Darkera

Blyn koks tu kompleksuotas zmogus :D
As nieko visiskai pagirunisko neizvelgiau jo tekste.
Negi tu rimtai manai toks dalykas kaip britai bendradarbiai yra pagiruniskas? Ar Paryzius? Ar Balis? Ta prasme zmogus ten susizadejo ir ten susituoke, nes vestuves jam didelis ivykis iprasminantis jo tikslu siekima ir apie tai parase ir pasidalino.
 
As asmeniskai ziauriai uz ji dziaugiuosi, nors net nepazistu jo, bet malonu matyti, kad sekasi viskas
 
 

Pats taip pat dirbu Uk, darbe vienintelis esu ne anglas, bet kaip malonu dirbt! Koks jų požiūris į darbuotoją ir panašiai. Buvau sugalvojęs grįžti į Lietuvą, pabandyti ten - nuėjau į darbo pokalbį kuriame reikalavo aukštojo inžinerinio išsilavinimo, C/C++ programavimo pagrindų, pilno AutoCad/SolidWorks naudojimosi, tam tikrų ISO standartų žinojimų ir panašiai - kai priėjo kalba apie algą, pasiūlė 400 eur į rankas. Ir tai įmonė, dideliu mąstu dirbanti su valtybe (jei teko apsilankyti renovuotame daugiabutyje, didžioji dalis su elektra susijusių įrangimų pirkta iš tos įmonės). O ir vadovai (vietiniai) nesukėlė visiškos motyvacijos vaizdo, darbuotojai kaip avelės atrodė, lyg net prašnekėt bijotų. Skiriasi kaip diena ir naktis. Anksčiau priežastis negrįžti buvo pinigai, tačiau dabar - žmonės, bendravimas, kultūra.. O temos autorius šaunuolis, protingai ir apgalvotai viską žingsnis po žingsnio - tik nereikia sustoti. Ne kartą sutikau tikrai aukštose pozicijose dirbančių Lietuvių ir tikrai buvo malonu, kad yra siekiančių ir pasiekiančių. :)

Paklausiau profesionalo normalaus klausimo susijusio su profesija, prisikniso kazkokia turgaus boba. Atstok tu su ta savo didybes manija ir penktos klases atsisaudymais.
 
Tema ne apie tave ar mane.
 
Truksta demesio, skambink i psichologines pagalbos linija, turi problemu, rasyk man i pm, duosiu to demesio kai nebus ka veikti.

Check your's attitude first. Tu ir temos autorius skiriatės kaip diena nuo nakties. Ne vien už skills moka pinigus. Jeigu realiam gyvenime esi toks pat 'gnyda' kaip forume, tai stebėtina, kad apskritai darbą turi.

visi žmonės kurie pagal įmonės hierarchiją yra aukščiau tavęs. Man irgi buvo sunku patikėti, bet tą patį tvirtino kiti du Lietuviai dirbantys toje pačioje kompanijoje, kurios padalinys ne Lietuvoje

Inžinerinės pastatų projektavimo padaliniai Lietuvoje programuotojams duoda ne tik 3,5k€ minimumą, bet ir sporto salės abonementą, pilną sveikatos gydymą, bei gan laisvą grafiką darbui, ypač, jei paskirtas užduotis atlieki greičiau. Neįvardinsiu konkrečiai įmonių, bet Lietuvoje su IT sritim yra gerai tol, kol tiesioginiai vadovai nėra Lietuviai

Nepasikuklinsiu, automobilis geras, ne iš pigiųjų, tačiau tai yra tai, kas pasiekiama be verslo, tiesiog dirbant programuotoju UK. Taip pat, tikiuosi, jog tai motyvuoja ir kitus žmones, galbūt ir tuos, kurie visdar galvoja ar verta pakeisti aplinką ir išeiti iš savo komforto zonos, kurioje turbūt daugumai patinka būti, tačiau tobulėjama geriausiai ir greičiausiai tada, kai esi išėjęs iš tos komforto zonos ir gauni visokeriopą patirtį.

Sveiki,
 
galvojau pasidalinsiu savo patirtimi iš gyvenimo UK.
 
Mano kaip programuotojo karjera prasidėjo nuo 2010m. vasaros (iškart po koledžo baigimo) įsidarbinau PHP programuotoju nuotoliniu būdu, vienoje Šiaulių kompanijoje. Kepiau svetaines, vieną po kitos, turėjom savos gamybos CMS, galybę jau parašytų modulių, kuriuos visgi minimaliai reikėdavo pritaikyti klientų svetainėms, galerijos, skelbimų, kontaktų ir pan. - viskas labai basic. Tačiau tai ir buvo ko man reikėjo pačioje pradžioje, buvo gan geras žingsnis į priekį. Po maždaug pusantrų metų supratau, kad man reikia kažko kito, kadangi šita kompanija turėdavo vis mažiau ir mažiau klientų, o nuo jų priklausydavo ir mūsų programuotojų atlyginimas. Atvirai kalbant, pačioje pabaigoje, kartais per dieną uždirbdavau po litą-du, kadangi gaudavau tokius reikalavimus, kaip antai pakeisti kažkurioje svetainėje telefono numerį, kuris kartais pagal reikalavimus turėdavo būti įhardcode'intas. Tada rasdavau savo klientų šitame tinklapyje, per pažįstamus ir per kitus skelbimų portalus, tačiau man pasirodė, kad toks darbo būdas yra skirtas ne man, aš turiu turėti stabilų darbą ir atlyginimą. Tuo pat metu, daug savarankiškai mokiausi .NET ir C#.
 
Berods, nuo 2012 m. spalio mėn, pavyko įsidarbinti į bendrovę ORLEN Lietuva (Mažeikiuose), ten kardinaliai pasikeitė atlyginimas, tais laikais litais gaudavau virš 2800 LTL į rankas, kas atrodė kosmosas (o dar gi gyvenau su tėvais). Pagrinde teko dirbti su MSSQL, nemažai Business Intelligence projektų, šiek tiek Visual Basic, C#, ASP.NET ir labai nedaug PHP. Taigi ten praleidau beveik 4 metus, poto pradėjau ieškoti galimybių kituose miestuose, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje... Atvirai pasakius, už siūlomus įmonių atlyginimus didmiesčiuose nelabai apsimokėjo persikelti iš mažo Mažeikių miestelio į kokį Vilnių. Tad visgi likau Mažeikiuose toje pačioje bendrovėje.
 
Tada 2015m. asmeniniame gyvenime įvyko daug skaudžių praradimų, kogero "nučiuožė stogas" ir nusprendžiau tiesiog viską mesti ir išvykti į Birmingham, UK, juk nėra ko prarasti. O dar prieš išvažiuojant į UK, prieš kokį mėnesį sakiau, jog manęs ten niekas gyvo neištemps, man ir Lietuvoje gerai. Taigi, ten jau turėjau gyvenančių draugų, tad nebuvo itin sudėtinga situacija išvykti, kadangi buvau priimtas pagyventi kol radau pirmąjį darbą.
 
Taigi į UK atvykau turėdamas bendrai 5 metus programavimo patirties, tai būtų kažkur apie du metus PHP ir keturis su virš metus .NET.
 
Job seeking
Į UK atvykau Spalio 3, 2015m, šeštadienį. Pirmadienį prasidėjo daug žadantys telefoniniai pokalbiai su recruiter'iais, tačiau kaip ir žmonės kituose gyvenimo UK aprašymuose minėjo, kad tie skambučiai nelabai daug reiškia, recruiter'iai labai daug žada, giria, tačiau toks jų darbas ir jie jį daro labai profesionaliai, netgi įtikina, kad tu tuoj gausi darbą, jautiesi labai motyvuotas ir didelis profesionalas. Taigi, patį pirmą trečiadienį jau važiavau į pirmąjį interview dėl .NET developer pozicijos. Tai buvo auto, gyvybės ir NT draudimo kompanija. Kaip ir tikėjausi darbo ten negavau, nors jie ir sakė, jog aš jiems labai tinku ir t.t., tačiau po kelių dienų iš jų nesulaukęs žadėto skambučio per kelias dienas, skambinau pats, bet likau ignoruotas. Skambinau kelias dienas. Atsakymas kaip ir aiškus. Labai nenusivyliau, kadangi nesijaučiau komfortabiliai, iš to ką kalbėjo angliškai galėjau suprasti tik apie 60%, gal net 50%. Visa laimė, kad man ten nereikėjo itin daug kalbėti, o kiek reikėjo kalbėti, tai atvirai sakant, irgi nebuvo gerai. Tačiau, perlipau per save su šiuo pirmuoju pokalbiu, sekantys pokalbiai buvo nebetokie "baisūs", kadangi ir pats įdėjau nemažai pasiruošimo prieš einant į kitus interview (face-to-face arba phone interview). Kalbant apie phone interviews, tai jie dauguma visi labai panašūs, daug pasikartojančių klausimų, plius tu pats išsilavini savo kalbą, žinai ką nori papasakoti ir ką pasakyti, ir kaip pasakyti, ir ko nesakyti.
Turėjau kasdien po 30 skambučių iš recruiter'ių (nemažiau), visi teigdavo, kad jų klientų kompanijos pačios geriausios ir užvaldys pasaulį, tačiau šiektiek išdrąsėjęs pradėjau atsirinkinėti kompanijas pats, pagal atstumą nuo mano gyvenamosios vietos (gyvenau pas draugus, tačiau planavau nuomotis savo butą netoli tų draugų), pagal naudojamas technologijas, reikalavimus ir kitus specifinius dalykus, kurie būdingi kiekvienai kompanijai atskirai. Turėjau apie 10k eur santaupų atsivežęs iš Lietuvos, tad galėjau daugiau pasispardyti ir surasti to ko tikrai norėčiau.
 
Lapkričio mėnesį po keleto face-to-face interview, turėjau 2 realius darbo pasiūlymus - SQL Developer arba BI Developer.
 
Job #1, pozicija Business Intelligence Developer, Dec 2015 - Feb 2016.
Pasirinkau darbą su kompanija Genting Casinos UK, pozicijoje BI Developer. Kodėl? Todėl, kad ten buvo berods 5 stage interview, per tuos stage'us susipažinau su keletu kolegų, susidariau labai gerą vaizdą apie kompaniją ir ten dirbančius žmones, kadangi kompanijoje buvo dress code'as - kostiumas kasdien, visi kolegos atrodė labai "posh" (prabangūs), mandagūs, draugiški ir malonūs. Pati pozicija tuo metu pasiulė atlyginimą - 35k/annum (apie 2.2k į rankas) + automobilis + iPad + iPhone. Viskas tiesiog WOW, bet juk aš paprastas vaikinas iš mažo Lietuvos miestelio, nežinau nei etiketo, o juk ten visi tokie solidūs, kostiumuoti, pasipuošę, besišypsantys, hollywood smiles etc. Kaip man ten reikės pritapti prie tokio lygio žmonių? Gal kas esate įpratę prie tokio gyvenimo, gal nieko ir keisto, tačiau aš turėjau daug kur pasitempti. Praėjo du mėnesiai darbo šitoje bendrovėje, pamačiau, kad man darbe smarkiai trūksta iššūkių, techninių dalykų, o ten praktiškai kasdien reikėjo daryti įvairius business insights, naudojant BI technologijas, tokias kaip Greenplum, Spotfire, šiek tiek JS, CSS ir HTML. Daviau notice'ą, po savaitės manęs ten nebeliko (atsisveikinant BI direktorė buvo labai nustebusi ir dar pasakė, jog pas juos kompanijoje niekas taip greit neišeina). Aš su ja sutinku visu 100%, tačiau aš ieškojau savęs ir kokioje pozicijoje man labiausiai patiktų dirbti.
 
Job #2, pozicija SQL Server Developer, Feb 2016 - Nov 2016.
Paskambinau kompanijai, kuri prieš tai man buvo davusi savo pasiulymą dirbti pas juos, bet buvau juos atmetęs. Taigi, sveiki dar kartą, noriu pas jus dirbti. Jie siūlė tą patį atlyginimą - 35k/annum (apie 2.2k į rankas) Buvau patenkintas kurį laiką šitu darbu (pats darbas ir dabar neatrodo prastas), tačiau žmonės ten dirbantys... kultūra... managerių elgesys... šito tai neparodė per darbo interview. Visų pirma, kolegos paskutiniai nevalos, daug nekalbėsiu apie tvarką tiek ofise, tiek Gents. Pradirbau apie 8 mėnesius tokiam "under pressure", žinoma, tai gali būt daugumai pažįstama ir galbūt normali situacija. Vienas dalykas, kuris "nužudė" mano norą ir motyvaciją ten dirbti, tai buvo mano tiesioginio juodaodžio managerio kultūros ir profesionalumo stoka. Kaip ir minėjau, ten viskas buvo "under pressure", jų klientai tokios įmonės kaip IBM, Lenovo ir daug kitų, tai viskas yra daroma paskubinta tvarka, kad ale būtų išlaikomi tokio dydžio klientai. Aš savo manageriui neatrašiau į emailą kurį laiką, porą valandų, nemačiau tiesiog, Outlook'as buvo minimizintas ir susifokusavęs dirbau prie užduoties. Ofiso tipas, kaip ir praktiškai visur - open space, taigi aplink sėdėjo dar koks 50 ivairių kolegų. Manageris atėjo prie mano stalo ir gan rimtu veidu prieš mano veidą pamojavo suspaustu kumščiu, tipo "ko tu man neatrašai???". Prieš veidą, priešais dar N kolegų. Aš jam tuo momentu nieko nebesakiau. Galvojau eisiu tiesiai į HR ir užbaigsiu jo karjerą šitoje įmonėje, buvau pasiruošęs betkokia kaina jį sumalti, ar net vėl pakeisti savo darbą, man nebebuvo svarbu. Tačiau tuo metu jau turėjau bemieges naktis, kadangi į namus (savo nuomuojamą butą) parsinešdavau daug streso ir įtampos, mano mergina tą irgi pastebėjo. Nutariau daugiau rankų į š... nekišti ir nebenorėjau dar daugiau įtampos, parašiau manageriui savo pamąstymus emailu apie jo elgesį, išvadinau neprofesionaliu ir su kultūros stoka žmogumi. Daviau notice'ą. Pagal politiką, aš turėjau ten atidirbti visą mėnesį, bet manageris, gal dėl kaltės kažkokio jausmo, man pasakė, jog galiu šiandien pat palikti darbą ir visą mėnesį atostogauti su pilnu atlyginimu, tuo tarpu galiu ieškotis kito darbo. Tad susirinkau savo mantą iš stalčių ir viso gero :)
 
Job #3, pozicija Senior .NET Developer, Dec 2016 - Present.
Šitą darbą gavau per dvi savaites nuo išėjimo iš praeito darbo. Esu, ir kogero dar ilgai būsiu patenkintas šituo darbu, atlyginimu (kuris yra gerokai didesnis nei praeitose kompanijose), kolegomis, etiketu, kultūra, cutting edge technologijomis ir visu kitu gėriu, tokiu kaip antai lankstus darbo grafikas, work remotely galimybė ir kt. Kaip atrodo darbo diena dabartinėje kompanijoje? Yra bazinės darbo valandos: nuo 10am - 4pm. Tai reiškia, kad gali pradėti anksčiau nei 10am ir baigti 4pm, arba išsimiegoti ir atvykti į darbą 10am ir baigti apie 5-5.30pm, niekas neskaičiuoja ištikro, bet tai nereiškia, kad galima visad tuo piktnaudžiauti. Aš stengiuosi būti ofise apie 7.30am (iš namų išvykstu apie 6.45am) - Man nuo Birmingham'o iki Coventry reikia važiuoti 23 mylias, tad stengiuosi nepakliūti "ant piko". Išvažiuoju truputį prieš 4pm (dėl traffic). Kažkada nespėjau laiku išvažiuoti iš ofiso, tai kelionė truko virš 2val ir čia dar ne max, nenorėčiau nei pagalvoti, jei motorway'juje susimaltų kelios mašinos, kogero būtų uždarytos visos juostos, o tada jau nekas. Pažįstamas stovėjo 4val vienoje vietoje, o motorway'juje i WC nenueisi, kaip žinia, tai ištikro katastrofa būtų.
 
Kiekvieną rytą turime stand-up meetą prie savo stalų, pasakome ką padarėme vakar, ką darysime šiandien, kokie blocker'iai, ir t.t. Poto jau kas kur, vieni i virtuvę kavos, kiti prie stalu tęsia pokalbius apie betką, kiti dirba, tiesiog jokios kontrolės, visi žinome, ką turime padaryti per vieną sprint'ą, kuris trunka dvi savaites. Taigi kas dvi savaites turime po planning meetingą, susidedame task'us ir pan, taip pat pažaidžiame "scrum poker". Kas liečia darbo valandas, ši kompanija yra labai family friendly - būna kolegos atsiveda savo mažus vaikus i darbą, jei reikia kurią nors dieną būti namie ir kad nori dirbti iš namų - tiesiog pasakyti tai manageriui, iškarto gausi atsakymą "That's fine", tiesiog pasakyt, kad pasakyti :) Arba gali būti nenuotaikoje, tada pasakyti, kad skauda galvą, varau namo - that's fine as well, 'cause we've got 10 sick days per year (fully paid). Dirbant tokiomis sąlygomis, man "neskauda" padirbėti ir daugiau nei priklauso, tad kartais savaitgaliais iš namų prisijungiu, padarau vieną kitą dalyką. Vieni eina pirkti kasdien pietų į Tesco, aš dažniausiai pasiimu maistą iš namų, tad lieku prie stalo, bet būna, kad einu kartu, dėl "socialising", arba, kad prasivaikščioti. O kai lieku prie savo stalo, ne retas atvejis, tiesiog valgydamas dirbu, nes man tai tiesiog patinka, vietoj facebook scroll'inimo. Darbe tokio dalyko kaip stresas nėra, neegzistuoja. Pavyzdys: sprintas yra dviejų savaičių, per jį turi padaryt tam tikrus task'us. Mano manageris tame tarpe irgi turi task'us, tai berods billing'o task'as jau 3 mėn kaba - niekas ten nedega. Žinoma, nebūtų logiška per dienas nedirbti, o su kolegom kalbėtis ir tiek, tada aišku matys, kad visiškai nedirbi, task'ai nejuda, kas nėra normalu nei vienoje kompanijoje.
 
Kokia kaina gyventi Birminghame?
Kainos įvairios, šiuo metu su drauge gyvenu nuomojamame bute (naujos statybos daugiabutis namas), taigi:
Buto nuoma: 725 GBP / month
Elektra: AVG 120 GBP / month
Vanduo (quarterly): 350 GBP (yra vonia gulėjimui......)
Maistas, Internetai, telefonai, drabuziai, netflixai ir t.t.: 400-500 GBP / month
Automobilis: įskaitant kurą, draudimą ir kt - apie 800 GBP / month - pirktas panašiu principu kaip lizingas, čia yra toks vadinamas PCP
Įvairios nesąmonės: apie 200 GBP / month
Savings: XXX - XXX GBP / month
 

 
 

 
 
Ar planuoji grįžti gyventi į LT?
Dažnas klausimas, tiek iš artimųjų, tiek iš draugų, atsakymas - TAIP.
Man pačiam 29 metai, šeimos kolkas neturiu, tiesiog stengiuosi pakeliauti, pamatyti, vis įgauti patirties. Vėliau susirasti kitą darbą, kuris būtų toks pat geras, tačiau būtų fully remote ir suteiktų galimybę gyventi betkur Europoje. Man būtų viskas OK, jeigu ir reiktų rektarčiais atvykti į ofisą kokiam Londone ar pan. Taigi, gyventi į Lietuvą būtinai grįšiu, metai ar du, bus šeima ir pan., tačiau Lietuvoje dirbti nenoriu, ne dėl atlyginimo, galima uždirbti ir Lietuvoje, tačiau man labiau priimtinas UK mąstymas ir darbo kultūra.

Nežinau, man irgi buvo nemaloni patirtis su Pigu.lt. Skambinėdavau kasdien 2 savaites ir vis žadėdavo, kad prekė jau pristatys kitą dieną, o po 2 savaičių kai jau viskas nusibodo ir atšaukiau užsakymą, paaiškėjo, kad mano siunta buvo kažkur dingus, neaišku kur, net administracija negalėjo paaiškint. Vienu žodžiu, live supportas pas juos tragedija...

Kaip jus dar renkates tokias parduotuves kaip Pigu.lt...Nuo tokiu kuo toliau reikia begt...

apie ka tu kalbi? vakaruos populiari praktika kad refundinus tau is karto atisuncia pinigus ir atsipraso uz patirtus nemalonumus. cia issipisinejimas is kliento ir laiko vilkinimas.
 
p.s. pigu.lt otusourcina savo customer service, tai Natasai nelabai idomu tavo problemos ir jai maziausiai rupi pigu.lt reputacija.
 
p.s.s. panasia patirti turejau su small planet airlines, kuri ignoravo el. laiskus ir priminimus puse metu, iki kol buvo cc'inta atitinkama institucija. Atrase ta pati ryta kai buvo issiustas laiskas ir geranoriskai pasiule kompensacija. Aisku pranese, kad uztrusk iki 11savaiciu ja apmoket, bet bent ledus pralauzem.

Jei greitai laukia studijos tai siulyciau susirasti gera kandonu tiekeja per ebay is kurio pastoviai imtum prezervatyvu gyventi barake ir pardavineti per studiju metus tikrai padarysi pinigu ir pradziai uzteks tavo turimos sumos :)

Turint laisvu pinigu ir dar tokiame jauname amziuje (ty neturint kazkokio darbo) reikia pabandyti surizikuoti ir kazka daryti savo. Galbut turi kazkokius pomegius, kuriuos gali paversti verslu. Kaciu veisimas (cia is tavo avataro), turkisku prekiu pardavinejimas turguje, skrajuciu platinimas, dviraciu remontas ir t.t. O kas svarbiausia gausi daug naudingos patirties. Net jei ir prarasi pinigus, tai bus sekmingesne investicija i savo ateiti nei kokios kitos priemones sugalimu N procentu uzdarbiu.

Ankščiau išmokėjo,dabar kaip stovi mano pinigai sąskaitoje taip jų niekas ir neišmoka pusę metų... tai nereikia čia nesąmonių rašinėti.

btc atlieka savo funkcija kainuodamas 200 ar 1200 lygiai taip pat

Eilinis karys neturi buti gabus ar protingas, jis tiesiog turi klausyti ir vykdyti vadu komandas. Niekas ten nenores, kad butum gudresnis uz vadus

Sakai, būdavo 800 norinčių per metus, kurie norėjo 3 mėn BKM (BAZINIAI kariniai MOKYMAI, primenu). O čia kalbam apie PRIVALOMĄJĄ karinę TARNYBĄ. Skiri žodžius BAZINIS ir PRIVALOMAS? Ir - MOKYMAI bei TARNYBA?
 
Kiek suprantu, po BKM esate įrašomi į rezervą. Jeigu taip - labai puiku, ačiū jums, galit eit savo keliais. BET mokyti kitus ir aiškinti "nekakokit į batą, buvau BKM, nebūkit bobos", tai čia virš naglumo.
 
Tu ėjai į BKM, tai GALĖJAI planuotis, kada tai darysi ir pasirinkimo LAISVĘ ten neiti, jeigu kažkas nepavyks. Supranti, kad šioje temoje kalbama apie tai, kad LAISVĖS neiti TARNAUTI neturės žmonės? Supranti, kad jie galės būtų patraukti BAUDŽIAMOJON atsakomybėn, jeigu atsisakys?
 
Šitoj temoj labiausiai nuvylė Creatium su savo desperatišku bandymu ginti savo tiesą, kuri tik jam pačiam atrodo tiesi. Bankai jau pasakė, kad paskolas sustabdys, nukels, bet palūkanos - čia jau šauktinio reikalas. Kažkuriam straipsny buvo kalbėta, kad davai pakeliam šauktinių atlyginimą nuo 38€ iki 138€ ir nebemokam kompensacijų už komunalines išlaidas ir pan. Tai šiuo atveju, žmogus ne tik kad turės kentėti šaltyje (žiemos metu pratybose), bet dar ir žinos, kad jo butas yra šildomas bei turės už tai susimokėti iš tos pašalpos 138€. Ai, turi lizingą? Nieko tokio, anstoliai atskaičiuos ir be tavęs. Artimuosius rėmei, kurie neturi pakankamų pajamų? Nu ir? Taigi 138€. Turi kitų įsipareigojimų: kabelinė, internetas, sporto klubas? Pats kaltas, galėjau nuspėt ateitį, kad pašauks. Beje, primenu, kad gauni 138€. Čia begalybė, leisk kur nori.
 
Ims visus tinkamo amžiaus? O kaip politinės pažiūros? Jeigu ne dėl pinigų viską darom, o dėl Tėvynės? Didelė dalis tokio amžiaus asmenų pritaria Mother Russia vertybėms ir ideologijai. Aš nenorėčiau su tokiu vienam apkase sėdėt. Kaip priversti ginti Tėvynę tą, kuris tėvyne laiko priešą? Jam kad ir 400€ duok - nepadės.
 
Valdžiai reikėtų pripažint, kad padarė klaidą ir nebegali paimti tarnauti tų, kurie jau pradėjo kurti gyvenimą. Šįkart tauta planą turėjo, o valdžia - ne. Bet bandoma tautos planus griauti, kad būtų taisomos keliasdešimties žmonių klaidos. Liūdna.
 
Pritariu tik didelei reklamos kampanijai ir LAISVEI rinktis, nori tarnaut, ar ne.
 
P.s. man jau 27+, tai į loteriją turbūt nepatenku.

Jeigu Lietuva nieko nedaro, tai tuomet kyla klausimas kodėl sakoma, kad "Lietuva šakojasi", "Lietuva tą, Lietuva aną"? Pats sau prieštarauji. Iš pradžių sakai, kad Lietuva nieko nedaro, po to sakai, kad Lietuva jau šokinėja. Apsispręsti laikas kokią poziciją palaikai.
 
Galima variantų prisigalvoti įvairių. O gal Rusija nuspręs pulti Kiniją? O gal Kinija nuspręs užpulti Rusiją? O gal Rusija puls Baltarusiją? O gal Rusija pirma puls Latviją ar Estiją, o ne Lietuvą?
 
Lietuva niekada nebuvo viena. Mažų mažiausiai Rusija puls visas Baltijos šalis (nebūtinai iš karto, galbūt po vieną, tačiau tuo pačiu rankos mostu). Taigi trys Baltijos šalys - arti 6.5-7 mln. žmonių. Galima pridėti Suomiją - 5 mln. žmonių, kuri jau vieną kartą apsigynė nuo Rusijos.
 
O NATO principas labai aiškus. Jeigu ji neveiksni - ji subyra. Subyrėjus NATO galima kalbėti ir apie ES subyrėjimą, nes ji paremta bene tuo pačiu principu - savitarpio pagalba ir bendrais interesais. Negalima nepaminėti ir tų milijardų eurų, kuriuos ES investavo į Baltijos šalis. Nežinau kokio reikia katalizatoriaus, kad šios organizacijos subyrėtų. Savo autoriteto netektų ne tik, kad visos vakarų valstybės, tačiau ir JAV. O būtent pastaroji vadinama didžiausiu NATO garantu. Ne veltui. Todėl apie NATO subyrėjimą kalbėti net nėra prasmės, mano manymu. O tai reiškia kitą dalyką - NATO karinė pagalba Baltijos šalims bus. Ką mes turim užtikrinti - tai efektyvų pagalbos priėmimą ir atsilaikymą iki pagal ateis. O ji ateis greitai, dabartinės baigiamos kurti NATO ypač greitojo reagavimo pajėgos su visa ginkluote vietoje galės būti per 2 dienas. Plius, mes turime JAV karių, nors ir visiškai nereikšmingą kiekį. Kada jų "pratybos" baigsis - niekas nežino. Tikėtina, kad nesibaigs dar bent porą metų (bent jau tol, kol bus grėsmė).
 
Kitas dalykas, vakarų Europa jau yra patyrusi ką reiškia nusileisti nacistiniam režimui. Vėl gi, nemanau, kad yra prasmės galvoti, kad vakarų Europa leistų savo pašonėje iškilti kitam nacistiniam režimui. Užėmus Baltijos šalis, NATO netenka strateginės vietos, t.y. priėjimo per Baltijos jūrą. Tuo pačiu užėmus Baltijos šalis, klausimas ties kuria vieta Rusija sustotų: ar ties Lenkijos siena (kuo labai abejoju) ar ties Vokietijos? Ar ties Suomijos siena ar ties Švedijos? Manau labai svarbus aspektas, kad NATO nepalyginamai stipresnė organizacija už Rusiją. Manau kvaila vien mintis, kad Rusija pultų NATO. Kita vertus, Rusija jau labai daug kvailų minčių įgyvendino. Tačiau ji turi ir kitą grėsmę iš kitos pusės - Kiniją.
 
Dar vienas svarbus aspektas: mus gina ne tik šalys, kurios yra kaip NATO. Mums karinę pagalbą nuolatos teikia Švedija, kuri akivaizdžiai supranta Rusijos grėsmę. Prisiminkim atvejį su povandeniniu laivu.
 
Tačiau mes čia nueinam į kitą temą, kuri turi savo atskirą forumo temą (Ar Rusija gali pulti Lietuvą).
 
P.S. ES taikomos sankcijos Rusijai akivaizdžiai kelia galvos skausmą. Priešingai, negu Rusijos taikomos mums. Nepaisant to, kad iš ES daugiausia dėl sankcijų kenčia Baltijos šalys, tie nuostoliai yra visiškai minimalūs, lyginant su tuo, kas būtų tų sankcijų nepritaikius. Taip pat, tai nėra neišvengiami nuostoliai. Rinkos eksportui yra visiškai kintantis dalykas. Priešingai, negu importo rinkos Rusijai. Nepamirškim, kad ne pas mus ištuštėjo prekybos centrų lentynos įvedus sankcijas.
 
P.P.S. JAV aiškiai pareiškė: sankcijos bus taikomos tol, kol Krymas nebus grąžintas Ukrainai.
 
P.P.P.S. Faktas, kad Rusija lengvai paėmė Krymą buvo vienas iš vakarų miegojimo įrodymų. Lietuva tą sakė nuo pat pradžių, nuo pat pradžių aiškiai teigdavom, kad tai Rusijos pajėgos ir su tuo taikstytis nereikia. Vakarai tą pramiegojo. Dabar tą supranta. Nematau prasmės tikėtis, kad pramiegos ir tolimesnius puolimus. Juoba, kad Ukraina faktiškai sustabdžiusi yra Rusijos puolimą ties Donecku ir Luhansku. Kiek ji bando gudrauti, toliau pajudėti nesiseka.
 
 
-----
 
 
O šauktinių kariuomenė grąžinama dėl elementariai paprastos priežasties: mūsų kariuomenė nėra pilnai sukomplektuota, t.y. trūksta karių. Abejoju, kad šauktinių kariuomenės sprendimas bus 5 metam, beveik neabejotinai jis liks ir ilgiau. Tačiau tai gerai. Iš kelių dešimčių tūkstančių karių rezervo mes per tuos penkis metus galim pasiekti 100 tūkst. karių rezervą. Tai jau yra nemažai (+ dar reguliarioji kariuomenė).
 
P.S. Nereikia interpretuoti ir performuluoti mano teiginių. Jie yra aiškūs ir suprantami. O kiekviena interpretacija juos iškreipia.

Arba zmones turi ka veikt ir be kariuomenes.

Lietuvos užsienio politika ir diplomatinis tonas primena čikuakuą, lojančią ant rotveilerio: kad ir koks kontekstas, vis vien juokingai atrodo. Putinas supranta ir pripažįsta tik jėgą ir žino tai visi nuo to momento, kai sugeba be seilinuko valgyti. Čia kyla klausimas (beje, retorinis): ar turim mes galimybių kažką išgąsdinti? Čia pat ir paradoksas: silpniausias garsiausiai ginklais žvangina. Dėl to man asmeniškai yra liūdna, nes aš nepasirašau po ta retorika, po tais diplomatiniais nusipezėjimais ir tikiu, kad antai mano rizikos ir naudos vertinimas yra adekvatesnis. Eidamas gatvėje ir užkabintas grupės agresyvių vyrukų aš geriau patylėčiau ir nepulčiau full-retard-REMBO stiliumi jų daužyti tas dvi sekundes iki kol jie mane pripjaus. Noras būti herojumi kartais yra bukas, panašu, kad Lietuva (ne, ne jos žmonės) kaip tik tuo ir nori užsiimti (dėl ko beje yra kritikuojama ir gerųjų savo draugų).
 
Šauktinių grąžinimas gal ir nebūtų toks pykdantis, jei nevyktų tokiam kontekste: šalia tuo, ką kitos šalys vadina lojimu, dar eina ir "priemonės", t.y. karinės "galios" (be kabučių čia neįmanoma) didinimas. Pikta, labai viduje pikta, kad mes Europoje vieninteliai matyt karui ruošiamės, prisimaldaujam dar NATO tankelių ir lėktuvėlių. Gaila, kad kai kurie žemėlapio nepažįsta ir nemato, kur Kaliningradas, ir nežino, kaip veikia altilerija ir raketos. Būtų paprasčiau tada savo galimybes vertinti, gal nereikėtų tų šauktinių... Antai Napoleono laikais atsiradęs posakis "patrankų mėsa" jau šneka apie tam tikrus įvykius. Mes... Norim tai pakartot?
 
Jie sako "kiekvieno Lietuvos vyro pareiga yra ginti tėvynę", "tikras vyras turi krūtinę prieš tanką atstatyti", "vyrui garbė tėvynę saugoti", aš sakau, kad nesu idiotas, man tokie stereotipai negalioja. Aš klausiu, kas yra tėvynė, ką man garbė ginti? Svetimus žmones? Svetimą turtą, svetimą žemę? Mūsų puikią demokratiją (beje, pagal laimės indeksą ta demokratija tikrai "puiki")? Ir jie tylės, nes supras, kad jei žmogus galvos primestai sistemai nelenkia, tai jo taip lengvai neįtikinsi. Lai tie, kuriems garbė, savo galvas ir deda, po jų liks gražus užrašas ant antkapio ir vėliava našle likusiai žmonai, be tėvo likusiems vaikams, be sūnaus likusiai motinai. "Išnyksiu kaip dūmas neblaškomas vėjo ir niekas manęs neminės" rašė Maironis, taip kad susikiškit į subinę savo idealistinį šlamštą. Čia grįšiu prie jau minėto adekvataus naudos ir rizikos vertinimo: galvą dažnas vyras padės už savo mylimą, už savo artimą, bet pirmiausia reikia galvoti, kaip su ta galva likti ir juos išgelbėti. Buvimas garbinga "patrankų mėsa"... Prastokas kelias, aš nenoriu juo eiti, ir nenoriu, kad tu juo eitum.
 
Karas yra siaubas, karas yra košmaras ir kuo daugiau apie jį žinai, tuo baisesnis jis atrodo. Tada paklausi savęs: ar ločiau aš ten iš tos tribūnos?..

Ai, su tom diskriminacijom juokinga, o šiaip tai žinai kai juodaodis diskriminuoja baltaodį tai normalu, neduok dieve atvirkštinis variantas tai baisus skandalas :) Tai čia irgi panašiai, feministės dėl lygiu teisų kovoja ten kur yra nauda materialine moterims pvz.. kad būtų tam tikras skaičius moterų vadovių ar valdžioje, o ten kur nenaudinga tyli :) Juokinga ir absurdiška situacija, bet toks jau tas pasaulis :)

Tokie argumentai kaip "bailiai", "tapsit vyrais", "kiekvieno vyro pareiga" yra tiesiog debiliski, net nezinau ka ir besakyt.
Mane asmeniskai, ne tiek tie issvaistyti 9men nervintu, kiek pats faktas, jog tai vyksta per prievarta (ir dar nepamirskim lyciu diskriminacijos siuo atveju).

Viena yra bijojimas, o visai kas kita, kai tau planus sugriauna ir priverstinai atima iš gyvenimo 9 mėnesius per kuriuos tik šūdmaliauji gaudamas **********us 138 eurus

Kai 'jūs' tarnavot (kodėl save vadini 'mes'?) - tu buvai pacukas po mokyklos ir tu neturėjai nieko, grįžai namo ir TIK TADA PRADĖJAI kurtis gyvenimą. Dabar per tą laiką, pakol nebuvo privalomos kariuomenės, žmonės JAU susikūrė gyvenimus, PRIEŠ galimybę būti 'ištremtam'.
 
Ims RANDOM būdu iš visų galinčių tarnauti. Tad, kompas tikrai netikrins, kuris ten siemkes gliaudo, o kuris turi susikūręs verslą. O kaip tu pasakei, pasiimi mini kompą, plančetę.. tai nu sorry, mano darbui nei mini kompo, nei plančetės, nei miško interneto greičio - nepakanka.
 
Asmeniškai, prieš kariuomenę nieko 'prieš' neturiu. Atvirkščiai - galbūt visai norėčiau patirti tai kaip nuotykį kažkokį. Bet 9mėn.? Ne sorry, TIEK laiko aš iš savo gyvenimo paaukoti FOR FUN - negaliu. Aš nuo pat mokyklos baigimo laikų, jau kokie 7 ar 8 metai 'ant savęs', įdomu, kaip reikėtų pradėti dirbti vėl, grįžus po vos ne metų laiko, kai iš įdirbio bus nelikę beveik nieko, o ir žinios 9mėn pasenusios..

As tai nepavydziu tiem kurie sedi uk..