Pereiti prie turinio

AiptLt

Nariai
  • Pranešimai

    1.807
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Laimėta dienų

    2
  • Atsiliepimai

    0%

Visas AiptLt turinys

  1. Tai čia vienas toks rezonansinis atvejis. Kiek dar smulkių vagysčių nepranešama ir neviešinama? Nesaugu turėti BTC. http://www.reuters.com/article/bitfinex-hacked-idUSL1N1AJ208?feedType=RSS&feedName=financialsSector
  2. Niekas nieko nepainioja. Aiškiai išskyriau Pajaminguma Iki Išpirkimo (Yield To Maturity) ir obligacijų išleidimo prospekte nurodytą kuponą. Čia nėra pusės iš kurios žiūrėti į pajamingumą. Fiksuoto pajamingumo vertybiniai popieriai turi labai aiškius apibrėžimus.
  3. Ne, ne, neteisingai sakai. Rodomas obligacijų pajamingumas yra pajamingumas iki išpirkimo. Ir tai jau yra su nešvaria kaina. Skirtumas atsiranda dėl spreado ir dėl komisinių. Bet nedidelis jau ten tas skirtumas. Ilgesnio termino obligacijos ir duoda didesnį pajamingumą. Trumpiau 10 m. pajamingumas jau artėja prie nulio ir net į minusą. Dabar obligacijas perka instituciniai investuotojai, kuriems reikia kapitalo, kad patenkintos liktų priežiūros institucijos ir reitingų agentūros. O šiaip su gera strategija ir taktika, investuojant į obligacijas galima pasiekti neblogą grąžą. Na gal ne 10%...
  4. Jei imti vyriausybių obligacijas, tai Brazilijos ir Venesuelos 10 m. trukmės obligacijų pajamingumas yra virš 10%. Turkijos - apie 10%, Rusijos - apie 9%. Klausimas, ar rizikuosi į tai investuoti? Jei imsime korporacijų obligacijas, tai investicinių obligacijų (AAA) pajamingumas yra apie 3,3%. Jei nori virš 10%, tai tada kalba apie CCC reitingo, t.y. neinvesticines obligacijas. Jos dar vadinamos junk (šiukšlinės obligacijos). Aukšta rizika. Reikia nepamiršti, kad šiandien grąža iš skolintų pinigų yra labai maža, o rizika didelė. Lieka akcijos.
  5. Yra obligacijų ir su tokiu pelningumu. :)
  6. Daug informacijos yra ir mano tinklapyje. Yra nuotolinių mokymų galimybė. Jei kils klausimų ir susidomėsi, parašyk į PM
  7. Tai ne bankai. :) Tikrą forex galima pasiekti tik per bankus. Per FXCM dar galima, bet tik JAV piliečiams. O jei nori daugiau apie investavimą į akcijas sužinoti, paskaityk mano tinklapį. Jei kils klausimų, rašyk.
  8. Į verslą (startupus) nori investuoti, ar vertybinius popierius?
  9. Kiek laiko užima pasiruošti žvejybai? O kiek laiko praeina kol "kilbukus" pakeičia rimta žuvis? Tai čia panašiai. Nieko sudėtingo, tik užsispyrimas ir kantrybė.
  10. Jis gal mano, kat tai Forex? Obligacijos irgi yra pinigų rinkos priemonės. :)
  11. Tu klausi ar verta Nintendo pirkti, ar Pokemon Go parsisiųsti? :)
  12. Viskas čia teisingai apibūdinta. Galima trumpai apibendrinti: 1. Akcijomis prekiaujama antrinėje rinkoje (automatiniai sandoriai, tiesioginiai ir užbiržiniai sandoriai); 2. Baltijos biržose visada prekyba biržoje buvo tik elektroninė. "Grindys", "parketas" liko kaip pagarba senas tradicijas turinčiose biržose. 3. Akcijas perkame iš kito spekulianto investuotojo, parduodam kitam spekuliantui investuotojui. 4. Pirminė akcijų rinka būna per pirminį akcijų platinimą (IPO). Tada investuotojai gali įsigyti akcijų iš įmonės. 5. Per IPO kompanija tam reikalui išpaltina naują akcijų emisiją ir/arba par
  13. Ne, skambini savo brokeriui ir pateiki pavedimą. Tada jis skambina kitiems brokeriams ir ieško, kas turi priešingą pavedimą.
  14. Matėtė šitą? http://www.reuters.com/article/markets-bitcoin-mining-idUSL8N19U4AO?feedType=RSS&feedName=usDollarRpt
  15. Investicinio akcijų portfelio sėkmės receptas http://aipt.lt/portfelio-sekmes-receptas/
  16. Kaip uždirbti iš akcijų? Dvidešimt antra dalis http://aipt.lt/dvidesimt-antra-dalis/
  17. Akcijos domina? Vienas paprastesnių investavimo instrumentų.
  18. Čia daytreideriai renkasi: https://www.facebook.com/groups/1449072442078626/
  19. Debitorinis įsiskolinimas dar kitaip gali būti vadinamas įmonės gautinomis sumomis. Jos atsispindi įmonės Balanse. Tai kai įmonė už suteiktas prekes ar paslaugas išrašo sąskaitą, kurios apmokėjimas vėluoja. Tai kai vėluoja susidaro debitorinis įsiskolinimas. Tokiu atveju įmonė gali kreiptis į banką ar kitą bendrovę, dirbančią su tokiais įsiskolinimais. Ji parduoda sąskaitas-faktūras už mažesnę sumą, o bankas ar kita bendrovė, nusipirkusi sąskaitas tikisi, kad atgaus visą sumą, skirtumas yra jos uždarbis. Tai toks paprastas paaiškinimas. Buhalteris ar bankininkas paaiškintų tiksliau ir smulkiau
  20. Spalvos yra slankieji vidurkiai. 5, 8 ir 13 periodų MA. Duomenis Baltijos akcijų grafikams imu iš čia http://www.nasdaqbaltic.com/market/upload/statistics/metastock/
×
×
  • Pasirinkite naujai kuriamo turinio tipą...