Meslas

O kurie tie pagrindiniai? Kokie dažniausiai būna?

Būtinai pasharinsim medžiagą, kai prasidės :)

Būtinai pasharinsim medžiagą, kai prasidės :)

Aš į tas pamokas nueinu atsedėti, bet daugiau nebeisiu, nes nėra prasmės. Sako daryk skaidres apie kažkokį apaštalą bonifacijų ar apolinarijų, ar kokį ten, eina ji na...

Aš į tas pamokas nueinu atsedėti, bet daugiau nebeisiu, nes nėra prasmės. Sako daryk skaidres apie kažkokį apaštalą bonifacijų ar apolinarijų, ar kokį ten, eina ji na...

Na šiaip stengiuosi pavarom stabdytis prieš šviesaforus, jei įmanoma, bet viskas priklauso nuo situacijos, jei reikia staigiai stoti, tada normaliai stabdau. Downshiftinu visada, kai reikia į kokį žvyrkelį sukti užmiesty ar pan. :rolleyes:

Na šiaip stengiuosi pavarom stabdytis prieš šviesaforus, jei įmanoma, bet viskas priklauso nuo situacijos, jei reikia staigiai stoti, tada normaliai stabdau. Downshiftinu visada, kai reikia į kokį žvyrkelį sukti užmiesty ar pan. :rolleyes:

o man dabar iškilo toks klausimėlis: kaip dar atsiranda žmonių, nemokančių susirasti, kurių egzaminų reikia į vieną ar kitą vietą?

http://media.animevice.com/uploads/2/29816/666297-728_computer_reaction_face_knife_stab_self_eye_super.png

Nežinau, gal kas jau dalinosi šia istorija, bet labai į tema:
 
"There was once a businessman who was sitting by the beach in a small Brazilian village.
As he sat, he saw a Brazilian fisherman rowing a small boat towards the shore having caught quite few big fish.
The businessman was impressed and asked the fisherman, “How long does it take you to catch so many fish?”
The fisherman replied, “Oh, just a short while.”
“Then why don’t you stay longer at sea and catch even more?” The businessman was astonished.
“This is enough to feed my whole family,” the fisherman said.
The businessman then asked, “So, what do you do for the rest of the day?”
The fisherman replied, “Well, I usually wake up early in the morning, go out to sea and catch a few fish, then go back and play with my kids. In the afternoon, I take a nap with my wife, and evening comes, I join my buddies in the village for a drink — we play guitar, sing and dance throughout the night.”
 
The businessman offered a suggestion to the fisherman.
“I am a PhD in business management. I could help you to become a more successful person. From now on, you should spend more time at sea and try to catch as many fish as possible. When you have saved enough money, you could buy a bigger boat and catch even more fish. Soon you will be able to afford to buy more boats, set up your own company, your own production plant for canned food and distribution network. By then, you will have moved out of this village and to Sao Paulo, where you can set up HQ to manage your other branches.”
 
The fisherman continues, “And after that?”
The businessman laughs heartily, “After that, you can live like a king in your own house, and when the time is right, you can go public and float your shares in the Stock Exchange, and you will be rich.”
The fisherman asks, “And after that?”
The businessman says, “After that, you can finally retire, you can move to a house by the fishing village, wake up early in the morning, catch a few fish, then return home to play with kids, have a nice afternoon nap with your wife, and when evening comes, you can join your buddies for a drink, play the guitar, sing and dance throughout the night!”
The fisherman was puzzled, “Isn’t that what I am doing now?”

Skaitau ir galvoju, kištis čia ar ne..? Šiaip niekur beveik nerašau, bet čia nusprendžiau pasireikšti.
 
Taigi, mokausi 11-oje klasėje. Iki I-ojo pusmečio galo viskas lyg ir gerai, dariau namų darbus, pažymiai buvo 8-10, mokytojai džiaugiasi, kad kalu jų dėstomus dalykus. Turėjau planų dėl studijų ateityje. Atėjo II-as pusmetis. Atsiverčiau knygą apžvelgti jau "išmoktus" dalykus. Deja, nedaug sugebėjau prisiminti, ką jau kalbėt, jei reiktų iš tų dalykų atsiskaitinėti(o juk reiks egzamino metu). Galvoju, nu ir na *** tokį mokymąsi, velniop man tie universitetai visi! Beje, didelę įtaką tam taip pat padarė ir pradėjusi šlubuoti sveikata.
 
Kaip gi vyksta pamokos? Ogi taip, kad beveik nei viename dalyke nespėjam eiti pagal programą. Pavyzdžiui, kol matematikos mokytoja aiškina teoriją ant lentos, įdėmiai klausausi. Staiga ji pradeda rėkti ant manęs, kad nesirašau į sąsiuvinį nieko. Aišku, pradedu rašytis, bet jau nebegirdžiu kaip aiškina(juk 2 darbus vienu metu sunku nudirbti). Ir galų gale, lieku naujos teorijos nesupratęs. Kitas pavyzdys, sprendžiam per fiziką uždavinius, retai kuris suprantam. Aišku, mokytoja pyksta,bet kantriai toliau mokina. Kai parašėm kontrolinį, mokytoja sako "jau ir taip nuo programos savaitę atsilikom". O apie namų darbus net kalbėti nenoriu, užduoda daugiau negu klasėje padarom.
 
Pakalbėkim apie programos absurdiškumą. Per istoriją turėjom išmokti ten keliasdešimt asmenybių. Dauguma gavom 2-3(aukščiausiai kažkas vienas gavo 5). Negi mums dabar kalti kelias valandas kažkokius nutukusių ponų ir valdovų vardus ir pavardes vien dėl kaupiamo pažymėlio? Juk po savaitės vistiek viską užmiršim... O ką kalbėt apie lietuvių? Jei neparašai egzamino - nebaigi mokyklos. Ką man dabar daryti, jei rašyti taisyklingai moku(na, pasitaiko klaidų kartais), o rašinio nesugebu parašyt. Vien dėl tokių temų kaip "gražiosios Maironio akys spindinčiame ežero paviršiuje". Liepia skaityti knygas. Aš skaitau kasdien, bet skaitau tokias knygas, kokios man patinka, o ne tokias kokias liepia. Gerai, atsimenu perskaičiau kažkokią ten knyga mokytojų lieptą. Ir kas? Vistiek neturėjau ką rašinyje rašyt. Sėdžiu prie balto lapo ir viskas.
 
Na, tai tiek minčių sutrumpintai. Čia tiktų pavadinimas "kaip iš moksliuko tapau dvejetušniku". Nežinau ar baigsiu mokyklą vien dėl lietuvių egzamino, net mokyklinio nesugebėsiu išlaikyt, tikriausiai.
 
Tie, kas sakot "mokykla tik juokas palyginus su paskui", pagalvokit iš kitos pusės. Man irgi atrodo tas "paskui" juokas, nes atidirbi darbo dieną ir viskas - laisvas. O čia turim sedėt su namų darbais, kalt asmenybes, skaityt Maironio poeziją. Nebūsiu darbo jautis, man jau nusispjaut kas bus paskui, ką galvoja mokytojai ir tėvai. Jau geriau nieko neturėsiu ir prie konteinerio miegosiu. Pats įsitikinau, svarbiau rūpintis sveikata, ramiai domėtis ir mokytis tą, kas tau patinka. Tada tai tikrai viską puikiai prisimenu, kai kalti nieko nereikia. Deja, tokia realybė, turim prisitaikyti prie šių absurdo teatro taisykliu, jei kažko norim pasiekti šiame gyvenime, bet būna ir išimčių.

Skaitau ir galvoju, kištis čia ar ne..? Šiaip niekur beveik nerašau, bet čia nusprendžiau pasireikšti.
 
Taigi, mokausi 11-oje klasėje. Iki I-ojo pusmečio galo viskas lyg ir gerai, dariau namų darbus, pažymiai buvo 8-10, mokytojai džiaugiasi, kad kalu jų dėstomus dalykus. Turėjau planų dėl studijų ateityje. Atėjo II-as pusmetis. Atsiverčiau knygą apžvelgti jau "išmoktus" dalykus. Deja, nedaug sugebėjau prisiminti, ką jau kalbėt, jei reiktų iš tų dalykų atsiskaitinėti(o juk reiks egzamino metu). Galvoju, nu ir na *** tokį mokymąsi, velniop man tie universitetai visi! Beje, didelę įtaką tam taip pat padarė ir pradėjusi šlubuoti sveikata.
 
Kaip gi vyksta pamokos? Ogi taip, kad beveik nei viename dalyke nespėjam eiti pagal programą. Pavyzdžiui, kol matematikos mokytoja aiškina teoriją ant lentos, įdėmiai klausausi. Staiga ji pradeda rėkti ant manęs, kad nesirašau į sąsiuvinį nieko. Aišku, pradedu rašytis, bet jau nebegirdžiu kaip aiškina(juk 2 darbus vienu metu sunku nudirbti). Ir galų gale, lieku naujos teorijos nesupratęs. Kitas pavyzdys, sprendžiam per fiziką uždavinius, retai kuris suprantam. Aišku, mokytoja pyksta,bet kantriai toliau mokina. Kai parašėm kontrolinį, mokytoja sako "jau ir taip nuo programos savaitę atsilikom". O apie namų darbus net kalbėti nenoriu, užduoda daugiau negu klasėje padarom.
 
Pakalbėkim apie programos absurdiškumą. Per istoriją turėjom išmokti ten keliasdešimt asmenybių. Dauguma gavom 2-3(aukščiausiai kažkas vienas gavo 5). Negi mums dabar kalti kelias valandas kažkokius nutukusių ponų ir valdovų vardus ir pavardes vien dėl kaupiamo pažymėlio? Juk po savaitės vistiek viską užmiršim... O ką kalbėt apie lietuvių? Jei neparašai egzamino - nebaigi mokyklos. Ką man dabar daryti, jei rašyti taisyklingai moku(na, pasitaiko klaidų kartais), o rašinio nesugebu parašyt. Vien dėl tokių temų kaip "gražiosios Maironio akys spindinčiame ežero paviršiuje". Liepia skaityti knygas. Aš skaitau kasdien, bet skaitau tokias knygas, kokios man patinka, o ne tokias kokias liepia. Gerai, atsimenu perskaičiau kažkokią ten knyga mokytojų lieptą. Ir kas? Vistiek neturėjau ką rašinyje rašyt. Sėdžiu prie balto lapo ir viskas.
 
Na, tai tiek minčių sutrumpintai. Čia tiktų pavadinimas "kaip iš moksliuko tapau dvejetušniku". Nežinau ar baigsiu mokyklą vien dėl lietuvių egzamino, net mokyklinio nesugebėsiu išlaikyt, tikriausiai.
 
Tie, kas sakot "mokykla tik juokas palyginus su paskui", pagalvokit iš kitos pusės. Man irgi atrodo tas "paskui" juokas, nes atidirbi darbo dieną ir viskas - laisvas. O čia turim sedėt su namų darbais, kalt asmenybes, skaityt Maironio poeziją. Nebūsiu darbo jautis, man jau nusispjaut kas bus paskui, ką galvoja mokytojai ir tėvai. Jau geriau nieko neturėsiu ir prie konteinerio miegosiu. Pats įsitikinau, svarbiau rūpintis sveikata, ramiai domėtis ir mokytis tą, kas tau patinka. Tada tai tikrai viską puikiai prisimenu, kai kalti nieko nereikia. Deja, tokia realybė, turim prisitaikyti prie šių absurdo teatro taisykliu, jei kažko norim pasiekti šiame gyvenime, bet būna ir išimčių.

Jei pinigai laimes neatnesa, tai reikia lyginti milijonieriu su ubagu. Dauguma cia susirinkusiu studentu postringauja, kaip baigs univera susiras darba ir vazines su senu trantu is nuomojamo buto i darba... Tik dar reiktu paskaiciuot, kad vidutinis lietuvis uzdirbdamas 1500LT niekada gyvenime netures nuosavo buto ir naujesnes masinos :) arba jei ir tures, tai tas gyvenimas jam 30-40 metu bus gyvenimas del budos, kuria reikia ispirkt is banko.
Jei pinigai taip neatnesa laimes, tai kodel visi ima kreditus budai isigyti, perka lizingines masinas, savaitgaliais varo i barus/klubus ir "svencia" savaitgali? Vedasi panas i restoranus, vaziuoja su taxi, o ne autobusu ar pieskom... Aisku yra ir tokiu, kur nevaro i klubus, bet draugu rate pucia, niuxina ir leidziasi.. ir visa tai greiciausiai daro be pinigu?:D
 
Studentai ir moksleiviai greiciau supraskit tiesa: nesvarbu koks tavo statusas mokykloj/univere ir kaip gerai gyvena tavo teveliai - viskas priklauso nuo taves, tavo poziurio ir kaip stipriai sieksi savo tikslu. PVZ. Dauguma mano mokyklos ereliu, verchu ir net turtingu tevu vaikeliu dabar yra gyvenimo L O X A I. Dirba visokius s.udinus darbus, vazineja su senais lauzais arba sedi lageriuose... O mokyklos L O X U tarpe yra tokiu, kurie bent jau vizualiai gyvena geriau :) Geras pvz, galetu buti vaikis su Ferari Kaune, sulei buvo "loxas", o dabar vazineja su ferariu... ir greiciausiai ji del to grauzia sazine :D Pinigai yra svarbiausias faktorius siekiant asmenines laisves ir laimes, kaip ju gauti yra simtai budu tiek svariu tiek nesvariu, bet teikti, kad pinigai neatnesa laimes, gali tik vidutines klases naivuolis, kuris slopina savo poreikius ir apsimeta laimingu... Zinoma, tau nereikia pinigu jei tu neturi svajoniu, gyveni kaime(tevu palikime) ir augini sau maista.
 
Nėra nieko ko negalima nupirkti už pinigus tik nereikia įsivaizduoti pažodžiui. Meilė, sveikata, gyvybė... wtf?
Jei as turiu pakankamai pinigu, kad galiu nedirbti, tai galiu skirti ta laika rodyti demesi ir meile betkokiai moteriai, kuri man patinka... jei turiu pakankamai pinigu, galiu skirti daug laiko sveikai gyvensenai=sveikatai (valgyti laiku ir gera maista reikia ir laiko ir pinigu), givybe tam tikra prasme irgi perkama, gali tureti saugesne masina ir neuzsimust papuoles i avarija, gali naktim nevaiksciot rajone ir nebut uzverstas girtu d.ebilu uz cigareciu pakeli, kurio neturi...
Nera vienos teisybes, bet visada yra nesamone, kad pinigai laimes neatnesa

Pats sau priestarauji... Jei pinigai laimes neatnesa, tai kaip tik reikia lyginti milijonieriu su ubagu. Dauguma cia susirinkusiu studentu postringauja, kaip baigs univera susiras darba ir vazines su senu trantu is nuomojamo buto i darba... Tik dar reiktu paskaiciuot, kad vidutinis lietuvis uzdirbdamas 1500LT niekada gyvenime netures nuosavo buto ir naujesnes masinos :) arba jei ir tures, tai tas gyvenimas jam 30-40 metu bus gyvenimas del budos, kuria reikia ispirkt is banko. Placiau:
http://uzdarbis.lt/t303574/nera-nieko-ko-neimanoma-nupirkti-uz-pinigus/

Nepakeiciau :D
 
Nes visas pasaulis kaip susitares, musa tik i vienus vartus.
Kiekvienas visa ta situacija Ukrainoje pavercia savo naudai... neteko gyrdeti dar bent kazkiek teisingos ir adekvacios nuomones.
 
Nekalbu cia apie politika... o vis stengiuosi suprasti pacius ivykius.
Man nesuvokiama kai apie 3men. pastoviai Berkuto vyrai buvo saudomi, deginami, sprogdinami, nuodijami, zudomi... nieks i tai nekreipe demesio, nerode per tv... nedegino jiems zvakuciu... ir ne liejo asaras. O juk ten tokie pat Ukrainos pilieciai, kurie tiesiog dave priesaika.
Kentejo jie 4men. uz $500 alga. Ju atzvilgiu buvo grasinimai susidoroti su ju seimomis bei jais paciais. Net yra jau uzfiksuota ir paciu susidorojimu.
 
Kai tik kovotojai uz "teisinguma" gavo atsaka (kas yra normalu, ta rodo pasaulio demokratija)... iskart matom visai kita pasaulio reakcija ir isterija.
 
 
Dabar jus man pasakykite... kurioi saly, saudant, deginant, dauzant, sprogdinant, pjaunant rankas, badant akis specialiuju pajegu vyrams, tiek butu terliotasi su tais "protestuotojais" uz "demokratija"?
 
Iki pirmu rimtu auku tarp "protestuotoju" rimtai suzaloti buvo jau 200 kariu.
 
 
Tiesiog uzkliuvo tokie dalykai... Nesiveliant i viso to ivikio politines peripetijas ir t.t.
 
 
Galite kad ir youtube rasti daug video is europos saliu ir amerikos riausiu... ir sulyginti demokratiska kantrybe protestuotoju atzvilgiu... ir ukrainietiska.
 
 
Suprantu kad ko gero kito kelio ir nebuvo... pasiekti tikslo. Bet bukim siek tiek saziningi visais atzvilgiais.
 
Iliustracija puikiai atspindinti realybe
http://cs616529.vk.me/v616529330/552a/tjAyMTH0o0o.jpg

Kol gryši tai teks susimokėt visus uždirbtus pinigus visokiems mokesčiams kurie yra ir kurie ateityje tik bus. Seimas užsivežė geros žolės, tai dabar prikolina atsisėdę jie ten. Sugalvojo automobilio mokestį įvesti, dar kartą parūkę ir vėl ką nors sugalvos... :huh:

Visiškai sutinku dėl mokslo. Čia jau nėra vietos ginčytis, tiesiog faktai patys kalba už save, kad Lietuvoje nėra nė vieno universiteto prilygstančio geriausiems UK, JAV ar kitų šalių mokslo įstaigoms (kad ir kaip mėgsta priešingai šnekėti LT universitetų atstovai) ir, žinoma, aš esu tik už tai, kad jeigu asmuo yra pajėgus, gabus ir motyvuotas mokytis kitur, tai jis tikrai turėtų pabandyti laimę. Aš tik norėjau pabrėžti, kad sukelia šypseną, kuomet labai jaunas žmogus mėtosi tokiomis kategoriškomis frazėmis (čia ne jums taikau, o temos autoriui) Naivu, kad vaikinukas nebaigęs mokyklos, gyvenantis su tėvais ir iš tėvų sąskaitos, yra visiškai absoliučiai užtikrintas, kad jau LT tai čia visiškas š, kad jis TIKRAI TIKRAI čia negyvens ir pan. Nu ok, jaunatviškas maksimalizmas aš ir panašiai šnekėjau tais senais laikais, kai dar mokinė buvau. Manau, reikia nusiteikti, kad gali būti įvairių atvejų - gal tu įstoti į super gerą univerą, bet pamatysi, kad studijos ne tau, gal nusivilsi išsvajotuoju užsieniu, gal rasi tėvynėj kažką, ko neradai užsienyje - nu gi visko gali būti. Gal išvis tave gyvenimas nuneš į kokią Japoniją ir ten sau gyvenimą kursi, tačiau aš esu už laimės paieškas svetur, tai labai pagirtina ir bet kuriuo atveju sėkmės :)

Viskas normalu čia su tomis užduotimis ir "najezdais", psichologiškai tikrina ar įgalūs kareiviai ar lodariai.
 
Nes mūšio metu lieps koks vadukas kalvą šturmuoti - atrodys lygiai tokia pati nesamonė, kaip ir skruzdžių vadavietės ieškoti ir ką tada sakysite, kad gal kokius specialistus išsikvieskime, o patys geriau šiltai ir saugiai ant sofkutės pasėdėkime? ^_^ Reikia į viską žiūrėti globaliai, viskas turi kažkokį pagrindą, kad ir tos pačios saldainių "slėpynės", galvojate, kad jie nežino kur juos slapstote? Čia gi treniruotė, jei paims į nelaisvę kur peilį pabėgimui slėpsite ir iš kur tam paslėpimui įgūdžiai atsiras, a? Toliau dėl miego trūkumo - jis kareivio palydovas, kaip išmoksi neužmigti prie kulkosvaidžio pasaloje? Tualeto valymas - žiūri discipliną, komandinį darbą. Per karą lieps išdarkytus priešo lavonus palaidoti, kad ligos neįsimestų, jau patirtis su šūdu yra, bus lengviau ir su žarnokais :rolleyes:
 
taip, kad čia ne blogumai, o ištisi privalumai, mokė jus išgyvenimo konfortinėmis salygomis.
 
Reikėjo tiesiog priimti žaidimo taisykles ir prisidėti. Tarkim pribėgęs prie to budėtojo raportuotum, kad skruzdžių štabo aptikti nepavyko, žvalgai suimami pasipriešino, teko atidengti ugnį, po aktyvaus susišaudymo, priešas nukautas, dokumentų ir kitų vertingų daiktų neaptikta, priešo tankų ir aviacijos nesimato, kuopa šią naktį gali ramiai miegoti, iš operacijos sugrįžome visi sveiki ir be nuostolių :D

[Deleted]

O tai Škotija nepriklauso JK? Aš maniau, kad priklauso