Galantion

Jei POST - NE!
GET ir tik GET yra vykdomas per adreso laukelį :) POST yra naudojamas kitaip, todėl jei būtų galima - nebūtų tikslo turėti dar ir POST ;)

Gaila, kad tiek nedaug tų serijų sukurta... Geriausias komedinis serialas.

Gaila, kad tiek nedaug tų serijų sukurta... Geriausias komedinis serialas.

Aš krikštytas ir net vaikystėje buvau priėmęs tą komuniją, bet jeigu aš dabar viso to neprižįstu, tai aš nesu niekam priklausomas.
 
Tiesiog tokius dalykus kaip krikštas, komunijos ir panašiai ne visada galėjom pasirinkti patys, nes dar mūsų smegenėlės skystos buvo, todėl neturėjome nei žalio supratimo kas tai yra. Todėl religijos ir verbuoja silpniausią grandį - vaikus, nes vaikams lengviausia praplauti smegenis.

Tie mokesčiai Lietuvoje nėra milžiniški (ne kaip Prancūzijoje). Kuomet pas tave sukasi tūkstančiai, tai žinoma, mokesčius turėtum mokėti. Kita kalba kuomet ten to pelno pasidarai vos kelis šimtus litų per mėnesį. Čia tai aišku - ##### turi būti, kad šitiek deklaruoti. Tiesiog viskam yra ribos. Yra ribos (nors ir nerašytinės), kada turėtum mokesčius mokėti. Į tuos kvailius, kurie moka mokesčius uždirbdami 50 litų per mėnesį nekreipk dėmesio.
 
P.S. Tavo floodas verčia mane gyventi. O taip tai ruošiuosi žudytis.

Tie mokesčiai Lietuvoje nėra milžiniški (ne kaip Prancūzijoje). Kuomet pas tave sukasi tūkstančiai, tai žinoma, mokesčius turėtum mokėti. Kita kalba kuomet ten to pelno pasidarai vos kelis šimtus litų per mėnesį. Čia tai aišku - ##### turi būti, kad šitiek deklaruoti. Tiesiog viskam yra ribos. Yra ribos (nors ir nerašytinės), kada turėtum mokesčius mokėti. Į tuos kvailius, kurie moka mokesčius uždirbdami 50 litų per mėnesį nekreipk dėmesio.
 
P.S. Tavo floodas verčia mane gyventi. O taip tai ruošiuosi žudytis.

Tie mokesčiai Lietuvoje nėra milžiniški (ne kaip Prancūzijoje). Kuomet pas tave sukasi tūkstančiai, tai žinoma, mokesčius turėtum mokėti. Kita kalba kuomet ten to pelno pasidarai vos kelis šimtus litų per mėnesį. Čia tai aišku - ##### turi būti, kad šitiek deklaruoti. Tiesiog viskam yra ribos. Yra ribos (nors ir nerašytinės), kada turėtum mokesčius mokėti. Į tuos kvailius, kurie moka mokesčius uždirbdami 50 litų per mėnesį nekreipk dėmesio.
 
P.S. Tavo floodas verčia mane gyventi. O taip tai ruošiuosi žudytis.

Tie mokesčiai Lietuvoje nėra milžiniški (ne kaip Prancūzijoje). Kuomet pas tave sukasi tūkstančiai, tai žinoma, mokesčius turėtum mokėti. Kita kalba kuomet ten to pelno pasidarai vos kelis šimtus litų per mėnesį. Čia tai aišku - ##### turi būti, kad šitiek deklaruoti. Tiesiog viskam yra ribos. Yra ribos (nors ir nerašytinės), kada turėtum mokesčius mokėti. Į tuos kvailius, kurie moka mokesčius uždirbdami 50 litų per mėnesį nekreipk dėmesio.
 
P.S. Tavo floodas verčia mane gyventi. O taip tai ruošiuosi žudytis.

Tie mokesčiai Lietuvoje nėra milžiniški (ne kaip Prancūzijoje). Kuomet pas tave sukasi tūkstančiai, tai žinoma, mokesčius turėtum mokėti. Kita kalba kuomet ten to pelno pasidarai vos kelis šimtus litų per mėnesį. Čia tai aišku - ##### turi būti, kad šitiek deklaruoti. Tiesiog viskam yra ribos. Yra ribos (nors ir nerašytinės), kada turėtum mokesčius mokėti. Į tuos kvailius, kurie moka mokesčius uždirbdami 50 litų per mėnesį nekreipk dėmesio.
 
P.S. Tavo floodas verčia mane gyventi. O taip tai ruošiuosi žudytis.

Tie mokesčiai Lietuvoje nėra milžiniški (ne kaip Prancūzijoje). Kuomet pas tave sukasi tūkstančiai, tai žinoma, mokesčius turėtum mokėti. Kita kalba kuomet ten to pelno pasidarai vos kelis šimtus litų per mėnesį. Čia tai aišku - ##### turi būti, kad šitiek deklaruoti. Tiesiog viskam yra ribos. Yra ribos (nors ir nerašytinės), kada turėtum mokesčius mokėti. Į tuos kvailius, kurie moka mokesčius uždirbdami 50 litų per mėnesį nekreipk dėmesio.
 
P.S. Tavo floodas verčia mane gyventi. O taip tai ruošiuosi žudytis.

Prie kompiuterio praleidžiu jau 5 metus 10 valandų per dieną kai reikia į mokslus, 12-15 valandų, kai nereikia. Jokių savaitgalių be kompiuterio, jokių švenčių, balių ar kitų trali vali. Iš viso šito laiko atimkim gal 100-150 valandų, kuomet tiesiog privalėdavau dar kažkur išeiti su svarbiais reikalais. Ir viskas, tai metų "darbelis". Paskaičiavus prie kompiuterio per metus praleidžiu apie 4000 valandų. Tai lygu 167 paroms (iš 265 ar kiek). Per 5 metus tokio nolaifingo užsitarnavau apie 20.000 valandų.
 
Ką galiu pasakyti? Eina ###### ir tiek. Nervai nerealūs, priklausomybė dar didesnė. Svarbiausia, kad nei baliavoti norisi, nei dar kažką daryti. Arba prie kompiuterio būti arba kažkur išvykti ir dalyvauti pvž. kokiam susirinkime, kuris irgi susijęs su kompiuteriais. Viskas. Karjeristinis gyvenimas.
 
Nuraminsiu tave gio, kad tu ne vienas toks esi ir nesvarbu ar tu gersi vaistus, eisi pas gydytojus ar dar velniai žino ką darysi. Išvada viena - kol kompiuteris bus tavo gyvenimas, tol niekas nesikeis. Jokių stebuklų nebūna. Vaistai gal kiek atpalaiduoja, bet kam to reikia? Dirbtinai save slopintum ir tiek.
 
Mano dienotvarkė tokia (kuomet laisvos dienos):
1) 4 ryto keliuosi. Tipo pasportuoju.
2) Apie 5 valandą pradedu savo nolaifingą.
3) 13-14 valandą vykstu papietauti į restoraną. Kodėl ne namie? Todėl, kad kompiuteris namie :)
4) Grįžtu apie 15 ir nuo to laiko iki 20 valandos toliau dirbu.
5) Kas lieka vakare, tai pasimokau, dar kažką paveikiu ir jau 22 valandą miegu (vasarą tokiu laiku sunkiau užmigti).
 
Taip darau kiekvieną dieną, jokių išimčių nėra nesvarbu ar velykos ar kalėdos. Gaidys tos šventės, svarbiau karjera (visiškai sutinku su gio). Tiesiog jei mes esame konkretūs nolaifingo atstovai, turime šiek tiek planuoti dieną. Įterpkime į savo juodą darbą šiek tiek pramogų. Nepamaišys. Tik jokių vaistų ir kitų šūdų. Pas daktarus neverta lankytis, šūdą mals, sakys, kad per daug prie kompiuterio sėdi ir liksi demotyvuotas - juk jie sveikatą gydo, o ne iš žmonių karjeristus daro.
Relaksinė muzika geras dalykas, jis galbūt šiek tiek neigiamai veikia. Aš asmeniškai irgi klausaus jos, nes jei klausyčiau kokios skambesnės, tai negalėčiau susikaupti. Agresija nebūtinai kyla dėl kompiuterio, bet šiuo atveju tau supratau būtent dėl kompiuterio. Ar geri žaliąją arbatą? Jokių būdu nevartok alkoholio, kuris skatina depresiją ir daro kitokią neigiamą įtaką. Turėtum tiesiog atsipalaiduoti prie kompiuterio sėdėdamas. Nedirbk visą dieną, užsiimk ir kažkuo kitu - pasurfink internete, pajudėk po pornografines vietas ir t.t. Dar vienas LABAI svarbus dalykas - maistas. Dabar vasara - mažiau valgyk mėsos, ypač riebios. Grėbk vaisių, uogų, kad ir ledų (nors jie nėra geriausias pasirinkimas, tačiau neblogai pašaldo burną).
Kaip matau nesi mėgėjas kažkur atsipūsti po balius. Šiaip reikalingos kažkokios pramogos visada. Aš pats nepramogauju ir matau jų trūkumą, bet ką padarysi, ne tai ne. Svarbiausia nesimėtyti, per daug negalvoti apie tai ką darai, tiesiog daryti. Neanalizuok visą dieną savo klaidų, nevertink savo elgesio, nes iš programuotojo tapsi psichologu, dar kokią blyn knygą parašysi (nors tai nėra blogai).
Mūsų gyvenimas nelengvas, atsiskyrimas nuo visuomenės yra labai didelis. Tačiau mes PATYS pasirenkame tokį kelią, nekreipk dėmesio į kitus trydalus, kurie tik verkia "lipk nuo kompiuterio". Tokie trydalai nieko daug ir nepasiekia, tačiau atsimink, kad ir tu daug nepasieksi, jei tapsi savęs nesupratimo ir nervų maišu. Šiek tiek paįvairink savo dienotvarkę neišsižadėdamas kompiuterio, daryk ką sakiau ir turėtų viskas bent kuriam laikui pagerėti. Sveikata - kitas reikalas. Būkime teisingi - sveikatos nesusigadinti nolaifinant turbūt neįmanoma.
Manęs žmonės klausia: - kaip tu jautiesi būdamas atsiskyrusiu, ką tu darai, kaip elgiesi ir ar tau tai padeda. Ką aš jiems atsakau? - atsiskyrimas mane išlaisvina, suteikia stimulo tobulėti ir daryti tai, ko negali padaryti dauguma kitų žmonių, dėl to aš nesigailiu, kad ir koks būčiau. Nenuvertink savęs, nelabai kreipk dėmesio ne į visai protingus komentarus. Abejoju, ar daug čia žmonių, žinančių tikrąjį nolaifingo skonį.
Na, o paskutinis dalykas - dar kartą lepink save. Nepaisant savo modifikuotos dienotvarkės ir pan., bent kartą ar du kartus per metus išvyk kuo toliau nuo Lietuvos pailsėti, bent savaitei. Tai tau tikrai padės. Ši sritis ne tokia, kad per savaitę 5 dienas dirbdamas ir 2 pramogaudamas kažką pasiektum. Čia turi dirbti iš dienos į dieną, o pramogauti gali tik keletą kartų per metus. Sveikata ar karjera? Štai kur tikrasis klausimas.

Tie mokesčiai Lietuvoje nėra milžiniški (ne kaip Prancūzijoje). Kuomet pas tave sukasi tūkstančiai, tai žinoma, mokesčius turėtum mokėti. Kita kalba kuomet ten to pelno pasidarai vos kelis šimtus litų per mėnesį. Čia tai aišku - ##### turi būti, kad šitiek deklaruoti. Tiesiog viskam yra ribos. Yra ribos (nors ir nerašytinės), kada turėtum mokesčius mokėti. Į tuos kvailius, kurie moka mokesčius uždirbdami 50 litų per mėnesį nekreipk dėmesio.
 
P.S. Tavo floodas verčia mane gyventi. O taip tai ruošiuosi žudytis.

Tie mokesčiai Lietuvoje nėra milžiniški (ne kaip Prancūzijoje). Kuomet pas tave sukasi tūkstančiai, tai žinoma, mokesčius turėtum mokėti. Kita kalba kuomet ten to pelno pasidarai vos kelis šimtus litų per mėnesį. Čia tai aišku - ##### turi būti, kad šitiek deklaruoti. Tiesiog viskam yra ribos. Yra ribos (nors ir nerašytinės), kada turėtum mokesčius mokėti. Į tuos kvailius, kurie moka mokesčius uždirbdami 50 litų per mėnesį nekreipk dėmesio.
 
P.S. Tavo floodas verčia mane gyventi. O taip tai ruošiuosi žudytis.

Čia gal ir pafloodinsiu (ne į temą), bet šiandien pirmą kartą sužinojau, kad skirtingoms specialybėms skirtingi KB :D Labas rytas, aš Galantion

Prie kompiuterio praleidžiu jau 5 metus 10 valandų per dieną kai reikia į mokslus, 12-15 valandų, kai nereikia. Jokių savaitgalių be kompiuterio, jokių švenčių, balių ar kitų trali vali. Iš viso šito laiko atimkim gal 100-150 valandų, kuomet tiesiog privalėdavau dar kažkur išeiti su svarbiais reikalais. Ir viskas, tai metų "darbelis". Paskaičiavus prie kompiuterio per metus praleidžiu apie 4000 valandų. Tai lygu 167 paroms (iš 265 ar kiek). Per 5 metus tokio nolaifingo užsitarnavau apie 20.000 valandų.
 
Ką galiu pasakyti? Eina ###### ir tiek. Nervai nerealūs, priklausomybė dar didesnė. Svarbiausia, kad nei baliavoti norisi, nei dar kažką daryti. Arba prie kompiuterio būti arba kažkur išvykti ir dalyvauti pvž. kokiam susirinkime, kuris irgi susijęs su kompiuteriais. Viskas. Karjeristinis gyvenimas.
 
Nuraminsiu tave gio, kad tu ne vienas toks esi ir nesvarbu ar tu gersi vaistus, eisi pas gydytojus ar dar velniai žino ką darysi. Išvada viena - kol kompiuteris bus tavo gyvenimas, tol niekas nesikeis. Jokių stebuklų nebūna. Vaistai gal kiek atpalaiduoja, bet kam to reikia? Dirbtinai save slopintum ir tiek.
 
Mano dienotvarkė tokia (kuomet laisvos dienos):
1) 4 ryto keliuosi. Tipo pasportuoju.
2) Apie 5 valandą pradedu savo nolaifingą.
3) 13-14 valandą vykstu papietauti į restoraną. Kodėl ne namie? Todėl, kad kompiuteris namie :)
4) Grįžtu apie 15 ir nuo to laiko iki 20 valandos toliau dirbu.
5) Kas lieka vakare, tai pasimokau, dar kažką paveikiu ir jau 22 valandą miegu (vasarą tokiu laiku sunkiau užmigti).
 
Taip darau kiekvieną dieną, jokių išimčių nėra nesvarbu ar velykos ar kalėdos. Gaidys tos šventės, svarbiau karjera (visiškai sutinku su gio). Tiesiog jei mes esame konkretūs nolaifingo atstovai, turime šiek tiek planuoti dieną. Įterpkime į savo juodą darbą šiek tiek pramogų. Nepamaišys. Tik jokių vaistų ir kitų šūdų. Pas daktarus neverta lankytis, šūdą mals, sakys, kad per daug prie kompiuterio sėdi ir liksi demotyvuotas - juk jie sveikatą gydo, o ne iš žmonių karjeristus daro.
Relaksinė muzika geras dalykas, jis galbūt šiek tiek neigiamai veikia. Aš asmeniškai irgi klausaus jos, nes jei klausyčiau kokios skambesnės, tai negalėčiau susikaupti. Agresija nebūtinai kyla dėl kompiuterio, bet šiuo atveju tau supratau būtent dėl kompiuterio. Ar geri žaliąją arbatą? Jokių būdu nevartok alkoholio, kuris skatina depresiją ir daro kitokią neigiamą įtaką. Turėtum tiesiog atsipalaiduoti prie kompiuterio sėdėdamas. Nedirbk visą dieną, užsiimk ir kažkuo kitu - pasurfink internete, pajudėk po pornografines vietas ir t.t. Dar vienas LABAI svarbus dalykas - maistas. Dabar vasara - mažiau valgyk mėsos, ypač riebios. Grėbk vaisių, uogų, kad ir ledų (nors jie nėra geriausias pasirinkimas, tačiau neblogai pašaldo burną).
Kaip matau nesi mėgėjas kažkur atsipūsti po balius. Šiaip reikalingos kažkokios pramogos visada. Aš pats nepramogauju ir matau jų trūkumą, bet ką padarysi, ne tai ne. Svarbiausia nesimėtyti, per daug negalvoti apie tai ką darai, tiesiog daryti. Neanalizuok visą dieną savo klaidų, nevertink savo elgesio, nes iš programuotojo tapsi psichologu, dar kokią blyn knygą parašysi (nors tai nėra blogai).
Mūsų gyvenimas nelengvas, atsiskyrimas nuo visuomenės yra labai didelis. Tačiau mes PATYS pasirenkame tokį kelią, nekreipk dėmesio į kitus trydalus, kurie tik verkia "lipk nuo kompiuterio". Tokie trydalai nieko daug ir nepasiekia, tačiau atsimink, kad ir tu daug nepasieksi, jei tapsi savęs nesupratimo ir nervų maišu. Šiek tiek paįvairink savo dienotvarkę neišsižadėdamas kompiuterio, daryk ką sakiau ir turėtų viskas bent kuriam laikui pagerėti. Sveikata - kitas reikalas. Būkime teisingi - sveikatos nesusigadinti nolaifinant turbūt neįmanoma.
Manęs žmonės klausia: - kaip tu jautiesi būdamas atsiskyrusiu, ką tu darai, kaip elgiesi ir ar tau tai padeda. Ką aš jiems atsakau? - atsiskyrimas mane išlaisvina, suteikia stimulo tobulėti ir daryti tai, ko negali padaryti dauguma kitų žmonių, dėl to aš nesigailiu, kad ir koks būčiau. Nenuvertink savęs, nelabai kreipk dėmesio ne į visai protingus komentarus. Abejoju, ar daug čia žmonių, žinančių tikrąjį nolaifingo skonį.
Na, o paskutinis dalykas - dar kartą lepink save. Nepaisant savo modifikuotos dienotvarkės ir pan., bent kartą ar du kartus per metus išvyk kuo toliau nuo Lietuvos pailsėti, bent savaitei. Tai tau tikrai padės. Ši sritis ne tokia, kad per savaitę 5 dienas dirbdamas ir 2 pramogaudamas kažką pasiektum. Čia turi dirbti iš dienos į dieną, o pramogauti gali tik keletą kartų per metus. Sveikata ar karjera? Štai kur tikrasis klausimas.

Dievo nėra. Rakinkit temą, nes ji bereikšmė.

Dievo nėra. Rakinkit temą, nes ji bereikšmė.

Sorry, labai jau tipinis, niekuo neišsiskiriantis tamstos mąstymas. Gerbiu už tai ką tu darai, tačiau nereikia piršti kitiems to ar ano. Gal kitas žmogus norės 25 metų jau milijoną uždirbti, kuomet bendraamžiai aplink baliavos ir rėks: "oi, juk mes dar jauni". O iš tų baliavojimų didelių, jau kaip pats sakai, atėjus 40 metų, ir smegenys bus nebe tos. Tokio amžiaus vargu aš kažką novatoriško įdiegsi į šią žemę. Visas gazas (kūrybingumas, energingumas, idėjiškumas ir t.t.) yra jaunystėje. Nerasi nei vieno (nors gal ir klystu) daug pasiekusio IT novatoriaus, kuris jaunystėje buvo vakarėlių liūtas. Aišku nesakau, kad baliai blogai. Ir programuotojas noliferis gali bent kartą per mėnesį (o gal ir dar dažniau pabaliavoti), tiesiog tai neturi būti kažkas tokio, kas trukdytų kopti karjeros laiptais. Ir mes vėlgi atsitrenkiame į tą pačią sieną: jaunystė ar karjera? Aš renkuosi karjerą.

Prie kompiuterio praleidžiu jau 5 metus 10 valandų per dieną kai reikia į mokslus, 12-15 valandų, kai nereikia. Jokių savaitgalių be kompiuterio, jokių švenčių, balių ar kitų trali vali. Iš viso šito laiko atimkim gal 100-150 valandų, kuomet tiesiog privalėdavau dar kažkur išeiti su svarbiais reikalais. Ir viskas, tai metų "darbelis". Paskaičiavus prie kompiuterio per metus praleidžiu apie 4000 valandų. Tai lygu 167 paroms (iš 265 ar kiek). Per 5 metus tokio nolaifingo užsitarnavau apie 20.000 valandų.
 
Ką galiu pasakyti? Eina ###### ir tiek. Nervai nerealūs, priklausomybė dar didesnė. Svarbiausia, kad nei baliavoti norisi, nei dar kažką daryti. Arba prie kompiuterio būti arba kažkur išvykti ir dalyvauti pvž. kokiam susirinkime, kuris irgi susijęs su kompiuteriais. Viskas. Karjeristinis gyvenimas.
 
Nuraminsiu tave gio, kad tu ne vienas toks esi ir nesvarbu ar tu gersi vaistus, eisi pas gydytojus ar dar velniai žino ką darysi. Išvada viena - kol kompiuteris bus tavo gyvenimas, tol niekas nesikeis. Jokių stebuklų nebūna. Vaistai gal kiek atpalaiduoja, bet kam to reikia? Dirbtinai save slopintum ir tiek.
 
Mano dienotvarkė tokia (kuomet laisvos dienos):
1) 4 ryto keliuosi. Tipo pasportuoju.
2) Apie 5 valandą pradedu savo nolaifingą.
3) 13-14 valandą vykstu papietauti į restoraną. Kodėl ne namie? Todėl, kad kompiuteris namie :)
4) Grįžtu apie 15 ir nuo to laiko iki 20 valandos toliau dirbu.
5) Kas lieka vakare, tai pasimokau, dar kažką paveikiu ir jau 22 valandą miegu (vasarą tokiu laiku sunkiau užmigti).
 
Taip darau kiekvieną dieną, jokių išimčių nėra nesvarbu ar velykos ar kalėdos. Gaidys tos šventės, svarbiau karjera (visiškai sutinku su gio). Tiesiog jei mes esame konkretūs nolaifingo atstovai, turime šiek tiek planuoti dieną. Įterpkime į savo juodą darbą šiek tiek pramogų. Nepamaišys. Tik jokių vaistų ir kitų šūdų. Pas daktarus neverta lankytis, šūdą mals, sakys, kad per daug prie kompiuterio sėdi ir liksi demotyvuotas - juk jie sveikatą gydo, o ne iš žmonių karjeristus daro.
Relaksinė muzika geras dalykas, jis galbūt šiek tiek neigiamai veikia. Aš asmeniškai irgi klausaus jos, nes jei klausyčiau kokios skambesnės, tai negalėčiau susikaupti. Agresija nebūtinai kyla dėl kompiuterio, bet šiuo atveju tau supratau būtent dėl kompiuterio. Ar geri žaliąją arbatą? Jokių būdu nevartok alkoholio, kuris skatina depresiją ir daro kitokią neigiamą įtaką. Turėtum tiesiog atsipalaiduoti prie kompiuterio sėdėdamas. Nedirbk visą dieną, užsiimk ir kažkuo kitu - pasurfink internete, pajudėk po pornografines vietas ir t.t. Dar vienas LABAI svarbus dalykas - maistas. Dabar vasara - mažiau valgyk mėsos, ypač riebios. Grėbk vaisių, uogų, kad ir ledų (nors jie nėra geriausias pasirinkimas, tačiau neblogai pašaldo burną).
Kaip matau nesi mėgėjas kažkur atsipūsti po balius. Šiaip reikalingos kažkokios pramogos visada. Aš pats nepramogauju ir matau jų trūkumą, bet ką padarysi, ne tai ne. Svarbiausia nesimėtyti, per daug negalvoti apie tai ką darai, tiesiog daryti. Neanalizuok visą dieną savo klaidų, nevertink savo elgesio, nes iš programuotojo tapsi psichologu, dar kokią blyn knygą parašysi (nors tai nėra blogai).
Mūsų gyvenimas nelengvas, atsiskyrimas nuo visuomenės yra labai didelis. Tačiau mes PATYS pasirenkame tokį kelią, nekreipk dėmesio į kitus trydalus, kurie tik verkia "lipk nuo kompiuterio". Tokie trydalai nieko daug ir nepasiekia, tačiau atsimink, kad ir tu daug nepasieksi, jei tapsi savęs nesupratimo ir nervų maišu. Šiek tiek paįvairink savo dienotvarkę neišsižadėdamas kompiuterio, daryk ką sakiau ir turėtų viskas bent kuriam laikui pagerėti. Sveikata - kitas reikalas. Būkime teisingi - sveikatos nesusigadinti nolaifinant turbūt neįmanoma.
Manęs žmonės klausia: - kaip tu jautiesi būdamas atsiskyrusiu, ką tu darai, kaip elgiesi ir ar tau tai padeda. Ką aš jiems atsakau? - atsiskyrimas mane išlaisvina, suteikia stimulo tobulėti ir daryti tai, ko negali padaryti dauguma kitų žmonių, dėl to aš nesigailiu, kad ir koks būčiau. Nenuvertink savęs, nelabai kreipk dėmesio ne į visai protingus komentarus. Abejoju, ar daug čia žmonių, žinančių tikrąjį nolaifingo skonį.
Na, o paskutinis dalykas - dar kartą lepink save. Nepaisant savo modifikuotos dienotvarkės ir pan., bent kartą ar du kartus per metus išvyk kuo toliau nuo Lietuvos pailsėti, bent savaitei. Tai tau tikrai padės. Ši sritis ne tokia, kad per savaitę 5 dienas dirbdamas ir 2 pramogaudamas kažką pasiektum. Čia turi dirbti iš dienos į dieną, o pramogauti gali tik keletą kartų per metus. Sveikata ar karjera? Štai kur tikrasis klausimas.

Niekada nebuvau tas, kuriam rūpėtų ar Petras dirba ar nedirba. Tačiau jei jau esu čia užsiregistravęs, nepraleisiu progos prisidėti ne tik prie svetainės atnaujinimo, bet ir galbūt prie kai kurių asmenų geresnės ateities.
 
Perverskime keletą temų:
http://uzdarbis.lt/t273937/kokia-profesija-studijuoti/
http://uzdarbis.lt/t275313/padekit-kur-stot/
Dabar pagalvokime: argi šių temų autoriai nekasa sau duobės su tokiais klausimais?
 
Studijų pasirinkimas - kiekvieno žmogaus individualus reikalas ir niekas kitas negali nuspręsti kokias studijas žmogui rinktis kaip tik jis pats. Atsižvelgti į perspektyvias studijas galima dar jaunystėje, o ne baigus 12 klasių ir klausiant: "kokios studijos dabar perspektyviausios? Nežinau kur stoti, į teisę ar informatiką. Esu šiek tiek gabus ir tam ir anam". Štai tokių temų dėka (nebūtinai temų forume, apskritai, tokių kalbų dėka) turime n perspektyvių teisininkų, vadybininkų ir t.t. Gaila, kad šių specialybių atstovai (nors yra ir dar ne viena "elitinė" specialybė) išliks perspektyvūs visuomet, tačiau taip ir neatsiskleis per visą savo gyvenimą (kalbu tikrai ne apie visus, bet apie daugumą). Argi ne ironija?
 
Nežadu čia kaip kunigas pamokslauti, tiesiog pasakau tai, ką turi žinoti kiekvienas žmogus - gerą ateitį turėsi tik savo pastangomis, kuomet žinosi tai, ko nori, o ne klausysi kitų žmonių pasakojimų. Tu esi tu, kitas žmogus yra kitas žmogus. Tai du skirtingi varikliai, dvi skirtingos galimybės, potencialai ir t.t.
 
Ką aš siūlau? Iš tiesų mano pasiūlymas jums gali pasirodyti bevertis ir niekam tikęs, tačiau tik netiesa. Siūlau atnaujinti taisykles ir uždrausti forume tokias temas kaip "kokią specialybę rinktis?" argumentuojant tuo, ką parašiau ankstesnėje pastraipoje. Kitas pasiūlymas (galbūt ne toks drastiškas) - tiesiog mokslo skiltyje viršuje įdėti kokią lentelę (tokio tipo, kokią rodo užsiregistravus, geltonos spalvos) ir ten trumpai bei aiškiai patarti žmonėms, kad jie turi patys rinktis tai ko nori bei siūlyti nekurti tokių temų ir apskritai gyvenime neklausti tokių dalykų. Be viso to būtų iš tiesų faina regėti statistiką (pvž. 2012 metų), kiek visokių teisininkų ir kitokių perspektyvistų baigę pačias reikalingiausias visuomenei studijas neranda darbo :)
 
Manau trumpai, aiškiai, paprastai. Pildykite, siūlykite, keiskite. Aš jau atlikau savo manymu svarbų darbą pateikdamas šį pasiūlymą.
 
Padėkime žmonėms suprasti, kad reikia klausyti savo širdies, o ne draugo pirmakursio teisininko kalbų. Uždarbyje lankosi ne vienas jaunesnis nei 18 metų dalyvis (tiesą sakant tokių čia daug), tai ir jiems tai būtų į naudą. Galbūt susimąstytų žmonės ir pradėtų kažkuo domėtis, o artėjus egzaminams žinotų ko jie nori gyvenime.

Prie kompiuterio praleidžiu jau 5 metus 10 valandų per dieną kai reikia į mokslus, 12-15 valandų, kai nereikia. Jokių savaitgalių be kompiuterio, jokių švenčių, balių ar kitų trali vali. Iš viso šito laiko atimkim gal 100-150 valandų, kuomet tiesiog privalėdavau dar kažkur išeiti su svarbiais reikalais. Ir viskas, tai metų "darbelis". Paskaičiavus prie kompiuterio per metus praleidžiu apie 4000 valandų. Tai lygu 167 paroms (iš 265 ar kiek). Per 5 metus tokio nolaifingo užsitarnavau apie 20.000 valandų.
 
Ką galiu pasakyti? Eina ###### ir tiek. Nervai nerealūs, priklausomybė dar didesnė. Svarbiausia, kad nei baliavoti norisi, nei dar kažką daryti. Arba prie kompiuterio būti arba kažkur išvykti ir dalyvauti pvž. kokiam susirinkime, kuris irgi susijęs su kompiuteriais. Viskas. Karjeristinis gyvenimas.
 
Nuraminsiu tave gio, kad tu ne vienas toks esi ir nesvarbu ar tu gersi vaistus, eisi pas gydytojus ar dar velniai žino ką darysi. Išvada viena - kol kompiuteris bus tavo gyvenimas, tol niekas nesikeis. Jokių stebuklų nebūna. Vaistai gal kiek atpalaiduoja, bet kam to reikia? Dirbtinai save slopintum ir tiek.
 
Mano dienotvarkė tokia (kuomet laisvos dienos):
1) 4 ryto keliuosi. Tipo pasportuoju.
2) Apie 5 valandą pradedu savo nolaifingą.
3) 13-14 valandą vykstu papietauti į restoraną. Kodėl ne namie? Todėl, kad kompiuteris namie :)
4) Grįžtu apie 15 ir nuo to laiko iki 20 valandos toliau dirbu.
5) Kas lieka vakare, tai pasimokau, dar kažką paveikiu ir jau 22 valandą miegu (vasarą tokiu laiku sunkiau užmigti).
 
Taip darau kiekvieną dieną, jokių išimčių nėra nesvarbu ar velykos ar kalėdos. Gaidys tos šventės, svarbiau karjera (visiškai sutinku su gio). Tiesiog jei mes esame konkretūs nolaifingo atstovai, turime šiek tiek planuoti dieną. Įterpkime į savo juodą darbą šiek tiek pramogų. Nepamaišys. Tik jokių vaistų ir kitų šūdų. Pas daktarus neverta lankytis, šūdą mals, sakys, kad per daug prie kompiuterio sėdi ir liksi demotyvuotas - juk jie sveikatą gydo, o ne iš žmonių karjeristus daro.
Relaksinė muzika geras dalykas, jis galbūt šiek tiek neigiamai veikia. Aš asmeniškai irgi klausaus jos, nes jei klausyčiau kokios skambesnės, tai negalėčiau susikaupti. Agresija nebūtinai kyla dėl kompiuterio, bet šiuo atveju tau supratau būtent dėl kompiuterio. Ar geri žaliąją arbatą? Jokių būdu nevartok alkoholio, kuris skatina depresiją ir daro kitokią neigiamą įtaką. Turėtum tiesiog atsipalaiduoti prie kompiuterio sėdėdamas. Nedirbk visą dieną, užsiimk ir kažkuo kitu - pasurfink internete, pajudėk po pornografines vietas ir t.t. Dar vienas LABAI svarbus dalykas - maistas. Dabar vasara - mažiau valgyk mėsos, ypač riebios. Grėbk vaisių, uogų, kad ir ledų (nors jie nėra geriausias pasirinkimas, tačiau neblogai pašaldo burną).
Kaip matau nesi mėgėjas kažkur atsipūsti po balius. Šiaip reikalingos kažkokios pramogos visada. Aš pats nepramogauju ir matau jų trūkumą, bet ką padarysi, ne tai ne. Svarbiausia nesimėtyti, per daug negalvoti apie tai ką darai, tiesiog daryti. Neanalizuok visą dieną savo klaidų, nevertink savo elgesio, nes iš programuotojo tapsi psichologu, dar kokią blyn knygą parašysi (nors tai nėra blogai).
Mūsų gyvenimas nelengvas, atsiskyrimas nuo visuomenės yra labai didelis. Tačiau mes PATYS pasirenkame tokį kelią, nekreipk dėmesio į kitus trydalus, kurie tik verkia "lipk nuo kompiuterio". Tokie trydalai nieko daug ir nepasiekia, tačiau atsimink, kad ir tu daug nepasieksi, jei tapsi savęs nesupratimo ir nervų maišu. Šiek tiek paįvairink savo dienotvarkę neišsižadėdamas kompiuterio, daryk ką sakiau ir turėtų viskas bent kuriam laikui pagerėti. Sveikata - kitas reikalas. Būkime teisingi - sveikatos nesusigadinti nolaifinant turbūt neįmanoma.
Manęs žmonės klausia: - kaip tu jautiesi būdamas atsiskyrusiu, ką tu darai, kaip elgiesi ir ar tau tai padeda. Ką aš jiems atsakau? - atsiskyrimas mane išlaisvina, suteikia stimulo tobulėti ir daryti tai, ko negali padaryti dauguma kitų žmonių, dėl to aš nesigailiu, kad ir koks būčiau. Nenuvertink savęs, nelabai kreipk dėmesio ne į visai protingus komentarus. Abejoju, ar daug čia žmonių, žinančių tikrąjį nolaifingo skonį.
Na, o paskutinis dalykas - dar kartą lepink save. Nepaisant savo modifikuotos dienotvarkės ir pan., bent kartą ar du kartus per metus išvyk kuo toliau nuo Lietuvos pailsėti, bent savaitei. Tai tau tikrai padės. Ši sritis ne tokia, kad per savaitę 5 dienas dirbdamas ir 2 pramogaudamas kažką pasiektum. Čia turi dirbti iš dienos į dieną, o pramogauti gali tik keletą kartų per metus. Sveikata ar karjera? Štai kur tikrasis klausimas.

Prie kompiuterio praleidžiu jau 5 metus 10 valandų per dieną kai reikia į mokslus, 12-15 valandų, kai nereikia. Jokių savaitgalių be kompiuterio, jokių švenčių, balių ar kitų trali vali. Iš viso šito laiko atimkim gal 100-150 valandų, kuomet tiesiog privalėdavau dar kažkur išeiti su svarbiais reikalais. Ir viskas, tai metų "darbelis". Paskaičiavus prie kompiuterio per metus praleidžiu apie 4000 valandų. Tai lygu 167 paroms (iš 265 ar kiek). Per 5 metus tokio nolaifingo užsitarnavau apie 20.000 valandų.
 
Ką galiu pasakyti? Eina ###### ir tiek. Nervai nerealūs, priklausomybė dar didesnė. Svarbiausia, kad nei baliavoti norisi, nei dar kažką daryti. Arba prie kompiuterio būti arba kažkur išvykti ir dalyvauti pvž. kokiam susirinkime, kuris irgi susijęs su kompiuteriais. Viskas. Karjeristinis gyvenimas.
 
Nuraminsiu tave gio, kad tu ne vienas toks esi ir nesvarbu ar tu gersi vaistus, eisi pas gydytojus ar dar velniai žino ką darysi. Išvada viena - kol kompiuteris bus tavo gyvenimas, tol niekas nesikeis. Jokių stebuklų nebūna. Vaistai gal kiek atpalaiduoja, bet kam to reikia? Dirbtinai save slopintum ir tiek.
 
Mano dienotvarkė tokia (kuomet laisvos dienos):
1) 4 ryto keliuosi. Tipo pasportuoju.
2) Apie 5 valandą pradedu savo nolaifingą.
3) 13-14 valandą vykstu papietauti į restoraną. Kodėl ne namie? Todėl, kad kompiuteris namie :)
4) Grįžtu apie 15 ir nuo to laiko iki 20 valandos toliau dirbu.
5) Kas lieka vakare, tai pasimokau, dar kažką paveikiu ir jau 22 valandą miegu (vasarą tokiu laiku sunkiau užmigti).
 
Taip darau kiekvieną dieną, jokių išimčių nėra nesvarbu ar velykos ar kalėdos. Gaidys tos šventės, svarbiau karjera (visiškai sutinku su gio). Tiesiog jei mes esame konkretūs nolaifingo atstovai, turime šiek tiek planuoti dieną. Įterpkime į savo juodą darbą šiek tiek pramogų. Nepamaišys. Tik jokių vaistų ir kitų šūdų. Pas daktarus neverta lankytis, šūdą mals, sakys, kad per daug prie kompiuterio sėdi ir liksi demotyvuotas - juk jie sveikatą gydo, o ne iš žmonių karjeristus daro.
Relaksinė muzika geras dalykas, jis galbūt šiek tiek neigiamai veikia. Aš asmeniškai irgi klausaus jos, nes jei klausyčiau kokios skambesnės, tai negalėčiau susikaupti. Agresija nebūtinai kyla dėl kompiuterio, bet šiuo atveju tau supratau būtent dėl kompiuterio. Ar geri žaliąją arbatą? Jokių būdu nevartok alkoholio, kuris skatina depresiją ir daro kitokią neigiamą įtaką. Turėtum tiesiog atsipalaiduoti prie kompiuterio sėdėdamas. Nedirbk visą dieną, užsiimk ir kažkuo kitu - pasurfink internete, pajudėk po pornografines vietas ir t.t. Dar vienas LABAI svarbus dalykas - maistas. Dabar vasara - mažiau valgyk mėsos, ypač riebios. Grėbk vaisių, uogų, kad ir ledų (nors jie nėra geriausias pasirinkimas, tačiau neblogai pašaldo burną).
Kaip matau nesi mėgėjas kažkur atsipūsti po balius. Šiaip reikalingos kažkokios pramogos visada. Aš pats nepramogauju ir matau jų trūkumą, bet ką padarysi, ne tai ne. Svarbiausia nesimėtyti, per daug negalvoti apie tai ką darai, tiesiog daryti. Neanalizuok visą dieną savo klaidų, nevertink savo elgesio, nes iš programuotojo tapsi psichologu, dar kokią blyn knygą parašysi (nors tai nėra blogai).
Mūsų gyvenimas nelengvas, atsiskyrimas nuo visuomenės yra labai didelis. Tačiau mes PATYS pasirenkame tokį kelią, nekreipk dėmesio į kitus trydalus, kurie tik verkia "lipk nuo kompiuterio". Tokie trydalai nieko daug ir nepasiekia, tačiau atsimink, kad ir tu daug nepasieksi, jei tapsi savęs nesupratimo ir nervų maišu. Šiek tiek paįvairink savo dienotvarkę neišsižadėdamas kompiuterio, daryk ką sakiau ir turėtų viskas bent kuriam laikui pagerėti. Sveikata - kitas reikalas. Būkime teisingi - sveikatos nesusigadinti nolaifinant turbūt neįmanoma.
Manęs žmonės klausia: - kaip tu jautiesi būdamas atsiskyrusiu, ką tu darai, kaip elgiesi ir ar tau tai padeda. Ką aš jiems atsakau? - atsiskyrimas mane išlaisvina, suteikia stimulo tobulėti ir daryti tai, ko negali padaryti dauguma kitų žmonių, dėl to aš nesigailiu, kad ir koks būčiau. Nenuvertink savęs, nelabai kreipk dėmesio ne į visai protingus komentarus. Abejoju, ar daug čia žmonių, žinančių tikrąjį nolaifingo skonį.
Na, o paskutinis dalykas - dar kartą lepink save. Nepaisant savo modifikuotos dienotvarkės ir pan., bent kartą ar du kartus per metus išvyk kuo toliau nuo Lietuvos pailsėti, bent savaitei. Tai tau tikrai padės. Ši sritis ne tokia, kad per savaitę 5 dienas dirbdamas ir 2 pramogaudamas kažką pasiektum. Čia turi dirbti iš dienos į dieną, o pramogauti gali tik keletą kartų per metus. Sveikata ar karjera? Štai kur tikrasis klausimas.

Prie kompiuterio praleidžiu jau 5 metus 10 valandų per dieną kai reikia į mokslus, 12-15 valandų, kai nereikia. Jokių savaitgalių be kompiuterio, jokių švenčių, balių ar kitų trali vali. Iš viso šito laiko atimkim gal 100-150 valandų, kuomet tiesiog privalėdavau dar kažkur išeiti su svarbiais reikalais. Ir viskas, tai metų "darbelis". Paskaičiavus prie kompiuterio per metus praleidžiu apie 4000 valandų. Tai lygu 167 paroms (iš 265 ar kiek). Per 5 metus tokio nolaifingo užsitarnavau apie 20.000 valandų.
 
Ką galiu pasakyti? Eina ###### ir tiek. Nervai nerealūs, priklausomybė dar didesnė. Svarbiausia, kad nei baliavoti norisi, nei dar kažką daryti. Arba prie kompiuterio būti arba kažkur išvykti ir dalyvauti pvž. kokiam susirinkime, kuris irgi susijęs su kompiuteriais. Viskas. Karjeristinis gyvenimas.
 
Nuraminsiu tave gio, kad tu ne vienas toks esi ir nesvarbu ar tu gersi vaistus, eisi pas gydytojus ar dar velniai žino ką darysi. Išvada viena - kol kompiuteris bus tavo gyvenimas, tol niekas nesikeis. Jokių stebuklų nebūna. Vaistai gal kiek atpalaiduoja, bet kam to reikia? Dirbtinai save slopintum ir tiek.
 
Mano dienotvarkė tokia (kuomet laisvos dienos):
1) 4 ryto keliuosi. Tipo pasportuoju.
2) Apie 5 valandą pradedu savo nolaifingą.
3) 13-14 valandą vykstu papietauti į restoraną. Kodėl ne namie? Todėl, kad kompiuteris namie :)
4) Grįžtu apie 15 ir nuo to laiko iki 20 valandos toliau dirbu.
5) Kas lieka vakare, tai pasimokau, dar kažką paveikiu ir jau 22 valandą miegu (vasarą tokiu laiku sunkiau užmigti).
 
Taip darau kiekvieną dieną, jokių išimčių nėra nesvarbu ar velykos ar kalėdos. Gaidys tos šventės, svarbiau karjera (visiškai sutinku su gio). Tiesiog jei mes esame konkretūs nolaifingo atstovai, turime šiek tiek planuoti dieną. Įterpkime į savo juodą darbą šiek tiek pramogų. Nepamaišys. Tik jokių vaistų ir kitų šūdų. Pas daktarus neverta lankytis, šūdą mals, sakys, kad per daug prie kompiuterio sėdi ir liksi demotyvuotas - juk jie sveikatą gydo, o ne iš žmonių karjeristus daro.
Relaksinė muzika geras dalykas, jis galbūt šiek tiek neigiamai veikia. Aš asmeniškai irgi klausaus jos, nes jei klausyčiau kokios skambesnės, tai negalėčiau susikaupti. Agresija nebūtinai kyla dėl kompiuterio, bet šiuo atveju tau supratau būtent dėl kompiuterio. Ar geri žaliąją arbatą? Jokių būdu nevartok alkoholio, kuris skatina depresiją ir daro kitokią neigiamą įtaką. Turėtum tiesiog atsipalaiduoti prie kompiuterio sėdėdamas. Nedirbk visą dieną, užsiimk ir kažkuo kitu - pasurfink internete, pajudėk po pornografines vietas ir t.t. Dar vienas LABAI svarbus dalykas - maistas. Dabar vasara - mažiau valgyk mėsos, ypač riebios. Grėbk vaisių, uogų, kad ir ledų (nors jie nėra geriausias pasirinkimas, tačiau neblogai pašaldo burną).
Kaip matau nesi mėgėjas kažkur atsipūsti po balius. Šiaip reikalingos kažkokios pramogos visada. Aš pats nepramogauju ir matau jų trūkumą, bet ką padarysi, ne tai ne. Svarbiausia nesimėtyti, per daug negalvoti apie tai ką darai, tiesiog daryti. Neanalizuok visą dieną savo klaidų, nevertink savo elgesio, nes iš programuotojo tapsi psichologu, dar kokią blyn knygą parašysi (nors tai nėra blogai).
Mūsų gyvenimas nelengvas, atsiskyrimas nuo visuomenės yra labai didelis. Tačiau mes PATYS pasirenkame tokį kelią, nekreipk dėmesio į kitus trydalus, kurie tik verkia "lipk nuo kompiuterio". Tokie trydalai nieko daug ir nepasiekia, tačiau atsimink, kad ir tu daug nepasieksi, jei tapsi savęs nesupratimo ir nervų maišu. Šiek tiek paįvairink savo dienotvarkę neišsižadėdamas kompiuterio, daryk ką sakiau ir turėtų viskas bent kuriam laikui pagerėti. Sveikata - kitas reikalas. Būkime teisingi - sveikatos nesusigadinti nolaifinant turbūt neįmanoma.
Manęs žmonės klausia: - kaip tu jautiesi būdamas atsiskyrusiu, ką tu darai, kaip elgiesi ir ar tau tai padeda. Ką aš jiems atsakau? - atsiskyrimas mane išlaisvina, suteikia stimulo tobulėti ir daryti tai, ko negali padaryti dauguma kitų žmonių, dėl to aš nesigailiu, kad ir koks būčiau. Nenuvertink savęs, nelabai kreipk dėmesio ne į visai protingus komentarus. Abejoju, ar daug čia žmonių, žinančių tikrąjį nolaifingo skonį.
Na, o paskutinis dalykas - dar kartą lepink save. Nepaisant savo modifikuotos dienotvarkės ir pan., bent kartą ar du kartus per metus išvyk kuo toliau nuo Lietuvos pailsėti, bent savaitei. Tai tau tikrai padės. Ši sritis ne tokia, kad per savaitę 5 dienas dirbdamas ir 2 pramogaudamas kažką pasiektum. Čia turi dirbti iš dienos į dieną, o pramogauti gali tik keletą kartų per metus. Sveikata ar karjera? Štai kur tikrasis klausimas.

Prie kompiuterio praleidžiu jau 5 metus 10 valandų per dieną kai reikia į mokslus, 12-15 valandų, kai nereikia. Jokių savaitgalių be kompiuterio, jokių švenčių, balių ar kitų trali vali. Iš viso šito laiko atimkim gal 100-150 valandų, kuomet tiesiog privalėdavau dar kažkur išeiti su svarbiais reikalais. Ir viskas, tai metų "darbelis". Paskaičiavus prie kompiuterio per metus praleidžiu apie 4000 valandų. Tai lygu 167 paroms (iš 265 ar kiek). Per 5 metus tokio nolaifingo užsitarnavau apie 20.000 valandų.
 
Ką galiu pasakyti? Eina ###### ir tiek. Nervai nerealūs, priklausomybė dar didesnė. Svarbiausia, kad nei baliavoti norisi, nei dar kažką daryti. Arba prie kompiuterio būti arba kažkur išvykti ir dalyvauti pvž. kokiam susirinkime, kuris irgi susijęs su kompiuteriais. Viskas. Karjeristinis gyvenimas.
 
Nuraminsiu tave gio, kad tu ne vienas toks esi ir nesvarbu ar tu gersi vaistus, eisi pas gydytojus ar dar velniai žino ką darysi. Išvada viena - kol kompiuteris bus tavo gyvenimas, tol niekas nesikeis. Jokių stebuklų nebūna. Vaistai gal kiek atpalaiduoja, bet kam to reikia? Dirbtinai save slopintum ir tiek.
 
Mano dienotvarkė tokia (kuomet laisvos dienos):
1) 4 ryto keliuosi. Tipo pasportuoju.
2) Apie 5 valandą pradedu savo nolaifingą.
3) 13-14 valandą vykstu papietauti į restoraną. Kodėl ne namie? Todėl, kad kompiuteris namie :)
4) Grįžtu apie 15 ir nuo to laiko iki 20 valandos toliau dirbu.
5) Kas lieka vakare, tai pasimokau, dar kažką paveikiu ir jau 22 valandą miegu (vasarą tokiu laiku sunkiau užmigti).
 
Taip darau kiekvieną dieną, jokių išimčių nėra nesvarbu ar velykos ar kalėdos. Gaidys tos šventės, svarbiau karjera (visiškai sutinku su gio). Tiesiog jei mes esame konkretūs nolaifingo atstovai, turime šiek tiek planuoti dieną. Įterpkime į savo juodą darbą šiek tiek pramogų. Nepamaišys. Tik jokių vaistų ir kitų šūdų. Pas daktarus neverta lankytis, šūdą mals, sakys, kad per daug prie kompiuterio sėdi ir liksi demotyvuotas - juk jie sveikatą gydo, o ne iš žmonių karjeristus daro.
Relaksinė muzika geras dalykas, jis galbūt šiek tiek neigiamai veikia. Aš asmeniškai irgi klausaus jos, nes jei klausyčiau kokios skambesnės, tai negalėčiau susikaupti. Agresija nebūtinai kyla dėl kompiuterio, bet šiuo atveju tau supratau būtent dėl kompiuterio. Ar geri žaliąją arbatą? Jokių būdu nevartok alkoholio, kuris skatina depresiją ir daro kitokią neigiamą įtaką. Turėtum tiesiog atsipalaiduoti prie kompiuterio sėdėdamas. Nedirbk visą dieną, užsiimk ir kažkuo kitu - pasurfink internete, pajudėk po pornografines vietas ir t.t. Dar vienas LABAI svarbus dalykas - maistas. Dabar vasara - mažiau valgyk mėsos, ypač riebios. Grėbk vaisių, uogų, kad ir ledų (nors jie nėra geriausias pasirinkimas, tačiau neblogai pašaldo burną).
Kaip matau nesi mėgėjas kažkur atsipūsti po balius. Šiaip reikalingos kažkokios pramogos visada. Aš pats nepramogauju ir matau jų trūkumą, bet ką padarysi, ne tai ne. Svarbiausia nesimėtyti, per daug negalvoti apie tai ką darai, tiesiog daryti. Neanalizuok visą dieną savo klaidų, nevertink savo elgesio, nes iš programuotojo tapsi psichologu, dar kokią blyn knygą parašysi (nors tai nėra blogai).
Mūsų gyvenimas nelengvas, atsiskyrimas nuo visuomenės yra labai didelis. Tačiau mes PATYS pasirenkame tokį kelią, nekreipk dėmesio į kitus trydalus, kurie tik verkia "lipk nuo kompiuterio". Tokie trydalai nieko daug ir nepasiekia, tačiau atsimink, kad ir tu daug nepasieksi, jei tapsi savęs nesupratimo ir nervų maišu. Šiek tiek paįvairink savo dienotvarkę neišsižadėdamas kompiuterio, daryk ką sakiau ir turėtų viskas bent kuriam laikui pagerėti. Sveikata - kitas reikalas. Būkime teisingi - sveikatos nesusigadinti nolaifinant turbūt neįmanoma.
Manęs žmonės klausia: - kaip tu jautiesi būdamas atsiskyrusiu, ką tu darai, kaip elgiesi ir ar tau tai padeda. Ką aš jiems atsakau? - atsiskyrimas mane išlaisvina, suteikia stimulo tobulėti ir daryti tai, ko negali padaryti dauguma kitų žmonių, dėl to aš nesigailiu, kad ir koks būčiau. Nenuvertink savęs, nelabai kreipk dėmesio ne į visai protingus komentarus. Abejoju, ar daug čia žmonių, žinančių tikrąjį nolaifingo skonį.
Na, o paskutinis dalykas - dar kartą lepink save. Nepaisant savo modifikuotos dienotvarkės ir pan., bent kartą ar du kartus per metus išvyk kuo toliau nuo Lietuvos pailsėti, bent savaitei. Tai tau tikrai padės. Ši sritis ne tokia, kad per savaitę 5 dienas dirbdamas ir 2 pramogaudamas kažką pasiektum. Čia turi dirbti iš dienos į dieną, o pramogauti gali tik keletą kartų per metus. Sveikata ar karjera? Štai kur tikrasis klausimas.

Prie kompiuterio praleidžiu jau 5 metus 10 valandų per dieną kai reikia į mokslus, 12-15 valandų, kai nereikia. Jokių savaitgalių be kompiuterio, jokių švenčių, balių ar kitų trali vali. Iš viso šito laiko atimkim gal 100-150 valandų, kuomet tiesiog privalėdavau dar kažkur išeiti su svarbiais reikalais. Ir viskas, tai metų "darbelis". Paskaičiavus prie kompiuterio per metus praleidžiu apie 4000 valandų. Tai lygu 167 paroms (iš 265 ar kiek). Per 5 metus tokio nolaifingo užsitarnavau apie 20.000 valandų.
 
Ką galiu pasakyti? Eina ###### ir tiek. Nervai nerealūs, priklausomybė dar didesnė. Svarbiausia, kad nei baliavoti norisi, nei dar kažką daryti. Arba prie kompiuterio būti arba kažkur išvykti ir dalyvauti pvž. kokiam susirinkime, kuris irgi susijęs su kompiuteriais. Viskas. Karjeristinis gyvenimas.
 
Nuraminsiu tave gio, kad tu ne vienas toks esi ir nesvarbu ar tu gersi vaistus, eisi pas gydytojus ar dar velniai žino ką darysi. Išvada viena - kol kompiuteris bus tavo gyvenimas, tol niekas nesikeis. Jokių stebuklų nebūna. Vaistai gal kiek atpalaiduoja, bet kam to reikia? Dirbtinai save slopintum ir tiek.
 
Mano dienotvarkė tokia (kuomet laisvos dienos):
1) 4 ryto keliuosi. Tipo pasportuoju.
2) Apie 5 valandą pradedu savo nolaifingą.
3) 13-14 valandą vykstu papietauti į restoraną. Kodėl ne namie? Todėl, kad kompiuteris namie :)
4) Grįžtu apie 15 ir nuo to laiko iki 20 valandos toliau dirbu.
5) Kas lieka vakare, tai pasimokau, dar kažką paveikiu ir jau 22 valandą miegu (vasarą tokiu laiku sunkiau užmigti).
 
Taip darau kiekvieną dieną, jokių išimčių nėra nesvarbu ar velykos ar kalėdos. Gaidys tos šventės, svarbiau karjera (visiškai sutinku su gio). Tiesiog jei mes esame konkretūs nolaifingo atstovai, turime šiek tiek planuoti dieną. Įterpkime į savo juodą darbą šiek tiek pramogų. Nepamaišys. Tik jokių vaistų ir kitų šūdų. Pas daktarus neverta lankytis, šūdą mals, sakys, kad per daug prie kompiuterio sėdi ir liksi demotyvuotas - juk jie sveikatą gydo, o ne iš žmonių karjeristus daro.
Relaksinė muzika geras dalykas, jis galbūt šiek tiek neigiamai veikia. Aš asmeniškai irgi klausaus jos, nes jei klausyčiau kokios skambesnės, tai negalėčiau susikaupti. Agresija nebūtinai kyla dėl kompiuterio, bet šiuo atveju tau supratau būtent dėl kompiuterio. Ar geri žaliąją arbatą? Jokių būdu nevartok alkoholio, kuris skatina depresiją ir daro kitokią neigiamą įtaką. Turėtum tiesiog atsipalaiduoti prie kompiuterio sėdėdamas. Nedirbk visą dieną, užsiimk ir kažkuo kitu - pasurfink internete, pajudėk po pornografines vietas ir t.t. Dar vienas LABAI svarbus dalykas - maistas. Dabar vasara - mažiau valgyk mėsos, ypač riebios. Grėbk vaisių, uogų, kad ir ledų (nors jie nėra geriausias pasirinkimas, tačiau neblogai pašaldo burną).
Kaip matau nesi mėgėjas kažkur atsipūsti po balius. Šiaip reikalingos kažkokios pramogos visada. Aš pats nepramogauju ir matau jų trūkumą, bet ką padarysi, ne tai ne. Svarbiausia nesimėtyti, per daug negalvoti apie tai ką darai, tiesiog daryti. Neanalizuok visą dieną savo klaidų, nevertink savo elgesio, nes iš programuotojo tapsi psichologu, dar kokią blyn knygą parašysi (nors tai nėra blogai).
Mūsų gyvenimas nelengvas, atsiskyrimas nuo visuomenės yra labai didelis. Tačiau mes PATYS pasirenkame tokį kelią, nekreipk dėmesio į kitus trydalus, kurie tik verkia "lipk nuo kompiuterio". Tokie trydalai nieko daug ir nepasiekia, tačiau atsimink, kad ir tu daug nepasieksi, jei tapsi savęs nesupratimo ir nervų maišu. Šiek tiek paįvairink savo dienotvarkę neišsižadėdamas kompiuterio, daryk ką sakiau ir turėtų viskas bent kuriam laikui pagerėti. Sveikata - kitas reikalas. Būkime teisingi - sveikatos nesusigadinti nolaifinant turbūt neįmanoma.
Manęs žmonės klausia: - kaip tu jautiesi būdamas atsiskyrusiu, ką tu darai, kaip elgiesi ir ar tau tai padeda. Ką aš jiems atsakau? - atsiskyrimas mane išlaisvina, suteikia stimulo tobulėti ir daryti tai, ko negali padaryti dauguma kitų žmonių, dėl to aš nesigailiu, kad ir koks būčiau. Nenuvertink savęs, nelabai kreipk dėmesio ne į visai protingus komentarus. Abejoju, ar daug čia žmonių, žinančių tikrąjį nolaifingo skonį.
Na, o paskutinis dalykas - dar kartą lepink save. Nepaisant savo modifikuotos dienotvarkės ir pan., bent kartą ar du kartus per metus išvyk kuo toliau nuo Lietuvos pailsėti, bent savaitei. Tai tau tikrai padės. Ši sritis ne tokia, kad per savaitę 5 dienas dirbdamas ir 2 pramogaudamas kažką pasiektum. Čia turi dirbti iš dienos į dieną, o pramogauti gali tik keletą kartų per metus. Sveikata ar karjera? Štai kur tikrasis klausimas.