Magahaka

Aš manau mėnesio pilnai užteks. Jis visiškai daiktų neturi, visa buitinė technika, įrankiai ir panašiai yra mano, tiesiog leidau jam naudotis. O kalbėtis ir spręsti problemas nėra tikslo, nes jeigu norėčiau išspręsti tai man reikėtų jį nuo pagrindų auklėti, o tokiais dalykais nelabai yra noro apsiimti. Dėkui visiems už nuomones. P.S Studijuojantis yra, tai blogiausiu atveju eitu į baraką.

Sveiki, gyvenu nuosavam bute ir nuo vasaros galo prisiėmiau pas save gyvent pažįstamą. Per tuos 6 mėnesius pamačiau, kad man nėra labai malonu jį turėti kaip savo kambarioką. Jokių nuomos sutarčių nesirašėm, tiesiog paėmiau 100 EUR depozitą, jog apsidrausčiau save ir po mėnesio jis susimoka mokesčius ir t.t. Norėjau pasiteirauti jūsų nuomonės, kiek laiko jam reikia duoti prieš išsikraustymą. Kažkaip 4 mėnesių nesinori duoti, nes man dar stogas nuvažiuos per tokią amžinybę. Kiek minimaliai galėčiau duoti, jog nesudaryčiau per daug nepatogios situacijos nei sau, nei jam?

Turiu P30 ir labai gerai veikia. Realiai labai patenkintas telefonu.

Ne sau varysiu, o grynai ant pardavimo. Pusbrolis iš to gyvena, dėdė jau 3 parvares. Planuoju imt kažką iš volvo, galbū s60 naujesnių metų. Bus matyt. Jeigu degsiu tai degsiu, nes dabar tai tikrai nesamone būtu man tokia pinigų sumą tiesiog kišenėj laikyt kol iš jų nieko nebeliks.

Intensyviai taupau iki sumos, jog galėčiau pravaryt pirmą auto iš USA. Studentas esu tai nėr taip lengva, bet ant naujų jau bus :D

Tinklinis

Dirbau Beach Reatreat & Lodge, housekeeping'e... :D

Šią vasarą irgi buvau SLT. Kur dirbai? :D

Dirbau CA, South Lake Tahoe. Įmonė, kuriai dirbau buvo 'Beach Reatreat & Lodge". Jeigu ten dirbtum Server'iu arba bus person tai pinigų užsidirbtum su kaupu. Dar girdėjau, dar gera vieta yra "Camp Richardson, tam pačiam miestelyje. Vieta, mano nuomone, viena iš topiniu. Už poros valandų kelio Yosemite parkas, kitoj pusėj SF, o už valandos kelio Reno. Ganėtinai daug lietuvių ten lekia praleist vasaras. Aš dirbau housekeeping'e tai rekomenduoju ten nosies nekišt, nes užsitrigerinsi per vasarą. :D

Galvojju gryzti i plento dviraciu sporta, tik kad ta saka tokia ne studentiska, bet manau maziau ieskot problemu ir pavasari jau pradet rungtyniaut. Man kraujas uzverda vien pagalvojus apie varzybas, tai... 😁 Ir gana brangokas sportas, bet ziaurei geras.

Sveiki, visai įdomu būtų išgirsti ką uždarbiečiai veikiat laisvu laiku neuždirbinėdami papildomų eurų... Ieškau pats idėjų ką veikti, nes sporto salėj kelnoti svarmenis kažkaip nuobodoka darosi.

Pats esu USA, Kalifornijoj... Neatrodo, jog labai verta vežt prekes iš čia, nes nėra taip, jog gero pelno išeitu padaryt. :/

Sveiki, esu 20-metis ir dalyvauju Work and Travel USA. Kolkas ganėtinai sudėtingai sekasi sudelioti kelionės planus. Didžiausia problema yra, jog man 20 metų. Tai reiškia, jog mašinų nuomos kompanijos man nenomuoja mašinos. Dar vis meginu surasti žmonių, kurie galėtu vairuoti ir jungtis kartu, bet ir tai sunkiai sekasi. Tai dar pagalvojau apie tokią galimybę - autobusu turas. Užmačiau internete, jog galima užsibookinti turą 8-10 dienų trukmės ir jie apveža apie labiausiai lankytis vietas West Coast'e. Viskas parūpinta, tiesiog sėdi ir žvalgaisi. Gal kas kartais yra keliaves tokiu būdu. Kokie p

Blemba, pirmosios meilės ir dar kai jos sugriūna tai emocinis jausmas nėra malonus... Dabar būtent per tokia situacija einu. Ačiū dievui, jog į USA išlekiu tai ten gal kita aplinka išmuš visas durnas mintis iš galvos ir kiaušai atsileis xD

Ar vis dar bonusus dalina ar jau čia viskas baigėsi? :huh:

Taip, galvojau pas Lunksį tik dar prieš tai pamėginsiu pas kita gera specialista savam mieste apsilankyti. Jeigu netiks tai varysiu pas jį.

Pirmadienį jau skambinu vienam psichologui. Net nesakysiu jo vardo pavardės, nes labai daug žmonių labai užstums ant jo. Bet tą žmogų seku jau ilgą laiką, man patinka jo charakteris ir jaučiu man respektą. Dėkui už palaikymą.

Trumpai nupasakosiu savo gyvenimo istoriją. Pradinesė klasesė patyriau labai daug patyčių. Pagrindinis 'bully' buvo mano geriausias draugas, kokia ironija. Nuo to manau išsiugdžiau nepasitikėjima savimi. Penktoj klasėje per draugus sužinau apie pornografijas. Pornografija mane pagavo labai staigiai ir įkalino ganėtinai tvirtai. Toks mano pabėgimo būdas nuo pasaulio matyt buvo ir dar yra. Tai pornografija būtu dar viena vieta kur man tikrai reikia rimto žmogaus pagalbos. Buvo momentu kai sugebėjau atsiplėšti nuo jos 2-3 mėnesiams, bet galiausiai vėl sugrįžtu. Ir tas mano nepasitikėjimas savimi

Ačiū už išsamų atsakymą. Pirmiausia, nuo viršaus į apačią. Nelaikau savo problemų kažkokiom išskirtinėm ir jų nesureikšminu. Tiesiog pirmą kartą gyvenime man atsivėrė akys ir pats viduje pradėjau suvokti savo kompleksus bei problemas, kurias dabar labai noriu pradėti tvarkyti ir nepalikti, jog ale jos susitvarkys savaime. Turiu įdėti savo darbo norėdamas su jom susitvarkyti. Labai stipriai pradėjau jau analizuoti žmonės, ypač vyrus (suaugusius) ir iš tam tikrų jų bruožų meginu spręsti ar jie 'bobiški' ar 'vyriški. Analizuoju ir savo bendravimą su draugais. Pavyzdžiui, pastebėjau jog esu įkyrau

Dėkui už atsakymą. Reikia bandyti ir nebijoti klysti. Svarbiausia dabar įveikti tą nepasitikėjima savimi bei nebijoti bandyti. Aš dabar net programuoti bijau, nes jeigu atsidursiu akligatvyje pradėsiu labai stipriai stresuoti (žinau, skamba taip durnai, sveiko proto žmogus nesuprast).

Taip, su tavimi sutinku 100%. Tik dabar turiu susidelioti save tiksliai koks vyras noriu būti ir kaip sakant stengtis tai pasiekti. Kaip pavizdys, jeigu draugė eina baliavoti tai aš turiu jai leisti tai daryti, o nemėginti ją suvaldyti, nes aš nesu jos tėvas. Bet jeigu ji baliavoja ir būna neištikima, tai tikras vyras jai atleistu, bet su ja daugiau jokių reikalų neturėtu. Sakydamas principai ir ribos neturiu omenyje tų despotiškų reiškinių, o sveiką ir laisvą santykį su antra puse. P.S Taip, mažiausiai aš turiu jūsų klausyti ką ir kaip daryti, tiesiog įdomu išgirsti jūsų patirtis. Esu pilna

Taip, tik galvoju kokiu būdų reikia ant savęs tos atsakomybės daugiau užsikrauti, nes dabar tai... Na, vasarai išvarau į USA darbuotis, tai bent jau kažkiek į nauda bus tai.

Bet psichologas gali užvesti ant kelio, jog aš su tuo nepasitikėjimu galėčiau greičiau susitvarkyti. Ir šiaip, yra ir kitų smulkmenų, kuriu nelabai noriu forume viešinti. Manau ir vienas susitvarkyčiau, bet kažkaip patyrusio žmogaus nuomonės kartais paklausyti nėra blogai :? EDIT: Taip, jos ir mano charakteriio nebūtų realiai pavykę suderinti. Jeigu aš būčiau rimtas bachūras aš jos nebūčiau nes prisileidęs prie savęs. Susipažinau su ja klube ir pirmą susipažinimo valandą aš jau su ja laižiausi ir kt. Tokie turėjau laikyti tik vienam vakarui, o aš pradėjau svaigti, jog ji skirta man visam gyv

*1.5men, žinau, labai nedaug. Pagrindiniai kompleksai, kurius suvokiau, jog turiu: labai didelis nepasitikėjimas savimi, per didelis prisirišimas prie antros pusės (atrodo, jog man motinos reikia, o ne panos). Prie to pačio, esu nepakankamai vyriškas, neturiu savo ribų, savo principų ir savo tvirtos nuomonės. Žinoma, mano buvusi draugė irgi turėjo savų kompleksų, bet man jos kompleksai nelabai domina, aš žiūriu į save, nes aš su savimi visą gyvenimą turėsiu gyvent. O su ja viską baigiau, nors prisirišau prie jos ganėtinai stipriai, bet suvokiau, jog tas mano prisirišimas yra blogai todėl vis

Sveiki, esu dar jaunas 19 metų vaikinukas. Visą savo trumpą gyvenimą galvojau, jog tikrai neturiu kompleksų, vidinių problemų. Pries 1.5 susipažinau su mergina su kuria pirma karta gyvenime pradėjau artimiau bendrauti ir tuomet išlindo visi mano 'demonai', 'kompleksai', net nežinau kokį žodį čia geriau panaudoti. Ir jaučiu kaip reikia imtis aktyviai ir nieko nedelsiant tvarkytis savo gyvenimą, jeigu nenoriu taip ir plaukti kaip šudas pasroviui. Norėčiau paklausti jūsų istorijos, ar psichologas padėjo susitvarkyt ir suprasti save? Jeigu taip, ar žinote Kaune psichologų apie kuriuos turite susid