Isyankar

Būtent. Pvz Suomijoje pedagogai yra laikomi vieni iš svarbiausių valstybės tarnautojų, jie labai gerbiami, algos didelės, krūviai mažesni,mokytojai turi padėjėjus ir pan. Žinoma, konkurencija ir atrankos taip pat griežtesnės, reikalavimai dideli, bet užtat Suomijos švietimo sistema laikoma viena geriausių pasaulyje. Manau, reikia dėmesį skirti pedagogų darbo sąlygoms gerinti ir situacija žymiai pagerės. Šiaip dažnai tokie straipsniai, man atrodo, eilinė beletristika, daug visko "reikia" daryti, bet retas pradeda nuo savęs.

Sveikas, mano vyras archeologas, bebaiginėja doktorantūrą :) Jis savo profesijai be galo atsidavęs, be galo myli tai, ką daro ir kitur savęs neįsivaizduoja. Dabar dėl galimybių. Jų yra gal ne tiek daug, kiek kitose srityse, tačiau ne tiek mažai, kiek gali atrodyti iš šalies. Kaip jau minėjo nė vienos statybos nebus pradėtos, kol archeologas nepatikrins teritorijos, taip pat, jei esi laisvai samdomas specialistas gali gauti nemažai privačių užsakymų, žinoma, dirbti muziejuose, kultūros įstaigose. Dėl atlyginimų, tai nereikia galvoti, kad milijonais lyja be to pasakysiu, kad būtent Lietuvos arch

Ačiū už pasiūlymus, tavo impulsyvumas taip pat rodo dar neišaugtą paauglystę, bet tai natūralu, visi tai praėjome. Aš pati turiu sūnų, tai į tai ramiai reaguoju. Linkiu tau tik gero, nemanyk, kad kalbu su kažkokia piktdžiuga ar siekiu sumenkinti :) žinok kartais viso gyvenimo nepakanka žmogų pažinti :)

Kaip aš rodau savo nepagarbą? Žinai bent kuo ji pasireiškia? O gal kuo nors įžeidžiau? ;) Forumas tam ir skirtas, kad dalintumėmės skirtingomis nuomonės, kita vertus, aš į tave žiūriu atlaidžiau, nes esi dar labai jaunas, dar mokinys, todėl tikiu, kad būnant -niolikos visi vyresni atrodo durni, jų patarimai mėšlas, čia tik aš vienas viską žinau. Nepriimk asmeniškai, taip daugumai būna, bet iš to išaugama :)

Siūlyčiau padirbėti su teksto suvokimo ir neprimetinėti savo jausenų man. Jeigu tau atrodo, kad kimbu - tavo bėda, ne mano. O apie proletarą išvis nė žodžio nesakiau ;) Ačiū :)

Jetau :D Priėmi viską už gryną pinigą, net keista, kad taip nesupratai, kai užsiciklinai ties mokslais. Nereiškia, kad aš ar kažkuris kitas iš neturėjimo ką veikti imtų kartoti 12 metų kursą, esmė yra tai, kad praėjus ne vieneriems metams mokyklą pradedi vertinti visai kitaip: tiek tuos pačius mokytojus, tiek draugus, tiek mokslą. Sakei, kad prasidėjus naujiems mokslo metams, po savaitės tau jau pradeda įkyrėti ta pati rutina, tai manai, kai dirbsi jos nebus? :D Ir atostogų toli gražu turėsit mažiau, ir sunkiau bus. Viskas gyvenime ateina ir praeina, mokykla irgi yra tik vienas iš etapų, tači

Sakei "pagalvok, ar pajėgtum mokytis iš naujo?" Jei kalbi ne apie mokslų sunkumą, tai apie ką? :) Taip, aišku, kodėl turėčiau nepajėgti?

99% taip kalba, kol mokosi ;) :D mokslas mokykloje yra niekas (t.y. savo lengvumu) palyginus, kaip reikia mokytis ir dirbti ją baigus, bet šitas supratimas ateis su laiku, aš pati supratau tai ne po metų ir ne po dviejų. Pamenu, kai rašiau magistrinį darbą, kurį tuoj ginsiu, buvo tokių akimirkų, kad mąsčiau, jog su mielu noru vietoj to rašyčiau visus lietuvių rašinius, spręsčiau matematines lygtis ar skaityčiau apie fotosintezę :D Kita vertus, aš daugumą mokytojų prisimenu su begaline nostalgija ir pagarba, nes jie buvo NEREALŪS tiek kaip pedagogai, tiek kaip asmenybės, o jei atrodo, kad mok

Čia jau žmogiškasis faktorius. Jeigu mokytojas yra savo dalyko aistruolis, tai jis bandys ta aistra užkrėsti ir kitus, nesigilindamas, jog galbūt jo biologija ar dailė nėra svarbiausias prioritetas mokiniui, mąstančiam apie kardinaliai kitokios srities studijas. Kita vertus, mokyklinė programa nėra sudėtinga, nežinau, kas ten yra tokio, ko neįmanoma išmokti (kalbant apie programos reikalavimus). Gal ne viskas pravers, bet su tokiais dalykais didelė tikimybė ir universitetuose susidursit, ypač pirmuose kursuose, kuomet reikės mokytis bendrauniversitetinius dalykus :) Žinoma, nereikia neigti,

Mintys padrikos, šiek tiek sunku skaityti, bet idėja nebloga :) Aš pati jau seniai esu baigusi mokyklą, tačiau kiek pamenu ją vertinti pradėjau tik vyresnėse klasėse, o dabar išvis kartais pagalvoju, kiek daug atiduočiau, kad bent dienai ten sugrįžčiau į savo klasę, savo mokyklą. Švietimo sistemą kuria tie patys žmonės. Jie irgi kažkada buvo mokiniai, žinoma, ydų ir spragų yra daug (bet kur jų nėra?), tačiau aš visada galvoju, jog jeigu nori kažką keisti - pradėk nuo savęs. Ne nuo bumbėjimo, kokia bloga valdžia, kokia bloga sistema, kaip ten niekas nieko neišmano, bet nuo savęs. Jei užteks m

Nežinai, kaip atsikratyti savo priešo? Paversk jį draugu (kinų patarlė) Žmoguje yra trys auksinės charakterio savybės: kantrumas, saiko jausmas ir mokėjimas patylėti. Kartais gyvenime jos praverčia gerokai labiau nei protas, talentas ar grožis. Niekas žmogaus taip negramzdina į vienatvę, kaip jo paslaptys. Niekas labiau už balso pakėlimą nepažemina pokalbio lygio Vyras be moters, tai kaip šuo be blusų - gyventi galima, bet liūdna...O moteris be vyro, tai kaip blusa be šuns - gyventi galima, bet nėra ką kandžioti Niekas nesuartina taip, kaip bendros nuodėmės

Norint išauginti raštingesnę visuomenę, egzaminas turėtų būti sudarytas ne tik iš rašinio, bet ir rašybos, skyrybos, kalbos kultūros užduočių :)

Iki namų buvo likę nepilnos 10min kelio, be to su savim neturėjau pinigų tada gal tik litą ar du. Paskambinau tik namo grįžus, nes po tokio įvykio nemenkas šokas buvo, nelabai susivokiau dar gerą valandą, ką daryt.

Viskas gerai, kas gerai baigiasi :)

Nieko neprašė ir nesakė, pribėgo ir davė į galvą, o kai parkritau tik tada pamatė, kad be rankinės ir nieko vertingo neturiu, tai tik nuplėšė laikrodį nuo rankos (telefonas buvo vidinėje palto kišenėj, kurio neužčiuopė), apspardė, sumušė ir pabėgo.

Šiauliuose veiksmas vyko. Svarbiausia, kad kokio švirkšto neįvarė, šito labiausiai bijojau.

Mane buvo užpuolę prieš ~5 metus. Buvo šeštadienis pavakarė, spalio mėnesis, tai pakankamai tamsu, bet ėjau pro centrą link namų, maniau nieko blogo nenutiks, tačiau kaip tyčia aplink nebuvo nė vieno žmogaus. Beeinant pajaučiau, kad kažkas seka iš paskos, bet nespėjau net atsisukt, kaip gavau smūgį per galvą. Toliau nelabai ką pamenu tik tiek, kad užpuolė vyresnis vyras, laimei, tuo metu neturėjau rankinės su savimi, tai nebuvo, ką pavogti, atsipirkau tik smūgiais. Gulėjau ant šaligatvio, skaudėjo visą, kitoj gatvės pusėj ėjo kažkoks žmogus, bet kai paprašiau, kad padėtų, tik suriko, kad "nere

Tokių kaip tu mes nekvietėme ir nebendraujame su dvasios ubagais. Jeigu svečiai būtų pageidavę vyno, šampano, būtume mielai jo užsakę, bet prieš šventę, kai to pasiteiravome, buvo pasakyta, kad visi sutinka švęsti be alkoholio ir niekas tame bėdos nematė ;) Neįprasto? Alkoholis yra neįprasta? Really? :D Dauguma žmonių neįsivaizduoja šventės be alkoholio, todėl būtent ir yra neįprasta pasirinkti alternatyvą ir švęsti kitaip :) O ko tu išvis prikibai? Tave kaip nors asmeniškai liečia? Tu manęs net nepažįsti, ar tau skauda, kad gyvenam mes taip, kaip norim? Gerk tu kiek nori, kad ir visą pa

:D :D :D :D :D Gal, tamsta, esktrasensas būsite? B-) Tai, kad ne butas... ir ne skolos, ir ne ekstravertė, todėl linksma žiūrėt, kaip tu čia ardaisi :D Pusė atvariusių buvo abstinentai, kurie prieš vestuves netgi mandagiai teiravosi, gal galėtume be alkoholio švęsti, ir apskritai nė velnio tu nieko nežinai nei apie mane, nei apie mūsų šventę ;) Bet, ką tau sakysi, kai protas pragertas :) Skirtingai nei tu aš bendrauju su žmonėmis, kurie turi bent kiek košės galvoje, o ne su tais, kur visas gyvenimo džiaugsmas, tai gėrimas. Koktu net rašyti, nes tavo kalbėjimo kultūra apgailėtina. Geriau

1.Bėk bėk, jei tau geriau - žiūrėk tik neapsiversk ;) 2. Intelekto nesužalotas esi... jei tau atrodo, kad vienintelis tikslas šventėje yra prisigerti, tai man nuoširdžiai gaila tavo tėvų ir artimųjų, nes tokio sūnaus nelinkėčiau niekam. Manai, kad vestuvės ne vestuvės, jei visi neprisigeria kaip kiaulės? Lietuviškas mentalitetas visu gražumu atsiskleidė. Nė vienas nesiskundė, o kaip tik pagyrė, kad šventė buvo blaivi, įdomi ir išskirtinė. Pusė svečių buvo ne iš Lietuvos ir niekam net nekilo klausimas, kodėl mes taip nusprendėme, įsivaizduok pramogų suradome ir be gėrimo, bet tau sunku įsivaiz

Visiškai sutinku dėl mokslo. Čia jau nėra vietos ginčytis, tiesiog faktai patys kalba už save, kad Lietuvoje nėra nė vieno universiteto prilygstančio geriausiems UK, JAV ar kitų šalių mokslo įstaigoms (kad ir kaip mėgsta priešingai šnekėti LT universitetų atstovai) ir, žinoma, aš esu tik už tai, kad jeigu asmuo yra pajėgus, gabus ir motyvuotas mokytis kitur, tai jis tikrai turėtų pabandyti laimę. Aš tik norėjau pabrėžti, kad sukelia šypseną, kuomet labai jaunas žmogus mėtosi tokiomis kategoriškomis frazėmis (čia ne jums taikau, o temos autoriui) Naivu, kad vaikinukas nebaigęs mokyklos, gyvena

Daug gerų knygų, sunku išsirinkti tą vieną vienintelę, bet vienos iš labiausiai patikusių būtų šios: Yasmina Khadra "Ką nakčiai skolinga diena" Vincas Mykolaitis Putinas "Altorių šešėly"

Stengiuosi nieko per daug neužsibrėžti, nes ne visada pavyksta įvykdyti, tai tebūnie trys tikslai. 1. Sėkmingai pabaigti magistrantūros studijas 2. Sėkmingai įstoti į doktorantūros studijas (jeigu neišvyksiu gyventi į užsienį) 3. Nekvaršinti vyrui galvos, kai jis rašys disertaciją

Aš netaikiau asmeniškai tau, tiesiog yra žmonių, kurie labai mėgsta prikišti tuos pavyzdžius (Billas Geitsas, Steve Job's ir t.t.) ir tai laiko svariausiu argumentu, kalbant apie mokymąsi universitete :) Negi manai, kad vadybininkas, besimokantis aukštojoje negali papildomai domėtis, mokytis ir semtis žinių ne vien iš universiteto? Gal jis dar spėja n kartų daugiau visko pasimokyti, paskaityti ir sužinoti nei tas šaunusis savamokslis, kuris taip nusistatęs prieš aukštąjį mokslą. Čia labai individualus dalykas. Tas, kuris savarankiškai viską išmoko ir tapo profesionalu ir yra daugiau nei v

Šiaip tai medikai (ne odontologai) mokosi net ne 6, o ~10 metų. Antra, pradžia yra gaunama būtent universitete, kurios tu pats neišmoksi niekaip, tai toks čia ir savamoksliškumas.