V Karolis

Jau ne pirmą sykį matau žmogu, kuris genialių idėjų sugalvoja pjaudamas žolę :D

Kadangi yra tekę lankytis užsienį tai ir Tunise galima pamatyti tokią "verslo" idėją, aišku ne visiškai tokią pačią. Jie ten laiko jau paskerstus ėriukus man atrodo , ateini į jų "restoraną", išsirenki kurio nori ir tau iš jo padaro kepsnį. Tiesiog tai yra labai nehigieniška, pats pagalvok koks bus tavo restorane kvapas visų pirma, jei už sienos ar stiklo - tvartas. :)

Įdomi ir kartu baisi įdėja. Nekalbant jau, kaip ir kur tu žadi visą tai įgyvendinti, sunkiausiai tikriausiai vis tiek, būtu su gyvūnų teisėmis, ginančiomis įstaigomis. Tikriausiai iš smalsumo užsukčiau į tokį restoraną, bet tikrai nebūčiau dažnas jo lankytojas. Čia, tokia jai pramoga būtų, o kaip ir daugelis sakė, sunku čia būtu lietuvoje su tokia įdėja daryti pelną.
Tarkim pradžiai gali bandyti su kokiomis vištomis, triušiais, žąsimis žuvis gal kokiais mažais paršeliais, kurie užima mažiau vietos, lengviau prižiūrėti, nei kokias karvės, Bet, kaip tu žadi suderinti, restoraną ir už stiklo šikančia vištą ar karvę aš nežinau. Valgai, valgai žiūri šika karve. Skanaus!
Kur visas ir kaip pašalinsi srūtas, išmatas ?

Nusiųsk šitą pasiūlymą gyvūnų teisėms :D

Vemti verčia vien apie tai pagalvojus gerai už rukyt reikia kad tokios mintys kiltu

Kartais nėra simpsonų serijos apie tai? :D

Čia man vienam ironija kvepia?

Man įdomu kokia tu žole ten pjovei kad tokios mintys.

Prajuokinai, bet tikrai į tokį restoraną neičiau

Spermos Loaderis gif.
 
http://www.7gone.com/public/images/0599774d3ae58cbe3b0b327ed3d26408.gif

O tai ko jus išvis tikėjotės? tas puslapis filmus vagia ir platina, galvojot kad jūsų dizainų nepavogs? Gal tesiogiai ir ne, bet parašys kad neiširinko dizaino ir po kurio laiko labai panašus atsiras. Tikiuosi aišku kad taip nebus.

Kažkaip nenustebsiu, jei ir nebus išrinktas konkurso nugalėtojas, nes tas savininkas kiek pastebėjau šiek tiek nušokes nuo realybės :D

Viskas

Dažniausiai užtenka vieno karta. Išbandyta praktikoje :)

Negalvokit, kad bandau klientūrą didintis ar panašiai. Aš jos išvis neturiu, padėjau, padedu ir padėsiu už dyką. Kam man to? Nieko ir taip neveikiu, tai bent jau kažkam naudos suteikiu. Nesu geras programuotojas, labiau web kūrėjas (parašau kažką minimaliai su php be jokių karkasų), o pagrinde padedu mažiausiai išmanantiems IT žmonėms, kurie nori susikurti svetainę. Tik aišku gaila kai pradėjau sulaukti tokių žinučių vos ne reikalavimų "darai man tą ir aną nemokamai", daug kam neatrašau, kad negaišinčiau nei savo nei kitų laiko, bet kieno norai neprasilenkia su mano žiniomis, su tais susitariu dėl pagalbos. :)

Galima isidarbint ir per vietines agenturas Anglijoje neturint 18 metu, bet atlyginimas mazesnis nepilnameciu :) Dazniausiai dirba per pazistamus, saugo vaikucius, gyvunus, tvarko soda, sandeliuose padeda. Visa tai nelegalu ir jokiu garantiju niekas neduoda, kad gausi atlyginima laiku arba is vis kad ji gausi. Siulau geriau darbo Palangoje paieskot, ten daznai buna, kad nepilnamecius priima prie ledu, vafliu pardavimu, cukraus vatos ir panasiai. Uzdirbsi nedaug, bet uzdirbsi ir smagiai praleisi vasara.

"Apskaičiuota, kad išlaikyti šauktinį per metus kainuos apie devynis tūkstančius eurų, o profesionalą – aštuoniolika tūkstančių."
 
Labai įdomi situacija su šauktiniais. Jokios nuomonės šalininkas nesu, o be to ir tikrai į patriotizmo diskusijas nenoriu lįsti, tiesiog labai paprastai paskaičiuokim iš ekonominės pusės..
 
Valdžia teigia, jog kiekvienais metais būtų šaukiama 3 - 3,5tūkst. šauktinių. Kaip matot aukščiau, pateikiu iš žemiau nurodyti straipsnio citatą, kurioje teigiama, kad vieno šauktinio išlaikymas valstybei kainuos 9000 EUR. Kadangi žinoma, jog planuojama tokį įstatymą vykdyti mažiausiai penkis metus, galėtume pastebėti, jog vien šauktinių paruošimas Lietuvai kainuotų mažiausiai 135mln. EUR.
 
Pastebėkime ir tai, jog šalyje yra jau 7000 karių - profesionalų. Vieno šios profesijos atstovo išlaikymas kasmet mums kainuoja 18tūkst. EUR. Per metus susidaro 126mln. EUR suma. Visgi, šitoj situacijoj dėl finansinių išteklių panaudojimo ginčytis nereikėtų, žinant tai, jog investicija yra svari - profesionalai ne vien tik savo noru gina Tėvynę, bet ir įgyja kur kas aukštesnės kvalifikacijos įgūdžius, lyginant su šauktiniais bei šių potencialiai įgyjamu žinių bagažu per 9mėn., kurie saugumo sumetimais bet kokiu atveju būtų naudingi.
 
Kodėl mano įvardyti paskaičiavimai - šiuo atveju 135mln. EUR, skirti vien tik šauktinių išlaikymui - yra tikrai ne galutiniai? Nors dauguma ir primena, tačiau faktorius dažnai lieka neakcentuojamas, jog labaaaaai stipriai trūksta karinės technikos, kad ir pačios elementariausios. Akivaizdu, jog valstybės finansams tai taip pat bus pakankamai didelis iššūkis.
Tame pačiame straipsnyje kalbama apie tai, jog šalyje dominuojantys bankai - matyt, "Swedbank", "Dnb Nord", galimai dar "SEB" turima omenyje (kurie, be to, nėra lietuviški) - yra pasiryžę geranoriškai pratęsti paskolų grąžinimo terminus tiems, kurie turės finansinių įsipareigojimų metu, kai bus pašaukti. Ta prasme, ar jums patiems neskamba kvailokai? Kokia prasmė bankams atsisakyti dalies pelno vien tam, jog yra vykdoma tam tikra reforma šalyje - aišku, iš kitos pusės šnekant, Lietuva galėtų finansuoti palūkanas bankams, tačiau vėl grįžtame prie to, kiek tai šaliai kainuotų.
 
Dar viena įdomi mintis, o tuo pačiu ir paradoksali, jog būtų kviečiami net ir tie, kurie kuria darbo vietas. Atitinkamos institucijos ragina žmonės, o ypač jaunimą, vykdyti individualias veiklas, bei kurti geresnę Lietuvą, turint omenyje tai, jog būtų kuriama daugiau darbo vietų ir mažinamas nedarbo lygis. Atsakykite, prašau, kokios galėtų būti, tarkime, start-up'o perspektyvos tuo atveju, jeigu pagrindis(-iai) projektų vykdytojai, turintys ne vien tik išsamią asmeninio verslo strategiją, tačiau ir tam tikras ambicijas, žinias, kaip konkurencingai sąveikauti dabartinėje rinkoje, plėsti verslo veiklas, o tuo pačiu ir kurti daugiau darbo vietų, būtų pašaukti? Nors 9mėn. tarnybos ir nėra daug, žvelgiant iš gyvenimo prizmės, tačiau žinant nuolatos kintančias tendencijas rinkoje, nusakyti verslo padarinius tokiu atveju būtų ganėtinai lengva. Aišku, kita išeitis - kurti verslą po tarnybos, tačiau net pačiam juokingą mintį siūlant.
 
Tikriausiai, jog niekam nėra paslaptis, jog lietuviai yra pakankamai patriotiški žmonės. Vis dėlto, opozicija - kitos nuomonės piliečiai - teigia, jog "nėra dėl ko kovoti, pažiūrėkite, kas gi Lietuvoje dedasi!". Kad ir kaip ten bebūtų, nors karo grėsmė, tarkime, ir yra reali, pastebime, jog kažkokios agresijos - pasiruošimo rodymas Rusijai, ar kitoms valstybėms, nėra naudingas mūsų kraštui nei iš ekonominės, nei iš socialinės, tarkime, pusės. Ką gi mes pasiektume? 15tūkst. karių, kurie per penkis metus būtų pašaukti bei paruošti, karo lauke atrodytų labai "slabnai", jeigu šią "armiją" lygintume su Rusijos, tarkime, ar kitos potencialios agresorės, mūsų atžvilgiu, pajėgomis. Tuo tarpu, kol investuosime milžiniškas pinigų sumas praktiškai į nieką, galėtume gerinti socialinę situaciją krašte, skatinti verslumą, tvarkyti šalies infrastruktūrą - būtų galima vardyti ir vardyti. Esmė ta, jog lietuviai bet kokiu atveju, išaušus karui, stotų už Tėvynę, kadangi tai taptų ne pilietinis reikalas, o suveiktų žmogaus instinktas išgyventi, ir ta 15tūkst. paruoštų šauktinių grupė, lyginant su planuojamomis išleisti sumomis, ekonomiškai atrodytų, kaip labaaaai prastas alternatyviųjų kaštų panaudojimo pasirinkimas.
 
Profesionalius karius ruošti tikrai reikia, kadangi jie yra šalies gynybos pagrindas, tačiau dabartiniai impulsyvūs valdžios sprendimai, kai toks klausimas, kainuosiantis ne vien tik beprotiškai daug pinigų valstybei, tačiau ir skatinantis šalyje nesantaiką tarp žmonių, ypač valdžios atžvilgiu, yra nusprendžiamas netgi ne referendumo metu, atrodo labai labai neapgalvotas sprendimas.
 
Norite, jog 290 EUR - minimalus šalies atlyginimas - būtų didesnis? Nežinau, kokį planą "chėbra" valdžioje susėdus yra sumasčius, bet toks ne tik finansinių, bet ir žmogiškųjų išteklių alternatyvusis panaudojimas - pakankamai prastas pasirinkimas, kuris tikrai neskatina šalies ekonomikos augimo.
 
Primenu, jog straipsnis pamąstymams ir tikrai neišsakau konkrečios pozicijos šiuo klausimu.
 
P.s. pasidalinau mintimis Facebook'o profily - įdomu, ką galvojate ir jūs. :)
 
Straipsnio nuoroda apie šauktinius (DELFI): http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nuo-rugpjucio-prasides-sauktiniu-rinkimas-kaip-tai-vyks.d?id=67491572

Už tuos 135mln. EUR geriau nupirktu daugiau karo technikos arba pradėtų kurti normalią karo pramonę Lietuvoje, kuri ne tik būtų žvėriškai pelninga, bet ir karo atveju labai naudinga. Jau seniai aišku, kad karo eigą lemia technika, o ne karių skaičius. Pavyzdžiui 3tūskt. karių apginkluoti automatais G36 prieš 30 tų pačių tankų..Manau visiems aiški baigtis tokios situacijos.

viskas yra ziauriai paprastai, pagal ta posaki: kas nori mokinasi, kas nenori iesko ivairiu kabliuku del ko nesimokint :D
 
skaiciau kaskur issinuomot gali zmogu specialu, sedi jis salia taves ir priziuri kad dirbtum, kai tik uzsisvajoji iskart israso ausu, matyt tau tokio reikia :D

Pats parašė ir pasiūlė pagalbą :) sugaišo beveik visą dieną dėl mano tinklaio problemos.
Siūliau atsilyginti, bet atsisakė :)
daugiau tokių žmonių :)
Ačiū labai

Kažkaip nesisieja, žmonės turi mobilius, bet neturi nei kur juos krauti, nei vandens, nei pinigų.

:lol: ne sitoj situacijoj reikia sitaip sakyti

TU BŪK ŽMOGUS IR NEGĄSDINK KITŲ. JAU TIEK NERVŲ ĮVAREI :D Šiandien naktį išskrendu į angliją,o iki paso galiojimo pabaigos liko šiek tiek daugiau nei 2mėn. Išnaršiau internetą.. "tik salyse, i kurias vaziuojant, reikalinga viza,paso galiojimas turi buti nemazesnis, kaip 6 men."

Pradžios žodis


Prieš pradėdamas rašyti šį straipsnį aš daug mąsčiau. Galvoje kniždėte knibždėjo klausimų, kurie man nedavė ramybės. Tema, kurią pasirinkau - mano įspūdžiai Lietuvos kariuomenėje. Rodos asmeninis tobulėjimas ir kariuomenė tai du skirtingi dalykai. Tobulėdamas asmeniškai tu stengiesi kelti kartelę sau, tačiau kariuomenėje rodos tave kaip tik bando sunaikinti kaip asmenybę. Ir visgi, tie trys mėnesiai, kuriuos praleidau kariuomenėje man buvo naudinga ir įdomi patirtis. Nebenorėjau tylėti, kadangi labai niežtėjo nagai papasakoti šiuos įspūdžius jums. Pristatau pirmąjį straipsnį - pirmoji savaitė Rukloje.

Kaip viskas prasidėjo?


Artėjo gruodis, tas pirmas žiemos mėnuo, kurio visi mes taip laukiame. Aplink buvo justi išankstinės kalėdų nuotaikos, tačiau mano galvoje ir gyvenime vyravo sumaištis. Nebuvau patenkintas savo studijoms, todėl jas mečiau. Buvo sunku, kadangi ne kiekvienas gali ryžtis tokiems drastiškiems sprendimams.
 
Mano akys užkliuvo už reklaminio stendo, kuriame buvo pavaizduotas Lietuvos karys. Tas dviejų žodžių šūkis “Išmok Nugalėti” pakeitė viską. Mano pasąmonėje tarsi kažkas sprogo. Supratau, kad reikia stoti į Lietuvos kariuomenę! Tuo metu galvojau, kad tai vienintelis geresnis sprendimas mano situacijoje.
 
Gruodį praleidau namuose, o tada nusprendžiau veikti. Apsilankiau Klaipėdos kariniame poskyryje. Gavau visą reikiamą informaciją. Beliko nuvažiuoti į KMEK (Karinė Medicinos Ekspertizės Komisija), bei praeiti sveikatos patikrinimą. Viską atlikęs gavau informacinį lapelį, kuriame buvo surašytas būtinas daiktų sąrašas tarnybai.

Atvykimas į Ruklą


Kovo penktą dieną jau buvau Rukloje. Išlipę iš užsakyto autobuso, pajudėjome į salę, kurioje reikėjo atlikti biurokratinius formalumus. Aplink buvo justi šurmulys. Visi nekantravo. Net nežinojau ko tikėtis. Ir štai, buvo įsakyta susirikiuoti lauke ir judėti link savo kareivinių. Žygiuodamas koja kojon suabejojau savo sprendimu tarnauti Lietuvai, tačiau keisti ką nors jau buvo per vėlu, didysis žaidimas prasidėjo!
 
Tik užlipome į antrą aukštą, ir prasidėjo. Intensyvus šaukimas ir pikti raginimai skubėti, tarsi šunis. Po kuopą nebegalėjome vaikščioti, mes turėjome bėgioti. Keista tvarka tariau sau, bet žvelgiant iš gilesnės perspektyvos, bėgioti sveika, tad bėgau kiek įkabindamas, žinodamas, kad tai tik žaidimas. Atvykęs į Lietuvos kariuomenę įteigiau sau, kad visa ta tvarka, visa ta disciplina tėra žaidimas. Jeigu žaisi pagal taisykles - laimėsi!
 

Didysis žaidimas


Per pirmą savaitę mes nuveikėme labai daug. Civiliniame gyvenime tu laiko taip neįvertini, kaip tai darai kariuomenėje. Prisimenu save, besidžiaugianti penkių minučių ramybę, kur nors pasislėpus ir budriai belaukiant komandos “Kuopa Rikiuok”.
 
Mūsų naują gyvenimą Rukloje įtvirtino griežta dienotvarkė. Keliamės anksti, šeštą valandą. Vyksta mankšta, kuri pažadina mūsų organizmą, bei paruošia kūną naujai dienai. Po to vyksta pasiruošimas pusryčiams, vėliavimos pakėlimo ceremonija, o tada iki pietų vyksta teorinės ir praktinės paskaitos. Tada kartojame valgymo procedūra, tada vėl paskaitos iki vakarienės.
 
Po to organizuojamas kareivių laisvalaikis. Apie tokį dalyką pirmą savaitę pamirškite. Iki išnaktų teko mokytis žygiuoti, bei kartoti Lietuvos himną. Visą savaitę buvome ant kojų.
 
Iš seržanto posakių aš supratau, kad esu bevertis šudžius, kuris turėtų džiaugtis, kad jo nesumušė, kaip tai buvo daroma sovietų laikais. Buvo primenama, kad mums būtina atsisveikinti su civiliniu gyvenimu, bei pamiršti, kas mes buvome. Kai kuriems to jau buvo per daug, todėl jie nusprendė pasitraukti.
(Naujokams suteikiamas šansas per savaitę apsispręsti ar jie nori tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar ne).
 
Tas nuolatinis ir pastovus spaudimas davė savų vaisių. Per pirmą savaitę iš kurso pasitraukė net 22 asmenys, kai iš pradžių buvo 66 asmenys. Ta visa aplinka tikrai vargino, aš vis dar prisimenu kaip eidavau į tualetą ir labai, labai skubėdavau. Kartais atlikdamai širdžiai mielą ir gamtai naudingą reikalą aš neramiai laukdavau tos komandos “Kuopą Rikiuok”.
 
Žinot, ši komanda labai nervina. Sakykim tvarkomės savo spintelę ar kambarį ir staiga nuskamba stebuklingas šaukinys, meti viską ir leki rikiuotis, nes kitaip žinai kas tavęs laukia. Jeigu kareiviai vėluoja, jiems gresia papildomos fizinės bausmės - atsispaudimai. Papildomas sportas, kuris pasak seržantų mums tik į naudą.
 
Pirmą savaitę atlikome fizinių normatyvų testą, puse kolegų nebuvo fiziškai pasiruošę. Patekau į trečią pajėgumo grupę, kurioje surenkami patys silpniausi. Iki kariuomenės nelabai sportuodavau, bet patekęs čia buvau priverstas tai daryti kiekvieną dieną. Po mėnesio galėjau justi pokyčius, tačiau apie tai kitame straipsnyje.

Dar šis tas


Kariuomenės buitis yra tiesą sakant nuostabi. Sutvarkytos kareivinės. Skanus maistas. Dušas. Sporto salė. Turime visko, ko gali prireikti tūlam kareiviui. Nežinau kaip kitiems kareiviams, tačiau mane kamavo tokia tuštuma. Lyg ir atrodo, kad viskas ten gerai, tačiau trūksta tos kultūros, tų naujienų, televizoriaus ir knygų. Viso šito tiesiog nėra. Iš mūsų atima viską ir tarsi atjungia nuo išorinio pasaulio.
 
Vienintelis šiaudas - bendravimas tarpusavyje. Kurse pasitaikė visokių žmonių. Visgi 44 asmenys, tad nenuostabu, kad tarnyba vyko tarp įvairių charakterių žmonių. Gal tai ir yra tas tobulėjimas, kada tu sugebi bendrauti su įvairaus plauko žmonėmis? Kartais tekdavo būti poroje kaip tik su savo aršiausiu priešu ir visgi kažkaip sugebėdavome laviruoti.

Pabaigos žodis


Norėjau išsamiai aprašyti pirmąją savaitę, bet turbūt pastebėjote, kad mano tekstas išsidraikė. Nieko baisaus, aš dar pilnas įspūdžiu, todėl svarstau kaip būtų geriau? Rašyti čia ir daryti straipsnių seriją ar atsirastų tokių, kurie skaitytų blogą? Nežinau kas šiuo metu žmonėms įdomu, tačiau būtų smagu sulaukti kokių pastabų ta linkme.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške

http://s4.favim.com/orig/50/flower-girl-love-photography-sun-Favim.com-459314.jpg

 
Merginos,
 
Jūs esate tarsi skambūs varpai, į kurių virpesį atsiliepia mūsų paklydusios sielos. Tarsi laisvi drugiai, kuriuos taip trokštame kasdien regėti. Jūs esate mūsų siekiamybė nuo gimimo ligi mirties. Ir tai ne pabaiga... Bet laikas tarti skambų AČIŪ. Už viską, ką suteikiate mums. Už tai, kad esate. Šalia ar ne šalia, bet jūs - mūs širdyse. Sveikiname su Jūsų diena, mielosios!