vsbenas

nu blin, braskes irgi visi megsta.

Pirmiausia, apie save. Mano vardas Simonas, man yra 18 metų, esu iš Kauno. Ką aš veikiu? Aš esu SEO specialistas (turbūt dabar tai pati negerbiamiausia profesija, nes dabar SEO moka ir daro visi kas nori, tik klausimas ar daro teisingai?) ir taip pat esu savo įmonės direktorius (įmonės pavadinimo neatskleisiu, rašinėlis ne reklaminis, o kam reikia tas žino arba sužinos, jei norės). Tai, kuo esu dabar aš pasiekiau per 5-7 metų laikotarpį, kurį praleidau prie kompiuterio. Aš nesakau, kad pasiekiau daug, tačiau man vis tiek malonu pasidalinti savo nors ir menkais pasiekiamais, kurie galbūt įkvėps kitus siekti daugiau.
 
Istorijos pradžia. Kompiuteriniai žaidimai
 
Mano istorijos pradžia prasideda nuo kompiuterinių žaidimų. Dažnai šiuolaikinės mamos sako, kad vaikams negalima duoti žaisti kompiuterinių žaidimų diena iš dienos, nes tai jiems kenkia. Iš esmės tai yra tiesa, jeigu vaikui žaidimas tampa priklausomybe. Tačiau mano atveju (aš ir kažkada buvo priklausomas, bent iš dalies) kompiuteriniai žaidimai padėjo išsivystyti kaip žmogui.
 
Viskas prasidėjo kai man buvo 11-13 metų. Aš žaidžiau internetinį žaidimą Runescape. Nežinantiems, tai yra žaidimas, kuriame kiekvienas turi savo žmogeliuką, kelia jo level'į, ir taip atsirakina papildomus žemėlapius, ginklus, visokius kitokius niekus. Kitais žodžiais tariant - vaikų žaidimas (nors tada pažinojau ir ne vieną suaugusį, kuris žaidė tą žaidimą, ir greičiausiai jeigu norėčiau dar dabar rasčiau tokių užturėtų žmonių).
 
Dabar jūs greičiausiai klausiate savęs, kodėl šitas bičas pasakoja, kaip jis trylikos žaidė kažkokį vaikų žaidimą. Aš jums turiu paprastą atsakymą - šis žaidimas, buvo mano kaip žmogaus ir kaip specialisto pradžia. Jei ne šis žaidimas, aš nebūčiau turėjęs tokios puikios anglų kalbos. Žaidime dažnai tekdavo bendrauti angliškai, tad tai pagerino mano anglų kalbos įgudžius. Žaidime buvo vartojami daug bendrinėje kalboje naudojamų žodžių kaip lobster, shrimp, rope ir kt.
 
Kitas dalykas, su kuo mane supažindino šis žaidimas, tai internetinių svetainių kūrimas. Šio žaidimo, aš nežaisdavau vienas. Aš jį žaisdavau su draugais, su internetiniais draugais ar su kitais, kurių net nepažįstu. Aš sugalvojau sukurti žaidimo klaną, bet mums reikėjo svetainės (visi kiečiausi klanai, tuo metu turėjo savo svetainę). Taigi, pradėjau ieškoti, kaip kiti klanai pasidarė svetaines ir radau tokią forumo hostinimo platformą: http://www.invisionfree.com/ Taigi, susikūriau forumą, tada kilo klausimas, kaip padaryti gražų jo subdomeną (domenai tada dar buvo brangūs). Pažiūrėjęs kitų klanų puslapius priėmiau sprendimą naudoti ten.lt subdomeną, kuris tais laikais kainavo visus tris litus. Nebeatsimenu klano pavadinimo, nes tada dar buvau jaunais ir galvodavau vis kitus, bet manau esmę supratote. Galiausiai, sukūrus forumą, gavus domeną, iškilo paskutinė problema - dizainas. Tai buvo mano pirmieji žingsniai su HTML ir CSS - mes paiimdavo dizaino iš kitų klano, juos visus sumiksuodavome ir turėdavome unikalų dizainą, kurio niekur nebūdavo (net http://www.invisionfree.com/ dizainų lentoj jo nebuvo, ir taip mes buvome kiečiausi).
 
Ir galiausiai, trečias dalykas, kurio mane išmokė šis žaidimas - tai komandinis darbas. Aš buvau klano lyderis (tai buvo aukščiausias rangas). Aš vedžiau visus žaidėjus, ir jie sekė mane, kai ėjome "lupti" kitų. Pagrindinė užduotis būdavo visus reikiamu metu reikiamoj, vietoj pastatyti ir visiems vadovauti taip, kad visi paklusniai mane sektų. Tai buvo geros pamokos kaip bendrauti su žmonėmis, kad jų nesuerzintum, nes žmonės greit supykdavo, ir greitai išeidavo iš klano, jeigu su jais bendraudavai neteisingai.
 
Ir visų šių trijų dalykų (anglų, bendravimo bei lyderystės), manęs išmokė paprastas vaikų žaidimas. Aš šiuo pavyzdžiu noriu parodyti, kad net maži dalykai jus gali išmokinti sąlyginai daug. Vieni žaidimus žaidžia, kiti kažką iš jų išmoksta. Bet manau lygiai taip pat yra ir gyvenime. Vieni gali kažko išmokti tiesiog stebėdami žmones, kiti gali kažko išmokti skaitydami knygas, tačiau yra tokių žmonių, kurie bus ant tiek nedėmesingi, kad nepaisant kokia priemone, niekada nieko neišmoks. Tad labai yra svarbu susikaupti ir bandyti surasti gilesnę prasmę net ir tuose dalykuose, kuriuose jos galbūt nėra.
 
Kažkuriuo metu sugedo mano nešiojamas kompiuteris.Kol jis buvo taisykloje, sedėjau dienom ir nieko neveikiau. Tačiau vieną dieną, atsitiko kažkas fantastiško. Namie radau seną kompiuterį, kuris turėjo net 128RAM. Taip pat turėjau palėpėj vieną monitorių, krūvą laidų nuo kitų kompiuterių, klaviatūrą ir vos beveikiančią pelytę. Aš sugalvojau viską susinešti į vieną kambarį ir pažiūrėti ar visą suneštą techniką priversti dirbti. Po maždaug valandos, kai viskas buvo sunešta, viskas sujungta, aš pabandžiau įjungti kompiuterį. Jis neveikė. Aš jį atsidariau, išjungiau visus laidus, viską prapučiau su fenu (švelniai, kad nebūtų karšta), ir vėl viską sujungiau. Šį kartą jis užsikūrė. Yay, galvoju, turėsiu veikiantį kompiuterį. Tačiau, viskas klostėsi ne taip gerai. Pamačiau, kad įjungus kompiuterį neįsijungia windows'ai. Iš kaimyno šiaip ne taip susiveikiau windows diską. Tada mėginau juos įdiegti. Sedėjau valandą, laužiau galvą, kaip priversti kompiuterį skaityti diską. Tačiau po valandos, man toptelėjo idėja, kad reikia paspausti F8 ir tada pasirinkti pasirinkimą boot from cd. Windows'us instaliavo apie dvi valandas, tačiau aš juos sugebėjau įrašyti, ir kompiuteris veikė. Yay!
 
Kokia yra to pamoka? Kai kažkas nesigauna, bandyk sugalvoti sprendimą, ir bandyk tai įgyvendinti. Gal ir patirsi nesėkmę, tačiau galiausiai, kažkada, vis tiek pavyks. Viskas prasideda nuo mažų dalykų, tik reikia juos sugebėti atsiminti bei pritaikyti. Jei aš nebūčiau žaidęs savo kompiuterinių žaidimų, aš nebūčiau taip gerai mokėjęs anglų kalbos, ir nebūčiau sugebėjęs įsirašyti windows’ų. Čia galima pritaikyti S. Jobs frazę “Connecting the dots”, nes viskas, kas vyksta gyvenime, vyksta ne be reikalo.
 
Kiekvienas žaidimas, moko kažko kito.
 
Jau susitvarkęs kompiuterį pradėjau žaisti populiarų žaidimą - Counter Strike. Tai pirmo asmens šaudyklė. Atsirado krūvos draugų, kurie taip pat norėjo pradėti žaistį šį žaidimą. Susikūrėme klaną, ir pyškindavom dienom.. Žaidimo subtilybių nepasakosiu, esmė tame, kad aš vel galiu įžvelgti, ką man konkrečiai davė šis žaidimas.
 
Žaidžiant žaidimą, man kilo idėja padėti kitiems žaidėjams. Tai nebuvo unikali idėja (tiesa sąkant visi rimtesni klanai tuo metu turėjo savo panašaus tipo svetainę), tiesiog aš turėjau tokį norą ir sukūriau svetainę pavadinimu PowerGaming.lt. Dar dabar yra archyve, kaip ji atrodė (http://web.archive.org/web/20080807040108/http://www.powergaming.lt/news.php galite pamatyti paspaudę šią nuorodą, aišku liko tik griaučiai)
 
Tai buvo mano pirmasis prisilietimas prie PHP-Fusion turinio valdymo sistemos. Aš pradėjau domėtis, kaip veikia FTP, žiūrėjau, koks yra kodas tiek sistemos failų, tiek templeit'ų. Buvo įdomu. Vienu metu, svetainę kažkas net buvo nulaužęs, tada aš turėjau MYSQL duomenų kopiją, viską atstačiau, ir įdėjau apsaugą, kad leistų prisijungti tik su nurodytais IP adresais.
 
Tuo pat metu net buvo pasikūręs megėjišką serverį (ten nebuvo jokio meno, tiesiog paspaust mygtuką reikėjo create server).
 
Šis žaidimas man šiek tiek praplėtė akiratį apie WEB’ą. Jei ne žaidimas, aš nežinočiau, kas yra FTP, MYSQL, PHP. Aš net dizainą nusipirkau iš dizainerio, samdžiau koduotoją, kad jį sukoduotų. Būtent tada supratau, kaip vyksta rimtesnių svetainių kūrimo procesas (svetainė tai nebuvo labai rimta, bet juk per freewebs nesukursi tokios svetainės, reikia žinoti bent basic'us HTML ir kūrimo per savo serverį).
 
Galiausiai, man kilo noras užsidirbti iš šio žaidimo. Aš panorau sukurti serverį, kuris būtų pasiekiamas 24/7. Nusipirkau serverį iš vpserver.net (dar tada buvo tokia įmonė Mikado komponentai, žiauriai gerai buvo), ir pradėjau skaityti pamokas, kaip reikia tai daryti. Kai paleidau serverį (o tai užtruko) buvau žiauriai patenkintas savimi, įdiegiau VIP modifikaciją, kad už sms žinutes eitų pasidaryti save VIP serveryje, ir turėtum papildomų galių.
 
Paskyriau savo draugus, būti serverio administratoriais (kiek vėliau sužinojau, jog tai buvo klaida, nes jie žaidė su cheat'ais aka kodais, kurie automatiškai šaudė ir taip žmonės išeidavo iš serverio, nes jiems buvo neįdomu). Reziumė, po pusės metų iš serverio neuždirbau tiek, kad viskas atsipirktų, tačiau tai man buvo gera patirtis dirbant su LINUX sistema, mokinatis, kaip naudotis putty ir kaip valdyti serverį per šią programėlę.
 
Žaidimai baigėsi. Man 15 metų. Nauja pradžia.
 
Suėjus 15 metų, mečiau žaidimus, ir pradėjau užsiimti kita veikla. Uždarbyje pamačiau, kad kilo paskolų vajus, ir jų daug kam reikia. tuo metu turėjau susitaupęs pinigėlių, tad pagalvojau, ar nebūtų gerai skolinti pinigus ir taip uždirbti. Tad susimečiau su draugu babkių, kad būtų daugiau, ir pradėjome teikti paskolas. Iš pelno pusės, buvo afigienai. Mes imdavome 4% per dieną, o tai buvo nerealu, nes paskolinęs 1000, per dieną uždirbdavai 40 Lt. Buvo labai daug norinčių. Žinoma, kai kas po šiai dienai nėra grąžinęs visko (bet man jau ir nereikia tų pinigų), bet pelnas padengavo tokius nuostolius. Pinigai gal ir buvo gerai, bet iš tiesų man pačiam buvo nesmagu, nes būdavai kaip lupikautojas, kuris prašo pinigų, o po to grasina. Dabar jau juokingiausias momentas, iš viso to laikotarpio, tai kai 15 metis grasina 25 metų pacanui, kad pasakys tėvam, jog yra įklimpęs į skolas. :D
 
Galiausiai, buvau priverstas susimąstyti, ir nusprendžiau paskolų forume nebeteikti, ir net pasiūliau jas uždrausti forume: http://uzdarbis.lt/t187649/priimta-uzdarbislt-paskolos-turi-buti-uzdraustos/
 
Pasiūlymas forume buvo priimtas.
 
Galiausiai, svetainės ir SEO.
 
Po kurio laiko, pradėjau domėtis tinklapių kūrimu. Kaip jis vyksta, kas yra geras puslapis ir t.t. Kaip tik tuo metu tėtis paprašė sukurti jam svetainę. Darbą aš apsiimiau, buvo sunku, dirbau gal maždaug savaitę, bet padariau kažką, kas visai neblogai atrodė tuo metu: http://www.kvapaiverslui.lt/old
 
Tai buvo pirmoji mano pažintis su svetainų kūrimu. Tačiau tuo viskas nesibaigė. Tėtis paklausė manęs, kokie yra reklamavimosi būdai internete. Aš atlikau paiešką, ir nusprendžiau, kas geriausias būdas yra SEO. Tad taip ir pradėjau draugauti su SEO, buvo tikrai smagu. Pradėjau domėtis, kas įtakoja rezultatus, kaip gauti nuorodų į svetainę, kaip apskritai vyksta tas optimizacijos procesas. Tada tai atrodė kieta. Atrodė, kad SEO specialistai buvo vieni labiausiai gerbiamų specialistų šiame forume. Taigi, praleidau pusę pavasario ir pusę vasaros, kad gerai įvaldyčiau SEO.
 
Ir netrukus, jau kažkur vasaros viduryje, gavau savo pirmąjį užsakymą, t.y konsultaciją. Mano pirmoji konsultacija, kurią aš pardaviau, buvo verta visų 500 Lt. Man tada, prieš tris metus tai atrodė magiška. Kaip galima per porą valandų, gauti 500 Lt, už 5 puslapių tekstą. Afigienai. Mano pirmosios konsultacijos, buvo 5 puslapiai, kuriuose konkrečiai surašyta žingsiais ką, kur daryti. Tai buvo tikra zagatovkė programuotojams, ir aš padėjau žmoniems pasidaryti SEO daug pigiau. Tie žmonės, kuriems suteikiau konsultaciją (beje, su jais bendraujame ir dabar) buvo ir yra patenkinti mano darbu net iki dabar. Tiesa, konsultacija nuo tų dienų stipriai pasikeitė. Galbūt ir dėl to, jog pasikeitė pats algoritmas, bet iš esmės dabar pateikiu daug daugiau informacijos bei ją daug plačiau paaiškinu. Tad konsultacijos apimtys pasikeitė iki 20 puslapių.
 
Taigi, taip ir toliau tobulinausi savo kompetenciją apie porą metų, turiu begalę patenkintų klientų ir sugebėjau įgyvendinti savo svajonę. Dabar aš turiu savo SEO ofisą, kuriame pastoviai dirba 3-4 žmonės. Mes sugebėjome pagauti savo verslo stilių, ir dabar teikiame tikrai nuostabias paslaugas, kuriomis patenkinti yra dauguma žmonių. Tačiau, viso to neįmanoma pasiekti be daug sunkaus darbo, kurio įdėjau į savo tobulėjimą.
 
Manau, kad svarbiausia būti tikru savo srities specialistu ir tik tada reikia siūlyti savo paslaugas. Paslaugų kainą škarto reikia siūlyti solidžią. Maža kaina kenkia asmens kaip specialisto įvaizdžiui.
 
Mano patirtis bei sėkmingo darbo principai
 


 
Nėra tokio dalyko, kaip pilka masė. Yra tik žmonės, kurie yra išsiskiriantys arba neišsiskiriantys, ir kuriems sekasi arba ne. Tačiau jeigu žmogus stengiasi, jis galiausiai visada sužibės. Nesvarbu, kokios srities specialistas arba darbuotojas esi. Tavo klientu gali tapti net tas, kuris žinutę parašo j raidėm. Jeigu žmogus neatsakingai parašo tekstą, jis gali duoti ir pinigus lygiai taip pat neatsakingai.
 
Firminio stiliaus specialistas ir knygos “Meilė Užsakovui” autorius A. Chudinskis savo facebook puslapyje patalpino žinutę, kuriai aš pritariu, ir kuri labiausiai atspindi mano požiūrį į konkurentus bei užsakovus:
  
Jokie sušikti seminarai nesuteiks jums motyvacijos. Sėkmės istorijos ar straipsniai irgi nepadės. Tiesiog reikia dirbti tai kas patinka. Visiems pradžioje atrodo, kad iš to neina užsidirbti, tačiau kai dirbi darbą, ir tau jis patinka, tu visada būsi geresnis už kitus, kas ateityje reikš finansinę sėkmę. Kaip gali žmogus, kuris dirba darbą suraukta nosimi būti sėkmingesnis už tą, kuris dirba išsišiepęs tai kas jam patinka, ir tai, kas jam sekasi?
 
Į pasaulį žvelgti reikia su šypsena. Gyvenime visi patiriame nesėkmių. Tačiau nesėkmės - tai kelias link sėkmės.
 
Nemesk kelio, dėl takelio, nes tik pastovūs žmonės kažką pasiekia.
 
Jeigu klientas nepatenkintas - reikia grąžinti pinigus.
 
Neapsimkite per daug darbų, ir būtinai juos pristatykite laiku. Mes kiekvienas turime gerą vardą, bet ar sugebėsite jį išsaugoti?
 
Būtinai darykite pertraukas sėdėdami prie kompiuterio ar apskritai darydami sėdimą darbą. Jei ilgai sedėsit, pradėsit jaustis silpni, nes protinis darbas vargina labiau nei fizinis. Išeikit į lauką, pakvėpuokit, pasportuokit, ir tada jūsų darbas bus daug produktyvesnis.
 

 
Svarbiausia taisyklė. Būkite žmogiški ir bendraukite su klientu paprastai ir laisvai, neapkraukite jo nereikalinga informacija!
 
"Tūkstantmečio kelionė prasideda nuo vieno žingsnio",- mėgsta sakyti Ilja Laurs. Aš sakau, kad visi dideli darbai susiseda iš mažų žingsnelių.
 
Ačiū už dėmesį. Grįžkit prie darbų.

Kas geriau - pamesti piniginę su didele suma grynųjų ar kortelę, kuria mažai šansų, kad kas nors pasinaudos?
Kas geriau - gauti kasoje metalo krūvą (t.y. gražą) ar negauti nieko?
Kas geriau - stovėti eilėje pašte/parduotuvėje, kad susimokėtai mokesčius ar juos greitai ir patogiai susimokėti internetu, taupant savo laiką? Sakysit, o kaip senukai. O senukai neturi artimųjų kurie tai padarytų?
 
Aišku, yra ir minusų (pvz. sugenda banko sistemos ir lieki be pinigų), bet pliusų įžvelgiu daugiau.
Taip pat, kaip kažkas jau paminėjo, pinigai atrodo greičiau išsileidžia, atsiskaitinėjant kortele. Bet ir atsiskaitant grynaisiais jie išeina, tik juos matot pastoviai ir jų mažėja nuosekliai, o pasitikrinus elektroninę bankininkystę atrodo, kad wow, kaip greitai išsileido.

Na taip, 11-ikmečiui dar betrūksta pasiūlyt automobilius iš užsienio varyt/parduot, arba užsiimt nekilnojamo turto prekyba... <_<

Tadai, labai gera tema ir iš to, kaip ją pristatei, niekaip nepasakyčiau, jog turi problemų su nuosekliu minčių dėstymu.
 
Kaip supratau, didžiausia problema: ką pasakyti? apie ką rašyti?
 
Aš niekada neskaičiau daug knygų ir (nežinau, ar dėl to) mokyklos suole patirdavau didžiules kančias, bandydamas parašyti ilgesnį rašinį duota tema - dažniausiai, niekada neparašydavau, visada dvigubai mažiau nei reikėdavo (ir negu parašydavo klasiokai) - dėl to iš karto gaudavau minus du balus, bet kažkaip nesijaudinau (nors gal ir turėjau) - tiesiog sakydavau sau: kodėl aš turėčiau turėti ką pasakyti bet kokia tema, kurią man kas nors duoda?
 
Baigęs mokyklą aš greitai pamiršau, kad išvis turėjau tokią problemą dėl trumpų tekstų - tiesiog rašydavau tada, kai kyla mintys, o ne kai kas nors liepia.
 
Vis dėlto įstojus į universitetą susidūriau su esė ir negalėjau patikėti, kokio lygio tai buvo reikalavimai: per pirmosios sesijos egzaminą reikėjo per 2 valandas parašyti 3 esė po 3-4 puslapius (anglų kalba) temomis, kurios nebuvo žinomos iš anksto: ateini, nuskamba gongas, apverti lapą, randi temas - griebi tušinuką ir rašai dvi valandas be sustojimo iki gongo, skelbiančio egzamino pabaigą - tuomet belieka suskaičiuoti, kiek puslapių parašei, ir juos atiduoti.
 
Pirmą sykį išgirdęs, koks egzaminas manęs laukia, prisiminęs mokyklą maniau, kad neturiu jokių šansu jo išlaikyti. Bet išlaikiau ir gana neblogai. Tas egzaminas mane išmokė, ką reiškia būti pasiruošus diskutuoti bet kokiu klausimu. To egzamino esmė buvo nepalikti laiko galvojimui - sėdėjimui ir žiūrėjimui į popieriaus lapą. Taip pat nepalikti laiko skaitymui to, ką parašei, - tarsi gyva kalba, turi sklandžiai dėstyti mintis iš karto, nes neturėsi laiko prie to sakinio grįžti vėliau.
 
Taigi kaip pasiruošti rašymui, kad nuėjęs galėtum tiesiog atsisėsti ir parašyti?
 
Aš turiu vieną taisyklę, kurios visada stengiuosi laikytis - nesvarbu ar tai pranešimus forume, ar valstybinis lietuvių kalbos egzaminas, ar blogas, ar 5 puslapių esė universitetui: turėk istoriją, kurią galėtum papasakoti. Gali net ne vieną.
 
Rašytojui visada lengviau rašyti, o skaitytojui - skaityti - kai tekste kažkas yra pasakojama - yra kažkoks siužetas - kažkas, ką perskaitęs vėliau atsimeni ir galėtum perpasakoti draugui, o ne pamiršti iš karto ir galvoti: o ką aš ką tik skaičiau?
 
Tiesa, niekam nereikia tik istorijų. Svarbiausia yra tie keli sakiniai, kuriuos parašai istoriją pasakojęs - tavo išvados, esmė, priežastis, kodėl ji atsirado tavo tekste.
 
Šis mano pranešimas puikus to pavyzdys - jis prasidėjo nuo istorijos ir tai, ką dabar dėstau, yra jos moralas (nemėgstu šito žodžio, tiesą sakant).
 
Taip, internete tu gali pasakoti savo istorijas, bet nei mokykloje, nei universitete jos niekam neįdomios. Esminis skirtumas - tu turi pasakoti nebe savo, o kažkieno kito istoriją. Norėdamas ją papasakoti, turi pirmiausia sužinoti - jog sužinotum - domėtis. Temos, kuriomis teks rašyti, dažniausiai nėra paslaptis (net jei nežinai tikslių potemių). Dauguma žmonių bando ieškoti kokių nors apibrėžimų enciklopedijose ir tai laiko pasiruošimu rašiniui arba esė - o nuėję ir pradėję rašyti sustoja įsmeigę akis į baltą popieriaus lapą, nes netrukus nebeturi ką pasakyti. Nebeturi, nes neturi istorijos, kurią galėtų papasakoti. Tavo istorijos pasakojimas gali užimti labai didelę bet kokio esė ar rašinio dalį ir tave išlaisvinti nuo teksto apimties problemų - svarbiausia, kad pabaigęs pasakoti savo argumentais neleistum žmogui suabejoti, jog tau būtinai reikėjo tą istoriją aprašyti.
 
Būtent pasakodamas istorijas aš "išsigelbėjau" rašydamas tuos tris esė per dvi valandas. Kiekviename esė turėjau po 2-3 temą atitinkančius pavyzdžius (plačiai aprašytas pavyzdys = istorija).
 
Lengviausias būdas sukaupti bagažą istorijų yra skaityti. Valstybiniam lietuvių kalbos rašiniui tu gali skaityti naujienų portalus ir sekti, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje - neįsivaizduoji, kaip nesunku nustebinti rašinio vertintoją savo plačia pasaulėžiūra ir erudicija aprašius tai, ko mokytojai nepasako per pamokas - nesvarbu, kad tu tai radai delfyje - tai parodo, jog tu domiesi, ieškai informacijos, pagauni tai, kas yra įdomu / svarbu ir - pats svarbiausias dalykas - iš to, ką perskaitai, padarai savo (labai protingas) išvadas / analyzę, kurią gali pateikti rašinyje (esė) atpasakojęs istoriją. Tu tiesiog parodai, jog tave tai iš tikrųjų domina - kad nesi eilinis "kalikas", kuris rašo dėl to, jog reikia.
 
Mokyklos laikais aš visąlaik buvau įsikibęs į meno temą ir per valstybinį egzaminą viena savo esė istorijų pasirinkau "Vilniaus Europos kultūros sostinė" organizuojamus renginius ir jų teikiamą naudą / trūkumus / savo idėjas - o pasiruošimas buvo paprastas: vakarą prieš egzaminą panaršyti projektui skirtą svetainę, susirasti kelis skirtingų kritikų straipsnius ir susidaryti savo paties nuomonę - kuri jau formavosi kurį laiką - tiesiog sekant naujienas.
 
Kaip bebūtų, skaityti nėra vienintelis būdas sukaupti žinios. Viename iš savo universiteto egzamino esė, kurio tema buvo "laiko sąvoka" (dabar pagalvok: ką apie tai parašytum per 3 puslapius?) aš pasakojau apie tris žiūrėtus dokumentinius filmus: vieną apie praeitį, kitą apie dabartį ir trečią apie ateitį - jie visi buvo šaunūs, su giliomis mintimis, todėl man nebuvo sunku perteikti savo rašinyje tai, ką tie filmai norėjo pasakyti. Ir vien tos trys žinutės - kokią laiko sampratą bandė perteikti kiekvienas iš tų filmų - man leido parašyti neblogą esė. Nesvarbu, jog didelė dalis turinio buvo tiesiog atpasakojimas - neabejoju, jog kiekvienam žmogui įdomias istorijas įdomu skaityti - tau belieka parodyti, jog mąstai aprašydamas tai, kaip viską supranti, - ir tau niekas nieko negalės prikišti - bet kuriam vertintojui tai bus žymiai įdomiau nei teorijų prigrūstas rašinys ar pilstymas iš tuščio į kiaurą.
 
Reziumuojant:

Pasirink kelias temas, kurios tau arčiausiai širdies (tegunie - viena pagrindinė, kita atsarginė) Domėkis viskuo, kas vyksta aplinkui. Jei tai abstraktus dalykas, ieškok to, kas geriausia buvo sukurta iki šiol (knygos, filmai) Sugebėk filtruoti tai, kas įdomu. Jei tu perskaitei vieną straipsnį, nereiškia, jog jis turi istoriją, vertą patekti į tavo rašinį. Įdomu - tada, kai apie tai norėtum papasakoti draugui ar tapačia tema besidominčiam žmogui Niekada nepasikliauk viena nuomone. Rašinys (esė) turi pateikti skirtingas nuomones - net jeigu tu nepritari kitai pusei, žinok, ką ji sako, surink jos argumentus ir papildyk jais savo tekstą - galiausiai, tai padės suformuluoti tavo paties asmeninį požiūrį ta tema (nebegalėsi skųstis, kad neturi ką pasakyti): dažnai būna taip, kad pritari daliai vienos pusės argumentų ir daliai kitos - esė yra puiki proga tau išreikšti save - jei dėstysi, kodėl sutinki su vienais, ir kodėl su kitais - vertintojas suvoks, jog skaito darbą žmogaus, mąstančio savo galva, o ne atpasakojančio kokio vieno vienpusiško kritiko mintis Perskaitęs bet kokį straipsnį, knygą; pažiūrėjęs filmą paklausk savęs: ką jis norėjo pasakyti? Kokia jo mintis? Ar aš sutinku, jei ne - kodėl? Sužinok, ką apie tai mano kiti (paprasčiausia Google paieška gali surasti jei ne profesionalių kritikų, tai blogerių įrašus) - galbūt praleidai ką nors svarbaus, apie ką nors nepagalvojai
Taigi norėdamas parašyti gerą esė turi užkimšti savo galvą žiniomis, nuomonėmis, argumentais. Jei neturi apie ką rašyti - reiškia, neturi ir ko pasakyti. Kiekvienas žmogus turi nuolatos tobulėti domėdamasis skirtingomis temomis. Geriausias būdas tobulėti - ieškoti tų, kurie žino daugiau už tave. Nuostabu yra tai, jog tu pats gali sužinoti daugiau nei žino mokytojai - ypač, jei tai kažkas naujo. Lygiuokis į geriausius - jei tai knyga, filmas ar straipsnis - tegunie jie būna geriausių tos srities specialistų. Tiesiog - kas dieną ieškok ir kaupk informaciją. Judėdamas teisinga kryptimi pajausi, jog galvoje yra per daug minčių - ir pačiam norėsis jas užrašyti (kaip dabar atsitiko man).
 
To visiems ir linkiu - jog informacija spaustų galvą taip, kad norėtųsi rašyti savaime.

Mining reiškia, kad tavo kompiuteris bando surasti tam tikrą kombinaciją/raktą, kuris atitiktų tam tikras specifines sąlygas kurios įrašytos į visų bitcoin programų algoritmą.
Bitcoin pinigai, tai yra tam tikri raktai/kodai (public key/private key). Juos visus sugeneruoti galima tik per specialų algoritmą: bandymų ir klaidų keliu aka "Brute force" (atspėti). T.y. kaip šifravimas į vieną pusę. Pats "užkodavimas" užima tam tikrą kompiuterio pajėgumų dalį, todėl norint perrinkti visas kombinacijas galima užtrukti ir metus laiko. Tai priklauso nuo turimo kompiuterio ar serverio galingumo. Kuo greitesnis kompiuteris tuo daugiau kombinacijų galima perrinkti ir atspėti reikiamą, o ją vėliau paversti Bitcoins pinigais.
Tu žinai tik užsifruotą kodą, o bandai surasti tuos duomenis kurie ir buvo užšifruoti. Kai kombinacija atspėjama, ji išsiunčiama į kitas bitcoin programas kurios patikrina ir patvirtina šią kombinaciją. Automatiškai ją sugeneravęs asmuo gauna 50 bitcoinų.
Kas ketverius metus šis suteikiamas kiekis mažės dvigubai. T.y. po keturių metų už surastą kombinaciją gausi ne 50 bitcoinų, o tik 25 bitcoinus ir t.t.
 
Yra paskaičiuota kad 2033 metais bus sukūrta 21 milijonas bitcoinu ir jų daugiau neatsiras, nes užmokestis už kombinacijos suradimą priartės prie 0 (kas 4 metus mažinant uždarbį už suradimą 2x). Tada jie pradės brangti kitų valiutų atžvilgiu.
 
Va čia parašyta daugiau:
https://en.bitcoin.it/wiki/Controlled_inflation

Man labai patiko NuPagady pranešimas šia tema. Dauguma žmonių, kurie tampa gerais programuotojais ir dizaineriais, tuo pradeda domėtis būdami 13-14 metų, o ne staiga išmoksta įstoję į universitetą.
 
JAV IT kompanijos darbuotojų atrankos metu dažnai užduoda klausimą: "Kada tu pradėjai tuo užsiimti?". Jeigu atsakymas - pirmame kurse, visi iš karto supranta, jog tai nėra žmogaus aistra, o tik darbas, kurį jis atliks nuo 8 iki 5.
 
Tuo tarpu tas, kuriam tai yra aistra, PhotoShop atsidarys ar programuos ir grįžęs namo po darbo - tokie žmonės yra patys geriausi savo srityje, nes jie tuo gyvena - ir būtent jų rankose gimsta populiariausios pasaulio svetainės - nes jų autoriai neskaičiuodavo darbo valandų - o gebėjimas nekreipti dėmesio į laiką gimsta jaunystėje, kai jo turi marias.
 
Kūrėjai pradeda kurti jauni.

Sveiki gerbiamieji pokerio zaidejai,
 
Iskarto noriu atsiprasyti uz savo “tobula” lietuviu kalba ir visas klaidas, taciau tikiuosi tai nepakenks pigrindiniam tikslui: pasidalinti su visais savo pokerio istorija/patirtimi, laimejimais, pralaimejimais, ismokti nauju dalyku.
 
Nusprendziau uzvesti sita dienorasti nes siuo metu ziauriai tiltinu ir tikiuosi su jusu pagalba susitvardyti su tuom.
 
Pokeris uzima beveik visa mano laisvalaiki, esu dirbantis zmogus ir nesiruosiu keisti tradicini darba i pokeri (bent kolkas). Zaidziu beveik kiekviena diena po darbo ir skyriu tam apie 5-6 val. per diena (savaitgaliais truputeli daugiau).
 
Taigi ispradziu noreciau pasidalinti savo pokerio istorija, kaip viskas prasidejo ir kodel dabar yra taip kaip yra.
Mano pokerio “karjera” (pavadinkim ja taip) prasidejo 2010 metais kai pradejau savo studijas universitete. Kaip ir dauguma, suzinojau apie pokeri is draugu, retkarciais losdamas su jais “for fun”. Veliau suzinojau apie Pokerstars ir labiau susidomejau siuo zaidimu. Depositinau pora desimciu doleriu ir kaip dauguma fishu galvojau, kad tikrai moku zaisti. Suzaidziau pora dienu cash tables, pralosiau visa bankrolla (tada as net nezinojau kas tai yra) ir nusimines nustojau zaisti pora menesiu, taciau vis negalejau nustoti galvoti apie si zaidima ir zinojau, kad jau pagavau kabli ir nebegalesiu nezaisti.
 
Uz poros menesiu nusprendziau imesti dar pora desimciu doleriu ir suzaidziau pora 180 man turbo 2.5$ tuniru. Na man tada ziauriai pasiseke (as tada taip galvojau) ir sugebejau paimti 1st place ir uzsidirbti 123$. Jus neisivaizduojat ant kiek as buvau patenkintas. Taciau turbut kaip jau supratot uz poros dienu as viska pralosiau ir mano liudesiui nebuvo galo:D Tai atsitiko del to, kad vel pradejau zaisti cash tables, nes man tai atrode geriausia. Apskritai mano zaidimas tada buvo apgailetinas ir dabar prisimindamas tiesiog juokiuos. Nusprendziau galutinai nebezaisti pokerio ir pamirsti apie ji.
 
Trecias bandymas (2011m, Rugesjis). Atsiradus papildomiems pinigams prisiminiau apie pokeri vel ir iki 2012 metu gailiausi, kad isviso kazkada suzinojau apie ji... Minusas mano buvo ziaurus, apie 1000$. Iki siol negaliu patiketi, kad taip lengvai atsisveikinau su taip sunkiai uzdirbtais pinigais. Zaidziau tik tam, kad atsilosti ir vis daugiau pralosinedavau. Neskaiciau nei knygu, nei straipsniu, zodziu netobulinau savo zaidimo (nebent gal biski patrties daugiau buvo), todel zaidimas mano negerejo, bet pinigu vis mazejo. Susitvardziau, nustojau losti.
 
Ketvirtas bandymas (2012m. Rugsejis). Ispradziu net negalvojau apie ta pokeri ir nesiruosiau grizti prie jo, nes man uzteko nervu 2011m. Taciau bedos nevaiksto po viena. 2012 metais mano finansine situacija buvo neitin gera ir taip jau atsitiko, kad negaledamas sumoketi uz mokslus pats, nusprendziau prasyti valstybes remiamos paskolos is Valstybes Studiju Fondo. Atsakymas buvo neigiamas... Esu VSF uz tai labai dekingas, nes jeigu nesitas atsitikimas, viskas susiklostytu visiskai kitaip. Tada man aisku taip neatrode, nes tikrai nezinojau is kur gauti pinigu mokslams uzmoketi. Ir ka jus manot? Isikaliau sau i galva, kad vienintele iseitis tai grizti prie pokerio ir pabandytu laimeti reikiama suma. Si karta as nesiruosiau eiti i stipru minusa, bet imesti 20-30 $ ir pabandyti laimeti koki nors MTT. As nusistaciau sau tiksla, kad jeigu pralaimesiu ir dabar, bandysiu ieskoti kitu budu. Jus negalvokite, kad apie darba as negalvojau. As jau tada dirbau ir dirbu dabar, taciau atlyginimo tiesiog nepapaktu apmoketi mokslus ir islaikyti saves.
 
Taip pat prie pacio zaidimo as priejau visiskai kitaip. Nusistaciau tiksla per pora savaiciu perkaityti kuu daugiau straipsniu, (Pokerstrategy). Veliau suzinojau apie free bankrolla 50$. Po intensyvaus mokymosi ir straipsniu skaitymo, nusprendziau pradeti zaisti ir depositinau dar 50$, visas bankrollas – 100$. Aisku netapau nuo to proesionlu, taciau supratau, kad pokeri zaisti reikia visiskai kitaip negu as maniau. Pradejau zaisti nuo 180 man 4.5$ (irgi negeriausias sprendimas, del per mazo bakrollo taciau man atrode, kad tai yra super variantas). Per pirmas sekmingas dienas sugebejau paimti 1st ir 3rd vietas ir bankrollas padidejo iki 300$. Zaidziau labai solid, tight zaidima, naudodamasis lentelemis is pokerstrategy. Tada pradejau tiketi, kad mokslams uzidirbti tikrai sugebesiu. Paraleliai zaisdamas 180 man 4.5$, zaidziau kiekviena diena ta pati MTT, 3.3$ (5k guaranteed) kur susirinkdavo apie 2k zmoniu visada. Taip pora savaiciu losdamas paimiau 1st place (1000$) ir mano visas bankrollas sudare 1.1k $ kazkur. Isemiau beveik visus pinigus nes tikslas buvo pasiektas, sekmingai uzmokejau uz mokslus ir dar biski liko. Buvau labai patenkintas nes atsilosiau visus prolostus pinigus praeitais metais.
 
Moraliskai atsigaves, paraleliai rasydamas bakalurini darba ir dirbdamas, vakarais ramiai zadziau. Sekesi neblogai, bankrolas svyravo nuo 100 iki 300$ (toliau zaidziau 180man 4.5$ SNG ir 3.3$ MTT). Nors sekesi ir neblogai, negalejau pasiekti kazkokiu ispudingu rezultatu iki vieno lemtingo sestadienio.
 
Ta diena vyko Micro Millions 97 (1$+R, hyper-turbo). Pamaciau, uzsireginau for fun. Prisiminiau, kad kazkur skaiciau kad hyper-turbo strategija yra gamblinti iki tam tikro lygio ir daryti re-buy ir stengtis issilaikyti iki bubble. Padares 10 rebuy, atilaikiau iki add-on periodo ir po bubble turejau 30BB, kas yra neblogai hyper-turbo. Zmoniu vis mazejo, zaidziau pagal push-fold strategija, vidutinis BB buvo 5-15, kaip pas dauguma zaideju. Likus 30 zaideju, gavau AA is early position ir pasiseke tuom, kad dar 4 zaidejai turejo pocket pairs: KK, 55, JJ, 88. Visi ejo all-in, man pasiseke, nieks negavo set’o ir turedamas 90m chip’u tapau leaderiu. Finaliam stale korta nelabai krito, taciau turedamas gan dideli kieki chipu atsilaikiau. Blaindai buvo tieisog juokingi, todel vienintelis budas isgyventi buvo tik arba all-in arba fold. Galu gale paimiau 1st place ir 7.6k$.
 
Nuo to laiko pradejau ziureti i pokeri daug rimciau. Nusprendziau, kad nuo siol tai bus mano pagrindinis laisvo laiko praleidimo budas ir galbut papildomu lesu saltinys. Aciu dievui jau truputeli paskaites ir pasimokines susilaikiau pradeti zaisti didesnius turnyrus ir tesiau zaisti tuos pacius. Zinojau, kad man tiesiog ziauriai pasiseke ir nesu geras zaidejas. Kaip tik esu visiskas “fish”. Po sito gan didelio laimejimo paimiau dar 2nd vieta tam paciam 3.3$ (5k guaranteed), apie 770$. Beje, isemiau apie 45% savo bakrollo ir jau nebegalvodamas apie savo finansine padeti, moraliskai pradejau jaustis dar geriau. Tai buvo geriausias mano laikotarpis, ypac kaip pradedanciam zaidejui. Taciau situacija pradejo blogeti...
 
Kadangi isemiau beveik puse bankrollo, man liko apie 4000$. Pinigu man nereikejo tuo momentu, todel nusprendziau pasilikti ir zaisti toliau. Taigi kodel situacija pradejo blogeti? Kadangi as jau nebuvau visiskas fish’as, galiu pasakyti, po heaterio tiesiog atejo downswingas, kurio taip bijo visi pokerio losejai. Ne, as nepradejau zaisti kitu turniru, tesiau savo 4.5$ 180 man maratona, bet ziauriai nesiseke ir praloses apie 80 BI, apradejau tiltinti. Viena vakara netgi iejau pabandyti ZOOM, ir kai iejes su 50$ 6max cash, isejau su 500$, pagalvojau pabandyti zaisti ten. Kaip jus turbut jau supratot pralosiau tuos laimetu 500$ ir dar plius 500$ is savo bankrolo. Supratau, kad geriau nebezaisiu. Taigi visas mano bankrolas sudare apie 3000$. Iki siandienos tesiau zaisti 4.5$ 180man, ir dabartinis bankrollas 1700$...
 
Psichologiskai ir moraliskai esu suzlugdytas ir dabar tiesiog ieskau budu atsigauti. Manau kolkas nustosiu losti 180 man 4.5$, ir mano vienintelis tikslas ne tiek uzsidirbti dabar, bet atsigauti, pradeti nebetiltinti ir susigrazinti pasitikejima savimi.
 
Nuo sios dienos vesiu sita dienorasti ir stengsiuos rasyti kiekviena diena kaip man sekasi ir kokias startegijas naudoju. Kadangi tiesiog moraliskai nebegaliu zaisti 180 man del dideles dispersijos ir galimybes prarasti visa bakrolla, bandysiu zaisti 3.5 $ 45man turbo SNG. Nesu kazkoks super multi-tableris ir kolkas man patogiausias stalu skaicius, kai as speju zymeti visus spalvom, rasyti note’sus ir t.t. yra 6 stalai.
 
Dar karta noriu pabrezti, kad nesu geras zaidejas, todel ziurekite i mane kaip visiskai pradedantiji, besimokanti nuo pagrindu. -2300$ per pora savaiciu jau nera kazkoks downsiwngas manau, tiesiog mano zaidimas nera labai geras ir neturemadas pastoviai sekmes negaliu pliusinti.
 
Taigi kolkas tikslas yra labai paprastas:
- Zaisti 45 man 3.5$ turbo SNG
- 6 stalus vienu metu
- 30 turniru per diena
 
Strategija:
Tight kol turiu daugiau 12 BB
Push-fold kai turiu 12 arba maziau BB
Nauduojuos sitom programom: PT4, Sharkscope HUD,
 
Siandien vakare apie 10 valanda pradesiu maratona. Apie 2 val. nakties parasysiu kaip sekes.

delto kad kazkam pervedi pinigus problemu neturesi, tai tu kitu zmoniu problema, turesi problemu deto kad gauni pajamas, nors siaip priklauso kokiu budu gauni, jeigu pvz per mokejimai.lt tai jeigu be jokios vmi pazymos jie patys nuskaiciuoja ir sumoka vmi visus mokescius uz tave.
bet cia vistiek dar reik pasidometi.