Django

Manau, kad galimybes sekmingai ivesti nauja prekes zenkla, skirta butent maziems vaikams, dabar yra didesnes nei kada anksciau. Siuo metu kaip tik vaikams ruosiu stilingus drabuzius su spauda. Tikiuosi startuot su siuo projektu dar pries Kaledas. Palinkeciau nesnaust, nes pries didziasias sventes nei zaliavos, nei paslaugu tiekeju nesimeto. Sekmes.

O kodel visi motyvacijos iesko tyliai pasislepe? Gal reiketu rasyt forume temas ir klausti, kas tam tikru profesiju zmones ikvepia. Tas pats ikvepimo supratimas dabar yra iskreiptas ir nudailintas vakarietisku verslo stabu citatomis. Motyvuoti turetu zinios, galimybes bei inovacijos savo srityje, o ne visus be isimties palieciancios kalbos apie juodadarbe dabarti bei prabangiomis atostogomis kvepiancia ateiti. Uzveskit tema, jog esate perekupas ir paklauskit tokiu paciu, kaip jie randa motyvacijos dirbti. Jei esat santechnikas, uzveskit tema apie tai, paprasykit informacijos is savo kolegu. Pr

Negaliu palyginti paslaugu kokybes, bet telia aptarnavimas sukelia mintis apie smurta. Teko ilgai ir nuobodziai su jais diskutuoti, o jie negalejo pasiulyti iseities mano situacijoje. Tada as paklausiau, kiek kainuotu netesybos, ir prasidejo malonus bendravimas bei ikalbinejimas "taip nesielgti". Tokios dviveidiskos kontoros net tarp banku nerasi.

Nieko nesupratau

Ka pastebejau, kad labai jau sunku atskirt visas tas psichologines problemas. Is aprasymu kazkuo primena horoskopus ar tiesiog kitas ligas - skaitai ir atrodo, kad tau cia. Skaitai kita - irgi randi tiesos. O siaip idomus dalykas. Tikriausiai buciau milijonierius, jei galvociau, kad as neegzistuoju ir kad visa tai tik kazkoks zaidimas.

Ka daryt?

Geras pavyzdys, kaip nereiketu vertinti pasaulio pagal savo varpine. As atsikeliu ir uzmiegu su el.pastu, o tokiu zmoniu, tikiu, yra nemazai. Gal ne butent si ideja, bet naujas ir inovatyvus el.pastas patrauktu mano aki.

Nezinau, man tas isskirtinumas versle nesiziuri. Siaip jau beveik neimanoma padaryti to paties, tad viskas nuo visko skiriasi. Nemanau, kad butina i meniu itraukti kazka, ko zmones ir girdeje nera - uztenka, kad tas pats paninis butu kitokio skonio, kas, savaime aisku, ir bus. Tiesiog zmones, kurie nori kazka pradet, labai jau perdeda galvodami, kaip reikia issiskirt is kitu. Reklama, kurioje skelbiamasi unikalumu, suveikia viena syki. Cia mazdaug butu galima perfrazuoti ta patarle "pasitinka pagal kazka, o palydi pagal kazka". Tai isskirtinis kebabas bus isskirtinis, kol tu jo neparagausi. Ta

Gal ir uzdirbsi pinigu, bet pagalvokime apie pati darba. Ko gero, reikes pradeti nuo meniu pasiruosimo - susigalvoti, ka gaminsi: kokia bus bandele, kokia mesa, darzoves, padaza reikes isekspermentuoti paciam. Reikes susirast visu siu dalyku tiekejus. Tada reikes pasiskaiciuoti, kiek kainuos nuolatos tureti darzoviu ir padazo. Juk maistas genda. Po menesio ar dvieju lyg ir atsakome i klausimus del meniu sudarymo. Dabar ne ka mazesnis darbas del koncepto - kaip atrodys tas tavo kioskas: norisi grazaus, jauno kliento aki traukiancio ar norisi tokio, kuris nekelia apetito bei pasitikejimo. Pavadi

Ieskau ir as, kas be savanaudisku paskatu ir kitu piktu keslu man nemaokamai pridarytu dizainu rubams. Bet reikia tik aukstos kokybes unikaliu dizainu. Ir kad paaiskintu peripetijas sios sferos. Butini visi uzkulisiai pateikti detaliai. Ieskau jau metus laiko, bet vis niekaip nerandu. Galiausiai, zmones, kurie pries tai atrasinedavo i feisbuka, dabar mane uzblokave, o uzdarbio zinutese tik viena skaiciu visada matau - 0. Nesuprantu, ar daug prasau, ar tiesiog niekas nesupranta, kaip tai daryt.

Penkios zinutes, o tu jau kaip smelis prezervatyve

Butent, kad pasilazdavot visi moka, o padaryt pelninga projekta - ne visi moka. Kadangi ne visi tai moka, persasi prielaida, kad tie, kas moka, nenori, kad tai zinotu tie, kurie nemoka. Is kitos puses skamba taip: tie, kas jau moka, kazkada nemokejo, bet niekas ju taip paprastai neismoke - jie turejo dirbti, laika aukoti, laisvalaika apsikarpyti, pasiruosti ir islikti motyvuotiems. Petrai, juk nesi pasiruoses idet cia darbo. Kam tau tusti pezalai.

Bet tu taip kartas nuo karto paskaiciuoji ivairius verslo modelius. Ar nemanai, kad kazkur esti problema?

Esu potencialus pirkejas. Jei paneigsi, kas cia parasyta, gal ir sutartume. http://www.vieninervai.lt/pranesimas/zilvinas-ciurlionis-gcj/

Nieko nelaukdamas gali nebent subine palaizyt. Netikiu, kad atidarysi ta parduotuve ir tu pats netiki, jog atidarysi ta parduotuve. Tai gal, uzuot kazka apgaudinejes, sugrisk i realybe.

As irgi viena nupirkciau

Manau, kad nemaža dalis žmonių blogai supranta "sutvarkyto gyvenimo" sampratą. Jei nenori problemų, streso ir nemalonių staigmenų - būk sodininkas, kaip sako vienoje filosofinėje mintyje. Tiesiog gyvenk šiltnamio sąlygomis ir būsi laimingas. Bet ta nemaža žmonių dalis turi įsitikinimą, kad kažkaip įmanoma turėti ir gerą darbą, ir mylinčią šeimą, ir būti pripažintiems taip vertinamose srityse. Niekas neateina be pasėkmių ir be pastangų. Turi gerą darbą - reikia dirbti. Turi mylinčią šeimą - reikia ją saugoti, reikia pasitikėti. Nori būti pripažintas visuomenės - turi mylėti, o svarbiausia - tur

Prie taves gatvej gal niekada nebuvo prieje zurnalistai su kamera ir mikrofonu? Klausimelio sutikes nebuvau, nezinau, kaip jie dirba, bet tos nuomones apklausos zinioms yra keblus reikalas -is pradziu jie graziai ir itaigiai pakalbina, tada lyg ir pakisa siek tiek informacijos, kurios taip greit isissavinti negali, iskart pakyla kamera, nors tu ir nesi apsisprendes kalbeti, o tada uzduodamas klausimas, kuris buna suformuotas pagal laidos reikalavimus. Jei esi bent kiek stipresnis viduje, gali atskirt, koks ###### malamas, bet daznai pasimauni, negalvoji ir imi sneket lyg uzhipnotizuotas.

Primena ta anekdota is filmo Natural born killers.

Praejusia savaite kaip tik maciau kaip vyras su zmona susipyko begrusdami lagamina i ta metalini ribotuva. Jei ir gaisina tavo laika bandydami igrust lagamina, tai tikrai pakelia nuotaika, kai jau reikia ji istraukt

Man krepsinis nelabai patinka. Sakau, gal tau su isprusimu panasiai

Velnias žino tada:) Tokiu atveju būtum ne vienintelė auka, o tuomet kaip ir aišku, kad tokiu šunimi reikia rūpintis. Šiaip didžiausios problemos kyla su nuolat pririštais šunimis - tas asocialumas smarkiai kerta jiems. Vėl gi, manau, šeimininko atsakomybė, ar jis socializuos šunį, ar rūpinsis juo ir ar prižiūrės ta šunį išsivedęs į lauką. Nemanau, kad gerai paleist šunis parke - juk net ir labradorai mažiems vaikams gali pasirodyti baisūs, o tada šunimis pasitikėjimo nebejauti

"laba diena, jusu sunus pateko i avarija"

Sveiki, esmė ta, kad reikia pasiskaičiuoti išlaidas savo naujai veiklai. Na, didžioji dalis tų išlaidų yra glaudžiai susijusi su tuo, ką darysiu, tad čia viskas aišku. Kyla klausimas tada, kai reikia pasiskaičiuoti individualias paslaugas, kurių kainoraščių nepasiskambinęs ir neaptaręs šiaip jau nesulauksi. Tarkim, noriu sužinoti įmonės internetinio puslapio bei eshopo kainą, įskaitant visus darbus, būtinus mokėjimus. Tai kaip etiška būtų pasielgti tokiu atveju? Daugybė vargo, kai iš karto imi varstyti visas tas dureles, kai pradedi domėtis procesu ir rezultatu, o paskui dingsti, nes tau rei

Siaip pats nesu labai drasus prie sunu. Ir nesvarbu, ar dideli, ar mazi - uzkabins praeidami, juk nepulsi gyvulio must. Daznai tai seimininko problema. Kaip ten bebutu, jau kuris laikas pats turiu kovini suni ir, nors tai yra pats taikiausias miesto suo, as pastebiu, kaip zmones jo bijo, kaip sneka uz nugaros ir pan. Bet suo toks tikrai taikus. Ka as noriu pasakyt, kad gal tau paciam tiesiog truksta kontakto su sunimis - pabutum salia, paglostytum, pazaistum ir suprastum, kad retas hamiako ir sarpejaus palikuonis puola dzinsus plesyt.