Petros

Sveiki, esu 1 kurso VU MIF PS studentas. Norėčiau pasidalinti mintimis apie studijų programą, dėstomus dalykus, dėstytojus, fakulteto pastatus, užsiėmimų kokybę ir panašius dalykus.
Pradėsiu nuo pirmo pusmečio MIF'e. Apačioje dalykai, kuriuos teko mokytis, paskaitos dėstytojas, pratybų vedėjas:
1. Procedūrinis programavimas. V.Golubevas, L.Litvinas
2. Kompiuterių architektūra. A.Mitašiūnas, O.Mirzianov
3. Matematika programų sistemoms (kitaip: matematinė analizė I/III). E.Mazėtis
4. Diskrečioji matematika. G.Skersys
5. Anglų kalba (I/II) S.Smilgienė
6. IT ir komunikacija. Paskaitas – S.Dapkūnas ir R.Kašūba, pratybas vedė nežinoma moteriškė ir R.Kašūba
1. Procedūrinis programavimas (PP). Tai yra tas tradicinis programavimas, pratęsimas mokyklinio kurso. Tiesa, čia pradžioje problemų turėjo Pascal'iu egzaminą rašiusieji, nes per PP programavome c kalba. Teoriją dėstė Viktoras Golubevas. Buvęs sportininkas, jaunystėje turėjęs priimti lemtingą sprendimą tarp krepšinio ir matematikos bei pasirinkęs pastarają. Dažną paskaitą Golubevas užsimena apie savo sportinę praeitį, praleistą šansą žaisti prie A.Sabonį Kaune. Iš dėstymo pusės, tai labai „nuo dūšios“ žmogus, dėsto ne „ant durniaus“, o tikrai norėdamas, kad studentas suprastų tai, ką moko. Todėl V.Golubevą asmeniškai vertinčiau kaip geriausią paskaitų dėstytoją pirmąjame pusmetyje. Pratybas vedė L.Litvinas. Susilaikysiu nuo komentarų apie jį. Tiesiog siūlau neiti atsiskaityti programos, nemokant visos teorijos, kuri yra apraše prie užduoties. Atsiskaityti pas L.Litviną velniškai sunku, tiesa, atsiskaičius, rašo maksimumą. Per pratybas galima susirinkti 5 balus. 4 balai iš pratybų (po 1 iš kiekvienos praktinės užduoties) ir kontrolinis, kurio vertė 1 balas. Taigi, sėkmės atveju galite eiti į egzaminą jį išlaikius (bet sudalyvauti egzamine privalu!). Atsiskaitymas gana sunkus, daug įdėta suktybių, kurias dėstytojas aiškina per teorijos paskaitas. Vis dėlto, Golubevas vertina labai gerai, svarbu yra bandyti atsakyti ir nepalikti tuščių vietų egzamino lape.
2. Kompiuterių architektūra (KA) arba kitaip komparchas. Tai yra 1 pusmečio vinis. Ir tikrai. A.Mitašiūnas ne veltui yra žinomas visame MIF'e. Per jo paskaitas auditorija tyli, jei kas kalba, dėstytojas prieina, kažką pasako, vėliau, regis, užsirašo pavardę. Jo paskaitos – tai grynas konspektas, kurį jis nurašo nuo lapų ir kurį galima rasti internete. Taigi, buvo nemažai žmonių, kurie į jo paskaitas nuėjo porasyk ir tikrai nenusvilo dėl to. A.Mitašiūnas aiškina nesuprantamai, tyliai. Kas nors pasakytų, kad galima suprasti tai, ką jis kalba, bet tam reikia didelės koncentracijos ir įsitempimo bei kažkokio supratimo apie ką eina kalba. Todėl teorijos paskaitų vertė yra tokia minimali, kad kur kas naudingiau tą laiką būtų praleisti mokantis individualiai. KA pratybas vedė O.Mirzianov. Velniškai charizmatiška asmenybė, tikras vakarietiško universiteto dėstytojo/pratybų vedėjo pavyzdys. Stengiasi sukurti jaukią aplinką studentams, nėra arogantiškas, elgiasi draugiškai, yra supratingas, vertina normaliai: nėra labai atlaidus ar labai griežtas, toks per vidurį – žodžiu teisingas. Čia iš pratybų galima gauti, kiek pamenu, 4 balus Iš viso 3 praktinės užduotys ir 3 kontroliniai sudaro šį balą. Vadinasi iš egzamino (6Balai) reikia būtinai gauti 1 balą (jei iš pratybų gaunate 3.5 -4 balus) arba daugiau. A.Mitašiūnas egzamine neduoda balo jei atsakymas neteisingas. Nesvarbu ar viską parašėte teisingai ir klaida įsivėlę tik perrašant atsakymą – vistiek gausite 0 iš to pratimo. Ne veltui A.Mitašiūnas įgyjo kirvio reputaciją. Tiesa, vertėtų paminėti ir tai, jog komparchui vyko SS (studentai studentams). Tai yra studentų, iš aukštesnių kursų, pagalba dabartiniams pirmakursiams. SS viskas aiškinama žmonių kalba (priešingai nei per A.Mitašiūno paskaitas), taip kad mokytis KA tokiu būdu yra labai efektyvu. Siūlyčiau dalyvauti komparcho SS jei yra galimybė, jei nėra – mokytis iš SS skaidrių, kurios yra patalpinamos internete po kiekvienų SS paskaitų. Taip pat yra puikus konspektas - „Beno konspektas“ - iš kurio taip pat įmanoma mokytis. Velniškai nuostabus dalykas tas SS!
3. Matematika programų sistemoms(MPS). Sakyčiau pirmame pusmetyje matematikos(MPS ir DM) iš esmės nebuvo sunkios. MPS – tai mokyklinio matematikos kurso pratęsimas kiek aukštesniame, universitetiniame lygyje. MPS mokėmės matricas, įvairius veiksmus su jomis, o pusmečio pabaigoje išmokome ir vektorius, bendrąsias, kanonines lygtis plokšumoje bei erdvėje. Paskaitas ir pratybas vedė tas pats E.Mazėtis, žinomas, kaip specifiškai kirčiuojantis žodį „skaičius“ (kirtis ant u??). Vertėtų žinoti tiek, kad į paskaitas vaikščioti neverta, o į pratybas nueiti tikrai reikia. Pusmečio viduryje rašomas kontrolinis, kurio vertė 3 balai, yra ir namų darbai. Iš viso 30 pratimų, reikia atlikti 1-19 pratimus ir vėliau 20-30. Už namų darbus galima gauti 1 balą. Taigi, į egzaminą galima maksimaliai neštis 4 balus. Egzaminas nebuvo labai lengvas, tai reiktų pasimokyti jam. Tiesa, savarankiškai atlikus namų darbų užduotis, nemanau, kad kiltų klausimas dėl išlaikymo ar neišlaikymo, bet siekiant geresnio rezultato reiktų pasimokyti teorijos.
4. Diskrečioji matematika (DM). Tai visai nauja matematika, kuri yra itin artima programavimui. Mokėmės logines funkcijas, kurios naudojamos programavimo kalbų if'uose (&&, ||) ir dar gal kokias 6 kitas. Pratybų metu jas prastinom, sudarinėjom iš sakinių. Vėliau mokėmes funkcijas, vaizdus, atvaizdžius, aibes. Iš viso šito pusmečio viduryje rašėmė kontrolinį, kurio vertė, regis, 4.5balo (įskaitant 0.5balo bonusą). Vėliau mokėmės kodavimo pagrindus, duomenų spaudimą ir panašius dalykus. Egzaminą rašėme tik iš to, ką mokėmės po kontrolinio. Egzamine galima surinkti 6.5balo (įskaitant 0.5balo bonusą). Apie dėstytoją. Gintaras Skersys dėstė tiek per teorines paskaitas, tiek per pratybas. Per geriausio dėstytojo rinkimus gavo didžiąją daugumą pirmakursių PS'e balsų (~80proc). Tiesa man pačiam G.Skersys nepasirodė kažkoks neeilinis dėstytojas, tiesiog dalykas buvo gana paprastas ir vertinimo sistema palanki studentui. Įdomus faktas tas, kad parašę kontrolinį pusmečio viduryje, jo rezultatą sužinojome tik kartu su egzamino įverinimu. Arba G.Skersys darbus taisė keletą mėnesių, arba nenorėjo paskelbti rezultatų, kad nenumuštų motyvacijos, ruošiantis egzaminui? Nes kontrolinio rezultatai, regis, buvo labai geri. Per pratybas Skersys kviesdavo studentus pradedant nuo pirmų suolų iki paskutinių eiti prie lentos kažką išspręsti. Man asmeniškai tai labai nepatiko. Tai buvo vienas lengviausių iš svarbių dalykų pirmame kurse.
5. Anglų kalba. Kankynė. Ne dėl dėstytojos S.Smilgienės, bet iš esmės dėl to, kad šis dalykas yra PS programoje. Dar nepamiršote mokyklinės prievolės? Nesijaudinkite – jos nepamiršite dar bent pusmetį, nes praleidus 3 ar daugiau užsiemimų arba neatsiskaičius prezentacijos teks rašyti atsiskaitymą pusmečio pabaigoje. Taip pat turėsite kiekvienam užsiėmimui atlikti namų darbą grupėje ar individualiai, vėliau klasėje jį pristatyti ir aptarti su kolegomis. Tai trukdavo maždaug visą paskaitą. Eilinė anglų paskaitos chronologija: dėstytojos intro (10min), (galbūt kieno nors prezentacija), raštu atliktų namų darbų patikrinimas, diskusija apie namų darbą, diskusija apie per intro paminėtą temą, grupių žodiniai pristatymai (ND), kiekvieno pristatymo aptarimas ir įvertinimas (ne balais). Iš tikrųjų – anglų suėsdavo daugiausia laiko ir nervų, nes tai buvo vienintelis dalykas, kur užduodavo tiek daug namų darbų. Vis dėlto, manau, jog pas kitas dėstytojas anglų kalba galėjo būti dar neįdomesnė. Įsivaizduokite per savaite 3h sėdėti auditorijoje ir atlikinėti gramatikos pratimus... S.Smilgienė mokėsi Edinburge, neretai papasakodavo įdomių istorijų iš laiko praleisto ten. Tikrai dalis pasakojimų įsiminė ir buvo įdomūs. Dėstytoja su vakarietišku požiūriu, mano, jog efektyviausia mokytis kalbos ne iš knygos, o diskutuojant. Kaip jau ko gero supratote pagrindinis aspektas, kurį S.Smilgienė akcentuoja – kalbėjimas. Atsiskaitymo(kaip egzamino) nerašiau po pirmo pusmečio. Šiaip labai varginantis ir iš esmės neįdomus kursas. Bet S.Smilgienę vertinu teigiamai. Nes ji – tikrai žmogus „nuo dūšios“ ir tiki tuo, ką daro.
6. IT ir komunikacija. Tai 2 dalykai sujungti į vieną (vertinimas sueina į vieną dalyką). IT – 6 balai. Komunikacija – 4 balai. IT dėstė S.Dapkūnas. Siūlau pradžioje neiti į teorijos paskaitas, nes tai bus kartojimas dalykų, kurie buvo informatikos VBE. Vėliau prasidės sudėtingesnės temos apie WORD ir EXCEL, kurių dauguma nežinojo, tai nepamaišytų nueiti, taip pat bus HTML viena paskaitą ir MACSYMA. Per pratybas gausite ant lapelio užduotis iš WORD/EXCEL/HTML. T.y. Turėsite kompiuteriu atlikti užduotis taip, kad jos būtų kuo panašės su duotame popieriuje esančiu tekstu ar piešinėliais. Kaip jau minėjau, iš pradžių viskas labai lengva, vėliau darosi vis sunkiau, tačiau per pratybas galima bendrauti su kolegomis ir kartu išmokti. Iš pratybų maksimumas yra 2 taškai. Jei atliekate visus praktinius darbus – gaunate maksimumą. Egzaminas - 4 taškai. Komunikaciją vedė Romualdas Kašūba. Iš pradžių galvojau, kad dėstytojo kalbėsena - tai vienadieniai juokai, bet vėliau paaiškėjo, jog toks žmogaus stilius. Galite youtube.com surinkti „kasuba“ ar pan. ir rasite įrašų su juo. R.Kašūba žymisi lankumą per pratybas. Reikia užsirašyti vardą, pavardę ir mokyklą. Nepavydžiu tiems, kas esate susidūrę su R.Kašūba olimpiadose ar esate iš top mokyklų (kaip Vilniaus licėjus), nes jūs tapsite diskusijų objektu ne vienerioms pratyboms, bet visam pusmečiui. Šiaip pirmas 15min. būna smagu, bet vėliau tie juokai atsibosta. Egzamine turėsite atsakyti į klausimus kaip elgtumėtes esant vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis darbe. Neišlaikyti IT ir komunikacijų, atliekant visas užduotis, ko gero yra neįmanoma, tiesa aukšo įvertinimo negavau, nes susimoviau su IT per egzaminą.
Užsiėmimai vyksta 2 vietose: Naujamiestyje ir Baltupiuose, tai pakankamai nepatogu, nes nuvykti iš vienos vietos į kitą trunka apie 40min. Per kamščius – dar ilgiau. Tiesa, nebūna taip, jog per dieną paskaitos vyktų skirtinguose pastatuose, tačiau atstumas didelis ir laiko sugaištama važinėjant itin daug. Jei planuojate nuomotis butą, tai rekomenduoju rinktis būstą Šnipiškėse, kur nors netoli Kalvarijų gatvės.
 
------
 
Dėl vertinimo (balų) kai kur galėjau padaryti klaidų, nes viskas vyko prieš pusę metų. Kolegos iš PS pataisykite, jei kur suklydau.
Atsiprašau už klaidas, lietuvių k. egzaminas jau senokai praėjo ir rašybą bei skyrybą esu kiek primiršęs. Jei kas neaišku pm :)

Šiame forume lankosi tikrai daug tokių, kurie ieškosi tiek rimto, tiek papildomo kokio nors darbelio.Būdas apie kurį kalbėsiu šioje temoje lietuviams nėra jau toks nežinomas, tačiau kažkodėl šiame forume informacijos apie tai nėra jau tiek ir daug. Būtent dėl to ir nutariau sukurti gidą norintiems šiek tiek užsidirbti internetu ir dar apie tai nelabai žinantiems.
 
Taigi...
Freelancers arba laisvai samdomi darbuotojai
 
Sprendžiant iš forumo skelbimų IT darbo pasiūlymai ir Ne technologijų paslaugos ir darbo pasiūlymai skiltyse, dauguma turit vienokių ar kitokių sugebėjimų tam tikrose srityse. Ir iš tikrųjų pakankamai darbo galima rasti iršiame forume, tačiau jo yra gerokai daugiau pasauliniu mąstu, tad kodėl gi lietuviams nepabandžius dar labiau užkariauti užsienio nišos? Juolab, kad ir kainos už atliktus darbus yra tikrai gana nemažos. Siūloma yra nuokeliasdešimties iki net kelesdėšimt tūkstančių dolerių. Arba kitas būdas yra gauti valandinį atlyginimą. Atkreipiant dėmesį į tai, kad užsienyje siūlomas užokestis dažniausiaiprasideda nuo 10 USD/val (~27 Lt/val), tai yra tikrai nemažai.
 
Kas gali dirbti šį darba?
 
Be abejo daugiausiai darbo čia yra WEBprogramuotojams ir WEB dizaineriams. Tačiau vienokį ar kitokį darbelį pagal save čia rasti gali kiekvienas. Pavyzdžiui prašomi kiti atlikti darbai gali būti tokio stiliaus:

Search Engine Optimization; Tinklalapių priežiūra; Svetainės turinio pildymas; Socialinių tinklų priežiūra; Svetainės lankytojų srauto kėlimas; Straipsnių rašymas; Elektroninių knygų kūrimas; Tekstų vertimas; TVS instaliavimas ir sutvarkymas; Serverių priežiūra; Virtualaus padėjėjo darbas; ir daug ko kito... Garantuoju, kad beveik visi atidžiau patikrinę pasiūlymus galėtumėt rasti sau tinkamus variantus. Pavyzdžiui, už paprasčiausią Wordpress TVS instaliavima, keletos pluginų uždėjima ir paprasčiausią apipavidalinimą, galima uždirbti maždaug 25-50 USD.
 
Kokiuose portaluose galima surast užsakovų?
 
Kad netempt labai gumos pateikiu iš karto didžiausias užsienio freelancer'ių svetaines.
 
1. Elance.com
 
Viena iš didžiausių ir populiariausių freelance svetainių. šiuo metu turinti beveik 70 000 darbo pasiūlymų, o per metus jų yra įkeliama daugiau nei 800 000. Kiekvienas gali be problemų rasti sau tinkantį pasiūlymą.
 
2. vWorkers.com
 
Frelancer'ių svatinė turinti per 300 000 freelance darbuotojų ir maždaug pusętiek darbo pasiūlymų. Tai reiškia, kad vienam darbo pasiūlymui tenka du freelanceriai, o tai visai nebloga galimybė pagauti geresnį darbo pasiūlymą.
3. Odesk.com
 
Kompanija veikianti jau nuo 2003 metų ir turinti tūkstančius darbo pasiūlymų. Vien per praitus metus, šio tinklalapio pagalba freelancer'iai atliko darbų už daugiau nei 220 mln. JAV dolerių (nemanot, kad būtų visai neblogai, jegu iš jų vienas kitas milijonas nusėstų Lietuvoje?).Darbo pasiūlymų čia apstu. Vien WEB dizaineriai šiuo metu gali rinktis iš daugiau nei 12 000 pasiūlymų. Įspūdingi skaičiai.
 
 
4. Freelancer
 
Ši freelance svetainė buvo sukurta švedų ir vadinosi GetAFreLancer, tačiau 2009 metais ją nupirkus Australijos verslininkams ji tiesiog buvo pervadinta į Freelancer.com. Kaip vienas iš minusų šios svetainės yra išskiriama, tai, kad darbų kainas labai numuša mažiau kompetetingi darbuotojai,tačiau darbo pasiūlymų čia taip pat apstu, todėl pabandyti tikrai verta,juolab, kad čia pilna pasiūlymų, kurie išvis nėra apskritai niekuom susiję internetinių puslapių kūrimu (pvz, fotografijų darymas).
 
5. Guru.com
 
Taip pat gana nemaža freelancerių svetainė,tačiau vienas minusas, kad pasiima, gana nemažai mokesčių.
 
Ką reikėtų daryti, kad laimėtum kuo daugiau darbo pasiūlymų?
 
Kaip matyti iš keletos pateiktų freelance svetainių viskas čia vyksta aukciono būdu. Tik tiek, kad kainos šaukimai čia vyksta atvirkštiniu būdų, t.y. ne kas pasiūlys kuo didesnę kainą, bet kas pasiūlys kuo mažesnę kainą ir siūlomų paslaugų kokybę. Aišku, tai dar toli gražu nereiškia, jog pasiūlę pačią mažiausią kainą būtinai laimėsite aukcioną.Viską turėtumėte pabandyti pavaizduoti kuo profesionaliau ir stengtisužtikrinti, jog užsakovas liks patenkintas jūsų paslaugomis.
 
Taigi, iš karto atkreipiu dėmesį, kadnepuoselėtumėte labai daug tuščių vilčių. Čia taip pat vyrauja labai didelė konkurencija tarp darbuotojų, todėl reikėtų pirmiausiai į viską žiūrėti, ne į kaip galimybę uždirbti kalnus pinigų, o kaip į papildomą pajamų šaltinį, bei galimybę pasitobulinti savo žinias tam tikrose srityse.
 
Labiausiai ši galimybė tinka, jeigu, jūs esate:

Studentas ir tiesiog ieškote papildomų pajamų ir galimybės patobulėti tam tikroje srityje; Pradedantysis tam tikroje srityje ir bandote tiesiog susikurti savo darbo portfelį (ir tuo pačiu gauti šiek tiek pajamų už tai); Jeigu norite išvystyti savo įgūdžius tam tikroje naujoje srityje (na pavyzdžiui sugalvojote pradėti užsiimti dizaino kūrimu); Jeigu ieškote greitai galimų atltikti darbų; Tiesiog šiaip norite pasitobulinti savo įgūdžius tam tikroje srityje ir t.t.
PATARIMAS: Stenkitės orientuotis į kuo siauresnę nišą, kad taptumėte savo srities specialistu.Pavyzdžiui, jei gerai nusimanote Wordpress TVS (ar kurioje kitoje srityje),pradėkite dirbti padėdami kitiems susitvarkyti su šiuo varikliuku.
 
Keletas patarimų, kaip laimėti kuo daugiau darbo pasiūlymų:

Kruopščiai atsirinkite darbo pasiūlymus. Dalyvaukite tik tuose aukcionuose, kuriose tikrai žinote, kad sugebėsite laiku atlikti užduoti ir turite visus tam reikalingus įgūdžius. Išlaikykite asmeniškumą su darbdaviais. Niekada nenaudokite kažkokios tai formos, kurią naudojate visiems darbo pasiūlymams. Išlaikykite asmeniškumą su darbdaviu. Jei yra pateiktas darbdavio vardas teikdami savo pasiūlymą būtinai kreipkitės į jį savo vardu. Taipogi atsakykite į visus jums keliamus klausimus ir pagal pateiktą darbo aprašymą pasistenkite suteikti kuo daugiau informacijos apie jūsų galimas suteikti paslaugas. Nesiūlykite pačios mažiausios kainos, tik dėl didesnės galimybės laimėti. Nenuvertinkite per daug savęs. Siūlykite tik tokią kainą, kuri jus pačius tenkintų, nes laimėjimo atveju jos koreguoti nebegalėsite. Galite siūlyti ir šiek tiek didesnę kainą, negu yra siūloma mažiausia. Kartais darbdaviai stengiasi atsirinkti pagal aprašymą geriausią siūlomos kainos ir teikiamų paslaugų variantą, todėl kaina gali ir nebūti lemiamas veiksnys. Tačiau jei esat dar tik pradedantysis, bent jau pradžioj reikėtų orientuotis į kuo mažesnes kainas. Parodykite savo profesionalumą visą laiką atlikinėdami savo užduotis. Kaip rodo praktika, labai dažnai pasitaiko ir tokių variantų, kad darbdaviai gavę profesionaliai atliktas užduotis, kreipiasi į tą patį freelančerį ir vėlesniais laikotarpiais ar netgi įdarbina jį kaip savo darbuotoju visam laikui. Todėl reikėtų pasistengti, kad darbdavys kiek įmanoma labiau būtų patenkintas jūsų paslaugomis. Į viską žiūrėkite realistiškai, ir nepervertinkite savęs. Teikdami savo pasiūlymą visada viską gerai pasverkite ar tikrai sugebėsite laiku atlikti užduotį, ar galėsite visu 100 proc. išpildyti darbdavio prašymus ir ar turite visus tam reikalingus įgūdžius. Būkite nuoširdus ir stenkitės parodyti savo profesionalumą absoliučiai kiekviename darbo pasiūlyme.
Šia tematika forume kažka yra rašęs ir Kernius temoje Gero laisvai samdomo darbuotojo vadovas. Būtinai atkreipkite dėmesį ir į šiuos patarimus:

turėk savo sritį (pvz., Wordpress ar kitų TVS tobulinimas; e-komercijos portalų dizainas ir pan.), tobulėk ir tapk joje vienu geriausiu: tai leis uždirbti žymiai daugiau ir klientai patys tavęs ieškos; tau nereikia viską mokėti iš anksto - gali išmokti jau vykdydamas užsakymą (bet žiūrėk į tai atsakingai); bendrauk su savo klientais; informuok juos, kaip tau sekasi, klausk, kas neaišku; nebijok dirbti už mažesnę kainą, kai turi nedaug patirties, - įgyti įgūdžiai bus žymiai vertingesni; turėk savo nuolatinę darbotvarkę - neatidėk visko paskutinėm dienom, o geriau skirk X skaičių valandų per dieną; būk sąžiningas su savo klientu - nurodyk realų darbo atlikimo laiką (kitaip pačiam vėliau bus tik blogiau) ir sakyk atvirai, jei jo idėjos tau atrodo niekam tikusios; svarbiausia - laimingas klientas - teigiami atsiliepimai ir rekomendacijos; susikurk savo darbų portfolio (tai nėra būtina); nusistatyk atsiskaitymo sistemą (pvz., 50% atlyginimo prieš pradedant darbą ir 50% jį pabaigus - jei su klientu dirbi pirmą kartą ar nesi juo tikras); neišmesk pinigų reklamai - dalyvauk web paslaugų konkursuose, atlik užsakymus, gauk atsiliepimus - jie yra geriausia (ir nemokama) tavo reklama; mokyk kitus: straipsniai, blogai ir pagalba forumuose yra nuostabus būdas parodyti, jog išmanai konkrečią sritį; vertink save: jei prašai 5 kartus mažiau už kitus kūrėjus, užsakovas gali pagalvoti, jog tavo darbo kokybė tiek pat kartų yra žemesnė, - didesnė kaina kartais gali reikšti daugiau užsakymų; geriausi klientai yra tie, kurie pasiryžę už geresnę kokybę sumokėti daugiau.
Na ir pabaigai... Jeigu tai tampa didesniu jūsų pajamų šaltiniu,tai būkite doras dorais Lietuvos piliečiais ir bent jau įsigykite individualią veiklą (IV) ir apsiforminkite savo gaunamas pajamas :)

Mokesčiai įregistruojant IV pagal pažymą.
 
GPM: 15% nuo viso pelno
VSD: 28,5% nuo pusės pelno
PSD: 72lt/mėn arba 9% nuo pusės pelno
 
* 72lt kas mėnesį moka tie, kurie nėra drausti valsytbės lėšomis (niekur oficialiai nedirba, nesimoko, nestudijuoja) visi kiti moka 9% nuo pusės pelno.
 
* Pelnas = gaunamos pajamos - leidžiami atskaitymai(išlaidos). Leidžiami atskaitymai turi būti pagrindžiami dokumentais arba galima pasirinkti, jog išlaidas sudaro 30% gautų pajamų ir tokiu atveju nereikės jų pagrįsti dokumentais.
 
* Įregistruoti individualią veiklą nekainuoja nieko, reikia tik susimokėti mokesčius nuo pelno. P.S. pasidalinkit šioje temoje savo patirtimi, kaip sekasi jums sekasi tai daryti :)

Sveiki, esu 1 kurso VU MIF PS studentas. Norėčiau pasidalinti mintimis apie studijų programą, dėstomus dalykus, dėstytojus, fakulteto pastatus, užsiėmimų kokybę ir panašius dalykus.
Pradėsiu nuo pirmo pusmečio MIF'e. Apačioje dalykai, kuriuos teko mokytis, paskaitos dėstytojas, pratybų vedėjas:
1. Procedūrinis programavimas. V.Golubevas, L.Litvinas
2. Kompiuterių architektūra. A.Mitašiūnas, O.Mirzianov
3. Matematika programų sistemoms (kitaip: matematinė analizė I/III). E.Mazėtis
4. Diskrečioji matematika. G.Skersys
5. Anglų kalba (I/II) S.Smilgienė
6. IT ir komunikacija. Paskaitas – S.Dapkūnas ir R.Kašūba, pratybas vedė nežinoma moteriškė ir R.Kašūba
1. Procedūrinis programavimas (PP). Tai yra tas tradicinis programavimas, pratęsimas mokyklinio kurso. Tiesa, čia pradžioje problemų turėjo Pascal'iu egzaminą rašiusieji, nes per PP programavome c kalba. Teoriją dėstė Viktoras Golubevas. Buvęs sportininkas, jaunystėje turėjęs priimti lemtingą sprendimą tarp krepšinio ir matematikos bei pasirinkęs pastarają. Dažną paskaitą Golubevas užsimena apie savo sportinę praeitį, praleistą šansą žaisti prie A.Sabonį Kaune. Iš dėstymo pusės, tai labai „nuo dūšios“ žmogus, dėsto ne „ant durniaus“, o tikrai norėdamas, kad studentas suprastų tai, ką moko. Todėl V.Golubevą asmeniškai vertinčiau kaip geriausią paskaitų dėstytoją pirmąjame pusmetyje. Pratybas vedė L.Litvinas. Susilaikysiu nuo komentarų apie jį. Tiesiog siūlau neiti atsiskaityti programos, nemokant visos teorijos, kuri yra apraše prie užduoties. Atsiskaityti pas L.Litviną velniškai sunku, tiesa, atsiskaičius, rašo maksimumą. Per pratybas galima susirinkti 5 balus. 4 balai iš pratybų (po 1 iš kiekvienos praktinės užduoties) ir kontrolinis, kurio vertė 1 balas. Taigi, sėkmės atveju galite eiti į egzaminą jį išlaikius (bet sudalyvauti egzamine privalu!). Atsiskaitymas gana sunkus, daug įdėta suktybių, kurias dėstytojas aiškina per teorijos paskaitas. Vis dėlto, Golubevas vertina labai gerai, svarbu yra bandyti atsakyti ir nepalikti tuščių vietų egzamino lape.
2. Kompiuterių architektūra (KA) arba kitaip komparchas. Tai yra 1 pusmečio vinis. Ir tikrai. A.Mitašiūnas ne veltui yra žinomas visame MIF'e. Per jo paskaitas auditorija tyli, jei kas kalba, dėstytojas prieina, kažką pasako, vėliau, regis, užsirašo pavardę. Jo paskaitos – tai grynas konspektas, kurį jis nurašo nuo lapų ir kurį galima rasti internete. Taigi, buvo nemažai žmonių, kurie į jo paskaitas nuėjo porasyk ir tikrai nenusvilo dėl to. A.Mitašiūnas aiškina nesuprantamai, tyliai. Kas nors pasakytų, kad galima suprasti tai, ką jis kalba, bet tam reikia didelės koncentracijos ir įsitempimo bei kažkokio supratimo apie ką eina kalba. Todėl teorijos paskaitų vertė yra tokia minimali, kad kur kas naudingiau tą laiką būtų praleisti mokantis individualiai. KA pratybas vedė O.Mirzianov. Velniškai charizmatiška asmenybė, tikras vakarietiško universiteto dėstytojo/pratybų vedėjo pavyzdys. Stengiasi sukurti jaukią aplinką studentams, nėra arogantiškas, elgiasi draugiškai, yra supratingas, vertina normaliai: nėra labai atlaidus ar labai griežtas, toks per vidurį – žodžiu teisingas. Čia iš pratybų galima gauti, kiek pamenu, 4 balus Iš viso 3 praktinės užduotys ir 3 kontroliniai sudaro šį balą. Vadinasi iš egzamino (6Balai) reikia būtinai gauti 1 balą (jei iš pratybų gaunate 3.5 -4 balus) arba daugiau. A.Mitašiūnas egzamine neduoda balo jei atsakymas neteisingas. Nesvarbu ar viską parašėte teisingai ir klaida įsivėlę tik perrašant atsakymą – vistiek gausite 0 iš to pratimo. Ne veltui A.Mitašiūnas įgyjo kirvio reputaciją. Tiesa, vertėtų paminėti ir tai, jog komparchui vyko SS (studentai studentams). Tai yra studentų, iš aukštesnių kursų, pagalba dabartiniams pirmakursiams. SS viskas aiškinama žmonių kalba (priešingai nei per A.Mitašiūno paskaitas), taip kad mokytis KA tokiu būdu yra labai efektyvu. Siūlyčiau dalyvauti komparcho SS jei yra galimybė, jei nėra – mokytis iš SS skaidrių, kurios yra patalpinamos internete po kiekvienų SS paskaitų. Taip pat yra puikus konspektas - „Beno konspektas“ - iš kurio taip pat įmanoma mokytis. Velniškai nuostabus dalykas tas SS!
3. Matematika programų sistemoms(MPS). Sakyčiau pirmame pusmetyje matematikos(MPS ir DM) iš esmės nebuvo sunkios. MPS – tai mokyklinio matematikos kurso pratęsimas kiek aukštesniame, universitetiniame lygyje. MPS mokėmės matricas, įvairius veiksmus su jomis, o pusmečio pabaigoje išmokome ir vektorius, bendrąsias, kanonines lygtis plokšumoje bei erdvėje. Paskaitas ir pratybas vedė tas pats E.Mazėtis, žinomas, kaip specifiškai kirčiuojantis žodį „skaičius“ (kirtis ant u??). Vertėtų žinoti tiek, kad į paskaitas vaikščioti neverta, o į pratybas nueiti tikrai reikia. Pusmečio viduryje rašomas kontrolinis, kurio vertė 3 balai, yra ir namų darbai. Iš viso 30 pratimų, reikia atlikti 1-19 pratimus ir vėliau 20-30. Už namų darbus galima gauti 1 balą. Taigi, į egzaminą galima maksimaliai neštis 4 balus. Egzaminas nebuvo labai lengvas, tai reiktų pasimokyti jam. Tiesa, savarankiškai atlikus namų darbų užduotis, nemanau, kad kiltų klausimas dėl išlaikymo ar neišlaikymo, bet siekiant geresnio rezultato reiktų pasimokyti teorijos.
4. Diskrečioji matematika (DM). Tai visai nauja matematika, kuri yra itin artima programavimui. Mokėmės logines funkcijas, kurios naudojamos programavimo kalbų if'uose (&&, ||) ir dar gal kokias 6 kitas. Pratybų metu jas prastinom, sudarinėjom iš sakinių. Vėliau mokėmes funkcijas, vaizdus, atvaizdžius, aibes. Iš viso šito pusmečio viduryje rašėmė kontrolinį, kurio vertė, regis, 4.5balo (įskaitant 0.5balo bonusą). Vėliau mokėmės kodavimo pagrindus, duomenų spaudimą ir panašius dalykus. Egzaminą rašėme tik iš to, ką mokėmės po kontrolinio. Egzamine galima surinkti 6.5balo (įskaitant 0.5balo bonusą). Apie dėstytoją. Gintaras Skersys dėstė tiek per teorines paskaitas, tiek per pratybas. Per geriausio dėstytojo rinkimus gavo didžiąją daugumą pirmakursių PS'e balsų (~80proc). Tiesa man pačiam G.Skersys nepasirodė kažkoks neeilinis dėstytojas, tiesiog dalykas buvo gana paprastas ir vertinimo sistema palanki studentui. Įdomus faktas tas, kad parašę kontrolinį pusmečio viduryje, jo rezultatą sužinojome tik kartu su egzamino įverinimu. Arba G.Skersys darbus taisė keletą mėnesių, arba nenorėjo paskelbti rezultatų, kad nenumuštų motyvacijos, ruošiantis egzaminui? Nes kontrolinio rezultatai, regis, buvo labai geri. Per pratybas Skersys kviesdavo studentus pradedant nuo pirmų suolų iki paskutinių eiti prie lentos kažką išspręsti. Man asmeniškai tai labai nepatiko. Tai buvo vienas lengviausių iš svarbių dalykų pirmame kurse.
5. Anglų kalba. Kankynė. Ne dėl dėstytojos S.Smilgienės, bet iš esmės dėl to, kad šis dalykas yra PS programoje. Dar nepamiršote mokyklinės prievolės? Nesijaudinkite – jos nepamiršite dar bent pusmetį, nes praleidus 3 ar daugiau užsiemimų arba neatsiskaičius prezentacijos teks rašyti atsiskaitymą pusmečio pabaigoje. Taip pat turėsite kiekvienam užsiėmimui atlikti namų darbą grupėje ar individualiai, vėliau klasėje jį pristatyti ir aptarti su kolegomis. Tai trukdavo maždaug visą paskaitą. Eilinė anglų paskaitos chronologija: dėstytojos intro (10min), (galbūt kieno nors prezentacija), raštu atliktų namų darbų patikrinimas, diskusija apie namų darbą, diskusija apie per intro paminėtą temą, grupių žodiniai pristatymai (ND), kiekvieno pristatymo aptarimas ir įvertinimas (ne balais). Iš tikrųjų – anglų suėsdavo daugiausia laiko ir nervų, nes tai buvo vienintelis dalykas, kur užduodavo tiek daug namų darbų. Vis dėlto, manau, jog pas kitas dėstytojas anglų kalba galėjo būti dar neįdomesnė. Įsivaizduokite per savaite 3h sėdėti auditorijoje ir atlikinėti gramatikos pratimus... S.Smilgienė mokėsi Edinburge, neretai papasakodavo įdomių istorijų iš laiko praleisto ten. Tikrai dalis pasakojimų įsiminė ir buvo įdomūs. Dėstytoja su vakarietišku požiūriu, mano, jog efektyviausia mokytis kalbos ne iš knygos, o diskutuojant. Kaip jau ko gero supratote pagrindinis aspektas, kurį S.Smilgienė akcentuoja – kalbėjimas. Atsiskaitymo(kaip egzamino) nerašiau po pirmo pusmečio. Šiaip labai varginantis ir iš esmės neįdomus kursas. Bet S.Smilgienę vertinu teigiamai. Nes ji – tikrai žmogus „nuo dūšios“ ir tiki tuo, ką daro.
6. IT ir komunikacija. Tai 2 dalykai sujungti į vieną (vertinimas sueina į vieną dalyką). IT – 6 balai. Komunikacija – 4 balai. IT dėstė S.Dapkūnas. Siūlau pradžioje neiti į teorijos paskaitas, nes tai bus kartojimas dalykų, kurie buvo informatikos VBE. Vėliau prasidės sudėtingesnės temos apie WORD ir EXCEL, kurių dauguma nežinojo, tai nepamaišytų nueiti, taip pat bus HTML viena paskaitą ir MACSYMA. Per pratybas gausite ant lapelio užduotis iš WORD/EXCEL/HTML. T.y. Turėsite kompiuteriu atlikti užduotis taip, kad jos būtų kuo panašės su duotame popieriuje esančiu tekstu ar piešinėliais. Kaip jau minėjau, iš pradžių viskas labai lengva, vėliau darosi vis sunkiau, tačiau per pratybas galima bendrauti su kolegomis ir kartu išmokti. Iš pratybų maksimumas yra 2 taškai. Jei atliekate visus praktinius darbus – gaunate maksimumą. Egzaminas - 4 taškai. Komunikaciją vedė Romualdas Kašūba. Iš pradžių galvojau, kad dėstytojo kalbėsena - tai vienadieniai juokai, bet vėliau paaiškėjo, jog toks žmogaus stilius. Galite youtube.com surinkti „kasuba“ ar pan. ir rasite įrašų su juo. R.Kašūba žymisi lankumą per pratybas. Reikia užsirašyti vardą, pavardę ir mokyklą. Nepavydžiu tiems, kas esate susidūrę su R.Kašūba olimpiadose ar esate iš top mokyklų (kaip Vilniaus licėjus), nes jūs tapsite diskusijų objektu ne vienerioms pratyboms, bet visam pusmečiui. Šiaip pirmas 15min. būna smagu, bet vėliau tie juokai atsibosta. Egzamine turėsite atsakyti į klausimus kaip elgtumėtes esant vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis darbe. Neišlaikyti IT ir komunikacijų, atliekant visas užduotis, ko gero yra neįmanoma, tiesa aukšo įvertinimo negavau, nes susimoviau su IT per egzaminą.
Užsiėmimai vyksta 2 vietose: Naujamiestyje ir Baltupiuose, tai pakankamai nepatogu, nes nuvykti iš vienos vietos į kitą trunka apie 40min. Per kamščius – dar ilgiau. Tiesa, nebūna taip, jog per dieną paskaitos vyktų skirtinguose pastatuose, tačiau atstumas didelis ir laiko sugaištama važinėjant itin daug. Jei planuojate nuomotis butą, tai rekomenduoju rinktis būstą Šnipiškėse, kur nors netoli Kalvarijų gatvės.
 
------
 
Dėl vertinimo (balų) kai kur galėjau padaryti klaidų, nes viskas vyko prieš pusę metų. Kolegos iš PS pataisykite, jei kur suklydau.
Atsiprašau už klaidas, lietuvių k. egzaminas jau senokai praėjo ir rašybą bei skyrybą esu kiek primiršęs. Jei kas neaišku pm :)

Sveiki, esu 1 kurso VU MIF PS studentas. Norėčiau pasidalinti mintimis apie studijų programą, dėstomus dalykus, dėstytojus, fakulteto pastatus, užsiėmimų kokybę ir panašius dalykus.
Pradėsiu nuo pirmo pusmečio MIF'e. Apačioje dalykai, kuriuos teko mokytis, paskaitos dėstytojas, pratybų vedėjas:
1. Procedūrinis programavimas. V.Golubevas, L.Litvinas
2. Kompiuterių architektūra. A.Mitašiūnas, O.Mirzianov
3. Matematika programų sistemoms (kitaip: matematinė analizė I/III). E.Mazėtis
4. Diskrečioji matematika. G.Skersys
5. Anglų kalba (I/II) S.Smilgienė
6. IT ir komunikacija. Paskaitas – S.Dapkūnas ir R.Kašūba, pratybas vedė nežinoma moteriškė ir R.Kašūba
1. Procedūrinis programavimas (PP). Tai yra tas tradicinis programavimas, pratęsimas mokyklinio kurso. Tiesa, čia pradžioje problemų turėjo Pascal'iu egzaminą rašiusieji, nes per PP programavome c kalba. Teoriją dėstė Viktoras Golubevas. Buvęs sportininkas, jaunystėje turėjęs priimti lemtingą sprendimą tarp krepšinio ir matematikos bei pasirinkęs pastarają. Dažną paskaitą Golubevas užsimena apie savo sportinę praeitį, praleistą šansą žaisti prie A.Sabonį Kaune. Iš dėstymo pusės, tai labai „nuo dūšios“ žmogus, dėsto ne „ant durniaus“, o tikrai norėdamas, kad studentas suprastų tai, ką moko. Todėl V.Golubevą asmeniškai vertinčiau kaip geriausią paskaitų dėstytoją pirmąjame pusmetyje. Pratybas vedė L.Litvinas. Susilaikysiu nuo komentarų apie jį. Tiesiog siūlau neiti atsiskaityti programos, nemokant visos teorijos, kuri yra apraše prie užduoties. Atsiskaityti pas L.Litviną velniškai sunku, tiesa, atsiskaičius, rašo maksimumą. Per pratybas galima susirinkti 5 balus. 4 balai iš pratybų (po 1 iš kiekvienos praktinės užduoties) ir kontrolinis, kurio vertė 1 balas. Taigi, sėkmės atveju galite eiti į egzaminą jį išlaikius (bet sudalyvauti egzamine privalu!). Atsiskaitymas gana sunkus, daug įdėta suktybių, kurias dėstytojas aiškina per teorijos paskaitas. Vis dėlto, Golubevas vertina labai gerai, svarbu yra bandyti atsakyti ir nepalikti tuščių vietų egzamino lape.
2. Kompiuterių architektūra (KA) arba kitaip komparchas. Tai yra 1 pusmečio vinis. Ir tikrai. A.Mitašiūnas ne veltui yra žinomas visame MIF'e. Per jo paskaitas auditorija tyli, jei kas kalba, dėstytojas prieina, kažką pasako, vėliau, regis, užsirašo pavardę. Jo paskaitos – tai grynas konspektas, kurį jis nurašo nuo lapų ir kurį galima rasti internete. Taigi, buvo nemažai žmonių, kurie į jo paskaitas nuėjo porasyk ir tikrai nenusvilo dėl to. A.Mitašiūnas aiškina nesuprantamai, tyliai. Kas nors pasakytų, kad galima suprasti tai, ką jis kalba, bet tam reikia didelės koncentracijos ir įsitempimo bei kažkokio supratimo apie ką eina kalba. Todėl teorijos paskaitų vertė yra tokia minimali, kad kur kas naudingiau tą laiką būtų praleisti mokantis individualiai. KA pratybas vedė O.Mirzianov. Velniškai charizmatiška asmenybė, tikras vakarietiško universiteto dėstytojo/pratybų vedėjo pavyzdys. Stengiasi sukurti jaukią aplinką studentams, nėra arogantiškas, elgiasi draugiškai, yra supratingas, vertina normaliai: nėra labai atlaidus ar labai griežtas, toks per vidurį – žodžiu teisingas. Čia iš pratybų galima gauti, kiek pamenu, 4 balus Iš viso 3 praktinės užduotys ir 3 kontroliniai sudaro šį balą. Vadinasi iš egzamino (6Balai) reikia būtinai gauti 1 balą (jei iš pratybų gaunate 3.5 -4 balus) arba daugiau. A.Mitašiūnas egzamine neduoda balo jei atsakymas neteisingas. Nesvarbu ar viską parašėte teisingai ir klaida įsivėlę tik perrašant atsakymą – vistiek gausite 0 iš to pratimo. Ne veltui A.Mitašiūnas įgyjo kirvio reputaciją. Tiesa, vertėtų paminėti ir tai, jog komparchui vyko SS (studentai studentams). Tai yra studentų, iš aukštesnių kursų, pagalba dabartiniams pirmakursiams. SS viskas aiškinama žmonių kalba (priešingai nei per A.Mitašiūno paskaitas), taip kad mokytis KA tokiu būdu yra labai efektyvu. Siūlyčiau dalyvauti komparcho SS jei yra galimybė, jei nėra – mokytis iš SS skaidrių, kurios yra patalpinamos internete po kiekvienų SS paskaitų. Taip pat yra puikus konspektas - „Beno konspektas“ - iš kurio taip pat įmanoma mokytis. Velniškai nuostabus dalykas tas SS!
3. Matematika programų sistemoms(MPS). Sakyčiau pirmame pusmetyje matematikos(MPS ir DM) iš esmės nebuvo sunkios. MPS – tai mokyklinio matematikos kurso pratęsimas kiek aukštesniame, universitetiniame lygyje. MPS mokėmės matricas, įvairius veiksmus su jomis, o pusmečio pabaigoje išmokome ir vektorius, bendrąsias, kanonines lygtis plokšumoje bei erdvėje. Paskaitas ir pratybas vedė tas pats E.Mazėtis, žinomas, kaip specifiškai kirčiuojantis žodį „skaičius“ (kirtis ant u??). Vertėtų žinoti tiek, kad į paskaitas vaikščioti neverta, o į pratybas nueiti tikrai reikia. Pusmečio viduryje rašomas kontrolinis, kurio vertė 3 balai, yra ir namų darbai. Iš viso 30 pratimų, reikia atlikti 1-19 pratimus ir vėliau 20-30. Už namų darbus galima gauti 1 balą. Taigi, į egzaminą galima maksimaliai neštis 4 balus. Egzaminas nebuvo labai lengvas, tai reiktų pasimokyti jam. Tiesa, savarankiškai atlikus namų darbų užduotis, nemanau, kad kiltų klausimas dėl išlaikymo ar neišlaikymo, bet siekiant geresnio rezultato reiktų pasimokyti teorijos.
4. Diskrečioji matematika (DM). Tai visai nauja matematika, kuri yra itin artima programavimui. Mokėmės logines funkcijas, kurios naudojamos programavimo kalbų if'uose (&&, ||) ir dar gal kokias 6 kitas. Pratybų metu jas prastinom, sudarinėjom iš sakinių. Vėliau mokėmes funkcijas, vaizdus, atvaizdžius, aibes. Iš viso šito pusmečio viduryje rašėmė kontrolinį, kurio vertė, regis, 4.5balo (įskaitant 0.5balo bonusą). Vėliau mokėmės kodavimo pagrindus, duomenų spaudimą ir panašius dalykus. Egzaminą rašėme tik iš to, ką mokėmės po kontrolinio. Egzamine galima surinkti 6.5balo (įskaitant 0.5balo bonusą). Apie dėstytoją. Gintaras Skersys dėstė tiek per teorines paskaitas, tiek per pratybas. Per geriausio dėstytojo rinkimus gavo didžiąją daugumą pirmakursių PS'e balsų (~80proc). Tiesa man pačiam G.Skersys nepasirodė kažkoks neeilinis dėstytojas, tiesiog dalykas buvo gana paprastas ir vertinimo sistema palanki studentui. Įdomus faktas tas, kad parašę kontrolinį pusmečio viduryje, jo rezultatą sužinojome tik kartu su egzamino įverinimu. Arba G.Skersys darbus taisė keletą mėnesių, arba nenorėjo paskelbti rezultatų, kad nenumuštų motyvacijos, ruošiantis egzaminui? Nes kontrolinio rezultatai, regis, buvo labai geri. Per pratybas Skersys kviesdavo studentus pradedant nuo pirmų suolų iki paskutinių eiti prie lentos kažką išspręsti. Man asmeniškai tai labai nepatiko. Tai buvo vienas lengviausių iš svarbių dalykų pirmame kurse.
5. Anglų kalba. Kankynė. Ne dėl dėstytojos S.Smilgienės, bet iš esmės dėl to, kad šis dalykas yra PS programoje. Dar nepamiršote mokyklinės prievolės? Nesijaudinkite – jos nepamiršite dar bent pusmetį, nes praleidus 3 ar daugiau užsiemimų arba neatsiskaičius prezentacijos teks rašyti atsiskaitymą pusmečio pabaigoje. Taip pat turėsite kiekvienam užsiėmimui atlikti namų darbą grupėje ar individualiai, vėliau klasėje jį pristatyti ir aptarti su kolegomis. Tai trukdavo maždaug visą paskaitą. Eilinė anglų paskaitos chronologija: dėstytojos intro (10min), (galbūt kieno nors prezentacija), raštu atliktų namų darbų patikrinimas, diskusija apie namų darbą, diskusija apie per intro paminėtą temą, grupių žodiniai pristatymai (ND), kiekvieno pristatymo aptarimas ir įvertinimas (ne balais). Iš tikrųjų – anglų suėsdavo daugiausia laiko ir nervų, nes tai buvo vienintelis dalykas, kur užduodavo tiek daug namų darbų. Vis dėlto, manau, jog pas kitas dėstytojas anglų kalba galėjo būti dar neįdomesnė. Įsivaizduokite per savaite 3h sėdėti auditorijoje ir atlikinėti gramatikos pratimus... S.Smilgienė mokėsi Edinburge, neretai papasakodavo įdomių istorijų iš laiko praleisto ten. Tikrai dalis pasakojimų įsiminė ir buvo įdomūs. Dėstytoja su vakarietišku požiūriu, mano, jog efektyviausia mokytis kalbos ne iš knygos, o diskutuojant. Kaip jau ko gero supratote pagrindinis aspektas, kurį S.Smilgienė akcentuoja – kalbėjimas. Atsiskaitymo(kaip egzamino) nerašiau po pirmo pusmečio. Šiaip labai varginantis ir iš esmės neįdomus kursas. Bet S.Smilgienę vertinu teigiamai. Nes ji – tikrai žmogus „nuo dūšios“ ir tiki tuo, ką daro.
6. IT ir komunikacija. Tai 2 dalykai sujungti į vieną (vertinimas sueina į vieną dalyką). IT – 6 balai. Komunikacija – 4 balai. IT dėstė S.Dapkūnas. Siūlau pradžioje neiti į teorijos paskaitas, nes tai bus kartojimas dalykų, kurie buvo informatikos VBE. Vėliau prasidės sudėtingesnės temos apie WORD ir EXCEL, kurių dauguma nežinojo, tai nepamaišytų nueiti, taip pat bus HTML viena paskaitą ir MACSYMA. Per pratybas gausite ant lapelio užduotis iš WORD/EXCEL/HTML. T.y. Turėsite kompiuteriu atlikti užduotis taip, kad jos būtų kuo panašės su duotame popieriuje esančiu tekstu ar piešinėliais. Kaip jau minėjau, iš pradžių viskas labai lengva, vėliau darosi vis sunkiau, tačiau per pratybas galima bendrauti su kolegomis ir kartu išmokti. Iš pratybų maksimumas yra 2 taškai. Jei atliekate visus praktinius darbus – gaunate maksimumą. Egzaminas - 4 taškai. Komunikaciją vedė Romualdas Kašūba. Iš pradžių galvojau, kad dėstytojo kalbėsena - tai vienadieniai juokai, bet vėliau paaiškėjo, jog toks žmogaus stilius. Galite youtube.com surinkti „kasuba“ ar pan. ir rasite įrašų su juo. R.Kašūba žymisi lankumą per pratybas. Reikia užsirašyti vardą, pavardę ir mokyklą. Nepavydžiu tiems, kas esate susidūrę su R.Kašūba olimpiadose ar esate iš top mokyklų (kaip Vilniaus licėjus), nes jūs tapsite diskusijų objektu ne vienerioms pratyboms, bet visam pusmečiui. Šiaip pirmas 15min. būna smagu, bet vėliau tie juokai atsibosta. Egzamine turėsite atsakyti į klausimus kaip elgtumėtes esant vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis darbe. Neišlaikyti IT ir komunikacijų, atliekant visas užduotis, ko gero yra neįmanoma, tiesa aukšo įvertinimo negavau, nes susimoviau su IT per egzaminą.
Užsiėmimai vyksta 2 vietose: Naujamiestyje ir Baltupiuose, tai pakankamai nepatogu, nes nuvykti iš vienos vietos į kitą trunka apie 40min. Per kamščius – dar ilgiau. Tiesa, nebūna taip, jog per dieną paskaitos vyktų skirtinguose pastatuose, tačiau atstumas didelis ir laiko sugaištama važinėjant itin daug. Jei planuojate nuomotis butą, tai rekomenduoju rinktis būstą Šnipiškėse, kur nors netoli Kalvarijų gatvės.
 
------
 
Dėl vertinimo (balų) kai kur galėjau padaryti klaidų, nes viskas vyko prieš pusę metų. Kolegos iš PS pataisykite, jei kur suklydau.
Atsiprašau už klaidas, lietuvių k. egzaminas jau senokai praėjo ir rašybą bei skyrybą esu kiek primiršęs. Jei kas neaišku pm :)

Sveiki, esu 1 kurso VU MIF PS studentas. Norėčiau pasidalinti mintimis apie studijų programą, dėstomus dalykus, dėstytojus, fakulteto pastatus, užsiėmimų kokybę ir panašius dalykus.
Pradėsiu nuo pirmo pusmečio MIF'e. Apačioje dalykai, kuriuos teko mokytis, paskaitos dėstytojas, pratybų vedėjas:
1. Procedūrinis programavimas. V.Golubevas, L.Litvinas
2. Kompiuterių architektūra. A.Mitašiūnas, O.Mirzianov
3. Matematika programų sistemoms (kitaip: matematinė analizė I/III). E.Mazėtis
4. Diskrečioji matematika. G.Skersys
5. Anglų kalba (I/II) S.Smilgienė
6. IT ir komunikacija. Paskaitas – S.Dapkūnas ir R.Kašūba, pratybas vedė nežinoma moteriškė ir R.Kašūba
1. Procedūrinis programavimas (PP). Tai yra tas tradicinis programavimas, pratęsimas mokyklinio kurso. Tiesa, čia pradžioje problemų turėjo Pascal'iu egzaminą rašiusieji, nes per PP programavome c kalba. Teoriją dėstė Viktoras Golubevas. Buvęs sportininkas, jaunystėje turėjęs priimti lemtingą sprendimą tarp krepšinio ir matematikos bei pasirinkęs pastarają. Dažną paskaitą Golubevas užsimena apie savo sportinę praeitį, praleistą šansą žaisti prie A.Sabonį Kaune. Iš dėstymo pusės, tai labai „nuo dūšios“ žmogus, dėsto ne „ant durniaus“, o tikrai norėdamas, kad studentas suprastų tai, ką moko. Todėl V.Golubevą asmeniškai vertinčiau kaip geriausią paskaitų dėstytoją pirmąjame pusmetyje. Pratybas vedė L.Litvinas. Susilaikysiu nuo komentarų apie jį. Tiesiog siūlau neiti atsiskaityti programos, nemokant visos teorijos, kuri yra apraše prie užduoties. Atsiskaityti pas L.Litviną velniškai sunku, tiesa, atsiskaičius, rašo maksimumą. Per pratybas galima susirinkti 5 balus. 4 balai iš pratybų (po 1 iš kiekvienos praktinės užduoties) ir kontrolinis, kurio vertė 1 balas. Taigi, sėkmės atveju galite eiti į egzaminą jį išlaikius (bet sudalyvauti egzamine privalu!). Atsiskaitymas gana sunkus, daug įdėta suktybių, kurias dėstytojas aiškina per teorijos paskaitas. Vis dėlto, Golubevas vertina labai gerai, svarbu yra bandyti atsakyti ir nepalikti tuščių vietų egzamino lape.
2. Kompiuterių architektūra (KA) arba kitaip komparchas. Tai yra 1 pusmečio vinis. Ir tikrai. A.Mitašiūnas ne veltui yra žinomas visame MIF'e. Per jo paskaitas auditorija tyli, jei kas kalba, dėstytojas prieina, kažką pasako, vėliau, regis, užsirašo pavardę. Jo paskaitos – tai grynas konspektas, kurį jis nurašo nuo lapų ir kurį galima rasti internete. Taigi, buvo nemažai žmonių, kurie į jo paskaitas nuėjo porasyk ir tikrai nenusvilo dėl to. A.Mitašiūnas aiškina nesuprantamai, tyliai. Kas nors pasakytų, kad galima suprasti tai, ką jis kalba, bet tam reikia didelės koncentracijos ir įsitempimo bei kažkokio supratimo apie ką eina kalba. Todėl teorijos paskaitų vertė yra tokia minimali, kad kur kas naudingiau tą laiką būtų praleisti mokantis individualiai. KA pratybas vedė O.Mirzianov. Velniškai charizmatiška asmenybė, tikras vakarietiško universiteto dėstytojo/pratybų vedėjo pavyzdys. Stengiasi sukurti jaukią aplinką studentams, nėra arogantiškas, elgiasi draugiškai, yra supratingas, vertina normaliai: nėra labai atlaidus ar labai griežtas, toks per vidurį – žodžiu teisingas. Čia iš pratybų galima gauti, kiek pamenu, 4 balus Iš viso 3 praktinės užduotys ir 3 kontroliniai sudaro šį balą. Vadinasi iš egzamino (6Balai) reikia būtinai gauti 1 balą (jei iš pratybų gaunate 3.5 -4 balus) arba daugiau. A.Mitašiūnas egzamine neduoda balo jei atsakymas neteisingas. Nesvarbu ar viską parašėte teisingai ir klaida įsivėlę tik perrašant atsakymą – vistiek gausite 0 iš to pratimo. Ne veltui A.Mitašiūnas įgyjo kirvio reputaciją. Tiesa, vertėtų paminėti ir tai, jog komparchui vyko SS (studentai studentams). Tai yra studentų, iš aukštesnių kursų, pagalba dabartiniams pirmakursiams. SS viskas aiškinama žmonių kalba (priešingai nei per A.Mitašiūno paskaitas), taip kad mokytis KA tokiu būdu yra labai efektyvu. Siūlyčiau dalyvauti komparcho SS jei yra galimybė, jei nėra – mokytis iš SS skaidrių, kurios yra patalpinamos internete po kiekvienų SS paskaitų. Taip pat yra puikus konspektas - „Beno konspektas“ - iš kurio taip pat įmanoma mokytis. Velniškai nuostabus dalykas tas SS!
3. Matematika programų sistemoms(MPS). Sakyčiau pirmame pusmetyje matematikos(MPS ir DM) iš esmės nebuvo sunkios. MPS – tai mokyklinio matematikos kurso pratęsimas kiek aukštesniame, universitetiniame lygyje. MPS mokėmės matricas, įvairius veiksmus su jomis, o pusmečio pabaigoje išmokome ir vektorius, bendrąsias, kanonines lygtis plokšumoje bei erdvėje. Paskaitas ir pratybas vedė tas pats E.Mazėtis, žinomas, kaip specifiškai kirčiuojantis žodį „skaičius“ (kirtis ant u??). Vertėtų žinoti tiek, kad į paskaitas vaikščioti neverta, o į pratybas nueiti tikrai reikia. Pusmečio viduryje rašomas kontrolinis, kurio vertė 3 balai, yra ir namų darbai. Iš viso 30 pratimų, reikia atlikti 1-19 pratimus ir vėliau 20-30. Už namų darbus galima gauti 1 balą. Taigi, į egzaminą galima maksimaliai neštis 4 balus. Egzaminas nebuvo labai lengvas, tai reiktų pasimokyti jam. Tiesa, savarankiškai atlikus namų darbų užduotis, nemanau, kad kiltų klausimas dėl išlaikymo ar neišlaikymo, bet siekiant geresnio rezultato reiktų pasimokyti teorijos.
4. Diskrečioji matematika (DM). Tai visai nauja matematika, kuri yra itin artima programavimui. Mokėmės logines funkcijas, kurios naudojamos programavimo kalbų if'uose (&&, ||) ir dar gal kokias 6 kitas. Pratybų metu jas prastinom, sudarinėjom iš sakinių. Vėliau mokėmes funkcijas, vaizdus, atvaizdžius, aibes. Iš viso šito pusmečio viduryje rašėmė kontrolinį, kurio vertė, regis, 4.5balo (įskaitant 0.5balo bonusą). Vėliau mokėmės kodavimo pagrindus, duomenų spaudimą ir panašius dalykus. Egzaminą rašėme tik iš to, ką mokėmės po kontrolinio. Egzamine galima surinkti 6.5balo (įskaitant 0.5balo bonusą). Apie dėstytoją. Gintaras Skersys dėstė tiek per teorines paskaitas, tiek per pratybas. Per geriausio dėstytojo rinkimus gavo didžiąją daugumą pirmakursių PS'e balsų (~80proc). Tiesa man pačiam G.Skersys nepasirodė kažkoks neeilinis dėstytojas, tiesiog dalykas buvo gana paprastas ir vertinimo sistema palanki studentui. Įdomus faktas tas, kad parašę kontrolinį pusmečio viduryje, jo rezultatą sužinojome tik kartu su egzamino įverinimu. Arba G.Skersys darbus taisė keletą mėnesių, arba nenorėjo paskelbti rezultatų, kad nenumuštų motyvacijos, ruošiantis egzaminui? Nes kontrolinio rezultatai, regis, buvo labai geri. Per pratybas Skersys kviesdavo studentus pradedant nuo pirmų suolų iki paskutinių eiti prie lentos kažką išspręsti. Man asmeniškai tai labai nepatiko. Tai buvo vienas lengviausių iš svarbių dalykų pirmame kurse.
5. Anglų kalba. Kankynė. Ne dėl dėstytojos S.Smilgienės, bet iš esmės dėl to, kad šis dalykas yra PS programoje. Dar nepamiršote mokyklinės prievolės? Nesijaudinkite – jos nepamiršite dar bent pusmetį, nes praleidus 3 ar daugiau užsiemimų arba neatsiskaičius prezentacijos teks rašyti atsiskaitymą pusmečio pabaigoje. Taip pat turėsite kiekvienam užsiėmimui atlikti namų darbą grupėje ar individualiai, vėliau klasėje jį pristatyti ir aptarti su kolegomis. Tai trukdavo maždaug visą paskaitą. Eilinė anglų paskaitos chronologija: dėstytojos intro (10min), (galbūt kieno nors prezentacija), raštu atliktų namų darbų patikrinimas, diskusija apie namų darbą, diskusija apie per intro paminėtą temą, grupių žodiniai pristatymai (ND), kiekvieno pristatymo aptarimas ir įvertinimas (ne balais). Iš tikrųjų – anglų suėsdavo daugiausia laiko ir nervų, nes tai buvo vienintelis dalykas, kur užduodavo tiek daug namų darbų. Vis dėlto, manau, jog pas kitas dėstytojas anglų kalba galėjo būti dar neįdomesnė. Įsivaizduokite per savaite 3h sėdėti auditorijoje ir atlikinėti gramatikos pratimus... S.Smilgienė mokėsi Edinburge, neretai papasakodavo įdomių istorijų iš laiko praleisto ten. Tikrai dalis pasakojimų įsiminė ir buvo įdomūs. Dėstytoja su vakarietišku požiūriu, mano, jog efektyviausia mokytis kalbos ne iš knygos, o diskutuojant. Kaip jau ko gero supratote pagrindinis aspektas, kurį S.Smilgienė akcentuoja – kalbėjimas. Atsiskaitymo(kaip egzamino) nerašiau po pirmo pusmečio. Šiaip labai varginantis ir iš esmės neįdomus kursas. Bet S.Smilgienę vertinu teigiamai. Nes ji – tikrai žmogus „nuo dūšios“ ir tiki tuo, ką daro.
6. IT ir komunikacija. Tai 2 dalykai sujungti į vieną (vertinimas sueina į vieną dalyką). IT – 6 balai. Komunikacija – 4 balai. IT dėstė S.Dapkūnas. Siūlau pradžioje neiti į teorijos paskaitas, nes tai bus kartojimas dalykų, kurie buvo informatikos VBE. Vėliau prasidės sudėtingesnės temos apie WORD ir EXCEL, kurių dauguma nežinojo, tai nepamaišytų nueiti, taip pat bus HTML viena paskaitą ir MACSYMA. Per pratybas gausite ant lapelio užduotis iš WORD/EXCEL/HTML. T.y. Turėsite kompiuteriu atlikti užduotis taip, kad jos būtų kuo panašės su duotame popieriuje esančiu tekstu ar piešinėliais. Kaip jau minėjau, iš pradžių viskas labai lengva, vėliau darosi vis sunkiau, tačiau per pratybas galima bendrauti su kolegomis ir kartu išmokti. Iš pratybų maksimumas yra 2 taškai. Jei atliekate visus praktinius darbus – gaunate maksimumą. Egzaminas - 4 taškai. Komunikaciją vedė Romualdas Kašūba. Iš pradžių galvojau, kad dėstytojo kalbėsena - tai vienadieniai juokai, bet vėliau paaiškėjo, jog toks žmogaus stilius. Galite youtube.com surinkti „kasuba“ ar pan. ir rasite įrašų su juo. R.Kašūba žymisi lankumą per pratybas. Reikia užsirašyti vardą, pavardę ir mokyklą. Nepavydžiu tiems, kas esate susidūrę su R.Kašūba olimpiadose ar esate iš top mokyklų (kaip Vilniaus licėjus), nes jūs tapsite diskusijų objektu ne vienerioms pratyboms, bet visam pusmečiui. Šiaip pirmas 15min. būna smagu, bet vėliau tie juokai atsibosta. Egzamine turėsite atsakyti į klausimus kaip elgtumėtes esant vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis darbe. Neišlaikyti IT ir komunikacijų, atliekant visas užduotis, ko gero yra neįmanoma, tiesa aukšo įvertinimo negavau, nes susimoviau su IT per egzaminą.
Užsiėmimai vyksta 2 vietose: Naujamiestyje ir Baltupiuose, tai pakankamai nepatogu, nes nuvykti iš vienos vietos į kitą trunka apie 40min. Per kamščius – dar ilgiau. Tiesa, nebūna taip, jog per dieną paskaitos vyktų skirtinguose pastatuose, tačiau atstumas didelis ir laiko sugaištama važinėjant itin daug. Jei planuojate nuomotis butą, tai rekomenduoju rinktis būstą Šnipiškėse, kur nors netoli Kalvarijų gatvės.
 
------
 
Dėl vertinimo (balų) kai kur galėjau padaryti klaidų, nes viskas vyko prieš pusę metų. Kolegos iš PS pataisykite, jei kur suklydau.
Atsiprašau už klaidas, lietuvių k. egzaminas jau senokai praėjo ir rašybą bei skyrybą esu kiek primiršęs. Jei kas neaišku pm :)

Sveiki, esu 1 kurso VU MIF PS studentas. Norėčiau pasidalinti mintimis apie studijų programą, dėstomus dalykus, dėstytojus, fakulteto pastatus, užsiėmimų kokybę ir panašius dalykus.
Pradėsiu nuo pirmo pusmečio MIF'e. Apačioje dalykai, kuriuos teko mokytis, paskaitos dėstytojas, pratybų vedėjas:
1. Procedūrinis programavimas. V.Golubevas, L.Litvinas
2. Kompiuterių architektūra. A.Mitašiūnas, O.Mirzianov
3. Matematika programų sistemoms (kitaip: matematinė analizė I/III). E.Mazėtis
4. Diskrečioji matematika. G.Skersys
5. Anglų kalba (I/II) S.Smilgienė
6. IT ir komunikacija. Paskaitas – S.Dapkūnas ir R.Kašūba, pratybas vedė nežinoma moteriškė ir R.Kašūba
1. Procedūrinis programavimas (PP). Tai yra tas tradicinis programavimas, pratęsimas mokyklinio kurso. Tiesa, čia pradžioje problemų turėjo Pascal'iu egzaminą rašiusieji, nes per PP programavome c kalba. Teoriją dėstė Viktoras Golubevas. Buvęs sportininkas, jaunystėje turėjęs priimti lemtingą sprendimą tarp krepšinio ir matematikos bei pasirinkęs pastarają. Dažną paskaitą Golubevas užsimena apie savo sportinę praeitį, praleistą šansą žaisti prie A.Sabonį Kaune. Iš dėstymo pusės, tai labai „nuo dūšios“ žmogus, dėsto ne „ant durniaus“, o tikrai norėdamas, kad studentas suprastų tai, ką moko. Todėl V.Golubevą asmeniškai vertinčiau kaip geriausią paskaitų dėstytoją pirmąjame pusmetyje. Pratybas vedė L.Litvinas. Susilaikysiu nuo komentarų apie jį. Tiesiog siūlau neiti atsiskaityti programos, nemokant visos teorijos, kuri yra apraše prie užduoties. Atsiskaityti pas L.Litviną velniškai sunku, tiesa, atsiskaičius, rašo maksimumą. Per pratybas galima susirinkti 5 balus. 4 balai iš pratybų (po 1 iš kiekvienos praktinės užduoties) ir kontrolinis, kurio vertė 1 balas. Taigi, sėkmės atveju galite eiti į egzaminą jį išlaikius (bet sudalyvauti egzamine privalu!). Atsiskaitymas gana sunkus, daug įdėta suktybių, kurias dėstytojas aiškina per teorijos paskaitas. Vis dėlto, Golubevas vertina labai gerai, svarbu yra bandyti atsakyti ir nepalikti tuščių vietų egzamino lape.
2. Kompiuterių architektūra (KA) arba kitaip komparchas. Tai yra 1 pusmečio vinis. Ir tikrai. A.Mitašiūnas ne veltui yra žinomas visame MIF'e. Per jo paskaitas auditorija tyli, jei kas kalba, dėstytojas prieina, kažką pasako, vėliau, regis, užsirašo pavardę. Jo paskaitos – tai grynas konspektas, kurį jis nurašo nuo lapų ir kurį galima rasti internete. Taigi, buvo nemažai žmonių, kurie į jo paskaitas nuėjo porasyk ir tikrai nenusvilo dėl to. A.Mitašiūnas aiškina nesuprantamai, tyliai. Kas nors pasakytų, kad galima suprasti tai, ką jis kalba, bet tam reikia didelės koncentracijos ir įsitempimo bei kažkokio supratimo apie ką eina kalba. Todėl teorijos paskaitų vertė yra tokia minimali, kad kur kas naudingiau tą laiką būtų praleisti mokantis individualiai. KA pratybas vedė O.Mirzianov. Velniškai charizmatiška asmenybė, tikras vakarietiško universiteto dėstytojo/pratybų vedėjo pavyzdys. Stengiasi sukurti jaukią aplinką studentams, nėra arogantiškas, elgiasi draugiškai, yra supratingas, vertina normaliai: nėra labai atlaidus ar labai griežtas, toks per vidurį – žodžiu teisingas. Čia iš pratybų galima gauti, kiek pamenu, 4 balus Iš viso 3 praktinės užduotys ir 3 kontroliniai sudaro šį balą. Vadinasi iš egzamino (6Balai) reikia būtinai gauti 1 balą (jei iš pratybų gaunate 3.5 -4 balus) arba daugiau. A.Mitašiūnas egzamine neduoda balo jei atsakymas neteisingas. Nesvarbu ar viską parašėte teisingai ir klaida įsivėlę tik perrašant atsakymą – vistiek gausite 0 iš to pratimo. Ne veltui A.Mitašiūnas įgyjo kirvio reputaciją. Tiesa, vertėtų paminėti ir tai, jog komparchui vyko SS (studentai studentams). Tai yra studentų, iš aukštesnių kursų, pagalba dabartiniams pirmakursiams. SS viskas aiškinama žmonių kalba (priešingai nei per A.Mitašiūno paskaitas), taip kad mokytis KA tokiu būdu yra labai efektyvu. Siūlyčiau dalyvauti komparcho SS jei yra galimybė, jei nėra – mokytis iš SS skaidrių, kurios yra patalpinamos internete po kiekvienų SS paskaitų. Taip pat yra puikus konspektas - „Beno konspektas“ - iš kurio taip pat įmanoma mokytis. Velniškai nuostabus dalykas tas SS!
3. Matematika programų sistemoms(MPS). Sakyčiau pirmame pusmetyje matematikos(MPS ir DM) iš esmės nebuvo sunkios. MPS – tai mokyklinio matematikos kurso pratęsimas kiek aukštesniame, universitetiniame lygyje. MPS mokėmės matricas, įvairius veiksmus su jomis, o pusmečio pabaigoje išmokome ir vektorius, bendrąsias, kanonines lygtis plokšumoje bei erdvėje. Paskaitas ir pratybas vedė tas pats E.Mazėtis, žinomas, kaip specifiškai kirčiuojantis žodį „skaičius“ (kirtis ant u??). Vertėtų žinoti tiek, kad į paskaitas vaikščioti neverta, o į pratybas nueiti tikrai reikia. Pusmečio viduryje rašomas kontrolinis, kurio vertė 3 balai, yra ir namų darbai. Iš viso 30 pratimų, reikia atlikti 1-19 pratimus ir vėliau 20-30. Už namų darbus galima gauti 1 balą. Taigi, į egzaminą galima maksimaliai neštis 4 balus. Egzaminas nebuvo labai lengvas, tai reiktų pasimokyti jam. Tiesa, savarankiškai atlikus namų darbų užduotis, nemanau, kad kiltų klausimas dėl išlaikymo ar neišlaikymo, bet siekiant geresnio rezultato reiktų pasimokyti teorijos.
4. Diskrečioji matematika (DM). Tai visai nauja matematika, kuri yra itin artima programavimui. Mokėmės logines funkcijas, kurios naudojamos programavimo kalbų if'uose (&&, ||) ir dar gal kokias 6 kitas. Pratybų metu jas prastinom, sudarinėjom iš sakinių. Vėliau mokėmes funkcijas, vaizdus, atvaizdžius, aibes. Iš viso šito pusmečio viduryje rašėmė kontrolinį, kurio vertė, regis, 4.5balo (įskaitant 0.5balo bonusą). Vėliau mokėmės kodavimo pagrindus, duomenų spaudimą ir panašius dalykus. Egzaminą rašėme tik iš to, ką mokėmės po kontrolinio. Egzamine galima surinkti 6.5balo (įskaitant 0.5balo bonusą). Apie dėstytoją. Gintaras Skersys dėstė tiek per teorines paskaitas, tiek per pratybas. Per geriausio dėstytojo rinkimus gavo didžiąją daugumą pirmakursių PS'e balsų (~80proc). Tiesa man pačiam G.Skersys nepasirodė kažkoks neeilinis dėstytojas, tiesiog dalykas buvo gana paprastas ir vertinimo sistema palanki studentui. Įdomus faktas tas, kad parašę kontrolinį pusmečio viduryje, jo rezultatą sužinojome tik kartu su egzamino įverinimu. Arba G.Skersys darbus taisė keletą mėnesių, arba nenorėjo paskelbti rezultatų, kad nenumuštų motyvacijos, ruošiantis egzaminui? Nes kontrolinio rezultatai, regis, buvo labai geri. Per pratybas Skersys kviesdavo studentus pradedant nuo pirmų suolų iki paskutinių eiti prie lentos kažką išspręsti. Man asmeniškai tai labai nepatiko. Tai buvo vienas lengviausių iš svarbių dalykų pirmame kurse.
5. Anglų kalba. Kankynė. Ne dėl dėstytojos S.Smilgienės, bet iš esmės dėl to, kad šis dalykas yra PS programoje. Dar nepamiršote mokyklinės prievolės? Nesijaudinkite – jos nepamiršite dar bent pusmetį, nes praleidus 3 ar daugiau užsiemimų arba neatsiskaičius prezentacijos teks rašyti atsiskaitymą pusmečio pabaigoje. Taip pat turėsite kiekvienam užsiėmimui atlikti namų darbą grupėje ar individualiai, vėliau klasėje jį pristatyti ir aptarti su kolegomis. Tai trukdavo maždaug visą paskaitą. Eilinė anglų paskaitos chronologija: dėstytojos intro (10min), (galbūt kieno nors prezentacija), raštu atliktų namų darbų patikrinimas, diskusija apie namų darbą, diskusija apie per intro paminėtą temą, grupių žodiniai pristatymai (ND), kiekvieno pristatymo aptarimas ir įvertinimas (ne balais). Iš tikrųjų – anglų suėsdavo daugiausia laiko ir nervų, nes tai buvo vienintelis dalykas, kur užduodavo tiek daug namų darbų. Vis dėlto, manau, jog pas kitas dėstytojas anglų kalba galėjo būti dar neįdomesnė. Įsivaizduokite per savaite 3h sėdėti auditorijoje ir atlikinėti gramatikos pratimus... S.Smilgienė mokėsi Edinburge, neretai papasakodavo įdomių istorijų iš laiko praleisto ten. Tikrai dalis pasakojimų įsiminė ir buvo įdomūs. Dėstytoja su vakarietišku požiūriu, mano, jog efektyviausia mokytis kalbos ne iš knygos, o diskutuojant. Kaip jau ko gero supratote pagrindinis aspektas, kurį S.Smilgienė akcentuoja – kalbėjimas. Atsiskaitymo(kaip egzamino) nerašiau po pirmo pusmečio. Šiaip labai varginantis ir iš esmės neįdomus kursas. Bet S.Smilgienę vertinu teigiamai. Nes ji – tikrai žmogus „nuo dūšios“ ir tiki tuo, ką daro.
6. IT ir komunikacija. Tai 2 dalykai sujungti į vieną (vertinimas sueina į vieną dalyką). IT – 6 balai. Komunikacija – 4 balai. IT dėstė S.Dapkūnas. Siūlau pradžioje neiti į teorijos paskaitas, nes tai bus kartojimas dalykų, kurie buvo informatikos VBE. Vėliau prasidės sudėtingesnės temos apie WORD ir EXCEL, kurių dauguma nežinojo, tai nepamaišytų nueiti, taip pat bus HTML viena paskaitą ir MACSYMA. Per pratybas gausite ant lapelio užduotis iš WORD/EXCEL/HTML. T.y. Turėsite kompiuteriu atlikti užduotis taip, kad jos būtų kuo panašės su duotame popieriuje esančiu tekstu ar piešinėliais. Kaip jau minėjau, iš pradžių viskas labai lengva, vėliau darosi vis sunkiau, tačiau per pratybas galima bendrauti su kolegomis ir kartu išmokti. Iš pratybų maksimumas yra 2 taškai. Jei atliekate visus praktinius darbus – gaunate maksimumą. Egzaminas - 4 taškai. Komunikaciją vedė Romualdas Kašūba. Iš pradžių galvojau, kad dėstytojo kalbėsena - tai vienadieniai juokai, bet vėliau paaiškėjo, jog toks žmogaus stilius. Galite youtube.com surinkti „kasuba“ ar pan. ir rasite įrašų su juo. R.Kašūba žymisi lankumą per pratybas. Reikia užsirašyti vardą, pavardę ir mokyklą. Nepavydžiu tiems, kas esate susidūrę su R.Kašūba olimpiadose ar esate iš top mokyklų (kaip Vilniaus licėjus), nes jūs tapsite diskusijų objektu ne vienerioms pratyboms, bet visam pusmečiui. Šiaip pirmas 15min. būna smagu, bet vėliau tie juokai atsibosta. Egzamine turėsite atsakyti į klausimus kaip elgtumėtes esant vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis darbe. Neišlaikyti IT ir komunikacijų, atliekant visas užduotis, ko gero yra neįmanoma, tiesa aukšo įvertinimo negavau, nes susimoviau su IT per egzaminą.
Užsiėmimai vyksta 2 vietose: Naujamiestyje ir Baltupiuose, tai pakankamai nepatogu, nes nuvykti iš vienos vietos į kitą trunka apie 40min. Per kamščius – dar ilgiau. Tiesa, nebūna taip, jog per dieną paskaitos vyktų skirtinguose pastatuose, tačiau atstumas didelis ir laiko sugaištama važinėjant itin daug. Jei planuojate nuomotis butą, tai rekomenduoju rinktis būstą Šnipiškėse, kur nors netoli Kalvarijų gatvės.
 
------
 
Dėl vertinimo (balų) kai kur galėjau padaryti klaidų, nes viskas vyko prieš pusę metų. Kolegos iš PS pataisykite, jei kur suklydau.
Atsiprašau už klaidas, lietuvių k. egzaminas jau senokai praėjo ir rašybą bei skyrybą esu kiek primiršęs. Jei kas neaišku pm :)

Sveiki, esu 1 kurso VU MIF PS studentas. Norėčiau pasidalinti mintimis apie studijų programą, dėstomus dalykus, dėstytojus, fakulteto pastatus, užsiėmimų kokybę ir panašius dalykus.
Pradėsiu nuo pirmo pusmečio MIF'e. Apačioje dalykai, kuriuos teko mokytis, paskaitos dėstytojas, pratybų vedėjas:
1. Procedūrinis programavimas. V.Golubevas, L.Litvinas
2. Kompiuterių architektūra. A.Mitašiūnas, O.Mirzianov
3. Matematika programų sistemoms (kitaip: matematinė analizė I/III). E.Mazėtis
4. Diskrečioji matematika. G.Skersys
5. Anglų kalba (I/II) S.Smilgienė
6. IT ir komunikacija. Paskaitas – S.Dapkūnas ir R.Kašūba, pratybas vedė nežinoma moteriškė ir R.Kašūba
1. Procedūrinis programavimas (PP). Tai yra tas tradicinis programavimas, pratęsimas mokyklinio kurso. Tiesa, čia pradžioje problemų turėjo Pascal'iu egzaminą rašiusieji, nes per PP programavome c kalba. Teoriją dėstė Viktoras Golubevas. Buvęs sportininkas, jaunystėje turėjęs priimti lemtingą sprendimą tarp krepšinio ir matematikos bei pasirinkęs pastarają. Dažną paskaitą Golubevas užsimena apie savo sportinę praeitį, praleistą šansą žaisti prie A.Sabonį Kaune. Iš dėstymo pusės, tai labai „nuo dūšios“ žmogus, dėsto ne „ant durniaus“, o tikrai norėdamas, kad studentas suprastų tai, ką moko. Todėl V.Golubevą asmeniškai vertinčiau kaip geriausią paskaitų dėstytoją pirmąjame pusmetyje. Pratybas vedė L.Litvinas. Susilaikysiu nuo komentarų apie jį. Tiesiog siūlau neiti atsiskaityti programos, nemokant visos teorijos, kuri yra apraše prie užduoties. Atsiskaityti pas L.Litviną velniškai sunku, tiesa, atsiskaičius, rašo maksimumą. Per pratybas galima susirinkti 5 balus. 4 balai iš pratybų (po 1 iš kiekvienos praktinės užduoties) ir kontrolinis, kurio vertė 1 balas. Taigi, sėkmės atveju galite eiti į egzaminą jį išlaikius (bet sudalyvauti egzamine privalu!). Atsiskaitymas gana sunkus, daug įdėta suktybių, kurias dėstytojas aiškina per teorijos paskaitas. Vis dėlto, Golubevas vertina labai gerai, svarbu yra bandyti atsakyti ir nepalikti tuščių vietų egzamino lape.
2. Kompiuterių architektūra (KA) arba kitaip komparchas. Tai yra 1 pusmečio vinis. Ir tikrai. A.Mitašiūnas ne veltui yra žinomas visame MIF'e. Per jo paskaitas auditorija tyli, jei kas kalba, dėstytojas prieina, kažką pasako, vėliau, regis, užsirašo pavardę. Jo paskaitos – tai grynas konspektas, kurį jis nurašo nuo lapų ir kurį galima rasti internete. Taigi, buvo nemažai žmonių, kurie į jo paskaitas nuėjo porasyk ir tikrai nenusvilo dėl to. A.Mitašiūnas aiškina nesuprantamai, tyliai. Kas nors pasakytų, kad galima suprasti tai, ką jis kalba, bet tam reikia didelės koncentracijos ir įsitempimo bei kažkokio supratimo apie ką eina kalba. Todėl teorijos paskaitų vertė yra tokia minimali, kad kur kas naudingiau tą laiką būtų praleisti mokantis individualiai. KA pratybas vedė O.Mirzianov. Velniškai charizmatiška asmenybė, tikras vakarietiško universiteto dėstytojo/pratybų vedėjo pavyzdys. Stengiasi sukurti jaukią aplinką studentams, nėra arogantiškas, elgiasi draugiškai, yra supratingas, vertina normaliai: nėra labai atlaidus ar labai griežtas, toks per vidurį – žodžiu teisingas. Čia iš pratybų galima gauti, kiek pamenu, 4 balus Iš viso 3 praktinės užduotys ir 3 kontroliniai sudaro šį balą. Vadinasi iš egzamino (6Balai) reikia būtinai gauti 1 balą (jei iš pratybų gaunate 3.5 -4 balus) arba daugiau. A.Mitašiūnas egzamine neduoda balo jei atsakymas neteisingas. Nesvarbu ar viską parašėte teisingai ir klaida įsivėlę tik perrašant atsakymą – vistiek gausite 0 iš to pratimo. Ne veltui A.Mitašiūnas įgyjo kirvio reputaciją. Tiesa, vertėtų paminėti ir tai, jog komparchui vyko SS (studentai studentams). Tai yra studentų, iš aukštesnių kursų, pagalba dabartiniams pirmakursiams. SS viskas aiškinama žmonių kalba (priešingai nei per A.Mitašiūno paskaitas), taip kad mokytis KA tokiu būdu yra labai efektyvu. Siūlyčiau dalyvauti komparcho SS jei yra galimybė, jei nėra – mokytis iš SS skaidrių, kurios yra patalpinamos internete po kiekvienų SS paskaitų. Taip pat yra puikus konspektas - „Beno konspektas“ - iš kurio taip pat įmanoma mokytis. Velniškai nuostabus dalykas tas SS!
3. Matematika programų sistemoms(MPS). Sakyčiau pirmame pusmetyje matematikos(MPS ir DM) iš esmės nebuvo sunkios. MPS – tai mokyklinio matematikos kurso pratęsimas kiek aukštesniame, universitetiniame lygyje. MPS mokėmės matricas, įvairius veiksmus su jomis, o pusmečio pabaigoje išmokome ir vektorius, bendrąsias, kanonines lygtis plokšumoje bei erdvėje. Paskaitas ir pratybas vedė tas pats E.Mazėtis, žinomas, kaip specifiškai kirčiuojantis žodį „skaičius“ (kirtis ant u??). Vertėtų žinoti tiek, kad į paskaitas vaikščioti neverta, o į pratybas nueiti tikrai reikia. Pusmečio viduryje rašomas kontrolinis, kurio vertė 3 balai, yra ir namų darbai. Iš viso 30 pratimų, reikia atlikti 1-19 pratimus ir vėliau 20-30. Už namų darbus galima gauti 1 balą. Taigi, į egzaminą galima maksimaliai neštis 4 balus. Egzaminas nebuvo labai lengvas, tai reiktų pasimokyti jam. Tiesa, savarankiškai atlikus namų darbų užduotis, nemanau, kad kiltų klausimas dėl išlaikymo ar neišlaikymo, bet siekiant geresnio rezultato reiktų pasimokyti teorijos.
4. Diskrečioji matematika (DM). Tai visai nauja matematika, kuri yra itin artima programavimui. Mokėmės logines funkcijas, kurios naudojamos programavimo kalbų if'uose (&&, ||) ir dar gal kokias 6 kitas. Pratybų metu jas prastinom, sudarinėjom iš sakinių. Vėliau mokėmes funkcijas, vaizdus, atvaizdžius, aibes. Iš viso šito pusmečio viduryje rašėmė kontrolinį, kurio vertė, regis, 4.5balo (įskaitant 0.5balo bonusą). Vėliau mokėmės kodavimo pagrindus, duomenų spaudimą ir panašius dalykus. Egzaminą rašėme tik iš to, ką mokėmės po kontrolinio. Egzamine galima surinkti 6.5balo (įskaitant 0.5balo bonusą). Apie dėstytoją. Gintaras Skersys dėstė tiek per teorines paskaitas, tiek per pratybas. Per geriausio dėstytojo rinkimus gavo didžiąją daugumą pirmakursių PS'e balsų (~80proc). Tiesa man pačiam G.Skersys nepasirodė kažkoks neeilinis dėstytojas, tiesiog dalykas buvo gana paprastas ir vertinimo sistema palanki studentui. Įdomus faktas tas, kad parašę kontrolinį pusmečio viduryje, jo rezultatą sužinojome tik kartu su egzamino įverinimu. Arba G.Skersys darbus taisė keletą mėnesių, arba nenorėjo paskelbti rezultatų, kad nenumuštų motyvacijos, ruošiantis egzaminui? Nes kontrolinio rezultatai, regis, buvo labai geri. Per pratybas Skersys kviesdavo studentus pradedant nuo pirmų suolų iki paskutinių eiti prie lentos kažką išspręsti. Man asmeniškai tai labai nepatiko. Tai buvo vienas lengviausių iš svarbių dalykų pirmame kurse.
5. Anglų kalba. Kankynė. Ne dėl dėstytojos S.Smilgienės, bet iš esmės dėl to, kad šis dalykas yra PS programoje. Dar nepamiršote mokyklinės prievolės? Nesijaudinkite – jos nepamiršite dar bent pusmetį, nes praleidus 3 ar daugiau užsiemimų arba neatsiskaičius prezentacijos teks rašyti atsiskaitymą pusmečio pabaigoje. Taip pat turėsite kiekvienam užsiėmimui atlikti namų darbą grupėje ar individualiai, vėliau klasėje jį pristatyti ir aptarti su kolegomis. Tai trukdavo maždaug visą paskaitą. Eilinė anglų paskaitos chronologija: dėstytojos intro (10min), (galbūt kieno nors prezentacija), raštu atliktų namų darbų patikrinimas, diskusija apie namų darbą, diskusija apie per intro paminėtą temą, grupių žodiniai pristatymai (ND), kiekvieno pristatymo aptarimas ir įvertinimas (ne balais). Iš tikrųjų – anglų suėsdavo daugiausia laiko ir nervų, nes tai buvo vienintelis dalykas, kur užduodavo tiek daug namų darbų. Vis dėlto, manau, jog pas kitas dėstytojas anglų kalba galėjo būti dar neįdomesnė. Įsivaizduokite per savaite 3h sėdėti auditorijoje ir atlikinėti gramatikos pratimus... S.Smilgienė mokėsi Edinburge, neretai papasakodavo įdomių istorijų iš laiko praleisto ten. Tikrai dalis pasakojimų įsiminė ir buvo įdomūs. Dėstytoja su vakarietišku požiūriu, mano, jog efektyviausia mokytis kalbos ne iš knygos, o diskutuojant. Kaip jau ko gero supratote pagrindinis aspektas, kurį S.Smilgienė akcentuoja – kalbėjimas. Atsiskaitymo(kaip egzamino) nerašiau po pirmo pusmečio. Šiaip labai varginantis ir iš esmės neįdomus kursas. Bet S.Smilgienę vertinu teigiamai. Nes ji – tikrai žmogus „nuo dūšios“ ir tiki tuo, ką daro.
6. IT ir komunikacija. Tai 2 dalykai sujungti į vieną (vertinimas sueina į vieną dalyką). IT – 6 balai. Komunikacija – 4 balai. IT dėstė S.Dapkūnas. Siūlau pradžioje neiti į teorijos paskaitas, nes tai bus kartojimas dalykų, kurie buvo informatikos VBE. Vėliau prasidės sudėtingesnės temos apie WORD ir EXCEL, kurių dauguma nežinojo, tai nepamaišytų nueiti, taip pat bus HTML viena paskaitą ir MACSYMA. Per pratybas gausite ant lapelio užduotis iš WORD/EXCEL/HTML. T.y. Turėsite kompiuteriu atlikti užduotis taip, kad jos būtų kuo panašės su duotame popieriuje esančiu tekstu ar piešinėliais. Kaip jau minėjau, iš pradžių viskas labai lengva, vėliau darosi vis sunkiau, tačiau per pratybas galima bendrauti su kolegomis ir kartu išmokti. Iš pratybų maksimumas yra 2 taškai. Jei atliekate visus praktinius darbus – gaunate maksimumą. Egzaminas - 4 taškai. Komunikaciją vedė Romualdas Kašūba. Iš pradžių galvojau, kad dėstytojo kalbėsena - tai vienadieniai juokai, bet vėliau paaiškėjo, jog toks žmogaus stilius. Galite youtube.com surinkti „kasuba“ ar pan. ir rasite įrašų su juo. R.Kašūba žymisi lankumą per pratybas. Reikia užsirašyti vardą, pavardę ir mokyklą. Nepavydžiu tiems, kas esate susidūrę su R.Kašūba olimpiadose ar esate iš top mokyklų (kaip Vilniaus licėjus), nes jūs tapsite diskusijų objektu ne vienerioms pratyboms, bet visam pusmečiui. Šiaip pirmas 15min. būna smagu, bet vėliau tie juokai atsibosta. Egzamine turėsite atsakyti į klausimus kaip elgtumėtes esant vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis darbe. Neišlaikyti IT ir komunikacijų, atliekant visas užduotis, ko gero yra neįmanoma, tiesa aukšo įvertinimo negavau, nes susimoviau su IT per egzaminą.
Užsiėmimai vyksta 2 vietose: Naujamiestyje ir Baltupiuose, tai pakankamai nepatogu, nes nuvykti iš vienos vietos į kitą trunka apie 40min. Per kamščius – dar ilgiau. Tiesa, nebūna taip, jog per dieną paskaitos vyktų skirtinguose pastatuose, tačiau atstumas didelis ir laiko sugaištama važinėjant itin daug. Jei planuojate nuomotis butą, tai rekomenduoju rinktis būstą Šnipiškėse, kur nors netoli Kalvarijų gatvės.
 
------
 
Dėl vertinimo (balų) kai kur galėjau padaryti klaidų, nes viskas vyko prieš pusę metų. Kolegos iš PS pataisykite, jei kur suklydau.
Atsiprašau už klaidas, lietuvių k. egzaminas jau senokai praėjo ir rašybą bei skyrybą esu kiek primiršęs. Jei kas neaišku pm :)

Sveiki, esu 1 kurso VU MIF PS studentas. Norėčiau pasidalinti mintimis apie studijų programą, dėstomus dalykus, dėstytojus, fakulteto pastatus, užsiėmimų kokybę ir panašius dalykus.
Pradėsiu nuo pirmo pusmečio MIF'e. Apačioje dalykai, kuriuos teko mokytis, paskaitos dėstytojas, pratybų vedėjas:
1. Procedūrinis programavimas. V.Golubevas, L.Litvinas
2. Kompiuterių architektūra. A.Mitašiūnas, O.Mirzianov
3. Matematika programų sistemoms (kitaip: matematinė analizė I/III). E.Mazėtis
4. Diskrečioji matematika. G.Skersys
5. Anglų kalba (I/II) S.Smilgienė
6. IT ir komunikacija. Paskaitas – S.Dapkūnas ir R.Kašūba, pratybas vedė nežinoma moteriškė ir R.Kašūba
1. Procedūrinis programavimas (PP). Tai yra tas tradicinis programavimas, pratęsimas mokyklinio kurso. Tiesa, čia pradžioje problemų turėjo Pascal'iu egzaminą rašiusieji, nes per PP programavome c kalba. Teoriją dėstė Viktoras Golubevas. Buvęs sportininkas, jaunystėje turėjęs priimti lemtingą sprendimą tarp krepšinio ir matematikos bei pasirinkęs pastarają. Dažną paskaitą Golubevas užsimena apie savo sportinę praeitį, praleistą šansą žaisti prie A.Sabonį Kaune. Iš dėstymo pusės, tai labai „nuo dūšios“ žmogus, dėsto ne „ant durniaus“, o tikrai norėdamas, kad studentas suprastų tai, ką moko. Todėl V.Golubevą asmeniškai vertinčiau kaip geriausią paskaitų dėstytoją pirmąjame pusmetyje. Pratybas vedė L.Litvinas. Susilaikysiu nuo komentarų apie jį. Tiesiog siūlau neiti atsiskaityti programos, nemokant visos teorijos, kuri yra apraše prie užduoties. Atsiskaityti pas L.Litviną velniškai sunku, tiesa, atsiskaičius, rašo maksimumą. Per pratybas galima susirinkti 5 balus. 4 balai iš pratybų (po 1 iš kiekvienos praktinės užduoties) ir kontrolinis, kurio vertė 1 balas. Taigi, sėkmės atveju galite eiti į egzaminą jį išlaikius (bet sudalyvauti egzamine privalu!). Atsiskaitymas gana sunkus, daug įdėta suktybių, kurias dėstytojas aiškina per teorijos paskaitas. Vis dėlto, Golubevas vertina labai gerai, svarbu yra bandyti atsakyti ir nepalikti tuščių vietų egzamino lape.
2. Kompiuterių architektūra (KA) arba kitaip komparchas. Tai yra 1 pusmečio vinis. Ir tikrai. A.Mitašiūnas ne veltui yra žinomas visame MIF'e. Per jo paskaitas auditorija tyli, jei kas kalba, dėstytojas prieina, kažką pasako, vėliau, regis, užsirašo pavardę. Jo paskaitos – tai grynas konspektas, kurį jis nurašo nuo lapų ir kurį galima rasti internete. Taigi, buvo nemažai žmonių, kurie į jo paskaitas nuėjo porasyk ir tikrai nenusvilo dėl to. A.Mitašiūnas aiškina nesuprantamai, tyliai. Kas nors pasakytų, kad galima suprasti tai, ką jis kalba, bet tam reikia didelės koncentracijos ir įsitempimo bei kažkokio supratimo apie ką eina kalba. Todėl teorijos paskaitų vertė yra tokia minimali, kad kur kas naudingiau tą laiką būtų praleisti mokantis individualiai. KA pratybas vedė O.Mirzianov. Velniškai charizmatiška asmenybė, tikras vakarietiško universiteto dėstytojo/pratybų vedėjo pavyzdys. Stengiasi sukurti jaukią aplinką studentams, nėra arogantiškas, elgiasi draugiškai, yra supratingas, vertina normaliai: nėra labai atlaidus ar labai griežtas, toks per vidurį – žodžiu teisingas. Čia iš pratybų galima gauti, kiek pamenu, 4 balus Iš viso 3 praktinės užduotys ir 3 kontroliniai sudaro šį balą. Vadinasi iš egzamino (6Balai) reikia būtinai gauti 1 balą (jei iš pratybų gaunate 3.5 -4 balus) arba daugiau. A.Mitašiūnas egzamine neduoda balo jei atsakymas neteisingas. Nesvarbu ar viską parašėte teisingai ir klaida įsivėlę tik perrašant atsakymą – vistiek gausite 0 iš to pratimo. Ne veltui A.Mitašiūnas įgyjo kirvio reputaciją. Tiesa, vertėtų paminėti ir tai, jog komparchui vyko SS (studentai studentams). Tai yra studentų, iš aukštesnių kursų, pagalba dabartiniams pirmakursiams. SS viskas aiškinama žmonių kalba (priešingai nei per A.Mitašiūno paskaitas), taip kad mokytis KA tokiu būdu yra labai efektyvu. Siūlyčiau dalyvauti komparcho SS jei yra galimybė, jei nėra – mokytis iš SS skaidrių, kurios yra patalpinamos internete po kiekvienų SS paskaitų. Taip pat yra puikus konspektas - „Beno konspektas“ - iš kurio taip pat įmanoma mokytis. Velniškai nuostabus dalykas tas SS!
3. Matematika programų sistemoms(MPS). Sakyčiau pirmame pusmetyje matematikos(MPS ir DM) iš esmės nebuvo sunkios. MPS – tai mokyklinio matematikos kurso pratęsimas kiek aukštesniame, universitetiniame lygyje. MPS mokėmės matricas, įvairius veiksmus su jomis, o pusmečio pabaigoje išmokome ir vektorius, bendrąsias, kanonines lygtis plokšumoje bei erdvėje. Paskaitas ir pratybas vedė tas pats E.Mazėtis, žinomas, kaip specifiškai kirčiuojantis žodį „skaičius“ (kirtis ant u??). Vertėtų žinoti tiek, kad į paskaitas vaikščioti neverta, o į pratybas nueiti tikrai reikia. Pusmečio viduryje rašomas kontrolinis, kurio vertė 3 balai, yra ir namų darbai. Iš viso 30 pratimų, reikia atlikti 1-19 pratimus ir vėliau 20-30. Už namų darbus galima gauti 1 balą. Taigi, į egzaminą galima maksimaliai neštis 4 balus. Egzaminas nebuvo labai lengvas, tai reiktų pasimokyti jam. Tiesa, savarankiškai atlikus namų darbų užduotis, nemanau, kad kiltų klausimas dėl išlaikymo ar neišlaikymo, bet siekiant geresnio rezultato reiktų pasimokyti teorijos.
4. Diskrečioji matematika (DM). Tai visai nauja matematika, kuri yra itin artima programavimui. Mokėmės logines funkcijas, kurios naudojamos programavimo kalbų if'uose (&&, ||) ir dar gal kokias 6 kitas. Pratybų metu jas prastinom, sudarinėjom iš sakinių. Vėliau mokėmes funkcijas, vaizdus, atvaizdžius, aibes. Iš viso šito pusmečio viduryje rašėmė kontrolinį, kurio vertė, regis, 4.5balo (įskaitant 0.5balo bonusą). Vėliau mokėmės kodavimo pagrindus, duomenų spaudimą ir panašius dalykus. Egzaminą rašėme tik iš to, ką mokėmės po kontrolinio. Egzamine galima surinkti 6.5balo (įskaitant 0.5balo bonusą). Apie dėstytoją. Gintaras Skersys dėstė tiek per teorines paskaitas, tiek per pratybas. Per geriausio dėstytojo rinkimus gavo didžiąją daugumą pirmakursių PS'e balsų (~80proc). Tiesa man pačiam G.Skersys nepasirodė kažkoks neeilinis dėstytojas, tiesiog dalykas buvo gana paprastas ir vertinimo sistema palanki studentui. Įdomus faktas tas, kad parašę kontrolinį pusmečio viduryje, jo rezultatą sužinojome tik kartu su egzamino įverinimu. Arba G.Skersys darbus taisė keletą mėnesių, arba nenorėjo paskelbti rezultatų, kad nenumuštų motyvacijos, ruošiantis egzaminui? Nes kontrolinio rezultatai, regis, buvo labai geri. Per pratybas Skersys kviesdavo studentus pradedant nuo pirmų suolų iki paskutinių eiti prie lentos kažką išspręsti. Man asmeniškai tai labai nepatiko. Tai buvo vienas lengviausių iš svarbių dalykų pirmame kurse.
5. Anglų kalba. Kankynė. Ne dėl dėstytojos S.Smilgienės, bet iš esmės dėl to, kad šis dalykas yra PS programoje. Dar nepamiršote mokyklinės prievolės? Nesijaudinkite – jos nepamiršite dar bent pusmetį, nes praleidus 3 ar daugiau užsiemimų arba neatsiskaičius prezentacijos teks rašyti atsiskaitymą pusmečio pabaigoje. Taip pat turėsite kiekvienam užsiėmimui atlikti namų darbą grupėje ar individualiai, vėliau klasėje jį pristatyti ir aptarti su kolegomis. Tai trukdavo maždaug visą paskaitą. Eilinė anglų paskaitos chronologija: dėstytojos intro (10min), (galbūt kieno nors prezentacija), raštu atliktų namų darbų patikrinimas, diskusija apie namų darbą, diskusija apie per intro paminėtą temą, grupių žodiniai pristatymai (ND), kiekvieno pristatymo aptarimas ir įvertinimas (ne balais). Iš tikrųjų – anglų suėsdavo daugiausia laiko ir nervų, nes tai buvo vienintelis dalykas, kur užduodavo tiek daug namų darbų. Vis dėlto, manau, jog pas kitas dėstytojas anglų kalba galėjo būti dar neįdomesnė. Įsivaizduokite per savaite 3h sėdėti auditorijoje ir atlikinėti gramatikos pratimus... S.Smilgienė mokėsi Edinburge, neretai papasakodavo įdomių istorijų iš laiko praleisto ten. Tikrai dalis pasakojimų įsiminė ir buvo įdomūs. Dėstytoja su vakarietišku požiūriu, mano, jog efektyviausia mokytis kalbos ne iš knygos, o diskutuojant. Kaip jau ko gero supratote pagrindinis aspektas, kurį S.Smilgienė akcentuoja – kalbėjimas. Atsiskaitymo(kaip egzamino) nerašiau po pirmo pusmečio. Šiaip labai varginantis ir iš esmės neįdomus kursas. Bet S.Smilgienę vertinu teigiamai. Nes ji – tikrai žmogus „nuo dūšios“ ir tiki tuo, ką daro.
6. IT ir komunikacija. Tai 2 dalykai sujungti į vieną (vertinimas sueina į vieną dalyką). IT – 6 balai. Komunikacija – 4 balai. IT dėstė S.Dapkūnas. Siūlau pradžioje neiti į teorijos paskaitas, nes tai bus kartojimas dalykų, kurie buvo informatikos VBE. Vėliau prasidės sudėtingesnės temos apie WORD ir EXCEL, kurių dauguma nežinojo, tai nepamaišytų nueiti, taip pat bus HTML viena paskaitą ir MACSYMA. Per pratybas gausite ant lapelio užduotis iš WORD/EXCEL/HTML. T.y. Turėsite kompiuteriu atlikti užduotis taip, kad jos būtų kuo panašės su duotame popieriuje esančiu tekstu ar piešinėliais. Kaip jau minėjau, iš pradžių viskas labai lengva, vėliau darosi vis sunkiau, tačiau per pratybas galima bendrauti su kolegomis ir kartu išmokti. Iš pratybų maksimumas yra 2 taškai. Jei atliekate visus praktinius darbus – gaunate maksimumą. Egzaminas - 4 taškai. Komunikaciją vedė Romualdas Kašūba. Iš pradžių galvojau, kad dėstytojo kalbėsena - tai vienadieniai juokai, bet vėliau paaiškėjo, jog toks žmogaus stilius. Galite youtube.com surinkti „kasuba“ ar pan. ir rasite įrašų su juo. R.Kašūba žymisi lankumą per pratybas. Reikia užsirašyti vardą, pavardę ir mokyklą. Nepavydžiu tiems, kas esate susidūrę su R.Kašūba olimpiadose ar esate iš top mokyklų (kaip Vilniaus licėjus), nes jūs tapsite diskusijų objektu ne vienerioms pratyboms, bet visam pusmečiui. Šiaip pirmas 15min. būna smagu, bet vėliau tie juokai atsibosta. Egzamine turėsite atsakyti į klausimus kaip elgtumėtes esant vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis darbe. Neišlaikyti IT ir komunikacijų, atliekant visas užduotis, ko gero yra neįmanoma, tiesa aukšo įvertinimo negavau, nes susimoviau su IT per egzaminą.
Užsiėmimai vyksta 2 vietose: Naujamiestyje ir Baltupiuose, tai pakankamai nepatogu, nes nuvykti iš vienos vietos į kitą trunka apie 40min. Per kamščius – dar ilgiau. Tiesa, nebūna taip, jog per dieną paskaitos vyktų skirtinguose pastatuose, tačiau atstumas didelis ir laiko sugaištama važinėjant itin daug. Jei planuojate nuomotis butą, tai rekomenduoju rinktis būstą Šnipiškėse, kur nors netoli Kalvarijų gatvės.
 
------
 
Dėl vertinimo (balų) kai kur galėjau padaryti klaidų, nes viskas vyko prieš pusę metų. Kolegos iš PS pataisykite, jei kur suklydau.
Atsiprašau už klaidas, lietuvių k. egzaminas jau senokai praėjo ir rašybą bei skyrybą esu kiek primiršęs. Jei kas neaišku pm :)

Sveiki, esu 1 kurso VU MIF PS studentas. Norėčiau pasidalinti mintimis apie studijų programą, dėstomus dalykus, dėstytojus, fakulteto pastatus, užsiėmimų kokybę ir panašius dalykus.
Pradėsiu nuo pirmo pusmečio MIF'e. Apačioje dalykai, kuriuos teko mokytis, paskaitos dėstytojas, pratybų vedėjas:
1. Procedūrinis programavimas. V.Golubevas, L.Litvinas
2. Kompiuterių architektūra. A.Mitašiūnas, O.Mirzianov
3. Matematika programų sistemoms (kitaip: matematinė analizė I/III). E.Mazėtis
4. Diskrečioji matematika. G.Skersys
5. Anglų kalba (I/II) S.Smilgienė
6. IT ir komunikacija. Paskaitas – S.Dapkūnas ir R.Kašūba, pratybas vedė nežinoma moteriškė ir R.Kašūba
1. Procedūrinis programavimas (PP). Tai yra tas tradicinis programavimas, pratęsimas mokyklinio kurso. Tiesa, čia pradžioje problemų turėjo Pascal'iu egzaminą rašiusieji, nes per PP programavome c kalba. Teoriją dėstė Viktoras Golubevas. Buvęs sportininkas, jaunystėje turėjęs priimti lemtingą sprendimą tarp krepšinio ir matematikos bei pasirinkęs pastarają. Dažną paskaitą Golubevas užsimena apie savo sportinę praeitį, praleistą šansą žaisti prie A.Sabonį Kaune. Iš dėstymo pusės, tai labai „nuo dūšios“ žmogus, dėsto ne „ant durniaus“, o tikrai norėdamas, kad studentas suprastų tai, ką moko. Todėl V.Golubevą asmeniškai vertinčiau kaip geriausią paskaitų dėstytoją pirmąjame pusmetyje. Pratybas vedė L.Litvinas. Susilaikysiu nuo komentarų apie jį. Tiesiog siūlau neiti atsiskaityti programos, nemokant visos teorijos, kuri yra apraše prie užduoties. Atsiskaityti pas L.Litviną velniškai sunku, tiesa, atsiskaičius, rašo maksimumą. Per pratybas galima susirinkti 5 balus. 4 balai iš pratybų (po 1 iš kiekvienos praktinės užduoties) ir kontrolinis, kurio vertė 1 balas. Taigi, sėkmės atveju galite eiti į egzaminą jį išlaikius (bet sudalyvauti egzamine privalu!). Atsiskaitymas gana sunkus, daug įdėta suktybių, kurias dėstytojas aiškina per teorijos paskaitas. Vis dėlto, Golubevas vertina labai gerai, svarbu yra bandyti atsakyti ir nepalikti tuščių vietų egzamino lape.
2. Kompiuterių architektūra (KA) arba kitaip komparchas. Tai yra 1 pusmečio vinis. Ir tikrai. A.Mitašiūnas ne veltui yra žinomas visame MIF'e. Per jo paskaitas auditorija tyli, jei kas kalba, dėstytojas prieina, kažką pasako, vėliau, regis, užsirašo pavardę. Jo paskaitos – tai grynas konspektas, kurį jis nurašo nuo lapų ir kurį galima rasti internete. Taigi, buvo nemažai žmonių, kurie į jo paskaitas nuėjo porasyk ir tikrai nenusvilo dėl to. A.Mitašiūnas aiškina nesuprantamai, tyliai. Kas nors pasakytų, kad galima suprasti tai, ką jis kalba, bet tam reikia didelės koncentracijos ir įsitempimo bei kažkokio supratimo apie ką eina kalba. Todėl teorijos paskaitų vertė yra tokia minimali, kad kur kas naudingiau tą laiką būtų praleisti mokantis individualiai. KA pratybas vedė O.Mirzianov. Velniškai charizmatiška asmenybė, tikras vakarietiško universiteto dėstytojo/pratybų vedėjo pavyzdys. Stengiasi sukurti jaukią aplinką studentams, nėra arogantiškas, elgiasi draugiškai, yra supratingas, vertina normaliai: nėra labai atlaidus ar labai griežtas, toks per vidurį – žodžiu teisingas. Čia iš pratybų galima gauti, kiek pamenu, 4 balus Iš viso 3 praktinės užduotys ir 3 kontroliniai sudaro šį balą. Vadinasi iš egzamino (6Balai) reikia būtinai gauti 1 balą (jei iš pratybų gaunate 3.5 -4 balus) arba daugiau. A.Mitašiūnas egzamine neduoda balo jei atsakymas neteisingas. Nesvarbu ar viską parašėte teisingai ir klaida įsivėlę tik perrašant atsakymą – vistiek gausite 0 iš to pratimo. Ne veltui A.Mitašiūnas įgyjo kirvio reputaciją. Tiesa, vertėtų paminėti ir tai, jog komparchui vyko SS (studentai studentams). Tai yra studentų, iš aukštesnių kursų, pagalba dabartiniams pirmakursiams. SS viskas aiškinama žmonių kalba (priešingai nei per A.Mitašiūno paskaitas), taip kad mokytis KA tokiu būdu yra labai efektyvu. Siūlyčiau dalyvauti komparcho SS jei yra galimybė, jei nėra – mokytis iš SS skaidrių, kurios yra patalpinamos internete po kiekvienų SS paskaitų. Taip pat yra puikus konspektas - „Beno konspektas“ - iš kurio taip pat įmanoma mokytis. Velniškai nuostabus dalykas tas SS!
3. Matematika programų sistemoms(MPS). Sakyčiau pirmame pusmetyje matematikos(MPS ir DM) iš esmės nebuvo sunkios. MPS – tai mokyklinio matematikos kurso pratęsimas kiek aukštesniame, universitetiniame lygyje. MPS mokėmės matricas, įvairius veiksmus su jomis, o pusmečio pabaigoje išmokome ir vektorius, bendrąsias, kanonines lygtis plokšumoje bei erdvėje. Paskaitas ir pratybas vedė tas pats E.Mazėtis, žinomas, kaip specifiškai kirčiuojantis žodį „skaičius“ (kirtis ant u??). Vertėtų žinoti tiek, kad į paskaitas vaikščioti neverta, o į pratybas nueiti tikrai reikia. Pusmečio viduryje rašomas kontrolinis, kurio vertė 3 balai, yra ir namų darbai. Iš viso 30 pratimų, reikia atlikti 1-19 pratimus ir vėliau 20-30. Už namų darbus galima gauti 1 balą. Taigi, į egzaminą galima maksimaliai neštis 4 balus. Egzaminas nebuvo labai lengvas, tai reiktų pasimokyti jam. Tiesa, savarankiškai atlikus namų darbų užduotis, nemanau, kad kiltų klausimas dėl išlaikymo ar neišlaikymo, bet siekiant geresnio rezultato reiktų pasimokyti teorijos.
4. Diskrečioji matematika (DM). Tai visai nauja matematika, kuri yra itin artima programavimui. Mokėmės logines funkcijas, kurios naudojamos programavimo kalbų if'uose (&&, ||) ir dar gal kokias 6 kitas. Pratybų metu jas prastinom, sudarinėjom iš sakinių. Vėliau mokėmes funkcijas, vaizdus, atvaizdžius, aibes. Iš viso šito pusmečio viduryje rašėmė kontrolinį, kurio vertė, regis, 4.5balo (įskaitant 0.5balo bonusą). Vėliau mokėmės kodavimo pagrindus, duomenų spaudimą ir panašius dalykus. Egzaminą rašėme tik iš to, ką mokėmės po kontrolinio. Egzamine galima surinkti 6.5balo (įskaitant 0.5balo bonusą). Apie dėstytoją. Gintaras Skersys dėstė tiek per teorines paskaitas, tiek per pratybas. Per geriausio dėstytojo rinkimus gavo didžiąją daugumą pirmakursių PS'e balsų (~80proc). Tiesa man pačiam G.Skersys nepasirodė kažkoks neeilinis dėstytojas, tiesiog dalykas buvo gana paprastas ir vertinimo sistema palanki studentui. Įdomus faktas tas, kad parašę kontrolinį pusmečio viduryje, jo rezultatą sužinojome tik kartu su egzamino įverinimu. Arba G.Skersys darbus taisė keletą mėnesių, arba nenorėjo paskelbti rezultatų, kad nenumuštų motyvacijos, ruošiantis egzaminui? Nes kontrolinio rezultatai, regis, buvo labai geri. Per pratybas Skersys kviesdavo studentus pradedant nuo pirmų suolų iki paskutinių eiti prie lentos kažką išspręsti. Man asmeniškai tai labai nepatiko. Tai buvo vienas lengviausių iš svarbių dalykų pirmame kurse.
5. Anglų kalba. Kankynė. Ne dėl dėstytojos S.Smilgienės, bet iš esmės dėl to, kad šis dalykas yra PS programoje. Dar nepamiršote mokyklinės prievolės? Nesijaudinkite – jos nepamiršite dar bent pusmetį, nes praleidus 3 ar daugiau užsiemimų arba neatsiskaičius prezentacijos teks rašyti atsiskaitymą pusmečio pabaigoje. Taip pat turėsite kiekvienam užsiėmimui atlikti namų darbą grupėje ar individualiai, vėliau klasėje jį pristatyti ir aptarti su kolegomis. Tai trukdavo maždaug visą paskaitą. Eilinė anglų paskaitos chronologija: dėstytojos intro (10min), (galbūt kieno nors prezentacija), raštu atliktų namų darbų patikrinimas, diskusija apie namų darbą, diskusija apie per intro paminėtą temą, grupių žodiniai pristatymai (ND), kiekvieno pristatymo aptarimas ir įvertinimas (ne balais). Iš tikrųjų – anglų suėsdavo daugiausia laiko ir nervų, nes tai buvo vienintelis dalykas, kur užduodavo tiek daug namų darbų. Vis dėlto, manau, jog pas kitas dėstytojas anglų kalba galėjo būti dar neįdomesnė. Įsivaizduokite per savaite 3h sėdėti auditorijoje ir atlikinėti gramatikos pratimus... S.Smilgienė mokėsi Edinburge, neretai papasakodavo įdomių istorijų iš laiko praleisto ten. Tikrai dalis pasakojimų įsiminė ir buvo įdomūs. Dėstytoja su vakarietišku požiūriu, mano, jog efektyviausia mokytis kalbos ne iš knygos, o diskutuojant. Kaip jau ko gero supratote pagrindinis aspektas, kurį S.Smilgienė akcentuoja – kalbėjimas. Atsiskaitymo(kaip egzamino) nerašiau po pirmo pusmečio. Šiaip labai varginantis ir iš esmės neįdomus kursas. Bet S.Smilgienę vertinu teigiamai. Nes ji – tikrai žmogus „nuo dūšios“ ir tiki tuo, ką daro.
6. IT ir komunikacija. Tai 2 dalykai sujungti į vieną (vertinimas sueina į vieną dalyką). IT – 6 balai. Komunikacija – 4 balai. IT dėstė S.Dapkūnas. Siūlau pradžioje neiti į teorijos paskaitas, nes tai bus kartojimas dalykų, kurie buvo informatikos VBE. Vėliau prasidės sudėtingesnės temos apie WORD ir EXCEL, kurių dauguma nežinojo, tai nepamaišytų nueiti, taip pat bus HTML viena paskaitą ir MACSYMA. Per pratybas gausite ant lapelio užduotis iš WORD/EXCEL/HTML. T.y. Turėsite kompiuteriu atlikti užduotis taip, kad jos būtų kuo panašės su duotame popieriuje esančiu tekstu ar piešinėliais. Kaip jau minėjau, iš pradžių viskas labai lengva, vėliau darosi vis sunkiau, tačiau per pratybas galima bendrauti su kolegomis ir kartu išmokti. Iš pratybų maksimumas yra 2 taškai. Jei atliekate visus praktinius darbus – gaunate maksimumą. Egzaminas - 4 taškai. Komunikaciją vedė Romualdas Kašūba. Iš pradžių galvojau, kad dėstytojo kalbėsena - tai vienadieniai juokai, bet vėliau paaiškėjo, jog toks žmogaus stilius. Galite youtube.com surinkti „kasuba“ ar pan. ir rasite įrašų su juo. R.Kašūba žymisi lankumą per pratybas. Reikia užsirašyti vardą, pavardę ir mokyklą. Nepavydžiu tiems, kas esate susidūrę su R.Kašūba olimpiadose ar esate iš top mokyklų (kaip Vilniaus licėjus), nes jūs tapsite diskusijų objektu ne vienerioms pratyboms, bet visam pusmečiui. Šiaip pirmas 15min. būna smagu, bet vėliau tie juokai atsibosta. Egzamine turėsite atsakyti į klausimus kaip elgtumėtes esant vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis darbe. Neišlaikyti IT ir komunikacijų, atliekant visas užduotis, ko gero yra neįmanoma, tiesa aukšo įvertinimo negavau, nes susimoviau su IT per egzaminą.
Užsiėmimai vyksta 2 vietose: Naujamiestyje ir Baltupiuose, tai pakankamai nepatogu, nes nuvykti iš vienos vietos į kitą trunka apie 40min. Per kamščius – dar ilgiau. Tiesa, nebūna taip, jog per dieną paskaitos vyktų skirtinguose pastatuose, tačiau atstumas didelis ir laiko sugaištama važinėjant itin daug. Jei planuojate nuomotis butą, tai rekomenduoju rinktis būstą Šnipiškėse, kur nors netoli Kalvarijų gatvės.
 
------
 
Dėl vertinimo (balų) kai kur galėjau padaryti klaidų, nes viskas vyko prieš pusę metų. Kolegos iš PS pataisykite, jei kur suklydau.
Atsiprašau už klaidas, lietuvių k. egzaminas jau senokai praėjo ir rašybą bei skyrybą esu kiek primiršęs. Jei kas neaišku pm :)

Sveiki, esu 1 kurso VU MIF PS studentas. Norėčiau pasidalinti mintimis apie studijų programą, dėstomus dalykus, dėstytojus, fakulteto pastatus, užsiėmimų kokybę ir panašius dalykus.
Pradėsiu nuo pirmo pusmečio MIF'e. Apačioje dalykai, kuriuos teko mokytis, paskaitos dėstytojas, pratybų vedėjas:
1. Procedūrinis programavimas. V.Golubevas, L.Litvinas
2. Kompiuterių architektūra. A.Mitašiūnas, O.Mirzianov
3. Matematika programų sistemoms (kitaip: matematinė analizė I/III). E.Mazėtis
4. Diskrečioji matematika. G.Skersys
5. Anglų kalba (I/II) S.Smilgienė
6. IT ir komunikacija. Paskaitas – S.Dapkūnas ir R.Kašūba, pratybas vedė nežinoma moteriškė ir R.Kašūba
1. Procedūrinis programavimas (PP). Tai yra tas tradicinis programavimas, pratęsimas mokyklinio kurso. Tiesa, čia pradžioje problemų turėjo Pascal'iu egzaminą rašiusieji, nes per PP programavome c kalba. Teoriją dėstė Viktoras Golubevas. Buvęs sportininkas, jaunystėje turėjęs priimti lemtingą sprendimą tarp krepšinio ir matematikos bei pasirinkęs pastarają. Dažną paskaitą Golubevas užsimena apie savo sportinę praeitį, praleistą šansą žaisti prie A.Sabonį Kaune. Iš dėstymo pusės, tai labai „nuo dūšios“ žmogus, dėsto ne „ant durniaus“, o tikrai norėdamas, kad studentas suprastų tai, ką moko. Todėl V.Golubevą asmeniškai vertinčiau kaip geriausią paskaitų dėstytoją pirmąjame pusmetyje. Pratybas vedė L.Litvinas. Susilaikysiu nuo komentarų apie jį. Tiesiog siūlau neiti atsiskaityti programos, nemokant visos teorijos, kuri yra apraše prie užduoties. Atsiskaityti pas L.Litviną velniškai sunku, tiesa, atsiskaičius, rašo maksimumą. Per pratybas galima susirinkti 5 balus. 4 balai iš pratybų (po 1 iš kiekvienos praktinės užduoties) ir kontrolinis, kurio vertė 1 balas. Taigi, sėkmės atveju galite eiti į egzaminą jį išlaikius (bet sudalyvauti egzamine privalu!). Atsiskaitymas gana sunkus, daug įdėta suktybių, kurias dėstytojas aiškina per teorijos paskaitas. Vis dėlto, Golubevas vertina labai gerai, svarbu yra bandyti atsakyti ir nepalikti tuščių vietų egzamino lape.
2. Kompiuterių architektūra (KA) arba kitaip komparchas. Tai yra 1 pusmečio vinis. Ir tikrai. A.Mitašiūnas ne veltui yra žinomas visame MIF'e. Per jo paskaitas auditorija tyli, jei kas kalba, dėstytojas prieina, kažką pasako, vėliau, regis, užsirašo pavardę. Jo paskaitos – tai grynas konspektas, kurį jis nurašo nuo lapų ir kurį galima rasti internete. Taigi, buvo nemažai žmonių, kurie į jo paskaitas nuėjo porasyk ir tikrai nenusvilo dėl to. A.Mitašiūnas aiškina nesuprantamai, tyliai. Kas nors pasakytų, kad galima suprasti tai, ką jis kalba, bet tam reikia didelės koncentracijos ir įsitempimo bei kažkokio supratimo apie ką eina kalba. Todėl teorijos paskaitų vertė yra tokia minimali, kad kur kas naudingiau tą laiką būtų praleisti mokantis individualiai. KA pratybas vedė O.Mirzianov. Velniškai charizmatiška asmenybė, tikras vakarietiško universiteto dėstytojo/pratybų vedėjo pavyzdys. Stengiasi sukurti jaukią aplinką studentams, nėra arogantiškas, elgiasi draugiškai, yra supratingas, vertina normaliai: nėra labai atlaidus ar labai griežtas, toks per vidurį – žodžiu teisingas. Čia iš pratybų galima gauti, kiek pamenu, 4 balus Iš viso 3 praktinės užduotys ir 3 kontroliniai sudaro šį balą. Vadinasi iš egzamino (6Balai) reikia būtinai gauti 1 balą (jei iš pratybų gaunate 3.5 -4 balus) arba daugiau. A.Mitašiūnas egzamine neduoda balo jei atsakymas neteisingas. Nesvarbu ar viską parašėte teisingai ir klaida įsivėlę tik perrašant atsakymą – vistiek gausite 0 iš to pratimo. Ne veltui A.Mitašiūnas įgyjo kirvio reputaciją. Tiesa, vertėtų paminėti ir tai, jog komparchui vyko SS (studentai studentams). Tai yra studentų, iš aukštesnių kursų, pagalba dabartiniams pirmakursiams. SS viskas aiškinama žmonių kalba (priešingai nei per A.Mitašiūno paskaitas), taip kad mokytis KA tokiu būdu yra labai efektyvu. Siūlyčiau dalyvauti komparcho SS jei yra galimybė, jei nėra – mokytis iš SS skaidrių, kurios yra patalpinamos internete po kiekvienų SS paskaitų. Taip pat yra puikus konspektas - „Beno konspektas“ - iš kurio taip pat įmanoma mokytis. Velniškai nuostabus dalykas tas SS!
3. Matematika programų sistemoms(MPS). Sakyčiau pirmame pusmetyje matematikos(MPS ir DM) iš esmės nebuvo sunkios. MPS – tai mokyklinio matematikos kurso pratęsimas kiek aukštesniame, universitetiniame lygyje. MPS mokėmės matricas, įvairius veiksmus su jomis, o pusmečio pabaigoje išmokome ir vektorius, bendrąsias, kanonines lygtis plokšumoje bei erdvėje. Paskaitas ir pratybas vedė tas pats E.Mazėtis, žinomas, kaip specifiškai kirčiuojantis žodį „skaičius“ (kirtis ant u??). Vertėtų žinoti tiek, kad į paskaitas vaikščioti neverta, o į pratybas nueiti tikrai reikia. Pusmečio viduryje rašomas kontrolinis, kurio vertė 3 balai, yra ir namų darbai. Iš viso 30 pratimų, reikia atlikti 1-19 pratimus ir vėliau 20-30. Už namų darbus galima gauti 1 balą. Taigi, į egzaminą galima maksimaliai neštis 4 balus. Egzaminas nebuvo labai lengvas, tai reiktų pasimokyti jam. Tiesa, savarankiškai atlikus namų darbų užduotis, nemanau, kad kiltų klausimas dėl išlaikymo ar neišlaikymo, bet siekiant geresnio rezultato reiktų pasimokyti teorijos.
4. Diskrečioji matematika (DM). Tai visai nauja matematika, kuri yra itin artima programavimui. Mokėmės logines funkcijas, kurios naudojamos programavimo kalbų if'uose (&&, ||) ir dar gal kokias 6 kitas. Pratybų metu jas prastinom, sudarinėjom iš sakinių. Vėliau mokėmes funkcijas, vaizdus, atvaizdžius, aibes. Iš viso šito pusmečio viduryje rašėmė kontrolinį, kurio vertė, regis, 4.5balo (įskaitant 0.5balo bonusą). Vėliau mokėmės kodavimo pagrindus, duomenų spaudimą ir panašius dalykus. Egzaminą rašėme tik iš to, ką mokėmės po kontrolinio. Egzamine galima surinkti 6.5balo (įskaitant 0.5balo bonusą). Apie dėstytoją. Gintaras Skersys dėstė tiek per teorines paskaitas, tiek per pratybas. Per geriausio dėstytojo rinkimus gavo didžiąją daugumą pirmakursių PS'e balsų (~80proc). Tiesa man pačiam G.Skersys nepasirodė kažkoks neeilinis dėstytojas, tiesiog dalykas buvo gana paprastas ir vertinimo sistema palanki studentui. Įdomus faktas tas, kad parašę kontrolinį pusmečio viduryje, jo rezultatą sužinojome tik kartu su egzamino įverinimu. Arba G.Skersys darbus taisė keletą mėnesių, arba nenorėjo paskelbti rezultatų, kad nenumuštų motyvacijos, ruošiantis egzaminui? Nes kontrolinio rezultatai, regis, buvo labai geri. Per pratybas Skersys kviesdavo studentus pradedant nuo pirmų suolų iki paskutinių eiti prie lentos kažką išspręsti. Man asmeniškai tai labai nepatiko. Tai buvo vienas lengviausių iš svarbių dalykų pirmame kurse.
5. Anglų kalba. Kankynė. Ne dėl dėstytojos S.Smilgienės, bet iš esmės dėl to, kad šis dalykas yra PS programoje. Dar nepamiršote mokyklinės prievolės? Nesijaudinkite – jos nepamiršite dar bent pusmetį, nes praleidus 3 ar daugiau užsiemimų arba neatsiskaičius prezentacijos teks rašyti atsiskaitymą pusmečio pabaigoje. Taip pat turėsite kiekvienam užsiėmimui atlikti namų darbą grupėje ar individualiai, vėliau klasėje jį pristatyti ir aptarti su kolegomis. Tai trukdavo maždaug visą paskaitą. Eilinė anglų paskaitos chronologija: dėstytojos intro (10min), (galbūt kieno nors prezentacija), raštu atliktų namų darbų patikrinimas, diskusija apie namų darbą, diskusija apie per intro paminėtą temą, grupių žodiniai pristatymai (ND), kiekvieno pristatymo aptarimas ir įvertinimas (ne balais). Iš tikrųjų – anglų suėsdavo daugiausia laiko ir nervų, nes tai buvo vienintelis dalykas, kur užduodavo tiek daug namų darbų. Vis dėlto, manau, jog pas kitas dėstytojas anglų kalba galėjo būti dar neįdomesnė. Įsivaizduokite per savaite 3h sėdėti auditorijoje ir atlikinėti gramatikos pratimus... S.Smilgienė mokėsi Edinburge, neretai papasakodavo įdomių istorijų iš laiko praleisto ten. Tikrai dalis pasakojimų įsiminė ir buvo įdomūs. Dėstytoja su vakarietišku požiūriu, mano, jog efektyviausia mokytis kalbos ne iš knygos, o diskutuojant. Kaip jau ko gero supratote pagrindinis aspektas, kurį S.Smilgienė akcentuoja – kalbėjimas. Atsiskaitymo(kaip egzamino) nerašiau po pirmo pusmečio. Šiaip labai varginantis ir iš esmės neįdomus kursas. Bet S.Smilgienę vertinu teigiamai. Nes ji – tikrai žmogus „nuo dūšios“ ir tiki tuo, ką daro.
6. IT ir komunikacija. Tai 2 dalykai sujungti į vieną (vertinimas sueina į vieną dalyką). IT – 6 balai. Komunikacija – 4 balai. IT dėstė S.Dapkūnas. Siūlau pradžioje neiti į teorijos paskaitas, nes tai bus kartojimas dalykų, kurie buvo informatikos VBE. Vėliau prasidės sudėtingesnės temos apie WORD ir EXCEL, kurių dauguma nežinojo, tai nepamaišytų nueiti, taip pat bus HTML viena paskaitą ir MACSYMA. Per pratybas gausite ant lapelio užduotis iš WORD/EXCEL/HTML. T.y. Turėsite kompiuteriu atlikti užduotis taip, kad jos būtų kuo panašės su duotame popieriuje esančiu tekstu ar piešinėliais. Kaip jau minėjau, iš pradžių viskas labai lengva, vėliau darosi vis sunkiau, tačiau per pratybas galima bendrauti su kolegomis ir kartu išmokti. Iš pratybų maksimumas yra 2 taškai. Jei atliekate visus praktinius darbus – gaunate maksimumą. Egzaminas - 4 taškai. Komunikaciją vedė Romualdas Kašūba. Iš pradžių galvojau, kad dėstytojo kalbėsena - tai vienadieniai juokai, bet vėliau paaiškėjo, jog toks žmogaus stilius. Galite youtube.com surinkti „kasuba“ ar pan. ir rasite įrašų su juo. R.Kašūba žymisi lankumą per pratybas. Reikia užsirašyti vardą, pavardę ir mokyklą. Nepavydžiu tiems, kas esate susidūrę su R.Kašūba olimpiadose ar esate iš top mokyklų (kaip Vilniaus licėjus), nes jūs tapsite diskusijų objektu ne vienerioms pratyboms, bet visam pusmečiui. Šiaip pirmas 15min. būna smagu, bet vėliau tie juokai atsibosta. Egzamine turėsite atsakyti į klausimus kaip elgtumėtes esant vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis darbe. Neišlaikyti IT ir komunikacijų, atliekant visas užduotis, ko gero yra neįmanoma, tiesa aukšo įvertinimo negavau, nes susimoviau su IT per egzaminą.
Užsiėmimai vyksta 2 vietose: Naujamiestyje ir Baltupiuose, tai pakankamai nepatogu, nes nuvykti iš vienos vietos į kitą trunka apie 40min. Per kamščius – dar ilgiau. Tiesa, nebūna taip, jog per dieną paskaitos vyktų skirtinguose pastatuose, tačiau atstumas didelis ir laiko sugaištama važinėjant itin daug. Jei planuojate nuomotis butą, tai rekomenduoju rinktis būstą Šnipiškėse, kur nors netoli Kalvarijų gatvės.
 
------
 
Dėl vertinimo (balų) kai kur galėjau padaryti klaidų, nes viskas vyko prieš pusę metų. Kolegos iš PS pataisykite, jei kur suklydau.
Atsiprašau už klaidas, lietuvių k. egzaminas jau senokai praėjo ir rašybą bei skyrybą esu kiek primiršęs. Jei kas neaišku pm :)

Naršydamas po savo kompiuterį, radau savo darytą Dale Carnegie knygos "Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms" konspektą. Dariau jį vildamasis, kad dažnai į jį užmesiu akį bandydamas principus pateikiamus knygoje integruoti į savo kasdienybę.
 
Knyga turi lengvą struktūrą, dėl ko ją konspektuoti buvo dar lengviau. Skaitant pabraukinėjau pieštuku įstrigusias citatas, jas taip pat susirašiau prie jomis iliustruojamų poskyrių.
 
Temoje apie įsimintiniausias knygas ši knyga buvo paminėta kelis kartus, dėl ko nusprendžiau pasidalinti savo mažu darbeliu ir su Jumis. Tikiuosi bus naudinga. Iš anksto atsiprašau, jei liko mistypes. Beje, į straipsnių konkursą ši tema nekvalifikuoja.
 
Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms
Dale Carnegie
 
„Išsilavinimas – yra sugebėjimas elgtis įvairiose gyvenimiškose situacijose“ John G. Hibben
„Jei jūs žmogų ko nors mokysite, jis niekuomet neišmoks“ Bernard Show
 

1. Pagrindiniai elgesio su žmonėmis principai


 
1.1. Nekritikuokite, nesmerkite, nereikškite nepasitenkinimo.
„Žmogiškoji prigimtis – neteisusis suvers kaltę kam tik nori, tik ne sau“
„Nekritikuokite jų, jie yra tokie, kokie būtume ir mes, patekę į panašias aplinkybes“ Lincoln
„Nesirūpink sniegu ant kaimyno stogo, kai tavo paties slenkstis nenuvalytas“ Konfucijus
„Bendraudami su žmonėmis prisiminkime, kad bendraujame su ne tiek logiškomis, kiek su emocingomis būtybėmis, pilnomis išankstinio nusistatymo ir valdomomis išdidumo ir tuštybės“
„Aš niekuomet nekalbu blogai apie jokį žmogų ir sakau apie kiekvieną viską, ką tik žinau gero“ Benjamin Franklin
„Didis žmogus parodo savo didybę tuo, kaip jis elgiasi su mažais žmonėmis“ Carlile
 
1.2. Sąžiningai, nuoširdžiai pripažinkite kitų privalumus
„tėra vienas būdas priversti žmogų pasielgti taip, kaip norite – tai priversti kitą žmogų to panorėti“
„Viskas ką mes darome turi du motyvus – seksualinio potraukio ir noro būti didžiu“ Zigmundas Froidas
„Esminis žmogaus prigimties troškimas yra būti didžiu“ Dr. Dewey
„Koks skirtumas tarp puikaus įvertinimo ir meilikavimo? Labai paprastas. Vienas nuoširdus, kitas – ne. Vienas eina iš širdies, kitas pro sukąstus dantis. Vienas teisingas, kitas – išgalvotas. Vienu visi žavisi, kitą visi smerkia.
„Nebijok tave puolančių priešų. Bijok meilikaujančių draugų“ Obregon
„Meilikavimas – tai sakymas žmogui to, ką jis pats apie save galvoja.
„Paprastai 95 % laiko mes galvojame apie save. Tačiau jei dažniau nustosime galvoti apie save ir pradėsime galvoti, pavyzdžiui , apie kitų žmonių privalumus, mums nereikės griebtis meilikavimo“
„Viena labiausiai nepaisomų vertybių mūsų kasdieniniame gyvenime yra pripažinimas“
„Kiekvienas mano sutiktas žmogus yra kuo nors už mane pranašesnis. Todėl aš kažko mokausi iš jo“ Emerson
 
1.3. Sužadinkite kitame asmenyje troškimą norėti
„Jis išmoko naudoti tokį masalą, kurio nori žuvis“
„Vienintelis būdas šioje žemėje turėti įtakos kitam žmogui – šnekėti apie tai, ko nori jis. Žinoma, ne tik šnekėti, bet ir parodyti būdą, kaip jam to siekti“
„jei rytoj jūs norėsite įkalbėti kitus ką nors padaryti, prieš prasitardami apie tai, sustokite ir paklauskite savęs: kaip aš galiu priversti jį to panorėti?“
„Jei yra kokia sėkmės paslaptis, ji glūdi sugebėjime pažvelgti kito žmogaus akimis, pamatyti viską iš jo pozicijų tarsi iš savų“ Henris Fordas.
„Ir jei pardavėjas gali įteigti mums kaip jo patarnavimai ar prekės padės išspręsti mūsų problemas, jam nereikės pardavinėti. Mes nupirksime patys. Klientui pakanka pajusti, kad jis perka, o ne jam parduodama.“
„Žmogų, kuris gali suvokti kito padėtį, kuris gali suprasti jo minčių eigą bendraujat visada lydi sėkmė“
 

2. Šeši būdai tapti mėgstamu žmogumi


 
2.1. Nuoširdžiai domėkitės kitais žmonėmis
„Jūs galite įsigyti daugiau draugų per du mėnesius, jei nuoširdžiai domėsitės kitais žmonėmis, negu per dvejus metus, jei stengsitės, kad kiti žmonės domėtųsi jumis.“
„Individai, kurie nesidomi aplinkiniais žmonėmis, turi labai daug sunkumų ir labai pakenkia kitiems. Tai iš tokių individų kyla visos žmonių bėdos“
 
2.2. Šypsokitės
„Šypsotis kalbant telefonu. Šypsena persiduoda per balsą“
„Jūs turite džiaugtis sutikdami žmogų, jei norite, kad jis džiaugtųsi sutikdamas jus.“
„Jūs nenorite šypsotis? Vis dėlto pamėginkite. Pirmiausia prisiverskite“
„Elkitės taip, tarsi jau būtumėte laimingas ir tai padės jums iš tikrųjų tapti laimingu.“
„Atrodytų, kad veiksmas turėtų sekti jausmus, tačiau iš tikrųjų veiksmas ir jausmas eina drauge; reguliuodami veiksmus, kurie lengviau pasiduoda valios kontrolei, negu jausmai mes netiesiogiai galime reguliuoti jausmus.“
Pasaulyje visi siekia laimės, ir yra tik vienas tikras būdas ją pasiekti – kontroliuojant savo mintis. Laimė nepriklauso nuo išorinių aplinkybių. Ji priklauso nuo mūsų vidaus.
„Dauguma žmonių yra tiek laimingi, kiek jie pasiryžta būti tokie“ Abas Linkolnas
„Todėl kad niekam taip labai nereikia šypsenos, kaip tam, kuris jau nebegali jos padovanoti“
 
2.3. Priminkite, kad žmogui jo paties vardas bet kokia kalba taisyklingai ištartas skamba maloniausiai ir reikšmingiausiai
„Kiekvienam eiliniam žmogui jo paties vardas yra daug mielesnis už visus kitus vardus žemėje. Prisimink bet kurio žmogaus vardą ištark jį draugiškai ir būsi pasakęs jam efektingai veikiantį komplimentą.“
„Vienas iš paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų pelnyti žmonių palankumą – tai prisiminti jų vardus bei pavardes ir leisti jiems pasijusti reikšmingais.“
 
2.4. Būkite geras klausytojas, paskatinkite kitus kalbėti apie save
„Klausiausi, nes man tikrai buvo įdomu. Ir jis tai jautė. Natūralu, kad tai jam patiko. Tokios rūšies klausymas yra vienas iš didžiausių komplimentų, kuriais mes galime apdovanoti.“
„... nėra jokio dalykiško bendravimo paslapties. Svarbus tik jūsų dėmesys asmeniui, kuris su jumis kalbasi“ Charles W. Eliot.
„Dauguma žmonių nusiviliama, nes jie nemoka įdėmiai klausytis. Jie taip intensyviai galvoja ką atsakyti pašnekovui, kad ausys būna tarsi užkimštos...“
„Kad būtum įdomus, domėkis“ Charles Norman
„Prisiminkite, kad žmogui, su kuriuos jūs kalbate šimtą kartų labiau rūpi jo paties norai ir problemos negu jūs.“
 
2.5. Kalbėkite apie tai, kas įdomu jūsų pašnekovui
„Karališkas kelias į žmogaus širdį yra pokalbis apie tuos dalykus, kurie šiam artimiausi“
 
2.6. Leiskite kitam asmeniui pasijusti reikšmingu ir darykite tai nuoširdžiausiai
„Visuomet leisk kitam pasijusti reikšmingam“
„Trumpos frazės, tokios kaip „ar nemalonėtumėte...“, „Būkite malonus“, „Ar neprieštarausite“, „Ačiū“ – trumpi mandagūs žodeliai, tarsi alyva sutepa pilkos kasdienybės krumpliaračius, o be to, rodo gerą jūsų išsiauklėjimą.“
„Nenuginčijama tiesa yra tai, kad beveik kiekvienas jūsų sutiktas žmogus jaučiasi kuo nors už jus pranašesnis, todėl pats teisingiausias kelias į jo širdį – kaip nors subtiliai leisti jam pajusti, kad jūs pripažįstate jo pranašumą mažame jo pasaulėlyje ir pripažįstate tai nuoširdžiai.“
„Kalbėkit su žmogumi apie jį, kalbėkite žmogui apie jį patį, ir jis klausys jūsų ištisas valandas“ Dizraelis
 

3. 12 būdų paskatinti žmones galvoti taip, kaip jūs


 
3.1. Vienintelis būdas laimėti ginčą – jo išvengti
„Visuomet venk aštrių kampų“
„Devynis kartus iš dešimties ginčas baigiasi dar tvirtesniu abiejų oponentų įsitikinimu, kad jie absoliučiai teisūs“
„Neapykantos negalima nugalėti neapykanta, o tik meile“ Buda

Nebijokite nesutarimų
Nepasikliaukite pirmu instinktyviu įspūdžiu
Kontroliuokite savo nuotaiką
Pirmiausia išklausykite
Ieškokite sričių, kuriuose sutariate
Būkite garbingas
Pažadėkite pagalvoti apie jūsų oponentų idėjas ir atidžiai jas panagrinėkite
Nuoširdžiai padėkokite oponentams už jų dėmesį
Elgesys, suteikiantis abiem pusėms pagalvoti

Ar gali mano oponentas būti teisus? Gal iš dalies teisus? Ar yra jo pozicijoje ir argumentuose bent kiek tiesos? Ar mano reakcija sukelia žmonių pagarbą? Aš laimėsiu ar pralaimėsiu? Kokia kaina aš laimėsiu? Jei laimėsiu, ar nesutarimas užges? Ar ši kebli situacija man palanki?
„Labai seniai mes su žmona sudarėme sutartį ir laikėmės jos, nepaisant, kiek labai mes pykome vienas ant kito. Jei vienas barasi, kitas turi klausyti, nes jei barasi abu,- tai jau ne bendravimas, o triukšmas ir blogos vibracijos.“ Ian Pierce
 
3.2. Niekada nesakykite žmogui, kad jis neteisus
„Niekada iškart nepareikškite: „tuojau aš jums tai įrodysiu.“ Tai bloga pradžia.“
„Žmones reikia mokyti taip, kad jie visai nebūtų mokomi, o nežinomus dalykus pateikite taip, tarsi jie būtų pamiršti“
„Gali būti išmintingesnis už kitus, bet neparodyk jiems to“
„Tokios frazės kaip „gal aš klystu“ veikia tiesiog magiškai“
„Mūsų prekiautojai daro tiek daug klaidų, kad man dažnai būna gėda. Galbūt jūsų atveju mes klysdavome. Papasakokite man apie tai. Toks požiūris nuginkluoja ir po truputį klientas nusiramina, darosi atsakingesnis dėstydamas pretenzijas.“
„Pripažindami, kad galite suklysti, jūs niekada nepakliūsite į nepatogią padėtį. Tai leis išvengti ginčo ir paskatins pašnekovą būti tokiu pat sąžiningu, atviru ir liberaliu kaip jūs. Tai privers jį pripažinti, kad ir jis gali klysti.“
„Klysdami mes visuomet pateisiname save. Jei su mumis elgiamasi švelniai ir taktiškai, mes galime pateisinti ir kitus ir net didžiuotis savo kilnumu ir savo pažiūrų platumu.“
„Aš net neleidau sau vartoti tokių ekspresyvių žodelių reiškiančių galutinę nuomonę, kaip „žinoma“, „be abejo“ ir pan., o vietoj jų sakydavau „man atrodo“, „aš manau“, „aš įsivaizduoju, kad turėtų būti taip ir taip“ arba „šiuo metu man regis““
„Negali būti jokios naudos, o tik žala, jei žmogui tiesiai sakai, kad jis neteisus. Taip jūs tik pažeminsite žmogų ir pasidarysite nepageidaujamas diskusijų partneris.“
„Būk diplomatiškas. Tai padės pasiekti tikslą“
 
3.3. Suklydęs tuoj pat nuoširdžiai tai pripažinkite
„Ar ne lengviau pažerti priekaištus sau pačiam, negu išgirsti juos iš svetimų lūpų?“
„Pasakykite apie save visus bjaurius dalykus, kuriuos, jūsų manymu, turi galvoje ir ruošiasi pasakyti kitas asmuo. Pasakykite visa tai pirmas, ir jis bus nuginkluotas. Devyniasdešimt devyni prieš vieną, kad jis ims elgtis švelniai ir atlaidžiai, atleis klaidas.“
„Turėdamas drąsos pripažinti savo klaidas žmogus tam tikru laipsniu jaučia pasitenkinimą“
 
3.4. Iškart parodykite savo draugiškumą
„Jei norite žmogų kuo nors įtikinti, pirmiausia įrodykite, kad esate jo draugas.“
„Jei būsime malonūs ir draugiški, nepaprastai malonūs ir nepaprastai draugiški, tai galėsime juos įtikinti“
 
3.5. Tegu jūsų pašnekovas kuo greičiau pasako „Taip“
„Kalbėdami su žmonėmis niekada nepradėkite nuo dalykų, dėl kurių jūsų nuomonės nesutampa“
„Priverskite pašnekovą iš pradžių sakyti „Taip, taip“
„Atsakymas „NE“ yra sunkiai įveikiama kliūtis. Jei žmogus pasakė „ne“, visas jo asmens išdidumas reikalauja likti ištikimu sau.“ Overstreet
 
3.6. Leiskite kitam žmogui išsikalbėti
„Mūsų draugai labiau linkę kalbėti apie savo pasiekimus, negu klausytis, kaip mes giriamės savaisiais“
 
3.7. Leiskite pašnekovui suvokti, kad idėja, kurią jūs suinteresuotas, priklauso jam pačiam
„Mums patinka, kai kas nors domisi ko mes norime, kas mums patinka, ko mums reikia, ką mes manome.“
 
3.8. Pasistenkite į viską atidžiai pažiūrėti kito žmogaus akimis
„Sėkmė bendraujant su žmonėmis priklauso nuo sugebėjimo įsijausti į kito požiūrį.“
„Geriau jau aš porą valandų prieš pokalbį pavaikštinėsiu šaligatviu prie įstaigos durų, negu įeisiu į įstaigą neturėdamas aiškaus supratimo apie tai, ką aš pasakysiu ir kokio atsakymo galiu tikėtis, turėdamas omenyje viską, ką aš žinau apie pašnekovo interesus ir kėslus“ Din Donheim
 
3.9. Būkite jautrūs kitų žmonių mintims ir troškimams
„Ar norėtumėte žinoti tokią magišką frazę, kuri nutrauktų ginčą, pašalintų nemalonius jausmus, sukurtų geranorišką atmosferą ir priverstų pašnekovą atidžiai jus klausyti? Štai ji: :Aš nė kiek nekaltinu jūsų už tokius jausmus. Jūsų vietoje aš, be abejo, jausčiausi lygiai taip pat“ “
„Trys ketvirtadaliai žmonių, kuriuos jūs rytoj sutiksite trokšta užuojautos. Užjauskite juos ir jie tikriausiai jus pamils“
„Vaikai noriai rodo savo žaizdeles, o kartais net tyčia įsipjauna ar susimuša, kad tik sukeltų užuojautą. Tuo pačiu tikslu suaugusieji demonstruoja savo žaizdas, pasako apie nelaimes, ligas, ypač operacijų smulkmenas. Gailėtis savęs dėl nelaimių, realių ar menamų, daugiau ar mažiau būdinga visiems“
 
3.10. Apeliuokite į kilnius motyvus
„Žmonės ką nors darydami, paprastai turi tam dvi priežastis: tikrąją ir įsivaizduojamąją (pastarąją galima apgaubti aureole)“ J. Pierpont Morgan
„Norėdami pakeisti žmones apeliuokite į kilniuosius motyvus“
„Kai apie klientą neturi jokios informacijos, geriausia laikytis tokios pozicijos, lyg jis būtų sąžiningas, garbingas, teisingas ir trokštų apmokėti visą sąskaitą, jei neabejotų jos teisingumu“
„Linkęs į apgaulę individas daugeliu atvejų palankiai sureaguos, jei pajus, kad manote esant jį garbingu, teisingu ir nuoširdžiu“
 
3.11. Inscenizuokite savo mintis
„Visko esmė yra inscenizavimas. Nepakanka vien pasakyti tiesą. Tiesa turi būti vaizdi, įdomi, dramatiška. Jūs turite inscenizuoti. Tai daro kinas. Tai daro televizija. Ir jūs turite tai daryti, jei norite sulaukti dėmesio.“
 
3.12. Meskite iššūkį
„Norint, kad darbas būtų padarytas reikia skatinti konkurenciją. Aš turiu omenyje ne niekingus būdus užsidirbti pinigų, o troškimą pirmauti“ (Charles Scheb)
„Visi žmonės bijo, bet drąsuoliai įveikia baimę ir eina pirmyn, kartais į mirtį, bet visada į pergalę“
 

4. Būkite lyderiu: kaip pakeisti žmones jų neįžeidžiant ir nesukeliant pasipiktinimo


 
4.1. Pradėkite nuo pagyrimų ir nuoširdaus pripažinimo
„Visada lengviau išklausyti nemalonius dalykus po to, kai būname už ką nors pagirti“
„Kirpėjas prieš skusdamas išmuilina kliento veidą“
 
4.2. Nurodykite žmonėms jų klaidas netiesiogiai
„Dauguma žmonių pradeda kritikuoti pirmiausia pagirdami, po to ištardami „bet“ ir pabaigdami kritikos išsakymu“
 
4.3. Prieš kritikuodami kitą, pakalbėkite apie savo paties klaidas
 
4.4. Užuot įsakinėję – prašykite
„Ar jūs taip nemanote?“ ; „Ar jums neatrodo, kad taip bus geriau?“; „Jei mes čia šiek tiek performuluotume, gal būtų geriau?“
„Jei prašome klausimo forma, tai prašymas ne tik atrodo mandagesnis, bet dažnai skatina prašomojo asmens kūrybingumą. Žmonės daug mieliau paklūsta prašymui, jei jie patys dalyvauja jį suformuojant“
 
4.5. Leiskite kitam žmogui išsaugoti gerą vardą
„Mes grubiai trypiame kitų jausmus įgyvendindami savo sumanymus, ieškodami klaidų, grasindami, kritikuodami vaiką, ar pavaldinį kitų akivaizdoje ir net nesuvokiame, kaip žeidžiame kito žmogaus orumą.“
„Aš neturiu teisės sakyti ar daryti ką nors tokio, kas sumenkintų žmogų jo paties akyse. Svarbu ne ką apie jį galvoju aš, o ką jis pats apie save galvoja. Žmogaus orumo įžaidimas yra nusikaltimas.“ Antuan de Sent Egziuperi
 
4.6. Girkite žmones net už pačią menkiausią pažangą, nuoširdžiai pripažinkite kitų privalumus
„Pagirkime net už menkiausią pažangą. Tai paskatins tobulėti.“
„Visiems patinka, kai juos giria, bet tik individualizuotas gyrimas atrodo nuoširdus ir sakomas ne vien tam, kad žmogus pasijustų geriau.“
 
4.7. Sukurkite žmogui reputaciją, pagal kurią jis gyventų
„Jei norite, kad žmogus kokiu nors aspektu tobulėtų, elkitės taip, tarsi jis jau turėtų pageidaujamų bruožų“
„Jei neturite kokios nors dorybės, apsimeskite ją turįs“ Sheakespeare
 
4.8. Padrąsinkite žmones, sudarykite įspūdį, kad nesėkmes lengva įveikti
 
4.9. Padarykite, kad kitam žmogui būtų malonu daryti tai, ko iš jo tikitės
„Savo prašymą pateikite tokia forma, kad asmuo suprastų, jog turės iš jo asmeninės naudos“

Sveiki, esu 1 kurso VU MIF PS studentas. Norėčiau pasidalinti mintimis apie studijų programą, dėstomus dalykus, dėstytojus, fakulteto pastatus, užsiėmimų kokybę ir panašius dalykus.
Pradėsiu nuo pirmo pusmečio MIF'e. Apačioje dalykai, kuriuos teko mokytis, paskaitos dėstytojas, pratybų vedėjas:
1. Procedūrinis programavimas. V.Golubevas, L.Litvinas
2. Kompiuterių architektūra. A.Mitašiūnas, O.Mirzianov
3. Matematika programų sistemoms (kitaip: matematinė analizė I/III). E.Mazėtis
4. Diskrečioji matematika. G.Skersys
5. Anglų kalba (I/II) S.Smilgienė
6. IT ir komunikacija. Paskaitas – S.Dapkūnas ir R.Kašūba, pratybas vedė nežinoma moteriškė ir R.Kašūba
1. Procedūrinis programavimas (PP). Tai yra tas tradicinis programavimas, pratęsimas mokyklinio kurso. Tiesa, čia pradžioje problemų turėjo Pascal'iu egzaminą rašiusieji, nes per PP programavome c kalba. Teoriją dėstė Viktoras Golubevas. Buvęs sportininkas, jaunystėje turėjęs priimti lemtingą sprendimą tarp krepšinio ir matematikos bei pasirinkęs pastarają. Dažną paskaitą Golubevas užsimena apie savo sportinę praeitį, praleistą šansą žaisti prie A.Sabonį Kaune. Iš dėstymo pusės, tai labai „nuo dūšios“ žmogus, dėsto ne „ant durniaus“, o tikrai norėdamas, kad studentas suprastų tai, ką moko. Todėl V.Golubevą asmeniškai vertinčiau kaip geriausią paskaitų dėstytoją pirmąjame pusmetyje. Pratybas vedė L.Litvinas. Susilaikysiu nuo komentarų apie jį. Tiesiog siūlau neiti atsiskaityti programos, nemokant visos teorijos, kuri yra apraše prie užduoties. Atsiskaityti pas L.Litviną velniškai sunku, tiesa, atsiskaičius, rašo maksimumą. Per pratybas galima susirinkti 5 balus. 4 balai iš pratybų (po 1 iš kiekvienos praktinės užduoties) ir kontrolinis, kurio vertė 1 balas. Taigi, sėkmės atveju galite eiti į egzaminą jį išlaikius (bet sudalyvauti egzamine privalu!). Atsiskaitymas gana sunkus, daug įdėta suktybių, kurias dėstytojas aiškina per teorijos paskaitas. Vis dėlto, Golubevas vertina labai gerai, svarbu yra bandyti atsakyti ir nepalikti tuščių vietų egzamino lape.
2. Kompiuterių architektūra (KA) arba kitaip komparchas. Tai yra 1 pusmečio vinis. Ir tikrai. A.Mitašiūnas ne veltui yra žinomas visame MIF'e. Per jo paskaitas auditorija tyli, jei kas kalba, dėstytojas prieina, kažką pasako, vėliau, regis, užsirašo pavardę. Jo paskaitos – tai grynas konspektas, kurį jis nurašo nuo lapų ir kurį galima rasti internete. Taigi, buvo nemažai žmonių, kurie į jo paskaitas nuėjo porasyk ir tikrai nenusvilo dėl to. A.Mitašiūnas aiškina nesuprantamai, tyliai. Kas nors pasakytų, kad galima suprasti tai, ką jis kalba, bet tam reikia didelės koncentracijos ir įsitempimo bei kažkokio supratimo apie ką eina kalba. Todėl teorijos paskaitų vertė yra tokia minimali, kad kur kas naudingiau tą laiką būtų praleisti mokantis individualiai. KA pratybas vedė O.Mirzianov. Velniškai charizmatiška asmenybė, tikras vakarietiško universiteto dėstytojo/pratybų vedėjo pavyzdys. Stengiasi sukurti jaukią aplinką studentams, nėra arogantiškas, elgiasi draugiškai, yra supratingas, vertina normaliai: nėra labai atlaidus ar labai griežtas, toks per vidurį – žodžiu teisingas. Čia iš pratybų galima gauti, kiek pamenu, 4 balus Iš viso 3 praktinės užduotys ir 3 kontroliniai sudaro šį balą. Vadinasi iš egzamino (6Balai) reikia būtinai gauti 1 balą (jei iš pratybų gaunate 3.5 -4 balus) arba daugiau. A.Mitašiūnas egzamine neduoda balo jei atsakymas neteisingas. Nesvarbu ar viską parašėte teisingai ir klaida įsivėlę tik perrašant atsakymą – vistiek gausite 0 iš to pratimo. Ne veltui A.Mitašiūnas įgyjo kirvio reputaciją. Tiesa, vertėtų paminėti ir tai, jog komparchui vyko SS (studentai studentams). Tai yra studentų, iš aukštesnių kursų, pagalba dabartiniams pirmakursiams. SS viskas aiškinama žmonių kalba (priešingai nei per A.Mitašiūno paskaitas), taip kad mokytis KA tokiu būdu yra labai efektyvu. Siūlyčiau dalyvauti komparcho SS jei yra galimybė, jei nėra – mokytis iš SS skaidrių, kurios yra patalpinamos internete po kiekvienų SS paskaitų. Taip pat yra puikus konspektas - „Beno konspektas“ - iš kurio taip pat įmanoma mokytis. Velniškai nuostabus dalykas tas SS!
3. Matematika programų sistemoms(MPS). Sakyčiau pirmame pusmetyje matematikos(MPS ir DM) iš esmės nebuvo sunkios. MPS – tai mokyklinio matematikos kurso pratęsimas kiek aukštesniame, universitetiniame lygyje. MPS mokėmės matricas, įvairius veiksmus su jomis, o pusmečio pabaigoje išmokome ir vektorius, bendrąsias, kanonines lygtis plokšumoje bei erdvėje. Paskaitas ir pratybas vedė tas pats E.Mazėtis, žinomas, kaip specifiškai kirčiuojantis žodį „skaičius“ (kirtis ant u??). Vertėtų žinoti tiek, kad į paskaitas vaikščioti neverta, o į pratybas nueiti tikrai reikia. Pusmečio viduryje rašomas kontrolinis, kurio vertė 3 balai, yra ir namų darbai. Iš viso 30 pratimų, reikia atlikti 1-19 pratimus ir vėliau 20-30. Už namų darbus galima gauti 1 balą. Taigi, į egzaminą galima maksimaliai neštis 4 balus. Egzaminas nebuvo labai lengvas, tai reiktų pasimokyti jam. Tiesa, savarankiškai atlikus namų darbų užduotis, nemanau, kad kiltų klausimas dėl išlaikymo ar neišlaikymo, bet siekiant geresnio rezultato reiktų pasimokyti teorijos.
4. Diskrečioji matematika (DM). Tai visai nauja matematika, kuri yra itin artima programavimui. Mokėmės logines funkcijas, kurios naudojamos programavimo kalbų if'uose (&&, ||) ir dar gal kokias 6 kitas. Pratybų metu jas prastinom, sudarinėjom iš sakinių. Vėliau mokėmes funkcijas, vaizdus, atvaizdžius, aibes. Iš viso šito pusmečio viduryje rašėmė kontrolinį, kurio vertė, regis, 4.5balo (įskaitant 0.5balo bonusą). Vėliau mokėmės kodavimo pagrindus, duomenų spaudimą ir panašius dalykus. Egzaminą rašėme tik iš to, ką mokėmės po kontrolinio. Egzamine galima surinkti 6.5balo (įskaitant 0.5balo bonusą). Apie dėstytoją. Gintaras Skersys dėstė tiek per teorines paskaitas, tiek per pratybas. Per geriausio dėstytojo rinkimus gavo didžiąją daugumą pirmakursių PS'e balsų (~80proc). Tiesa man pačiam G.Skersys nepasirodė kažkoks neeilinis dėstytojas, tiesiog dalykas buvo gana paprastas ir vertinimo sistema palanki studentui. Įdomus faktas tas, kad parašę kontrolinį pusmečio viduryje, jo rezultatą sužinojome tik kartu su egzamino įverinimu. Arba G.Skersys darbus taisė keletą mėnesių, arba nenorėjo paskelbti rezultatų, kad nenumuštų motyvacijos, ruošiantis egzaminui? Nes kontrolinio rezultatai, regis, buvo labai geri. Per pratybas Skersys kviesdavo studentus pradedant nuo pirmų suolų iki paskutinių eiti prie lentos kažką išspręsti. Man asmeniškai tai labai nepatiko. Tai buvo vienas lengviausių iš svarbių dalykų pirmame kurse.
5. Anglų kalba. Kankynė. Ne dėl dėstytojos S.Smilgienės, bet iš esmės dėl to, kad šis dalykas yra PS programoje. Dar nepamiršote mokyklinės prievolės? Nesijaudinkite – jos nepamiršite dar bent pusmetį, nes praleidus 3 ar daugiau užsiemimų arba neatsiskaičius prezentacijos teks rašyti atsiskaitymą pusmečio pabaigoje. Taip pat turėsite kiekvienam užsiėmimui atlikti namų darbą grupėje ar individualiai, vėliau klasėje jį pristatyti ir aptarti su kolegomis. Tai trukdavo maždaug visą paskaitą. Eilinė anglų paskaitos chronologija: dėstytojos intro (10min), (galbūt kieno nors prezentacija), raštu atliktų namų darbų patikrinimas, diskusija apie namų darbą, diskusija apie per intro paminėtą temą, grupių žodiniai pristatymai (ND), kiekvieno pristatymo aptarimas ir įvertinimas (ne balais). Iš tikrųjų – anglų suėsdavo daugiausia laiko ir nervų, nes tai buvo vienintelis dalykas, kur užduodavo tiek daug namų darbų. Vis dėlto, manau, jog pas kitas dėstytojas anglų kalba galėjo būti dar neįdomesnė. Įsivaizduokite per savaite 3h sėdėti auditorijoje ir atlikinėti gramatikos pratimus... S.Smilgienė mokėsi Edinburge, neretai papasakodavo įdomių istorijų iš laiko praleisto ten. Tikrai dalis pasakojimų įsiminė ir buvo įdomūs. Dėstytoja su vakarietišku požiūriu, mano, jog efektyviausia mokytis kalbos ne iš knygos, o diskutuojant. Kaip jau ko gero supratote pagrindinis aspektas, kurį S.Smilgienė akcentuoja – kalbėjimas. Atsiskaitymo(kaip egzamino) nerašiau po pirmo pusmečio. Šiaip labai varginantis ir iš esmės neįdomus kursas. Bet S.Smilgienę vertinu teigiamai. Nes ji – tikrai žmogus „nuo dūšios“ ir tiki tuo, ką daro.
6. IT ir komunikacija. Tai 2 dalykai sujungti į vieną (vertinimas sueina į vieną dalyką). IT – 6 balai. Komunikacija – 4 balai. IT dėstė S.Dapkūnas. Siūlau pradžioje neiti į teorijos paskaitas, nes tai bus kartojimas dalykų, kurie buvo informatikos VBE. Vėliau prasidės sudėtingesnės temos apie WORD ir EXCEL, kurių dauguma nežinojo, tai nepamaišytų nueiti, taip pat bus HTML viena paskaitą ir MACSYMA. Per pratybas gausite ant lapelio užduotis iš WORD/EXCEL/HTML. T.y. Turėsite kompiuteriu atlikti užduotis taip, kad jos būtų kuo panašės su duotame popieriuje esančiu tekstu ar piešinėliais. Kaip jau minėjau, iš pradžių viskas labai lengva, vėliau darosi vis sunkiau, tačiau per pratybas galima bendrauti su kolegomis ir kartu išmokti. Iš pratybų maksimumas yra 2 taškai. Jei atliekate visus praktinius darbus – gaunate maksimumą. Egzaminas - 4 taškai. Komunikaciją vedė Romualdas Kašūba. Iš pradžių galvojau, kad dėstytojo kalbėsena - tai vienadieniai juokai, bet vėliau paaiškėjo, jog toks žmogaus stilius. Galite youtube.com surinkti „kasuba“ ar pan. ir rasite įrašų su juo. R.Kašūba žymisi lankumą per pratybas. Reikia užsirašyti vardą, pavardę ir mokyklą. Nepavydžiu tiems, kas esate susidūrę su R.Kašūba olimpiadose ar esate iš top mokyklų (kaip Vilniaus licėjus), nes jūs tapsite diskusijų objektu ne vienerioms pratyboms, bet visam pusmečiui. Šiaip pirmas 15min. būna smagu, bet vėliau tie juokai atsibosta. Egzamine turėsite atsakyti į klausimus kaip elgtumėtes esant vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis darbe. Neišlaikyti IT ir komunikacijų, atliekant visas užduotis, ko gero yra neįmanoma, tiesa aukšo įvertinimo negavau, nes susimoviau su IT per egzaminą.
Užsiėmimai vyksta 2 vietose: Naujamiestyje ir Baltupiuose, tai pakankamai nepatogu, nes nuvykti iš vienos vietos į kitą trunka apie 40min. Per kamščius – dar ilgiau. Tiesa, nebūna taip, jog per dieną paskaitos vyktų skirtinguose pastatuose, tačiau atstumas didelis ir laiko sugaištama važinėjant itin daug. Jei planuojate nuomotis butą, tai rekomenduoju rinktis būstą Šnipiškėse, kur nors netoli Kalvarijų gatvės.
 
------
 
Dėl vertinimo (balų) kai kur galėjau padaryti klaidų, nes viskas vyko prieš pusę metų. Kolegos iš PS pataisykite, jei kur suklydau.
Atsiprašau už klaidas, lietuvių k. egzaminas jau senokai praėjo ir rašybą bei skyrybą esu kiek primiršęs. Jei kas neaišku pm :)

Sveiki, esu 1 kurso VU MIF PS studentas. Norėčiau pasidalinti mintimis apie studijų programą, dėstomus dalykus, dėstytojus, fakulteto pastatus, užsiėmimų kokybę ir panašius dalykus.
Pradėsiu nuo pirmo pusmečio MIF'e. Apačioje dalykai, kuriuos teko mokytis, paskaitos dėstytojas, pratybų vedėjas:
1. Procedūrinis programavimas. V.Golubevas, L.Litvinas
2. Kompiuterių architektūra. A.Mitašiūnas, O.Mirzianov
3. Matematika programų sistemoms (kitaip: matematinė analizė I/III). E.Mazėtis
4. Diskrečioji matematika. G.Skersys
5. Anglų kalba (I/II) S.Smilgienė
6. IT ir komunikacija. Paskaitas – S.Dapkūnas ir R.Kašūba, pratybas vedė nežinoma moteriškė ir R.Kašūba
1. Procedūrinis programavimas (PP). Tai yra tas tradicinis programavimas, pratęsimas mokyklinio kurso. Tiesa, čia pradžioje problemų turėjo Pascal'iu egzaminą rašiusieji, nes per PP programavome c kalba. Teoriją dėstė Viktoras Golubevas. Buvęs sportininkas, jaunystėje turėjęs priimti lemtingą sprendimą tarp krepšinio ir matematikos bei pasirinkęs pastarają. Dažną paskaitą Golubevas užsimena apie savo sportinę praeitį, praleistą šansą žaisti prie A.Sabonį Kaune. Iš dėstymo pusės, tai labai „nuo dūšios“ žmogus, dėsto ne „ant durniaus“, o tikrai norėdamas, kad studentas suprastų tai, ką moko. Todėl V.Golubevą asmeniškai vertinčiau kaip geriausią paskaitų dėstytoją pirmąjame pusmetyje. Pratybas vedė L.Litvinas. Susilaikysiu nuo komentarų apie jį. Tiesiog siūlau neiti atsiskaityti programos, nemokant visos teorijos, kuri yra apraše prie užduoties. Atsiskaityti pas L.Litviną velniškai sunku, tiesa, atsiskaičius, rašo maksimumą. Per pratybas galima susirinkti 5 balus. 4 balai iš pratybų (po 1 iš kiekvienos praktinės užduoties) ir kontrolinis, kurio vertė 1 balas. Taigi, sėkmės atveju galite eiti į egzaminą jį išlaikius (bet sudalyvauti egzamine privalu!). Atsiskaitymas gana sunkus, daug įdėta suktybių, kurias dėstytojas aiškina per teorijos paskaitas. Vis dėlto, Golubevas vertina labai gerai, svarbu yra bandyti atsakyti ir nepalikti tuščių vietų egzamino lape.
2. Kompiuterių architektūra (KA) arba kitaip komparchas. Tai yra 1 pusmečio vinis. Ir tikrai. A.Mitašiūnas ne veltui yra žinomas visame MIF'e. Per jo paskaitas auditorija tyli, jei kas kalba, dėstytojas prieina, kažką pasako, vėliau, regis, užsirašo pavardę. Jo paskaitos – tai grynas konspektas, kurį jis nurašo nuo lapų ir kurį galima rasti internete. Taigi, buvo nemažai žmonių, kurie į jo paskaitas nuėjo porasyk ir tikrai nenusvilo dėl to. A.Mitašiūnas aiškina nesuprantamai, tyliai. Kas nors pasakytų, kad galima suprasti tai, ką jis kalba, bet tam reikia didelės koncentracijos ir įsitempimo bei kažkokio supratimo apie ką eina kalba. Todėl teorijos paskaitų vertė yra tokia minimali, kad kur kas naudingiau tą laiką būtų praleisti mokantis individualiai. KA pratybas vedė O.Mirzianov. Velniškai charizmatiška asmenybė, tikras vakarietiško universiteto dėstytojo/pratybų vedėjo pavyzdys. Stengiasi sukurti jaukią aplinką studentams, nėra arogantiškas, elgiasi draugiškai, yra supratingas, vertina normaliai: nėra labai atlaidus ar labai griežtas, toks per vidurį – žodžiu teisingas. Čia iš pratybų galima gauti, kiek pamenu, 4 balus Iš viso 3 praktinės užduotys ir 3 kontroliniai sudaro šį balą. Vadinasi iš egzamino (6Balai) reikia būtinai gauti 1 balą (jei iš pratybų gaunate 3.5 -4 balus) arba daugiau. A.Mitašiūnas egzamine neduoda balo jei atsakymas neteisingas. Nesvarbu ar viską parašėte teisingai ir klaida įsivėlę tik perrašant atsakymą – vistiek gausite 0 iš to pratimo. Ne veltui A.Mitašiūnas įgyjo kirvio reputaciją. Tiesa, vertėtų paminėti ir tai, jog komparchui vyko SS (studentai studentams). Tai yra studentų, iš aukštesnių kursų, pagalba dabartiniams pirmakursiams. SS viskas aiškinama žmonių kalba (priešingai nei per A.Mitašiūno paskaitas), taip kad mokytis KA tokiu būdu yra labai efektyvu. Siūlyčiau dalyvauti komparcho SS jei yra galimybė, jei nėra – mokytis iš SS skaidrių, kurios yra patalpinamos internete po kiekvienų SS paskaitų. Taip pat yra puikus konspektas - „Beno konspektas“ - iš kurio taip pat įmanoma mokytis. Velniškai nuostabus dalykas tas SS!
3. Matematika programų sistemoms(MPS). Sakyčiau pirmame pusmetyje matematikos(MPS ir DM) iš esmės nebuvo sunkios. MPS – tai mokyklinio matematikos kurso pratęsimas kiek aukštesniame, universitetiniame lygyje. MPS mokėmės matricas, įvairius veiksmus su jomis, o pusmečio pabaigoje išmokome ir vektorius, bendrąsias, kanonines lygtis plokšumoje bei erdvėje. Paskaitas ir pratybas vedė tas pats E.Mazėtis, žinomas, kaip specifiškai kirčiuojantis žodį „skaičius“ (kirtis ant u??). Vertėtų žinoti tiek, kad į paskaitas vaikščioti neverta, o į pratybas nueiti tikrai reikia. Pusmečio viduryje rašomas kontrolinis, kurio vertė 3 balai, yra ir namų darbai. Iš viso 30 pratimų, reikia atlikti 1-19 pratimus ir vėliau 20-30. Už namų darbus galima gauti 1 balą. Taigi, į egzaminą galima maksimaliai neštis 4 balus. Egzaminas nebuvo labai lengvas, tai reiktų pasimokyti jam. Tiesa, savarankiškai atlikus namų darbų užduotis, nemanau, kad kiltų klausimas dėl išlaikymo ar neišlaikymo, bet siekiant geresnio rezultato reiktų pasimokyti teorijos.
4. Diskrečioji matematika (DM). Tai visai nauja matematika, kuri yra itin artima programavimui. Mokėmės logines funkcijas, kurios naudojamos programavimo kalbų if'uose (&&, ||) ir dar gal kokias 6 kitas. Pratybų metu jas prastinom, sudarinėjom iš sakinių. Vėliau mokėmes funkcijas, vaizdus, atvaizdžius, aibes. Iš viso šito pusmečio viduryje rašėmė kontrolinį, kurio vertė, regis, 4.5balo (įskaitant 0.5balo bonusą). Vėliau mokėmės kodavimo pagrindus, duomenų spaudimą ir panašius dalykus. Egzaminą rašėme tik iš to, ką mokėmės po kontrolinio. Egzamine galima surinkti 6.5balo (įskaitant 0.5balo bonusą). Apie dėstytoją. Gintaras Skersys dėstė tiek per teorines paskaitas, tiek per pratybas. Per geriausio dėstytojo rinkimus gavo didžiąją daugumą pirmakursių PS'e balsų (~80proc). Tiesa man pačiam G.Skersys nepasirodė kažkoks neeilinis dėstytojas, tiesiog dalykas buvo gana paprastas ir vertinimo sistema palanki studentui. Įdomus faktas tas, kad parašę kontrolinį pusmečio viduryje, jo rezultatą sužinojome tik kartu su egzamino įverinimu. Arba G.Skersys darbus taisė keletą mėnesių, arba nenorėjo paskelbti rezultatų, kad nenumuštų motyvacijos, ruošiantis egzaminui? Nes kontrolinio rezultatai, regis, buvo labai geri. Per pratybas Skersys kviesdavo studentus pradedant nuo pirmų suolų iki paskutinių eiti prie lentos kažką išspręsti. Man asmeniškai tai labai nepatiko. Tai buvo vienas lengviausių iš svarbių dalykų pirmame kurse.
5. Anglų kalba. Kankynė. Ne dėl dėstytojos S.Smilgienės, bet iš esmės dėl to, kad šis dalykas yra PS programoje. Dar nepamiršote mokyklinės prievolės? Nesijaudinkite – jos nepamiršite dar bent pusmetį, nes praleidus 3 ar daugiau užsiemimų arba neatsiskaičius prezentacijos teks rašyti atsiskaitymą pusmečio pabaigoje. Taip pat turėsite kiekvienam užsiėmimui atlikti namų darbą grupėje ar individualiai, vėliau klasėje jį pristatyti ir aptarti su kolegomis. Tai trukdavo maždaug visą paskaitą. Eilinė anglų paskaitos chronologija: dėstytojos intro (10min), (galbūt kieno nors prezentacija), raštu atliktų namų darbų patikrinimas, diskusija apie namų darbą, diskusija apie per intro paminėtą temą, grupių žodiniai pristatymai (ND), kiekvieno pristatymo aptarimas ir įvertinimas (ne balais). Iš tikrųjų – anglų suėsdavo daugiausia laiko ir nervų, nes tai buvo vienintelis dalykas, kur užduodavo tiek daug namų darbų. Vis dėlto, manau, jog pas kitas dėstytojas anglų kalba galėjo būti dar neįdomesnė. Įsivaizduokite per savaite 3h sėdėti auditorijoje ir atlikinėti gramatikos pratimus... S.Smilgienė mokėsi Edinburge, neretai papasakodavo įdomių istorijų iš laiko praleisto ten. Tikrai dalis pasakojimų įsiminė ir buvo įdomūs. Dėstytoja su vakarietišku požiūriu, mano, jog efektyviausia mokytis kalbos ne iš knygos, o diskutuojant. Kaip jau ko gero supratote pagrindinis aspektas, kurį S.Smilgienė akcentuoja – kalbėjimas. Atsiskaitymo(kaip egzamino) nerašiau po pirmo pusmečio. Šiaip labai varginantis ir iš esmės neįdomus kursas. Bet S.Smilgienę vertinu teigiamai. Nes ji – tikrai žmogus „nuo dūšios“ ir tiki tuo, ką daro.
6. IT ir komunikacija. Tai 2 dalykai sujungti į vieną (vertinimas sueina į vieną dalyką). IT – 6 balai. Komunikacija – 4 balai. IT dėstė S.Dapkūnas. Siūlau pradžioje neiti į teorijos paskaitas, nes tai bus kartojimas dalykų, kurie buvo informatikos VBE. Vėliau prasidės sudėtingesnės temos apie WORD ir EXCEL, kurių dauguma nežinojo, tai nepamaišytų nueiti, taip pat bus HTML viena paskaitą ir MACSYMA. Per pratybas gausite ant lapelio užduotis iš WORD/EXCEL/HTML. T.y. Turėsite kompiuteriu atlikti užduotis taip, kad jos būtų kuo panašės su duotame popieriuje esančiu tekstu ar piešinėliais. Kaip jau minėjau, iš pradžių viskas labai lengva, vėliau darosi vis sunkiau, tačiau per pratybas galima bendrauti su kolegomis ir kartu išmokti. Iš pratybų maksimumas yra 2 taškai. Jei atliekate visus praktinius darbus – gaunate maksimumą. Egzaminas - 4 taškai. Komunikaciją vedė Romualdas Kašūba. Iš pradžių galvojau, kad dėstytojo kalbėsena - tai vienadieniai juokai, bet vėliau paaiškėjo, jog toks žmogaus stilius. Galite youtube.com surinkti „kasuba“ ar pan. ir rasite įrašų su juo. R.Kašūba žymisi lankumą per pratybas. Reikia užsirašyti vardą, pavardę ir mokyklą. Nepavydžiu tiems, kas esate susidūrę su R.Kašūba olimpiadose ar esate iš top mokyklų (kaip Vilniaus licėjus), nes jūs tapsite diskusijų objektu ne vienerioms pratyboms, bet visam pusmečiui. Šiaip pirmas 15min. būna smagu, bet vėliau tie juokai atsibosta. Egzamine turėsite atsakyti į klausimus kaip elgtumėtes esant vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis darbe. Neišlaikyti IT ir komunikacijų, atliekant visas užduotis, ko gero yra neįmanoma, tiesa aukšo įvertinimo negavau, nes susimoviau su IT per egzaminą.
Užsiėmimai vyksta 2 vietose: Naujamiestyje ir Baltupiuose, tai pakankamai nepatogu, nes nuvykti iš vienos vietos į kitą trunka apie 40min. Per kamščius – dar ilgiau. Tiesa, nebūna taip, jog per dieną paskaitos vyktų skirtinguose pastatuose, tačiau atstumas didelis ir laiko sugaištama važinėjant itin daug. Jei planuojate nuomotis butą, tai rekomenduoju rinktis būstą Šnipiškėse, kur nors netoli Kalvarijų gatvės.
 
------
 
Dėl vertinimo (balų) kai kur galėjau padaryti klaidų, nes viskas vyko prieš pusę metų. Kolegos iš PS pataisykite, jei kur suklydau.
Atsiprašau už klaidas, lietuvių k. egzaminas jau senokai praėjo ir rašybą bei skyrybą esu kiek primiršęs. Jei kas neaišku pm :)

http://www.part.lt/img/c3db949e1bed1c6dac7c6567d1e198e0427.png

http://www.vdu.lt/wp-content/uploads/2012/04/2015_balai_web.pdf

čia, tikiuosi, tik prototipas greitai pamakaluotas? nes jei ne, turiu blogų naujienų
be to, egzamino metu neverta daryti apribojimų, nes duomenys įvedami korektiški, ribojimai duodami tam, kad žmogus žinotų kiek pvz masyvo elementų reiks. apribojimų programavimas tiesiog atims papildomo laiko
 
http://pastebin.com/xuGL3jg5 jei kam įdomu, dauguma egzo užduočių mano spręstų

toje užduoty konkrečiai jei gerai pamenu tai koordinates tiesiog saugai kaip integer'ius ir darai ką tau reikia :)

Čia gan paprastas uždavinys. Bent jau aš taip jį sprendžiau (dariau su visais sąlygoje duotais apribojimais):
#include <iostream> #include <fstream> #include <iomanip> using namespace std; const int a = 30; int main() { ifstream in ("U2.txt"); ofstream out ("U2rez.txt"); int x0, y0, x1, y1, n, k, S[a], x, y, sk = 0, c; in >> x0 >> y0 >> x1 >> y1; x = x0, y = y0; if(x0 > -100 && x0 < 100 && y0 > -100 && y0 < 100 && x1 > -100 && x1 < 100 && y1 > -100 && y1 < 100) { in >> n; if(n >= 1 && n <= 10) {for(int i = 0; i < n; i++) {in >> k; if(k >= 1 && k <= 30) { for(int j = 0; j < k; j++) in >> S[j]; for(int j = 0; j < k; j++) { if(S[j] == 1) y = y + 1; if(S[j] == 2) x = x + 1; if(S[j] == 3) y = y - 1; if(S[j] == 4) x = x - 1; if(x == x1 && y == y1) {c = 0; j = k;} else c = 1; sk++; } if(c == 0) out << "pasiektas tikslas "; else out << "sekos pabaiga " << setw(5); for(int i = 0; i < sk; i++) out << S[i] << " "; out << sk << endl; } x = x0, y = y0, sk = 0; } } } in.close(); out.close(); return 0; }