Labas, asmeniškai ,manau, kad Informatikos VBE pagrindas yra programavimas. Kiek teko žvilgtelt į egzaminus, tai turiu pasakyti, kad visos kitos dalys yra tikrai nesunkios, dauguma klausimų net įmanoma atsakyti iš bendro išprusimo, tad jas galima pasiruošti per ganėtinai trumpesnį laiką (perspręst ankstesnius egzaminus). O štai programavimui, turi skaityti ir daug daug spręsti, kadangio šio dalyko neišmoksi nesprendęs. Visgi, ten įvairios funkcijos, nuskaitymai iš failų visur yra tokie pat, tai šiuos gali atsiminti, o pagrindinius skaičiavimus jau turi būti sprendęs, kad išmąstytum. Asmeniškai man padėjo J.Blonskio „Šiuolaikiškas žvilgsnis į programavimą“ C++. http://www.patogupirkti.lt/knyga/Siuolaikiskas-zvilgsnis-i-programavima-XI-XII-kl-C.html
Taip pat, jei gerai supranti anglų kalbą, yra daugybę vaizdo pamokų, iš čia mokėsi vienas pažįstamas, gana neblogai sekėsi:
Studijuoju Finansų ekonomiką MRU, tai galiu šiek tiek papasakot jei kam įdomu... :) Žinios.. Hm, na jų būna, duoda, bet mokytis labai lengva, galbūt mano yda, neišeina mokytis jei nespaudžia, o ten nespaudžia visiškai. Mokytis labai lengva :) Na tiesa nepirmūnas toli gražu esu, nes blaškaus, kad visdėlto reikėjo stoti į kokią istoriją arba miškininkystę, nes grįžęs namo mieliau einu į pelkę ar žiūriu dokumentiką apie gamtą nei atsiverčiu analizės knygą.. :D Jaučiuos ruošiamas kaip finansininkas, gražiai skamba, bet finansininkas, tai kaip apskaitininkas ar buhalteris, kuris debetą kreditą surašinėja, tad perspektyvų daug irgi nesimato :) Bet... Žinių duoda labai daug įvairių: marketingo, analizės, matematikos, buhalterijos, draudimo, strateginių valdymų, vadybos, psichologijos ir t.t. :) Neesmė ką baigsi, esmė kaip gyvenime mokėsi suktis ir save parduoti ;)
Na, man trijų tūkstančių litų mėnesiui nereikėjo, bet aš gyvenau Birmingeme, dabar Newcastle (bet irgi tikiuosi, kad tiek neprireiks :) ), tačiau Edinburge (jau nekalbant apie St Andrews - ten, išvis, girdėjau būstų trukūmas) būsto kainos daug didesnės, todėl dalinuosi tik savo patirtimi, kaip man sekėsi/sekasi Anglijoje.
Gyvenant Birmingeme (studijavau University of Birmingham), už nuomą mokėjau 47 svarus/savaitei. Kadangi aš neturėjau garantoriaus (Anglijos piliečio, kuris už mane garantuotų, ir man nesugebėjimus mokėti nuomos/kažkur dingus, jis būtų prisimęs mano finansinius įsipareigojimus), tad reikėjo mokėti už nuomą trys mėnesius į priekį t.y. 611 svarų arba 203 svarus/mėnesiui, kas Anglijos kainom lyginant yra tikrai pigiau grybo, mano rajone (populiacija sudarė kokie 95% studentų) kainos kažkur buvo 65 svarai/savaitė kaip minimum, jei geresnė vieta/"šustresnis namas" - dar daugiau. Tačiau kadangi mano kambarys buvo gana mažas (viengulė lova, stalas su kėde, spinta ir langas - maždaug įsivaizduoji) - tai agentūra nuomavo šį kambarį pigiau. Man tiko, nes nenorėjau labai tėvų apkrauti finansiškai, tad ieškojau KUO pigiau, o ir main camp'uses buvo 20min paeiti. Dabar gyvenu Newcastle (pradėsiu studijuoti University of Newcastle), tokiam, ummm, nelabai rajone, bet netoli centro, moku 55 svarus/savaitė (arba 238 svarus/mėnesiui), kas irgi nėra taip brangu, nes fainas, jaukus butukas, tik gal rajonas toks, kuriame, turėdama neribotus finansinius išteklius, tikrai negyvenčiau. Mums, nuomuojantis butą taip pat tiko tas, kad pataikėm nuomuotis tiesiai iš landlord'o (ėjom apžiūrėt vieno namo, tačiau nebuvo agentūros atstovo, tad landlord'as aprodė daug savo butų/namų, o mes išsirinkom) - realiai neturėjom mokėt jokių mokesčių landlord'dui, tad susitaupė pinigų, nes agentūros prašo apie 100svarų agency fee, kas realiai yra pinigų išmetimas į balą. Žodžiu, su būstu čia jau kaip pasiseks rasti, tačiau gali orentuotis apie 250 svarų mėnesiui, o jei kokiame Edinburgh'e/St Andrews/Londone - tai dar ir daugiau. Taip pat nepamiršk, kad net jei pavyks išsinuomuoti ne per agentūrą (kas yra gan sunku, nes čia dažniausiai nuomuoja per agentūrą), reikės mokėti deposit'ą - dažniausiai vienos mėnesio nuomos kainą, kurį grąžins, jei nieko savo name/bute nesugadinsi, tik kontraktui pasibaigus. Tad pradžioj, vien nuomai, reikėtų turėti bent jau kokius 600 svarus (jei pasiseks ir leis mokėti už nuomą kas mėnesį, nes dažnai agentūros žmonėms, Anglijoje nepragyvenusiems 3 metus, neleidžia, jei ne - tai dar ir daugiau). Beje, jei planuoji gyventi pirmus metus bendrike - tai pasiruošk sumokėti daugiau, kainos čia dažniausiai prasideda nuo 80sv/savaitė.
Kas liečia darbą. Aš kai studijavau ir gyvenau Birmingeme nedirbau, nes mano pastangos susirasti darbą buvo nenešančios realių rezultatų (nemeluosiu, gal per mažai tų pastangų ir įdėjau :))) ) Studijavau gamtos mokslų specialybę, buvo kažkur 16-20 kontaktinių valandų per savaitę, kas lyginant su stuidjomis Lietuvoje - tikrai nėra daug, tačiau čia reikia daug mokytis savarankiškai, todėl tiek darbas, tiek studijos, GALI būti suderintos, jei planuoji laiką. Aš įsivaizduoju (galbūt mane pataisys jau UK studijuojantis informatikai), kad CS studijos išvis reikalauja DAUG savarankiško mokymosi, nes per paskaitas turbūt visko nepavyks išmokti, tačiau, kaip ten sakoma "nothing is impossible, the word itself says: 'i'm possible'" - jei norėsi suderinsi ir mokslus, ir darbą. Kas liečia socialinį gyvenimą, darbą, ir studijas, man kol kas sunku atsakyti, bet kiek teko bendrauti su lietuviais gyvenančiais Newcastle - visi viską spėja: ir užsidirba, ir pasimoko, ir dar neblogai su nuotykiais patūsina, pakeliauja ir sudalyvauja įvairiose veiklose. Aišku, būna ir bemiegių naktų, bet čia turbūt jau studentiško gyvenimo neišvengiamas atributas. Aš pati žadu dirbti studijų metu (jau turiu darbą, reik pradėti tik mokytis :) ), tačiau tikiuosi, jog viskas bus ok - kol kas mano tvarkaraštį tik 9 kontaktinės valandos, bet dar nėra pridėti seminarai, tutorials ir computer classes, tačiau tikiu, kad su darbu nesunkiai suderinsiu. Šiaip darbą nėra taip lengva susirasti,kaip gali atrodyti, tačiau įdėjus pastangų, išlipus iš savo komforto zonos ir nuleidus kartelę žemyn, jį rasti tikrai įmanoma, o jei pasiseka - galima rasti net campus'e (pvz. student union'e dirbti kokiu IT administratorium ir tt.). Manau, net dirbant 16 valandų per savaitę už minimumą, galima (ar su minimalia tėvų pagalba) save išlaikyti.
Kalbant apie pragyvenimą, tai man tėvai mėnesiui atsiųsdavo 1000litų, kas buvo apie 230 svarų - už juos pirkdavau maistą (man išeidavo apie 20-25svarus/savaitei, nes gyvenau netoli ALDI, kas yra žiauriai pigi parduotuvė), mokėdavau bills'us (apie 40 svarus/mėnuo), karts nuo karto išeidavau į miestą ar nusipirkdavau rubų/daiktų. Žodžiu, reikia atsakingai elgtis su pinigais ir viskas bus OK. Aišku, dabar euro kursas yra susilpnėjęs svaro atžvilgiu, todėl gali būti truputį daugiau (man tėvai jau kurį laiką nesiuntė pinigų, todėl net neįsivaizduoju,kiek reikėtų), bet, manau, planuojant, 650 eurų už nuomą ir pragyvenimą turėtų užtekti (ne Londone ar ne kitame itin brangiame mieste, kur būsto kainos yra kosmosinės).
Svarbu paminėti, kad kai kurie univerai dalyvauja NSP programoje ir duoda bursary - pavyzdžiui, Newcastle Uni duoda 2k svarų visiems EU studentams, kurių tėvai neuždirba 25k svarų per metus, todėl, jei nuspręsi studijuoti Anglijoje, pasidomėk ir apie tai. Taip pat pasižiūrėk, ką univerai siūlo ištikus finansinei bėdai - dažnai jie, kai jau visiškai blogai su pinigais (pvz. kai neturi už ką sumokėti nuomos, o ne tada,kai nori nusipirt naują laptop'ą) dosniai padeda, nes nenori,kad nukentėtų tavo studijų kokybė.
Ir dar, dėl tų TOP'ų - sakoma, kad Anglijoje yra dvi grupės universitetų Oxbridge ir visi likę. Jei nestudijuoji Oxbridge - tai nelabai svarbu, kuriam univere studijuoji :) t.y. aišku, žiūrėk, kad univeras būtų Russel Group ir galbūt RedBrick ir neužeitų už TOP30 ribų maždaug, tačiau turbūt nelabai yra skirtumas ar tu studijuosi University of Birmingham ar University of Bristol, darbdaviai (o ypač Lietuvoj), matys, kad baigei univerą ir tiek - svarbu, ko iš to univero pasisėmei (kalbu ne tik apie žinias, bet ir apie pažintis, society patirtį, savanorystę ir visą kitą). Negalvok, kad taip sakau, nes pati studijuoju/studijavau kažkokiam "lievam" univere (abu uniai įeina į TOP30, abu Russel Group'e), tiesiog tokia yra realybė. Pavyzdžiui, University of Glasgow yra 30 pagal reitingą, tai pagal tave čia nelabai verta studijuoti? O univeras tikrai geras, žinomas visame pasaulyje.
Renkanntis univerą atkreipk dėmesį ir į miestą, nes čia turėsi pragyventi bent jau 3 metus (mano klaida aklai pasirinkus Birmingemą :) - univeras itin geras, o miestas visiškai nepatiko, keliantis lengvo laipsnio depresiją), Student Union (kokie yra societies, koks welfare, volunteering), ERASMUS galimybės, placement year'as. Nepamiršk, kad jei žadi studijuot Anglijoje, vien už mokslą (nekalbant apie pragyvenimą) mokėsi 9k/metams, kas reiškia, kad būtų kvaila tokius pinigus už leisti tik už paskaitų lankymą, kai univerai siūlo ITIN daug!
Tikiuosi, kad pranešimas buvo informatyvus ir bent kažkuo padėjo. Didžiausios sėkmės stojimuose!
Kamilė
p.s. atsiprašau, jei nelabai iš teksto supratai, aš mečiau University of Birmingham ir pradėsiu Newcastle University studijuoti kitą specialybę, todėl turiu tokią gan įdomią bei dvejopą patirtį.
Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
Pradžia. Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis. Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą: 1. Avansas – 150; 2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė); 3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą); 4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti ); 5. Bilietų avansas – 150; 6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso) 7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587; 8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659; 9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina) Suma iš viso: 4898 LT
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
Welcome to the United States of America!
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
Big Apple
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro . Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį. Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus. Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra. Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas. Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką. http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
Gyvenamoji vieta
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono). Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t. Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu. Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale. Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba. Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada. Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi. Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime. http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG
Nebera jokiu keityklu Lietuvoje kurios parduoda ar perka PM,(bent jau negirdejau kol kas po LR kracho ir PM kai kuriu pokyciu) dėl nustatytos Lietuvos centrinio banko politikos jos pašalino tokias paslaugas. Dabar lieka du variantai, per fizinius asmenis suderinus kursa pirkti arba užsienio keityklos, tačiau mokesčiai pačių keityklų ir pavedimų yra dideli, be to labai stipriai reikia patikrinti ir ju patikimuma, o transakcijos gal itrukti iki keliu dienu.
