AntanasM

Mano nuomone svarbu nustoti rūpintis savo sėkme. Ypač nepatinka, kai vadovaujamasi objektyviais kriterijais (daug uždirbti, pastatyti namą, turėti superauto).
 
Visa tai turint kitiems gal ir atrodysi sėkmingas, tačiau vargu ar pats jausiesi laimingas. Moksliniai tyrimai rodo, kad jei dabar nesijauti laimingu, nepavyksta juo būti, tai ir po daugelio metu viską pasiekus, viską turint žmogus vargu ar kitaip pasijaus. Kolegos psichologai sako, kad pastaruoju metu ateina jauni klientai (pagal objektyvius viską pasiekę) su rimtais gyvenimo prasmės klausimas.
 
Abejoju asmenine sėkmės vizija paremta žiūrint į kitus, o ne kapstantis savo viduje ir pajautus kas po galais man asmeniškai svarbu šiuo metu, mano gyvenime. Manau, kad darant tai kas veža, jausies laimingas, sėkmė ateis pati jos nesivaikant :)

http://www.alfa.lt/straipsnis/49941568/vmi-turi-ziniu-uber-vairuotojams
 
O dabar paskaičiuojam:
Tarkim važiuojam nuo Santariškių iki oro uosto. 16km + 32min, gaunasi 9,6€, suapvalinam iki 10€.
2,5€ + PVM iš karto atiduodi uberiui.
Lieka 6,97€.
Iš jų atimam kurą, kuris per kamščius tarkim buvo 2€.
Lieka 4,97€.
Iš jų atimam 9% PSD ir 28,5% nuo pusės apmokestinamųjų pajamų.
Lieka 4,04€.
Iš jų atimam 5% pajamų mokestį.
Lieka 3,84€.
 
Iš jų dar reikia atimti eksploataciją, kuri naujesniam nei 10m. senumo auto tikrai nėra iš pigiausių.
 
Taigi realiai reikės džiaugtis jeigu kišenėje liks bent 20% nuo sumos kurią sumokėjo klientas.

Pamiršau dar paminėti. Kad "persilaužti" bendraujant iš tikrųjų tikrai gali daug kuo padėti darbas tokioje srityje kur nemažai tenka bendrauti su žmonėmis. Pvz: Pardavėjas kur parduotuvėje, kebabinėje ir pan. Tada neturi jau praktiškai kur dėtis ir t.t. Po to pripranti ir tampa jau norma. Po to tai ir panaudoti sau gali bendraujant su žmonėmis laisvu metu. <_<

Visų pirma, tu turi būti sau psichologoas. Psichologas tik privers tave pasakyti sprendimo būdą, jis tau nieko nepatars. Gi tu pats žinai, kas tau padėtų, tik neįsivaizduoji ar tu tai gali padaryt. Na, aš psichologais nelabai tikiu, tavo reikalas ir tai tik mano nuomonė. Beje, gražus gyvenimas nėra vien tik seksas ir permiegojimas su daug merginų. Būk savimi. Nebūk pilkoji masė. Kaip sakoma, kas patinka masėms, tas yra blogis. Domėkis tais dalykais, kuriai TAU patinka. Užsiimk ta veikla, kurią TU mėgsti. Klausykis muzikos kuri TAVE veža. Nekreipk dėmesio į kitų piktas kalbas, apkalbas.
 
Į tuos puslapius kaip alfavyras ar koks ten, ar "koks turi būti vyras" išvis nekreipk dėmesio. Tai yra žmonių bukinimo mašinos. Aš ten keletą kartų žiūrėjau irgi neviltį pradeda po truputį varyt. Aš realiai nežinau ką patarti. Tiesiog bendrais bruožais nusakau, kaip reikėtų elgtis. Apie savižudybę tai net negalvok. Pagalvok apie žmones, kurius tu myli, kurie myli tave. Negyvenk kitų žmonių lūkesčiais, siek savo tikslų, savo svajonių. Pačiam man šitie metai yra labai sudėtingi pscihologine prasme tiek dvasine.
 
Išsisukinėju nuo susitikimų, visi pažįstami, draugai išėję kieman tik gerią alų, daugiau nieko. Todėl gan neretai būnu tiesiog vienas. Važinėju miškais, žaidžiu krepšinį. Kartais prie kokios vaikinų grupės prisijungiu, pažaidžiu futbolą. Nes aš nenoriu vien pliurpti niekus ir gerti alkoholį. Suprantu, kad ko gero prarandu draugus ši taip vengdamas susitikti su jais, bet kai pasakau, kad nenoriu gerti, jie pradeda šypsotis. Na, bet rimtai.. Nejaugi nėra kitokios veiklos. Siūliau ne vienam varyti žvejoti, niekas nenori, tingi ir pan. Krepšinio, futbolo išvis niekas žaisti nemoka. Gerai, dar kartais į kokį pulą nueinam ir tiek.
 
žodžiu ir pats galvodavau apie savižudybę (čia rimtai) tačiau tuo pačiu ir mane tai atbaidydavau, nes gyvenime dar turiu daug ko siekti, apie daug ką pagalvoti. O dabar tiesiog toks amžius ir viskas tikiuosi susitvarkys. Jaučiuosi dažnai vienišas, bet tuo pačiu nenoriu būti su niekuo. Iš tikro viskas prasidėjo tada, kada išsiskyriau su mergina. Kažkaip nuo tada pasidariau kitoks. Esu dažnai ne nuotaikoje, nors su aplinkiniais stengiuosi būti linksmas ir pan. Tai tik kaukė. Esu irzlus, mokykloje negaliu niekaip susikaupti, mintys vaikšto visai kitur. Apskritai, kairė nežino ką veikia dešinė. Buvo labai sunku pačioje pradžioje, dabar jau kiek apsitvarkę, gal išvyksiu į užsienį bent trumpam pabūti, gal Lietuvoje rasiu darbelį kokį, turėsiu užsiemimą ir pan.
 
Žodžiu, kaip matai, ne tu vienas toks likimo neapdovanotas žmogus. :rolleyes: bet svarbiausia - nenusimink. Visiems būna juodų, baltų dienų. Aš skaitau, jeigu šiandien sunku, rytoj bus lengva. Parašyk, jeigu norėsi į PM. Galėsim pašnekėt. Ir taip čia per daug išsiterpiau, bet tiesiog gal bus lengviau jeigu išsiliesiu čia. Nesinori artimiesiems užkrauti, o čia.. Vėjas prablaškys ir visi pamirš. <_<
 
 
Sėkmės ir BŪK SAVIMI!!!

Nusprendžiau su Uždarbio auditorija pasidalinti savo straipsniu (originalas čia) apie efektyvų bendravimą su klientais. Pats esu tinklalapių kūrėjas, bet manau, kad šios tiesos gali būti pritaikomos daugeliui freelance tipo profesijų.
 
* * * * *
 
Bendravimas yra neatsiejamas bet kokio projekto procesas – dažnai ne mažiau svarbus, negu realus techninis darbas. Tad šiandien nusprendžiau pasidalinti patarimais ta tema – bet ne šiaip “ką reikia daryti”, o ką pats asmeniškai darau, kad bendravimas tarp manęs (programuotojo) ir kliento vyktų kuo sklandžiau. Taigi, mano paties darbo principai:
 
1. Filtruoju klientus
 
Straipsnio pavadinime minimi “normalūs klientai” – ką tai reiškia? Dažnai manoma, kad reikia dėti visas pastangas, kad gautum užsakymą. Nė velnio – kai kurie užsakovai atneš tik nuostolių ir nervų karą. Kaip tokius atpažinti – atskiro straipsnio klausimas, bet bendrai tai tikri specialistai renkasi užsakovus net labiau, nei pastarieji juos.
 
Mano praktikoje, atkrenta apie 2/3 visų klientų, kurie kreipiasi. Priežastys įvairios, bet kokia pusė iš jų tiesiog “nepraeina atrankos”. Gali pasirodyti, kad aš pasikėlęs ir arogantiškas, bet iš tikro tai tie klientai tada nueina pas mažiau kvalifikuotus žmones, kurie pasiruošę dirbti jų sąlygomis. Win-win.
 
2. Bandau giliau suprasti klientą
 
Niekada nepuolu rašyti kodo ar diegti kokios TVS iškart: pirmas tikslas yra suprasti klientą. Iš verslo tikslų pusės – suprasti, ne kokios spalvos logotipo jis nori, o kokie jo tikslai ir lūkesčiai projektui, ką jis laikytų sėkme.
 
Būtent nuo to atsispiriu viso darbo eigoje, ir šiame etape aš pasiūlau klientui techninius sprendimų variantus, kurie padės pasiekti tikslų. Ir, kas galbūt dar svarbiau, siūlau atsisakyti kai kurių funkcijų, jei jos neveda prie tikslo.
 
3. Užduotis – tik raštu
 
Dažnas užsakovas patingi skirti laiko ir detaliai surašyti užduotį bei visas funkcijas. Maždaug, eigoje bus matyti. Kai kurie iš tokių jau iškart gauna atsisakymą dirbti, bet kai kuriuos kitus galima priversti padirbėti.
 
Mano dažna frazė: “Ar jūs turite detaliai aprašytą užduotį? Jums to reikės, nepriklausomai nuo to, ar samdysite mane, ar kitą programuotoją/įmonę”. Veikia 100%.
 
Taip pat bandau atpratinti klientus siųsti užduotį dalimis el. paštu. Viename laiške penki punktai, po to “o pala, dar prisiminiau” penki punktai, ir tada be galo. Turi būti centralizuota vieta, kur saugoma pilna užduotis – pats tam naudoju Asana, bet iš esmės priklauso nuo kliento, svarstau pagal žmogų, ar papildomas projektų valdymo įrankis neapsunkins proceso.
 
4. Užduotis ir planas – du skirtingi dalykai
 
Vienas iš pirmųjų dalykų, kurį reikia padaryti, gavus užduotį iš užsakovo – paversti ją realiu planu. Sakote – kur skirtumas? Mano praktikoje yra taip: užduotis nusako ką reikia padaryti, o planas – tai konkrečių darbų/etapų sąrašas su tarpiniais laiko terminais, kas ir kada bus užbaigta ir kas nuo ko priklauso.
 
Pradėti dirbti be chronologinio plano yra lengva, bet po to eigoje labai nepatogu sekti, kas padaryta, o taip pat galima ir pražiopsoti, kad kažkokią dalį reikėjo daryti anksčiau nei kitą dalį, nes tarp jų yra priklausomybė.
 
5. Aptariu sąlygas iš anksto, kad nekiltų klausimų
 
Galiu pasakyti drąsiai: didžiausia visų projektų visų problemų priežastis – nesusikalbėjimas tarp šalių. Projekto eigoje/viduryje/pabaigoje dėl to po to kyla nesklandumų, nepagrįstų kaltinimų ir t.t. Dėl to, kaip sakoma, dėl visko kiek įmanoma reikia susitarti “dar ant kranto”, prieš plaukiant kartu valtyje.
 
Ką būtinai-būtinai reikia aptarti (ir aprašyti):
- Darbo etapai ir jų atlikimo terminai
- Apmokėjimas: jo formos, jo dalys, avansas, delspinigiai ir kt.
- Visi projekte dalyvaujantys žmonės ir jų svarba: kas ką sprendžia
- Galimi papildomi darbai ir jų galima kaina
- Palaikymas po projekto pridavimo – ar už jį bus mokama ir kokiomis sąlygomis
- Jei pasitaikys klaidų ar smulkių patobulinimų – kiek laiko truks garantija
 
Turiu vieną strategiją, kad apsisaugočiau nuo mokėti nenorinčių užsakovų – laikau visus projektus savo serveryje, ir perkeliu juos pas užsakovą tik po pilno apmokėjimo (su sąlyga, kad pats projektas veikia ir jį belieka tik fiziškai perkelti).
 
6. Dažnai bendrauju su klientu
 
Šiuolaikinis madingas “agile” principas ir jo “sprintai” gali būti pritaikyti daug kur – kažkiek tos filosofijos taikau ir savo darbe. Klientams darbo rezultatus pateikiu porcijomis, kur bent po kažkiek naujovių atsiranda nuolat – taip vyksta aktyvus bendravimas, aptarimas, nuomonių apsikeitimai. Taip nesklandumai pastebimi anksčiau, o ne tada kai jau per vėlu/brangu perdarinėti visą darbą.
 
Tas dažnas bendravimas turi dar kelis šalutinius poveikius. Vienas iš tokių – “šiltesnių” santykių su klientu užmezgimas, kas reiškia kad teoriškai didesnė tikimybė, kad mane prisimins labiau, kai kas nors iš kliento draugų ieškos programuotojo. Nes su manimi N kartų susirašinėjo ir atsiminė.
 
Kitas dalykas – dažni pokalbiai verčia ir patį užsakovą pasitempti, nuolat stebėti projekto eigą, ruošti reikalingą informaciją iš anksto, analizuoti projekto būklę ir šiaip aktyviau dalyvauti.
 
7. Darbai laiku, jei įmanoma – anksčiau
 
Čia kaip ir savaime suprantamas dalykas, ar ne? Kad jeigu reikia darbą ar jo dalį padaryti iki dienos X, tai stengiamasi spėti iki dienos X. Bet aš stengiuos suspėti iki kokios (X-2) dienos – iš dalies, kad būtų laiko visokiems smulkiems pataisymams, o tuo pačiu kad maloniai nustebinčiau klientą – jie, patikėkite, to nepamiršta.
 
Kitas dalykas – iššūkis pačiam sau: ar įmanoma padaryti darbą greičiau negu yra sutarta, tai priduoda papildomos motyvacijos.
 
Tiesa, reikia pridurti, kad tai nereiškia, jog dirbu belekaip, kad tik suspėčiau greičiau. Kokybė turi išlikti. Kita vertus, čia kartais taikau “lean” principą – kuo anksčiau užsakovui parodyti bent kažkokį pusiau veikiantį variantą ir tada jau daryti tobulinimų iteracijas.
 
Dar vienas momentas – jeigu jau matau, kad niekaip nesigauna tilpti į laiko terminus, apie tai pats pranešu užsakovui, nedelsiu iki to momento kai manęs ieškos su klausimu “kur dingęs”. Geriau nuoširdžiai prisipažinti ir išlaikyti gerus santykius, tuo pačiu informuojant kitą pusę, kad ji savo ruožtu planuotų savo veiksmus atitinkamai.
 
8. Šalutinis tikslas – rekomendacija
 
Jei dirbu su žmogumi ar įmone pirmą kartą, tikslas nėra tik šis konkretus projektas ir sutarti pinigai. Aš žiūriu plačiau – jei kita pusė liks patenkinta, tada tikėtina, jog sugrįš dar ar bent jau rekomenduos mane, jei kažkam iš aplinkos prireiks programuotojo pagalbos.
 
Dėl to daryti “belekaip, kad tik veiktų, o užsakovas gal nepastebės” – nepateisinamas variantas. Nes vėliau gali išlysti visokių netikslumų ir nesklandumų, ir už kiekvieną iš jų gausite vis mažiau karmos taškų užsakovo akyse.
 
* * *
 
Čia yra tik dalis principų, kurių stengiuosi laikytis, kurdamas projektus kitiems. Bendrai visus juos galima apibūdinti taip – kad tam laikui tas projektas tampa ir jūsų kūdikiu, reikia žiūrėti taip tarsi kurtumėte jį sau ir bandyti parodyti rezultatą. Tada užsakovai tai vertins ir sugrįš.
 
O gal jūs turite kažkokių tips’ų, kaip efektyviau bendrauti ir dirbti su užsakovais?

Sveikas, atvykęs. Šaunu, kad turi idėjų, kad nori save realizuoti. Pirmyn.
 
Kai turiu daug idėjų, surašau ant balto visas įmanomas idėjas, kurios plaukioja galvoje. Suprasdamas, kad visko vienu metu nepadarysiu, išsirenku vieną, kuri man atrodo svarbiausia ar labiausiai patinka (prikauso nuo situacijos) ir tada imuosi įgyvendinti. O visas kitas atidedu. Dažnai tenka girdėti, kad šiais lakais idėjų netrūksta, o trūksta tų kurie realiai įgyvendina. Tad linkiu išsirinkti vieną dalyką ir pradėti daryti.
 
Pritariu nuomonei, kad reikia burtis į komandą, rasti bendraminčių. Šiek tiek patyrę už tave būtų geriau, nes galėtum mokytis iš jų. Tikuosi rasi čia savo hėbrą.
 
Sėkmės

Mano nuomone svarbu nustoti rūpintis savo sėkme. Ypač nepatinka, kai vadovaujamasi objektyviais kriterijais (daug uždirbti, pastatyti namą, turėti superauto).
 
Visa tai turint kitiems gal ir atrodysi sėkmingas, tačiau vargu ar pats jausiesi laimingas. Moksliniai tyrimai rodo, kad jei dabar nesijauti laimingu, nepavyksta juo būti, tai ir po daugelio metu viską pasiekus, viską turint žmogus vargu ar kitaip pasijaus. Kolegos psichologai sako, kad pastaruoju metu ateina jauni klientai (pagal objektyvius viską pasiekę) su rimtais gyvenimo prasmės klausimas.
 
Abejoju asmenine sėkmės vizija paremta žiūrint į kitus, o ne kapstantis savo viduje ir pajautus kas po galais man asmeniškai svarbu šiuo metu, mano gyvenime. Manau, kad darant tai kas veža, jausies laimingas, sėkmė ateis pati jos nesivaikant :)

Pasižiūrėjau, kad kai kurie forumo nariai šioje kategorijoje nustato sau tam tikrus iššūkius ir bando juos įgyvendinti. Štai Promise bando per mėnesį uždirbti 1500 litų, rašo, kaip jam sekasi... Įdomu paskaityti, ir kažkur giliai kirba mintis, kaip pas tikrą lietuvį - "kad tau, rupūžioke, nepasisektų..." ;) Bet garsai šauki ant viso forumo - "Šaunuolis, taip ir toliau varyk!" Labai jaudina, tiesa?..
 
Noriu ir aš pabandyti kažką panašaus. Imkime mėnesį nuo rugpjūčio 1 dienos iki rugpjūčio 31. Tai 31 diena. Pakankamai didelis laiko tarpas, kad užkariautume pasaulį. Bet ką čia per jį nuveikus? Numesti po 1 kg svorio? Na jau ne, aš ne koks idiotas, savęs žaloti nesiruošiu, juk čia forume aiškiai parašyta "Asmeninis TOBULĖJIMAS" o ne "Asmens kankinimas" ;) Hmmm. Ką aš moku geriausiai? Rašyti!
Tada reikia suorganizuoti savotišką iššūkį sau - parašysiu po 1 naudingą straipsnį pradedantiesiems ir pažengusiems verslininkams per dieną!

Geras iššūkis? Sąlygos?
Straipsnis turi būti naudingas. Toks, kad jį perskaitę žmonės turėtų stimulo kažką naujo pabandyti, arba bent jau susimąstytų, ką gali padaryti geriau ar bent kitaip savo versle.
Straipsnis publikuojamas vis skirtingame bloge ar puslapyje. Nesvarbu, ar daug lankytojų tenai, ar mažai - tai labai reliatyvūs dalykai, nes gavęs gerą atgarsį socialiniuose tinkluose, jis gali sugeneruoti tūkstantinius srautus. Jei norite, kad parašyčiau straipsnį būtent jūsų puslapiui, duokite žinoti - su mielu noru tai padarysiu.
Straipsnyje neįkyriai pareklamuosiu savo verslą - Rasytojas.lt. Tai nepriklauso nuo temos ar auditorijos.
Straipsnio apimtis - 1 Word puslapis arba 350 žodžių. Čia mažiausias. Aišku, kad rašysiu ilgesnius :)
 
Gal dar kokių sąlygų reiktų?
 
Ir iš viso, ar verta man tokį iššūkį kelti? Gal per lengvas? Ką manote?
 
Pradėčiau nuo rugpjūčio 1 dienos. Straipsnių nuorodas dėčiau čia, kad visi galėtumėte įvertinti. Jei perskaitę straipsnį matysite, kad jis naudingas, paspausite + po kiekvienu patikusiu postu. Taip žinosiu, kad bent kažkam jis buvo naudingas. Jei nenaudingas, maloniai paprašysiu patylėti, kad tie, kuriems jis naudingas netyčia nuomonės nepakeistų ;)
 
Po aršių diskusijų, konstruktyvių pasiūlymų ir vaikiškų najiezdų, pradedu publikuoti straipsnius:
 
rugpjūčio 1: Nusibodo Wordpress.com? 5 naujausios bloginimo platformos
rugpjūčio 2: Atsiliepimų apie paslaugas galia
rugpjūčio 3: Nemokami ir naudingi SEO įrankiai
rugpjūčio 4: Meta Aprašymas - Reikia? Nereikia?
rugpjūčio 5: Pasvarstymai. Kopijuokime sėkmingus startapus
rugpjūčio 6: Patarimai verslui: 21. Nuorodų katalogai
rugpjūčio 7: Pasvarstymai apie SEO ir rašytojų verslą Lietuvoje
rugpjūčio 8: Naudingas įrankis kelių WP blogų savininkams ManageWP
rugpjūčio 9: SEO eksperimentas - kitoks nuorodų katalogas
rugpjūčio 10: Konkrečios temos įmonės naujienoms ir straipsniams
rugpjūčio 11: 5 patarimai puslapių savininkams, kaip sutvarkyti savo svetainės tekstus
rugpjūčio 12: Facebooko paveikslėlių dydžiai jūsų puslapiui
rugpjūčio 13: TOP…4 (?) lietuviškos blogofermos
rugpjūčio 14: Komerciniai pasiūlymai internete su Smore.com
rugpjūčio 15: Darbas namuose – privalumai ir trūkumai
rugpjūčio 16: Kas yra aukštos kokybės nuorodų katalogai
rugpjūčio 17: Mano verslo istorija – Rašytojas.lt
rugpjūčio 18: Facebook puslapio informacija
rugpjūčio 19: Darbuotojų motyvacijos strategija Lietuvoje
rugpjūčio 20: 10 įkvepiančių filmų apie verslą ir verslo pradžią
rugpjūčio 21: SEO blogis
rugpjūčio 22: Straipsnių katalogų temos

Man asmeniškai autoritetas alkoholio ir tabako klausimais yra
Aurelijus Veryga (http://lt.wikipedia.org/wiki/Aurelijus_Veryga),
kuris šiuo klausimu yra aktyvus visuomeninis veikėjas.
Jis kaip opozicija tabako ir alkoholio pramonės interesams, ypač politiniams.
Taip pat galima su juo susidraugauti facebook'e. Tada gausit jo
nuomonių aktualiais klausimais, išgirsite svarių argumentų, kurie padės susidaryti/pakoreguoti savo nuomonę.
 
Turiu 7 m. gyvenimo patirtį be lašelio alkoholio (na nebent tiek kiek raugintuose kopūstuose būna ir pan.).
Įdomiausia buvo pradžioje giminių, draugų ir pažįstamų reakcijos. Išvada: tikrai galima ir be alkoholio ir be facebook'o :) ir kt. prikausomybę keliančių dalykų normalų pilnavertį ir laimuingą gyvenimą.

Man asmeniškai autoritetas alkoholio ir tabako klausimais yra
Aurelijus Veryga (http://lt.wikipedia.org/wiki/Aurelijus_Veryga),
kuris šiuo klausimu yra aktyvus visuomeninis veikėjas.
Jis kaip opozicija tabako ir alkoholio pramonės interesams, ypač politiniams.
Taip pat galima su juo susidraugauti facebook'e. Tada gausit jo
nuomonių aktualiais klausimais, išgirsite svarių argumentų, kurie padės susidaryti/pakoreguoti savo nuomonę.
 
Turiu 7 m. gyvenimo patirtį be lašelio alkoholio (na nebent tiek kiek raugintuose kopūstuose būna ir pan.).
Įdomiausia buvo pradžioje giminių, draugų ir pažįstamų reakcijos. Išvada: tikrai galima ir be alkoholio ir be facebook'o :) ir kt. prikausomybę keliančių dalykų normalų pilnavertį ir laimuingą gyvenimą.

Taigi būtų įdomu, kas pasidalintų savo nemokamų stockų šaltiniais, kuriuos galima naudoti komercinei veiklai.
Jei kažkur suklydau, pataisykite. ;) Ir aišku prisijunkite prie sąrašo pildymo.
 
 
Nereikalaujantys nurodyti šaltinio:
1. FreeRangeStock.com
2. WixPhoto.com
3. FreeMediaGoo.com
4. Mayang.com
5. ImageBase.net
6. MorgueFile.com
7. LittleVisuals.co
8. Unsplash.com
9. PixaBay.com
Reikalaujančios nurodyti šaltinį:
1. StockFreeImages.com
2. PixelPerfectDigital.com
3. OpenPhoto.net
4. DreamsTime.com
5. Imagebase.davidniblack.com
6. Kavewall.com
7. FreePixels.com
8. Photos8.com
9. SuperFamous.com
10. Nos.twnsnd.co
 
Reikalaujančios atsiklausti nuotraukos autoriaus:
1. sxc.hu
2. Flickr.com
3. Deviantart.com (kartais)
 
Paieškai kituose šaltiniuose:
1. Search.creativecommons.org
2. EveryStockPhoto.com

Atnaujinta: 2021 Kovo 21
 
 
Alison
https://www.alison.com/
 
IT, Verslo ir verslumo įgūdžiai, Finansai ir ekonomika, Sveikata ir saugumas, Asmeninis tobulėjimas, Užsienio kalbos, Diplominiai kursai (Verslas, Programavimas, Multimedia, Marketingas, Statistikos, Web dizainas, Tikslieji mokslai, kita).
 
 
Coursera
https://www.coursera.org/
 
IT, Dizainas, Verslas ir vadyba, Ekonomika ir finansai, Teisė, Sistemos ir saugumas, Dailė ir menai, Media, Biologija ir gamtos mokslai, Inžinerija, Maistas ir mityba, Sveikata ir visuomenė, Humanitariniai mokslai, Tikslieji mokslai, Medicina, Socialiniai mokslai, kita.
 
 
edX
https://www.edx.org/
 
IT, Verslas ir vadyba, Statistikos ir duomenų analizavimas, Teisė, Energetika, Inžinerija, Mityba, Sveikata, Istorija, Humanitariniai mokslai, Tikslieji mokslai, Medicina, Filosofija, kita.
 
 
Udacity
https://www.udacity.com/
 
IT, Verslas, Matematika, Fizika, Psichologija.
 
 
Saylor
https://www.saylor.org/
 
IT, Verslo administravimas, Ekonomika, Karjeros pažanga, Susisiekimas, Dailės istorija, Gamtos mokslai, Tikslieji mokslai, Anglų kalba, Darbo paieškos įgūdžiai, Filosofija, Politika, kita.
 
 
OpenLearning
https://www.openlearning.com/
 
IT, Web dizainas, Marketingas, Verslumas, Sporto analizavimas, Chemija, Wordpress pagrindai, kita.
 
 
University of the People
https://www.uopeople.edu/
 
IT, Verslo administravimas, Dailė, Tikslieji mokslai, Psichologija, kita.
 
 
Khan Academy
https://www.khanacademy.org/
 
IT, Ekonomika, Tikslieji mokslai, Humanitariniai mokslai, kita.
 
 
Open Culture
https://www.openculture.com/freeonlinecourses
 
IT, Dizainas, Media, Ekonomika, Teisė, Gamtos mokslai, Tikslieji mokslai, Inžinerija, Užsienio kalbos, kita.
 
 
Codecademy
https://www.codecademy.com/
 
Programavimas - Web pagrindai, Javascript, PHP, Python, Ruby, kita.
 
 
__________
 
Žinai gerą tinklalapį?
Dalinkis šioje temoje!

Skaitant temą panašu, kad Tau forumiečiai patarinėja, o tu "atsišaudai", kad niekas netinka. Taip pat jaučiasi, kad daugiau nori atkreipti dėmesį į save, o ne kažką keisti savo gyvenime. Jo manau gavai.
 
Kita vertus, patarimų prašymas/dalinimas sukuria "atsišaudymo" situaciją. Todėl pvz., rimti psichologai, psichoterapeutai nedalina patarimų, o stengiasi suprasti konkretaus žmogaus situaciją ir padėti jam pačiam atrasti spredimus jo konkrečioje situacijoje, gyvenimo kontekste.
 
Tad siūlau apsilankyti pas psichologus, palankyti bendravimo įgūdžių grupes, grupinę psichoterapiją (paauliams būna net atskiros), kur tikrai galima spręsti savo bendravimo sunkumus. Aišku kreiptis pas specialistus kreiptis tada reiktų jei nepadeda kiti dalykai, pvz., šaunios kai kurių forumiečių mintys/pasiūlymai.

Sveiki visi,
 
esu profesionalus psichologas Antanas. Pagrindinė veikla - dėstymas, moksliniai tyrimai, individualus konsultavimas.
Iš jūsų tikiuosi pagalbos tobulinant privačios praktikos veiklą (logotipo, puslapio dizaino kūrimas, ir galbūt kt.)
Kad būtų abipusė nauda, tai galite drąsiai kreiptis su klausimu jei smalsu ir domitės psichologija (gal kokią gerą, "teisingą" knygą, autorių parekomenduosiu), ieškote sau ar kitam pagalbos (parekomenduosiu kolegą,kuriuo pasitikiu ar suteiksiu kitos naudingos info).
 
Sėkmės darbuose ir gyvenime,
Antanas

Tavo nusistatymas cia kalciausias :lol: Ne visi kazanovom gimstam, visokiu juk zmoniu yra visokiu ir reikia. Susirasi panele, kuriai patiksi toks koks esi ir nematau cia problemos. Negi butinai turi buti kaip tavo aplinkiniai, ciesinantys pirma pasitaikusia pana.. :D

Tavo suvokimas dabar yra didžiausia tavo problema. Klausimas "o tai jei nori su merginom normaliai bendrauti ka reikia skaityti" tą puikiai parodo. Knygos pirmoje vietoje suteikia ne konkrečias žinias, o išmoko reikšti mintis, suprasti kas dėstoma, lavina vaizduotę ir moko elementariausių dalykų, kaip sakinio formavimas. Todėl perskaičius vos keletą knygų tu netapsi absoliučiai protingu ir nemokėsi puikiai bendrauti. Knygos - lėtas, bet labai veiksmingas būdas lavintis.
 
Klausi ar tai paveldima? Ne. Tačiau tai, kad tavo šeima yra uždara, yra išugdoma. Arba tiksliau, tavo šeima tavęs neišmokė bendrauti. Todėl jeigu ir tu pats laikui einant neišmoksi bendrauti, tai tavo vaikai greičiausiai bus tokie patys (ypač, jeigu bus namisėdos).
 
Kaip išmokti bendrauti? Susirask bet kokią veiklą. Sakai "apie automobolius ar tikrai nieko nepapasakosiu nieko nenusimanau". Tai 'nusimanyk'. Paskaityk paskutines auto naujienas, pasižvalgyk po auto skelbimus, peržiūrėk kainas, modelius. Jeigu jau pasirinkai automobilių temą, tai ja ir domėkis. Jeigu pasirinksi kokią kitą - domėkis ja.
 
Na, o bendraujant su mergina, tai blogiausia situacija yra kuomet užduodi klausimą ir gauni atsakymą "taip", "ne" :) Čia visų pokalbių žudikas. T.y. akivaizdus įrodymas, kad pašnekovė arba nemoka bendrauti arba tiesiog nenori bendrauti su tavimi, o gal ir gėdinasi. Todėl jeigu po keleto klausimų ir paties normalių atsakymų (jeigu tavęs klausia) pokalbis toliau nesivysto, tai savęs kaltinti tikrai nereikia :)

O tu pagalvok, kas butu, jei visi butu labai bendraujantys, pasakojantys visokias istorijas ir t.t. Tai kas ju klausytu, jei visi nesustodami pliurptu nesamones? Naturalu, kad vieni zmones megsta daugiau sneketi, kiti tylesni. Svarbu, kaip pats jautiesi. Pazistu zmoniu, kurie nemegsta pliurpti, sneka nedaug, bet protingai, jie pasitiki savimi ir nepasimeta kai aplinkui buna daug zmoniu, ir nesijaucia kazkokie nevyke vien del to, kad nera demesio centre.
Kiek paziuriu, tai kiekvienoje temoje rasai ta pati: nemoku bendrauti, nesiseka su merginomis ir t.t. Ir nuolat gauni atsakymus, ka reikia daryti, bet ir toliau skundiesi. Kol nepradesi kazko daryti, tai ir nebus tu pokyciu. O siaip visu pats priimk save toki, koks esi. Jei visa laika galvosi, kad esi nevykelis, tai ir kiti apie tave ta pati galvos. Bet jei ismoksi pasitiketi savimi, tai nereikes ir pliurpti, kad patiktum kitiems

Svarbiausia pralauz ledus. Tos nejaukios tylos akimirkos visiems tikrai zinomos, kai su zmogum katik susipazinai ir nelabai yra apie ka kalbet. Pvz.: as tiesiog visko klausineju, kol isivysto pokalbis. Dazniausiai juk su zmogum turi jau kazka bendro, jei liekat dviese. Gal susitikot kokiam gimtadieni ir vakarely, va tau ir tema ledam pralauzt.
 
Kai kazkuris vienas veda pokalbi visada gaunasi ######, turit abu noret bendraut ir ta nora parodyt :) Su vienais zmonem bendra kalba rasi iskart, su kitais susitinki kasdien ir vistiek neturi apie kalbet (is patirties sakau).
 
Pokalbis turi but idomus abiems, pvz. mane nervuoja ziauriai kai vos pazystamas zmogus klausia : nu tai kaip sekasi? ###### taigi katik susitikom, aisku ir taip, kad tau net neidomu kaip man sekasi. Visada atsakymas buna taspats: gerai, o kaip tau?
 
Tada vystosi toks sabloninis pokalbis, kuris irgi toks bjaurus reikalas. Nebutina kazkokiais protingais klausimais iskart zmogu apmetyt, labai gerai veikia ir "ka tu" :D
 
Miegodamas jau beveik rasau, tai gal truputi ir nusipezejau, bet labai norejau pasireiksti :D Manau, kad problema tame, kad tu kazko bijai. Gal bijai but atstumtas, gal apskritai esi nedrasus, nezinau, svarbiausia, kad iskilus tokiai problemai neuzsidarai savyje.

MANO MANYMU, dažniausiai būna kaltas ne drąsos trūkumas, o paprasčiausias savo nuomonės neturėjimas / neapsišvietimas. Pradėk domėtis aktualiais dalykais, be kurių neapsieina tavo draugų rato pokalbiai. Pvz... Nors ir automobiliais. Turėsi savo nuomonę, turėsi pasakyti ką naujo / seno, galėsi įsiterpti į pokalbius. Na, ir dar žinoma, svarbus dalykas - mažiau sėdėk prie kompo, tą rekomenduočiau daugeliui turinčių panašių problemų.
 
Kačialinimasis, merginos susiradimas?.. Ką jūs šnekate, tai niekad nepadės pasiekti rimtų rezultatų sprendžiant bendravimo ydas. Kas iš to sporto ar mergos, kai galva tuščia. Tik pasaulėžiūros plėtimas bei praktika duoda tikruosius vaisius.

Gyvenime kartais užtenka tik mažo postūmio į priekį. Jeigu žmogus moka įtikinamai kalbėti ir tave nukreipti tinkama linke, tai kodėl čia blogai? Ką jis pasiekė gyvenime kad kitus moko? Tą ir pasiekė... kitus moko.. gal kitus žmones ikvepti ir spirt jiems i #####. Gal tai jo gyvenimo tikslas o ne milijonai banko saskaitoje? Tu turbut ant tiek tupas esi, kad galvoji jog zmogus yra kazko pasiekes tik tada jei turi dafiga litu ir ji rodo per telika. Deja realybe kitokia.

Man asmeniškai autoritetas alkoholio ir tabako klausimais yra
Aurelijus Veryga (http://lt.wikipedia.org/wiki/Aurelijus_Veryga),
kuris šiuo klausimu yra aktyvus visuomeninis veikėjas.
Jis kaip opozicija tabako ir alkoholio pramonės interesams, ypač politiniams.
Taip pat galima su juo susidraugauti facebook'e. Tada gausit jo
nuomonių aktualiais klausimais, išgirsite svarių argumentų, kurie padės susidaryti/pakoreguoti savo nuomonę.
 
Turiu 7 m. gyvenimo patirtį be lašelio alkoholio (na nebent tiek kiek raugintuose kopūstuose būna ir pan.).
Įdomiausia buvo pradžioje giminių, draugų ir pažįstamų reakcijos. Išvada: tikrai galima ir be alkoholio ir be facebook'o :) ir kt. prikausomybę keliančių dalykų normalų pilnavertį ir laimuingą gyvenimą.

Pirmiausia, apie save. Mano vardas Simonas, man yra 18 metų, esu iš Kauno. Ką aš veikiu? Aš esu SEO specialistas (turbūt dabar tai pati negerbiamiausia profesija, nes dabar SEO moka ir daro visi kas nori, tik klausimas ar daro teisingai?) ir taip pat esu savo įmonės direktorius (įmonės pavadinimo neatskleisiu, rašinėlis ne reklaminis, o kam reikia tas žino arba sužinos, jei norės). Tai, kuo esu dabar aš pasiekiau per 5-7 metų laikotarpį, kurį praleidau prie kompiuterio. Aš nesakau, kad pasiekiau daug, tačiau man vis tiek malonu pasidalinti savo nors ir menkais pasiekiamais, kurie galbūt įkvėps kitus siekti daugiau.
 
Istorijos pradžia. Kompiuteriniai žaidimai
 
Mano istorijos pradžia prasideda nuo kompiuterinių žaidimų. Dažnai šiuolaikinės mamos sako, kad vaikams negalima duoti žaisti kompiuterinių žaidimų diena iš dienos, nes tai jiems kenkia. Iš esmės tai yra tiesa, jeigu vaikui žaidimas tampa priklausomybe. Tačiau mano atveju (aš ir kažkada buvo priklausomas, bent iš dalies) kompiuteriniai žaidimai padėjo išsivystyti kaip žmogui.
 
Viskas prasidėjo kai man buvo 11-13 metų. Aš žaidžiau internetinį žaidimą Runescape. Nežinantiems, tai yra žaidimas, kuriame kiekvienas turi savo žmogeliuką, kelia jo level'į, ir taip atsirakina papildomus žemėlapius, ginklus, visokius kitokius niekus. Kitais žodžiais tariant - vaikų žaidimas (nors tada pažinojau ir ne vieną suaugusį, kuris žaidė tą žaidimą, ir greičiausiai jeigu norėčiau dar dabar rasčiau tokių užturėtų žmonių).
 
Dabar jūs greičiausiai klausiate savęs, kodėl šitas bičas pasakoja, kaip jis trylikos žaidė kažkokį vaikų žaidimą. Aš jums turiu paprastą atsakymą - šis žaidimas, buvo mano kaip žmogaus ir kaip specialisto pradžia. Jei ne šis žaidimas, aš nebūčiau turėjęs tokios puikios anglų kalbos. Žaidime dažnai tekdavo bendrauti angliškai, tad tai pagerino mano anglų kalbos įgudžius. Žaidime buvo vartojami daug bendrinėje kalboje naudojamų žodžių kaip lobster, shrimp, rope ir kt.
 
Kitas dalykas, su kuo mane supažindino šis žaidimas, tai internetinių svetainių kūrimas. Šio žaidimo, aš nežaisdavau vienas. Aš jį žaisdavau su draugais, su internetiniais draugais ar su kitais, kurių net nepažįstu. Aš sugalvojau sukurti žaidimo klaną, bet mums reikėjo svetainės (visi kiečiausi klanai, tuo metu turėjo savo svetainę). Taigi, pradėjau ieškoti, kaip kiti klanai pasidarė svetaines ir radau tokią forumo hostinimo platformą: http://www.invisionfree.com/ Taigi, susikūriau forumą, tada kilo klausimas, kaip padaryti gražų jo subdomeną (domenai tada dar buvo brangūs). Pažiūrėjęs kitų klanų puslapius priėmiau sprendimą naudoti ten.lt subdomeną, kuris tais laikais kainavo visus tris litus. Nebeatsimenu klano pavadinimo, nes tada dar buvau jaunais ir galvodavau vis kitus, bet manau esmę supratote. Galiausiai, sukūrus forumą, gavus domeną, iškilo paskutinė problema - dizainas. Tai buvo mano pirmieji žingsniai su HTML ir CSS - mes paiimdavo dizaino iš kitų klano, juos visus sumiksuodavome ir turėdavome unikalų dizainą, kurio niekur nebūdavo (net http://www.invisionfree.com/ dizainų lentoj jo nebuvo, ir taip mes buvome kiečiausi).
 
Ir galiausiai, trečias dalykas, kurio mane išmokė šis žaidimas - tai komandinis darbas. Aš buvau klano lyderis (tai buvo aukščiausias rangas). Aš vedžiau visus žaidėjus, ir jie sekė mane, kai ėjome "lupti" kitų. Pagrindinė užduotis būdavo visus reikiamu metu reikiamoj, vietoj pastatyti ir visiems vadovauti taip, kad visi paklusniai mane sektų. Tai buvo geros pamokos kaip bendrauti su žmonėmis, kad jų nesuerzintum, nes žmonės greit supykdavo, ir greitai išeidavo iš klano, jeigu su jais bendraudavai neteisingai.
 
Ir visų šių trijų dalykų (anglų, bendravimo bei lyderystės), manęs išmokė paprastas vaikų žaidimas. Aš šiuo pavyzdžiu noriu parodyti, kad net maži dalykai jus gali išmokinti sąlyginai daug. Vieni žaidimus žaidžia, kiti kažką iš jų išmoksta. Bet manau lygiai taip pat yra ir gyvenime. Vieni gali kažko išmokti tiesiog stebėdami žmones, kiti gali kažko išmokti skaitydami knygas, tačiau yra tokių žmonių, kurie bus ant tiek nedėmesingi, kad nepaisant kokia priemone, niekada nieko neišmoks. Tad labai yra svarbu susikaupti ir bandyti surasti gilesnę prasmę net ir tuose dalykuose, kuriuose jos galbūt nėra.
 
Kažkuriuo metu sugedo mano nešiojamas kompiuteris.Kol jis buvo taisykloje, sedėjau dienom ir nieko neveikiau. Tačiau vieną dieną, atsitiko kažkas fantastiško. Namie radau seną kompiuterį, kuris turėjo net 128RAM. Taip pat turėjau palėpėj vieną monitorių, krūvą laidų nuo kitų kompiuterių, klaviatūrą ir vos beveikiančią pelytę. Aš sugalvojau viską susinešti į vieną kambarį ir pažiūrėti ar visą suneštą techniką priversti dirbti. Po maždaug valandos, kai viskas buvo sunešta, viskas sujungta, aš pabandžiau įjungti kompiuterį. Jis neveikė. Aš jį atsidariau, išjungiau visus laidus, viską prapučiau su fenu (švelniai, kad nebūtų karšta), ir vėl viską sujungiau. Šį kartą jis užsikūrė. Yay, galvoju, turėsiu veikiantį kompiuterį. Tačiau, viskas klostėsi ne taip gerai. Pamačiau, kad įjungus kompiuterį neįsijungia windows'ai. Iš kaimyno šiaip ne taip susiveikiau windows diską. Tada mėginau juos įdiegti. Sedėjau valandą, laužiau galvą, kaip priversti kompiuterį skaityti diską. Tačiau po valandos, man toptelėjo idėja, kad reikia paspausti F8 ir tada pasirinkti pasirinkimą boot from cd. Windows'us instaliavo apie dvi valandas, tačiau aš juos sugebėjau įrašyti, ir kompiuteris veikė. Yay!
 
Kokia yra to pamoka? Kai kažkas nesigauna, bandyk sugalvoti sprendimą, ir bandyk tai įgyvendinti. Gal ir patirsi nesėkmę, tačiau galiausiai, kažkada, vis tiek pavyks. Viskas prasideda nuo mažų dalykų, tik reikia juos sugebėti atsiminti bei pritaikyti. Jei aš nebūčiau žaidęs savo kompiuterinių žaidimų, aš nebūčiau taip gerai mokėjęs anglų kalbos, ir nebūčiau sugebėjęs įsirašyti windows’ų. Čia galima pritaikyti S. Jobs frazę “Connecting the dots”, nes viskas, kas vyksta gyvenime, vyksta ne be reikalo.
 
Kiekvienas žaidimas, moko kažko kito.
 
Jau susitvarkęs kompiuterį pradėjau žaisti populiarų žaidimą - Counter Strike. Tai pirmo asmens šaudyklė. Atsirado krūvos draugų, kurie taip pat norėjo pradėti žaistį šį žaidimą. Susikūrėme klaną, ir pyškindavom dienom.. Žaidimo subtilybių nepasakosiu, esmė tame, kad aš vel galiu įžvelgti, ką man konkrečiai davė šis žaidimas.
 
Žaidžiant žaidimą, man kilo idėja padėti kitiems žaidėjams. Tai nebuvo unikali idėja (tiesa sąkant visi rimtesni klanai tuo metu turėjo savo panašaus tipo svetainę), tiesiog aš turėjau tokį norą ir sukūriau svetainę pavadinimu PowerGaming.lt. Dar dabar yra archyve, kaip ji atrodė (http://web.archive.org/web/20080807040108/http://www.powergaming.lt/news.php galite pamatyti paspaudę šią nuorodą, aišku liko tik griaučiai)
 
Tai buvo mano pirmasis prisilietimas prie PHP-Fusion turinio valdymo sistemos. Aš pradėjau domėtis, kaip veikia FTP, žiūrėjau, koks yra kodas tiek sistemos failų, tiek templeit'ų. Buvo įdomu. Vienu metu, svetainę kažkas net buvo nulaužęs, tada aš turėjau MYSQL duomenų kopiją, viską atstačiau, ir įdėjau apsaugą, kad leistų prisijungti tik su nurodytais IP adresais.
 
Tuo pat metu net buvo pasikūręs megėjišką serverį (ten nebuvo jokio meno, tiesiog paspaust mygtuką reikėjo create server).
 
Šis žaidimas man šiek tiek praplėtė akiratį apie WEB’ą. Jei ne žaidimas, aš nežinočiau, kas yra FTP, MYSQL, PHP. Aš net dizainą nusipirkau iš dizainerio, samdžiau koduotoją, kad jį sukoduotų. Būtent tada supratau, kaip vyksta rimtesnių svetainių kūrimo procesas (svetainė tai nebuvo labai rimta, bet juk per freewebs nesukursi tokios svetainės, reikia žinoti bent basic'us HTML ir kūrimo per savo serverį).
 
Galiausiai, man kilo noras užsidirbti iš šio žaidimo. Aš panorau sukurti serverį, kuris būtų pasiekiamas 24/7. Nusipirkau serverį iš vpserver.net (dar tada buvo tokia įmonė Mikado komponentai, žiauriai gerai buvo), ir pradėjau skaityti pamokas, kaip reikia tai daryti. Kai paleidau serverį (o tai užtruko) buvau žiauriai patenkintas savimi, įdiegiau VIP modifikaciją, kad už sms žinutes eitų pasidaryti save VIP serveryje, ir turėtum papildomų galių.
 
Paskyriau savo draugus, būti serverio administratoriais (kiek vėliau sužinojau, jog tai buvo klaida, nes jie žaidė su cheat'ais aka kodais, kurie automatiškai šaudė ir taip žmonės išeidavo iš serverio, nes jiems buvo neįdomu). Reziumė, po pusės metų iš serverio neuždirbau tiek, kad viskas atsipirktų, tačiau tai man buvo gera patirtis dirbant su LINUX sistema, mokinatis, kaip naudotis putty ir kaip valdyti serverį per šią programėlę.
 
Žaidimai baigėsi. Man 15 metų. Nauja pradžia.
 
Suėjus 15 metų, mečiau žaidimus, ir pradėjau užsiimti kita veikla. Uždarbyje pamačiau, kad kilo paskolų vajus, ir jų daug kam reikia. tuo metu turėjau susitaupęs pinigėlių, tad pagalvojau, ar nebūtų gerai skolinti pinigus ir taip uždirbti. Tad susimečiau su draugu babkių, kad būtų daugiau, ir pradėjome teikti paskolas. Iš pelno pusės, buvo afigienai. Mes imdavome 4% per dieną, o tai buvo nerealu, nes paskolinęs 1000, per dieną uždirbdavai 40 Lt. Buvo labai daug norinčių. Žinoma, kai kas po šiai dienai nėra grąžinęs visko (bet man jau ir nereikia tų pinigų), bet pelnas padengavo tokius nuostolius. Pinigai gal ir buvo gerai, bet iš tiesų man pačiam buvo nesmagu, nes būdavai kaip lupikautojas, kuris prašo pinigų, o po to grasina. Dabar jau juokingiausias momentas, iš viso to laikotarpio, tai kai 15 metis grasina 25 metų pacanui, kad pasakys tėvam, jog yra įklimpęs į skolas. :D
 
Galiausiai, buvau priverstas susimąstyti, ir nusprendžiau paskolų forume nebeteikti, ir net pasiūliau jas uždrausti forume: http://uzdarbis.lt/t187649/priimta-uzdarbislt-paskolos-turi-buti-uzdraustos/
 
Pasiūlymas forume buvo priimtas.
 
Galiausiai, svetainės ir SEO.
 
Po kurio laiko, pradėjau domėtis tinklapių kūrimu. Kaip jis vyksta, kas yra geras puslapis ir t.t. Kaip tik tuo metu tėtis paprašė sukurti jam svetainę. Darbą aš apsiimiau, buvo sunku, dirbau gal maždaug savaitę, bet padariau kažką, kas visai neblogai atrodė tuo metu: http://www.kvapaiverslui.lt/old
 
Tai buvo pirmoji mano pažintis su svetainų kūrimu. Tačiau tuo viskas nesibaigė. Tėtis paklausė manęs, kokie yra reklamavimosi būdai internete. Aš atlikau paiešką, ir nusprendžiau, kas geriausias būdas yra SEO. Tad taip ir pradėjau draugauti su SEO, buvo tikrai smagu. Pradėjau domėtis, kas įtakoja rezultatus, kaip gauti nuorodų į svetainę, kaip apskritai vyksta tas optimizacijos procesas. Tada tai atrodė kieta. Atrodė, kad SEO specialistai buvo vieni labiausiai gerbiamų specialistų šiame forume. Taigi, praleidau pusę pavasario ir pusę vasaros, kad gerai įvaldyčiau SEO.
 
Ir netrukus, jau kažkur vasaros viduryje, gavau savo pirmąjį užsakymą, t.y konsultaciją. Mano pirmoji konsultacija, kurią aš pardaviau, buvo verta visų 500 Lt. Man tada, prieš tris metus tai atrodė magiška. Kaip galima per porą valandų, gauti 500 Lt, už 5 puslapių tekstą. Afigienai. Mano pirmosios konsultacijos, buvo 5 puslapiai, kuriuose konkrečiai surašyta žingsiais ką, kur daryti. Tai buvo tikra zagatovkė programuotojams, ir aš padėjau žmoniems pasidaryti SEO daug pigiau. Tie žmonės, kuriems suteikiau konsultaciją (beje, su jais bendraujame ir dabar) buvo ir yra patenkinti mano darbu net iki dabar. Tiesa, konsultacija nuo tų dienų stipriai pasikeitė. Galbūt ir dėl to, jog pasikeitė pats algoritmas, bet iš esmės dabar pateikiu daug daugiau informacijos bei ją daug plačiau paaiškinu. Tad konsultacijos apimtys pasikeitė iki 20 puslapių.
 
Taigi, taip ir toliau tobulinausi savo kompetenciją apie porą metų, turiu begalę patenkintų klientų ir sugebėjau įgyvendinti savo svajonę. Dabar aš turiu savo SEO ofisą, kuriame pastoviai dirba 3-4 žmonės. Mes sugebėjome pagauti savo verslo stilių, ir dabar teikiame tikrai nuostabias paslaugas, kuriomis patenkinti yra dauguma žmonių. Tačiau, viso to neįmanoma pasiekti be daug sunkaus darbo, kurio įdėjau į savo tobulėjimą.
 
Manau, kad svarbiausia būti tikru savo srities specialistu ir tik tada reikia siūlyti savo paslaugas. Paslaugų kainą škarto reikia siūlyti solidžią. Maža kaina kenkia asmens kaip specialisto įvaizdžiui.
 
Mano patirtis bei sėkmingo darbo principai
 


 
Nėra tokio dalyko, kaip pilka masė. Yra tik žmonės, kurie yra išsiskiriantys arba neišsiskiriantys, ir kuriems sekasi arba ne. Tačiau jeigu žmogus stengiasi, jis galiausiai visada sužibės. Nesvarbu, kokios srities specialistas arba darbuotojas esi. Tavo klientu gali tapti net tas, kuris žinutę parašo j raidėm. Jeigu žmogus neatsakingai parašo tekstą, jis gali duoti ir pinigus lygiai taip pat neatsakingai.
 
Firminio stiliaus specialistas ir knygos “Meilė Užsakovui” autorius A. Chudinskis savo facebook puslapyje patalpino žinutę, kuriai aš pritariu, ir kuri labiausiai atspindi mano požiūrį į konkurentus bei užsakovus:
  
Jokie sušikti seminarai nesuteiks jums motyvacijos. Sėkmės istorijos ar straipsniai irgi nepadės. Tiesiog reikia dirbti tai kas patinka. Visiems pradžioje atrodo, kad iš to neina užsidirbti, tačiau kai dirbi darbą, ir tau jis patinka, tu visada būsi geresnis už kitus, kas ateityje reikš finansinę sėkmę. Kaip gali žmogus, kuris dirba darbą suraukta nosimi būti sėkmingesnis už tą, kuris dirba išsišiepęs tai kas jam patinka, ir tai, kas jam sekasi?
 
Į pasaulį žvelgti reikia su šypsena. Gyvenime visi patiriame nesėkmių. Tačiau nesėkmės - tai kelias link sėkmės.
 
Nemesk kelio, dėl takelio, nes tik pastovūs žmonės kažką pasiekia.
 
Jeigu klientas nepatenkintas - reikia grąžinti pinigus.
 
Neapsimkite per daug darbų, ir būtinai juos pristatykite laiku. Mes kiekvienas turime gerą vardą, bet ar sugebėsite jį išsaugoti?
 
Būtinai darykite pertraukas sėdėdami prie kompiuterio ar apskritai darydami sėdimą darbą. Jei ilgai sedėsit, pradėsit jaustis silpni, nes protinis darbas vargina labiau nei fizinis. Išeikit į lauką, pakvėpuokit, pasportuokit, ir tada jūsų darbas bus daug produktyvesnis.
 

 
Svarbiausia taisyklė. Būkite žmogiški ir bendraukite su klientu paprastai ir laisvai, neapkraukite jo nereikalinga informacija!
 
"Tūkstantmečio kelionė prasideda nuo vieno žingsnio",- mėgsta sakyti Ilja Laurs. Aš sakau, kad visi dideli darbai susiseda iš mažų žingsnelių.
 
Ačiū už dėmesį. Grįžkit prie darbų.

Prisiminiau vieną puikią knygą. Nežinau, kaip galėjau anksčiau nepaminėti ir kaip niekas jos šioje temoje dar neįvardino.
 
George Orwell „1984“
 
Vargu ar galėčiau iš skaitytų knygų išrinkti kitą, kurioje visko tilptų tiek daug. Orvelas geba meistriškai suderinti ir į vieną tobulą visumą sulieti gausybę skirtingų temų, pradedant tokiomis kaip meilė, tragedija ir baigiant totalitarizmo veikimo principais, panoptikumo mechanizmu. 1984 yra kūrinys, kuris turi ne tik milžinišką vertę grožinės literatūros kontekste, bet kartu atskleidžia „gilių“ filosofinių, psichologinių, politinių įžvalgų.
 
Ypač rekomenduočiau perskaityti valstybinio metu esė ketinantiems rašyti abiturientams. Pamirškit tuos altorių šešėlius ir baltas drobules. Vertintojai šiuos klišinius kontekstus randa tūkstančiuose rašinių, baisu net pagalvoti, kaip juos turėtų užknisti. O štai meistriškai įkomponuokit Orvelą, ir bet kuriam vertintojui širdis apsals. Tai viena iš tų knygų, kurią kaip konktekstą galima naudoti rašant daugeliu temų. Tiesa, ne kiekvienas abiturientas pajėgus „įsiimti“ tokį kūrinį. Todėl prieš verčiant pirmą puslapį, vertėtų objektyviai įsivertinti savo, kaip skaitytojo, „kalibrą“.
 
P.S Nerekomenduotina silpnų nervų žmonėms.

Atsiminiau dar vieną didelį įspūdį palikusią knygą! Jurgis Kunčinas "Tūla". Kūrinys laikomas geriausiu Jurgio Kunčino parašytu, už šį romaną J. Kunčinui 1993 m. paskirta Lietuvos rašytojų sąjungos premija už geriausią metų knygą
 
Vietomis knyga labai sudėtinga, niūri, slegianti. Bet perskaičius viską - tai sukrečiantis romanas apie gyvenimą, sovietinį Vilnių, Užupį, ir stebuklingą, trapią, nepamirštamą meilę tarp girtuoklio valkatos ir paprastos merginos. Skaičiau ir verkiau - nesvarbu kas esi, kiek tau metų, ar turtingas tu, ar vargeta - kiekvienas turi rasti ir išsaugoti savo Tūlą, kuriai (kuriam) jausi tokius jausmus, kokių nepajutęs nesugebėtum parašyti taip:
Rekomenduoju tiems, kam įdomu paskaityti apie senąjį Vilnių, sovietines realijas, alkoholikų kalėjimą, psichiatrines, Zaporožę, girtuokliavimą, ir svarbiausia - nežmoniškai stiprią, viską užgožiančią ir nubraukiančią meilę... Man tai viena geriausių lietuvių autorių knygų.

Vieną geriausią knygą išskirti būtų labai sunku - vienos knygos būna kvapą gniaužiančios dėl įspūdingų nuotykių, kitose - iki sielos gelmių sukrečiančios karo istorijos, tragedijos, trečios priverčia kvatotis iki ašarų ir taip toliau...
 
Kelios, kurios man paliko didelį įspūdį:
 
James Rollins "Juodasis ordinas" - knyga nuotykių mėgėjams. Jeigu patiko "Da Vinčio kodas" - ši neabejotinai patiks, sakyčiau ji lenkia "Da Vinčio kodą", kadangi James Rollins sukūrė siužetą, įpindamas daug realių, ir labai įdomių faktų - apie nacių slaptus eksperimentus su žmonėmis, apie kvantinę fiziką ir kita. Ši knyga kaip puikus veiksmo filmas - jame nenutrūkstantis veiksmas, rizika, kova dėl gyvybės - ir kelios siužeto linijos, kurių nepavyksta sujungti tarpusavyje iki pat filmo pabaigos.
 
Zigmas Stankus "Kaip tampama albinosais" - rašytojo atsiminimai apie karą Afganistane 9-ojo dešimtmečio pradžioje. Apie tai kas yra karas, koks jis buvo Afganistane - su ironija, nieko nepagražinus. Kai kas sako jog ši knyga - kitos epochos "Dievų miškas".
 
Viktor Suvorov "Akvariumas". Buvusio ypač slaptos sovietų žvalgybinės organizacijos GRU slapto agento, vėliau dezertyravusio ir tebesislapstančio iki šiol - atsiminimai. KGB palyginus su GRU - juokas, apie KGB žinojo visi, o apie GRU nežinojo niekas, nes neduokdie prabilsi - žūsi pats, ir visi kanalai, kurie galėjo nutekinti informaciją. GRU agentu galėdavo tapti tik ypatingai geri kariai, jokių civilių, jokių paprastų žmonių - visi savo srities "dievai". Apie žvalgybą, verbavimą, įvairius agentų triukus ir jų rengimą.
Jeigu skaitote rusiškai - geriau skaityti originalo kalba. Suvorovas yra išleidęs gerokai daugiau knygų, tad jeigu patiks ši - užsiėmimo turėsit ilgam :)