Pereiti prie turinio

Lukas L

Patvirtinti nariai
  • Pranešimai

    138
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Atsiliepimai

    100%

Lukas L Pranešimai

  1. Na, man juokingi tie, kur sako, jog teisininkų yra visur bei jie nereikalingi. Kolegijos ar net universiteto absolventų, kurie pabaigia teisę, tačiau nieko su ja bendro neturi (įstojo tik kad įstot) aš nevadinu teisininkais. Turi domėtis, bandyti eiti į praktiką visada, kai tik gali kai mokais, skaityti naujausius įstatymus ir t.t.. Visur yra tinginių, tik dėl dalies negalima šmeišti visų.

  2. Gal žinote kokiu lygiu mokina anglu specelybės kalbos B1 ar B2? :) Kokia manes situacija gali laukti, kai aš anglu neraukiu nibiškio nors "mokiaus" ją kaip pirma užsienio kalba?

    prisibijau aš anglu ir matkės noriu pro ją su VF praeiti be jokiu skolu. :(

     

    Sorry, tačiau matau ne vien kad anglų ,,netrauki nė biškio'' bet ir su lietuvių nekažką.

     

    O šiaip atsakant į postą - manau bus profesinė kalba, dėstytojai viską šnekės angliškai, egzaminai taip pat anglų kalba, tad bus labai sunku/neįmanoma.

  3. O šiaip teisę kur apsimoka labiausiai studijuoti? Į Romerį stoti neapsimoka?

     

    Sorry už double post.

     

    Asmeniškai jei norėčiau stoti į teisę grynai, tai tikrai nestočiau MRU, geriau pasirinkčiau VDU arba VU, tačiau MRU pritraukia daug žmonių su tokiomis studijų kryptimis kaip ,,Teisė ir muitinės veikla";,,Teisė ir policijos veikla", kurios būtent į tą darbą orentuotos bei praktika atliekama tose įstaigose (muitinėje, policijoje).

     

    Šiaip esu kalbėjęs su administracinio teismo teisėja ir ji man patarė, kad geriau nestoti į gryną teisę, kadangi sunku bei labai platu, geriau pasirinkti studijų kryptį, kuri oreantuotų kažkur, kadangi tada lengviau susirasti darbą (į CV gali rašyti, kad esi susipažinęs su tos srities įstatymais), o diplomą gauni vis tiek teisės, kas leidžia tau vėliau bandyti išlaikyti teisėjo/advokato egzaminą.

  4. Tikrai neperspektyvi specialybė (pats esu baigęs teisę), nebent norėsi kokius 5 metus dirbti advokato padėjėju bučiuodamas jam pasturgalį už 800lt per mėn ir neturėsi teisės į asmeninį gyvenimą. O kadangi teisininkų jau paruošta dešimčiai metų į prieki ar dar daugiau, tai darbdaviai naudojasi tokia griuvusia socialine darbo padėtimi. Pradėsi kelti kažkokias savo sąlygas ar prašyti didesnio atlygio, tai atkirtis bus labai paprastas - kažkas nepatinka? Gali eiti, teisininkų bedarbių per akis, kurie pakeis tave.

    Įmanoma vieninteliu būdu kažką pasiekti - jeigu ta teisė yra tavo kraujyje, tu tuom gyvensi ir mėgsi, o tai laaabai sausas mokslas.

    Tavo vietoje rinkčiausi inžineriją ar kažką pan.

     

     

    Na, nesutinku kad teisė yra neperpektyvi, nebent įstojai dėl to, kad tik įstot bei galvoji iškarto tapti teisėju/advokatu/prokuroru. Asmeniškai aš pats irgi šiemet žadu stoti į teisę ( tiksliau tikriausiai įstosiu į MRU Teisė ir muitinės veikla), kadangi manau, jog tai yra perspektyvu. Pabaigęs teisę tu gali dirbti visose valstybinėse įmonėse, savivaldybėse ir t.t., taip pat toje pačioje muitinėje ar policijoje, tad sakyti, kad neperspektyvu - naivu, tačiau reikia turėti realius norus, o ne svajoti iškarto apie dešimt tūkstančių į rankas.

  5. Tai nesamonė gryna, pagalvojus, kad išėjas paprastas pareigūnas po 40 metų į pensija, gauna 1600 litų maždaug ir nieko neveikia, o čia šaudo ir gaudo ir dar mažesnius atlyginimus gauni, tada jau geriau BKM baigi ir kariuomenėj sėdi už nieko neveikima gauni 2 gabalus.

     

    Tai į darbo užmokestį įeina kategorija, stažas, užimamos pareigos bei darbo grafikas (jei dirbi dažnai naktį, per šventes ir t.t. tai moka papildomai).

     

    Taip, išėjęs paprastas pareigūnas į pensiją po 20+ metų gauna 1.5-1.6k, dėl to ir mažėja pareigūnų skaičius bei mažuose miesteliuose jų tiesiog nebėra, arba yra vienas ekipažas ant viso rajono, tada ir galime išgirsti per žinias, jog policija nenuvyko ten ar ten, tačiau niekas nesidomi, kiek ekipažų tuo metu dirbo bei ar jie nebuvo kitame iškvietime.

  6. Domėjaus ir aš dėl tos policijos mokyklos, kur daugiausiai nueisi tai iki tyrėjų man atrodo, bet čia metų labai daug praeis kol pateksi, o atlyginimai nėra jau tokie maži 2000 litų neatskaičius mokesčių pačioje pradžioje, vis tiek pakopa po pakopos varysi, tai po patrulio, į vyresnį patrulį :rolleyes: Šiaip žadėjau eiti ir aš, bet atkritau vien dėl to, nes cmek kai eini tai dėl akių prisikabins, jei eini dėl policijos mokyklos, žmogus vienas rašė, kad nepraėjo kai buvo 0.9 viena akis.. O dėl fizinės patikros, tai visi ten praeina :D Štanga išstume, km nubėga ir jau galima sakyti patekai, dabar turėtų dar lengviau priimti, nes pareigųnų mažėja kėkvienas metais.

     

    Kaimynas baigė MRU ar ką ten, su kriminalistika, iškart atsivėrė durys ir atlyginimai padorūs..

     

    Žodžiu jei nori į policijos mokykla, tai žinok, kad toli nenueisi, geriausiu atvėju būsi tyrėjas, bet ir taip abėjotinai, o atlyginimai dar palyginūs normalūs, nu nežinau į rankas gausi 1700 litų, jei pakilsi į vyresnį patrulį gausi 2300, plius jei dirbsi per šventes gausi papildomų pinigų.. Tik kyšių neimk ir nieko nepridaryk, kol neatidirbsi 5 metus, nes poto apie 20k turėsi sumokėti policijos mokyklai. :unsure:

     

    Dėl 2k tai čia jau fantazijos. Pabaigęs policijos mokyklą išpradžių vos išstenėsi 1.4k (čia kokiam Vilniuj, mažesniame miestelyje net nesvajok ir apie tiek), o universitetą/kolegiją - 1.7k~ vos įsidarbinus.

     

    http://vilnius.policija.lt/index.php/lt/veikla/darbo-uzmokestis

     

    Čia sudėjus su tais, kurie turi kategoriją ir stažą, o vos įsidarbinęs neturi nei vieno, nei kito, dėl to ir alga minimali.

  7. Na, pirmą manau reikėtų susitvarkyti su gramatikos žinių stoka, o tada galvoti apie vadovaujamas pareigas.

     

    O šiaip jei tik dabar sugalvojai tai jau gali atsisveikinti su policijos mokykla/ MRU teise ir policijos veikla, kadangi nebespėsi iki rugsėjo pereit nei CMEK'o nei fizinio.

  8. Laba diena,

     

    studijų stipendija skiriama visam studijų laikotarpiui, studijų kainai apmokėti.

     

    Studijų stipendijos dydis metams atitinka norminės vienų metų studijų kainos dydį. Jeigu aukštosios mokyklos nustatyta metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, stipendijos dydis atitinka aukštosios mokyklos nustatytos studijų kainos dydį.

     

    Jeigu aukštoji mokykla bus nusistačiusi didesnę studijų kainą nei norminė studijų kaina, tuomet aukštosios mokyklos autonomiškai priima sprendimą dėl to, ar studentas turi padengti skirtumą tarp nustatytos studijų kainos ir norminės studijų kainos.

     

    Daugiau informacijos apie studijų stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą rasite čia: (žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=425772&p_query=studij%F8%20stipendija&p_tr2=2).

     

    Atkreipiame dėmesį, įstojusiems į valstybinių aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų programas, aukštosioms mokykloms kas vienerius metus ar semestrą peržiūrint studentų rezultatus, studentas netenka valstybės finansavimo, jei jo vidurkis yra daugiau kaip 20 procentų žemesnis už bendrą kurso vidurkį. Gaunantysis studijų stipendiją netenka finansavimo, kai jo studijų vidurkis yra žemesnis už kurso vidurkį.

     

     

    Štai kokį atsakymą gavau parašęs į LAMABPO dėl stipendijų.

×
×
  • Pasirinkite naujai kuriamo turinio tipą...