Konkrečiai dėl šito žmogaus negaliu pasakyt tiksliai, ta prasme, gal ten ir yra koks 1 ar 5% žmonių, kurie realiai kažką daro ir kitiem dalina patarimus ir t.t. Bet tokie žmonės tikrai nesėdi visą dieną FB ir nepostina į Youtube 94 video apie tai kaip "tapt sėkmingu, būt nepriklausomu" ir t.t., nes jie realiai tą daro - jų biznis yra biznis, o ne motyvacinio š*do kišimas pusę dienos Fortnite kapojantiems studentams. Labai geras pavyzdys - Zizas. Čia pastebėjau daug kam jis vos ne dievas, bet realiai jei bent kelias knygas perskaitęs esi ir matai toliau negu DELFI antraštės, tai išaiškėja labai paprasta schema:
1. Dirbo eiliniu vadybininku ir sportavo. 2. Šefukas perleido nepasiteisinusį tašką. 3. Susikvietė visus savo draugus, kad pirktų iš jo papildus. 4. Dalina visiem patarimus kaip reikia sėkmingai gyvent, kokia gyvenimo prasmė, kaip reikia verslą daryti.
Ta prasme, kuo jis skiriasi nuo eilinio vadybininko, jei ne 2 punktas? Primena tą "pervesk į visas sąskaitas po litą ir savo įrašyk į paskutinę vietą" - realiai daro babkes dėl to, kad turi daug followerių ir turi vis daugiau followerių nes daro babkes iš to :D Aišku šaunuolis, kad prasisuko taip, nieko negali sakyt, bet naudos tame tai matau ne daugiau negu eilinio vadybininko ar Senukų konsultanto pamokymų klausyt.
Aš sumontavau video įrašą jau, ištraukiau ten svarbiausia informacija iš pokalbio (sudėjau titrus), susisiekiau su 15min, persiųsiu medžiagą Jiems, žiūrėsiu ar pamatys jie čia skandalą, ar nelabai. :)
Buvau šiandien šitam sovietiniam #####, tai likau ne tik kad nustebęs, o tiesiog apstulbęs kokia sistema viskas vyksta ir kaip viskas vyksta, iš pradžių dar nieko, atėjau, susipildžiau anketą paemė kraujo, šlapimo tyrimus, o po to pati smagiausia vieta kai reikėjo eiti pas kažkokią gydytoją kuri tipo jau peržiūrės viską ir paskirs tyrimus reikalingus, bendravimas tai kaip su š*do krūvo, pasijaučiau grynas šiukšlė, negalėjau praktiškai pratarti nei žodžio, norėjau pasakyti dėl savo ligos kurios nėra ligos istorijoje gavau tokius žodžius "Ligos istorijoje nėra, gyventi netrukdo, tarnauti gali" ir dar labai daug visokių replikų, aišku nepalikau visko taip paprastai, vidurį pokalbio įjungiau video kamerą ir telefonas buvęs kišenėje įrašinėjo pokalbį, tik dabar reikia įsikelti į kompą ir perklausyti, likau pasibaisėjąs. Norėjau pasakyti tai daktarei apie reta labai ligą arlekino sindromą kuria sergu, patiriant fizinį aktyvumą mano puse veido prakaituoja ir būnas raudonas, puse ne, taip pat kairės pusės akies vokas pakritęs, aha, tai norai liko norais, daktare paklausė iš kur aš sužinojau apie tą ligą, sakau internete radau ( ir rimtai labai reta liga susijusi su nervu kažkokiu dalyku, pats dar neisiaiškinau, komplikacijų nuo tos ligos tikrai YRA, pastovus galvos skausmas, užkritęs akies vokas) sako "ai tai pats ir diagnozę nusistatei" ir pažymėjo ties visur tinkamas, toliau regėjimas yra labai blogas, aš nuo 2 metų nešioju akinius, dešinė akis labai labai silpna, norėjo pripaišyti kad apsimetinėju, nuėjau pasidaryti kažkokio tyrimo akių ten, aišku TINKAMAS, nėra kitos kalbos, na tada liko dermatologas, kadangi turiu komplikuotą odą (dermatitą ant riešų) ačiū dievui nukele vieniems metams.
Apibendrinimui, susirinkę "bachuriukai" gilus kaimiečiai kurie tiesiog nieko nesupranta, net anketos padoriai nemoka užsipildyti, teisti ir panašiai. Nuėjus pas daktarę paklausia, ar norite tarnauti ar ne. Jeigu nenori tai iš ligos istorijos (kurią jie patys atspausdina tau atvykus, jau buvo net paruošta) pasižiūri kuom sirgęs, kas kaip ir paskiria tyrimus (žinoma jeigu pasiskųsi, jeigu ne, tai sveikas ir tinkamas bus). Dar vienas dalykas tas, kad mano ligos istorijoje (kurią jie patys buvo atsispausdinę) aiškiai buvo parašyta jog man dermatitas 2015 metais nustatytas, sako daktare nieko nėra istorijoj apie jokį dermatitą, nežinau ar tyčia čia ji taip darė ar ne, bet po to galiausiai tipo "netyčia pamatė". Dar įdomus faktas jog antspaudo "Netinkamas" daktarė neturėjo. :)
Tiesiog visko tiek daug, supuvsi valstybė, su supuvusia sistema, visiem nusispjaut, daktarės laukė apie 10 žmonių, tuomet ji buvo be nuotaikos, į pabaigai kai jau visi nuėjom ten, daktarė išlindo su šypsena linksmutė ir jau viskas gerai, o kabinete gryna ragana, perklausysiu įrašą ir manau kreipsiuos į žiniasklaidą paviešinti kaip tokie dalykai vyksta, neįmanoma tikrai, baisiausia patirtis kokia esu patyręs gyvenime. :)
Yra ir daugiau ką papasakoti, tiesiog galva plyšta, stresas nuo tokių nesąmonių tikrai yra, mintys šokinėja kai tiek visko norisi papasakoti kas dar laukia kitų, nepykit jeigu kažkur nepadėjau kablelio ar nesiriša sakinys, nuo 8 ryto iki pat 5 vakaro prabuvau ten.
Na seip jeigu ka 90 procentu zmoniu yra mases aukos gal net 95 procentai ir buvimas dramoje ar kazkokiame isgyvenime jiems padeda prisiminti ir gaivina juos duoda suprast , kad jie reiksmingi kazkam rupi jeigu nebutu dramu ar kitokiu isgyvenimu dalis zmoniu nesugebetu gyventi nes nebutu kur saves isreiksti pabuti reiksmingu . O , visos tos egzistencines problemos jaunimui nerupi na gal viens kitas domisi , bet didzioji dauguma jau gimsta vergui ir jam gali sakyti ka nori ir kiek nori jis turi savo dienotvarke ir banalybes isreiksdamas savo pozocija del ko jis cia tai mazdaug : O , ka as padarysiu man gerai ir panasiai ir istiesu jam gerai savaitgalis vel galimybe vartoti vel draugai kurie atseit pripazysta ji supranta nors jeigu tik jis pasitrauktu is tos aplinkos draugu nebeliktu nes keiciasi iprociai ir keiciasi aplinka ... Aplamai zmogus yra toks padaras kuris iesko patirciu sukretimu net ir vaiku gimimas ar nestumas seimoje yra ta nauja patirtis naujas zaidimas kuris buna net kartais ir isigelbejimas kai vienas kitam nusibosta partneriai neberanda nauju patirciu kaip sau vienas kitam galetu buti idomus tai augina vaikus , bet negalima taikyti visiem situ esmiu :) Bet tokie pastebejimai o didzioji dalis zmoniu kaupia ir isisuke i lenktynes negyvena o robotizuojasi ir kaupia kovoja , pjauna , zudo nes tai jiems malonu veza juos tai ju zaidimai del to jaucia , kad gyvena egzistuoja gauna savo vieta prie stalo , o tavo svarstynmai ir kodel vieni su kitais komunikuoja nors ir nekencia tai paprastas isgyvenimas pasirinkimas arba turi ka valgyti arba ne dauguma dirba tik tam ,kad turetu ka valgyti , o alkoholiu slopina save bega nuo saves beviltiskumo nes nera kur grysti ...
Kaip yra lengva ir patogu mums kaltinti viską ir visus, dėl visų nepatogių dalykų mūsų gyvenimuose. Yra gyvenime tokie dalykai, kaip būvimas pozityviu, geru, pačių geriausių ketinimų žmogumi, bet viskas kas yra bloga, jus persekioja ir net neturit galimybės atsikvėpt. Bet dauguma iš jūsų... Dauguma iš jūsų, atsikeliat kiekvieną dieną, ieškodami skausmo, dramos, bedarbystės, būvimo sužalotiems. Mėtot kiekvieną pasiteisinimą apie savo vaikystę, jos problemas, disfunkciją, bet tai yra tas, kas jus stabdo nuo buvimo sėkmingais.
Jūs nemėgstat savo draugų, tai kodėl jūs vis dar bendraujat su jais? Jūs nepasitikit savo vadovais, agentais, advokatais, tai kodėl jie vis dar čia? Ar jūs tikrai tikite, kad jūsų gyvenimas ir karjera bus kitokia, jeigu jūs būsit su tais pačiais žmonėmis, tom pačiom situacijom? Nustokit būti tie tingūs nevykėliai, kurie yra pilni pasiteisinimų, sėdinčių komforto zonoj ir sakančių kiekvieną pasiteisinimą kodėl jūs nesate sėkmingas.. JŪS esat priežastis dėl ko jūs nesat sėkmingi. Jūs vis susidedat su negatyviais, blogais žmonėmis ir tikitės pozityvių rezultatų. Tai yra pats laikas išeiti iš komforto zonos, nustoti skųstis, kad jūs nesate formoj, kai jūs niekada nesilankėt sporto salėj. Nustokit žiūrėti į savo pilvą, kai jūs išeinat iš dušo ir skųstis apie tai, kaip jūs atrodot, jei jūs viską kišat į save ir neinat į sporto salę. Jūs esate priežastis dėl ko jūs atrodot taip, kaip jūs atrodot. Jūs esat priežastis dėl ko jūs esat bedarbiai. Jūs esat priežastis dėl ko jūs apsukti negatyvių žmonių. Tai yra pasirinkimas!
Mes buvom užauginti tokiose aplinkose, kur žmonės visada randa priežastį, dėl ko jie niekada nebūna sėkmingi. Galima rasti pasiteisinimą, kodėl mes neleidžiam laiko su savo vaikais? Tėvai, kalbu su jumis. Dėl to, nes jūs sugebėjot sukurti vaiką, tai nereiškia, kad jūs esat Tėvai. Tai nereiškia, kad jūs suprantant sąvoką - Tėvystė. Tai yra pats laikas nustoti ieškoti pasiteisinimų, kodėl jūs 5, 6 mėnesius ar net metus nematėt savo vaiko. Tai yra blogai. Ir tik patys vaikai kenčia dėl to galiausiai.
Pasiteisinimai geriausiai skamba žmonėms, kurie juos išsigalvoja. Jūs turit kiekvieną pasiteisinimą pasaulyje. Štai kodėl jūs nei kiek nejudat. Štai kodėl niekas nepasikeitė ir niekas niekada nepasikeis. Dėl to, nes jūs įtikinot save, kad viskas kas yra blogai, viskas kas yra negatyvu ir niekas nepasikeis. Ir spėkit kas bus? Tai tikrai nepasikeis. Pakeiskit savo mąstymą ir tai pakeis jūsų gyvenimą. Jeigu nėra nieko aplinkui jus, kas keičiasi, tai pakeiskit tai, kas yra aplink jus. Viskas yra jūsų galvose. Jums tereikia atsibusti, jums tiesiog reikia sulaužyti tuos negatyvius pasakymus, kurie jums trukdo.
Aš nesigailiu jūsų. Jūs patys gailitės savęs. Tai ir yra problema. Net ir tada, kai pozityvūs žmonės jums duoda teigiamos energijos, jūs sugebat apgauti savo protą ir kiekvieną pozityvų dalyką, ką jie pasako, paverčiat negatyviu. Kiekvieną kartą, kai jie pasako kažką, bandydami jus motyvuoti ar įkvėpti jus, tiesiog paverčiat viską manipuliacija, kažkuo blogu ir jūs esat tokie pasiryžę paversti viską negatyvumu.
Tai nauja diena. Mano tikslas jums pasakyti - gana yra gana. "Dievas" su jumis dar nebaigė, štai dėl ko jūs vis dar čia. Bet iš tikrųjų, yra problema, kad egzistuoja žmonių, kurie bauginančiai yra daug sėkmingesni, nei jūs, kurie siunčia jus į blogas mintis, kurie traukia jus į kryptį, kurioje viskas ir visi yra negatyvūs. Viskas jūsų gyvenime, kad ir ką jūs nusprendėt, yra labai negatyvu, nors jūs ir tikitės pozityvių rezultatų. Taip nenutiks, žmonės. Nebent jūs pradėsit investuoti į savo mintis. Rezultatas jūsų gyvenime yra paremtas sprendimais, kuriuos jūs padarėt savo gyvenime.
Išeikit iš komforto zonos. Tai jūsų metai, tai jūsų momentas. Dabar.
Klausimas yra tik tas, ar jūs perskaitę šį straipsnį pasakysit: "Wow, tai yra galinga", bet vis tiek darysit tuos pačius sumautus dalykus savo gyvenime.
Kodėl uždarbis.lt nariai niekada nebus Silicio slėnio startuoliais ?
Skambi antraštė daug ką pasako apie ką bus šitas straipsnis. Todėl nevyniosiu žodžio į vatą, o tiesiai šviesiai pasakysiu, kodėl išpuikę, taip, taip jums nepasigirdo, išpuikę uždarbis.lt nariai niekada, nebus ir neprilygs Silicio slėnio startuoliams.
Visada aš galvojau apie projektą kurį su savo, komanda galėčiau sukurti. Ir viena diena atėjo metas, kai nusprendžiau parašyti į uždarbis.lt , kad ieškau komandos narių. Tada aš ieškojau programuotojo ir dizainerio. Pats neturėjau sugebėjimų atlikti programavimo ar dizaino darbų, tad nusprendžiau, kad komandoje bus geriau. Taip jums natūraliai kyla klausimas, o ką aš moku, bet aš jums atsakysiu, kaip turintis idėją ir komandos galva turėjau išteklių ir buvau atsakingas už organizuotumą. Tad grįžkime prie to, kad būriau komandą. Po kelių dienų sulipdžiau komandą plius dar suradau investuotoja kuris norėjo pamatyti mūsų komandos padaryta darbą ir skirti pinigų tolesniam vystymui, net serveri nemokamai siūlė ir visas kitas privilegijas, kad tik padarytume pirmini veikianti tinklapį kuriame kažkas tai būtų. Bet deja...
Mano komanda nebuvo ta komanda kuri norėjo dirbti iš idėjos, bet ji norėjo dirbti dėl pinigų. Ir kai mano komanda subyrėjo ir ieškojau naujų komandos narių, niekas nenorėjo dirbti iš idėjos, bet visiems rūpėjo ar už darbą sumokėsiu. Lietuvoje visi nori pinigų, bet ne dirbti iš idėjos ! ! !
Ar toks turi būti uždarbis.lt forumas, kad jaunimas galėtų sukurti startuolį ? Ne, prisiminkime patį uždarbis.lt forumą, juk jis gimė, ne kaip užsidirbti pinigų, bet kaip suburti žmones kurie nori užsidirbti pinigų. Tad nepamirškime, kad pinigai niekur neveda, o idėja vedą į svajonę kurią gali paversti tikrovę.
Sveiki. Kadangi jau kurį laiką dirbu vienoje iš telekomunikacijų bendrovių prekybos salone, tai dažnai tenka susidurti su telefonų remonto niuansais. Ne, nekalbėsiu aš apie dažniausiai gendančius modelius, nes net jokios statistikos šiuo klausimu neturiu. Bet pakalbėsiu apie garantinį remontą ir dažnai klientams kylančius sunkumus.
Kokia didžiausia problema, su kuria susiduria vartotojas? Broko aktas. Tikriausiai dalis net nežino kas tai yra. Jeigu jūsų telefonas garantinis ir dėl kažkokio gedimo kreipiatės į servisą, tai dažnu atveju jį jums tiesiog sutaisys. Bet kartais, kai jie neturi reikiamų dalių ar remontuoti jiems neapsimoka, jie pasilieką jūsų telefoną ir išduoda jums lapelį, su kuriuo per 30 dienų turite kreiptis į savo operatorių ir galite arba atgauti už telefoną sumokėtus pinigus ir panaikinti turimą įsipareigojimą, arba keisti į tokios pačios vertės telefoną su galimybe pasirinkti brangesnį padengiant skirtumą iš savo kišenės ir toliau galioja jūsų turėta sutartis. Tikriausiai galvojate, kur čia problema? Tame, kad dažnai kreipiasi žmonės, kurie nėra telefono savininkai. Jūs iš skelbimų nusiperkate naują telefoną su garantija. Bet jeigu jį išbrokuos, tai tiek atsiimti pinigus, tiek pasikeisti į kitą telefoną gali tik jo savininkas, t.y. žmogus, kuris pasirašė sutartį, o ne jūs, kuris iš jo nusipirkote telefoną. Būna atvejų, kai susisiekia po pusantrų metų nuo pirkimo su tuo jo tikruoju savininku, pasikviečia jį į saloną ir kartu geranoriškai pasikeičia tą telefoną ir išsiskirsto. Bet būna atvejų, kai žmonės su tuo lapeliu drasko akis, nes tikrasis savininkas sėdi kitame Lietuvos gale, užsienyje, ar apskritai su juo net nepavyksta susisiekti. Ir žmogus supranta, kad rankose laiko 800€ vertės popierėlį, su kuriuo po 30 dienų galės nusivalyti užpakalį ir nuleisti jį į unitazą.
Pavyzdys, kas tas broko aktas. Kairėje iš mttc, dešinėje iš iDealo
Kita panaši situacija. Nusipirkote naują telefoną iš skelbimų. Džiaugiatės, kad tai pavyko padaryti 20% pigiau, nei perkant salone. Laimingi naudojatės savo įrenginiu. Kol po poros mėnesių jis nebegaudo ryšio. Galvojate kas čia nutiko? Nešate į garantinį servisą. O jie nusiunčia pas operatorių. Ir atėję į saloną sužinote, kad telefonas pirktas lizingu, žmogus, kuris jį pirko salone ir pasirašė sutartį nemokėjo nė vienos įmokos už patį telefono aparatą, skola perduota išieškojimui, o jūs turite telefoną su blokuotu IMEI, kuris nesijungia prie tinklo. Norint, kad jis veiktų, galite mokėti už jį kabančią skolą ir jį atsiblokuoti. Arba tiesiog turėti brangų mp4 grotuvą.
Dar viena aktuali problema - mechaniniai pažeidimai. Jeigu jūs pirkote telefoną be draudimo ir netyčia jį pažeidėte, tai garantija jums nebegalioja. Yra buvę atvejų, kai miršta telefonas-nukepa motininė. Bet garantinis servisas pasiūlo remontą už ~200-300€, nes įskelta telefono galinės dalies nugarėlė 2mm ir viskas, garantija anuliuojama. Bet koks mechaninis pažeidimas panaikiną jūsų garantiją. Ir nesvarbu, kad gedimai visiškai nesusiję. Garantija panaikinama visam įrenginiui. Lygiai tas pats, jei telefonas buvo remontuojamas ne autorizuotame servise. Pvz iPhono ekranas pakeistas kur pigiau, bet tada sugedo motininė ir jūsų remontas tampa itin brangus, nes mokėsite iš savo kišenės.
Tai čia dažniausiai pasipiktinimą keliantys atvejai, kai žmonės perka brangų daiktą, stengiasi sutaupyti ir finale lieka ant ledo. Nenoriu nieko moralizuoti ar agituoti pirkti salone. Kiekvienas renkasi kas jam labiau patinka. Galit iš lombardo nusipirk iPhoną ir tikėsis, kad policija nepasibels į duris. Tačiau čia jau primena loteriją, su vis mažėjančia tikimybe joje laimėti. Ir papildomas patarimas dėl garantinio remonto. Jei kažkas negerai, jei turite pretenzijų dėl telefono ar jo remonto, tai kreipkitės į patį servisą arba vartotojų teises, o ne operatorių. Jame technikai nesėdi ir telefonų neremontuoja. Tam ir yra autorizuoti servisai. Geriausiu atveju kreipiantis į saloną bus galimybė tą patį telefoną išsiųsti į servisą. Viskas. Nieko papildomo. O jūsų priekaištai, kad pirkote telefoną už 100€, bet jis striginėja žaidžiant pokemonus ir neveikia kaip samsungas už 819€. Na.. atsiprašau, bet ir mums jie neįdomūs :)
Tai tiek to išminties pliūpsnio šiam kartui. Jei turite kažkokių papildomų klausimų į temą - klauskite, atsakysiu. Jei turite klausimų ne visai į temą-nebijokite parašyti AŽ
p.s. dėl „pagerintų“ planų ar pigesnių telefonų prašau nerašinėti ;)
Nebalsuoti? Sugadinti? c'mon, kas iš to? Taigi bus išrinkti vėl tie patys. Iš visų didžiausių blogybių gal geriau išsirinkti mažiausią ir už tai prabalsuot ir dar kitiems pasiulyt? Sutinku su kitais, kad nėra čia tvarkos, seimūnai tik save žiūri ir galiausiai, kad jų per daug, bet tai taip niekas nepasikeis. Ir šiaip, įdomu kada žmonės pradės kovoti už savo geresnį rytojų
Eilinis karas temoje tarp Apple ir Samsung fanų. B-) (Analogiška situacija kuri vyksta tarp MB Audi ir BMW fanų, kur tik pamatai temą ten prasidės ginčai). Kiekvienas renkasi savo, pagal savo poreikius ir galimybes, o dabar laukiam pristatymo!
Na ką, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nuspręndžiau pasidalinti ta „žymiaja“ istorija, kurią parašiau dar 2006 metais.
Tikriausiai vienintelė priežastis, kodėl ji tapo tokia populiari buvo ta, kad tais laikais uždarbis internete buvo kaip Sovietų Sąjunga... Visi ieškojo greitų būdų užsidirbti, apgaudinėjo vienas kitą ir šiaip, vyravo tamsusis amžius. Spaudinėdavai reklamas už dešimtadalį cento, o sulaukus emailo, kuris siūlo net 1ct, jauteisi kaip aukso ieškotojas atradęs pilną kapą brangenybių .
Tekstas yra originalus ir pilnas klaidų, tačiau lai būna jis toks, koks yra. Sentimentai vis dėl to daro savo...
Kadangi per sękančius 5-6 metus nutiko daug visokių dalykų, apačioje rasyte ir antrą istorijos dalį, iki pat 2011 12 31. Antrą dalį rašiau sau (kol viską prisimenu), dėl šios priežasties, keletas tik man aktualių detalių buvo iškirpta ar pakeista. Prisipažinsiu, norėjau iškirpti dar didesnę dalį istorijos ir žinau, kad gailėsiuosi kelių čia paviešintų detalių...
Gavau kelis laiškus su klasimais, kaip aš viską pradėjau ir t.t. Todėl sugalvojau glaustai viską aprašyti...
O viskas buvo taip...
Pradžia.
O viskas buvo taip, seniau brolis bandė kažką dirbti internete su spedia ir kitomis programomis, per metus ~2-3 USD uždirbo, tada jis metė, o po gerų metų nutariau visą tai pabandyti aš, žinoma, buvo daug neigiamų atsiliepimų ir „patarimų“, jog to daryti neverta. Tačiau aš nepasidaviau :-) Pradėjau googlinti PTR‘ų, principą jau žinojau ir maždaug gaudžiausi, kas, kur, kaip :-) Pradėjau su tokiais PTR‘ais kaip BankMails, DreamStartMail ir kitais scam‘ais :-) Žinoma, tą sužinojau vėliau, tada atradau #earncash ir kitus IRC kanalus, ten gavau PIRMUOSIUS 10ct į savo e-gold sąskaitą už registraciją, tai buvo kažkas „special“.
From: Smile! It increases your face value. Memo: weather-mails .. buk aktyvus, rink refus
Dar iki šiol ieškau, kas man juos siuntė, žinau jog tas žmogus yra uzdarbis.lt, tačiau kas jis, nepamenu. Bespaudinėdamas ant linkų rasdavau daug naujų, suradau clicking2rewards.com, kadangi e-golde jau turėjau apie du dolerius už registracijas, nusprendžiau pabandyti gauti ref‘u clicking2rewards, nusipirkau reklamos keliuose puslapiuose už 30ct (taip, seniau tokios sumos buvo :-)) ir gavau pirmuosius ref‘us, atrodo apie 15, taip susipažinau su reklamos efektyvumu ir pradėjau eksperimentuoti su įvairiu tekstu ir t.t. E-Gold History pastbėjau, jog keletą pavedimų iš daug.tik.lt su memo: 5 centai, oho, tu jau turtingas , Sekis likuti )), Imk savo likuti http://web.archive.org/web/20040603191604/http://daug.tik.lt/
Lyg mačiau šį žmogų uzdarbis.lt Na anyways, dirbau, dirbau, vergavau už centus, registravausi, naudojau pinigus reklamai, jau gaudavau bonus už ref‘us :-) Dauguma adminų prašė promotinti jų puslapius, kadangi šiek tiek apie mane jau girdėjo. Uždirbau apie 20 USD, juos išleidau (net nežinau už ką :-)) naudodamas šį memo: MP4E Advertising Reseller Affiliate Program Advert Google radau: http://64.233.183.104/search?q=cache:89Dw4UrS-qUJ:www.freeadvertisingforum.com/archive/index.php/t-124864.html+egold+529097&hl=en&ct=clnk&cd=1&client=opera
Tikriausiai čia buvo HYIP ar kažkas panašaus :-) O gal ir PTR ads.
Pirmasis bandymas.
Mano svajonė buvo atidaryti savo PTR tinklalapį, turėjau apie 20 dolerių, o viso reikėjo 99.99 + domeno, todėl tariausi su skripto kūrėjų, jog leistu paimti išsimokėtinai :-) VISKAS PAVYKO! Atėjo laikas pirkti domeną, kadangi turėjau gražų paveiksliuką su akimi, sugalvojau PTR pavadinti visiblemails.com :-)...
Ah ha! Išsiaiškinau kas man siuntė pirmuosius 10ct :-) NuPagady! Pastebėjau, jog tuo pačių adresu mokėjau jam už domeną :-) Ot NuPagady, gausi lupti už tai, jog žinojai viską, kad aš ieškau, bet tylėjai :-)
Laikas pasakoti toliau... Tačiau iškilo problema: iš ko aš mokėsiu? Sugalvojau, jog atidarysiu Ads Only puslapį, visi pradėjo man „patarinėti“ jog neuždirbsiu nieko, nes niekas nenori tik reklamų, aš su jais nesutikau :-) Nutariau suteikti galimybę, 1000 „ads“ pinigų konvertuoti į 10ct, taipogi siūlyti random payout‘us. Pradėjau dėlioti dizainą ir t.t. Po savaitės ar kelių puslapį atidariau, po 2min. nuo atidarymo, gavau 90 užsakymą, žmogus norėjo GOLD membershipo, todėl tai buvo idealu, tuos 90 USD jis siuntė žmogui, iš kurio pirkau script‘ą. Skolų neliko, pradėjo pirkti reklamą visi, membership‘us ir t.t. Pirmasis mano payoutas buvo XDVX :-)
Toliau e-gold seka keliasdešimt puslapių payoutų ir pirkimų :-) Verslas klesti, nusipirkau pirmąjį daiktą iš savo pinigų – nuosavą kompiuterį (jį naudoju ligi šiol). Darbo buvo ligi kaklo, tūkstančiai support emailų ir payout request‘ų, nenuostabu, jog didelių PTR webmasteriai ankščiau ar vėliau mirdavo, išprotėdavo arba pasitraukdavo, krūvis milžiniškas, sugalvojau, jog man jau gana, (ypa2 po to, kai kelias dienas nebuvo interneto, o email inbox prisikaupė dešimtys tūkstančių laiškų) išmokėjau likusius payout‘us ir visiblemails.com pardaviau už 120 USD, atsidariau antrą PTR‘ą diamondmails.com, priemiau tik kelias šalis, taip padidinau pardavimus, kadangi pirko reklamą tik search engine‘ams promotinti ir sumažinau krūvį, nuostabi išeitis :-) Sukausi toliau... mokėjau, miegojau, mokėjau, miegojau. Gaudavau keliasdešimt pirkimų į dieną, visi stebėjosi ypač gerais rezultatais, kadangi trindavau visus cheaterius, tikrindavau kiekvieną ip, paspaudimą... Aš žinojau ką darau :-)
Pradėjau pats reklamuoti kitų search engine‘us, „susimetėm“ su XDVX, jis tuo taipogi domėjosi, abu individualiai promotinom, viskas buvo puiko apie pusę metų, tačiau man jau pabodo būti tik pavaldiniu, atsidariau IceCubePTR.com (dar vieną PTR), šis nepavyko, buvo skubotas ir neapgalvotas, diamondmails.com pardavimai mažėjo, pinigų šaltinis mažėjo... Reikėjo kažką daryti... Pardaviau DiamondMails.com, IceCubePTR.com ir taupiau pinigus ant savo search engine scripto, sistema kainavo apie 750 USD pradžiai, tėvo atminimui suteikiau pavadinimą # :-)
Prasidėjo vargai, mokinausi elgtis su sistema, hostingo sąskaitos augo, gerų partnerių neturėjau, kurie gerai promotintų mano search engine‘ą. Siunčiau pinigus iš mamos sąskaitos, jog sugebėčiau sumokėti už serverį... Suradau kelis gerus provide‘erius (feed‘us), kurių rezultatus naudojau savo paieškos sistemoje. Pradėjo viskas kilti... (tai užtruko apie pusę metų), tačiau man vis dar trūko pinigų, ieškojau daugiau partnerių, pirkau sistemos patobulinimų, žodžių vargau... Tai truko dar pusę metų), o pelno dar nebuvo, kitaip tariant, daugiau nei metus dirbau dykai.
Gavau daugiau feed‘ų, kilo ir paspaudimų vertė, nustojau naudoti antrarūšius provider‘ius, išsilaisvinau. Vos ne kaip filme, kai jaūnėlis pakeičia senuosius, o jie priversti naudotis jaunėlio paslaugomis. Taip buvo ir man. Žmonės, kuriu rezultatus aš ankščiau naudojau, pradėjo naudoti maniškius, nes jau turėjau šiokių tokių pažinčių, visi tuo laiku populiarųs search engine‘ai naudojo mano rezultatus :-) Didelis pasiekimas. Viskas buvo puiku, stipresnis (aš) pakeitė silpnuosius ir juos įtaukė į savo verslą (jie pradėjo naudoti mano rezultatus), darbo buvo ypatingai daug, dauguma pabijojo kurti paieškos sistemas, vien dėl to, jog nebūtų nieko spėję, Žodžiu viskas truko dar pusę metų :-) Pasikeitė ir tinklalapis.
Lūžis. Nuopolis.
Gavau naujų partnerių, kurie siūlė ypatingai gerus rezultatus ir pasiūlymus, pvz.: wehuntitdown.com, gavau dar daugiau paieškų, verslas augo, jau wehuntitdown turėjau apie 3000+ USD, laukiau payout‘o, jog galėčiau išmokėti visiems ir pats pasiimti 20%, tačiau nesulaukiau, buvau apgautas. Kilo panika mano galvoje, ką aš dabar darysiu, ten buvo mano visi pinigai, žmonės pradėjo rašyti šimtus žinučių į dieną, klausdami, kur jų pinigai, paaiškinau jog mane apgavo, jie nebuvo „supratingi“ ir norėjo tik pinigų, paieškų skaičius krito, skolos augo, panika didėjo, ką daryti, ką daryti!? Tokiais atvejais dauguma pasitraukia. Tačiau aš to nedariau, susikaupiau. Pradėjau naudoti senus partnerius ir siūsti likusias paieškas, už paskutinius pinigus išmokėjau ilgiausiai laukusiems, kadangi mano bid’ai (vertę už vieną click’ą aka paspaudimo vertė) krito praradus partnerius žmonės vistiek nesiuntė tiek daug paieškų, kelis mėnesius gyvenau tokioje nežinioje.
Seni draugai neišduoda.
Įtikinau partnerius, draugus ir toliau man siųsti paieškas, pakilus paieškų skaičiui, gavau pasiūlymų iš kelių kompanijų (feed’ų), jog aš galėčiau naudoti jų rezultatus, viskas buvo puiko, bid’ai kilo, paieškos augo, pelnas didėjo susidomėjusių skaičius, pasiekiau maksimumą, dauguma kitų paieškos sistemų mirę, stambesnės suvalgė mažesnes. Darbo krūviai tapo nežmoniški, nemiegodavau naktimis, o prieš tai jau daugiau nei vienerius metus neturėjau atostogų, ariau kaip jautis, dirbau per šventes, savaitgalius, jokių pramogų. Tapau dirbanti mašina.
Didesnis pelnas – didesnė rizika.
Ieškojau dar geresnių pasiūlymų savo vartotojams, radau lookquick.com, jie siūlė puikias sąlygas, todėl surizikavau, pirmą mėnesį gavau payout‘ą, siunčiau dar daugiau paieškų, o tada... Jie neišmokėjo (tik vėliau sužinojau, jog jie taip daro visiems), praradau apie 7000 USD, šį kartą nieko nedariau, tapau nejautrus pinigams, nebuvo skirtumo, prarasiu 10 ar 10000 dolerių, pinigus gavau iš senų tiekėjų, todėl išsimokėjau.
Vienu žingsniu atgal, dviem į priekį.
Užplūdo iframer‘ių banga, šimtai kvailių pradėjo naudot šį triuką ir pašalino paskutines mažas paieškos sistemas iš rinkos, webmaster‘iai nebemokėjo su tuo kovoti, nes aptikti juos buvo sunku, o dauguma manė, (tie patys vilkai) jog tai neįmanoma, tačiau aš sugebėjau :-) O dabar tiesiai į pasakojimą... Kadangi praradau partnerius, kurie siūlė geras sąlygas, šiek tiek krito ir paieškos, tačiau tai man nemaišė, mane stiprino, vėl pradėjo plūsti žmonės, nes įgavau ypatingai aukšą pasitikėjimo lygį (net apgautas aš nepasidaviau). Pelnas siekę aukštumas. Smegenys kunkuliavo, miego trūkumas, visa užimta diena, reikėjo bent 2 dienų pertraukos, taip ir padariau. Sumažinau darbą perpus, už dviejų dienų gavau skambutį, sakmbino partneriai, su kuriais dirbau nuo pat pradžios dėl vadinamo fraud traffic‘o, jie pranešė jog man teiks tik antro lygio rezultatus, kitaip sakant dauguma feed‘o advertiserių nebenori jog aš jiems siūsčiau paieškas Man buvo šokas, štai ką man padarė petrauka! Puoliau į darbus, stengiausi atitaisyti klaidas, juk tai mano darbas! Tačiau jau vėlų... Viskas... Pelnas krito 90%. Išmoku mėnėsio „algas“ ir siunčiu likusius pinigus namo, viskas, perku lėktuvo bilietus ir po 2 metų be atsotogų skrendu atostogauti.
Šviežios mintys, naujos idėjos.
Atostogaudamas sugalvoju įkurti naują paieškos sistemą su aukščiausiomis technologijomis. Grįžęs puolu dirbti, taip atsiranda kitas mano projektas, (vasaros gale) o toliau... toliau dar tik bus.
Pabaiga.
Nepaminėjau smulkenų, pvz.: hostingo pardavinėjimo, investavimo į hyip‘us, surf‘us, bandymo atidaryti dar vieną PTR‘ą, kuris žlugo dėl ThePlanet kaltės, seo, dauguma apscaminimų dar didesnėmis sumomis ir t.t. tačiau tai jau kita tema. Dabar žinote kaip tapau tuo, kuo tapau. Gali būti klaidų. Pasakojimą rašiau gana greitai ir glaustai.
Situacija šiuo metu: dirbu savaitgaliais, tačiau tiek, kiek noriu, galiu praktiškai leisti sau tinginiauti, tačiau tai tik per šventes, bet kiekvieną dieną stengiuosi viską suspėti, krūviai nėra tokie dideli, nes daug visko daro mano sistema, tačiau kartais tenka ir kelias paras nemiegoti
Papildyta:
Pamiršau paminėti, kad turėjau ir dar vieną paieškos sistemą, kuri gyvavo kartu su pirma sistema.
http://www.djixas.com/story/p4.png
Iš archyvų ištraukti screenshot, gaila, kad pusės paveiksliukų neberodo.
2006 vasarą grįžau iš atostogų ir puoliau planuoti naująją paieškos sistema. Šį kartą viskas turėjo būti tobula...
2006 rugsėjo / spalio mėnesį paleidžiu dar vieną PPC ir išsiunčiu laišką seniesiems savo klientams. Problemų pritraukti žmonių nebuvo,visi senoliai žinojo apie mano naująjį projektą, todėl traffic’as augo sparčiai.
http://www.djixas.com/story/m.jpg
http://www.djixas.com/story/240-400.jpg
http://www.djixas.com/story/300-600.jpg
Iš archyvų ištrauktas screenshot. Ignoruojant kelias klaidas bet dingusius paveikslėlius, puslapis daugmaž taip ir atrodė.
Nežinau kas čia rašė ir kodėl tokį screenshotą turiu išsisaugojęs, bet toks tekstas pakėlė nuotaiką:
http://www.djixas.com/story/p1.jpg
Anyway, su nauja paieškos sistema atėjo ir nauja cheater'ių karta. Šį kartą, juos pagauti nebuvo taip paprasta, nes neįsigilinus, traffic'as (lankytojų srautas) atrodė 100% natūralus.
Šie žmonės buvo tos srities profesionalai, žaidimai su iframes (kuomet nematomas script'as įdedamas į puslapį ir atėjus lankytojui, jis to nežinodamas paspaudžio ant reklamos) buvo pakeisti sudėtingais algoritmais, kurie sukeldavo didelį galvos skausmą. Toks jau tas darbas...
WebMasterio Košmaras
Praėjus mažiau nei metams po projekto paleidimo, išaušo dar vienas rytas... Tai buvo 2007 Birželio 09 diena...
Įsijungiau kompiuterį ir patebėjau, kad mano tinklalapis nebeveikia. Hmm, kažkas blogai su failų nustatymais. Prisijungiau prie cPanel ir netrukus išvydau klaidą... Parašius support‘ui išgirdau nelabai malonų atsakymą:
HDD gedimas, sugadinti duomenys.
Nieko tokio, pagalvojau... Juk būtent tam ir pirkau serverius su 2 kietaisiais diskais. Vienas backup‘am laikyti.
Tais laikas pats serverių neprižiūrėjau ir į visą valdymą nesigilinau. Paprašiau, kad atstatytų duomenis iš atsarginės kopijos (buvau prašęs, kad jas darytų kiekvieną dieną), tačiau sulaukiau tokio atsakymo:
Backup‘ų scriptas buvo netaisyklingai sukonfiguruotas. Pilnos atsarginės kopijos nėra.
Mano širdis pradėjo plakti greičiau. Jaučiau didelį adrenalino antplūdį ir nieko su juo negalėjau padaryti... Liko tik paprašyti, kad pabandytų atstatyti prarastus duomenis ir laukti.
Po kelių dienų nežinios ir daug išlietų nervų, visi įmanomi duomenys buvo atstatyti. Dėja, to nebuvo gana, mad mano pagrindis projektas vėl veiktų. Griebiausi šiaudo ir paprašiau, kad mirusį HDD atsiųstų paštu. Yra pilna bendrovių, kurios už nekuklią sumą atstato duomenis. Dėl man nežinomų priežasčių, to padaryti jie nesutiko... Laikas bėgo, o mano puslapis ir toliau merdėjo. Pabendravus su advokatais, jie pagaliau atsitokėjo ir sutiko atiduoti kietąjį diską...
Praėjus maždaug mėnesiui po visų įvykių, mano puslapis jau veikė. Išsiunčiau žinutes visiems klientams ir pranešiau apie sutvarkytą problemą.
Dėja, greitai teko nusiviliti, lankytojų srautas pasieke vos 20% prieš tai buvusių skaičių (ir per 6 mėn. nukrito iki 10%). Kadangi kitos paieškos sistemos gaudavo rezultatus būtent iš manęs, jiems neliko nieko kito kaip naudoti mažiau mokančius partnerius. To pasakejo sumažėjo tiek jų uždarbis, tiek norinčiųjų tą programą naudoti webmasterių skaičius.
Aukso amžiaus pabaiga
Nors tinklalapis ir nepasiekė buvusio projekto populiarumo, tačiau tikrai buvo ką veikti. Pvz.: iš senų laiku prisimenu štai ką:
- Nemiegojimas iki tol, kol prasideda haliucinacijos - Tokių produktų kaip BSN NO Xplode vartojimas, tik ne sportui, o darbui
Krūviai sumažėjo, tačiau to neužteko, nes jokio gyvenimo apart kompiuterio nebuvo. Tiesą sakant, apie tai net negalvojau, kadangi toks gyvenimo būdas man labai patiko.
Mažėjant tokių paieškos sistemų populiarumui (kadangi mano paieškos rezultatus naudojo bene visi tokių sistemų sąvininkai, vadinamosios krizės anksčiau nelabai ir jaučiau) ir dar taip nukritusiam lankytojų skaičiui, buvo akivaizdu, kad toks projektas ilgai nesilaikys, reikėjo kažką keisti... Kitaip sakant, pasiekiau dugną, iš kurio išsikapstyti reikėjo laiko bei idėjų. Apsvarsčiau tuo metu „uždarbio rinkoje„ esančias galimybes:
PTR mirė, paieškos sistemos (PPC) merdėjo, o HYIP bei AutoSurf, kurie ir taip niekada nedomino, buvo ties išnykimo riba...
Naujų uždarbio būdų beieškant
Dar dirbant su paieškos sistemomis, po truputi plėtojau savo verslą. Hostingas bei affiliate sale‘s buvo keli iš jų. Aktyviau domėjausi ir SEO, todėl buvo tik laiko klausimas, kada atsistosiu ant kojų.
Vienos bemiegės nakties metu, sugalvojau atidaryti blogą, kurį paleidau 2007 m. vasarą. Nors pradžioje uždarbio ir nebuvo (keli doleriai per mėnesį), blog‘o tematika buvo viena iš mano „aistrų“, todėl jį pildyti buvo gana linksma ir dėl pinigų nesiskundžiau.
Labai senai (2004), turėjau lietuvišką įvairių pamokų portalą (projektas.talte.net > projektas.ten.lt > pamokos.net, kurį rodė ir tuo metu populiari „NKTV“). Jo dėka išmokau naudotis Photoshop (nes pamokas reikėjo kažkam rašyti), to pasekoje, pradėjau kurti įvairius dizainus, o tas man labai patiko.
Kadangi jokių, ypač laiką eikvojančių įsipareigojimų neliko ir spaudimo dirbti taipogi nebuvo, plaukiau pasroviui... Pradėjau aktyviau reikštis forumuose, naudojau IRC ir kitaip švaistyti savo laiką. Žinoma, buvo dienų, kai dirbau nuo ryto iki vakaro, tačiau kovos su vėjo malūnais baigėsi.
Paleidau daug mažų projektų, adult, affiliate, forumai, direktorijos ir pan. Toliau mokinausi SEO bei žaidžiau su dizainu.
Nors aukso amžius baigėsi, jaučiausi visai gerai. Turėjau laiko nueiti į mokyklą, o to pasekoje susiradau net ir tikrą draugą (10-11 kl.). Keistai skamba, tačiau tokia jau ta realybė.
Tik jo dėka, išlindau į šviesą. Per ateinančius metus turėjome nuostabų laiką, atšventėm vaikystę, kurios niekada neturėjau. Atsirado draugės, vakarėliai soduose ir pan. Gal ne veltui sakoma, kad ne piniguose laimė...
Dėja, daugumai įstojus į universitetus, po truputi vienas nuo kito atitolome, o gal subrendome... Iš mūsų „gaujos“ likome tik aš bei geriausias draugas. Po kelių dienų mokslų, supratau, kad toks dalykas ne man ir viską mečiau. Ėjau tik į anglų kalbos paskaitas, kurios man labai patiko. Niekada nemėgau tokios švietimo sistemos, buvau įsitikinęs, kad man diplomo neprireiks ir niekam niekada nedirbsiu...
Bėgant metams, augo ir žinios. Mano dizainus pradėjo naudoti tokios firmos kaip AMD bei NVIDIA, hosting‘as bei blog‘as populiarėjo, o SEO sekėsi puikiai.
Be visa to, susidomėjau ir investicijomis akcijų biržoje, domino greiti pinigai, o akcijos tai ir siūlė. Visiškai nieko apie tai nenutuokiau, todėl pirmau RIMM (Research in Motion), AAPL (Apple) ir GOOG (Google) akcijas. Kodėl? Nes kilo... Dėja, sprogus nekilnojamo turto burbului ir prasidėjus krizei iš mano investiicjų mažai kas ir liko. Nenaudojau nei stop loss, nei take profit, nes gyvenau iliuzijų pasaulyje, kuriame akcijos turejo kilti amžinai...
Tuo metu dalyvavau ir SEO konkursuose, nes mėgau konkurenciją, tačiau greitai supratau, kad to man negana. Norėjau karo, todėl sugalvojau pasiimti viena iš pačių populiariausių raktažodžių „buy viagra“ ir kilti į viršų.
Po bene pusės metų, mano puslapis jau sedėjo top 3 (yahoo.com paieškos sistemoje), o „viagra“ top 10, jaučiausi SEO dievu, o sukauptas žinias pritaikiau ir kituose puslapiuose...
What could possibly go wrong? O buvo 2008...
Prasideda
Nei iš šio nei iš to pradėjau viduriuoti, atrodo nieko blogo, tačiau tai tesėsi ir tesėsi. Bėgant savaitėms, pajaučiau intensyvius širdies skausmus, pirmą skausmą ignoravau, kadangi buvau plonas ir problemų prieš tai niekada neturėjau, tačiau vieną vakarą kažkas nutiko... Pradėjo suktis galva bei kretė drebulis, teko kviesti greitąją. Jiems atvykus, aš jau kračiausi savo lovoje ir galvojau, kad dar nenoriu mirti. Greitoji mane nuvežė į ligoninę ir padarė įvairius tyrimus, diagnoze: tachikardija dėl kalio trūkumo.
Išrašė daug vaistų (~15-20 tablečių per dieną) ir išleido namo. Jaučiausi kaip pensininkas, kadangi tokių kiekių niekada neteko gerti. Sveikata buvo prasta. Pastoviai sukosi galva, jaučiau silpnumą, intensyviai plakė širdis. Dienas leidau lovoje, o vakare sukaupęs paskutines jėgas atnaujindavau blogą, taip jau reikėjo... Dar ne vieną kartą keliavau su greitąją pagalba...
Kadangi daktarai tiksliai nežinojo kodėl vis dar tęsiasi viduriavimas (gydė viską, nuo nervinio išsekimo iki neaišku ko), nervavausi, o to pasekoje atsirado ir opa, dar viena problema... Susitarėme su viena gydytoja, kad mane pagultys į ligoninę. Kitą dieną ten nuvykus, jie pasake, kad čia dar nėra ypač problema ir galima gydytis namie (mačiau iš jos pinigų trokštančių akių, kad ji nori kyšio). Kyšių niekada nedaviau ir neduosiu (toks jau esu), išvažiavau namo...
Bėgo mėnesiai, o aš vis dar kankinausi, užmiršau ką reiškia būti sveiku žmogumi ir dieną praleisti be problemų. Bene po pusės metų tokio „gyvenimo“ bei dietos opai nuraminti (tik virtas maistas, jokių prieskonių, riebalų ir pan.), problemos po truputi aprimo, o vėliau ir visiškai dingo... Grįžau į gyvenimą...
Tais metais beveik nieko naujo nenuveikiau, tačiau džiaugiausi, kad buvau sveikas. Toliau pildžiau blogą, plėtojau kitus puslapius bei ieškojau hostingo klientų. Gyvenimas ėjo savo vaga.
Smūgis žemiau juostos
Buvo 2009m. vasaros vakaras, sedėjau prie kompiuterio ir žiūrėjau Starcraft Korea finalą. Staiga, pajutau silpnumą ir pagalvojau, kad tuoj nualpsiu... Užplūdo adrenalino banga ir drebulys, jau žinojau, kas manęs laukia...
Buvo iškviesta greitoji, ir vėl kračiausi savo lovoje... Ir vėl mane išvežė... Šį kartą kalio trūkumo nebuvo ir visi tyrimai buvo idealūs. Išleido namo...
Ir vėl sekė eilė tyrimų, pastovus bendravimas su daktarais bei pasivažinėjimas greitąja. Viskas priėjo iki tokio lygio, kad greitosios personalas jau mane pažinojo. Dėja, niekas nežinojo kas man yra.
Buvau apimtas nevilties... Būdavo dienų, kai visą laiką žiūrėdavau į tuščią sieną, kol suskambėdavo priminimas ir ėjau pildytį blog‘ą bei tikrinti el.paštą...
Visas gyvenimas tapo tikru pragaru ir tikrai niekam nelinkiu to patirti. Prasidėjo viso kūno skausmai, bėrimai, atsinaujino opa, atsirado temperatūros šuoliai, pykinimas, kraujas iš tokių vietų, kur ten jo neturėtų būti, silpnumas, galvos svaigimas, padidėjusi blužnis, drebulys, tirpdavo visos kūno vietos (nuo nervų) ir pilna kitų simptomų... Svoris nukrito iki 53 kg (man buvo 21-23 metai). Pirma kaltino nervus, tačiau kai po raminamųjų būdavo tas pats, suprato, kai tie ne jų kaltie.
Nakties pradėjau bijoti labiau nei velnias kryžiaus. Užmigus prabusdavau nuo konvulsijų, kartais nuo oro trūkumo, nebegalėjau kvepuoti, drebančiom rankom ieškodavau telefono, kad paskambinti kitam kambaryje budinčiai mamai, jog ji atbėgtų ir iškviestų greitąją, ir taip bene kiekviena naktį... Ryte žinojau, kad vakare ir vėl manęs laukia kova, kurią aš turiu tęsti.
Nieko labiau nenorėjau, tik gyventi...
Vieną vakarą atvažiavo brolis, buvo eilinis vakaras, tačiau man ir vėl pasidarė blogiau, pamenu kai greitajai mane išvežant, jis pagriebė man už rankos, tai buvo vienas iš šilčiausių mano prisiminimų...
Gulėjau vieną vakarą lovoje, rytojus buvo svarbi dieną, kadangi turėjau sužinoti kraujo vėžio tyrimo rezultatus... Gulėjau ir galvojau apie savo gyvenimą ir ką darysiu, jeigu rezultatai parodys, kad aš jį turiu. Verkiau, nes galvojau apie ateities planus, planus pakeisti tai, kas mano buvo ir yra labai svarbu... Privalėjau gyventi... Atėjau pasiimti tyrimo rezultatų, man juos padavė ir nieko nepasakė, prašiau, kad perskaitytų, bet pažiūrėjus atsisakė... Nuėjus pas gydytoją paaiškėjo, kad nieko baisaus nerado, todėl nusiraminau... Dėja, tai tik reiškė, kad ir toliau jie nežino, kas man yra. Išrašė dar vaistų...
Mačiau, kad šeima ypač nervavosi, todėl turėjau kažką daryti... Per tiek laiko jau supratau, kad šie simptomai nėra mirtini, todėl stengiausi juos nuslėpti taip, kaip galėjau. Apsimečiau, kad man viskas gerai, tapau įtikinamas aktorius tiek šeimai, tiek aplinkiniams. Tik prieš mėnesį (2011 11) šeima sužinojo, kad viską nuo jų slėpiau...
2010 sausį pradėjau lankyti sporto klubą. Pradžioje buvo sunku, kadangi jaučiausi prastai, tačiau po truputi viskas pradėjo gerėti. Pats sau susidariau ypač griežtą dietą: jokio cukraus, saldumynų, padažų, rukytų gaminių, picų, alkoholio (kurio ir taip jau nevartojau), čipsų, riebesnės mėsos, jokio kepto maisto ar pusfabrikačių, ypač maži kiekiai druskos. Valgiau tik košes, daržoves, salotas ir vaisius. Mėsą ar žuvį valgiau ne daugiau kaip kartą dienoje, kurią troškinau garuose ar viriau vandenyje.
Sportas ir toks gyvenimo būdas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, kurią pradėjau dievinti. Nepirkdavau nieko kas turėjo raidelę E, viską dariausi pats ir labai tuo džiaugiausi.
Po truputi atsigavau, nors ir toliau kankino tos pačios problemos (prie kurių jau buvau įpratęs), simptomai nebuvo taip dažnai pasikartojantys ar labai intensyvūs, todėl gyventi buvo galima. Susitikus su draugais ar pažystamais ir toliau vaidinau, visi galvojo, kad man viskas gerai.
Meilė iš pirmo žvilgsnio
Dar būdamas 16 metų kalbėjau su vienu klientu, kuris užsiminė, kad bandė užsidirbti Forex, tačiau pinigus prarado. Nežinojau, kas yra Forex, tačiau tas žodis man sukėlė įvairiais emocijas, kažkur širdyje žinojau, kad tai yra skirta man... Tuo metu dar dirbau su paieškos sistema, todėl šis pokalbis greitai užsimiršo...
Kadangi dažnai gulėdavau lovoje, kildavo visokių minčių ir štai, vieną vakarą (2010 pradžioje) prisiminiau apie Forex... Prisėdau prie kompiuterio ir pradėjau ieškoti informacijos, greitai supratau kas tai yra ir kaip iš to galima uždirbti. Tokie pasakymai kaip: tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje, 90-99 procentai investuotojų ten praranda pinigus ir t.t. mane tik užvedė.
Draugai bei šeimos nariai manęs nesuprato. Norėjo, kad aš veikčiau kažką kito, nes investicijos yra labai sudėtingas dalykas. Tačiau aš niekada neklausiau kitų ir paisiau tik savo nuomonės. Ne jie, o aš žinau, kas man geriausia. Kai jie dvejojo mano sugebėjimais, man net nebuvo toptelėjusi mintis, kad man nepasiseks.
Laukiau tos dienos, kada galėsiu juos visus pasikviesti į savo iš Forex pinigų pastatyą namą ir paleisti šį video:
http://www.youtube.com/watch?v=6tZTojhZJ98
Kadangi niekur nedirbau, Forex galėjau studijuoti ir visą dieną. Susiradau pilną resursų (pradėjau nuo Forex lietuviškai YouTube video) ir įdėmiai klausiausi. Nugrimzdau į FX pasaulį ir daugiau apie nieką negalvojau. Ignoravau visus savo simptomus, pradėjau rėkti ant paties savęs (man the fu*k up), nebegalėjau sustoti... Grįžau į savo senąjį „Aš“. Mokymosi ciklas buvo maždaug toks:
- Pusryčiai (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją) - Po jų žiūrėdavau Forex video tol, kol pavargdavau - „Pertraukos“ metu skaitydavau apie Forex, nes video buvo jau per daug, darydavau taip tol, kol pavargavau. Tada sekė arba daugiau video arba pietūs. - Sporto klubas - Prekiavimas tikra sąskaitą (niekada nenaudojau demo) - Pietūs (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją) - Prekiavimas Forex - Mailai, blogo atnaujinimas, hostingo support - Forex video, audio, tekstas ir taip iki nakties.
Taip mokinausi tol, kol baigiau visus atrinktus video kursus (~3 mėn studijų), (knygas skaitau iki šiol). Kai telefonas nebūdavo išjungtas, skambinantieji paklausę „ką veikiu“ visada girdėjo tą patį atsakymą: mokinuosi Forex. Jaučiau nepaprastą malonumą, jeigu sapnuodavau, sapnuodavau grafikus, rytais šokdavau iš lovos ir puldavau studijuoti Forex, sužinojęs kiekvieną naują triuką krykštavau kaip maža mergaitė. Tokias emocijas jaučiu iki šiol.
Kadangi vaidinau sveiką žmogų, 2010 balandį sugalvojome aplankyti Amsterdamo Trance Energy šokių festivalį. Nuėjus į pre-party, pradėjo suktis galva ir pajaučiau silpnumą. Stovėjau vietoje vaidindamas, kad šoku, tačiau mintyse norėjau, kad viskas kuo greičiau baigtūsi. O dar tik buvo pati renginio pradžia. Atsisėdau ant odinio kampo ir žiūrėjau į telefoną, nežinau kiek laiko ten praleidau, tačiau aš buvau ne vienas. Po kelių valandų, draugams renginys atsibodo ir visi nusprendėme važiuoti į viešbutį. Išėjus į lauką, draugas pasakė, kad mano lūpos visos melynos. Dėja, tokių dalykų nuslėpti negalėjau. Nusijuokiau ir visi važiavome išsimiegoti... Kitą dieną sekė pagrindinis vakarėlis, ten jaučiausi lygiai taip pat.
Grįžus namo daugiau nieko nenorėjau, kaip tik išsimiegoti, taip ir padariau...
Toliau prekiavau Forex ir mokinausi iš savo klaidų. Atėjus gimtadieniui, net nežinojau kiek man metų, pamiršau apie viską, kas nėra Forex.
Forex + Dietą + Sportas buvo viskas, ko norėjau. Keldavausi naktimis, jeigu būdavo specialūs seminarai, klausydavausi ir semiausi žinių. Dabar planas buvo toks: uždirbti daug pinigu, kad galėčiau nuskristi į Japoniją ar Švecariją, kur mane ažiūrėtų ir galbūt padėtų diagnozuoti tai, ko negalėjo Lietuvos medikai. Atšventus 2010 Kūčias bei Kalėdas, pradėjau ruoštis vienai svarbiausių savo kelionių...
2011 Sausį išskrendu į Londoną, susitinku su savo Forex mentoriumi... Išmokstu daug neįtikėtinų dalykų bei susipažįstu su nuostabiais žmonėms iš viso pasaulio (tarp jų ir vienas Danijos Lietuvis).
Mano mentorius (kuris savo vardo nenorėjo minėti (ir jeigu jūs jį atpažinote, būtų šaunu, jeigu taipogi neminėtumėte)), buvo ir yra vienas iš mano įkvepėjų. Tačiau ne todėl, kad turi pinigų ar todėl, kad prekiauja Forex... Ne.
Tiesą sakant, jis man primena mane patį. Tai toks žmogus, pas kurį bemiegės naktys yra kasdienybė, kuris jaučia Forex aistrą ir dirbą tiek, kiek gali. Būtent todėl jam ir jaučiu pagarbą, nes tokių žmonių, kurie TIKRAI dirba sutikti daug neteko. Nežmoniška pagarba iš mano pusės. Pralenkti jį yra vienas iš mano tikslų, tik ne todėl, jog noriu pasmaukyti ego, o todėl, kad parodyčiau, koks jis geras mokytojas.
Tai žmogus, kuris gerbia savo kūna ir jį prižiūri (buvo linksma sužinoti, kad mūsų dietos bei hobiai yra +- identiški). Jis yra visiškai atsidavęs Forex, nors jam virš 40 metų, jis neturi jokios žmonos ar vaikų, nes visą laiką praleidžia FX. Žinau, kad daugumai tai neatrodo priimtina, tačiau tai yra būtent tai, ko aš noriu.
http://www.djixas.com/story/pic.jpg
(Mentoriaus nuotrauka iš Olimpinių žaidynių)
Aplamai, jaučiu pagarbą tokiem žmonėm, kurie atiduoda viską, jog pasiektu savo tikslo. Tokie žmonės kaip Andreas Munzer (nors ir esu prieš steroidų vartojimą), Mentorius ar animacinio serialo personažas Vegeta, yra asmenybės, kurios mane įkvepia. Žmogaus valia yra nuostabus dalykas, kurio dėka mes galime pasiekti viską.
http://www.youtube.com/watch?v=3alS4rTR-bQ
Paskutinį vakarą Londone pavakarieniavome, pakalbėjome apie mums svarbius dalykus bei atsisveikinom. Ryte palikau viešbutį ir patraukiau link oro uosto... Jaučiausi gerai.
Įsėdau į lėktuvą, išsitraukiau Forex užrašus, paleidau Depeche Mode grojaraštį ir pradėjau skaityti... Tada nutiko įsimintiniausias dalykas 2011 metais.
Skridau vienas, buvau toli nuo namų... Niekas nežinojo kas man yra, kiti net nežinojo, kad aš kažkuo sergu. Apart Mentoriaus, niekas manimi netikėjo... Bavau pratęs prie negatyvaus aplinkinių mąstymo, dar prieš pradedant dirbti internete. Visi sakė, kad užsidirbti neįmanoma. Tada sake, kad PTR, kuris nemoka tikrų pinigų niekada neuždirbs, PTC miršta, neapsimoka nieko daryti, neįmanoma vienam žmogui užkelti „buy viagra“, kad ir į top 10, tam reikia labai daug investicijų. Forex neapsimoka dirbti, nes tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje ir iš to uždirba tik „išrinktieji“. Per visus tuos metus, Mentorius buvo pirmasis žmogus, kuris manimi patikėjo. Galbūt jis pamatė mano tikrąjį charakterį, suprato, kas aš esu.
Per tuos metus nebendravau su niekuo, praradau beveik visus vaikystės draugus, beveik visas santaupas (susprogdinau 7 Forex sąskaitas). Atrodo, kad apart Forex daugiau nieko neturėjau...
Beskaitant išgirdau šią dainą ir pajaučiau neapsakomas emocijas...
Tuo momentu supratau, kad Forex yra tikrieji mano namai... Neberūpėjo man nei pinigai, nei sveikata, nebenorėjau nieko kito, tik prekiauti Forex, jaučiausi vieningas su visata.
2011
Atvykęs namo ir toliau studijavau Forex, sekėsi puikiai. 2011 pradžioje atidariau privatų investicijų fondą. Ir vėl grįžau į savo ritmą: miegas, dieta, sportas, Forex.
10:30 jau gulėdavau lovoje, o 7:30 ryto keldavausi. Taip darau iki šiol, nesvarbu, tai šiokadienis ar Naujieji Metai.
Laikui bėgant atradau savo Forex stilių, nebenaudojau nieko (apart pagrindų), ką mane išmokė Mentorius, viską perimė mano paties intuicija bei praktika. Nesidomėjau niekieno metodais, nes tik aš vienas žinojau savo silpnasias ir stipriasias vietas. Susisiekiau su Mentoriumi ir papasakojau apie savo ateities planus, planus, kurių niekas iki tada nežinojo. Papasakojau, kad Forex kelionę noriu tęsti vienas. Greitai gavau ir tokį palinkėjimą:
http://www.djixas.com/story/picccc.jpg
Forex sekėsi puikiai, ir toliau bendravau su Mentoriumi, bei dalinausi savo patirtimi. Iš jo tuo metu norėjau tik vieno: daugiau jokių FX patarimų. Jis tokio prašymo metu tik nudžiugo, kadangi skatino individualų mąstymą.
Mėtams bėgant, po truputi pradėjau pardavinėti savo senuosius puslapius. Pasilikau tik hostingą, blogą bei didmeninės prekybos įmonę, kurią dabar 24/7 valdė mano geras draugas.
Ir vėl atejo mano gimtadienis, ir vėl sužinojau kiek man metų... Jį atšvenčiau valgydamas grikių košę bei gerdamas vandenį. Visas nesveikas maistas bei alkoholis man kėlė didelį šleikštulį.
Po gimtadienio supratau, kad reikia susitvarkyti sveikatą, juk kankinausi jau daugiau nei du metus... Pats pradėjau domėtis medicina, ėjau į privačias klinikas pas visus specialistus iš eilės (nuo A iki Z). Pats susigalvodavau kokius tyrimus atlikti, sumokėdavau pinigus ir laukdavau rezultatų. Šiandin darysiu skydiaulkės bei šiuos kraujo tyrimus. Mokėjau ir mokėjau pinigus, tačiau kaip nieko nerado, taip ir nerado. Tai dar buvo tik pati pradžia.
Po tiek metų nežinios, mano nervai jau buvo visiškai išderinti, o tiesą sakant, jų ten visai nebuvo. Menkiausia smulkmena man sukeldavo nepaprasta pyktį. Pradėjau gerti raminamuosius, tačiau jie manęs neveikė, reikėjo didinti dozes.
Ir toliau tesiau paieškas, nes žinojau, kad ankščiau ar vėliau kažką surasiu. Daktarai visada sakydavo tą patį: tai nervinio pagrindo sutrkimai, tačiau aš jiems aiškindavau, kad tokių problemų turėjau dar prieš tai, kai buvau sugadinęs nervus.
Pradėjau važinėti į kitas klinikas, kalėti su pažystamais. Lapkričio mėnesį sekė dar daugiau tyrimų ir staiga, po vieno tyrimo man pasake: radome pakitimų smegenyse, įtariame epilepsiją.
Nusiraminau, nes kažką rado, tačiau žinojau, kad toks dalykas nėra labai geras mano ateičiai. Gydytojai siūlė apriboti tuos dalykus, kurie mane nervuodavo, tačiau aš tik nusijuokiau, nes Forex tikrai nebuvo meditacija. Išrašė vaistų, tačiau aš jų negėriau.
Grįžau namo, pasileidau Depeche Mode - Home ir priemiau sprendimą, toliau prekiauti Forex ir ieškoti antros nuomonės. Kaip mano Mentorius sakė: galutinis tikslas yra svarbiau už skausmą. Tokiu principu ir gyvenau.
Tačiau tai manęs nesustabdė ir aš toliau vaikščiojau pas kitus specialistus. Ir toliau sakė, kad man viskas gerai, tačiau mokėjau pinigus už visus įmanomus tyrimus ir ėjau iki galo, braukydamas savo „check list‘ą“. Lapkričio gale – Gruodžio pradžioje pasidarė šiek tiek blogiau kol galų gale daktarai ir vėl kažką rado, šį kartą tai buvo daug rimčiau...
Daktarai man paaiškino, kad reikia daugiau tyrimų, sukvietė visą savo komandą bei puolė tartis. Man buvo uždrausta sportuoti, o to aš labai nenorėjau. Žinojau, kad tai buvo tik laikina... Nutraukus sportą grįžo keli simptomai, o seni paaštrėjo, naktimis tirpdavo visas kūnas, ko labiausiai nemėgau. Priedusulio ir konvulsijų jau buvau pripratęs.
Sezono finalas
Vieną vakarą vedžiojau šunį... Eidamas miške nukritau, atkirto kojas. Adrenalinas užplūdo mano venas, tačiau aš nieko negalėjau padaryti, išsikviečiau pagalbą... Mano nuvedę namo ir liepė laukti paskirtos datos. Pažiūrėjau į savo kojas, pilvą ir išsigandau. Koja buvo ryškios geltonos spalvos, žinojau kas manęs laukia...
Vienas daktarų vizitas sekė kitą, o kalendoriuje pažymėtos dienos parodė, kiek dar tokių vizitų manęs laukia...
Po Kalėdų daktarai paskiria chemiją, tačiau aš žinau, kad Naujuosius metus sutiksiu taip pat, kaip ir praeitus: prie kompiuterio ekrano, prekiaujant Forex...
Pabaigai
Visada girdėdavau tokį pasakymą iš draugų bei artimųjų: sveikata yra svarbiausias turtas, tačiau aš tik juokdavausi, nes jaučiausi nenugalimas ir galvojau, kad man niekada nieko nebus. Galiu pasakyti tik tiek: sveikata tikra yra didžiausias turtas ir aš atiduočiau viską, kad ją galėčiau susigražinti. Mūsų kūnas yra vienintelis dalykas, kurį mes turime. Nesuprantu tų, kurie jo negerbia. Knygos protui, o sportas ir gera mityba - kūnui.
Masės žmonių ir toliau valgo šlamštą, rūko, bei geria. Kodėl? Jie žino, kad tokie dalykai sukelia mirtį, tačiau apie mirtį galvoti juk yra per daug baisų, todėl tai yra ignoruojama, o jie toliau daro tą patį.
Žinau, kad per tuos metus buvo daug žmonių, kurie galvojo / galvoja, kad esu arogantiškas ar išleptinas, bet tiesa yra kitokia. Tikrai man nulis sveikų, ką jūs apie mane galvojat, bet pabaigai pasakysiu tai, ko daugiau niekada nekartosiu:
Niekada nesigyriau savo pasiekimais ar uždarbiu (nėra pasaulyje nei vieno žmogaus, kuris žinotų apie mano uždirbtus skaičius). Vieninteliai žmonės, kurie žino šia istoriją esate jūs. O žinote tik todėl, nes aš čia galiu išlikti anonimu. Galbūt jūs mane jau žinote, o gal dar tik pažinsite, tačiau jeigu nežinojote iki šiol, taip niekada nežinosite, kad aš galiu būti „tas“ uzdarbis.lt narys, kuris parašė šią istoriją...
Geriausias kada gautas uzdarbis.lt komplimentas buvo iš nario Vaidas*, kuris rašė: Vienas iš nedaugėlio kuris iš šio forumo nesiekia jokios finansinės naudos, ir dalina nemokamus patarimus kitiems.
Tokie žodžiai man reiškia daug...
2006 pirmą dalį rašiau tikrai ne todėl, kad tapčiau metų forumiečių (nors dauguma taip manė). Istoriją rašiau todėl, nes norėjau kažkam išsipasipasakoti, kaip jau minėjau, niekas tokių dalykų nežinojo.
Jaučiu didelę nepagarbą tiem žmonėm, kurie pastoviai skundžiasi gyvenimu, nors niekada sunkiai nedirbo, toliau sėdi Facebook, žiuri TV (kurio nebuvau įjungęs jau 3 metai) ir kitaip švaisto laiką. Tik jūs patys esate atsakingi už savo likimą, valdžia jums nėra nieko skolinga. Tokie žmonės nori gauti viską už nieką, bet kai gauna, jiems vis negana ir negana.
Ne pirmą ir nepaskutinį kartą sakau:
Jeigu tie, kurie verkia dėl blogo gyvenimo ir keikia valdžią per tą laiką paimtu kelias knygas apie politiką ir jas perskaitytų, tai po 5-10 metų galėtų patys ten eiti ir daryti tarką.
Bet kadangi geriau nieko neveikti, gerti alų sėdint ant kampo, tai kaip buvo tokia valdžia, taip ir bus.
Ir vėl politikai kažką pavogė? Kai tie patys žmonės slepia pajamas ar algą moka vekeliuose. Taip ir nesuprantu, kodėl jie skundžiasi, jeigu patys daro tą patį. Tokie politikai buvo ir bus, nes iš visuomenės jie ir ateina. Kol nepasikeis visuomenė, tol nepasikeis ir valdžia.
Kodėl aš ir toliau mokinausi Forex, nors praradinėjau pinigus? Kodėl visada dariau tai, ko kiti nerekomendavo? Nes tik aš esu savo likimo kalvis. Nes aš nebijojau eiti ten, kur niekas nebuvo nuklydęs.
Paimkime namo statybą. Jūs nieko apie tai nežinote, tačiau sugalvojote sau pasistatyti namą. Statėte pirmą kartą ir nesugebėjote pakloti net pamatų, pasimokėte iš savo klaidų ir toliau dirbote, kai visi tuo tarpu juokėsi, kai draugai ar šeima siūlė jums eiti pailsėti. Jūs statėte sienas, kurios griuvo, tačiau nepasidavėte... Bėgant metams jūs jau žinote daug dalykų apie namo statybą, įgijote patirties... Po dešimčių bandymų jūs pradėdavote iš naujo, nes savo valios dėka jūs artėjote prie užsibrėžto tikslo.
Jūs prisiminėte tuos laikus, kai net nemokėjote pastatyti pamatų ir žnusijuokėte. Žinojote, kad jeigu ir toliau dirbsite bei mokinsitės iš savo klaidų, viską įmanoma pasiekti.
Patys pagalvokite, jeigu dirbsite prie vieno dalyko vėl, ir vėl, ir vėl, ar įmanomas toks variantas, kad ankščiau ar vėliau jūs tai išmoksite padaryti? Kaip gyventume dabar, jeigu Edisonas kuriant elektros lemputę būtų pasidavęs po 10, 20 ar 500 kartų? Tik po tūkstančio bandymų jis pasiekė tai ko norėjo, tačiau kaip jis pats pasakė: I have not failed 1,000 times. I have successfully discovered 1,000 ways to NOT make a light bulb.
Valia yra nuostabi dovana, kuria reikia naudotis. Pamenu, kai brolis pasakė, ką man už nugaros kalbėdavo sporto klube esantys žmonės.
- Turime naują žvaigždę - Nesveiki krūviai - Dar niekada nemačiau, kad kas taip intensyviai sportuotu
Visada juokdavausi, kai daug stambesni už mane žmonės, pririję steroidų negalėdavo pakelti tokių krūvių, kai treneris klausdavo, ar aš kažką vartoju... Ne, viska dariau „ant sauso“, skatinamas tik valios ir vidinio troškimo. Kodėl neparodžius ką tu gali? Kodėl nebūti geriausiu savimi? Kodėl negyventi virš šimto metų?
http://www.youtube.com/watch?v=yjs_K76NUBc
When your mind changes, your body will change.
Žinau, kad jūs perskaitysite šią istorija ir greitai viską užmiršite. Tačiau galbūt iš visų tų žmonių bus vienas, vienas žmogus, kurį priversiu susimastyti ir pakeisti savo gyvenimo būdą. Galbūt jis pradės bėgioti rytais, gal mes rūkyti, o gal pagriebs bent vieną knygą (Way of the Peaceful Warrior: A Book That Changes Lives). Kai taip atsitiks, žinosiu, kad aš pasiekiau savo. Tas vienas žmogus yra vienintelė priežastis, dėl kurios aš paviešinau antrąja istorijos dalį...
Kalbate apie likimą, sakote kad jums viskas nulemta? Tuoj aš jums pasakysiu apie likimą: valia, o ne likimas skatino mane dirbti dienomis ir naktimis, tik valios dėka aš nepasidaviau ir toliau dariau tai, ką jaučiau širdyje. Ne likimas, o valia mane privertė keltis iš savo lovos ir dirbti agonijoj. Likimas nežino nieko apie pasiaukojimus bei discipliną, kurių dėka aš pasieksiu savo.
Ir ka tuo nori pasakyt?Nuleidai juos,nuplakei? Pats pripjovei cia uzsiregistraves,pradejai tipo "savo gyvenimo istorija",pamatei kad zmonem idomu pasidare,pradejai trupinti po pora sakiniu,tada sumastei romana parasyti uz nariu pinigus.Ne su tokia istorija pamokancius romanus rasinet. ;) Manau kad siame forume atsirastu ne viena gera gyvenimo istorija,paskaityk kad ir nario DjiXas pradziai.... Nepatinka nariu reakcija,spaudi raudona X kampe,ir gyveni ramus
Kaip tai nedaro, kad buvo pora neigiamų komentarų iš iškart nusprendei nebetęst. :lol: Dėl knygos tai čia gana pigų būdą pasirinkai, užkabinai istorija, po to nutraukei ir jau knygas rašai kuriom ieškai investicijų. Paskaityt trumpą istoriją buvo įdomu, bet knygos tokios tikrai neskaityčiau.
Nebepjauk tu su knygos rasymu. Paskaitinet per "naujienu skaitymo pertrauka" ta tavo š rasliava galima, bet skaityt knyga, kurioje visa laika apie degradavima rasai, butu per daug zema. Isiklausyk. NESVARBU, jog idedi pastangu grazinti skolas, jeigu niekada neidetum pastangu uzsidirbti tai paciai pinigu sumai. Subine svyla ir smirdi. Bruk uodega is cia, knygu rasytojau
Aš tau dar kartą sakau, nekreik dėmesio į diskusijas ir tuo labiau nesivelk į diskusijas ir nesiteisink, tavo gyvenimas ir praeities neperrašysi, tiesiog tęsk ir pasakok savo istoriją, papasakok viską tuo pačiu stilium, kaip tą darei iki šiol.
Tavo toks palūžimas, kaip tik ir rodo, jog esi lengvai palaužiamas, kazino palaužė, troliai palaužė, tai dar kažkoks bukas kritikuotojas palaužė? Jei neatlaikai menko gyvenimo spaudimo ir forumo trolių, gal rimtai tau tada liko gulėt pievoj, skaičiuot žvaigždes bei laukt natūralios mirties?
tai tu ir tesk, manau daug yra skaitytoju, kurie nori suzinoti placiau viska, kai uzsukai toki pasakojima is pat pradziu, o tuos kurie uzsiima kitu kritikavimu ir psichologinemis analizemis - ignoruok.
Siandiena rasysiu apie save. Ir savo 7 metu gilia patirti, kainavusia be galo daug pinigu. Visu pirma yra labai sunku susikaupti ir geda rasyti ta, kas is tikro ivyko per siuos metus. Be galo noretusi islaikyti anonimiskuma. Bet jau nebezinau ka daryti savo gyvenime ir kaip ji keisti. Nekalbant apie, tai kad sis gyvenimo etapas sugadino mano pasiekimus, atitolino nuo bendraamziu pasiekimu ir tikriausiai nepataisomai pakeite charakterio savybes. Pradesime nuo pirmuju akimirku.
Pats pirmasis mano "susitikimas" su sia be galo didziule pinigu traukimo masina ivyko dar 2008-2009 metais. Tada buvau linksmas studentas, istojas i savo svajoniu specialybe. Gaudavau kisenpinigius is tevu, dirbau vasaros darbuose. Ir atsiminus tas akimirkas, buvau laimyngas. Pinigu uztekdavo savo maziems poreikiams patenkinti. Uztekdavo, net ir 10 litu i diena. Vizdelto gyvenau ne savarankiskai, o studentu pagrindines islaidos buvo pica ir alus. Neturejau jokiu potraukiu, realiai net nerukiau. Pirma pusmeti universitete uzbaigiau vidutiniskai, nevaidinsiu, kad buvau mokslininkas. Bet ir skolu neturejau. Ir kazkaip visai nelauktai i mano akirati pasibelde zodis forex. Be galo patraukdamas mane savo galimybemis programuoti automatini valdyma savije. As juo pradejau dometis, ir palaipsniui deti i ji pinigus. Is idomumo iki bandymo uzdirbti "milijonus" perejimas ilgai netruko. Jeigu neklystu panasiu laiku pradejo populereti greitieji kreditai, ir atsimenu kaip viena diena rukydamas laiptineje jau kalbejausi su vienos imones greituju kreditu vadybininke apie menkus pora tukstanciu litu. O kaip as dziaugiausi juos gaves. Nubegau pas savo "kolega", abu atsisedome ir ideja ta nemenka suma pinigu bandeme kazka krapstyti. Kelis kartus ir iskrapsteme. Tuo metu mano galvoje sklande tik kelios mintys, kaip as pirksiu nauja kompiuteri ir masina. Kaip smagiai leisiu vasara. Zinoma, kaip padesiu beglobiam gyvunam. Ir niekada neeisiu i televizijos laidas, kai tapsiu zinomas. Tikriausiai zinomas jausmas tiems, kurie turi tu paciu bedu?
Sapnas ilgai netruko. Bet jauna ir iki siol buka galva, svajones nese toliau. Pirmas saltas dusas, o gal labiau krapnojantis lietutis buvo praradus tuos kelis tukstancius litu. Nors tai ir buvo numatyta, jeigu taip nutiks as turejau begalini tevu pasitikejima ir bet kada tuos pinigus galejau grazinti. Vizdelto ejau toliau. Trumpos paieskos ir man atsidare visas greituju kreditu darzas. Vienas, kitas... Suzinojimas, kad i credit info informacija patenka tik sekancia diena, leido man prisiskolinti tukstanciais euru. Veikiau greitai ir "protingai". Dali pinigu pervedziau i forex ir "vartojau" toliau. Savaite sedejau laimingas. Poto litau su keliais simtais litu. Ir atejo laikotarpis kitam mano gyvenimo etapui. Pirma karta nuejau i kazino.
Laba diena, prasome dokumenta. O jus naujas narys, imkite bonusus. Imkite ta, imkite ana. Gal norite nemokamai isgerti. O kokia grazi rulete... Visa tai buvo tikra "spa" terapija po to nelemto uzsiemimo sedint namie. Patogios sofkutes ir po pirmos dienos pakelta suma keliais tukstanciais litu, padare taip, kad cia grysciau dar ne vienus savo gyvenimo metus. Deja visi tie metai toli grazu nebeatrode taip, kaip pirmoji diena. Dar ir siuo metu pamenu ta jausma- kaledos. Eilinis svaigimas, kad siandiena tu islosi ir dar spesi artimiem zmonem nuvaziuoti nupirkti dovanu. Puse dienos praleista kazino. Surukytas pakelis cigareciu. Prarasti dar 700 litu. Bet si suma jau nebestebina. Krupje? Oi tiem graziem zmonem tikrai neparodysi, kad tavo gyvenimas sumautas. Sypsaisi pats, numoji ranka ir palinki geru svenciu. Iseini, taip lyg ta suma tau nieko nebutu reiskusi. Nes gi vistiek reikes gryzti... O tada isejas pamatai sniega, mieste zmones susikabine. Sedi kavinese, keiciasi dovanomis. Apsvaigsta galva... Bet tau dar reikia pereiti kelis kilometrus namo. Nes tas jau nebeturi pinigu ir autobusui.
Didelis luzis ivyko, kai pradejau vogti. O pirmieji zmones pasitaike tevai. Kai skolos pradejo smaugti, kazdiena keliesi rytais i begi i pasto dezute tikrinti ar neatejo dar vienas laiskas. Nes niekas is artimuju vis dar nezino, kas pas tave gyvenime darosi. Apsilanko nelabai malonus jausmas. Kuris nuo to laika man nei karto nepraejo ir siandiena as del jo sedziu cia. Taigi atsibundu viena is daugelio sumautu rytu. Ir galvoju, negi viskas? Ka dabar daryti ir kaip suktis. Ir tik pam! Ant palanges pinigine. Pinigineje banko prisijungimo kodas. Slaptazodis... viskas. Sedziu ir imu kreditus tevu vardu. Pasiemiau. Ir po keliu menesiu eiti tikrinti pasto dezutes reikejo dar anksciau.
Iki mokslo metu pabaigos tevai nupirko man masina. Ta vasara vazinejau ir man tai visai neberupejo. Per pirmus metus skolos mane spaude tukstanciais. Vienas grazinus, kitu grazinti nebeistengiau. Ir tai tik pirmieji mano metai.
Noriu suzinoti, ar skaitentiem tai yra idomu. Reiksminga ar naudinga. O galbut sulauksiu daug kritikos ar trolinimo. Todel kolkas uzbaigiu ties sia dalimi. O ju dar like nemazai. Si izanga pades man nuspresti, ar testi toliau. Aciu skaiciusiem.
Labas visiems, šovė į galvą idėja ir nusprendžiau su jumis pasidalinti... Manau ne vienas yra pražiopsojęs, kad ir ne didžiausias fanas, kažkokios tai sporto šakos varžybas, kurias būtų su malonumu pastebėjęs, bet tesiog nežinojo, kad jos vyksta. Idėja šovė paprastai, po darbo mieste susitikau su draugu užėjom į kavinę ir pamačiau, kad šiandien Žalgiris su L.Rytu žaidžia, o jau 4 kėlinys ir jau vėlu... O prieš tai gal bučiau organizavęs draugų pasisedėjimą bariuke. Pakalbėjus su draugu išaiškėjo, kad ir Klaipėdos Atlantas vakar žaidė mūsų mieste ir gal būtų buve idomu jas pamatyt, bet vėl gi pražiopsojau. Tarkim Klaipėdoje dažnai vyksta įvairiu žemesnių lygų futbolo varžybos, taip pat vyksta Regbio varžybos, apie kurias turbūt dauguma Klaipiedėčiu, net nežino, o jos būna nemokamos ir tikrai atsirastu daugiau norinčiu pamatyt, jeigu tik būtu perspėti, kada ir kur jos vyksta. Taigi idėja paprasta, sukurti sistemą, su registracija, ar tai mokama ar nemokama ir gauti sms žinute prieš varžybas (gal 2-4h), kur jos vyks, per kur transliuos. Idėja galima plėtoti, tarkim bendradarbiaujant su bilietų pardavėjais, tarkim žmogus atėjęs su sms žinute, gauna nuolaidą bilietui. Tai pat kartais atsiranda problema, kad nori pažiurėti kažkokias varžybas ir nežinai kokiam bare jas transliuos, galima būtu bendradarbiauti ir su barais, pareklamuot, kad tokias varžybas butent transliuos tas bariukas.
P.S. jos nesiruošiu bandyt įgivendinti, bet gal kažkam ji patiks ir realizuos. Taip pat nesidomėjau gal tokia idėja jau kažkas įgivendino.
Šiuo metu depozito sistema labiau padėtų skatinti rūšiavimą ir perdirbimą. Pvz idėja. Šiukšledėžės su barkodo skaitytuvu. Išmesdamas šiukšles (stiklinius, plastikinius butelius ar kitas atliekas: laikraštis, maišeliai, pakuotės) susigrąžintum depozitą į tarkim tą pačia prekybos tinklų nuolaidų kortelę.
Sveiki. Turiu vieną tokią idėją. Aišku čia ji ant tiek futuristinė, kad kolkas gali atrodyt juokingai ar neįgyvendinamai, bet pagalvokim kas galėtų gautis sudėjus šiuos tris produktus:
Manau, kad protingiems žmonėms suderinus šių produktų galimybes, šiuos produktus patobulinus galima būtų iš šiukšlių gamintis sau ką tik panorėsi.
Kaip aš įsivaizduoju visa tai:
Žmogus turi didelę šiukšliadėžę, į kurią prieš dėdamas kažkokią šiukšlę, ją nuskanuoja - su kažkokiu panašiu prietaisu i SCiO nuskanuojama išmetamo dalyko sudėtis, svoris, etc. Taip kiekvieną kartą kaupiesi sau šiukšles, o vėliau per kažkokį ekraną gali pamatyt, kokius naujus produktus gali pasigamint iš savo sukauptų šiūkšlių. Na tarkim, jei metei daug polietileniniu visokiu daiktų - gali prisigamint polietilėninių maišelių, jei daug guminių daiktų išmetinėjai - gali atsispausdint tarkim krepšinio / futbolo kamuolį ir panašiai (ar atvirkščiai, žiūrima kas gali gautis sukryžminus išmestus produktus, juos kaitinant ir panašiai).
Suprantu, kad didelė problemos dalis yra ta, kad vien medžiagas tas kažkaip reikėtų vėliau padaryti tinkamomis printinimui, bet čia aš tik šiaip spanGtelėjau su šita idėja. Tiesiog manau, kad toks dalykas gerokai pakeistų pasaulį. :D
Ką jūs manot? Galit rašyt kritiką, bet prieš tai prašau suprast, kad aš čia nekalbu, kad imsiu taip tuoj ir sukursiu tokį aparatą. Aš tiesiog manau, kad su daug protingų žmonių pastangų tai jau būtų įmanoma įgyvendint... O gal nebandoma įgyvendint dėl to, kad realiai paprasti žmonės galėtų pradėt konkuruot su kompanijom? :D
Papasakosiu istoriją, kuri šiomis dienomis nutiko man asmeniškai. Tikiuosi, kad ji padės jums, galvojantiems apie savą verslą, išvengti panašių sukčiavimų.
Nuo 2011 m. turėjau įsisteigęs uždarąją akcinę bendrovę (UAB). Tuo metu buvau užsidegęs sukurti ir internetinę parduotuvę ir turėti nedidelį verslą. Tačiau viskas susiklostė taip, kad 2014 m. įmonę nutariau parduoti. Paskelbiau internete, kad yra parduodama UAB ir netrukus atsirado susidomėjęs asmuo. Pasikalbėjome su juo telefonu, susitarėme dėl sąlygų. Sutarėme, kad aš paruošiu akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir persiųsiu jam el. paštu projektą. Netrukus, jei viskas bus užpildyta teisingai, susitiksime pasirašyti dokumentų.
Sutarties projektas žmogui buvo persiųstas. Jame buvau nurodęs visus sutarčiai reikalingus savo asmeninius duomenis – vardą, pavardę, adresą ir asmens kodą. Pirkėjas atsiuntė savo duomenis, tačiau nurodyta buvo, kad akcijas pirks kita įmonė, nurodytas buvo ir jai atstovaujantis asmuo.
Persiuntęs sutarties projektą, daugiau žinių iš piliečio nebesulaukiau. Tiesa, mėginau jam dar skambinti telefonu. Jis atsakė, kad šiuo metu turi daug reikalų ir netrukus susisieks su manimi bei susitarsime dėl susitikimo. Visgi taip daugiau su manimi nebuvo susisiekta, tad pamaniau, kad žmogelis persigalvojo. Netrukus atsirado kitas susidomėjęs žmogus. Su juo gana greitai suderinome sąlygas, jis pats paruošė sutartį, nekilo bėdų susitarti dėl susitikimo ir pasirašyti visus reikiamus dokumentus. Galiausiai atidaviau jam įmonės antspaudą.
Čia istorija galėjo ir baigtis, jei ne po dviejų savaičių nuo įmonės akcijų pardavimo gautas skambutis ir Registrų centro. Skambinusi darbuotoja pranešė, kad mano buvusios įmonės vadovą mėginama pakeisti jau antrą kartą per 9 dienas.
Likau nesupratęs ir paaiškinau, kad balandžio 9 d. buvo parduotos įmonės akcijos ir įmonės vadovas galėjo būti keičiamas tik po to. Gavau atsakymą, kad kažkoks asmuo dar balandžio 1 dieną pateikė akcininkų sąrašą ir vienintelio akcininko sprendimą pakeisti įmonės vadovą. Iškart supratau, kad ši istorija bus susijusi su asmeniu, kuriam buvo siųstas sutarties projektas ir kuris galiausiai dingo.
Esmė paprasta – pasinaudojęs mano asmeniniais duomenimis jis tiesiog suklastojo dokumentus ir Registrų centre sau ramiai pakeitė įmonės vadovą. Mažų mažiausiai keista, kad be jokios buvusio įmonės savininko žinios galima atlikti tokius veiksmus valstybinėje įstaigoje.
Istorija šioje vietoje įgavo dar daugiau spalvų, kai sulaukiau skambučio iš moters, kuri savo name netoli Grigiškių nuomoja kambarius. Ji teigė radusi mano telefoną internete, įmonių kataloge, prie mano buvusios įmonės kontaktų. Ji skundėsi, kad pas ją atvežtas ir jau tris dienas gyvena armėnų kilmės vyriškis, turintis registrų centro išrašą, kuriame jis įvardintas kaip mano įmonės vadovas. Moteris aiškino, kad jį ten atvežė nepažįstamas vyriškis ir sakė, kad atveš dar daugiau vyrų, neva dirbsiančių statybose.
Moteris pamanė, kad tai aš buvau tas asmuo, kuris atvežė armėną. Nuvykau tiesiai pas ją išsiaiškinti situacijos. Pasirodo armėnui buvo pažadėtas darbas statybose, bet už tai jis privalėjo tapti įmonės direktoriumi. Armėno teigimu, kažkoks vyras, prisistatantis Sauliaus vardu, žadėjo surinkti daugiau darbuotojų ir verstis statybomis. Žmogelis teigė, nieko blogo nenorėjęs ir naiviai pasitikėjęs sukčiaus žodžiais, sutikęs būti registruojamas vadovu. Negana to, jam buvo duotas įmonės antspaudas (!). Taigi, išaiškėjo dar vienas nusikaltimas – neteisėtas antspaudo dublikato pagaminimas. Juk tikrasis antspaudas buvo atiduotas tikrajam pirkėjui. Pats armėnas tris dienas nesulaukė ne tik daugiau kolegų statybininkų, kurie turėjo apsigyventi kartu su juo, bet ir jokių žinių iš „darbdavio“. Galiausiai nuvykau į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą ir parašiau pareiškimą dėl sukčiavimo ir neteisėto turto užvaldymo. Pareigūnai teigė dar nesusidūrę su panašia istorija, tačiau buvo paslaugūs ir stengėsi kaip įmanoma labiau įsigilinti į situaciją.
Istorijos pabaigos reikės dar palaukti, kadangi tyrimas tik pradėtas. Tačiau didžiausias akmuo čia turėtų būti metamas į Registrų centro daržą, o tiksliau – į toli gražu netobulus įstatymus ir taisykles, leidžiančias registruoti įmonės vadovą ar net perimti įmonę be jokios prieš tai buvusių akcininkų žinios.
Moterys tik ir laukia iš mūsų atsiprašymų: nesvarbu, užsitarnavai tai, ar šiaip sau. Variantas „šiaip sau“ vyrą tikrai netenkina, tai kodėl jis turėtų atsiprašyti už tai, apie ką net neverta kalbėti? Mes pavargę nuo tokio bobų elgesio ir mastymo. Mes ne atsiprašynėsime už savo vyriškus veiksmus, nes tai nėra gerai – tarsi būtumėte bandę mus aprengti suknele. Nu į jokius vartus netelpa. Iš anksto atsiprašau už gramatines klaidas
Už tai, kad nerodom emocijų. Nuo pat gimimo mes esame mokomi, kad emocijos (dažniausiai liūdesys) – tai ne vyriška. Štai kodėl mes stengiamės ne verkti. Bet tai nereiškia, kad mes negalime užjausti. Mes galime. Tiesiog nemokame tai išreikšti – ir nemanom, kad tai būtina.
Už bagažo dydį. Ką, jūs rimtai? Tai tam tikra prasme dalis taves. Štai bi*bys – taip pat dalis taves, tu juk neatsiprašynėji už tai, kad jis yra didelis. Tas pats ir su lagaminu. Paprasta ir aišku.
Už tai, kad sakome „NE“. Neveltui juk egzistuoja žodis „NE“, – jo egzistavimą pateisina jo naudingumas. Be to, tai ne tiesiog žodis, bet labai naudingas žodis. Jį sunku vartoti artimų žmonių atžvilgiu, bet kartais tai yra būtina, ir mes jį sakome ne todėl, kad kažką įskaudinti.
Už tai, kad vaikštom be kelnių. Kas kaltina mus, kad tai kvaila, tas ne karto be kelnių namie ir nevaikščiojo. Patariu pabandyti.
Už tai, kad norime pabūti vieni. Pabūti vienam yra gera. Taip vyrai dažniausiai užsiima savianalize, ilsisi ir žiūri porno – karts nuo karto.
Už tai, kad ilsimes su bičais. Vyrai turėtų ilsėtis su vyrais. Tai puikus būdas priminti sau, kad už jaukaus namų židinio, taip pat yra gyvenimas. Bet kokiu atveju, tai puikus pretekstas likti vis dar bernu.
Už tai, kad norime žiūrėti futbolą ar kitą sportą. Daugelis iš mūsų turime mėgstamą komandą. Konkurencijos dvasia vyrų kraujyje, o tam tikros komandos palaikymas – būdas realizuoti konkurencijos troškulį. Tai yra normalu. Normalu ir tai, kad mes nereaguojame į kažkieno kalbas, kai žiūrime sportą – priklausomybė, su visais būna.
Už tai, kad geriam alų. Taip, kvepia šiaip sau, bet užtat koks skonis.
Už tai, kad šnekame telefonu greitai ir tik tam prispirus.
Už tai, kad mes sakome tiesiai. Tiesmukiškumas – geriausias būdas perteikti asmeniui, ką norite pasakyti.
Už tai, kad kažkaip ne itin norime turėti lytinių santykių.
Už tai, kad nesiskutam. Na, taip, plaukai sparčiai auga. Ir kartais mes norime pamiegoti ilgiau. Tai reiškia, kad skutimuisi tiesiog nelieka laiko. Nusiskusim kai tam ateis laikas, ar net atauginsim barzdą, tam patiems panorėjus.
Už tai, kad pataisom kelnes (klyną). Tik žmonės be kiaušų, nesupranta, kaip tai yra nepakeliama, kai kiaušai jaučiasi blogai ir nepatogiai guli. Todėl juos būtina tinkamai suguldyti.
Už tai, kad iškrentam iš pokalbio. Mūsų smegenys nuolatos dirba ir kažkuo užimtos, išskyrus dalyvavimą pokalbyje. Tai nereiškia, kad mes atsijungiam nuo pokalbio ir pamirštam apie jį – tiesiog sutelkėm dėmesį į ką nors kitą.
Už tai, kad rizikuojam. Rizika – vyrų gyvenimo dalis. Rizikuoja dažniausiai vyrai. Ir tai normalu.
Už tai, kad mes vyrai. Moterys juk neatsiprašo – kodėl mes turėtume?
Gal mano patarimas pasirodys kiek ir per drastishkas, bet jei jau keliausit, tai maukit lauk is Europos. Toliau ka papasakosiu pries 18 men padariau pats, pries 4 men pakartojau su tevais kartu. Kryptis - Filipinai. Taip, suprantu, egzotika, toli, brangu... Taciau tai pakeicia poziuri i gyvenima. Pamatai visai kita kultura, kitus zmones. Jie nesisuka kaip peles rate kas manesi mokedami paskolas, nuomas, imokas, komunalinius ir pan. Ten kitas pasaulis. Ten seimps galva kasdien sprendzia ar jam gulet po palme ir nieko neveikti, ar pagauti/nupirkti zuvi seimai ir ja patiekti jiems. ten nera storu, pliku, ten visi sypsosi, visi paklausia 20 kartu per diena kaip sekasi. Ten nera musu rutinos... ten tiesiog kitoks gyvevinimas. Kiek tai kainuoja? Is pirmo zvilgsnio daug - skrydis 1500-2500 lt zmogui. Kuo anksciau pirksi bilietus, tuo pigiau (is LT neskrenda, vertetu ziureti is milano ir pan). Toliau gyvenimas, maitinimasis. Mes buvom 5 savaites. Biudzetas grubiai 1500lt skrydis + 3500lt (1000 euru) zmogui viskam kitam. Cia jau paskaiciuotas vidutinis variantas netaupant, bet ir netashkant pinigu. kas i tai ieina? Na pvz nakvyne ten brangi, vidutiniskai 50lt uz dvivieti kambari parai. Taciau visa kita pigu, tarkim 60 min masazas papludimy saulelydzio metu su kokteiliu rankoj ant balto smelio (kaip filmuose matot) 6-8 Lt, didzliu kreveciu kg 15lt, jas pagaminti su ryziais ir alum 10lt. T.y uz 30lt gaunat karalishkus 1kg kreveciu pietus su ryziais ir alumi. Visa kita yra persikelimu tarp salu laivukais kaina. Grubiai tarkim tai kainuoja 150lt uz laiva, ir nesvarbu ar jame bus 2 zmones, ar 4 ar 15, kaina ta pati. Finale: 5 savaiciu atostogos 5000-6000 lt zmogui, pabunat kitoj civilizacijoj, kitam pasaulyje, balto smelio ir zydros juros kraste. Atsiminimu 5 metams, nerealios fotkes, nusilupusi oda, gilus pamastymai apie tai kaip mes gyvenam ir svajones kitais metais vel ten grizti...
CikaTom sureagavo į airis Papildomas uzdarbis gyvenantiems UK (Darbas is namu)