd221b1d83d0cc52c!8m2!3d30.1765914!4d-85.8054879?hl=en
 
Isskridau is Vilniaus i NYC, kisenej 300 doleriu. Is NYC autobusu 25 valandas iki to miestuko. Sitas skrydis buvo man
pirmas gyvenime, ir kas buvo labai keista, kad pasake reikia i oro uosta atvaziuoti ne maziau kaip 3 valandas pries
isskridima. As priprates buvau, kad i autobusa ar traukini atvaziuoji 10 min pries isvaziavima, ir tuo metu tikrai labai
keista buvo, ko taip anksti belstis i ta oro uosta? nes minties nebuvo, kad bus kazkokie patikrinimai, kazkokios
eiles...
 
Taigi nusileidziu NYC, islendu is oro uosto i gatve, o ten judesys, masinu milijonas, zmoniu milijardas, visi kazkur
bega, skuba, buvo didelis kontrastas palyginus su Lietuva. Mums buvo paskirtas susitikimas su organizatoriais ir
rezervuota viena naktis studentu bendrabutyje pernakvot. Per susitikima susipazinau dar su 3 lietuviais kurie vaziavo i
ta pati miestuka, tik pas kitus darbdavius. Tai buvo 2 vaikinai, abu mokes KKI, ir viena mergina. Ta vakara pabendravom
turputi ir nuejom i savo kambarius miegot, mano kambarys buvo 3 lovu, bet miegojau as vienas. Nueinu prie lango,
atidarau langa, o ten uz 0.5 metro raudonu plytu siena, istiesiu ranka ir palieciu kita nama... iskisu galva per langa,
paziuriu i kaire, i desine.. o ten dumai kazkokie ruksta abejose pusese is zemes... nieko sau galvoju, viskas taip kaip
filmuose :D mes visi 4 kita diena isejom is barako, ir isejom i gatve, tais laikais smartfonu dar nebuvo, ir vienas is
musu is kazkur zemelapi buvo istraukes, ziurejom ziurejom i ta zemelapi ir nei vienam neaisku, kur ta autobusu stotis ir
kaip iki jos dasikasti :) tai ka vaziuojam su taksi? nu okei vaziuojam su taksi, sustabdem geltona taksi, visi 4 sulipom
i ta taksi, plius dar visi cemodanai i bagazine, kurie vos tilpo. Vaziuoti buvo visai netoli, gal 20 minuciu, ir kaip
dabar atsimenu taxi skaitliukas rodo 15 doleriu ir 15 centu, visi 4 susimetem, ir lygiai centas i centa padavem
taksistui. Isedom i autika ir 25 valandas vaziavom, autikas didelis ir sustodavo kas 3-4 valandas kokioj benzo kolonkej,
visi isbega nusipirkti maisto ir i tualeta. Buvo labai salta autobuse, nes kondicionierius veike nesustodamas. Jau
privazinejam prie savo miesto, ir gatves pilnos palmiu, mes ziurim per langus didelem akim. Atvaziuojam iki galines
stoteles, ir mes visi susiguze, labai salta, atsidaro durys ir as iseinu i lauka, ir nuo iprocio Lietuvoj pasiruosiu,
kad lauke bus dar salciau, bet cia tokia karscio banga i veida...buvo birzelio pradzia ir buvo labai karsta. Is stoties
is karto nuvarau pas savo darbdavi, kuris man parodo kur as gyvensiu, nuveda mane i kazkoki moteli, kur vienam kambary
po 3 dviaukstes lovas ir po 6 zmones. Prie iejimo sutinku viena mergina, su kuria gyvendamas Jonavoj draugavau, ir po
issiskyrimo nemaciau keleta metu. Labas, labas, ka tu cia veiki? Tai turbut ta pati kaip ir tu :) atvaziavau dirbti,
mkay... mazas pasaulis. Nusimetes savo smutkes kambaryje, nusileidziu pas darbdavi i ofisa, o ten tokia moteris sako
man, zinai tu pavargai kol atskridai, pailsek pora savaiciu, paskui galesi dirbti. Pasirodo, kad tuo metu, birzelio
pradzioj priguzejo labai daug studentu vienu metu, ir paprasciausia neuztenka visiem darbo pas juos. Su savo draugeliais
isejom i gatve ir pradejom vaiksciot po gatves ir galvot kaip cia greiciau pradet dirbti, vienu paklausem ka daryti,
kitu paklausem. Vienas sako durnas, eini i bele kokia parde ar restorana ir sakai, kad nori dirbti ir viskas, o jei dar
uzrasas kaba prie duru "help wanted" tai isvis lengva rasti darba. As galvoju sau, nu negali buti viskas taip lengvai,
na bet nieko isejau i gatve ir is pradziu nedrasiai, bet paskui vis drasiau ir drasiau pradejau eiti i bele kokia
parduotuve/restorana ir klausti ar neturi man darbo. Viskas buvo mazdaug taip, pasiemi kokia gatve ir ten pilna
parduotuviu, parduotuveliu, kepykleliu ir panasiu, per visus prasieini ir visur atejes sakai noriu dirbi, sako ka nori
dirbti? sakau bet ka kas yra. Ir taip bevaiksciodamas uzejau i kazkoki vidutinio dydzio fabrika, kuris spausdino uzrasus
ant maikuciu, kepuriu. Su savininku pakalbejau 10 min, sako ateik rytoj i darba, dirbsi pagalbiniu. Grizau i savo
moteli, sakau tai moteriskei as pas jus nedirbsiu, radau kita darba, ta sako, kadangi nedirbsi tai ir gyventi pas mus
negali, rytoj ryte turi issikraustyt. Susitikau su tais vaikinais su kuriais atvaziavau, tie irgi be darbo, sakau as jau
turiu darba, papasakojau kas kaip, tie sako negali buti. Sakau gali gali :) su jais dar viena rata praejom per miesta,
jie irgi susirado darbus. Sakau einam 3se issinuomosim kanors ir gyvensim kartu. Nu okei, issinuomavom paluzusi
treileri, bet uztat per gatve nuo darbu ir labai pigiai :) man buvo i darba nueiti 3 min, praktiskai pereiti gatve ir as
darbe. Buvo viena dvigule lova, ir viena viengule. Pradejau dirbti fabrike ir vakarais po darbo ieskoti dar vieno darbo,
mokejo $6.25 per valanda minus mokesciai. Susiradau dar viena darba vakarais pardavineti ledus prie iejimo i walmart
parduotuve, po kiek laiko susiradau 3cia darba savaitgaliais atrakcionu parke. Per savaite iseidavo 100 valandu darbo, o
savaitej iskaitant naktis yra 168 valandos :) Mano draugai su kuriais gyvenom treileryje nusprende isvaziuot i kita
miesta pas kazkokius pazistamus, ka jie ir padare, susirinko manatkes ir as likau vienas treileryje gyventi. Darbuose
taip pervargdavau, kad per pietu pertrauka kuri buvo 1 valanda, pareidavau greitai namo, pavalgydavau kas yra per 3 min,
ir uzsistates zadintuva spedavau pamiegot 45 minutes, po to atgal i gamykla. Gyvenau kuri laika vienas, bet moket
reikejo tai uz visa treileri, nusprendziau ieskotis kur kitur gyventi, kad butu pigiau. Susipazinau su kitais
lietuviais, ir issinuomavom 3 kambariu buta per gatve nuo vandenyno 9 zmones. Buvo 6 paneles ir 3 bachurai, kiekvienam
po 2 vienu zodziu :) ko dar noret is gyvenimo? Veliau viena is ju tapo mano zmona, na bet apie viska is pradziu :) 2
merginos is Latvijos, 2 merginos is Lietuvos, 1 is Rusijos, vardu Liuda ir dar 1 is kazkur, neatsimenu jau. Mes vaikinai
buvom 2 is Lietuvos ir vienas rusas is Maskvos. Mes visi dirbom kaip isproteje, tik ruselis taske babkes i kaire ir i
desine, ir vis skambindavo tevui i Maska, kad dar atsiustu :) Gerai atsimenu, kai jau buvom isikele i buta, jau buvom
7iese, ir draugelis sako, va dar 2 lietuves atvaziuoja, gyvens su mumis. Atvaziavo tos 2 lietuves, ir as pamaciau ja
pirma karta... auksta, liekna, 100% mano tuometinio skonio :) Labas, as Alanas, labas as Natalija (tikras vardas ir
pavarde, redakcijai zinomi :) gyvenom visi kartu labai linksmai, nors visi daug dirbo, bet iseidavo pasitusinti namie
arba nueiti vakare prie okeano, net ir nakti budavo silta, galedavai su maikute vaiksciot. Pastatui priklause baseinas,
i kuri taip pat kartas nuo karto nueidavom. Isigijom dviracius ir i darba vazinejom su dviraciais. beveik visos merginos
dirbo kambarinemis, ir pastoviai prinesdavo namo visokio maisto, alaus, kartais net sampano, neatidarytuose buteliuose.
Tai buvo is saldytuvu hoteliuose, ten produktus palikdavo zmones. Maistas praktiskai nieko nekainavo mums, o kiekvienam
zmogui nuoma iseidavo $25 per savaite su viskuo. Natalija taip pat dirbo kambarine, ir dazniausia jau budavo namie kai
as grizdavau is darbo. Vienas i kita ziuredavom paslapcia ir mergdavom aki, bet kaip nieko nesigauna taip nieko
nesigauna, ji turejo vaikina Lietuvoje, kuris jos lauke, apie kuri as nieko nezinojau.... vasara kaip ir praleke,
sezonas miestuke baiginejos, darbu labai sumazejo, pradejau dirbti daug maziau nei po 100 valandu per savaite ir naujo
darbo arba antro darbo jau nebuvo imanoma susirasti. Paskambinau Egiui, kuris jau antra vasaara buvo amerikoj ir
paklausiau, gal pas ji yra koks darbas? arba kur gyvent? sako darba gali rasti, tik sunku bus rasti, o gyventi pas mus
gali musu barake studentu. As pradejau svarstyti, vaziuoti? nevaziuoti? Nutariau isvaziuoti, pamatyti daugiau amerikos,
bet is tikro pagrindine priezastis buvo ta, kad nebegalejau daugiau tverti tos valahitos su Natalija, kuri ryte
apkabina, o vakare atstumia. Kita diena, ryte atsikeliau, susirinkau smutkes ir paprasiau Natalijos, kad palydetu iki
autobusu stoties, isvaziavom su dviraciais ir vaziuodami visa kelia tylejome. Ir sugebek tu man taip, kad pakeliui buvo
gulintis policininkas, ir as per ji vaziuodamas sugebejau nusiversto nuo dviracio, ir ne juokais nusiversti, o taip
persiversti 3 kartus ore kaip ninze ir nusileisti ant asfalto and desines alkunes, ranka istino, ir sustingo 90 laipsniu
kampu per alkune, galejau ja pajudinti 5 laipsnius i viena puse ir 5 i kita. Atsisveikinome ir as isedau i autobusa,
isvaziavau i Cape Cod, kuris yra prie Bostono:
 
https://www.google.mk/maps/place/Cape+Cod/@41.7988246,-70.5882966,9z/data=!4m5!3m4!1s0x89fb15440149e94d:
0x1f9c0efa001cb20b!8m2!3d41.6687897!4d-70.2962408?hl=en
 
vaziavau 32 valandas, su kruva sustojimu ir persedimu. Egis pasitiko stoteleje ir nuvaziaom i studentu baraka. Jo
darbdavys turejo restorana, ir nupirko 1 auksto pastata salia restorano, kur apgyvendino visus savo samdomus
studentus, buvo 5-6 kambariai, kiekviename po 3 zmones. Lovos kaina savaitei buvo 84 doleriai barake buvo ivairus
ivairiausi studentai, lietuviai, bulgarai, vengrai, lenkai. Jei tai atvaziuoja, tai isvaziuoja. Su vis dar skaudancia
ranka susiradau darba motelyje ukvedziu, darbas buvo priziureti moteli ir tai lemputes pakeisti, tai augala israuti,
tai siuksles isvezti, tai rankena prisukti, motelyje buvo 3 pastatai, ir dar gal kokie 5 mazi namukai motelis pagal
moteliu dydi buvo toks nelabai didelis, gal 30 kambariu, bet aplinkui savo teritorija, ir darbdavys viena diena man
dave masina, reikejo ten kazka pervesti is vienos vieots i kita vazineju as su ta masina pirmyn atgal, radija ijungta,
ir tuo metu as angliskai blogai kalbejau, kanors suprasti ka ten marmaliuoja per radija isvis sunku buvo, supratau tik
kazka terror, teroristai ir t.t. vienu zodziu nieko as nesupratau, kad tai buvo rugsejo 11 ivykiai niu jorke. Atbega
savininkas motelio pas mane, sako zinai tie 2 pastatai yra niu jorke? Sakau nea, nezinau apie jokius pastatus, nu sako
nesvarbu, tai va jie nugriuvo. griztu vakare namo, visi vien tik ir kalba apie rugsejo 11 ivykius, visi kanalai per
telika rodo viena ir ta pati, kaip nugriuvo, kaip lektuvai ir taip toliau. Pagyvenau Cape Code apie menesi, beveik
kasdiena vazinejau i biblioteka panarsyt interneta ir susirasinet su Natalija emeilais :) Isskridau i Lietuva is NY,
ir atskridau be nuotykiu.
 
Ir stai, as susitikau su Egiu Kaune laisves alejoje, ir nuejome pasikeisti jav dolerius i litus, tada kursas buvo 4:1.
Ieinam i keitykla, ir ka jus sau manote? Eileje stovi mano Natalija! kuri irgi pries kelias dienas atskrido i Lietuva
ir atejo pasikeisti dolerius i litus, As ja apkabinau, o ji vel salta kaip ledas, nors susirasinejom labai siltais
emeilais visa menesi... o salta ji buvo, nes jos vaikinas lauke jos lauke, apie kuri vel gi, as nieko nezinojau.
 
po poros dienu susirasem emeilais, apsikeitem telefonais ir pradejom susitikineti.
 
2002 atgal i Cape Cod
 
dirbdamas hotelyje labai stengiaus, planavau grizti i Cape Cod. Motelio savininkas gerai pazinojo restorano savininka,
kuriame dirbo Egis, uztare uz mane zodi ir jis padare man H2B viza, pakviete mane pas ji dirbti restorane vireju.
Natalija tu metu susitvarke dokumentus ir gavo J1 viza antra karta. Kartu mes isskridome i Bostona ir nuvaziavom gyventi
i Cape Cod. per pazistamu pazistamus susipazinom su viena moterim kur gyveno viena dideliame name, ji mums isnuomavo
kambari. pas mane buvo 2 darbai, vienas restorane vireju, antras - tam paciam motelyje ukvedziu Natalija irgi dirbo per
2-3 darbus visa laika. viena diena paskambinau i Lietuva ir mano mociute sako, tau cia atejo kazkoks didelis laiskas,
atrodo kaip is amerikos. Mano sirdis nusirito i kulnus... sakau atplesk ir paskaityk kas ten parasyta, ji atplese ir
perskaite pirma zodi - congratulations! Tai buvo pasveikinimo laiskas, kad as laimejau zalios kortos loterijoje, man
pasiseke is 3 karto. Mano draugai tuo metu ruosesi skristi i Lietuva atsivezti savo vaika, paprasiau ju kad atveztu man
ta laiska. Ji atveze, ten buvo isdestyta, kad mol buvot atrinkti zaliai kortai ir sekantys zingsniai ka daryt. Tada pas
mane buvo tik 2 variantai, arba tvarkytis popierius ir gauti zalia korta vienam, arba tuoktis su Natalija ir gauti
zalias kortas kartu ir gyventi kartu. Po keliu dienu apmastymu nuvaziavau i juvelyrikos parduotuve ir isrinkau
suzadetuviu zieda, vaziuoju namo ir keliai linksta, blogos mintys kankina, kaip ten ka reikes pasipirsti, ka sakyt ir
kuo daugiau galvoju apie tai tuo baisiau daros :) nusprendziau, kad kai grisiu namo is karto eisiu pas Natalija, ir
nesvarbu ka ji daro ir kur, is karto nueisiu pas ja ir pasipirsiu. Griztu namo, o Natalija virtuveje.... plauna
indus.... as tiesiausiu keliu atejau prie jos, padejau dezute su ziedu ant stalo salia jos, atidariau ja ir pasakiau be
jokiu uzuolanku: Noriu, kad butum mano zmona. ji sustojo, padejo nedaplautus indus atgal i kriaukle, nusiplove rankas ir
nuejo atsisedo prie televizoriaus. As atejau paskui ja sakau, koks tavo atsakymas? sako gerai, sutinku :) issiaiskinome
ka reikia padaryt, kad susituokt ir po keliu dienu susituokeme be dideliu ceremoniju. Santuoka pagrinde buvo tam, kad
dokumentus kartu priduot ir, kad abu gautume zalias kortas. Ryte i vestuves, vakare i darba :) Ta vasara taip ir
pragyvenome Cape Code be didesniu ivykiu, apart vestuviu.
 
2003 bilietas i viena puse
 
susitvarkem visus dokumentus, atsventem vestuves su visom baltom suknelem ir t.t. Lietuvoje :) gavom zalias kortas JAV
ambasadoj Varsuvoje. Nusipirkome bilietus i viena puse i Bostona. Atskridom i Bostona su dideliais geltonais vokais,
kuriuose zalios kortos dokumentai. Oro uoste mus nuvede i atskira kambari, kur nueme pirstu antspaudus ir idejo stampus,
kad galetume dirbti kol dar negavome paciu zaliu kortu. Pas mane 50 doleriu kisenej, ir pas zmona 50 doleriu kisenej,
per abu - lygiai simtukas :) Vel atsikrausteme pas ta pacia moteri i ta pati kambari ir jame apsigyvenome, kambari ji
mums dave i skola, pazadejom kai tik uzsidirbsim, kad atiduosim sutarta suma. Pirma diena nuvaziavom i parduotuve,
nusipirkom maisto produktu, ir is 100 doleriu liko 30 per abu. Masinos nera, darbo nera, uztat yra stiprus stimulas imti
ir dirbti. Pradejom dirbti ivairius darbus, is pradziu as isidarbinau vienam supermarkete, darbas buvo nesunkus, reikejo
is saugyklu atvezti maisto produktus ir juos graziai sudelioti i lentynas, suzymeti ant visu ju kainas. viena maza
problema buvo ta, kad tas supermarketas buvo uz 10km nuo mano namu. Ejau i darba pesciom kelias dienas ir pirmyn ir
atgal, po keliu dienu is kazkur istraukiau dvirati, ir vazinejau i darba dviraciu. praejo gal kelios savaites, ir
atsiunte musu zalias kortas pastu, paprasciausia imete i pasto deze lauke ir tiek. Mes jas gave kraipem galva, kaip
galima toki aukso vertes dokumenta issiusti paprastu pastu, nei registruotu nei ka? buvo keista.
 
Veliau as isidarbinau elektriku, pagal specialybe is KTU mano bakalauras buvo mechatronika, praktiskai kaip elektrikas
:) uzdarbis buvo $14 per valanda, kas tuo metu man atrode kosminiai pinigai, pirma savaite buvo labai intensyvi, buvo
daug darbo, pradirbau 40 valandu savaite plius dar apie 20 valandu virsvalandziu. O visi virsvalandziai 1.5x tarifu.
Pirma ceki gavau $750 uz savaite ir maniau, kad tuoj akys iskris is akiduobiu vien beziurint i mano grazuoli ceki :) ir
siai dienai 750 doleriu visai neblogai eiliniam amerikieciui, o tada kai benzinas buvo $1.5 uz galona - tai isvis
kosmosas. Kelias savaites dirbome salose, kurios salia cape cod, bet i jas nera tilto. Gali arba laivu atplaukti, arba
lektuviuku atskristi. Musu bosas, pasieme savo didele masina, sukrove ten visus irankius ir medziagas ir isvaziavo i
laiva, su laivu perplauke i sala. O mes, 3 darbuotojai kiekviena ryta vaziuodavom i maza oro uosta salia, ir su mazu 10
vieciu lektuveliu nuskrisdavom i ta sala, visa diena dirbdavom ir vakare parskrisdavom namo. tai buvo labai brangi sala,
ir buvo pigiau skraidyt, nei kad ten ten apsigyvent ir gyventi kol vyko darbai. Prikolas buvo tame, kad kai ateini
skristi tai taves klausia kiek tu sveri, nes reikia lektuva subalansuoti daug maz kad butu po ligiai svorio abejose
lektuvo pusese :)
 
Situacija su musu namo savininke pasikeite, ji susirado vyra ir paprase, kad mes issikraustytume. Issikraustem i
Natalijos darbdavio gyvenama plota, ten gyveno hotelio darbuotojai. Buvo nemazas namas per 2 aukstus. Mes apsigyvenom
kambaryje dviese, plius dar viena rusaite. Viena diena dirbome lauke, tieseme elektros kabelius, as buvau su sortais, ir
"susipazinau" su augalu, vadinamu poison ivy, nieuzlys prasidejo nuo koju ir isplito per visa kuna, kaip tai atrodo,
galima paziuret cia:
 
https://www.google.com/search?newwindow=1&tbm=isch&q=poison+ivy+rash&chips=q:poison+ivy+rash,g_3:posion+ivy&sa=X&ved=
0ahUKEwj12MW0u-3WAhVnDcAKHRouBpMQ4lYILCgA&biw=1527&bih=842&dpr=2.2
 
per pora savaiciu issigydziau, ir jau labaiiii idemiai landziojau po krumus kai reikedavo :) nusipirkom masina, Honda
Accord, sena sena, bet vaziuojanti :) kaina $200 doleriu, su ja nuvaziuodavom kur toleliau apsidairyt. Vasara pasibaige
ir oras truputi atveso, mano Natalija kuda ir jai visur visada salta, ji pradejo mane ikalbinet kad persikrausytume kur
i siltesnia vieta. Pasidejom JAV zemelapi ant stalo pradejom ziuret, kur cia butu galima persikraustyt gyventi?
Pradejome svarstyti tarp San Diego ir tarp Miami. Niekaip negalejome apsispresti kur vaziuot. Miami pliusas buvo tas,
kad ten persikrauste musu bendra pazistama Liuda, su kuria gyvenome kartu Panama City Beach. susidejom visus skudurus i
masina ir isvaziavom, masina uz tokia kaina aisku buvo su skylem ir vos vaziuojanti, stabde 1 ratas kai is 3 karto
uzpompuoji, bet vistiek vaziuojanti masina :) jau isvazinejam is Cape Codo, ir jau pakeliui, bet vis dar nezinom kur
vaziuojam. Pasiemem moneta ir ismetem i ora, atverciu ja ant delo - iskrito San Diego. Mes vaziuojam i San Diego.
Vaziavom neskubedami, pasibimbinedami, tai ten uzsukam tai ten, pinigu buvom jau uzsidirbe, ne tai kad kalnus, bet biski
buvo. Kas antra nakti nakvodavom masinoj o ne viesbutyje, kad butu pigiau.
 
Iki San Diego vaziavom 2 savaites, pakeliui aplankem Las Vegas, didyji kanjona, meteorito krateri Arizonoje. Atvaziavom,
vaikstom po miesta ir kazkaip baltu zmoniu nera, nei vieno. Susizvalgem vienas i kita, ir? Ka darom? gal velniop tas San
Diego? vaziuojam kur toliau? ok nuejom atgal i masina ir isvaziavom. Paskambinom draugam i i Lietuva, buvo vienas
draugelis kuris gyveno Kalifornijoj, as jo klausiu, kur baltu zmoniu yra Kalifornijoj? sako vaziuok i siaure, ten
daugiau baltu zmoniu. vaziavom i siaure ir apsistojom miestuke pavadinimu Napa Valley, tai yra vyno sostine Amerikoje.
Pagyvenom 2 savaites ten ir mums nepatiko, kad nuobodu, ir negalejom darbu rasti. Paskambinom Liudai i Miami, Liuda sako
joo... atvaziuokit, as turiu jums laisva kambari, galesim kartu gyventi.
 
2003 Hola Miami!
 
Kas per Hola? Hola ispaniskai - labas, sveikas. Ispanu kalba Miami dominuojanti, angliskai ne per daugiausia kas kalba.
is Kalifornijos i Miami atvaziavom labai greitai, per 2 su biskiu dienos, nes baiginejos pinigai kuriuos uzdirbom per
vasara. Apsistojom pas Liuda, kuri gyveno 2 kambariu bute, ji dirbo barmene salia esanciame restorane. Su Natalija
pradejom ieskot darbu, is pradziu ieskojau pagal specialybe susirasti darba, bet niekaip nesiseke, po ilgu ieskojimu
nusprendziau eiti dirbti bele ka, nes jau isvis 2 doleriai buvo like. As isidarbinau hostu restorane, tipo ateina zmones
valgyt, tu jiems duodi meniu ir nuvedi prie stalo pasodini, o Natalija isidarbino padaveja kitam restorane. Liudos
nuomos sutartis po keliu menesiu pasibaige ir mes issikraustem i kita kompleksa gyventi jau 2, mazo butuko kaina buvo
600 usd per men. Po 1 metu issikrustem is to butuko ir persikraustem arciau Miami centro, salia rusu rajono. Dirbom
visokius meslinus mazai apmokamus darbus, as vis stengiaus susirasti darba pagal lietuviska diploma, po 2 metu paiesku
priejau isvados, kad lietuviska diploma galima susukti i trubele, ir patys zinot kur sukisti... Nusprendem eiti mokytis
i univera, as istojau i http://www.fiu.edu/ univera, o Natalija i kita. Abu isivertinom lietuviskus bakalaurus, abieju
uzskaite ir abu istojom i magistraturas, tik aisku i skirtingas programas ir i skirtingus universitetus. Abu pasiemem
paskolas mokslams, man magistraturos diplomas atsiejo $30k, Natalijai panasiai. Mano specialybe - Master of Science,
Management Information Systems.
 
2007 naujas puslapis
 
2007 ruduo, as vel vienas. Po 2000 dienu ir naktu (6 metai), issiskyriau su Natalija, kur ji dabar ir ka ji veikia is
tikro ir nezinau.... Atsiemu diploma is univero, su visom ceremonijom, ir vaziuoju namo.... ir sirdyje taip bloga,
jauciuos toks vienisas, is tikro ir esu vienas svetimoje salyje... tuo metu dirbau vairuotoju kol mokiaus ir veziojau
geles po visa Miami.. ratais... Po diplomo gavimo, as pradejau inetnsyviai ieskoti darbo pagal specialybe, mano
darbdavys kuriam as vezioju geles tai supranta ir mane atleidzia is darbo. Man ir taip bloga sirdyje del skirybu su
Natalija... o cia dar is darbo atleidzia.
 
As uzsidarau savo bute, ir 1 menesi praktiskai niekur neiseinu. Visa menesi geriau kaip nesveikas, kiekviena diena
girtas iki zemes graybymo. Kyla mintys mesti viska ir vaziuot atgal i Lietuva. Vejus jas salin.... Be jokiu abejoniu -
pats sunkiausias menuo mano gyvenime.
 
2007 Nauji Horizontai
 
Kiek galima? Uztenka gerti, ir kazkaip stebuklingai atsiverciau i nauja gyvenima. Pradejau intensyviai ieskoti darbo
Miami ir aplink, problema Miami tame, kad technologiniu kompaniju yra labai mazai, ir kompiuterastui kaip man darbu irgi
labai mazai. As nenuleidziu ranku ir is visu jegu siuntineju resume kur tik galiu, klausineju draugu kur rasti darba ir
niekaip neiseina. Ispleciu savo paieskos rata iki visos Floridos valstijos, praeina dar vienas menesis ir nieko.
Ispleciu savo paieskos rata per visa Amerika, nors taip nenoriu isvaziuoti is Miami . Nenoriu visai nenoriu. Po keliu
savaiciu gaunu darbo pasiulyma Baltimoreje, siuloma alga 65k metams. Atsiuntia oficialu darbo pasiulyma su antspaudais
ir parasais pastu greituoju pastu per nakti. Atbulomis as pradedu rinkti savo daigtus, ir man taip neisnori niekur
vaziuoti, na bet ka padarysi, Miami sedet be darbo as amzinai taip pat negaliu. Tuo metu gyvenau su kambarioku, su juo
atsisveikinau, palikau jam raktus, isedau i savo masina ir isvaziuoju i siaure is pacio ryto. Pakeliui apie 100km nuo
savo namu uzsuku pas drauga isgret kavos atsisveikinimui.
 
Skambutis! skambutis i mano telefona, dar vienas darbdavys man pradeda pasakoti apie darba i kuri as issiunciau resume,
as jam sakau, kad jau viskas as turiu darbo pasiulyma Baltimoreje, ir as jau pakeliui ir as pas ji neateisiu i joki
pokalbi, ir kad man jau bloga nuo tu visu pokalbiu per paskutinius 3 menesius. Turiu priminti, kad i kvalifikuota darba
isidarbinti uztrunka daug laiko, nes nori su visais pakalbeti, o kandidatu gali but 10 ar daugiau, paskui apsvarstyti
kas kur ir kuriam duoti pasiulyma darbo. As jam sakau gerai, atvaziuosiu i pokalbi ir jus man turit pasakyt jei priemat
mane i darba ta pacia diena iki 4 dienos. issitraukiau is masinos lagamina, is lagamino kostiumines kelnes ir
marskinius. Apsirengiau, pasiemiau darbo pasiulyma ir nuvaziavau i pokalbi. Prasidejo interviu, as issitraukiau darbo
pasiulyma ir padejau ji ant stalo, sakau va mano darbo pasiulymas ir jei jus man darbo siandiena nepasiulot as
isvaziuoju. pokalbis truko apie 1 valanda, po kurio atsisveikinom, ir as isvaziavau atgal pas savo drauga. Sedim ziurim
telika, geriam kava, o as laukiu skambucio. Ir vel skabmutis! paskambino sako tu man tinki, mes tau duodam oficialu
darbo pasiulyma, na ir tada prasidejo derybos, as norejau issidereti, kad prie algos ir automobili pridetu. Derejomes 2
valandas, bet automobilio neissiderejau :( anyways, sutikau su alga 52k metams. Kai kuriems gali pasirodyt, kad 52k yra
daug maziau nei 65k, bet 52k Miami yra praktiskai tas pats kaip 65k Baltimoreje, del to kad baltimoreje viskas daug
brangiau nei Miami, o be to ir oras sux, na ir pagrindine priezastis, kad as labai nenorejau isvazineti is Miami.
Paskambinau savo kambariokui, tas sako nu kaip kelione? kur jau esi? sakau as netoli nuo taves 100km kazkur, atvaziuoju
atgal :D atvaziavau atgal i savo namus ta pati vakara, is kuriu ryte isvaziavau su viskam. Vel susinesiojau visa slamsta
is masinos namo, tas jau buvo spejes mano kambari uzimti, zaraza...
 
pradirbau tame darbe 6 menesius, ir buvo visai neblogai, man patiko. Kompanija buvo maza, mes buvom apie 10 darbuotoju.
Jie neislose vieno didelio tenderio, ir viena ryta atejus i darba, mane bosas pasikviete ir sako, sorry tu atleistas. Ne
del to, kad blogai dirbi, bet paprasciausia mes tau neturim darbo, mes tau sumokesim uz 2 savaites i prieki, bet tu gali
neiti i darba jei nenori. taigi atvaziavau ryte 9 ryto i darba, o ta pacia diena as jau sedejau namie per pietus ir
krapsciau galva ka cia toliau daryt. Bosas man parase rekomendacini laiska, kad mol geras darbuotojas ir taip toliau.
Tai buvo berods pirmadienis, pradejau guglint interneta ir radau viena savo srities asociacija, na tipo specialistai
susirenka paziuret prezentacija, po to visi eina i bara, kala alu ir aptarineja reikalus, kur beje ir vyksta visas
biznis. Ta diena buvo bicelis is kompanijos Terremark, kuris pristatinejo prezentacija apie kazkokias naujas IT
technologijas, ir vienu momentu leptelejo, kad va mes atidarinejam nauja skyriu ir ieskome 6 nauju specialistu.
Terremark - tai duomenu centras, kurio plotas 70k m2, tai milziniskas pastatas, 6 aukstu, kuriame yra praktiskai visos
pasaulio technologijos kokias tik galima sugalvoti. va kaip jis atrodo:
 
https://www.google.com/search?newwindow=1&tbm=isch&source=hp&biw=1527&bih=842&q=terremark+data+center+miami&oq=terremark
+data+&gs_l=img.3.0.0l2j0i24k1l3.280621.282509.0.283410.15.14.0.0.0.0.201.1351.5j5j1.11.0....0...1.1.64.img..4.11.1348..
.0i30k1.0.rma0D1xqpq8
 
gerai, kad buvau su savim pasiemes savo resume, tai po presentacijos pagavau ji vos ne uz gerkles, sakau labas, va mano
resume, jis perziurejo per 5 sekundes, sako ok, parasyk man emaila, ir dave man savo biznio kortele. Grizes namo is
karto parasiau emaila, po keliu dienu perskambino, sako atvaziuok pas mus pakalbesim. Atvaziavau, pasitiko mane dviese,
aprode teritorija, prisedom pakalbet, paskutinis klausimas buvo, tai kiek tu nori algos? sakau, ka as zinau, 60k metams
man uzteks, jie susizvalge vienas i kita. Sako mes pakalbesim tarpusavyje ir perskambinsim. Praejo kelios dienos,
paskambino, sako mes tave priemam i darba, i kad tu nepabegtum labai greitai mes tau mokesim 75k. as buvau biski soke,
bet negi atsisakysi nuo didesnes algos? Sitoj kompanijoj pradirbau 4 metus, vienu metu dirbau naktines pamainas, 4
dienas dirbi naktimis po 12 valandu, paskui 3 laisvos, man visai patiko. Tuo metu as gyvenau 75km nuo savo darbo ir buvo
toloka vazinet, bet kadangi buvo nakties pamainos, ir vaziuot reikejo per autostrada atvaziuodavau gan greitai be jokiu
kamsciu. rekordas nuo namu iki darbo - 25 min. Paskui perejau i kita skyriu, ir darbas buvo grynai 9-5 monday to friday,
darbo tai budavo tai ne, bangomis, arba uzsikases arba isvis nieko neveiki savaiciu savaitem, o kartais ir menesiais.
mazdaug atvaziuoji i darba, paziuri jutuba su ausinem, pasirasineji su mergom per interneta ir mini namo, vsio darbas
padarytas :) 1 diena per savaite leido dirbti is namu. po keturiu metu sitam darbe pradejau ieskot kito darbo, nes
Terremarkas visai nenorejo kelti algos, per metus pakeldavo 2-3 procentus, o tai vos padengia infliacija. Isejau is
Terremarko kai vel per tuos kontuperastu meetingus susipazinau su vienu biceliu is didelio banko. Atvaziavau pas i ji
pokalbi, darbo pokalbis buvo su 5 zmonem vienu metu, tik spek atsisaudyt :) dave darbo pasiulyma daug didesnei algai,
taigi perejau dirbti i banka. Nuo pirmu dienu mane uzkniso tas darbas, visur pilna indu, kurie dirbti nenori, ir nemoka,
daro viska kaip papuola, ir mano bosas buvo indas, ir mano boso bosas irgi indas. po mazdaug vieno menesio tame darbe
budavo atsikeli ir sprendi dilema, vaziuot i darba ar gal jau nevaziuot? gal paskimbin ir pasakyt, kad jau vsio daugiau
neisiu i sita meslina darba? taip tesesi gan ilgai, ir mazdaug po 6 menesiu neistveriau, budamas ofise parasiau emaila
savo komandai ir bosui, kad mol aciu kad priemet, bet mum ne pakeliui, susirinkau manatkes, susidejau viska i kuprine ir
paspaudziau "send". ant stalo palikau darbuotojo kortele ir isejau is savo ofiso per duris, i kolidoriu, mano bosas
stovi savo kabinete tarpduryje, as jam parodziau ciau ciau su rankyte, jis tik nusisypsojo ir nieko nespejo pasakyt, as
neriau per duris ir i masina. atsidariau visus langus ir ijungiau muzona ant viso garso ir vaziavau namo. Atrode, lyg
buciau grandines nuo peciu nusimetes, buvau pats laimingiausias zmogus visame Miami ta diena. sekancius pora metu dirbau
su savo asmenine kompanija, samdziau zmones kai reikejo. Po kazkur 2 metu vel nusprendziau, kad gal reikia vel eiti i
corporate bulshit darba, pradejau neskubedamas ziurinetis kazkoki nauja darba. Ir kaip jus manote, kur as suradau
reikiamus kontaktus? aisku kad tuose paciuose kontuperastu susitikimuose, vienas bicelis, kuri as jau zinojau, ir su
kuriuo anksciau buvo interviu i kita pozicija, kuri buvo panasi i tai ka as moku, bet truputi skirtinga. Tada jis man
pasake, kad nepriims manes i darba. Tuomet kai sake, kad nepriims manes i darba man sake, jei as tik tureciau laisva
vieta tokiam darbui, kuriame tu specas, priimciau tave is karto, bet tada jis neturejo laisvos pozicijos. Ji netycia
sutikau tame meetinge, sakau ieskau darbo, o tai sako good news, tuoj as perkalbesiu su savo bosu ir padarysim tau
interviu telefonu, nes jo bosas buvo Bostone ofise, o jis pats Miami ofise. Po keliu dienu as jau turejau darbo
pasiulyma dar didesnei algai nei kad banke.
 
2015 Kur as gyvenu?
 
Sitam darbe as jau beveik 5 metai, is pradziu vazinejau i ofisa, pirmus 2 metus mazdaug. Paskui viena tilta pradejo
remontuoti Miami per kuri man reikejo i darba vazinet, ir bosas sako, tu padirbk is namu biski, kol ta tilta
suremontuos, o kai pabaigs remonta turesi vel vazinet i ofisa. as sakau nu mkkay, ka jau su tavim. Sitas "laikinai" jau
tesias kazkur 3 metus ir tai yra didziausias pliusas sitame darbe, realiai man reikia laptopo ir interneto, ir galiu
dirbti is bet kurios pasaulio vietos. Kaip pavyzdi pateiksiu, kad per paskutinius 3 menesius dirbau is Ukrainos,
Chicagos, Miami, Lenkijos, Belgijos, Prancuzijos, Maltos, o dabar esu Makedonijoj. Sekmadieni lektuvas i Vengrija, ir
biski veliau i Kieva. Siu metu kaip ir Kieve gyvenu, gavau Ukrainietiska zalia korta - leidima gyventi ir dirbti salyje.
Kai kurie man sako, kad as nuo proto nusokes, kodel tu negyveni Amerikej? o kam man toj Amerikej gyventi? man labiau
patinka gyventi pigiose salyse su amerikietiska alga :)
 
Ka buciau dares kitaip, jei buciau vel jaunas ir vel buciau katik atskrides i USA?
 
Iskarto buciau ejes i univera mokytis, Lietuvos bakalauras + USA univero magistratura man labai pagelbejo mano
karjeroje. Be to daugiau demesio buciau skyres snekamosios anglu kalbos mokymuisi. As kaip kontuperastas nuo vaikystes
neblogai mokejau skaityti ir rasyti angliskai, bet buvo problematiska susisneket su zmonem.
 
tai va tokia trumpa mano istorija, jau pirstus skauda :)

Sveiki,
 
Taigi, ieškodamas informacijos kaip pačiam susikoduoti jau nupiešta dizainą į veikiančia wordpress temą, radau šį puiku YT tutoriala, 32 dalis, viskas paaiškinta gerai ir tikrai užves ant kelio, kam įdomu ir yra noro. Sėkmės darbuose!
 

neverta.

Labas vakaras,
 
Sukūriau temą, kad atgaivinčiau šiokius tokius prisiminimus iš praeitos vasaros, kurią praleidau Olandijoje, o pardaviau lenkams. Tikiuosi, kad ši tema atsakys į iškilusius klausimus, tokius kaip: ar verta važiuoti? ar parsivešiu kažką? Trumpas pasakojimas, be jokių pagrąžinimų ir visiškai tikri išgyvenimai iš Olandijos!
 
 
NUO KO VISKAS PRASIDĖJO?

 

2016 gegužės mėnesį su vienu iš geriausių draugų sugalvojome išvykti kažkur padirbėti keletai mėnesių, jog užsidirbti savom išlaidom.. Šis draugas 2015 metų vasarą pardavė UK, tad ieškojome kitos vietos kur išvykti, nes man dokumentų tvarkymasis užtruktų gana ilgokai, dar būsto paieškos dasidėtų ir neduotų norimo rezultato. Po gana nesunkių paieškų užsiregistravome Qbis.lt (gegužės viduryje). Tą pačią dieną su mumis ir susisiekė telefonu, pasiteiravo ar tikrai domina darbas Olandijoje, paminėjo, jog bus pokalbis, tam, kad įsitikintų, ar mokame anglų kalbą. Sutarėme, kad kažkurią dieną paskambins į skype, įsijungsime vaizdo kameras ir pasikalbėsime.. Iš pradžių pokalbis vyko su lietuvaite, kuri papasakojo šiek tiek apie Olandiją, kokius darbus gali pasiūlyti, kokių mes norėtume patys, kokio atlyginimo tikėtis. Poto įvyko pokalbis su užsieniečiu, kurio klausimai buvo elementarūs: kaip sekasi? kuo užsiimi? kodėl nori išvykti į užsienį? ar esi dirbęs kažkur kitur? Toks trumpas pokalbis su draugu ir manimi įvyko, tuomet į elpaštą atsiuntė .pdf failą, kuriame buvo dar šiek tiek informacijos, kitaip tariant DUK. Taip pat atsiuntė dokumentus, kuriuos turėsime užpildyti, nuskenavę atsiųsti. Paklausė kada galėtume išvykti, iškart nedvejodami pasakėme, kad po paskutinio egzamino, lyg gerai pamenu 18 dieną. Sakė, kad savaitę prieš paskambins ir paklaus, ar tikrai važiuojame ir duos vežėjo numerį. Sulaukėme skambučio, atsiuntė vežėjo numerį, užsirezervavome vietas ir sutarėme laiką, kuriuo turime būti parduotuvės aikštelėje. Ai, be to.. Paminėjo, kad dirbsime prie daržovių linijos.


 
 
1-2 DIENOS IKI IŠVAŽIAVIMO

 

Laikas bėgo nejučia, reikėjo jau pakuotis ir žiūrėtis daiktus. Pasiskolintas lagaminas jau namie, beliko nuvažiuoti į 'škurlyną' ir nusipirkti rūbų darbui..
 
Trumpas list'as ką pasiimti:
 
• Neperšlampamus rūbus.
• Savo patalynę (kad nereiktų pirkti)
• Rūkyti gaminiai (tai ką valgote)
• Rūkalai (jeigu rūkote, nes pakelis ten kainuoja ~7 eur)
• Rūbai darbui (džinsinės kelnės, buvo reikalaujamos)
• 200 eurų.
 
Daugiau nesugalvoju šiuo momentu, bet jeigu kas papildysiu. Neprisipirkite priežiūros priemonių (užteks savaitei pasiimti), o ką reiks nusipirksite.. Būtent priežiūros priemonės nėra brangios. Visokios dušo žele - 1eur, didelė bonkė.
 
Dar į kelionę įsidėjau maisto, kurio beveik neprireikė (kodėl? Papasakosiu toliau).


 
 
BIG DAY, IŠVYKIMAS - KELIONĖ.

 

Kad ir kaip nesukantrumu laukiau, pagaliau išaušo ta diena, kuomet palieki šiltus namus, kuriuose būni pamaintintas ir žengi tolimesnį žingsnį į savarankišką gyvenimą. Prieš miegą negalėjau gerai užmigti, nes šioks toks jauduliukas ėmė, visgi čia ne iš Šiaulių į Kauną nuvažiuoti. Su vairuotoju buvo sutarta, kad susitiksime 7h ryte. Su draugu, jau buvom sutarę, kad susitiksime 6:50, ten jau tuo metu ir stovėjome. Laukėme nekantriai atriedančio mikroautobuso, dar permesdami keletą žodžių su draugu, jo tėčiu. Į aikštelę užsuka Ford transit, kokių 2002 metų ir pirma mintis: '######, su šitu šūdu tikrai nepasieksim Olandijos'. Dedamės daiktus, paskutiniai rankos paspaudimai ir mes jau važiuojame link Šiaulių. (P.S. Vairuotojas nuo Telšių pusės atvažiavo). 8:00 išvykstame iš Šiaulių į Kauną, kurį pasiekiame per 1:30h, kurios buvo tikra kančia. Šalia sėdintis čiūvas, neblogai atšventė išleistuves ( ne mokyklos, o rajono draugų tikriausiai ). Rankoje alaus skarbonkė, už nugaros burbanti boba, kuri priekaištauja dėl vakar vakaro ir pats atsiduoda neblogu pachmielu, beje, kelėnų rėmimasis į priekyje esančią sėdynę irgi nežadėjo nieko gero.
Atvykstame į Kauną. 'Megos' aikštelę, kur susitinkame su dar 2 mikroautobusais.. Gera žinia! Su šitais triperiais toliau nevažiuosime, mus išskirstys po Mercedes Sprinterius, kurie tikrai patogūs. Vieni važiavo į Veghel (tarp jų ir aš), kiti į kitus miestus, kur laukuose dirbs (nepavydžiu). Valandą dar stoviniavom Megos aikštelėje, kol atvyko kiti mikroautobusai, poto užsukome į degalinę paimti dar keletos pakeleivių ir mes jau pakeliui link Lenkijos. Ausinės užsidėtos, muzika - check ir galima numigti dar keletai valandų. Sustojome dar prieš Lenkijos sieną, poto pačioje Lenkijoje ir kažkur stojome papusryčiauti.. Visi 3 mikroautobusai, lyg karavanas (panašu į coca colos reklamą). Už gana neblogus pusryčius (kepsnys, bulvytės, daržovės, vienas lenkiško alaus) sumokėjome po 12 zlotų. Ir vėl kelionėje, keletas sustojimų dar Lenkijoje, Vokietijoje ir naktį (01:00, o gal 02:00 jau buvome prie Olandijos sienos). Visi trys mikroautobusai sustojo, vairuotojai numigti keletą valandų.. Šitas trumpas numigimas nuėjo ne į naudą, nes važiuojant keletą kartų pajutau, kaip mikroautobusas pradėjo krypti į šoną, o sunkvežimis prašvilpė pro šoną.. Tuomet vienintelė mintis, kad kelionė tuoj užsibaigs.. Bet dėkui Dievui, kad po tokio užsnūdimo, vairuotojas nebesudėjo akių. Veghel mieste buvome gal 05:30, palikti prie viešbučio..


 
 
1 DIENA OLANDIJOJE.


Buvo pasakyta, kad yra išnuomoti kambariai, bet.. Į juos būsime įleidžiami geriausiu atvėju ~14h. Vietoje kirmyti nesinori, tad pasivaikščiojome po rytinį Veghel.. Norėčiau paminėti, kad atvykome sekmadienį, kur beveik niekas dirbti neturėjo.. Matėme, kad žmonės ruošiasi turguj, praėjome HOBIJ ofisą, kuriems ir dirbsime.. Prastumėm geras porą valandų ir grįžome atgal į viešbutį.. Galutinai susipažinome su dviem vyrukais iš mikroautuboso (30-33 metų). Taip dar greitai prastumėm geras 5h, kuomet davė korteles ir įleido į kambarius. Susitempėm daiktus, nuėjome į dušą, kad atsigauti po kelionės, numigome dar porą valandų ir išėjome vakare į miestą. Barai pilni olandų, parduotuvės nedirba.. Užsukome išgerti po bokalą alaus ir užkąsti, nes vakaras buvo karštas. Vėliau grįžome į viešbutį ir nuėjome miegoti, nes 8:30 turėjome būti pasiruošę išvykti į ofisą.
 
P.S. Vienas vyrukas tik vakarop suprato, jog jis nebe Lietuvoje.. Irgi neblogos išleistuvės buvo. Atvyko su viena kuprine, kurioje pasas, keletas rūbų ir cigarečių pakelis.


 
 
2 DIENA OLANDIJOJE.

 

Švediškas stalas pusryčiams, labai gerai suėjo. Papusryčiavę stoviniuojame vestibiulyje ir laukiame žmonių iš ofiso. Visus per kelis reisus nuvežė ir vėl sėdime.. Laukiame kol atneš dokumentus pasirašyti sutarčiai, poto laukiame kol visus veš į kitą miestą pasidaryti BSN/SOFI numerio. Išdavė darbinius batus (-20 eurų nuo algos), pasirašėme sutartis. Ir vėl bereikšmis laukimas.. Atveža dar užsieniečių. Ofise gal laukia 30 žmonių. Prastumti laiku stalo tenisą pažaidėm, kol sužinojome, kad niekas šiandien nevyks pasidaryti SOFI numerio, nes nebėra vietų. Vienus gražins į viešbutį, o mus išveš į gyvenamąją vietą.. Su mumis važiavo dar vienas užsienietis, kurį paleido tariame vienuolyne (iš buvusio vienuolyno padarytas namas, kuriame pilna lenkų). Mus vežė į Kaatsheuvel miestelį, kuriame karavanų rajonėlis, bet ne toks prastas.. Prisimenate, kur rašiau, kad susipažinome su dviem vyrukais? Su jais ir išvažiavome, nes sugalvojome apsigyventi visi 4, kad nereiktų gyventi su lenkais.. (Jie lenkų, rusų be problemų mokėjo, tik mes ne). Mūsų managerė, atsakinga už mus, lenkaitė Aneta. Atvyko pas jus ir pasakė, kad teks galbūūt pagyventi atskirai, kol surasime laisvą namelį visiems 4.. Deja, ši žinia nei vieno nedžiugino. Taaaačiau.. Dievas yra, atsirado vienas laisvas namelis, iš kurio turėjo išsikraustyti 4 užsieniečiai ir išvažiuoti namo.. Beldžiam, beldžiam niekas nedaro.. Durys atrakintos, namelyje tuščia. Geriau jau nebūčiau užėjęs, nes vaizdelis nekoks.. Neblogos išleistuvės tradicija ir čia. Paliktos narkotinės medžiagos (milteliai), sulaužytas stalas, kibiras (rūkyti žolei). Neplauti indai visur, kambariai pilni šiukšlių, o ant namelio stogo atsirado koja nuo laukinio stalo (kuri nukrito po 1.5 mėn per audrą ir tuomet sužinojome). Staiga vienas praeivis iš Latvijos, matosi etatinis alkoholikas, kuris geria jau 2 savaites iš eilės, užsiminė, kad neblogas vakarėlis čia vakar buvo ir pats dalyvavo.. Thx, Sherlock, patys matom. Visas vakaras buvo paskirtas tvarkymuisi, naujieji bičiuliai taip pat pritarė, kad pusė daiktų teks mest laukan (kaip puodai, lėkštės), nes savų atsivežėm ir neaišku, kuo sergantys buvo prieš tai gyvenę.. Išvalytas dušas, sutvarkyti kambariai ir virtuvė, tuomet ir atsigavo vaizdelis.. Be to, persistatėm virtuvę pagal savo patogumą. Reikia atšvęsti įkurtuves, bet lietus pila, kaip iš kibiro.. Su draugu bandome išsiaiškinti kur parduotuvė, klausiame praeivių,kurių dauguma nemoka anglų k.(tame tarpe ir paauglės merginos), vienas besakantis, kad čia gyvena 8 metus ir artimiausia parduotuvė už 7km nuo čia. Šis pasakymas nenudžiugino, pasigavome WIFI ir radome Albert Hejn už 1.5km nuo savęs. Nusipirkome užkandžių vakarui, alaus ir grįžome į savo naujuosius namus, taip bepratęsdami pažintį su naujaisiais kambariokais.
 
Kaip matote 2 diena pilna netikėtumų.
 


 
BUS PILDOMA!

Kodėl mirsit neturtingi
Tautvydas Marčiulaitis
 
Visokie Forum One, gyvenimo mokytojų seminarai, gražios knygutės ir internetiniai puslapiai mėgsta pasakoti žmonėms, ką daryti, kad taptum turtingu. Dažniausiai jie pripasakoja apie motyvaciją, savo verslo kūrimą, sunkų darbą ir kelią į sėkmę. Bet čia naiviems.Realiai, turtingieji dažniausiai būna tie, kurie paveldi pinigus. Nedidelė dalis turtingųjų sugeba prasimušti patys. Tačiau, žiūrint iš statistinės pusės, tokio atvejo tikimybė labai nedidelė.Turtas yra kaupiamas paprastai. Reikia nuoseklaus ilgalaikio darbo, kapitalo auginimo ir pinigų srautus generuojančių aktyvų. Tuos pinigų srautus reikia investuoti į kitus srautus generuojančius aktyvus ir taip darant pakankamai ilgą laiką, galima bus nusipirkti salą ir jachtą.Čia problema tokia, kad iki galutinio tikslo reikia keliauti labai ilgai. Jei gimėte šeimoje, kuri negali suteikti pradinio kapitalo, Jums teks jį sukaupti patiems. Atėmus laiką, kurį praleisite eidami į mokyklą, universitetą ir pirmame (mažai apmokamame) darbe, dažniausiai kapitalo galima tikėtis turėti tik po 25 ar 30 gyvenimo metų.Tarkime sulaukę 30 metų jau turite kažkokio kapitalo, kurį galite investuoti. Investicija Jums generuos stulbinančius 24 procentų per metus. Grąžą Jūs reinvestuosite ir nieko iš investicijos neimsite. Priedo kas mėnesį dar įdėsite po 1000 litų. Kada pagaliau turėsite pakankamai pinigų?Pirmiausia sąvoka pakankamai pinigų yra abstrakti. Bet imam tokį sąlyginį minimumą. Ne, ne milijoną. Už tiek svajonių namo net šiais laikais nenusipirksit. Milijonas – viduriniosios klasės reikalas. Pakelkim viską vienu nuliu. Pradėkim nuo dešimties milijonų.Tad sakykime, kad iki 30 sukaupėte 100 tūkstančių. Dabar turite auksinę galimybę juos investuoti už 24% metinių. Tokiu atveju 10 milijonų sukaupsite po 15-20 metų. Kodėl su tokiu intervalu? Nes gyvenime visko nutinka.Taigi, savo turtingu gyvenimu galėsite džiaugtis būdami maždaug 45-50 metų. Iki tol investicijos Jums jokios laimės nesuteiks, nes negalėsite nieko pasiimti iš savo investicinės sąskaitos. Priešingai, visą tą laiką ji Jums kainuos. Nes reikės mokėti administracinius mokesčius, pervedinėti ten pinigus ir vargti dėl milijono kitų dalykų.Būdami 50-ties galėsite džiaugtis pinigais ir eiti į pensiją. Tačiau net tokiu atveju būsite tik mažai turtingas. Ir, būdamas protingu žmogumi, greičiausiai didžiąją dalį pinigų paliksite vaikams, kad jie galėtų juos dar labiau padidinti ir Jūsų anūkai jau galėtų gyventi iš tikro turtingai.Čia yra standartinis ir prieinamas scenarijus. Žinoma, nemaža dalis žmonių iki 30 metų ne tik, kad nesukaupia 100 tūkstančių, tačiau prikaupia ir paskolų. Todėl net ir mano aprašytas planas nėra pasiekiamas.Nemaža dalis žmonių po mokslų jau turi paskolas. Taip pat privalo išsilaikyti save. Jei sukuria šeimą, reikia išlaikyti ir vaikus. Reikia rasti, kur gyventi, su kuo važinėti. Kartais išvažiuoti su šeima paatostogauti. Tad santaupos dažniausiai būna labai ribotos.Negalvokit, kad čia taip, nes gyvenate Lietuvoje. Imant išsvajotosios Jungtinės Karalystės pavyzdį, gavęs darbą pirmus kelis metus gausi 20-30k svarų per metus prieš mokesčius. Realiai į rankas čia bus 1,5-2k svarų. Londone tai yra nulis. Butas, kelionės, pragyvenimas suvalgys visus šiuos pinigus. Kažkiek atsidėti gal ir išeis. Kaip ir kartais išvažiuoti pailsėti. Tačiau realiai su tokiomis pajamomis Londone galima labiau išgyventi, nei gyventi.Aišku, kol tinka studentiškas gyvenimas su keliais draugais viename bute/name ir pinigai reikalingi tik šventėms, gyvenimas gali pasirodyti visai ne prastas. Bet realiai, ypač dirbant rimtoje įmonėje, kur teks nemažai išleisti reprezentacinėms išlaidoms, gyvensite nuo algos iki algos. Normalus profesionalo gyvenimas su tokiais pinigais yra tik tolima svajonė.Taip taip, ginčykitės, kad gyvenat ten labai gerai už tiek. Aš ten buvau, alų midų gėriau ir ne, 1500 svarų nėra gerai. Net būnant studentu, o ne dirbant. Todėl nepasakokit pro sukąstus dantis šypsodamiesi.Žiūrint į pasaulį realistiškai ir vadovaujantis statistika, tikimybė susitaupyti šešiaženklę sumą iki ketvirtos dešimties yra labiau privilegija.Visuomet galima galvoti apie verslą. Nuosavas verslas nuo jaunystės, kuris ilgainiui viską atpirktų. Bet pirmiausia reikia pripažinti realybę – ne visi yra verslininkai. Be to daugelis žmonių turi įsipareigojimų, kuriuos tenka vykdyti. Todėl jie tiesiog privalo eiti į darbą ir negali visą dieną statyti savo verslo.Bet net jei randama laiko, tikrai ne kiekvienam išeis pastatyti VP Market. Gal būt pasiseks prasigyventi ir turėti vidutinę įmonę, kuri garantuotų visai patogų gyvenimą. Tačiau vėl, tai bus ilgas ir sudėtingas darbas, kuris pinigus atneš tik po 10-20 metų.Nekalbu apie stebuklingus start-up’us, kurie sukuria mobilią aplikaciją ir po 6 mėnesių ją parduoda už 2 milijardus. Čia nėra planas. Čia yra daugiau sėkmė. Reikia būti gabiu, inovatyviu ir dar tinkamu laiku atsirasti tinkamoje vietoje. Nors kai kuriems žmonėms šis variantas yra geriausias, tačiau tokių išskirtinių žmonių yra tiek mažai, jog net neverta plačiau aptarinėti. Be to, dažniausiai jie pakankamai protingi, kad patys viską suprastų.Kad ir kaip būtų liūdna, didžioji dauguma žmonių tiesiog neturi galimybių tapti turtingais. Jei nėra galimybės nuo labai jauno amžiaus pradėti judėti ta linkme – greičiausiai nieko ir neišeis.Nes turtas nėra generuojamas iš oro. Kapitalas gamina papildomą kapitalą. Tai yra universali taisyklė. Jei turi 3 citrinas ir jas parduodi už 6 savikainą, tai reikės labai daug pardavimų, kol pradėsi pardavinėti citrinas tūkstančiais. Tuo tarpu žmogus, kuris pradeda su 1000 cintrinų per tą patį laiką pardavinės jau milijonus citrinų.Reinvestavimas, pinigų srautai, palūkanos ir palūkanos ant palūkanų yra pagrindinis turto kaupimo šaltinis. Su kuo daugiau pradedi, tuo daugiau ir greičiau turėsi. Čia yra universalios tiesos, bet absoliučiai didžioji dauguma žmonių kažkodėl jų nežino.Tada perka knygas, vaikšto į seminarus ir taip visiškai švaisto sunkiai uždirbtus pinigus. Seminaras, knygutė ar daug kalbantis mokytojas turtų susikrauti nepadės. Gali padėti darbas, sėkmė ir geras ilgalaikis strateginis planas.Tie, kurie tampa turtingais su nuliniu baziniu kapitalu, dažniausiai dirbti ir kaupti kapitalą pradeda nuo ankstyvos jaunystės. Tai nereiškia, kad jie tiesiog dirba visokius darbus ir todėl tampa turtingi, nes būna darbštūs. Jie tampa turtingi, nes dirba tuos darbus tam, kad galėtų pirkti kapitalą, kuris generuoja pinigų srautus. Arba tam tikrais atvejais jau nuo mažens, dirbdami paprastus darbus, kuria organizacinę strukūrą, kuri generuotų pinigų srautus.Pavyzdžiui, pardavinėdami limonadą, jie įdarbina visus savo draugus. Jiems tiekia limonadą, reikalingą įrangą ir iš jų ima procentą pelno. Frančizė. Arba vežioja laikraščus ir taupo pinigus tam, kad galėtų nusipirkti akcijų. Abu pavyzdžiai yra realūs. Pirmasis – Gary Vaynerchuk, antrasis Warren Buffett.Jie nuo pat pradžių galvoja apie plėtrą ir reinvesticijas. Skirtingai nei daugelis tų, kurie tiesiog dirba nuo mažens ir galvoja, kad tai yra gerai, nes visi turtingi dirbo nuo mažens. Dirbti daug ir išleisti visus pinigus nereikšmingiems dalykams, neturint ilgalaikio plano, yra tas pats, kas visai nedirbti. Na nereikšmingų menkiekių bus daugiau, bet tuo ir viskas pasibaigs.Viskas susiveda į tai, kad daugelis gimę neturtingais, tokiais ir numirs. Dėl realybės, galimybių ar paprasčiausios sėkmės (sėkmė = tail event) trūkumo daugelis žmonių net neturės realios galimybės tapti turtingais.Dėl to liūdėti nereikia. Laimė su turtais koreliuoja tik iki tam tikros ribos. Vėliau turtai laimės nebeprideda. Bet jei labai norėjote tapti turtingais, tai greičiausiai netapsite. Suvokite elementarią realybę ir bus ramiau gyventi.Nustokite pirkti visokias knygas ir mokėti už nesąmoningas kalbas. Jos Jums niekuo nepadės. Sėkmės mokytojai yra nieko verti. Sėkmė yra tail event. Tai yra įvykis, kurio tikymybė ypatingai maža. Gyvenime Jūs galite elgtis taip, kad tokių įvykių tikimybė taptų didesnė. Tačiau sėkmės mokymai su tuo nėra niekuo susiję. Su tuo susijęs geras strateginis planas, nusiteikimas ir nuoseklus darbas.Keli svarbiausi dalykai. Realiai, neturint išskirtinių gabumų, sėkmės ir super galių, realūs būdai tapti turtingu yra du:1) kapitalas, reinvesticijos, palūkanos ant palūkanų (investavimas/verslas)2) paveldėjimasSėdėjimas CInn’e ir aiškinimasis, kokį revoliucinį apps’ą sukurti neveikia. Neveikia ir bet kokio darbo dirbimas, nes tai ugdo darbštumą. Genialus protas taip pat nieko negarantuoja. Reikia turėti ilgalaikį tikslą ir sugebėjimą judėti link jo.Aišku, jei toks poreikis yra. Žymiai geriau, jei jo nėra. Bet dabar dažniausiai visi nori būti baisiai turtingais. Nors pinigai yra tik popieriukai. Beverčiai popieriukai, kuriuos naudojam tam, kad nereikėtų keisti elnio šonkaulio į bokalą alaus bare. Viskas. Spalvoti popieriukai ir tiek.Tikslas turėti daug pinigų yra iš savęs kvailas, nes pinigai yra paprasčiausiais įrankis. Čia tas pats, kas norėti turėti daug plaktukų. Jei nemokėsi jais naudotis, tai laimės daug tau jie neatneš.Suvokę ir susitaikę, kad netapsit išskirtinai turtingais, nenusiminkit. Tiesiog susiraskit normalių gyvenimo tikslų. Tokių, kurie bent kažką reikštų ir būtų įdomūs. Karjera, pinigai ir panašūs dalykai yra neįdomiausi ir nereikalingiausi gyvenimo aspektai.Susigalvokit ką nors normalaus ir įdomaus. Tada ir didelių turtų nereikės.

Dovanoju uždarbiečiams. Mokėjau 23 eur. Pasileidžiam patys!
Gero vakaro draugai :)
autoposter.rar

O kur kakavinės?

Zmogui vos ne depresija, o jus cia apie seima, vaikus ir skyrybas garantuotas. Jau matau kaip su virve rankoje ant taburetes lipa temos autorius :)
Jei rimtai - keisti teks viska is pagrindu kaip ir jau auksciau zmogus minejo. Ka ir kaip - niekas uz tave nesugalvos.
Lengviausias ir pigiausias budas pokyciams - sportas. Kiekvienas mazas pasiekimas jausis kaip nedidele asmenine pergale. Jei po truputi isivaziuosi - teks pradeti daryti viska teisingai o ne bet kaip. Pradesi ieskoti informacijos, patarimu, galbut atrasi bendraminciu. Jei viskas vystysis sekmingai - prades keistis ir likusi aplinka, igausi pasitikejimo savimi. Reikalai pajudes.
Geriausiai iliustruojantis visa sita mano rasliava paveiksliukas:
http://thinkingmomsrevolution.com/wp-content/uploads/2012/05/zoeypic.jpg

Sveiki esu Justinas. Labai domiuosi programavimu todėl ir užklydau į šį forumą. Man yra 16 metų. Programuoju jau 4 metus ir toliau tai mokaus. Programuoju HTML5, PHP, JavaScript, Paskaliu, C++,CSS. Taip programuoju mikrovaldikli Arduino. Esu ne vien tik programuotojas bet ir užkietėjas elektronikas. Daug skiriu laiko programavimui bet ir stengiuosi konstruoti kažka naujo ir prasmingo. Esu sukonstravęs autonominę žoliapjovę( su arduino mikrovaldikliu). Tai pat mokaus programuoti appsus. Taigi papasakojau viska apie save :D

Kaip ir temos autorius jaunas turėjau panašių minčių. Galiu padėkoti tik tėvams, kad privertė pasibaigti mokslus - tai man leido studijuoti universitete ir užsiimti dalykais, kuriais noriu. Skirtumas tas, kad kai buvau 16-18 uždirbau tikrai daug "babkių". Manau tai skirtumas palyginti su Tavimi, nes manau, kad tokių kaip aš nėra daug. Bet nepaisant to, gal ir jeigu uždirbi, mokslų metimas yra didelė klaida - metęs mokslus realiai nubrauki didelę galimybių dalį būti sėkmingu žmogumi. Nesakau, kad tokią galimybę sunaikini - tiesiog daug galimybių tiesiog užsiblokuoji.
 
Na, o jei vis dėl to esi šaunuolis ir uždirbi pinigus, žinok vieną - kartais ateina diena, kai verslas nebevažiuoja ir būna pipėc. Ir tada tam tikrą laiko tarpą, reikia kažkaip pragyventi. Tad šiuo atveju tai yra savotiškas variantas B. Patikėk, juo dažnai tenka pasinaudoti net ir geriausias verslininkams, nes verslas toks dalykas.
 
Bet yra ir dar vienas variantas. Galbūt tu esi lengvą debilumo laipsnį turintis jaunuolis, kuris tiesiog tame nemato prasmės? Ir tokiu atveju turiu pasiūlymą. Išnaudok artėjančius du metus gerdamas alų. O tada, kai sueis 18 arba kai atsibosi tėvam, ir gausi išspyrimą iš namų, varyk į ukus, anglijas, italijas ir t..t. Ten būsi pigus išnaudojamas grindų skuduras, galbūt net čikenfaktorius.
 
Kuris variantas tau mieliausias, Jaunuoli?

pilni kaimai prasigerusiu buvusiu desantininku, kurie myzdami birka ne visada sugeba isitraukti, o tai vyrai vyriskumo mykykla praeja :rolleyes:
isvengiau kariuomenes ir tuo didziuojuosi, nes niekas man neaiskinsi kur man eiti ir ka daryti :)

Kaip yra lengva ir patogu mums kaltinti viską ir visus, dėl visų nepatogių dalykų mūsų gyvenimuose. Yra gyvenime tokie dalykai, kaip būvimas pozityviu, geru, pačių geriausių ketinimų žmogumi, bet viskas kas yra bloga, jus persekioja ir net neturit galimybės atsikvėpt. Bet dauguma iš jūsų... Dauguma iš jūsų, atsikeliat kiekvieną dieną, ieškodami skausmo, dramos, bedarbystės, būvimo sužalotiems. Mėtot kiekvieną pasiteisinimą apie savo vaikystę, jos problemas, disfunkciją, bet tai yra tas, kas jus stabdo nuo buvimo sėkmingais.
 

 
Jūs nemėgstat savo draugų, tai kodėl jūs vis dar bendraujat su jais? Jūs nepasitikit savo vadovais, agentais, advokatais, tai kodėl jie vis dar čia? Ar jūs tikrai tikite, kad jūsų gyvenimas ir karjera bus kitokia, jeigu jūs būsit su tais pačiais žmonėmis, tom pačiom situacijom? Nustokit būti tie tingūs nevykėliai, kurie yra pilni pasiteisinimų, sėdinčių komforto zonoj ir sakančių kiekvieną pasiteisinimą kodėl jūs nesate sėkmingas.. JŪS esat priežastis dėl ko jūs nesat sėkmingi. Jūs vis susidedat su negatyviais, blogais žmonėmis ir tikitės pozityvių rezultatų. Tai yra pats laikas išeiti iš komforto zonos, nustoti skųstis, kad jūs nesate formoj, kai jūs niekada nesilankėt sporto salėj. Nustokit žiūrėti į savo pilvą, kai jūs išeinat iš dušo ir skųstis apie tai, kaip jūs atrodot, jei jūs viską kišat į save ir neinat į sporto salę. Jūs esate priežastis dėl ko jūs atrodot taip, kaip jūs atrodot. Jūs esat priežastis dėl ko jūs esat bedarbiai. Jūs esat priežastis dėl ko jūs apsukti negatyvių žmonių. Tai yra pasirinkimas!
 

 
Mes buvom užauginti tokiose aplinkose, kur žmonės visada randa priežastį, dėl ko jie niekada nebūna sėkmingi. Galima rasti pasiteisinimą, kodėl mes neleidžiam laiko su savo vaikais? Tėvai, kalbu su jumis. Dėl to, nes jūs sugebėjot sukurti vaiką, tai nereiškia, kad jūs esat Tėvai. Tai nereiškia, kad jūs suprantant sąvoką - Tėvystė. Tai yra pats laikas nustoti ieškoti pasiteisinimų, kodėl jūs 5, 6 mėnesius ar net metus nematėt savo vaiko. Tai yra blogai. Ir tik patys vaikai kenčia dėl to galiausiai.
 

 
Pasiteisinimai geriausiai skamba žmonėms, kurie juos išsigalvoja. Jūs turit kiekvieną pasiteisinimą pasaulyje. Štai kodėl jūs nei kiek nejudat. Štai kodėl niekas nepasikeitė ir niekas niekada nepasikeis. Dėl to, nes jūs įtikinot save, kad viskas kas yra blogai, viskas kas yra negatyvu ir niekas nepasikeis. Ir spėkit kas bus? Tai tikrai nepasikeis. Pakeiskit savo mąstymą ir tai pakeis jūsų gyvenimą. Jeigu nėra nieko aplinkui jus, kas keičiasi, tai pakeiskit tai, kas yra aplink jus. Viskas yra jūsų galvose. Jums tereikia atsibusti, jums tiesiog reikia sulaužyti tuos negatyvius pasakymus, kurie jums trukdo.
 

 
Aš nesigailiu jūsų. Jūs patys gailitės savęs. Tai ir yra problema. Net ir tada, kai pozityvūs žmonės jums duoda teigiamos energijos, jūs sugebat apgauti savo protą ir kiekvieną pozityvų dalyką, ką jie pasako, paverčiat negatyviu. Kiekvieną kartą, kai jie pasako kažką, bandydami jus motyvuoti ar įkvėpti jus, tiesiog paverčiat viską manipuliacija, kažkuo blogu ir jūs esat tokie pasiryžę paversti viską negatyvumu.
 

 
Tai nauja diena. Mano tikslas jums pasakyti - gana yra gana. "Dievas" su jumis dar nebaigė, štai dėl ko jūs vis dar čia. Bet iš tikrųjų, yra problema, kad egzistuoja žmonių, kurie bauginančiai yra daug sėkmingesni, nei jūs, kurie siunčia jus į blogas mintis, kurie traukia jus į kryptį, kurioje viskas ir visi yra negatyvūs. Viskas jūsų gyvenime, kad ir ką jūs nusprendėt, yra labai negatyvu, nors jūs ir tikitės pozityvių rezultatų. Taip nenutiks, žmonės. Nebent jūs pradėsit investuoti į savo mintis. Rezultatas jūsų gyvenime yra paremtas sprendimais, kuriuos jūs padarėt savo gyvenime.
 

 
Išeikit iš komforto zonos. Tai jūsų metai, tai jūsų momentas. Dabar.
 
Klausimas yra tik tas, ar jūs perskaitę šį straipsnį pasakysit: "Wow, tai yra galinga", bet vis tiek darysit tuos pačius sumautus dalykus savo gyvenime.

Puikus hostingas! pigus, greitas, kokybiskas, 30 dienu nemokamas ir dar prie viso sito nemokamai pagelbejo su svetaine! +++

Sveiki, turiu Jums pasiūlymą! Bet apie viską iš pradžių. Kadangi grįžtu į uždarby po ilgokos pertraukos, reikėtų prisistatyti, nes to taip ir nepadariau. (niekad nebuvau iš tų, kurie norėtų apie save šnekėti, bet keičiasi laikai – reikia keistis ir mums). Aš Vytenis ir šį vakarą nusprendžiau paatvirauti. Kaip ir dauguma „anais“ laikais (aš jau lipau į greitai važiuojantį traukinį) buvau užvaldytas aukso karštinės. Turiu omenyje uždarbį internete.. O tie kas dirbo „kartu“ tikrai žino ką tai reiškia. Bet po daugybės bandymų uždirbti, valandų valandas užtrukusio reklamų spaudymo ir kitokių centų kaupimo formų, tėvų elektros sąskaita, radau DAR VIENĄ BŪDĄ UŽDIRBTI. :)
 
Ne ne. Nebandysiu Jūsų įtraukti į piramidę.. Tąkart aš susidomėjau logotipų kūrimu. (taip taip dar vienas dizaineris). Tikriausiai atrodė greiti lengvi pinigai, juk logotipas toks, iš pažiūros, nesudėtingas dalykas…
Ir šį kartą vistik tai užkabino rimčiau nei paprastai. Aišku pirmiausia reikėjo išmokti techininių dalykų, pradėti nuo pagrindų. Apie photoshop’ą buvau girdėjęs, bet kas yra illustrator’ius ar vektorinė grafika?!… Po to sekė teorija, spalvos, šriftų subtilybės ir išsamus suvokimas kas apskritai yra logotipas. Bet viskas išmokstama, o ypač jeigu darai tai kiekvieną dieną. (tuomet didžiausias motyvatorius buvo ~300$ siekiantys prizai už logotipą crowdsource’iniuose web’uose).
 
Dabar net sunku patikėti, bet be jokio realaus atlygio praktiškai kasdieną piešdavau bandydavau dalyvauti konkursuose, siųsdavau logotipus kritikai (ir gaudavau jos nemažai) bet visa tai tik dar labiau drivin’o. (Beje aš tiesiog dievinu konstruktyvią kritiką – iš jos išmokstama daugiausiai. Na ir žinoma iš nesėkmių). Tai PUSANTRŲ F*CKING METŲ.. T.y. aš dirbau be jokio finansinio atlygio 18 mėnesių.. diena iš dienos.. NIEKO SAU GREITI PINIGAI..
 
Nors kažkaip ne taip skamba. Iš tiesų aš mokiausi 18 mėnesių ir man nereikėjo už tai mokėti.(skamba geriau) Ir tada vieną vakarą čia uždarbyje man pavyko. Kas?  uždirbau pirmuosius pinigus. Nepamenu koks buvo konkursas ir koks logotipas, tačiau laimėjau/pralaimėjau - užėmiau antrą vietą ir gavau savo pirmuosius 20 Lt iš logotipų kūrimo. Na pinigai – panaudoti bigmac’ui ir pakeliui mėlyno camel, tačiau tai davė daug daugiau.. Daugiau pasitikėjimo pasivimi, motyvacijos ir svarbiausią supratimą, kad sunkus darbas apsimoka ir kad niekada nereikia nuleisti rankų. Viskas įmanoma jei tik dirbi kryptingai. Tai davė jėgų sudalyvauti dar viename konkurse ir jau kitą savaitę laimėjau pirmą logomyway.com konkursą su berots 250$ prizu.
Tai buvo vienos svajonės išsipildymas. Paskui dėsningai tokios svajonės pildydavosi vis dažniau ir įgavo pagreitį. Galiausiai laimėdavau kelis konkursus per savaitę ir galėdavau netgi kelias dienas paatostogauti nes pilnai save išsilaikiau :).
 
Tada baigėsi studijos(statybos inžinerijos, kurios visa studijų laikotarpį absoliučiai nepatiko, bet kaip čia nepabaigsi..). Pakeičiau keletą darbų ir galiausiai… Galiausiai atsidūriau vienoje iš geriausių kūrybinių agentūrų Lietuvoje. Ši agentūra orientuojasi į kokybę ir garsius didelius bei mažus, bet įdomius projektus. Daugiausia kuriame pakuotes (mano galva, sudėtingiausias ar bent kompleksiškiausias komercinis grafinio dizaino objektas, jeigu leisite taip išsireikšti.) Aptarnaujame garsiausius prekinius ženklus Lietuvoje ir už jos ribų.
 
Maži dalykai gyvenime nulemia didelius. Maironis žvelgiantis iš kurpiūros nulėmė mano profesiją. Bet iš tiesų gali būti kas tik nori, jeigu iš tikrųjų nori. :) Norėkite ir jūs.
 
Taigi aš profesionalus grafikos dizaineris Vytenis. Sveiki kolegos tikiuos galėsiu būti naudingas. Atleiskite už stiliaus ar rašybos klaidas. Atviraujant ne visada viskas rišliai susirašo.
 
Taip vos nepamiršau aš TURIU JUMS PASIŪLYMĄ.

Uždarbyje nuo 2009 metų, mažai rašau, daug skaitau, domiuosi visomis temomis.
Verslininku saves nelaikau ir nepristatinėju, bet bent jau direktorių krūvos ant kupros neturiu :) Nekenčiu kai negaliu savarankiškai planuotis savo dienotvarkės, mėnesiotvarkės, metotvarkės (pastaruosius du - pats sugalvojau :) )
Vadinu save labiau žemdirbiu nei verslininku.
Auginu avis (romanovai, bene skaniausia ėriena), draugauju su bitėmis (keliasdešimt šeimų banda), auginu vaistažoles, taip pat turiu ir porą ekologiškos produkcijos parduotuvių , vieną tos pačios produkcijos el. parduotuvę ir daug daug planų :) Kas jų neturi...
Barzda jau žyla (kirtis ant "y"), tad jaunimui galiu pasakyti - jei turite kryptį, tai ir eikit ta kryptim, nesiblaškykit, nugriūsit - kelkitės ir eikit. Praėjau visokių kelių, 2000-2004 užsiiminėjau antrinėmis žaliavomis, sekė sėkmė, paskui nesėkmė, užsidarius verslui dirbau "stroikėse", 2007-2010 ragavau emigranto "pyragų", 2010 grįžau (milijonų neparsivežiau), bet susikaupiau ties ta sritimi kuri miela ir dirbu.
Svarbu - pradėdami verslą nesitikėkit greitų, lengvų pinigų. Gal pasirodysiu koks tai senamadiškas, bet įdirbis ir tikri pinigai ateina su tik laiku. To reikia siekti. Greiti, ir juo labiau, nevisai švarūs pinigai - laimės neatneš. Tik bėdas.
Reziumuojant parašysiu - minime Lietuvos ES dešimtmetį - mūsų galimybių dešimtmetį. Džiaukimės tuo, didžiuokimės tuo, ir naudokimės tuo. Siekite savo tikslų!

Taigi pasidalinsiu su jumis savo kurta eKnyga, daug kas istikruju rase i PM kad atsiusciau, tai atsiunciau, be jokio mokescio.
GNezinau gal kam pravers si puiki eKnyga, beabejo yra ir kitu sauniu dalykeliu :)
Prasau nekopijuoti,neperpardavineti, be mano leidimo.
 
Taip pat jei buvo ji naudinga, prasau bet kiek paaukoti i Paypal : [email protected]
Faceook gruops list.pdf

Pilnas tekstas
 
Komentarai ar šiaip nuomonės yra labai laukiamos. Gal apie savo pačių patirtį turėsit ką papasakoti?

"N* man ta mokykla, verslininku busiu, limonus vartysiu"

"N* man ta mokykla, verslininku busiu, limonus vartysiu"

Sveiki visi!
 
Mano vardas Edvardas. Gyvenu Klaipėdos mieste. Esu antro kurso studentas, studijuoju matavimų inžineriją kitaip tariant būsiu geodezininkas. Čia užsiregistravau, dėl to, nes noriu pasisemti žinių ir idėjų, kaip būtų galima užsidirbti pinigų. Taip pat noriu susipažinti su žmonėmis, kurie turi didesnius gyvenimo tikslus nei vadovautis "DIRBK-PIRK-MIRK" gyvenimo logika. Esu linkęs bendradarbiauti su kitais žmonėmis, nes mano supratimu dvi galvos visada yra geriau nei viena. :) Esu jaunas žmogus, bet mintys ir idėjos kaip užsidirbti pinigų mane aplanko jau nuo ankstyvos paauglystės, todėl esu išbandęs nemažai būdų ir sričių, kaip šiek tiek užsidirbti. Tikiuosi šiame forume rasti naujų galimybių, kurias galėčiau realizuot.
 
Laisvalaikiu sportuoju. Esu akademinio irklavimo sporto šakos atstovas jau daug metų. Taip pat šioje srityje turiu ir kuklių pasiekimų :)
Tai tiek apie mane.
 
Ačiū už dėmesį, linkiu visiems geros dienos!

Vilniaus oro uoste yra kursai dronu "vairuotojams". Pirmiausia siulau isigyti "dronininko teises". Manau, tai butu nemazas pliusas pries pradedant veikla.

Kaip tik teko kalbėti su dronų savininku, kuris tuo hobiu užsiema jau 4 metus. Hobis reikalaujantis daug išlaidų, kadangi dar neteko sutikti nei vieno kuriam nebūtų dužės dronas. Didelių pinigų žmonės mokėti nenori už filmavimą ar fotografavimą iš oro, tai išeina tik sumažinti išlaidas. Na bet gal tau pavyks rasti mokių klientų ir užsidirbti. Sekmės.