AgneMoc

O prie ko ta odos spalva?

pats turiu tokį darbą, kur pakanka sėdėti prie kompo ir daryti tai, kas man patinka. Vasaromis dirbu stroikėse, ne dėl to, kad neturiu pinigų, o dėl to, kad išsikraučiau ir prisiminčiau kaip sunkiai yra uždirbami pinigai. Žmogui reikia keisti nuomonę, pats nebūsi niekada verslininkas su tokiu mastymu, o jei ir būsi, tai verslą keisi kas 10 dienų, nes visi žlugs nespėję įsibėgėti

Nežinau nuo kurio galo šitą straipsnį pradėt net komentuot, tai apsiribosiu tik vienu sakiniu: didesnės nesąmonės seniai neskaičiau.

O jei pvz taves netenkina ivertinimas ir sakai ne cia nemano darbas :D :D :D

Sveiki visi, skaitau jūsų pokalbius ir pačiam toks keistas pavydas jum , norėčiau vėl būt abiturientas ir laukt VBE rezultatų bei išleistuvių ;D Dėl apeliacijų, tai NEBIJOKIT JŲ RAŠYT IR, JEI BENT KOKIĄ DVEJONĘ TURIT, RAŠYKIT !!! Pats pernai rašiau 2 apeliacijas - istoriją nuo 98 iki 100 vbe pasikėliau, lietuvių nuo 86 iki 89 ;) Jei gerai pamenu, tai niekam nesumažėjo įvertinimas po apeliacijos, bent jau istorijoj tai tikrai. Rašykit tas apeliacijas ir tikėkitės geriausio :)

Apeliuosi?

ĮVERTINIMAS TAŠKAIS 94
ĮVERTINIMAS BALAIS 100
 
Prieš kelis metus sesuo laikė VBE ir mokėsi pas tą pačią mokytoją, pas kurią mokiausi dabar aš. Ji gavo 99, tad sakiau reikia gaut 100
http://troll.me/images/victory-baby/mission-complete.jpg

Mano mama kokią valandą verkė, kai pasakiau, kad metu savo studijas Lietuvoj ir išvažiuoju. Poto šaukė, pyko. Poto susitaikė. Irgi buvo įpaišę tokias pačias mintis anksčiau: "gal magistrantūrai", "gal per mainus".
 
Baisiausia apsisprendimas ir pirmas žingsnis. Iš pradžių atrodo tos studijos užsieny kaip maža svajonė, fragmentas iš filmo, kažkas man nepasiekiamo ir neįmanomo.
 
Kai pradedi krautis daiktus žinodamas, kad namus palieki su visam ir daug anksčiau nei kas nors tikėjosi, apima keistas laisvės ir atsakomybės jausmo mišinys. O tada įšoki į beprotybę. Šaly, kur sunkiai su kuo nors susišneki, nežinai nieko apie jokią sveikatos apsaugą, legalią sistemą, nežinai kaip policiją išsikviest, jei nelaimė; viskas svetima, keista ir visiškai nepažįstama. Maistas, būstas, darbas, mokesčiai ir galybė mažmožių staiga supuola vienu metu ir... kovoji.
 
Bet viskas įveikiama. Visišką nepriklausomybę nuo tėvų įgijau po pusės metų, vos radęs pirmą darbą. Tai buvo geriausias sprendimas gyvenime ir nė už ką jo nekeisčiau. Kad ir kaip visi buvo nusistatę prieš :)
 
 
3 mėnesius vėluoju atsakyt, bet tikiuosi ne per vėlu dar. Nežinau tik kodėl forumas jokių signalų nerodo, kai mane kas nors pacituoja :|
 
Anyway. Jo, įstojau sėkmingai. Gavau pakvietimus studijuot psichologiją Cardiff'e ir Leicester'y. Šiaip ar taip pasirinkau Marketingo su Psichologija studijas Portsmouth universitete.
 
Šiuo konkrečiu momentu dirbu digital marketingistu nedidelėj Software kompanijoj (prižiūriu adwords, SEO, social media, reportus darau, etc). Darbus jau pasidariau, tai va forume dalyvauju. Čia praleidau beveik pusantrų metų. Vasaros pabaigoj ketinu išeit, kadangi gavau pasiūlymą dirbt savo Universitete, IT pagalbininku. Šiek tiek geresnė alga, daugiau darbo valandų ir galimybė į darbą nueit pėščiom, o ne traukiniu važiuot, kaip dabar, paskutiniems universiteto metams bus palankiau.
 
Studijos - super. Kadangi marketingu ir verslu domėjausi dar gerokai prieš jas, daugumą dalykų išlaikyt ir mokytis buvo gan lengva. Kai kurios paskaitos nuobodžios, kai kurių nė už ką nenorėjau praleist, bet čia kaip ir visur. Apie marketingo studijas Lietuvoj nežinau nieko, bet geriau savarankiškai knygas skaityčiau, nei studijuočiau univere, kur dekanas klausia "ko tau čia važiuot?".
 
Šiaip jei reikia rekomendacijų nuo ko pradėt digital marketingo mokytis - rašyk. Kaip tik ruošiu nedidelį straipsnį anglų kalba apie tai, tad turiu nemažai šaltinių.
 
Tai va, įstot įstojau, labai savo sprendimu džiaugiuos, viskas pavyko geriau nei tikėjausi. Kažkaip net keista matyt, kiek daug laiko nuo tada, kai rašiau tą pacituotą tekstą :)

Aš negaliu vertinti, nes gyvenime nesu žaidęs kompiuterinių žaidimų - nei Counter Strike, nei World of Warcraft, nei jokių kitų. Atvirai pasakius, nežinočiau ką ten reikia daryti (šaudyti?), jeigu kas nors mane prie įjungto lango pasodintų.
 
Visi draugai aplinkui žaidė, bet manęs nedomino ir tuo metu mokiausi programuoti - atsakydavau jiems tada, kad programavimas yra protingiausias žaidimas pasaulyje, - ir todėl amžinai įdomus (tau nereikia laukti, kol išeis kokia nauja žaidimo versija, - naujas versijas, aukštesnius lygius susikuri pats tą pačią akimirką, kai į galvą šauna nauja idėja, kurią nori įgyvendinti).
 
Dabar manau, jog tam turėjo įtakos tėvo požiūris. Kai buvau galbūt dešimties ir kompiuterius turėjo anaiptol ne visi, dauguma vaikų žaidė su Sega Mega Drive. Norėjau ir aš, bet kai užsiminiau apie tai tėvams, atsakymas buvo trumpas: "Nežaisk, nes nubuksi". Kažkaip įstrigo tas vienas pasakymas į galvą ir visada jį paauglystėje prisimindavau pagalvojęs apie žaidimus.
 
Iš tikrųjų nemanau, kad visi žaidimai bukina, bet jei jau pačiam kyla toks klausimas - tuo užsiimant - reiškia, pats jauti, kad tai tave bukina, - neduoda naudos ir laikas eina veltui. Be to, nemanau, jog yra toks žaidimas, kuris tikrai būtų vertas žmogaus laiko, - nebent norėdamas gali save tuo įtikinti - visada bus dalykų, kuriais gali užsiimti vietoje žaidimų ir kurie tau suteiktų daugiau realios naudos.
 
Naudą aš matuoju paprastai: pagalvoju, ar tai, ką dabar darau, padės man po dešimt metų būti geresniu žmogumi, ar ne. Nauda - tai žinios, įgūdžiai, patirtis, pasaulėžiūra, suvokimas - jei nors vieną iš jų jaučiu, tai man tampa priežastimi tuo užsiimti. Dėl to neretai sau leidžiu atsisakyti net mokamų darbų (kai jie būna mechaniški, be jokių iššūkių) ir darau dalykus iš idėjos, - jei jaučiu, jog taip tobulėju.
 
Norint nustoti žaisti, reikia atrasti naują pomėgį / aistrą / tikslą / siekį. Pagalvok, kuo nori užsiimti gyvenime, ką veikti ateityje, - juk gali tuo pradėti domėtis savarankiškai. Pavyzdys: jei norėtum kada nors užsiimti verslu, susirask daugiausiai šioje srityje pasiekusių žmonių pavardes, ieškok jų knygų, interviu, kalbų - tas pats galioja bet kuriai sričiai - ar tai būtų literatūra, ar medicina, ar fizika.
 
Tiesiog - kai kyla klausimas, ar laiką leidi prasmingai, - atsakymas visada bus tas pats - NE - nes kitaip toks klausimas nekiltų. Be to, kiekvienam žmogui prasmė gali skirtis: jei trys draugai pasakys, jog jaučia naudą žaisdami žaidimus, nereiškia, jog gauni pakankamą naudą ir tu, - galbūt viduje jauti, kad gali laiką leisti prasmingiau, galbūt kitų tokios mintys nekankina. Visada klausykis savęs - juk todėl Dievas kiekvienam iš mūsų davė po galvą.

O aš kai būsiu turtingas....
 
Aha, bet neesi (ir aš neesu). Jau vienoje temoje apie mokslą rašiau, jog yra visiškai kvaila visą savo gyvenimą paremti kelių multimilijonierių ar milijardierių, ar trilijonierių, ar kvadrilijonierų, ar kvintilijonierų, ar sekstilijonierių gyvenimo patirtimi. Jeigu vienas žmogus iš 7 mlrd. nesimokęs mokykloje dabar yra labai turtingas (pinigine prasme), tai tikrai nereiškia, jog TU būsi lygiai toks pat. Ir sakyt, jog "aš irgi nesimokysiu, nes vat jis irgi nesimokė) dar kvailiau :) Taip, nesakau, kad VISI turi be išlygų mokytis ir baigti universitetus su raudonais diplomais. Esmė tame, kad reik mąstyt savo galva ir žiūrėt kas tau labiau pravers gyvenime.
 
Tad toks trumpas pastebėjimas. Sėkmės.

Manau nemazai perspektyvu turi "Medzio suvirintojo - padejejo sargo" specialybe. Pasidomek pats placiau ^_^

Pernai vasarą 5 dienas (;D) ravėjau šilauogių laukuose. Dirbti reikėjo nuo 8 iki 17h. Pusvalandžio pietų pertrauka. Dienos atlygis - 50Lt. Pliusai - visą dieną būni gryname ore ir nereikia 9 valandas stovėt ant kojų - pusiau gulom, atsiklaupus ir pan. Didžiausias minusas, kad labai skauda visus raumenis, negali net plaukų susirišt. Dirbau su dviejom draugėm ir viena iš jų pasitempė raiščius, sausgysles ar kas jai ten buvo, ir daugiau nei 3 mėnesius šlubavo. Dėl to taip trumpai ir tedirbom - nusprendėm visos mest, kol nepasidarėm invalidės ;D Ir šiaip norėjau ne užsidirbt, o tik pabandyti dirbt.
 
Kadangi šią vasarą man suėjo 18, nutariau ieškotis sezoninio darbo. Penktadienį pirmą kartą oficialiai įsidarbinau ir užvakar buvo pirmoji mano darbo diena. Pickepių padėjėja. Nuo 11 iki 23h + po valandą iš abiejų pusių pasiruošimui ir susitvarkymui. 4 dienos laisvos, 3 (penktadieniai ir savaitgaliai) dirbu. Daryti tenka daug ką - gaminti, minkyti tešlą, paruošti padažus (tiesa, šito dar nemoku), o daugiausiai tai viską pjaustyti ir tarkuoti. Darbas iš tikrųjų nėra sunkus (ravėti gerokai sunkiau), tik jis tampa toks varginantis vien dėl to, kad 12 valandų tenka prastovėti ant kojų. Tempas mūsų picerijoj didžiulis, pats pickepys man sakė, kad dabar kur benueičiau (kalbant apie picerijas) visur atrodys lengviau. Labai fainas kolektyvas - nesvarbu, kad kas antras žodis keiksmažodis, bet juokauja kiekvieną akimirką.
 
Šiaip tokio tipo (fizinis) darbas yra neblogas tuo, kad tu esi užtikrintas dėl algos ir pan., nes atidirbi savo dalį ir gauni algą. Verslininkai ir visi kiti, baigę aukštuosius, kiekvieną dieną rizikuoja, nes jie turi galvot apie karjerą, kylimą, kaip dirbt kuo geriau, kaip pasirodyti kuo geriau ir t.t. Bet kai valandą laiko tarkuoji kibirą svogūnų, tiesiog vietoj jauti kaip bukėji...

Pernai vasarą 5 dienas (;D) ravėjau šilauogių laukuose. Dirbti reikėjo nuo 8 iki 17h. Pusvalandžio pietų pertrauka. Dienos atlygis - 50Lt. Pliusai - visą dieną būni gryname ore ir nereikia 9 valandas stovėt ant kojų - pusiau gulom, atsiklaupus ir pan. Didžiausias minusas, kad labai skauda visus raumenis, negali net plaukų susirišt. Dirbau su dviejom draugėm ir viena iš jų pasitempė raiščius, sausgysles ar kas jai ten buvo, ir daugiau nei 3 mėnesius šlubavo. Dėl to taip trumpai ir tedirbom - nusprendėm visos mest, kol nepasidarėm invalidės ;D Ir šiaip norėjau ne užsidirbt, o tik pabandyti dirbt.
 
Kadangi šią vasarą man suėjo 18, nutariau ieškotis sezoninio darbo. Penktadienį pirmą kartą oficialiai įsidarbinau ir užvakar buvo pirmoji mano darbo diena. Pickepių padėjėja. Nuo 11 iki 23h + po valandą iš abiejų pusių pasiruošimui ir susitvarkymui. 4 dienos laisvos, 3 (penktadieniai ir savaitgaliai) dirbu. Daryti tenka daug ką - gaminti, minkyti tešlą, paruošti padažus (tiesa, šito dar nemoku), o daugiausiai tai viską pjaustyti ir tarkuoti. Darbas iš tikrųjų nėra sunkus (ravėti gerokai sunkiau), tik jis tampa toks varginantis vien dėl to, kad 12 valandų tenka prastovėti ant kojų. Tempas mūsų picerijoj didžiulis, pats pickepys man sakė, kad dabar kur benueičiau (kalbant apie picerijas) visur atrodys lengviau. Labai fainas kolektyvas - nesvarbu, kad kas antras žodis keiksmažodis, bet juokauja kiekvieną akimirką.
 
Šiaip tokio tipo (fizinis) darbas yra neblogas tuo, kad tu esi užtikrintas dėl algos ir pan., nes atidirbi savo dalį ir gauni algą. Verslininkai ir visi kiti, baigę aukštuosius, kiekvieną dieną rizikuoja, nes jie turi galvot apie karjerą, kylimą, kaip dirbt kuo geriau, kaip pasirodyti kuo geriau ir t.t. Bet kai valandą laiko tarkuoji kibirą svogūnų, tiesiog vietoj jauti kaip bukėji...

Pernai vasarą 5 dienas (;D) ravėjau šilauogių laukuose. Dirbti reikėjo nuo 8 iki 17h. Pusvalandžio pietų pertrauka. Dienos atlygis - 50Lt. Pliusai - visą dieną būni gryname ore ir nereikia 9 valandas stovėt ant kojų - pusiau gulom, atsiklaupus ir pan. Didžiausias minusas, kad labai skauda visus raumenis, negali net plaukų susirišt. Dirbau su dviejom draugėm ir viena iš jų pasitempė raiščius, sausgysles ar kas jai ten buvo, ir daugiau nei 3 mėnesius šlubavo. Dėl to taip trumpai ir tedirbom - nusprendėm visos mest, kol nepasidarėm invalidės ;D Ir šiaip norėjau ne užsidirbt, o tik pabandyti dirbt.
 
Kadangi šią vasarą man suėjo 18, nutariau ieškotis sezoninio darbo. Penktadienį pirmą kartą oficialiai įsidarbinau ir užvakar buvo pirmoji mano darbo diena. Pickepių padėjėja. Nuo 11 iki 23h + po valandą iš abiejų pusių pasiruošimui ir susitvarkymui. 4 dienos laisvos, 3 (penktadieniai ir savaitgaliai) dirbu. Daryti tenka daug ką - gaminti, minkyti tešlą, paruošti padažus (tiesa, šito dar nemoku), o daugiausiai tai viską pjaustyti ir tarkuoti. Darbas iš tikrųjų nėra sunkus (ravėti gerokai sunkiau), tik jis tampa toks varginantis vien dėl to, kad 12 valandų tenka prastovėti ant kojų. Tempas mūsų picerijoj didžiulis, pats pickepys man sakė, kad dabar kur benueičiau (kalbant apie picerijas) visur atrodys lengviau. Labai fainas kolektyvas - nesvarbu, kad kas antras žodis keiksmažodis, bet juokauja kiekvieną akimirką.
 
Šiaip tokio tipo (fizinis) darbas yra neblogas tuo, kad tu esi užtikrintas dėl algos ir pan., nes atidirbi savo dalį ir gauni algą. Verslininkai ir visi kiti, baigę aukštuosius, kiekvieną dieną rizikuoja, nes jie turi galvot apie karjerą, kylimą, kaip dirbt kuo geriau, kaip pasirodyti kuo geriau ir t.t. Bet kai valandą laiko tarkuoji kibirą svogūnų, tiesiog vietoj jauti kaip bukėji...

Ko niekada nepasakis MRU studentas?
Kad stojant rase MRU pirmu numeriu.

cia tu?

Atestatą :D

Čia dabar kai pagalvojau dar geresnis variantas. Matai, man anaip susišvietė ;D Nu bet bet kokiu atveju tinka čia visaip, svarbu, kad išgvildenta, išlukštenta.

Nesąmoningas egzaminas. Pats jaučiaus tvirtai, nes žinojau, kad Sruoga jame bus, tai ėjau nusiteikęs gauti šimtuką. Tikrai žinojau. Ir štai, atėjo ta lemtingoji minutė, gavom temas... O ten... SRUOGOS NĖRA!!!!!!! O be jo aš daugiau nieko nemokėjau. Kad jūs žinotumėt kaip aš jaučiaus žiauriai, kokį pusvalandį laiko sėdėjau akis įbidęs į sieną tarsi vaikas negavęs žaislo. Akyse nebuvo ašarų, tačiau jos norėjo riedėti. Suspaudžiau tušinuką ir lengvu mostu leptelėjau temą apie maištininkus, galvoju, kad bent kažką iš atminties parašysiu... Nurimau. Pradėjau rašyti, įsijaučiau į rašymą, parašiau apie 400 žodžių ir likus 15 minučių nusprendžiau viską perskaityti, paieškoti dar klaidų... Ir ką? Temoje žodį ne taip perskaičiau!!!! Ten rašė MAIŠTININKAI, o aš visą KŪRINĮ rašiau apie maišininkus. Dar kai paprašiau žodyno ir ieškojęs sąvokos MAIŠININKAI radau aprašymą, kad tai yra toks rusvas drugys, kuris gyvena ant voratinklio, tai išvis pasimečiau. Rėmiausi gamtos tema. Bandžiau atsakyti į klausimą ar pasauliui reikia rusvų drugių, ###### pagalvojus... Nervas dabar taip ima. Neišlaikytas dar vienas egzaminas. LIUX
 
P.S. Čia dar ištrauka iš juodraščio:
Pasaulis be drugių - realybė. Apie gamtą, ne tik rausvus drugius, rašė Putinas kūrinyje "Šešėlis altoryje". Pagrindinis veikėjas Liudas mėgdavo atsiriboti nuo kasdienybės ir panirti į gamtą. Jis nueidavo ant kalno ir žiūrėdavo į saulę. Tačiau jokie rausvi drugiai ten neskraidė. Poetas apie juos net neužsiminė. Todėl suprantama, kad šiame pasaulyje, kupiname neteisybės (žmonių susidorojimas su gyvūnais, nelegalūs zoologijos sodai, zoofiliniai lytiniai nukrypimai) neturėtų būti jokių rausvų drugių, bent jau Lietuvoje. Užsienyje, kodėl gi ne? Ten - kitoks pasaulis, ten - kitokie žmonės, todėl ten - kitokia gamta. Štai kokios Lenkijos miškuose gali išvysti raibą žirafą, Turkijos palmėse - dramblius, o Lietuvoje - bites. Mūsų kraštas išskirtinis, tačiau tai vistiek manęs nenutolina nuo nuomonės, kad šiame pasaulyje nėra vietos rusviems drugiams.
 
Žinau kad juokinga ir niekas man čia nesigavo, bet sorry, ir tai rašiau per nervus, gal dar čia nurašant kokią klaidą padariau. nesijuokit labai :D

Nematau dideles problemos, tiesiog truksta pasitikejimo savimi. Truputis alkoholio sukelia tik trumpalaiki efekta. O i tuos prasigerusius draugelius, nereikia rikiuotis ir jie tau nera autoritetas. Merginoms, moterims girtuokliai ne prie sirdies. Didelio efekto - pasitikejimo savimi pasiektum:
1. Sportas. Dek visas pastangas ir jegas sportuojant, palaipsniui issivalysi nuo negatyviu minciu, bei sustipresi fiziskai, tai tau suteiks pasitikejimo savimi(jausmas panasus, kaip ant sparnu, ir kad gali nuversti kalnus, arba pakrauti kam nors malku).
2. Knygos. Perskaityk, bent jau keleta knygu tau idomia tematika. Pades valdyti minciu srauta bendraujant su zmonemis ir t.t.
3. Isvaizda. Velgi, priklausomai nuo situacijos: eini ieskot darbo, ar pakalbint tau patinkancios pardavejos maksimos kasoje ar i kluba - nedevek sportines aprangos ir nudrengtu kedu(sportbaciu 3 metu senumo). Zinoma taipogi visokiu gariuniniu D&G, VERSACE(tai blogiau nei treningai) ir t.t. Bukime paprasti, bet ne prasti. Prie isvaizdos galime prideti toki dalyka kaip higiena, tualetini vandeni(kvepalai), plauku fiksavimo priemones ir t.t. Visai neblogai butu jei suformuotum savo stiliu.
4. Pinigai. Is kur ju gausi, yra tavo problema, ir is dangaus jie nenukris. Budai uzdirbti pinigams: a) Naudojant savo smegenis. b) Naudojant savo rankas ir kojas. c) prostitucija.
Taigi yra dar vienas patikimas budas, beje, patikrintas, bet jo as cia nerasysiu del tam tikru priezasciu.
Sekmes besiformuojant gyvenime.

Nu parasysiu darkarta nes kaskodel neisirase is pirmo karto :D
Esu dirbes daug visokiausiu ir ivairiausiu darbu, bet aprasysiu viena darba, kurio niekad nepamirsiu :)
Pries 2 metus dirbau padaveju, kruiziniame laive, dirbau 6 men (toks kontraktas buvo), yspudziai kurie liko, neimanoma pamirst, be abejo neimanoma r visko aprasyt :D alga buvo gan normali palyginus, nebuvo pastovi, nes tipsai sudarydavo 90% algos, alga savaitine buvo 50$ :D kruiziniuose laivuose yra taisykle, kad reikia palikt arbatos, punkte net yra nurodyta, kiek maziausiai turi palikt :) alga tikrai nesiskundziau :) darbas buvo isties sunkus tiek fiziskai, tiek psichologiskai..dirdavom po 9-10h per diena..turedavom viena "iseigine" per savaite per kuria reikdavo dirbt tik 3-4h..ir taip 6 menesius :) sunku buvo psihologiskai, nes tiesiogine zodzio prasme "p**davo" mus kaip reikalas turtingi amerikieiai :) jiems niekas neitikdavo, bet man budavo dzin :) skaudziausia i merginas buvo ziuret, jos jautriau reguodavo :) pvz pamenu nunese vienam viskio stikline, tas ja apsauke kodel tik vienas ledukas teidetas..nu visko budavo..jeigu esi nekaltas, ten nuvaziaves 100% ja prarasi :D kambariuke t.y kajuteje gyvenom po 2..kambariukas buvo 3x4..labai mazas :( todel jis budavo skirtas tik permiegojimui, o siaip visa laika trinies laive, pramogu budavo, baseinas, sporto sales ir t.t :) maistas budavo nemokamas, prie jo teko priprast..pamenu 2 menesius bulviu nevalgiau..kai paragavau tai toks skonis, lyg valgyciau kazka neiprasto, taip skanu buvo bulves kad net nemoku pasakyt :D gerimai bare irgi budavo nemokami..galedavai prisilakt, tik geresni budavo mokami ir tai su 60% nuolaida :) bet aisku kam pirkt jei gali veltui gert :) tusai budavo nuostabus laive, balaviadacom kaip reikalas :) aisku ia priklause daug kas nuo kolektyvo :) buvom visam laive tik 2 lietuviai :) bet ir su juo snekejomes angliskai :D pripratom tiesiog :) dirbau gana prestiziniam laive :) budavo visokiu izymybiu, galiu pasigirt kad gyvai maciau ameron Diaz :D norejau nusifotkint, bet neleido prie jos eit niekam is darbuotoju :) sunku viska aprasyt, lengviau nupasakot :D bet ir tai gali pasakot nepasakojes, nes per tuos 6 menesius tiek ivyko..labai daug visko :) siais metais gal spesiu vel isplaukt, bet jau nebe i padavejo darba :)
 
Pliusai
1) visiskai nereikia pinigu, nebent nori parsiust lauktuviu seimai, ar nauju drabuziu ar cigaretem
2) Maistas, skanus ir nemokamas
3) tusai, visi baliavoja kiekviena diena :) bet reikia su saiku :)
4) gali viska ka uzdirbi parsivezt i lietuva
5) bendraut su visais, labai lengvai ismokti anglu kalba
6) igauni patirties ir didesne galimybe gauti geresni darba ir geresniame kruiziniame laive
7) patiri ir pamatai visokiu kulturu, visokiu zmoniu :)
 
Minusai
1) Dirbi sunkiai ir daug :)
2) Miegas, jo ziauriai truksta..
3) Tavo kambarys..miegi "skylej" nera oro! kambary net nera lango i juros dugna :D
4) Isplauki 6 men, labai pasilgsti namu ir visu kitu dalyku
5) Subukeji :D pvz gryzau, ir as nebesuprasdavau kaip namie gali nebuti pieno? :D nes laive nieko netrukdavo ir dar nieko nereikedavo gamintis, tai 6 men be gaminimo irgi nekas palieka :)
 
Aciu, kad skaitetsia rasliava :D

automobiliu stovejimo aiksteliu kontrolierium, klaipedoje kur vasaros metu stovi vyrukai prie ivaziavimo i aiksteles prie juros :) mokejo 6.30 per valanda, dirbau tik kai buvo geras oras, nuo 10h ryto iki 20h vakaro. Pietu pertrauka galima buvo pasiimti kada noresi. Paleisdavo namo jeigu pradedavo lyti. Darbas tik vasaros sezonui. Su darbuotojo pazymejimu galima buvo nemokamai vazinetis autobusais kiek tik nori.
Dirbau 2 vasaras, kol neisvare :D Kisenpinigiu ten pasidaridavo darbuotojai (apie save tiliu, nieko nesakiau, nes dar kokia policija posta skaitys, as nevagiau :)), bet buvo veikeju, viens per diena berods 400+lt pasidare i kisene, tai prigavo ir ismete ji.
Dabar ten jau kitokia tvarka, minimuma moka ir dirba 40h per savaite.

Įdomios patirtys uždarbiečių tarpe :)
 
Aš pats pradėjau užsidirbti būnant apie 10 metų amžiaus. Tada atidariau parduotuvę namie, kur perparduodavau iš realios parduotuvės nusipirktus produktus, dažniausiai metais jaunesniam broliui. Dar turėjau atsidaręs loterijos punktą namie, kuris buvo lb panašus į Teleloto, tiesiog vietoj kamuoliukų ir jų aparato buvo lapeliai su numeriukais:) dalyvavo visa šeimyna, kažkada ir giminaičiai su kaimynais sudalyvavo. Kažkada panašaus metų leisdavau vasaras kaime, kur senelių kaimynas statė namą. Įsiprašiau būti pagalbiniu, dirbdavau kelias valandas (plytų nešiojimas ir pan) ir per dieną gaudavau po 5 Lt. Po poros savaičių tėvai sužinoję uždraudė kaimynui mane "išnaudot".
 
Vėliau būnant 14-15m prasidėjo internetiniai darbeliai, visokie spaudinėjimai už centus, registravimaisi į hyip (ar kaip jie vadinasi), netgi pats tokį vieną turėjau. Realiai nemokėjau daug ko daryti (nei programuoti normaliai, nei dizainus piešti ir pan.), tai galima sakyti tiesiog ėjau į minusą. Būnant 16 metų supratau, kad skiriu lb daug laiko sporto žiūrėjimui ir galėčiau tai panaudoti lažybose. Mamos vardu užsireginau kai kuriose bendrovėse, kitur melavau apie savo gimimo datą ir mėginau užsidirbti pritaikant tiek fundamentalias tiek technines žinias/analizes. Pavariau kelis šimtus į minusą ir supratau, kad lažybos į pliusą eina tik tada, kai į jas žiūriu kaip į hobį, o ne į uždarbio šaltinį. Su nauju požiūriu atsigriebiau su kaupu. Tada sekė pokeris, bet tik pora mėnesių. Rinkdavau bonusus su skirtingais vardais. Uždirbti galėjai apie 150Lt per dieną beveik, bet vienąkart prigavo, pagrasino Interpolu ir rišau :)
 
Mano realus CV. Dirbdavau tik vasaromis, nes mokslo metais buvau kelių non-profit organizacijų narys ir buvau užsivertęs darbais, na ir žinoma mokslai buvo. Vėliau pradėjau važinėti studijuoti į užsienį, tad vėl beliko tik vasara.
Pradėjau 17 metų, buvau vienos gydymo įstaigos pagalbinis darbininkas, bet realiai teko pavaduoti buhalterę iš dalies. Darbas prie pc suvesdinėjant duomenis. Kadangi buvau labiau susidraugavęs su pc nei buhalterė, tai dirbau pora kartų greičiau nei ji ir todėl leido man padirbėti pora mėn ilgiau nei planavau iš pradžių. Pliusai: išmokau suprasti daktarų raštą, išmokau ligų kodus :) ir žinoma darbas su Teritorinių kasų sistema.
 
18 metų po 12 klasės nuvariau padirbėti į statybas. Stačiau Panoramą. Tiksliau valiau statybų šiukšles. Pamačiau visą statybų "virtuvę" iš vidaus. Jau po savaitės "atkalėm sistemą" kaip dirbti tik po 4val per dieną, o gauti atlyginimą kaip už 12val. Per likusias valandas ieškodavom su draugais butų, kur gyvent studijų metais. Pamačiau kitokią kultūrą, supratau, kad mokytis verta, kad nebūti vienu iš statybininku. Po mėnesio išėjau iš darbo, vėl pora mėn pabuhalteriavau.
 
Sekančios dvi vasaros buvo aukštesniame levelyje. Vadovavau sandėliui vienai maisto produkcijos įmonei. Teko išmokti planuoti atsargas, bendrauti su klientais visom priemonėm, vadovavau 4 vairuotojams, darbas kasos aparatu ir pan. Teko ir po 13 valandų arti, teko patirti apgavysčių, teko susidurti su įvairiausiomis neplanuotomis situacijomis. Lb daug naudos davė. Apskritai bendravimas su nekvalifikuotais darbuotojais leidžia tolimesnėje karjeroje juos lengviau perprasti. Minusas: įmonė buvo "seno kirpimo", tad mano pasiūlymai kaip atsinaujinti nebuvo išgirsti ir įvertinti. Trečią vasarą nebėjau, nes nebeturėjau ką išmokti. Anyway, į CV galėjau daug ką įsirašyti.
 
Po trečio kurso atlikinėjau praktiką vienoje didžiausioje valstybinėje įmonėje. Jiems patikau ir pasikvietė padirbėti toliau. Tai jie padarė, net žinodami, jog po mėnesio išvažiuoju į užsienį mokytis. Davė ir projektą pakuruoti. Kasdien ėjau pas skirtingų sričių specialistus darbe ir domėjausi jų veikla. Stengiausi pasiimti viską ką galėjau. Dar per praktiką dirbau ilgiau nei visi kiti darbuotojai, bet toks jau aš esu, kad stengiuosi dirbti 110proc. Pliusas valstybinėje įmonėje: tavo sprendimai dažnai paliedavo visus Lietuvos gyventojus. Minusas: didelė biurokratija.
 
Teko trumpais laikotarpiais ir kitas įmones pamatyti iš vidaus su įvairiais projektais. Galbūt neparašiau visiškai į temą, bet norėjau pasakyti, kad verta atiduoti visą širdį į dirbamą bet kokį darbą ir tai darbdaviai įvertins. Dar dažnas sako, kad lb Lietuvoje svarbu kontaktai ir pan, bet dažnai nk dėl to nedaro (juk jie iš oro neatsiranda). Aš tuo tarpu stengdavausi kad ir pietauti su skirtingais asmenimis, ypač aukštesnio rango. Tad.. darykite daugiau nei prašo. Pasakykite vadovams jų pliusus minusus ir paklauskite apie savuosius - abu tobulėsite. Dažnai klauskite kodėl aš tą darau. Galbūt kai kuriuos darbus dirbate be reikalo. Mokykites nuolat, domėkites sritimi, kur dirbat. Susirasti darbą nėra sunku, kiek daugiau pastangų prireikia kilti aukštyn darbe. Ir meskite darbus, vos tik baigsite eiti į juos su šypsena :)

Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)

Teko man kurį laiką padirbėti vienoje pieno perdirbimo įmonėje, fasavimo/pakavimo ceche. Dirbdavom po dvylika valandų, už viršvalandžius mokėdavo kaip priklauso, alga niekada nevėlavo. Labai įdomus darbas - sužinojau viską apie sūrių gamybą, pakavimą, logistiką, teko net kelis konvejerius remontuoti ( pasirodo ten viskas ant dos'o paprasčiausio pastatyta, tai biški config, biški darbo su atsuktuvu ir padaryta). Tikrai įdomi patirtis. Pakavime - daug fizinio darbo, daug veiksmo, nors darbas ne iš lengvūjų. Fasavimo - gana lengva, tik tiek, kad gana monotoniška, todėl visur lydėjo darbinis humoras - kas kepurę iš dėžės pasidaręs, kas dar kokią nesąmonę. Kitaip neišgyventum. O šiaip dirbti galima, nors alga ir nedidžiausia (minimumas plius viršvalandžiai plius už kvalifikaciją). O jau darbuotojų kontingentas - darbe sužinodavau dienos naujienas, sporto aktualijas, buvo kas ir investavimu domėjosi. Dirbau tris mėnesius, po pirmo išmokau gyvent ( pertraukėles parūkyt išnaudodavom išeit į lauką, pasiorint, pavalgyt, etc), supratau kaip kas kur, o ir pamainos vadovai mane pamėgo, tai turėjau šiokią tokią protekciją, darbus lengvesnius gavau, kol galiausiai pasiūlė į logistikos skyrių. O ten... Amžinas šurmulys, vieni atvažiuoja, kiti išvažiuoja, vienžo, nepastebi kaip diena praeina (kas yra gerai). Taip padirbėjau dar kelis mėnesius, sutaupiau pinigų ir pradėjau verslą :)