Isyankar

Mažiausia, ką patarčiau daryti, tai pabaigus mokyklą kelis metus "ieškoti savęs".

Pagal specialybę esu fizikė, man vienai per mėnesį 1000eu pakanka asmeninėms reikmėms bei taupymui.

Aš, kai buvau bakalauro studentė (o tai buvo senokai jau), gaudavau 100lt į savaitę ir plius pinigėlių autobuso bilietams, na ir dar atskirai būdavo skiriami pinigai nuomai :)

Šiandien per skaipą dar kalbėjau su vienu žmogumi, kuris važinėja dirbti į Švediją, tai patikino, kad kalba nėra sunki, o žmonės labai malonūs, geranoriški, rekomendavo įsitvirtinti toje šalyje ir tada net grįžti čia nesinorės, dėl visapusiškos tos šalies gerovės. Tai, manau, ties šituo variantu ir apsistosiu, iki kursų kibsiu mokytis savarankiškai, o paskui jau su mokytoju mokysiuosi. Ačiū už patarimus :)

Turėčiau tau paploti už gebėjimą nusinterpretuoti, bet žmogus mato tai, ką nori matyti ;) Pats sakei, jog nestudijavai, tai man ir kilo klausimas, kuo remdamasis teigi, kad neįmanoma žinoti 40ties žmonių vardų? Jei tokiame klausime matai patyčias, tai čia jau tavo problema, matyt, kažkokie pasąmoniai kompleksai :) Šiaip bent paklausti žmogaus vardo, su kuriuo mokaisi 4 metus, yra elementarus mandagumas, o mes visi puikiai sutarėme ir tai nereiškia, kad visas kursas sėdi sulipęs, tačiau didesnis mažesnis ryšys yra su visais bendramoksliais, o jei tau neteko susidurti su bendraujančiais ir šiltais žmonėmis, tuomet užuojauta :)
Tai visada bus tokių, kur aiškins, kaip darbo nėra, koks mėšlas yra studijuoti ir kaip neįmanoma nieko uždirbti. Tokiems "valdžia bloga", visi blogi, tik aš geras. Kai tobulėji savo srityje, nuoširdžiai stengiesi ir nenusiteiki, jog pirmam darbe turi gauti 1000eu į rankas - tai patikėk darbų per akis :)

Netikėk, bet noro įpiršti priešingą nuomonę, kai pats suprantu išvis esi nestudijavęs, kiek juokinga ;) Šiaip mūsų kursas labai artimai bendravo, o kaip gali nežinoti kursiokų vardų, kai jų tik 40 - irgi sunkiai suprantu, nebent žmogus visiškai asocialus ir atsiskyręs :) Ir taip tie, kurie liko Lietuvoje, visi turi darbus pagal specialybę, tie kur išvyko svetur užima dar aukštesnes pareigas. Su dviem kursiokais aš pati vienoje darbovietėje dirbu. Jei tau atrodo, kad žali niekam nereikalingi, tai galiu pasakyti, kad aš jau bakalaure praktiką atlikinėdama, gavau pasiūlymą pasilikti dirbti toje kampanijoje :)

Yra nemažai ir tokių, kur po kelerių metų jau išvis aptingsta kur nors stoti ir įgyti profesiją, atitrūksta nuo mokymosi proceso ir nelabai nori vėl zulinti suolus, jaučiasi tam tikra prasme netgi pasenę. Mano dviems klasiokams taip buvo. Antra, pas daugelį dar matau nemažai jaunatviško idealizmo. Kokia tikimybė, kad juodas darbas, kur nors uogų laukuose ar statybose atneš stebuklingą suvokimą, ką nori studijuoti? Na, gal vienas supras, kad jo pašaukimas skinti braškes, kitas, kad tikrai to nenori daryti, bet keista, kad kiti tuos gap year laiko vos ne nušvitimu, kuris aplanko kiekvieną, juos pasirinkusius. Trečia, negi žmogų (kad ir labai jauną 18-19 metų) visiškai visiškai niekas nedomina ir neįsivaizduoja, ką jis nori daryti? Nuo vaikystės mes visi turime vienokius kitokius polinkius, pomėgius. Vieni menams, kiti sportui, treti humanitariniams, gamtos mokslams, ketvirti "juodesniam" darbui yra gabūs. Kažkurie dalykai mokykloje mus sekasi, kažkurių nekenčiame. Liūdna, jei jauną žmogų niekas nedomina ir nei trupučio neįsivaizduoja, kokia veikla norėtų užsiimti. Tokiais atvejais tikėtina, kad ir po tų gap year, vargu, ar labai susipras, ką nori daryti. Be to studijos gi nėra trukdis ieškoti savęs. Galima ir apart jų kažkuo užsiimti, kažkur save realizuoti, tobulinti, keliauti. Reikia tik noro, nes šiais laikais galimybių apstu, ypač jaunam žmogui.

Yra nemažai ir tokių, kur po kelerių metų jau išvis aptingsta kur nors stoti ir įgyti profesiją, atitrūksta nuo mokymosi proceso ir nelabai nori vėl zulinti suolus, jaučiasi tam tikra prasme netgi pasenę. Mano dviems klasiokams taip buvo. Antra, pas daugelį dar matau nemažai jaunatviško idealizmo. Kokia tikimybė, kad juodas darbas, kur nors uogų laukuose ar statybose atneš stebuklingą suvokimą, ką nori studijuoti? Na, gal vienas supras, kad jo pašaukimas skinti braškes, kitas, kad tikrai to nenori daryti, bet keista, kad kiti tuos gap year laiko vos ne nušvitimu, kuris aplanko kiekvieną, juos pasirinkusius. Trečia, negi žmogų (kad ir labai jauną 18-19 metų) visiškai visiškai niekas nedomina ir neįsivaizduoja, ką jis nori daryti? Nuo vaikystės mes visi turime vienokius kitokius polinkius, pomėgius. Vieni menams, kiti sportui, treti humanitariniams, gamtos mokslams, ketvirti "juodesniam" darbui yra gabūs. Kažkurie dalykai mokykloje mus sekasi, kažkurių nekenčiame. Liūdna, jei jauną žmogų niekas nedomina ir nei trupučio neįsivaizduoja, kokia veikla norėtų užsiimti. Tokiais atvejais tikėtina, kad ir po tų gap year, vargu, ar labai susipras, ką nori daryti. Be to studijos gi nėra trukdis ieškoti savęs. Galima ir apart jų kažkuo užsiimti, kažkur save realizuoti, tobulinti, keliauti. Reikia tik noro, nes šiais laikais galimybių apstu, ypač jaunam žmogui.

Yra nemažai ir tokių, kur po kelerių metų jau išvis aptingsta kur nors stoti ir įgyti profesiją, atitrūksta nuo mokymosi proceso ir nelabai nori vėl zulinti suolus, jaučiasi tam tikra prasme netgi pasenę. Mano dviems klasiokams taip buvo. Antra, pas daugelį dar matau nemažai jaunatviško idealizmo. Kokia tikimybė, kad juodas darbas, kur nors uogų laukuose ar statybose atneš stebuklingą suvokimą, ką nori studijuoti? Na, gal vienas supras, kad jo pašaukimas skinti braškes, kitas, kad tikrai to nenori daryti, bet keista, kad kiti tuos gap year laiko vos ne nušvitimu, kuris aplanko kiekvieną, juos pasirinkusius. Trečia, negi žmogų (kad ir labai jauną 18-19 metų) visiškai visiškai niekas nedomina ir neįsivaizduoja, ką jis nori daryti? Nuo vaikystės mes visi turime vienokius kitokius polinkius, pomėgius. Vieni menams, kiti sportui, treti humanitariniams, gamtos mokslams, ketvirti "juodesniam" darbui yra gabūs. Kažkurie dalykai mokykloje mus sekasi, kažkurių nekenčiame. Liūdna, jei jauną žmogų niekas nedomina ir nei trupučio neįsivaizduoja, kokia veikla norėtų užsiimti. Tokiais atvejais tikėtina, kad ir po tų gap year, vargu, ar labai susipras, ką nori daryti. Be to studijos gi nėra trukdis ieškoti savęs. Galima ir apart jų kažkuo užsiimti, kažkur save realizuoti, tobulinti, keliauti. Reikia tik noro, nes šiais laikais galimybių apstu, ypač jaunam žmogui.

Yra nemažai ir tokių, kur po kelerių metų jau išvis aptingsta kur nors stoti ir įgyti profesiją, atitrūksta nuo mokymosi proceso ir nelabai nori vėl zulinti suolus, jaučiasi tam tikra prasme netgi pasenę. Mano dviems klasiokams taip buvo. Antra, pas daugelį dar matau nemažai jaunatviško idealizmo. Kokia tikimybė, kad juodas darbas, kur nors uogų laukuose ar statybose atneš stebuklingą suvokimą, ką nori studijuoti? Na, gal vienas supras, kad jo pašaukimas skinti braškes, kitas, kad tikrai to nenori daryti, bet keista, kad kiti tuos gap year laiko vos ne nušvitimu, kuris aplanko kiekvieną, juos pasirinkusius. Trečia, negi žmogų (kad ir labai jauną 18-19 metų) visiškai visiškai niekas nedomina ir neįsivaizduoja, ką jis nori daryti? Nuo vaikystės mes visi turime vienokius kitokius polinkius, pomėgius. Vieni menams, kiti sportui, treti humanitariniams, gamtos mokslams, ketvirti "juodesniam" darbui yra gabūs. Kažkurie dalykai mokykloje mus sekasi, kažkurių nekenčiame. Liūdna, jei jauną žmogų niekas nedomina ir nei trupučio neįsivaizduoja, kokia veikla norėtų užsiimti. Tokiais atvejais tikėtina, kad ir po tų gap year, vargu, ar labai susipras, ką nori daryti. Be to studijos gi nėra trukdis ieškoti savęs. Galima ir apart jų kažkuo užsiimti, kažkur save realizuoti, tobulinti, keliauti. Reikia tik noro, nes šiais laikais galimybių apstu, ypač jaunam žmogui.

Yra nemažai ir tokių, kur po kelerių metų jau išvis aptingsta kur nors stoti ir įgyti profesiją, atitrūksta nuo mokymosi proceso ir nelabai nori vėl zulinti suolus, jaučiasi tam tikra prasme netgi pasenę. Mano dviems klasiokams taip buvo. Antra, pas daugelį dar matau nemažai jaunatviško idealizmo. Kokia tikimybė, kad juodas darbas, kur nors uogų laukuose ar statybose atneš stebuklingą suvokimą, ką nori studijuoti? Na, gal vienas supras, kad jo pašaukimas skinti braškes, kitas, kad tikrai to nenori daryti, bet keista, kad kiti tuos gap year laiko vos ne nušvitimu, kuris aplanko kiekvieną, juos pasirinkusius. Trečia, negi žmogų (kad ir labai jauną 18-19 metų) visiškai visiškai niekas nedomina ir neįsivaizduoja, ką jis nori daryti? Nuo vaikystės mes visi turime vienokius kitokius polinkius, pomėgius. Vieni menams, kiti sportui, treti humanitariniams, gamtos mokslams, ketvirti "juodesniam" darbui yra gabūs. Kažkurie dalykai mokykloje mus sekasi, kažkurių nekenčiame. Liūdna, jei jauną žmogų niekas nedomina ir nei trupučio neįsivaizduoja, kokia veikla norėtų užsiimti. Tokiais atvejais tikėtina, kad ir po tų gap year, vargu, ar labai susipras, ką nori daryti. Be to studijos gi nėra trukdis ieškoti savęs. Galima ir apart jų kažkuo užsiimti, kažkur save realizuoti, tobulinti, keliauti. Reikia tik noro, nes šiais laikais galimybių apstu, ypač jaunam žmogui.

Yra nemažai ir tokių, kur po kelerių metų jau išvis aptingsta kur nors stoti ir įgyti profesiją, atitrūksta nuo mokymosi proceso ir nelabai nori vėl zulinti suolus, jaučiasi tam tikra prasme netgi pasenę. Mano dviems klasiokams taip buvo. Antra, pas daugelį dar matau nemažai jaunatviško idealizmo. Kokia tikimybė, kad juodas darbas, kur nors uogų laukuose ar statybose atneš stebuklingą suvokimą, ką nori studijuoti? Na, gal vienas supras, kad jo pašaukimas skinti braškes, kitas, kad tikrai to nenori daryti, bet keista, kad kiti tuos gap year laiko vos ne nušvitimu, kuris aplanko kiekvieną, juos pasirinkusius. Trečia, negi žmogų (kad ir labai jauną 18-19 metų) visiškai visiškai niekas nedomina ir neįsivaizduoja, ką jis nori daryti? Nuo vaikystės mes visi turime vienokius kitokius polinkius, pomėgius. Vieni menams, kiti sportui, treti humanitariniams, gamtos mokslams, ketvirti "juodesniam" darbui yra gabūs. Kažkurie dalykai mokykloje mus sekasi, kažkurių nekenčiame. Liūdna, jei jauną žmogų niekas nedomina ir nei trupučio neįsivaizduoja, kokia veikla norėtų užsiimti. Tokiais atvejais tikėtina, kad ir po tų gap year, vargu, ar labai susipras, ką nori daryti. Be to studijos gi nėra trukdis ieškoti savęs. Galima ir apart jų kažkuo užsiimti, kažkur save realizuoti, tobulinti, keliauti. Reikia tik noro, nes šiais laikais galimybių apstu, ypač jaunam žmogui.

Mane tėvai išlaikė, kol studijavau. Nebūtų išlaikę - būčiau ėjusi dirbti, bet jų pačių požiūris buvo, kad studento darbas yra gerai mokytis, o dirbti galima nebent, jei tai netrukdo mokslams. Tuolabiau studijavau sunkų dalyką, ne vadybą, ne teisę ir ne kažkokias kūrybos komunikacijas, todėl turėdama galimybes stengiausi, kuo daugiau pasiimti iš studijų, kiek tik buvo įmanoma. Aš jiems už tokį gerumą jaučiausi labai dėkinga ir, kai pradėjau dirbti, užsidirbti jaučiau tam tikrą moralinę skolą, todėl iš pirmų atlyginimų sutaupiau tėvams dalį sumos, kuri padėjo įsigyti nedidelį namuką su 6 arais žemės, nes tai buvo mamos svajonė. Aš savo vaiką irgi išlaikyčiau, jei tik matyčiau jo norą ir užsidegimą mokslui.
 
Dėl perpildytų specialybių. Aš vis dėlto manau, kad savo sritį mylintis žmogus darbą ras, nors gal ir sunkiau nei tos profesijos atstovas, kur specialistų reikia "verkiant". Man net pačiai kartais kyla mintys, kad kada nors dar visai norėčiau pastudijuoti kardinaliai kitokį mokslą nei baigiau pvz prancūzų kalbą ar politikos mokslus vien dėl bendro išprusimo, akiračio praplėtimo, nes mokytis mėgstu, o dabar, kai esu dirbantis žmogus už studijas galėčiau ir susimokėti, nes savo laikais laikiau tik tiksliuosius egzaminus: matematiką, fiziką ir pan :)

Neplanuoju, nematau tame prasmės. Vienintelis dalykas, kurį praktikuoju darbų atžvilgiu, tai nepasilikti visko paskutinei minutei, darbus atlikti neskubant, iš ankščiau prieš deadline'us. Mintyse permetu, kiek laiko kas užtruks ir tiek. O šiaip savęs į rėmus nespaudžiu, kaip išeina taip :)

Mano visi kursiokiai, su kuriais palaikau ryšį iki šiol (t.y. su dauguma), turi darbus pagal įgytą išsilavinimą ir uždirba tikrai solidžias sumas, bet mūsų ir specialybė ne "mados komunikacija" ar "kūrybinės industrijos", tačiau nei vienas barmenu iš bado nedirba. Mokėmės Vilniuje, beje :)
O autoriui linkėčiau ne taip utopiškai į viską žiūrėti, o apmąstyti ir kitą variantą, kad nušvitimas, ką nori veikti gyvenime po tų metų ar kelerių, gali ir neaplankyti. Nelinkiu, aišku, tačiau kartais tokios idėjos apie "įgausiu patirties, atsiras įkvėpimas" tik skamba labai gražiai, o realybė gali būti ir niūresnė. Mano du buvę klasiokai po mokyklos irgi žadėjo keliauti po pasaulį, semtis įspūdžių, nes manė, jog grįžę, tai jau turės aiškią viziją ir planą, ką darys toliau... deja, abiems kelias baigėsi Anglijos fabrike, nes pinigėliai, skirti keliavimui, greitai ištirpo, o grįžti ir stoti mokytis, noras taip ir neatsirado. Tiesiog siūlau gerai pagalvoti ir pasvertis tiek pliusus, tiek minusus. Beje, kaip jau ir minėjo dabar studentams galimybių keliauti, mokytis ir dirbti svetur - daugybė, įvairiuose pasaulio kraštuose ir dar finansavimą įmanoma gauti :)

Penkios meilės kalbos. Kaip suprasti ir išmokti meilės kalbą
 
Taip, tai knyga ne apie verslą ar finansus. Tai knyga apie meilę. Perskaičiau ją siekdamas sužinoti, ką darau ne taip, kad vis nesėkmingai ir nesėkmingai.... Skaitydamas ją, joje radau save. Joje radau visas, anksčiau mano protą pavergusias paneles. Supratau, kas buvo ne taip.. Nežinau, gal ir kvaila rekomendacija, bet.. Rekomenduoju bent perskaityti ją tiems, kurie nori diena iš dienos mylėti ir jaustis mylimi. Po metu kitų, manau pasidalinsiu savo patirtimi, ar šita knyga man padėjo ar ne. :)

Turėčiau tau paploti už gebėjimą nusinterpretuoti, bet žmogus mato tai, ką nori matyti ;) Pats sakei, jog nestudijavai, tai man ir kilo klausimas, kuo remdamasis teigi, kad neįmanoma žinoti 40ties žmonių vardų? Jei tokiame klausime matai patyčias, tai čia jau tavo problema, matyt, kažkokie pasąmoniai kompleksai :) Šiaip bent paklausti žmogaus vardo, su kuriuo mokaisi 4 metus, yra elementarus mandagumas, o mes visi puikiai sutarėme ir tai nereiškia, kad visas kursas sėdi sulipęs, tačiau didesnis mažesnis ryšys yra su visais bendramoksliais, o jei tau neteko susidurti su bendraujančiais ir šiltais žmonėmis, tuomet užuojauta :)
Tai visada bus tokių, kur aiškins, kaip darbo nėra, koks mėšlas yra studijuoti ir kaip neįmanoma nieko uždirbti. Tokiems "valdžia bloga", visi blogi, tik aš geras. Kai tobulėji savo srityje, nuoširdžiai stengiesi ir nenusiteiki, jog pirmam darbe turi gauti 1000eu į rankas - tai patikėk darbų per akis :)

Turėčiau tau paploti už gebėjimą nusinterpretuoti, bet žmogus mato tai, ką nori matyti ;) Pats sakei, jog nestudijavai, tai man ir kilo klausimas, kuo remdamasis teigi, kad neįmanoma žinoti 40ties žmonių vardų? Jei tokiame klausime matai patyčias, tai čia jau tavo problema, matyt, kažkokie pasąmoniai kompleksai :) Šiaip bent paklausti žmogaus vardo, su kuriuo mokaisi 4 metus, yra elementarus mandagumas, o mes visi puikiai sutarėme ir tai nereiškia, kad visas kursas sėdi sulipęs, tačiau didesnis mažesnis ryšys yra su visais bendramoksliais, o jei tau neteko susidurti su bendraujančiais ir šiltais žmonėmis, tuomet užuojauta :)
Tai visada bus tokių, kur aiškins, kaip darbo nėra, koks mėšlas yra studijuoti ir kaip neįmanoma nieko uždirbti. Tokiems "valdžia bloga", visi blogi, tik aš geras. Kai tobulėji savo srityje, nuoširdžiai stengiesi ir nenusiteiki, jog pirmam darbe turi gauti 1000eu į rankas - tai patikėk darbų per akis :)

Netikėk, bet noro įpiršti priešingą nuomonę, kai pats suprantu išvis esi nestudijavęs, kiek juokinga ;) Šiaip mūsų kursas labai artimai bendravo, o kaip gali nežinoti kursiokų vardų, kai jų tik 40 - irgi sunkiai suprantu, nebent žmogus visiškai asocialus ir atsiskyręs :) Ir taip tie, kurie liko Lietuvoje, visi turi darbus pagal specialybę, tie kur išvyko svetur užima dar aukštesnes pareigas. Su dviem kursiokais aš pati vienoje darbovietėje dirbu. Jei tau atrodo, kad žali niekam nereikalingi, tai galiu pasakyti, kad aš jau bakalaure praktiką atlikinėdama, gavau pasiūlymą pasilikti dirbti toje kampanijoje :)

Mane tėvai išlaikė, kol studijavau. Nebūtų išlaikę - būčiau ėjusi dirbti, bet jų pačių požiūris buvo, kad studento darbas yra gerai mokytis, o dirbti galima nebent, jei tai netrukdo mokslams. Tuolabiau studijavau sunkų dalyką, ne vadybą, ne teisę ir ne kažkokias kūrybos komunikacijas, todėl turėdama galimybes stengiausi, kuo daugiau pasiimti iš studijų, kiek tik buvo įmanoma. Aš jiems už tokį gerumą jaučiausi labai dėkinga ir, kai pradėjau dirbti, užsidirbti jaučiau tam tikrą moralinę skolą, todėl iš pirmų atlyginimų sutaupiau tėvams dalį sumos, kuri padėjo įsigyti nedidelį namuką su 6 arais žemės, nes tai buvo mamos svajonė. Aš savo vaiką irgi išlaikyčiau, jei tik matyčiau jo norą ir užsidegimą mokslui.
 
Dėl perpildytų specialybių. Aš vis dėlto manau, kad savo sritį mylintis žmogus darbą ras, nors gal ir sunkiau nei tos profesijos atstovas, kur specialistų reikia "verkiant". Man net pačiai kartais kyla mintys, kad kada nors dar visai norėčiau pastudijuoti kardinaliai kitokį mokslą nei baigiau pvz prancūzų kalbą ar politikos mokslus vien dėl bendro išprusimo, akiračio praplėtimo, nes mokytis mėgstu, o dabar, kai esu dirbantis žmogus už studijas galėčiau ir susimokėti, nes savo laikais laikiau tik tiksliuosius egzaminus: matematiką, fiziką ir pan :)

Turėčiau tau paploti už gebėjimą nusinterpretuoti, bet žmogus mato tai, ką nori matyti ;) Pats sakei, jog nestudijavai, tai man ir kilo klausimas, kuo remdamasis teigi, kad neįmanoma žinoti 40ties žmonių vardų? Jei tokiame klausime matai patyčias, tai čia jau tavo problema, matyt, kažkokie pasąmoniai kompleksai :) Šiaip bent paklausti žmogaus vardo, su kuriuo mokaisi 4 metus, yra elementarus mandagumas, o mes visi puikiai sutarėme ir tai nereiškia, kad visas kursas sėdi sulipęs, tačiau didesnis mažesnis ryšys yra su visais bendramoksliais, o jei tau neteko susidurti su bendraujančiais ir šiltais žmonėmis, tuomet užuojauta :)
Tai visada bus tokių, kur aiškins, kaip darbo nėra, koks mėšlas yra studijuoti ir kaip neįmanoma nieko uždirbti. Tokiems "valdžia bloga", visi blogi, tik aš geras. Kai tobulėji savo srityje, nuoširdžiai stengiesi ir nenusiteiki, jog pirmam darbe turi gauti 1000eu į rankas - tai patikėk darbų per akis :)

Turėčiau tau paploti už gebėjimą nusinterpretuoti, bet žmogus mato tai, ką nori matyti ;) Pats sakei, jog nestudijavai, tai man ir kilo klausimas, kuo remdamasis teigi, kad neįmanoma žinoti 40ties žmonių vardų? Jei tokiame klausime matai patyčias, tai čia jau tavo problema, matyt, kažkokie pasąmoniai kompleksai :) Šiaip bent paklausti žmogaus vardo, su kuriuo mokaisi 4 metus, yra elementarus mandagumas, o mes visi puikiai sutarėme ir tai nereiškia, kad visas kursas sėdi sulipęs, tačiau didesnis mažesnis ryšys yra su visais bendramoksliais, o jei tau neteko susidurti su bendraujančiais ir šiltais žmonėmis, tuomet užuojauta :)
Tai visada bus tokių, kur aiškins, kaip darbo nėra, koks mėšlas yra studijuoti ir kaip neįmanoma nieko uždirbti. Tokiems "valdžia bloga", visi blogi, tik aš geras. Kai tobulėji savo srityje, nuoširdžiai stengiesi ir nenusiteiki, jog pirmam darbe turi gauti 1000eu į rankas - tai patikėk darbų per akis :)

Turėčiau tau paploti už gebėjimą nusinterpretuoti, bet žmogus mato tai, ką nori matyti ;) Pats sakei, jog nestudijavai, tai man ir kilo klausimas, kuo remdamasis teigi, kad neįmanoma žinoti 40ties žmonių vardų? Jei tokiame klausime matai patyčias, tai čia jau tavo problema, matyt, kažkokie pasąmoniai kompleksai :) Šiaip bent paklausti žmogaus vardo, su kuriuo mokaisi 4 metus, yra elementarus mandagumas, o mes visi puikiai sutarėme ir tai nereiškia, kad visas kursas sėdi sulipęs, tačiau didesnis mažesnis ryšys yra su visais bendramoksliais, o jei tau neteko susidurti su bendraujančiais ir šiltais žmonėmis, tuomet užuojauta :)
Tai visada bus tokių, kur aiškins, kaip darbo nėra, koks mėšlas yra studijuoti ir kaip neįmanoma nieko uždirbti. Tokiems "valdžia bloga", visi blogi, tik aš geras. Kai tobulėji savo srityje, nuoširdžiai stengiesi ir nenusiteiki, jog pirmam darbe turi gauti 1000eu į rankas - tai patikėk darbų per akis :)

Mano visi kursiokiai, su kuriais palaikau ryšį iki šiol (t.y. su dauguma), turi darbus pagal įgytą išsilavinimą ir uždirba tikrai solidžias sumas, bet mūsų ir specialybė ne "mados komunikacija" ar "kūrybinės industrijos", tačiau nei vienas barmenu iš bado nedirba. Mokėmės Vilniuje, beje :)
O autoriui linkėčiau ne taip utopiškai į viską žiūrėti, o apmąstyti ir kitą variantą, kad nušvitimas, ką nori veikti gyvenime po tų metų ar kelerių, gali ir neaplankyti. Nelinkiu, aišku, tačiau kartais tokios idėjos apie "įgausiu patirties, atsiras įkvėpimas" tik skamba labai gražiai, o realybė gali būti ir niūresnė. Mano du buvę klasiokai po mokyklos irgi žadėjo keliauti po pasaulį, semtis įspūdžių, nes manė, jog grįžę, tai jau turės aiškią viziją ir planą, ką darys toliau... deja, abiems kelias baigėsi Anglijos fabrike, nes pinigėliai, skirti keliavimui, greitai ištirpo, o grįžti ir stoti mokytis, noras taip ir neatsirado. Tiesiog siūlau gerai pagalvoti ir pasvertis tiek pliusus, tiek minusus. Beje, kaip jau ir minėjo dabar studentams galimybių keliauti, mokytis ir dirbti svetur - daugybė, įvairiuose pasaulio kraštuose ir dar finansavimą įmanoma gauti :)

Turėčiau tau paploti už gebėjimą nusinterpretuoti, bet žmogus mato tai, ką nori matyti ;) Pats sakei, jog nestudijavai, tai man ir kilo klausimas, kuo remdamasis teigi, kad neįmanoma žinoti 40ties žmonių vardų? Jei tokiame klausime matai patyčias, tai čia jau tavo problema, matyt, kažkokie pasąmoniai kompleksai :) Šiaip bent paklausti žmogaus vardo, su kuriuo mokaisi 4 metus, yra elementarus mandagumas, o mes visi puikiai sutarėme ir tai nereiškia, kad visas kursas sėdi sulipęs, tačiau didesnis mažesnis ryšys yra su visais bendramoksliais, o jei tau neteko susidurti su bendraujančiais ir šiltais žmonėmis, tuomet užuojauta :)
Tai visada bus tokių, kur aiškins, kaip darbo nėra, koks mėšlas yra studijuoti ir kaip neįmanoma nieko uždirbti. Tokiems "valdžia bloga", visi blogi, tik aš geras. Kai tobulėji savo srityje, nuoširdžiai stengiesi ir nenusiteiki, jog pirmam darbe turi gauti 1000eu į rankas - tai patikėk darbų per akis :)