MariusProdesign

Norėčiau ir savo tėvus iškrapštyti gaila kiekviena diena dirba ir nieko gero nepamato :/ pats galvoju kaip baigsiu mokslus padirbėsiu kažką sumastysiu.

Sveiki,
 
Kaip jauna zmogu, mane traukia keliones. Daug neteko keliauti, Ryga, Varsuva, Budapestas, ant pirstu suskaiciuoti galima. Tevai per savo gyvenima daugiau vietu aplanke, taciau tas pacias vietas kaip ir dauguma sovietmeciu keliavusiu zmoniu (Cekija, Kazachstanas ir panasiai). Dabar, kai jau esam laisva salis, noreciau, kad tevai daugiau pamatytu, o tuo paciu ir mane kazkur issitemptu nauju krastu ir zmoniu pamatyt. Taciau ne taip paprasta. Kai pradedu sias kalbas su tevais, jie pabaigoje pasako "Tu tik keliauk, mes tau skirsim pinigu, tik keliauk!", taciau manes tai nepamalonina. Abiems jau virs 55, tevas dirba tiek valdiskam, tiek savo ikurtame darbe, mama kaip ir nedirba, taciau namuose sukasi pastoviai. Atrodo atidejus per menesi simta kita pinigu, po poros metu galetume kur ir islekt, juk laikas vietoj nestovi, senatvej lengviau nebus. Bet abu kategoriskai sako NE ir viskas, geriau vasara kaip tradicija prie juros nuvaziuoja kojas i vandeni imerkt. Vargingai negyvenam, aisku pinigais is dangaus nelyja, bet tokiem dalykam manau tikrai turetu pavykt sutaupyt, juk ir tu skrydziu pigiu pasitaiko, ir viesbuciu papigiai surast galima. Bet kad ir kaip gerai visa tai skambetu, jie nenori niekur kojos is namu kelt nors abu pervarge ir tikrai ta kelione iseitu i nauda. Gal turit kokiu patarimu kaip su jais sneket, kaip sudomint? Pats studijuoju, pajamu saltinis tevai, todel pats nupirkt nelabai isgaliu, o ir nupirkus idomu kaip viskas pasisuktu, ar netektu draugu kalbint kartu keliaut. Suprantu, yra zmoniu, kuriem visur gerai, bet namuose geriausia. Paciam smagu namuos sedet, bet kai kasdien keliauji tais paciais keliais, matai ta pacia kasdienybe ir jautiesi istriges rutinoj ir supranti, kad nors tai ir laikina, bet gyvenimo dar nemazai liko ir dar tikrai galesi tai pakeist, o tevam juk netiek daug ir liko, faktas yra faktas. Taigi davai, patarkit, kaip man juos ikalbet, kaip sudomint? Juk negali taip buti, kad taip visai niekas nedomina, geriau is darbo gryzus per TV durna laida paziuresiu, pavalgysiu, pamiegosiu ir kita diena ta pati pakartosiu? Aciu!

Moterys tik ir laukia iš mūsų atsiprašymų: nesvarbu, užsitarnavai tai, ar šiaip sau. Variantas „šiaip sau“ vyrą tikrai netenkina, tai kodėl jis turėtų atsiprašyti už tai, apie ką net neverta kalbėti? Mes pavargę nuo tokio bobų elgesio ir mastymo. Mes ne atsiprašynėsime už savo vyriškus veiksmus, nes tai nėra gerai – tarsi būtumėte bandę mus aprengti suknele. Nu į jokius vartus netelpa.
Iš anksto atsiprašau už gramatines klaidas
 
http://www.punjabigraphics.com/images/1/homer-simpsons-hungover.jpg
 
Už ką mes kategoriškai atsisakome atsiprašyti?
 
Už tai, kad nerodom emocijų. Nuo pat gimimo mes esame mokomi, kad emocijos (dažniausiai liūdesys) – tai ne vyriška. Štai kodėl mes stengiamės ne verkti. Bet tai nereiškia, kad mes negalime užjausti. Mes galime. Tiesiog nemokame tai išreikšti – ir nemanom, kad tai būtina.
 
Už bagažo dydį. Ką, jūs rimtai? Tai tam tikra prasme dalis taves. Štai bi*bys – taip pat dalis taves, tu juk neatsiprašynėji už tai, kad jis yra didelis. Tas pats ir su lagaminu. Paprasta ir aišku.
 
Už tai, kad sakome „NE“. Neveltui juk egzistuoja žodis „NE“, – jo egzistavimą pateisina jo naudingumas. Be to, tai ne tiesiog žodis, bet labai naudingas žodis. Jį sunku vartoti artimų žmonių atžvilgiu, bet kartais tai yra būtina, ir mes jį sakome ne todėl, kad kažką įskaudinti.
 
Už tai, kad vaikštom be kelnių. Kas kaltina mus, kad tai kvaila, tas ne karto be kelnių namie ir nevaikščiojo. Patariu pabandyti.
 
Už tai, kad norime pabūti vieni. Pabūti vienam yra gera. Taip vyrai dažniausiai užsiima savianalize, ilsisi ir žiūri porno – karts nuo karto.
 
Už tai, kad ilsimes su bičais. Vyrai turėtų ilsėtis su vyrais. Tai puikus būdas priminti sau, kad už jaukaus namų židinio, taip pat yra gyvenimas. Bet kokiu atveju, tai puikus pretekstas likti vis dar bernu.
 
Už tai, kad norime žiūrėti futbolą ar kitą sportą. Daugelis iš mūsų turime mėgstamą komandą. Konkurencijos dvasia vyrų kraujyje, o tam tikros komandos palaikymas – būdas realizuoti konkurencijos troškulį. Tai yra normalu. Normalu ir tai, kad mes nereaguojame į kažkieno kalbas, kai žiūrime sportą – priklausomybė, su visais būna.
 
Už tai, kad geriam alų. Taip, kvepia šiaip sau, bet užtat koks skonis.
 
Už tai, kad šnekame telefonu greitai ir tik tam prispirus.
 
Už tai, kad mes sakome tiesiai. Tiesmukiškumas – geriausias būdas perteikti asmeniui, ką norite pasakyti.
 
Už tai, kad kažkaip ne itin norime turėti lytinių santykių.
 
Už tai, kad nesiskutam. Na, taip, plaukai sparčiai auga. Ir kartais mes norime pamiegoti ilgiau. Tai reiškia, kad skutimuisi tiesiog nelieka laiko. Nusiskusim kai tam ateis laikas, ar net atauginsim barzdą, tam patiems panorėjus.
 
Už tai, kad pataisom kelnes (klyną). Tik žmonės be kiaušų, nesupranta, kaip tai yra nepakeliama, kai kiaušai jaučiasi blogai ir nepatogiai guli. Todėl juos būtina tinkamai suguldyti.
 
Už tai, kad iškrentam iš pokalbio. Mūsų smegenys nuolatos dirba ir kažkuo užimtos, išskyrus dalyvavimą pokalbyje. Tai nereiškia, kad mes atsijungiam nuo pokalbio ir pamirštam apie jį – tiesiog sutelkėm dėmesį į ką nors kitą.
 
Už tai, kad rizikuojam. Rizika – vyrų gyvenimo dalis. Rizikuoja dažniausiai vyrai. Ir tai normalu.
 
Už tai, kad mes vyrai. Moterys juk neatsiprašo – kodėl mes turėtume?

Tai sakai, rusų kalba labai svarbi jaunimui? O kodėl? Dėl rusakalbių Lietuvoje ar dėl "perspektyvų" Rusijoje?

Taigi, pries 3menesius suzinojus apie galimybe kaip pigiau isigyti skrydzio bilietus nusprendziau isigyti bilietus i Kijeva. Kadangi Kijeve dar neturejau progos apsilankyti, pagalvojau kodel gi ne? nesvrbu, kad vasario menesi temperatura Kijeve daznai buna zemiau nulio. Isigyjau skrydzio bilietus Vilnius- Kijevas- Vilnius vasario 5-7dienomis.
http://images116.fotki.com/v695/photos/8/534268/11757717/ukraine-vi.jpg
http://images41.fotki.com/v9/photos/8/534268/11757717/ukraine2-vi.jpg
Skrydzio bilietai i abi puses 23LTL!
 
Nors iki keliones buvo visi 3menesiai, nieko iki paskutines minutes neplavanau. Neturejau jokiu planu ka pamatyti, nerezervavau nakvynes ir t.t. Zinoma, tam itakos turejo ir revoliucija Kijeve, kadangi nebuvau tikras ar saugu ten vykti.
 
Likus savaite iki isvykimo pasitaike proga nemokamai uzsisakyti nakvyne Kijeve, tad pasinaudojes Airbnb klaida rezervavau 2miegamuju apartamentus Kijevo centre visiskai nemokamai. (apartamentai skirti 6zmonem, tad man atvykus vienam, vadybinkas siektiek nustebo :))
http://images53.fotki.com/v1519/photos/8/534268/11757717/kievv-vi.jpg
Nakvyne 0.00LTL
 
Taigi skrydzio isvakarese greitai perziurejau ka verta pamatyti Kijeve, bet kazkodel nusprendziu, kad skrydzio bilietus atsispausdinsiu is ryto pries skrydi (skrydzio laikas 07:50).
 
Ryte prabudus pamatau, kad neturiu issisaugojes skrydzio bilietu savo kompiuteryje, o iki skrydzio buvo like maziau nei 3val, tad nebegalima atsispausdinti skrydzio bilietu (tokios wizzair taisykles) Kadangi uz bilietus mokejau vos 23LT, o bauda neturint atspausdinto bilieto 70LT, jau buvo kilusi mintis, kad skristi neverta. Bet likus maziau nei dviem valandom iki skrydzio nusprendziau, jog esu pats kvailas, kad to nepasirupinau is anksto ir teks sumoketi bauda. Taigi keli daigtai i kuprine ir judu link autobuso stoteles. Oro uoste atsiduriu lygiai valanda pries skrydi, einu link Check In stendo ir duodu savo pasa.. Jau norejau traukti banko kortele, o mergina atspausdina bilieta bei palinki gero skrydzio!!! Kadangi skrydis vykdomas Wizzair Ukraine, bilieto nera privaloma atsispausdinti!! Laimingas praeinu patikra bei judu link savo vartu.
 
Lektuvu skraidau tikriausiai dazniau nei vairuoju automobili, tad i lektuva lipu kaip visad vienas paskutiniuju ir ieskau vietos salia emergency exit, su viltimi jog stiuardese pasiulys vieta prie avarinio isejimo, jei jos nebutu rezervuotos :)) O kadangi taip ir buvo, uz savo 11.50LTL gaunu vieta salia avarinio isejimo. (beje, si taktika pasiteisina mazaug kas trecia skrydi, jei skrendu vienas)
http://images14.fotki.com/v218/photos/8/534268/11757717/2014020508_30_40-vi.jpg
 
9.00 ryto nusileidziu Kijevo Zhuliany oro uoste, pasiemu is bankomato 150grivniu (45LT) ir pedinu link stoteles. Stoteleje sutinku porele is lietuvos, kurie taip pat atvyko i Kijeva porai dienu, tad visi kartu kalbedami apie Kijeva pajudame link miesto centro su "marsrutka" kurios bilietas kainuoja 0.75 lietuvisku centu!
 
Taigi pirmaja diena iskart pajudu link Maidano, kadangi revoliucija Kijeve mane labiausiai ir domino. Priejas arciau pamatau barikadas, tad minute jau buvau pagalvojau, kad neturesiu progos pasivaikscioti pagrindine gatve..
http://images116.fotki.com/v618/photos/8/534268/11757717/2014020514_21_29-vi.jpg
 
Priejus arciau pamatau, jog yra padarytas praejimas ir as su sypsene veide jau einu Kijevo centrine gatve! Tai ka matote per zinias yra perdeta daug kartu!
http://images108.fotki.com/v1623/photos/8/534268/11757717/2014020514_27_28-vi.jpg
http://images107.fotki.com/v71/photos/8/534268/11757717/2014020514_42_59-vi.jpg
http://images14.fotki.com/v1625/photos/8/534268/11757717/2014020615_20_22-vi.jpg
http://images108.fotki.com/v1623/photos/8/534268/11757717/2014020514_57_38-vi.jpg
 
Taigi kelias valandas pasivaikstau po Kijevo centra, o pradejus temti gryztu namo. Pries tai apsilankau Gulliver prekybos centre eanciame supermarkete, nusiperku maisto vakarui, bei rytojau pusryciams. Kadangi kelione "low budget" visa maista pirkau tik prekybos centre.
 
Kita diena buvau susitares su mergina is Kijevo, kuri zadejo aprodyti man Kijeva (aciu couchsurfing).
Pries pietus buvau sistares su vadybinku jog issikraustysiu is buto, tad atejus valytojai padaviau raktus, bei trumpai pakalbejus apie lietuva bei ukraina isejau susitikti su Oksana (mergina is couchsurfing). Praleidome kartu daugiau nei 6val. vaiksciodami po Kijeva bei kalbedami apie Ukraina, keliones, kulturu skritumus ir dar daug ka, tad net nepajutome kaip lauke pradejo temti. Beje, pries tai buvome kartu uzejome i administracijos pastata, kuris yra "uzgrobtas"! Kadangi vakare ji turejo eiti i kalbos kursus, draugiskai atsisveikinome o as vel pasukau link Gulliver prekybos centro :) Labai gausi vakariene supermarketo viduje uz 7Lt (panasiai kaip pas mus maximose ar kituose didesniuose prekybos centruose) Tuo paciu apsiperku vakarui, bei rytojaus rytui pries skrydi i lietuva, bei patraukiu link vietos is kuriuos vaziuoja marsrutkos link oro uosto. Kadangi laiko buvo daugiau nei reikia pedinau pesciomis, o oro uoste atsiduriau apie 9val, vakaro. Iki skrydzio buvo likusios 9valandos, bet jos labai neprailgo. Oro uoste veikia nemokamas belaidis internetas! Vidurnakti randu randu ramia vieta nusnausti, tad ismiegojes 4.5val. ant suoliuko as jau einu link patikros ir laukiu savo skrydzio namo..
 
Keliones islaidos:
 
Skrydzio bilietai: 23Lt
Nakvyne: 0.00LT
Kelioneje isleista 55LT +7LT uz pasinaudojima bankomatu
 
Viso 85LT!
 
Ar verta vykti i Kijeva? Tikrai taip! Ar saugu vykti i Kijeva siuo metu? Manau tikrai taip, bent as asmeniskai ne karto nesijauciau nesaugiai!

Sveikas atvykęs į Žemę

Sveiki visi.
 
Mano vardas Arvydas. Esu automechanikas dar kitaip autošaltkalvis. Na ir nick'as pagal specialybę, bet ta gal jau pastebėjot :) Beveik keturis metus dirbu šioje srityje. Esu paprastas ir lengvai bendraujantis, bet turiu mažai drąsos ka nors keisti savo gyvenime. Turiu tikslų kurių noriu pasiekti, bet sergu šiuolaikine "Noriu dabar ir iš karto" liga. Noriu atsikratyti šios ligos. Tai ir yra pagrindinė priežastis kodėl užsiregistravau šiame tinklapyje. Tikiu, kad čia rasiu informacijos ir gausiu atsakymus į iškilusius klausimus, kurie man padės siekti gyvenimo tikslų ir atsikratyti tos ligos. Dar viena priežastis yra ta jog darbas atsibodo ir jaučiu kaip nuo jo darausi bukesnis, nes jau pradejau dirbti kaip robotas ir man jau nebeidomu, nebegaunu jokių iššūkių kurie duotu darbo protui. Na sią akimirką nebežinau ka rašyti. Jei kils kalusimų, tai klauskit, butinai atsakysiu.
 
Pagarbiai visiems Uždarbiečiams.

Populiarus 1990 – ųjų ir 2000 – ųjų metų grotuvas „Winamp“ gruodžio 21 d. turėjo būti uždarytas, tačiau vis dar sėkmingai veikia ir 2014 m. ir, panašu, sėkmingai veiks toliau, rašo „The Verge“.
 
Anksčiau AOL skelbė, kad grotuvas greičiausiai parduotas, o „Winamp“ forumo lankytojai, pamatę, kad „Winamp“ domenas buvo priskirtas radijo stočių transliavimo paslaugas teikiančiai „Radionomy“, padarė išvadas, kad ši grotuvą ir įsigijo.
 
„Radionomy“ oficialiai patvirtino įsigijusi grotuvą iš ankstesnės jos savininkės AOL kartu su programa „Shoutcast“.Tikslesnės sandorio detalės neįvardinamos.
 
„Radionomy“ buvo įkurta 2002 m. kaip nemokama radijo stočių kūrimo platforma. Ji turi apie 6 tūkst. vartotojų sukurtų radijo stočių ir apie 13 mln. unikalių klausytojų.
 
Bendrovė tikisi, kad jos lankytojų skaičius dėl „Winamp“ įsigijimo išaugs 5 – 10 procentų. Šįmet bendrovė ketina išleisti naujas “Winamp” programėles „iOS“ ir „Android“ vartotojams.
 
1999 m. „Winamp“ grotuvą iš „Nullsoft“ už 80 mln. dolerių įsigijo kompanija AOL. Nuo tada muzikos grotuvai ir programos gerokai pasikeitė, atsirado „SoundCloud“, „iTunes“, „Spotify“, tačiau „Winamp“ visuomet veikė ir pateikdavo atnaujintas versijas, o dalis žmonių naudojosi ir vis dar tebesinaudoja šiuo grotuvu.
 
 
 
Šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/winamp-gyvuos-ir-toliau-radionomy-oficialiai-patvirtino-perkanti-grotuva-646-398854#ixzz2qTVRYNCd

Čia visai įdomiai - žmonės 100 dienų "įsipareigoja" filmuoti savo susigalvoto iššūkio siekimą 100 dienų.
 
Vieniems tai tik dar vienas būdas prikolintis, kiti gi priima rimtesnius išbandymus ir tą fiksuoja.
 
Iššūkių temos labai įvairios - nuo bandymų išmokti groti kažkokiabalalaika ar pabandyti pasiekti kojų pirštus stovint iki svorio metimo arba pasižadėti eiti miegoti kiekvieną dieną iki 21:30 :)
 
Ar sulauksim ir lietuvių pasirodymų, a?
 
 
linkas čia - https://giveit100.com

Negalvojau, kad kada nors rašysiu šia tema, nes niekada savęs nelaikiau nuostabiu anglakalbiu, bet ši prieš kelias valandas gauta privati žinutė mane privertė susimąstyti, kaip aš pats pasiekiau tą momentą, kai anglų kalba nebebuvo kliūtis suvokti kitų mintis.

Man pačiam anglų kalbos pamokos mokykloje be teorinių žinių (gramatikos taisyklių), kurių užteko neblogai išlaikyti valstybinį egzaminą, daugiau nelabai ką suteikė ir net baigęs mokyklą aš ne visada suprasdavau atsiverstą New York Times straipsnį, įsijungtą BBC radijo laidą, ar internete žiūrimą Harvardo profesoriaus paskaitą - galbūt dar ir todėl, jog priešingai nei didžioji dalis bendraamžių, nerasdavau laiko iš Linkomanijos pumpuojamiems filmams, kurie daugumai žmonių labiausiai padėjo prasilaužti.

Šio įrašo tikslas yra pateikti minčių, kaip vienu metu ne tik lavinti savo anglų kalbos žinias, bet ir įdomiai plėsti akiratį - pačiam net nejaučiant, jog tuo metu kartu ir mokaisi kalbą. Visa tai skirta žmonėms, kurie jau turi anglų kalbos pagrindus, bet jaučia tarsi plyšį tarp savo žinių ir realaus jų panaudojimo.
 
Tiesa, tai nėra greičiausias būdas išmokti užsienio kalbą. Greičiausiai išmokti kalbą padeda tik gyvas bendravimas ja, bet dauguma žmonių tokių sąlygų neturi. Be to, turbūt ne daug kas ryžtųsi vienas nuvykti į šalį nė žodžio nemokėdamas vietinės kalbos ir ją išmokti tiesiog būdamas priverstas suprasti aplinkinius - kaip padarė kažkur Europoje mano sutiktas šveicaras, baigęs mokyklą nusipirkęs vienpusį bilietą į Naująją Zelandiją ir grįžęs po metų jau kalbėdamas angliškai (o pirmosiomis savaitėmis nuvykęs bendravo tik gestais).
 
Taigi šis tekstas žmonėms, kuriems greičiausias būdas išmokti - gyvas bendravimas ta kalba - yra sunkiai pasiekiamas (na, žinoma, nebent Skype persivadinus į "Anna" ir įjungus "SkypeMe" būseną).
 
Žodyno plėtimas
Aš netikiu tokiais dalykais, kaip: "Užsirašyk ant lapelio ir išmok 20 naujų žodžių per dieną". Pirmiausia, tai reikalauja milžiniško ryžto, o reikalauja todėl, jog yra fantastiškai neįdomu, - o geras mokslas turi tave traukti - tik tada daugiausia išmoksti. Antra priežastis - taip, tu pasidarysi žodžių sąrašą, jį išmoksi, o kiek iš tų žodžių prisiminsi po mėnesio? Manau, kad dauguma žmonių neatsimintų daugiau nei pusės. Kodėl? Nes nuolatos tų žodžių nevartoja. Žmonės galvoje ilgai nelaiko to, kas jiems nebūna reikalinga. Taigi, tu gali greitai išmokti sąrašą žodžių, bet lygiai taip pat greitai jį ir pamirši, jei tie žodžiai realiai tau nebus reikalingi.
 
Tuomet - paklausi tu - kaip mokytis žodžius, kurių tau reikia ir kurių taip lengvai nepamirši?
 
Tau reikia išmokti žodžius, kuriuos sutinki kasdien ir kurie tau nuolatos apie save primena. Jie tave erzins ir grauš tol, kol neįsiminsi jų reikšmės.Tau tiesiog reikia skaityti.
 
- Bet kaip aš galiu skaityti, jei daugybė žodžių tekste man nežinomi? - pasakysi tu.
 
Niekada nepulk verstis kiekvieno žodžio, kurio nesupranti. Tiesiog praleisk jį. Bandyk suprasti sakinį iš tų žodžių, kurie tau yra pažįstami. Sakiniuose būna daugybė nebūtinų žodžių ir suprasti esmę užtenka atskirti raktažodžius. Raktažodžiais dažniausia būna veiksnys ir tarinys - visa kita - papildiniai, aplinkybės - tau nėra svarbiausia. Norėdamas jausti malonumą skaitydamas kalba, kurios nemažos dalies žodžių dar nesupranti, turi mokėti juos praleisti, - kitaip tave iš proto išvarys kiekvieno nežinomo žodžio vedimas į Angloną. Verskis žodį tik tada, kai sakinio esmės visiškai nesupranti ir jauti, kad tas sakinys tekste gali būti svarbus - jei ne, tiesiog jį praleisk.
 
- Kaip aš galiu plėsti savo žodyną, jei daugumos nežinomų žodžių nebandysiu išsiversti? - dar vienas logiškas klausimas tikriausiai kilo tau.
 
Skaitydamas tekstą tu pradėsi pastebėti dažniausiai pasikartojančius (vadinasi - tau reikalingiausius) nežinomus žodžius ir kokiame kontekste (prie kokių jau tau žinomų žodžių) jie atsiranda. Dažnai bus taip, kad tu pats išmąstysi, ką jie turėtų reikšti, - ir galiausiai į žodyną pažiūrėsi tik smalsumo vedinas - norėdamas įsitikinti, ar nesuklydai.
 
Geroji dalis - tau nereikia nieko užsirašinėti ar specialiai bandyti įsiminti - nieko. Tiesiog skaityk - reikalingiausius žodžius išmoksi savaime ir tavo žodynas nuolatos plėsis.
 
Dauguma žmonių renkasi knygas, bet mes juk - interneto karta - ir aš asmeniškai rekomenduoju tave dominančių straipsnių kasdien ieškoti virtualioje erdvėje. Interneto kaip šaltinio privalumas yra ne vienas: pirmiausia, tu susiduri su šiandien britų ir amerikiečių (o ne XVI amžiaus Šekspyro) vartojama anglų kalba, antra - tu gali pasirinkti iš daugybės įdomių šaltinių ir skirtingo kalbos sudėtingumo, trečia - tu sužinai tai, kas nauja.
 
Ką skaityti? Britų The Guardian yra nuostabus naujienų portalas, kuriame rasi straipsnių bet kokia tema - kuo besidomėtum. National Geographic gali pasirodyti įdomus daugeliui - nereikia būti dideliu gamtos mylėtoju, kad nesusivaldytum ir paspaustum ant antraštės apie ką tik atrastą didžiausią voratinklį pasaulyje. Nedomina naujienų portalai? Štai 100 populiariausių pasaulyje blogų anglų kalba. Jei domiesi IT (tikriausiai nemaža tikimybė būnant Uždarbis.lt nariu, ar ne?), rekomenduoju Mashable, ReadWriteWeb ir TechCrunch.
 
Išgirsti ir suprasti: video
Jeigu skaitydamas turi praleisti nežinomus žodžius, kad nenustotum skaitęs, tai klausyti geriau pradėti nuo kalbų ir filmų su angliškais (būtinai angliškais, o ne lietuviškais) subtitrais: vienu metu girdėsi ištariamą žodį ir jo neišgirdęs / nesupratęs apačioje perskaityti. Man buvo taip, jog daugumą žodžių aš suprasdavau pažiūrėjęs į subtitrus, bet neišgirsdavau kalboje.
 
Iš tikrųjų yra daug naudingesnės video medžiagos nei filmai. Aš labai rekomenduoju filmus palikti tiems, kurie niekuo gyvenime nesidomi, ir rinktis nuostabias protingų žmonių kalbas. Neprilygstamas šaltinis yra TED ("idėjos, vertos plisti"), kurio, atrodo, visos kalbos turi bent jau angliškus (o pačios geriausios - net ir lietuviškus) subtitrus, be to, nėra ilgesnės nei 20 minučių. Rekomenduoju pradėti nuo Sir Ken Robinson visų laikų žiūrimiausios TED kalbos: Mokykla žudo kūrybiškumą.
 
Toliau. YouTube turi atskirą Education puslapį, skirtą universitetams talpinti savo paskaitas internete - taip pat su anglų kalbos subtitrų pasirinkimu. Jei studijuojate, tai proga pamatyti, kaip tavo specialybės dalykai yra dėstomi Harvarde, jeigu dar tik ketini studijuoti - galbūt eidamas per skirtingas mokslo sritis ir klausydamas jų paskaitų suprasi, kas iš tikrųjų tave domina. Jei nestudijavai arba studijas jau esi baigęs - YouTube gali išeiti geriausią pasaulyje universitetą. Alternatyvos - AcademicEarth.org ir OCWConsortium.org.
 
Pačias įdomiausias verslo srities kalbas - dažnai, net ne profesorių, o kviestinių žinomų lektorių, - radau Standford Entrepreneurship Corner. To paties Stanfordo informatikai internete pateikia nufilmuotą viso semestro programavimo įvado kursą su neįtikėtinu profesoriumi. Savo svetainėje jie publikuoja ne tik programavimo paskaitų vaizdo įrašus, bet ir visus namų darbus ir egzamino užduotis su atsakymais, kuriuos turėjo atlikt to kurso studentai - taigi tu gali išmokti programuoti nuo 0, kol mokaisi anglų kalbos.
 
Išgirsti ir suprasti: audio
Tu gali neturėti laiko skaitymui arba žiūrėjimui, bet visada atrasi laiko klausymui.
 
Būdamas pirmo kurso Vilniaus Universiteto studentas kiekvieną dieną važinėdavau po 40 minučių į Saulėtekį ir atgal. Po pirmojo mėnesio supratau, kad klausytis vien muzikos stovint užkimštame troleibuse yra per didelis laiko švaistymas. Įsijungiau radiją ir radau BBC (95.5 FM dažniu Vilniuje; transliacija internetu): iš pradžių beveik nieko negalėjau suprasti - eteryje interviu davęs britas, atrodo, kalbėjo tarsi paukščių kalba - bet programa man pradėjo patikti, net ir nesuprantant kas antro sakinio.
 
Pradėjau BBC klausytis kasdien - tai tapo mano rytiniu ritualu vykstant į paskaitas, kai galva dar nepavargusi ir pasiruošusi priimti informaciją. Po kelių savaičių pajutau, jog ta paukščių kalba tarsi kažkur dingo ir aš beveik viską suprantu. BBC reportažai ("breaking news") dažnai būdavo labai įdomūs - važiuodamas troleibusu per Antakalnį klausydavausi interviu iš Indijos gilumos su daugiavaike šeimyna, kalbančia angliškai (nuostabu, kiek skirtingų anglų kalbos akcentų gali išgirsti per BBC); taip pat gavau daugybę informacijos apie įvykius skirtingose pasaulio vietose, kas Lietuvos žiniasklaidos neretai nepasiekia. Pradėjęs spalio mėnesį aš nei vieno ryto be BBC nevykau į paskaitas iki pat mokslo metų pabaigos.
 
Alternatyva radijui yra podcasts - jau įrašytos laidų kolekcijos, kurias kaip dainas - patinkančias atsisiunti į savo kompiuterį ir įsirašai į grotuvą. Tas pats BBC siūlo didžiulį podcasts katalogą, bet visame internete tiek profesionalų, tiek mėgėjų kuriamų podcasts yra daugybė.
 
Pabaigai
Tikiuosi, šiuo įrašu bent iš dalies atsakiau į man užduotą klausimą. Manau, visi šie patarimai tinka bandant perprasti bet kurią užsienio kalbą.
 
Tiesa, praleidau tiek rašymą, tiek kalbėjimą. Sakoma, kad jei nori išmokti rašyti - skaityk, jei nori išmokti kalbėti - klausyk ta kalba. Kaip bebūtų, kai viskas ateina prie (heh, "when it comes to" - nežinojau, kaip čia lietuviškiau) tavo paties sugebėjimų, niekas negali išmokyti geriau nei praktika ir skirtas laikas. "Practice makes it perfect" - kaip sako britai.

Video skirtas pasiguost tiem kurie neturi išsilavinimo.

Pritariate tam?
 

Sveiki. Kadangi turiu dar vieną bemiegę naktį, tai pratęsiu savo darbų pasakojimų maratoną. Šį kartą papasakosiu apie darbą kavinėse. Dirbau prieš metus-pusantrų, tad atsiminimai nebus labai švieži, bet bandysiu papasakoti viską kuo smulkiau. Pirmoji vieta kurioje dirbau nedidelė picerija Vilniuje, turinti 5 savo filialus mieste. Vadinsiu ją A - kad tiek man būtų paprasčiau, tiek jūs nesusipainiotumėte. Antroji - viena didžiausiu picerijų Lietuvoje, turinti filialus beveik visuose didžiuosiuose miestuose. (B)
 
Darbo susiradimas
 
Pamenu, buvo paskutinės 2012 metų gegužės dienos. Valstybiniai Brandos Egzaminai (VBE) jau buvo "ant nosies" tačiau nepaisant to, norėjau susirasti darbą, kadangi vasaros pabaigoje planavau važiuoti aplankyti brolio į Škotiją, i kadangi jau turėjau bilietus, reikėjo kaip nors gauti pinigų. Dariau paprastai. Savo vietiniu autobusu privažiavau iki tos Vilniaus dalies, kur buvo galima rast daugiau parduotuvių, kavinių ir etc. Ir pradėjau eiti pro visas įmanomas vietas. Dalinau CV, kalbėjau, siūliausi - man pavyko. Po gerų 3-4h rezultatai buvo tokie: IKI parduotuvė pasiūlė pradėti nuo rytojaus, degalinėje pasakė paskambins vėliau, ir kelios kavinės pasiūlė taip pat prisijungti prie jų kolektyvo. Priminsiu, buvau tik 18 sulaukęs paauglys, neturintis pažinčių ir nieko iš šeimos narių tose darbovietėse. Apsistojau ties picerija A, kadangi jiems reikėjo virėjo padėjėjo, ir netgi paklausė, kada galiu pasibandyti dirbti. Kadangi dirbant viešojo maitinimo įstaigoje mačiau keletą pliusų, sutarėm, kad kitą dieną po pamokų aš būsiu pas juos. Pasibandžiau, man patiko, jiems tikau, ir sutarėm, kad pradedu dirbti pas juos. Kadangi buvo 12 klasė, gegužės pabaigoje mokslų nebuvo daug, iškart pradėjau dirbti.
 
Darbas
 
Darbas nuo 10 iki 10. Ne tik skamba sunkiai, bet ir yra sunku. Tik atėjęs į darbą turėdavau ant produktų suklijuoti galiojimo datas, kas trukdavo apie 15-20 minučių, vėliau pasiruošti darbo dienai - pasiruošti ingridientus salotoms, pasižiūrėti, ar yra paruošta desertinių produktų - nuo pyragų iki ledų. Pyragus kepdavo kitoje tinklo picerijoje, kadangi pas mus buvo ribotas plotas, ir nebūtų tilpę visi prietaisai. Tas pats su picų tešlos maišykle, todėl picų tešlą išmaišydavo kituose padaliniuose, ir šviežią atveždavo mums. Taigi, susipjaustydavau visas daržoves, kurios gulėdavo šaldytuvuke mano, ir būdavau pasiruošęs daryti salotas iš jau paruoštų produktų. Taip pat reikėdavo pasiruošti dienos pietums - pasidaryti garnyrus (salotos, mišrainės, šviežios daržovės, konservuotos daržovės ir etc), pasidaryti šaltas sriubas (šaltibarščiai), pasigaminti padažų (česnakiniai, majoneziniai ir etc). Dienos pietūs prasidėdavo 11h ir baigdavosi apie 15h. Tuomet būdavo gan sunkios valandos, kadangi būdavo karšta, būdavo daug darbo, ir dviese arba trise turėdavome bėgioti mažame plote (išmetus plotą, kurį užėmė šaldytuvai, šaldikliai, stalai, kriauklės, viryklės ir etc gautųsi apie 10-15 kvadratinių metrų, jei ne mažiau). Vėliau apie pietus aprimdavo, ir tik apie 18h suaktyvėdavo, kuomet žmonės grįždavo iš darbų. Kadangi tuo metu vyko ir kažkoks sporto turnyras (bijau sumeluoti, bet berods olimpiada) tai žmonės labai aktyvūs būdavo 19-21 valandomis ir reikėdavo padaryti daug užkandžių. Kadangi paskutinis autobusas namo būdavo arba ~21,45, arba 22,30 su virėju sutardavau, kad išeisiu apie pusę 10, kadangi darbo ir taip nebūdavo daug.
 
Kolektyvas
 
Žmonių buvo nei daug nei mažai - du virėjai, du pickepiai, du virėjo padėjėjai, ir berods 4-5 padavėjos, bei 2 valytojos-indų plovėjos. Dirbdavom kas 2-3 dienas, t. y. 3 dirbi, 3 laisvos ir etc. Per visą kolektyvą buvom 3 vaikinukai - aš, virėjas, ir pickepys. Su pickepiu susibendravau neblogai, kartais susirašom iki šiol. Moteriškės buvo gyvatės. Neperlenkiu - pletkai, pletkai, pletkai. Tik nusisuki, jau girdi kaip apkalba kažką. Tas nervindavo, bet po truputį išmokau nekreipt dėmesio į tai, ir dirbti savo darbą. Pickepė buvo psichė. Tiesiogine to žodžio prasme. Gal p*st negavus 5 metus, kad tokia pikta, gal PMS truko amžinai, bet rėkdavo dėl ne vietoje padėto daikto, dėl sudegusios picos ar dar bala žino dėl ko. Iš pradžių kalbėjau normaliai su ja, vis gi vyresnė už mane moteris buvo, bet vėliau trūko nervai - ji rėkia ant manęs, aš siunčiu ją ant trijų raidžių. Negražu, bet gyventi ir dirbti tai reikia. Virėja - išimtis, patvirtinusi taisyklė. Romi moteris, kuriai irgi kartais trūkdavo kantrybė - pickepė turėdavo kažkokį slaptą talentą užknisti visus. Su pickepiu - atskira istorija, bet kitam skirsnyje.
 
Pickepys
 
Normaliausias žmogus visoj kavinukėj. Nesiparina, nesuko galvos dėl smulkmenų. Kartais elgiasi šiek tiek drastiškai ir radikaliai, tačiau tai niekada nenuvylė jo. Turi darbą, ir jį padaro. Jei kažkas trukdo - pašalina tą kliūtį. Taip sakant - jei kažkas neveikia, daužyk tol, kol pradės veikti. Patikdavo stebėti, kai riedavosi su padavėjom. Kadangi jos tingesnės buvo, bandydavo užkrauti kitiems savo darbus. Jis žmogus paprastas - pasiūsdavo toliau jas, ir dar epitetų nepagailėdavo. O keptį jų užsakymų neskubėdavo. Šiek tiek kraštutinumai, bet atprasdavo su juo taip elgtis.
 
Nuotykiai
 
Norėjau atskirti šią dalį, tačiau nepabėgti nuo pirmosios. Visi nuotykiai darbe buvo tik su juo. Nuo gėrimo darbe, iki maisto karo. Kadangi savaitgaliais valdžios nebūdavo iš šalia esančios parduotuvės nusipirkdavome 3-4 dvilitrinius bambalius alaus, ir stumdavo valandas. Kadangi savaitgaliais klientūros nebūdavo iš pradžių, o tarnybinis įėjimas turėjo prieigą prie kiemelio vidinio, tai laiką leisdavome su alučiu lauke. Stengdavomės nepapulti į kameras su alumi, tad jei tingėdavome eiti į lauką, lysdavome į milžinišką šaldytuvą, ir alų gerdavome ten. Kad alus liktų šaltas, laikydavome jį šaldiklyje. Šaldiklis nebuvo idealus, ir nešaldė taip, kaip turėdavo, tai alus neužšaldavo. Tačiau vieną sekamdienį alų ten pamiršom... Ir pirmadienį atėję į darbą kaip įprasta, pradėjome dirbti. Kol direktorė nepradėjo raustis šaldiklyje, žiūrėdama kokių produktų reikia užsakyti. Nežinau kaip, tačiau tos pūslytės alaus ji nerado.Toliau maisto karas. Tiksliau - kiaušinių. Kadangi kiaušinius veždavo pakuotėm po 30, ir viską laikydavo sandėlyje, ten kur ir persirengdavome mes, kažkurį savaitgalį įkalę alaus sandėliuko sienas apmėtėm kiaušiniais. Kadangi pickepys ruošėsi išeiti iš darbo, tai jam buvo dzin, nes su valdžia buvo apsipykęs (nebepamenu kodėl) Todėl tų kiaušinių nevalėm, o tik užsdengėm kitais produktais. Vėliau aluj lendant į skrandžius, kiaušinių mėtymas peraugo vienas į kitą, virėją, mėtymus per langą.Taip apie pusantros pakuotės (~45) kiaušiniu nuėjo šaibom. Kadangi nurašyti pusantros dėžės kiaušinių taip paprastai negalėjom, tai teko sudaužyti likusius, ir nurašyti dvi dėžes, kadangi jos "nešant sudužo". Tik kaip vėliau paaiškėjo, tas "sudužimas" labai gerai matėsi kamerose..
 
Pabaiga
 
Milijonų neuždirbau, išėjau su trenksmais, bet į škotiją basas nevažiavau. Įgijau daug patirties, supratimo, pažįstamų.
Klausimai laukiami, kaip visada ;)
 
Kiti straipsniai:
 
Darbas picerijoje
 
Darbas naktiniame klube
 
Vasara Edinburgo faktoriuje

Nepatariu per prievartą kažko skaityti ar žiūrėti. Geriausias variantas atrasti tai ką mėgsti. Tarkim jeigu esi kinomanas, tai žiūri filmus vien anglų kalba. Jei mėgsti kulinariją, skaitai angliškus receptus, žiūri video. Jei mėgsti skaityti knygas, tai tą ir daryk, bet skaityk tik angliškas. Jei mėgsti domėtis kas vyksta pasaulyje, skaitai angliškus naujienų portalus. Ir taip toliau, tiesiog atrask kas patiktų, tada žinios pačios ateis. Sėkmės. :)

Mokinkis neverkęs, prasmė yra. Kas būtų jeigu visi mestų mokyklą po 5kl.? Beraščiai ir buki žmonės būtų. Kad ir nematai tos naudos, bet ji yra. Eik į tą mokyklą ir džiaukis, kol dar gali, nes kai baigsi, tai norėsi grįžti į tą vaikų darželį be jokių rūpesčių :)
Tuo pačiu, autoriau, ką tavo nuomone reiktų daryti, kad kažkas pasikeistų? :)

Sveiki. Kadangi šiandien laukia bemiegė naktis, nusprendžiau papasakoti apie savo labai trumpą patirtį dirbant naktiniame klube. Nors dirbau tik dvi savaites, ir išėjau dėl asmeninių priežąsčių, bet užsidirbau gan nemažai kaip per tokį laikotarpįir įgyjau naudingos patirties. Bet a[ie viską iš pradžių.
 
Darbo susiradimas.
 
Kaip, galbūt, kai kurie yra skaitę, esu vasarą praleidęs Škotijoje, dirbdamas fabrike. Taigi grįžęs po jos, tvarkiausi savo CV, papildžiau, gražiai apipavidalinau ir tik baigęs redaguoti (pamenu buvo antradienio vakaras, rugsėjo pradžia) FB'e pamačiau, kad vienas lankomiausiu naktinių klubų Vilniuje ieško salės darbuotojo (floorstaff, barboy - kaip pavadinsi, taip nepagadinsi). Kadangi buvau ką tik baigęs savo CV, parašiau jiems į email, prikabinau CV, ir laukiau. Trečiadienį važiuojant į universitetą, apie 8 valandą ryto sulaukiau skambučio - laba diena, gavome jūsų CV, mums patikote, ar galite po pietų ateiti į pokalbį. "Why not?" pagalvojau. Taigi po pietų aš jau Vilniaus centre, sulaukiu administratorės, įeiname į klubą, papasakoja ką reikės daryti, kada ateiti į darbą, kada išeiti, ir kitas darbo smulkmenas. Klausia kada galiu pradėti? - Sakau: nors ir šiandien. Bet tą dieną nereikėjo (trečiadienį) tad pasakė, kad būčiau ketvirtadienį 15h. Perspėjau kad galėsiu būti tik apie 17h, kadangi turiu reikalų universitete. Jai tiko, viską sutarėm, ir išsiskyrėm.
 
Darbo rutina.
 
Taigi grafikas gana aiškus - ketvirtadieniai ateiti 15h, penktadieniais ir šeštadieniai - 20h. Klubas dirba 23:00-06:00 tad man buvo šiek tiek keistoka kam taip anksti atsigrūsti reikia. Pasirodo, ketvirtadienis - sanitarinė diena, todėl daugiau nei 8h turime tvarkyti VISKĄ - šveisto sofas odine, tvarkyti rūkyklą, blizginti staliukus ir etc. Administratorė pedantė, tad labai nekažką. Pabraukia ranka per staliuką, stelažą ar sienas - randa dulkių, viską per naujo turi valyti. Viską susitvarkę, išsiblizginę, apie 22:00 turėdavome sunešti gėrimus į barus. Kadangi barai būdavo 2, o mes 4 - tai viską susitvarkydavome gana greitai - per maždaug pusvalandį sunešdavome visas gaiviųjų gėrimų dėžes, alkoholį ir etc. Sunešę barą, gaudavome pertrauką iki 23:30. Per tą laiką galėdavome pavalgyti, parūkyti, galvą grynam ore pravėdinti. Pusę 12 jau reikėdavo būti salėse, ir pradėti prižiūrėti tvarką. Kadangi, kaip minėjau, buvome 4, tai vienas support'as prižiūrėdavo pagrindinį barą (nešdavo stiklines, ledukus etc) kitas shotų barą (analogiškai) o likę du - VIP sofutes ir rūkyklą. Kadangi buvo trys VUP zonos, tai aš pasiėmiau dvi VIP zonas, o kolegai palikau vieną VIP'ą ir rūkyklą, mano darbas buvo gana aiškus - vaikštai po salę, prižiūri savo zoną, surinkinėji tuščias stiklines, butelius, kur šlapia - ten pavalai. Kadangi juodo darbo nebijau, tai man sunku nebuvo. Plius, kadangi klubas gan populiarus, tai kiekvieną darbo naktį sutikdavau kokį nors pažįstamą ar net kelis, bendraudavau su klientais ir panašiai. Apie 5 ryto liaudies pradėdavo mažėti, tai buvo galima lengviau atsipūsti, pradėti rimčiau tvarkytis - sofutes išsiplauti, kad kitą dieną nereikėtų, pagalves susirinkti ir etc.
 
Tvarkymasis
 
Sunkiausia ir labiausiai nervinusi darbo dalis. Nesvarbu, kad turi savo zoną, ir atsakai už ją, tačiau po klubo darbo laiko visi turi dirbti solidariai - tiek barmenės, tiek supportai išeina kartu. Tad barmenės susineša barą atgal, išsivalo baro grindis, viską susišluoja, priduoda pinigus adminei ir laukia kitų. Tuo tarpų supportai turi išvalyti rukyklą (dviese išvalydavome per 1 valandą, tačiau kartais adminė rasdavo prie ko nors prisiknisti). Toliau - konfeti šlavimas. Net nebežinau kada lengviau jį šluoti - ar kai jis būna sausas, ar kai sulaistytas įvairiais kokteiliais. Tačiau iššluoti reikėdavo, tad keikdavausi juodai, jei tekdavo šluoti man. Nors klubas užsidarydavo 6 ryto, išeidavome kažkur 8, kartais net vėliau. Grįžti namo, pamiegi - 8 vakaro vėl klube.
 
Finansinė pusė.
 
Per 2 savaites algos gavau apie 350 litų. Nelabai pats supratau kodėl tiek, ir ne daugiau, ar mažiau. Nors darbo sutartyje buvo nurodytas valandinis atlyginimas, tačiau nesutapo nė su vienu mano skaičiavimu (skaičiavau grynas klubo darbo valandas, ir dauginau iš pradirbtų dienų, skaičiavau realaus darbo valandas - nuo kada atėjau į klubą, iki kada išėjau ir dauginau iš darbo dienų, ir optimalaus - nuo kada turėjau ateiti, iki klubo užsidarymo, ir dauginant iš darbo dienų.). Adminės paklausęs, kodėl gavau būtent tokią sumą - nesugebėjo nieko dorai paaiškinti, apart to, kad "kiek pasakė, tiek ir daviau". Kas liečia arbatą - kiekvieną naktį barmenes atidėdavo tam tikrą sumą nuo savos arbatos, sumesdavo į krūvą, ir mes pasidalindavome 4-iese. Arbatpiniagiai svyravo nuo 30 iki 50 litų už vakarą. Tačiau kartais pavykdavo pasidaryti ir asmeninių arbatpinigių - dažnai vaikštai prie VIP staliukų, tvarkai jais, pavalai kai išpila gėrimus dažnai, ir jie atsidėkoja - vieni monetomis, kiti kupiūromis. Didžiausia arbata nuo vieno stalo - 50 litų. Tad bendrai paėmus, tiek alga, tiek arbata per 2 savaites buvo apylygės, ir uždirbau apie 700 litų.
 
Kolegos
 
Žmonių buvo daug - 3 valytojos, 4 supportai, apie 8-10 barmenių ir ~10 apsauginių. Valytojos buvo vriednos - cigaretes palikęs ant stalo, galėdavai jų nersati (ne tai, kad vieną pasiimtų, bet visą pakelį pasisavina) dažnai išgerindėavo. Supportai - vienas labai maladec bahūriukas, su juo, nors ir nedirbu, bet vis dar palaikau bendravimą. Kiti - dirbę atmestinai, ir mano žiniomis ten nebedirba. Barmenės -vienos draugiškos, kitos ne. Buvo viena pažįstama iš anksčiau, bet irgi išėjo. Su keliomis susibendravome, kitų iki šiol nemėgstu. Apsauginiai - nors ir atrodo agresyviai, tačiau iš tikro labai malonūs žmonės, yra apie ką pakalbėti su jais.
 
 
 
Taigi, dėl nesuderinamumo su mokslai (kai baigi darbą penktadienį ryte 8 valandą, ir tau reikia būti 9h univere, ir išklausyti 3 paskaitas po 2h nemieogjus, jauti kaip šarikai galvoje pradeda atsisukinėti. Taigi vien dėl negalėjimo dirbti ir suderinti mokslo su darbu teko išeiti. Kas labai pradžiugino, kad prieš pasirašant popierius visus, paskambino adminė, ir pasakė, kad norėtų mane turėti, jei nedirbčiau ketvirtadieniais, ale padarytų man išimti. Pasakiau, kad jei jai reikia paplidomo žmoguas tik šiam savaitgaliui, laisvai galiu padirbti, nenumirsiu. Tačiau ji atšovė, kad žmogų jai rasti ne bėda, tačiau jai patiko kaip gerai aš dirbau, ir nori turėti mane vien dėl to. Ką gi, negalėjau skųstis, turint omeny, kaip stengiausi.
 
Kitas klubas
 
Istorija būtų baigta, bet dar yra ką papasakoti. Prieš keletą savaičių draugo FB sienoje pamačiau, kad jis ieško žmogaus, kuris galėtų padirbti barboy'umi kitam naktiniame klube vietoj jo, kadangi pats negali dirbti, nes dėl univero studijų turi būti Kaune. Taigi, parašiau jam, pasakiau, kad galiu padirbėti, ir ketvirtadienį buvau klube apsitarti dėl visų detalių. Viską sutarėm, pasakė ką reikės daryti, iki kelių dirbsim ir etc. Ateiti į darbą - 9 vakaro, kai klubas atsidaro 10 vakaro. tai buvo mano ausims, palyginus su pirmuoju klubu.Darbas buvo kiek kitoks nei pirmajame klube - dirbau vienas, aprūpinti stiklinėmis ir laimu bei mėtomis turėjau 2 barus, ir turėjau tik nurinkti stiklines kur rasdavau. Barmenai prikolni nesiprandavo dėl nieko - kai pagrindiniame bare beveik baigėsi stiklinės, ir aš laksčiau pirmyn-atgal jas nešiodamas, man pasakė: Nesiparink seniuk, matai, dar turiu 2 stiklines, žmonės norės išgerti - palauks. Palyginus su pirmu klubu, kur buvo pastovi įtampa, čia dirbti buvo vienas malonumas. Prieš ateinant čia, draugas, kurį pakeičiau, pasakė, kad palyginus su ankstesne darboviete čia bus labai lengva: palyginus su pirmu klubu, čia lengvas pasivaikščiojimas bus. Darbo pabaiga - nenuspėjama. Kadangi klubas closing time neturi, tuo naudojasi ir džiaugiasi likę Vilniaus barmenai, kurie ten eina tūsinti po savo darbo. Tad 6 ryto dar sveikiniesi su klientais, o atsisveikinti pradedama apie 8-9 ryto. Nuo baro nuneši visas nešvarias stiklines, baro gumas, pasimi algą, ir eini namo. Jei greit sukiesi - per 15 minučių gali išeiti namo.
 
Papildymas: Šį penktadienį sulaukiau skambučio. Skambino antrojo klubo administratorė, ir klausė, ar esu suplanavęs savaitgalį. Atsakiau, kad priklausomai nuo to, ko jai reikia, galiu bandyti koreguoti savo planus. Norėjo, kad padirbėčiau to klubo rūbinėje. Kadangi kalbėjo šiek tiek desperatiškai, sutikau. Darbas kaip ir aiškus - ateini 10-15 minučių prieš atsidarant klubui, susitvarkai rūbinės žetonus, pasiruoši kaip viskas tau patogiau, ir dirbi. Tik tie žmonės, kur dirbo ties rūbinės projektu, turbūt nepagalvojo, kad 9 pakopų laipteliai rūbinėje nėra labai malonu. Iš pradžių nesijaučia jų, bet kai reikia nusileisti ir pakilti kelis tūkstančius kartu per naktį, ryt jaučiasi labai gerai. Rūbinė nėra didelė, vietos praeiti nebuvo daug, kabyklos buvo viena šalia kitos, tad kai sukabini daug striukių dviem aukštais, paskui būna labai sunku ištraukti tas, kurios būna toliausiai nuo praėjimo, ir dar uždengtos kitomis. Kadangi žetonų skaičius nesiekė 200, o lankytojų buvo LABAI daug, tai teko suktis iš padėties, ir kabintis atėjusiu kartu striukes ant vieno kabliuko, kad dar labiau apsunkino aukščiau minėta padėtį. Būdavo labai sunku, kai supainiodavai numeriukus. Duoda žmogus striuke, tu paduodi jam numeriuką, ir leidiesi žemyn pakabinti striukės. Nusileidęs supranti, kad ant to numeriuko jau yra pakabinta kažkieno striukė, ir pradedi galvoti "Pareik, Antanai, ant švenčių...". Daug kas pameta numeriukus - tada susimoka 20 litų, kurie eina ne į rūbininko kišenę, ir apibūdinę savo striukę, ir pasakę kas yra kišenėse užeina pas mane ieškotis. Per vakarą tokių būna 5-7. Kitas atvejis - pameta numeriuką, ir jau yra per girti, kad nupasakotų, kaip atrodo jų striukė. Tokiems striukių neduodavau, ir turėdavo laukti iki galo (8 ryto) arba eiti namo be striukių, ir atsiimti jas kitą dieną (viena mergina taip buvo palikusi kompo tašę, telefoną, dvi striukes, ir smigusi tualete).
 
Kas liečia arbatpiniagius - nesvarbu kur dirbi, juos gauti galimybė visada yra. Pirmą savaitę dirbdamas barboy'um iš klientų negavau arbatos, tačiau barmenai numetė 10 litų, tai kaip ir geriau nei nieko. Rūbinėj - atvirkščiai. Užsieniečiai beveik visada palieka monetų - litą arba du. Lietuviai - išimtinais atvejais. Viena kompanija, atėjusi apie 7 ryto, už 4 striukes paliko 10 litų arbatos. Vienas bahūras, neradęs savo žetono, tačiau nusileidęs pas mane, ir neradęs savo striukės, paliko 20 litų. Bjauriausi tie, kur ateina, numeta belekaip striukė, ir laukia, kol juos aptarnaus. Nei "labas", nei "ačiū" - pagarbos nulis. Tačiau būna tokių, kurie ateina, pasisveikina, mandagiai paklausia kaip sekasi, padėkoja, ir palieka arbatos.
 
Tad chebra, kai einat į klubą, nepagailėkit lito-kito personalui, kuris jus aptarnauja - ar tai rūbininkas, ar barmenas, ar floorstaff'as. Vistiek išleisite kelis šimtus, o darbuotojai taip prisiduria prie algos kapeiką-kitą. Kalbant apie tikslesnius skaičius - per savaitgalį arbatos gavau daugiau negu algos. Skaičiaus tikslaus nesakysiu, bet pilnam bakui kuro, ir geram puslitriui degtinės užtektų ;)
Tai tiek mano trumpos ir klubinės darbo patirties, laukiu klausimų :)
 
Kiti straipsniai:
 
Darbas picerijoje
 
Darbas kavinėje
 
Vasara Edinburgo faktoriuje