Isyankar

Nudega ir tie, kurie daro, nes verslas be galo rizikingas dalykas. Keista, kad jį ketini pradėti, o nežinai kokie galimi sunkumai laukia :)

Net kalbos nemoki, o kalbi apie tai, kaip kursi verslą ir tau ispanai dirbs... kaip tu nemokėdamas kalbos įteisinsi savo veiklą? Ar bent kiek esi susipažinęs su popierizmo tvarkymu Ispanijoje? Spėju, kad ne. Pradėk nuo kalbos, o tada jau kažką mąstyk apie darbo galimybes, nes nudegsi labai stipriai.

Na vieniems ir Anglija rojus, kai kitiems pragaras :D

Kai aš dirbau apie lietuvius išvis nekokia nuomonė buvo, turėjo labai labai prastą reputaciją. Gal dabar kas pasikeitę nežinau :huh: Ar ispanai labai veršis dirbti pas imigrantą irgi klausimas...

Aš taip pat :)

Problema nei ispanuose, nei mumyse. Skiriasi temperamentai ir tiek. Nereikia norėti, kad šiauriečiai būtų tokie pat kaip pietiečiai. Per daug skirtingi mentalitetai, visai kitokia aplinka ir kultūra, kuri daro įtaką tokiam mūsų būdui :) Šiaip įdomu, kodėl mąstai apie gyvenimą Ispanijoje? Dėl palankaus klimato ir šalies grožio ar kažkokios racionalesnės priežastys? Patarčiau būtinai būtinai išmokti ispanų kalbą, nes be jos nė iš vietos. Net ir didmiesčiuose, kur daug turistų mažai kas angliškai kalba, o mažuose miesteliuose išvis neišsiversi. Nežinau, kokia situacija dabar po didžiosios krizės

Man teko vieną sezoną dirbti Ispanijoje dar, kai studentė buvau. Patirtis nėra aišku didelė, bet mano pastebėjimai būtų tokie, kad atostogauti, keliauti, karts nuo karto aplankyti šią šalį - taip, tačiau nuolat gyventi - ne. Šalis įspūdinga, daug nuostabių vaizdų, graži kalba, žmonės draugiški, tačiau dažnai užknisantys savo pernelyg karštu būdu, gestikuliavimu ir rėkimu. Kaip jau sakiau ten gyventi nenorėčiau, bet atostogauti pats tas :)

1. Pradėk nuo savęs, o tada mokytojų darbą kritikuok. Kažkaip juokinga, kai pats nebūdamas pavyzdingiausiu mokiniu reiški tooookį nepasitenkinimą pedagogų darbu ;) 2. Ši situacija nepasikeis tol, kol vyraus krepšelių sistema. Kiekvienas mokinys, nesvarbu dešimtukininkas, dvejetukininkas ar adaptuotas, yra pinigai mokyklai, todėl tokius išgrūsti labai sunku (niekas nenori prarasti pinigų). Kita vertus, pakolkas mokslas privalomas tik iki 16 metų, tai paskui didieji išmaniųjų žinovai gali čiuožt į profesines (jei dar tiek sugebėjimai leidžia) arba gatvių šluoti - vis kažkokia nauda bus. 3. Je

Kuo dar mokytojai kalti?

Lietuvos elitas mitas :D

Kam tas sarkazmas? Kiek žmonių, tiek nuomonių, ar čia žaidimas "įrodyk, kad mano tiesa teisingesnė už visų kitų". Jeigu tau atrodo, kad viską gyvenime iki smulkmenų gali racionaliai suplanuoti, tuomet tau nepritarsiu. Kai stoji mokytis tu pats pasirinki grupiokus/kursiokus? O kai eini darbintis irgi pasirenki, su kokiais konkrečiais žmonėmis susipažinsi? Gal pasiseks ir papulsi ten, kur įvyks lemtinga pažinti, o gal atvirkščiai jausiesi blogai, nepavyks su niekuo sutarti. Nesakau, kad reikia sėdėti ir laukti, kol turtai, laimė tiesiog ims ir nukris iš dangaus, tačiau taip pat netikiu, kad A

Labai svarbu atsidurti tinkamoje vietoje, tinkamu laiku, tarp tinkamų žmonių. Tai ir yra sėkmė, manau :)

Labai slidi tema, netgi sakyčiau tuštoka, kadangi laimė apskritai yra subjektyvus dalykas. Kai kam tai milijonų turėjimas, kai kam ir paukščių čiulbėjimas yra pati didžiausia laimė. Nereikėtų primesti kitam savo "teisingo" supratimo, kiekvienam savo kaip sakoma. Sveikata ir pinigai, mano manymu, tikrai turi stiprias sąsajas. Galima argumentuoti, jog liga užklumpa tiek turtinguosius, tiek nepasiturinčius, tačiau galimybė sau leisti kokybiškiausią gydymą, geriausius vaistus yra tik turtingųjų privilegija. Tokia realybė. Pensininkė iš provincijos, gyvenanti nuo 700lt iki 700lt, vargu, ar galės

Tu bent nutuoki, kokią įtaką moters sveikatai daro kontraceptikai? Atsakau: net neturi žalio supratimo, jeigu taip šneki. Tai yra lėtas savęs nuodijimas, turintis labai liūdnas pasėkmės. Atsirado matai "ne sovietinių pažiūrų".

Prisiminiau gerą sentenciją: "The mediocre teacher tells. The good teacher explains. The superior teacher demonstrates. The great teacher inspires." :)

Priklauso, kiek žmogus norės pasiimti tai, kas jam duodama. Kad ir tam pačiam universitete, galimybių išmokti, sužinoti daug, tačiau ar kiekvienas tuo pasinaudoja? Reikia pačiam ieškoti kelių, tada bus daug lengviau. Atsiras ir tinkami žmonės su laiku, kurie padės tais keliais eiti :)

Žinoma, nereikia absoliutinti ir sutinku su tuo, jog pinigų turėjimas savaime tavęs nemirtingu nepadaro, tačiau geriau sirgti ir turėti pinigų ar nesirigti ir neturėti? Man pinigai laimė yra tada, kai jie būtent padeda kritinėse situacijose, kuomet jų reikia labai rimties atvejams pvz ligai gydyti. Dėl Sumacherio... tai vat būtent, jeigu jis būtų eilinis nepasiturintis žmogelis, greičiausiai, jau seniai gulėtų kape, o dabar turint dideles pajamas, yra galimybės naudotis kokybiškiausio gydymo paslaugomis (aišku, ar geriau gyventi kaip daržovei, ar mirti - jau atskira tema). Dėti lygybės ženklą

Žinoma, yra tų ydų visur, jei taip elgiasi pedagogai, tai jų tikrai neteisinu, nes taip neturėtų būti, tačiau dažnai ir patys mokiniai užmiršta elementarias savo pareigas, kaip atlikti namų darbus ar kultūringai elgtis per pamoką, o paskui ohoho kaip šiaušiasi ir stato visus ant blakstienų, primindamai savo teises. Jokiu būdu netaikau niekam asmeniškai, tačiau norint pokyčių, turi keistis abi pusės :)

Jau tik nereikia "nieko neveikia". Kontrolinius taiso, į seminarus važiuoja, ruošia metodinę veiklą, planus rašo, rūpinasi socialiniais klasės reikalais ir pan. Kažkaip dauguma įsivaizduoja, jog mokytojai išvis už orą pinigus gauna. O, jeigu pasitaiko tokių, kurie tikrai NIEKO NEVEIKIA, tai tada problemą reikia kelti, aiškintis su administracija ir ieškoti būdų, kaip išspręsti problemą(žinoma, galima atkirsti, kad vis tiek niekas nepadės). Jeigu atrodo, kad mokytojas nieko neveikia, tai dėstytojas tokiu atveju išvis atostogauja... ateina, parodo skaidres, pakomentuoja ir viskas.

Apie tai, kaip pinigai neatneša laimės ir koks aš baisiai dvasingas ir moralus žmogus sakys tik tol, kol neduok Die jis ar jo artimas susirgs vėžiu, ar kita sunkia liga ir negalės sau leisti gydymo užsienyje ar įsigyti šimtus tūkstančio kainuojančio reikalingo aparato, brangių vaistų. Čia ir baigiasi visi "man pinigai ir laimė/gyvenimo kokybė visai nesusiję".

Tokie straipsniai,mano manymu, yra perenelyg sutirštinti, "rėkiantys" ir slepiantys vienintelę potekstę: "visi kalti tik ne aš", o gal tik man taip pasitaikė, jog teko sutikti vos porą nekokių pedagogų, visi kiti buvo fantastiški. Žmonės ir specialistai iš didžiosios raidės. Lietuvių kalbos mokytoja tikriausiai ir liks didžiausiu autoritetu iki gyvenimo galo. Sako dabartinė sistema tokia, kad įspraudžia mokinį/studentą į rėmus. Kai aš mokiausi, bent jau mokykloje, buvo labai daug vietos savirealizacijai, mokytojai visuomet skatindavo save atskleisti, ieškoti naujų būdų, kaip mokyti ir mokytis.

Joks universitetas darbo negarantuoja.

Aš už Klaipėdą, miestas mažesnis, jaukesnis, gražesnis, nedideli atstumai, nuoma pigesnė, kita vertus, šituo klausimu aš labai subjektyvi, nes itin nemėgstu Vilniaus ;)

Beveik su viskuo sutinku, tačiau tikrai nemanau, kad kompiuteriai turėtų išstumti knygas. Jau ir taip dabar mažai mokiniai skaito, dėl ko sunkiai reiškia mintis, nemoka formuluoti rišlių sakinių, o pc naudoja tik žaidimams (dažniausiai toli gražu ne lavinantiems) ir feisbukui. Aš pati turiu 4metį sūnų, todėl pratinu jį prie knygų, kompiuterio išvis dar jam nereikia, mano manymu, o yra tėvų, kurie pasodina vaiką prie laptopo, įjungia kokį durną žaidimą ir ramu :huh: Kas dėl mokytojų, tai aš savuosius prisimenu su didžiausia nostalgija, mes ir padiskutuodavome, ir apie gyvenimą pasikalbėdavome,

Mes su vyru jau, matyt, per seni sentimentaliems niekučiams. Pernai parnešė saldainių "aguona". Labai džiaugiausi :D šiaip man keista, kad tokiom progom dar reikia kažkokių dovanų - tuolabiau brangių. Geriau jaukiai pabūti nei leisti pinigus ant širdelių ir pan. nesąmonių :D