SunkusTasGyvenimas

Pirmiausia, tai programuotojas neprivalo turėti diplomą. Nemaža dalis LABAI GERŲ programuotojų nėra baigę aukštojo mokslo. Aišku, stoti verta, nes įstodamas plauksi palaipsniui ir nebus didelių klausimų, tokių kaip "o kas bus jei man nepasiseks" ar pan. Bet iš kitos pusės studijos žlugdo asmenybę. Mano nuomone, geriausia mokytis savarankiškai. Bet tai tik mano nuomonė.
 
1) Jeigu nori būti geriausias savo srityje, turi atsiduoti jai 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Jokių išimčių. Dabar tu esi vidutiniokas (kaip dauguma kitų) ir TAIP, to pakanka.
2) Programavimo mokslas nėra labai lengvas, daugelis prisibijo, todėl nestoja. Logiška? Nors dabar nepasakyčiau, kad stoja mažai. Kiekvienais metais įstoja vis daugiau studijuoti programavimo. Tiesa, dalis greitai iškrenta/išeina...
3) Dalis įstoja tik dėl to nuogirdų, kad tai perspektyvu, tačiau traukos programavimui nejaučia. Be traukos nieko čia nepadarysi. Gali arba vilktis paskutinis ir gauti tą diplomą arba tiesiog išstoti ir ieškoti širdžiai malonesnių studijų, kurios ir seksis geriau.
4) Nelogiškai mąstai. Net ne statistiškai. Taip, dauguma uždirba minimumą. Visgi, jeigu LABAI domiesi programavimu, per studijų metus sukuri kažką gero, turi ką parodyti, gali uždirbti ir daugiau. Priklauso kur gausi darbą. Ir beje, atlyginimas kyla ne kas 10 metų. Gali ir kas pusmetį kilti. Bet vis dėlto nenorėk būdamas "šviežiai iškeptas" vidutiniokas diplomuotas programuotojas gauti rimtą uždarbį. Įmonė tave dar ir apmoko - nepamiršk to, tai irgi kaip uždarbis tau. Kai jau pats teiksi rimtą naudą, tuomet ir gausi gerą uždarbį. Be to, įmonė įmonei nelygi.

Pirmiausia, tai programuotojas neprivalo turėti diplomą. Nemaža dalis LABAI GERŲ programuotojų nėra baigę aukštojo mokslo. Aišku, stoti verta, nes įstodamas plauksi palaipsniui ir nebus didelių klausimų, tokių kaip "o kas bus jei man nepasiseks" ar pan. Bet iš kitos pusės studijos žlugdo asmenybę. Mano nuomone, geriausia mokytis savarankiškai. Bet tai tik mano nuomonė.
 
1) Jeigu nori būti geriausias savo srityje, turi atsiduoti jai 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Jokių išimčių. Dabar tu esi vidutiniokas (kaip dauguma kitų) ir TAIP, to pakanka.
2) Programavimo mokslas nėra labai lengvas, daugelis prisibijo, todėl nestoja. Logiška? Nors dabar nepasakyčiau, kad stoja mažai. Kiekvienais metais įstoja vis daugiau studijuoti programavimo. Tiesa, dalis greitai iškrenta/išeina...
3) Dalis įstoja tik dėl to nuogirdų, kad tai perspektyvu, tačiau traukos programavimui nejaučia. Be traukos nieko čia nepadarysi. Gali arba vilktis paskutinis ir gauti tą diplomą arba tiesiog išstoti ir ieškoti širdžiai malonesnių studijų, kurios ir seksis geriau.
4) Nelogiškai mąstai. Net ne statistiškai. Taip, dauguma uždirba minimumą. Visgi, jeigu LABAI domiesi programavimu, per studijų metus sukuri kažką gero, turi ką parodyti, gali uždirbti ir daugiau. Priklauso kur gausi darbą. Ir beje, atlyginimas kyla ne kas 10 metų. Gali ir kas pusmetį kilti. Bet vis dėlto nenorėk būdamas "šviežiai iškeptas" vidutiniokas diplomuotas programuotojas gauti rimtą uždarbį. Įmonė tave dar ir apmoko - nepamiršk to, tai irgi kaip uždarbis tau. Kai jau pats teiksi rimtą naudą, tuomet ir gausi gerą uždarbį. Be to, įmonė įmonei nelygi.

Remdamiesi pavyzdžiais, paaiškinkite, kokią įtaką jauno žmogaus kultūrinei brandai daro bendravimas virtualioje socialinėje erdvėje.
Šiai temai puikiai tiktų uždarbis.lt - puikus degradacijos pavyzdys :)

Remdamiesi pavyzdžiais, paaiškinkite, kokią įtaką jauno žmogaus kultūrinei brandai daro bendravimas virtualioje socialinėje erdvėje.
Šiai temai puikiai tiktų uždarbis.lt - puikus degradacijos pavyzdys :)

Remdamiesi pavyzdžiais, paaiškinkite, kokią įtaką jauno žmogaus kultūrinei brandai daro bendravimas virtualioje socialinėje erdvėje.
Šiai temai puikiai tiktų uždarbis.lt - puikus degradacijos pavyzdys :)

Pirmiausia, tai programuotojas neprivalo turėti diplomą. Nemaža dalis LABAI GERŲ programuotojų nėra baigę aukštojo mokslo. Aišku, stoti verta, nes įstodamas plauksi palaipsniui ir nebus didelių klausimų, tokių kaip "o kas bus jei man nepasiseks" ar pan. Bet iš kitos pusės studijos žlugdo asmenybę. Mano nuomone, geriausia mokytis savarankiškai. Bet tai tik mano nuomonė.
 
1) Jeigu nori būti geriausias savo srityje, turi atsiduoti jai 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Jokių išimčių. Dabar tu esi vidutiniokas (kaip dauguma kitų) ir TAIP, to pakanka.
2) Programavimo mokslas nėra labai lengvas, daugelis prisibijo, todėl nestoja. Logiška? Nors dabar nepasakyčiau, kad stoja mažai. Kiekvienais metais įstoja vis daugiau studijuoti programavimo. Tiesa, dalis greitai iškrenta/išeina...
3) Dalis įstoja tik dėl to nuogirdų, kad tai perspektyvu, tačiau traukos programavimui nejaučia. Be traukos nieko čia nepadarysi. Gali arba vilktis paskutinis ir gauti tą diplomą arba tiesiog išstoti ir ieškoti širdžiai malonesnių studijų, kurios ir seksis geriau.
4) Nelogiškai mąstai. Net ne statistiškai. Taip, dauguma uždirba minimumą. Visgi, jeigu LABAI domiesi programavimu, per studijų metus sukuri kažką gero, turi ką parodyti, gali uždirbti ir daugiau. Priklauso kur gausi darbą. Ir beje, atlyginimas kyla ne kas 10 metų. Gali ir kas pusmetį kilti. Bet vis dėlto nenorėk būdamas "šviežiai iškeptas" vidutiniokas diplomuotas programuotojas gauti rimtą uždarbį. Įmonė tave dar ir apmoko - nepamiršk to, tai irgi kaip uždarbis tau. Kai jau pats teiksi rimtą naudą, tuomet ir gausi gerą uždarbį. Be to, įmonė įmonei nelygi.

Sveiki, esu labai jauna asmenybė iš Ukmergės, kuriai iki pilnametystės kaip N. Armstrongui iki žmogaus sąmonės gelmių. Juk sąmonė plati ir ilga kaip kosmosas, o šis astronautas įveikė tik dalelę visko, tiesa? Daugeliui žmonių kyla klausimas, kodėl aš "SunkusTasGyvenimas"? Ogi todėl... Kad kuo daugiau mąstysi, tuo labiau suprasi, kad mažai žinai ir esi niekas. Tačiau tokios mintys nėra blogai - tai padeda tobulėti. Jau geriau suprasti tikrąją savo paties vertę nei idealizuoti save kaip visažinį, kurio galvoje iš tikro tik skysta košė. Taigi, pats sunkiai mąstau. O mano gyvenimas ir yra tik mąstymas. Esu ne gyventojas, o labiau visko vertintojas. Taip, aš filosofas.
 
Atvykau čia, nes nemėgstu rėmų. Filosofija negali būti mokslas, o aš negaliu būti filosofas, jeigu tai mokslas. Žmogus filosofas yra tada, kai geba mąstyti nestandartiškai ir remiasi savo galva, o ne kitais šaltiniais. Kapstymasis po savo vidines sąmones gelmes, paranormalių minčių apčiuopimas ir visko perkėlimas į dabartį - tai savos pasaulėžiūros kūrimas. Taigi, filosofijos kaip mokslo aš nepripažįstu ir atvykau čia pasisemti žinių, susijusių su verslu, kurį noriu ateityje vystyti.
 
Gyvenime domiuosi:

Psichologija. Tai vėlgi, negali būti mokslas. Apskritai, mokslas yra tai, kas apčiuopiama mintimis ir perkeliama į atmintį, o vėliau taikoma kitur. Psichologija, filosofija ir kiti dalykai turi kitokią naudojimo paskirtį. Kitaip tariant, nebūsi geras psichologas, perskaitęs 20 knygų (skirtingai nei kitur). Etiketu. Tai kur kas labiau apibrėžta sritis, kurios tikrai reikia mokytis. Geros etinės manieros puošia žmogų - šis dvelkia elegancija, kuri yra solidumo, tyrumo, ramumo, korektiškumo ir kitų svarbių bruožų atspindys vienoje vietoje. Dievinu etiketą ir gailiuosi, kad 8 iš 10 žmonių neišmano elementariausių etiketo pagrindų. Muzika. Groju pianinu. Šiuo muzikos instrumentu savas emocijas perteikiu itin tyrai, geriau nei žodžiais. Pianino garsai yra tarsi žodžiai, tariami klavišų pagalba. Šiuo metu šiek tiek "žaidžiu" ir mokausi groti dvejomis klaviatūromis vienu metu. Ateizmu. Šio punkto nekomentuosiu, nes dievatikiams jokie Dievo paneigimo argumentai nesuprantami.
Esu labai ramus, be žalingų įpročių, nemėgstantis viešumos ir gyvenantis uždarą gyvenimą žmogus. Neturiu žalingų įpročių. Tiesa, žmonės juokais sako, kad mano pagrindiniai žalingi įpročiai - savų ideologijų priverstinis skleidimas ir kitų žmonių nuomonių ignoravimas. Tačiau kalbant apie visuomenės smukdymo mechanizmus, tokius kaip alkoholis, galiu pasakyti tik tiek: pabandžiau, nepatiko, nebekartoju. Šiandien esu griežtas abstinentas ir tai nėra susiję su mano amžiumi, juk 14-16 metų jaunimui gauti ir vartoti alkoholį taip pat lengva kaip man šiame forume pranešimą parašyti. Beje, kai kurie etiketo punktai prasilenkia su abstinencija, todėl taurelę šampano ar vyno esant progai tektų išgerti. Vis dėlto tokių progų vengiu, todėl ir ragauti netenka.
 
Baigus mokyklą nežadu tęsti mokslo aukštesnėse įstaigose. Tekstų rašymas ir knygelių leidimas man svarbesnis už pažymius ar diplomą. Šioje srityje nesu naujokas. Nors rašymo nemėgstu gretinti su pinigais, tačiau likimas pateikia savas išdaigas... Beveik visos rašto darbų publikacijos viešojoje erdvėje baigiasi įvairiais pasiūlymais. Šiuo metu plėtoju romantinę istoriją-romaną, kurios pirmąją versiją įvertino kino režisieriai. Gavau pasiūlymą plėsti istoriją ir įvykdžius reikalavimus tikėtis, kad ji bus įprasminta kino filme. Likimas dosnus - už jausmų perteikimą popieriuje suteikia galimybę užsidirbti. Vis dėlto, kaip ir minėjau, galvoti apie pinigus rašymo metu tiesiog negalima. Netgi reikia save nuteikti, kad už tai pinigų negausi. Toks požiūris padeda išsaugoti tikrąją kūrinių vertę, kupiną to, kam jokie pinigai neprilygsta.
 
Antrąją pastraipą užbaigiau mintimi apie verslo vystymą ateityje. Nors ir minėjau, kad gero lyrinio kūrinio galvodamas apie pinigus neparašysi, tačiau egzistuoja ir kitos rašto sritys, kuriose ši taisyklė kiek nublanksta. Rašau įvairius straipsnius, redaguoju tekstus. Tai mano pagrindinis šiokių tokių pajamų šaltinis. Ateityje tikiuosi šią veiklą perkelti į tikrojo verslo frontą.
 
Tai tiek.
Ačiū už skaitymą.

Sveiki, esu labai jauna asmenybė iš Ukmergės, kuriai iki pilnametystės kaip N. Armstrongui iki žmogaus sąmonės gelmių. Juk sąmonė plati ir ilga kaip kosmosas, o šis astronautas įveikė tik dalelę visko, tiesa? Daugeliui žmonių kyla klausimas, kodėl aš "SunkusTasGyvenimas"? Ogi todėl... Kad kuo daugiau mąstysi, tuo labiau suprasi, kad mažai žinai ir esi niekas. Tačiau tokios mintys nėra blogai - tai padeda tobulėti. Jau geriau suprasti tikrąją savo paties vertę nei idealizuoti save kaip visažinį, kurio galvoje iš tikro tik skysta košė. Taigi, pats sunkiai mąstau. O mano gyvenimas ir yra tik mąstymas. Esu ne gyventojas, o labiau visko vertintojas. Taip, aš filosofas.
 
Atvykau čia, nes nemėgstu rėmų. Filosofija negali būti mokslas, o aš negaliu būti filosofas, jeigu tai mokslas. Žmogus filosofas yra tada, kai geba mąstyti nestandartiškai ir remiasi savo galva, o ne kitais šaltiniais. Kapstymasis po savo vidines sąmones gelmes, paranormalių minčių apčiuopimas ir visko perkėlimas į dabartį - tai savos pasaulėžiūros kūrimas. Taigi, filosofijos kaip mokslo aš nepripažįstu ir atvykau čia pasisemti žinių, susijusių su verslu, kurį noriu ateityje vystyti.
 
Gyvenime domiuosi:

Psichologija. Tai vėlgi, negali būti mokslas. Apskritai, mokslas yra tai, kas apčiuopiama mintimis ir perkeliama į atmintį, o vėliau taikoma kitur. Psichologija, filosofija ir kiti dalykai turi kitokią naudojimo paskirtį. Kitaip tariant, nebūsi geras psichologas, perskaitęs 20 knygų (skirtingai nei kitur). Etiketu. Tai kur kas labiau apibrėžta sritis, kurios tikrai reikia mokytis. Geros etinės manieros puošia žmogų - šis dvelkia elegancija, kuri yra solidumo, tyrumo, ramumo, korektiškumo ir kitų svarbių bruožų atspindys vienoje vietoje. Dievinu etiketą ir gailiuosi, kad 8 iš 10 žmonių neišmano elementariausių etiketo pagrindų. Muzika. Groju pianinu. Šiuo muzikos instrumentu savas emocijas perteikiu itin tyrai, geriau nei žodžiais. Pianino garsai yra tarsi žodžiai, tariami klavišų pagalba. Šiuo metu šiek tiek "žaidžiu" ir mokausi groti dvejomis klaviatūromis vienu metu. Ateizmu. Šio punkto nekomentuosiu, nes dievatikiams jokie Dievo paneigimo argumentai nesuprantami.
Esu labai ramus, be žalingų įpročių, nemėgstantis viešumos ir gyvenantis uždarą gyvenimą žmogus. Neturiu žalingų įpročių. Tiesa, žmonės juokais sako, kad mano pagrindiniai žalingi įpročiai - savų ideologijų priverstinis skleidimas ir kitų žmonių nuomonių ignoravimas. Tačiau kalbant apie visuomenės smukdymo mechanizmus, tokius kaip alkoholis, galiu pasakyti tik tiek: pabandžiau, nepatiko, nebekartoju. Šiandien esu griežtas abstinentas ir tai nėra susiję su mano amžiumi, juk 14-16 metų jaunimui gauti ir vartoti alkoholį taip pat lengva kaip man šiame forume pranešimą parašyti. Beje, kai kurie etiketo punktai prasilenkia su abstinencija, todėl taurelę šampano ar vyno esant progai tektų išgerti. Vis dėlto tokių progų vengiu, todėl ir ragauti netenka.
 
Baigus mokyklą nežadu tęsti mokslo aukštesnėse įstaigose. Tekstų rašymas ir knygelių leidimas man svarbesnis už pažymius ar diplomą. Šioje srityje nesu naujokas. Nors rašymo nemėgstu gretinti su pinigais, tačiau likimas pateikia savas išdaigas... Beveik visos rašto darbų publikacijos viešojoje erdvėje baigiasi įvairiais pasiūlymais. Šiuo metu plėtoju romantinę istoriją-romaną, kurios pirmąją versiją įvertino kino režisieriai. Gavau pasiūlymą plėsti istoriją ir įvykdžius reikalavimus tikėtis, kad ji bus įprasminta kino filme. Likimas dosnus - už jausmų perteikimą popieriuje suteikia galimybę užsidirbti. Vis dėlto, kaip ir minėjau, galvoti apie pinigus rašymo metu tiesiog negalima. Netgi reikia save nuteikti, kad už tai pinigų negausi. Toks požiūris padeda išsaugoti tikrąją kūrinių vertę, kupiną to, kam jokie pinigai neprilygsta.
 
Antrąją pastraipą užbaigiau mintimi apie verslo vystymą ateityje. Nors ir minėjau, kad gero lyrinio kūrinio galvodamas apie pinigus neparašysi, tačiau egzistuoja ir kitos rašto sritys, kuriose ši taisyklė kiek nublanksta. Rašau įvairius straipsnius, redaguoju tekstus. Tai mano pagrindinis šiokių tokių pajamų šaltinis. Ateityje tikiuosi šią veiklą perkelti į tikrojo verslo frontą.
 
Tai tiek.
Ačiū už skaitymą.

Labas vakaras! Jau nuo labai senai svajoju apie nuosavą, nedidukę, šokių mokyklėlę. Labai myliu vaikus ir tikrai jaučiu begalinį norą juos mokinti šokti, būti su jais, užimti jų laiką. Pradžioj apsiimčiau su darželinukų amžiaus vaikučiais, grupelę daryčiau nedidukę. Reklaminius plakatus bei info neščiau į darželius, pradines mokyklėles ar facebook svetainėje. Patalpas manau gaučiau savo mokykloje, yra salė specialiai šokiams. Gerai sutariu su savo šokių mokytoju, gal jis padėtų. Tačiau yra viena bedelė.. Man tik 17ka, na už poros mėnesių sukaks 18ka, tačiau nemanau, kad tai keis kažką. Esu jauna, galbūt vaikučių tėveliai manys, kad esu be patirties.. Kokios jūsų nuomonės? Ar imtis šios veiklos? Ar man pasisektu?

Sveiki, esu labai jauna asmenybė iš Ukmergės, kuriai iki pilnametystės kaip N. Armstrongui iki žmogaus sąmonės gelmių. Juk sąmonė plati ir ilga kaip kosmosas, o šis astronautas įveikė tik dalelę visko, tiesa? Daugeliui žmonių kyla klausimas, kodėl aš "SunkusTasGyvenimas"? Ogi todėl... Kad kuo daugiau mąstysi, tuo labiau suprasi, kad mažai žinai ir esi niekas. Tačiau tokios mintys nėra blogai - tai padeda tobulėti. Jau geriau suprasti tikrąją savo paties vertę nei idealizuoti save kaip visažinį, kurio galvoje iš tikro tik skysta košė. Taigi, pats sunkiai mąstau. O mano gyvenimas ir yra tik mąstymas. Esu ne gyventojas, o labiau visko vertintojas. Taip, aš filosofas.
 
Atvykau čia, nes nemėgstu rėmų. Filosofija negali būti mokslas, o aš negaliu būti filosofas, jeigu tai mokslas. Žmogus filosofas yra tada, kai geba mąstyti nestandartiškai ir remiasi savo galva, o ne kitais šaltiniais. Kapstymasis po savo vidines sąmones gelmes, paranormalių minčių apčiuopimas ir visko perkėlimas į dabartį - tai savos pasaulėžiūros kūrimas. Taigi, filosofijos kaip mokslo aš nepripažįstu ir atvykau čia pasisemti žinių, susijusių su verslu, kurį noriu ateityje vystyti.
 
Gyvenime domiuosi:

Psichologija. Tai vėlgi, negali būti mokslas. Apskritai, mokslas yra tai, kas apčiuopiama mintimis ir perkeliama į atmintį, o vėliau taikoma kitur. Psichologija, filosofija ir kiti dalykai turi kitokią naudojimo paskirtį. Kitaip tariant, nebūsi geras psichologas, perskaitęs 20 knygų (skirtingai nei kitur). Etiketu. Tai kur kas labiau apibrėžta sritis, kurios tikrai reikia mokytis. Geros etinės manieros puošia žmogų - šis dvelkia elegancija, kuri yra solidumo, tyrumo, ramumo, korektiškumo ir kitų svarbių bruožų atspindys vienoje vietoje. Dievinu etiketą ir gailiuosi, kad 8 iš 10 žmonių neišmano elementariausių etiketo pagrindų. Muzika. Groju pianinu. Šiuo muzikos instrumentu savas emocijas perteikiu itin tyrai, geriau nei žodžiais. Pianino garsai yra tarsi žodžiai, tariami klavišų pagalba. Šiuo metu šiek tiek "žaidžiu" ir mokausi groti dvejomis klaviatūromis vienu metu. Ateizmu. Šio punkto nekomentuosiu, nes dievatikiams jokie Dievo paneigimo argumentai nesuprantami.
Esu labai ramus, be žalingų įpročių, nemėgstantis viešumos ir gyvenantis uždarą gyvenimą žmogus. Neturiu žalingų įpročių. Tiesa, žmonės juokais sako, kad mano pagrindiniai žalingi įpročiai - savų ideologijų priverstinis skleidimas ir kitų žmonių nuomonių ignoravimas. Tačiau kalbant apie visuomenės smukdymo mechanizmus, tokius kaip alkoholis, galiu pasakyti tik tiek: pabandžiau, nepatiko, nebekartoju. Šiandien esu griežtas abstinentas ir tai nėra susiję su mano amžiumi, juk 14-16 metų jaunimui gauti ir vartoti alkoholį taip pat lengva kaip man šiame forume pranešimą parašyti. Beje, kai kurie etiketo punktai prasilenkia su abstinencija, todėl taurelę šampano ar vyno esant progai tektų išgerti. Vis dėlto tokių progų vengiu, todėl ir ragauti netenka.
 
Baigus mokyklą nežadu tęsti mokslo aukštesnėse įstaigose. Tekstų rašymas ir knygelių leidimas man svarbesnis už pažymius ar diplomą. Šioje srityje nesu naujokas. Nors rašymo nemėgstu gretinti su pinigais, tačiau likimas pateikia savas išdaigas... Beveik visos rašto darbų publikacijos viešojoje erdvėje baigiasi įvairiais pasiūlymais. Šiuo metu plėtoju romantinę istoriją-romaną, kurios pirmąją versiją įvertino kino režisieriai. Gavau pasiūlymą plėsti istoriją ir įvykdžius reikalavimus tikėtis, kad ji bus įprasminta kino filme. Likimas dosnus - už jausmų perteikimą popieriuje suteikia galimybę užsidirbti. Vis dėlto, kaip ir minėjau, galvoti apie pinigus rašymo metu tiesiog negalima. Netgi reikia save nuteikti, kad už tai pinigų negausi. Toks požiūris padeda išsaugoti tikrąją kūrinių vertę, kupiną to, kam jokie pinigai neprilygsta.
 
Antrąją pastraipą užbaigiau mintimi apie verslo vystymą ateityje. Nors ir minėjau, kad gero lyrinio kūrinio galvodamas apie pinigus neparašysi, tačiau egzistuoja ir kitos rašto sritys, kuriose ši taisyklė kiek nublanksta. Rašau įvairius straipsnius, redaguoju tekstus. Tai mano pagrindinis šiokių tokių pajamų šaltinis. Ateityje tikiuosi šią veiklą perkelti į tikrojo verslo frontą.
 
Tai tiek.
Ačiū už skaitymą.

Sveiki, esu labai jauna asmenybė iš Ukmergės, kuriai iki pilnametystės kaip N. Armstrongui iki žmogaus sąmonės gelmių. Juk sąmonė plati ir ilga kaip kosmosas, o šis astronautas įveikė tik dalelę visko, tiesa? Daugeliui žmonių kyla klausimas, kodėl aš "SunkusTasGyvenimas"? Ogi todėl... Kad kuo daugiau mąstysi, tuo labiau suprasi, kad mažai žinai ir esi niekas. Tačiau tokios mintys nėra blogai - tai padeda tobulėti. Jau geriau suprasti tikrąją savo paties vertę nei idealizuoti save kaip visažinį, kurio galvoje iš tikro tik skysta košė. Taigi, pats sunkiai mąstau. O mano gyvenimas ir yra tik mąstymas. Esu ne gyventojas, o labiau visko vertintojas. Taip, aš filosofas.
 
Atvykau čia, nes nemėgstu rėmų. Filosofija negali būti mokslas, o aš negaliu būti filosofas, jeigu tai mokslas. Žmogus filosofas yra tada, kai geba mąstyti nestandartiškai ir remiasi savo galva, o ne kitais šaltiniais. Kapstymasis po savo vidines sąmones gelmes, paranormalių minčių apčiuopimas ir visko perkėlimas į dabartį - tai savos pasaulėžiūros kūrimas. Taigi, filosofijos kaip mokslo aš nepripažįstu ir atvykau čia pasisemti žinių, susijusių su verslu, kurį noriu ateityje vystyti.
 
Gyvenime domiuosi:

Psichologija. Tai vėlgi, negali būti mokslas. Apskritai, mokslas yra tai, kas apčiuopiama mintimis ir perkeliama į atmintį, o vėliau taikoma kitur. Psichologija, filosofija ir kiti dalykai turi kitokią naudojimo paskirtį. Kitaip tariant, nebūsi geras psichologas, perskaitęs 20 knygų (skirtingai nei kitur). Etiketu. Tai kur kas labiau apibrėžta sritis, kurios tikrai reikia mokytis. Geros etinės manieros puošia žmogų - šis dvelkia elegancija, kuri yra solidumo, tyrumo, ramumo, korektiškumo ir kitų svarbių bruožų atspindys vienoje vietoje. Dievinu etiketą ir gailiuosi, kad 8 iš 10 žmonių neišmano elementariausių etiketo pagrindų. Muzika. Groju pianinu. Šiuo muzikos instrumentu savas emocijas perteikiu itin tyrai, geriau nei žodžiais. Pianino garsai yra tarsi žodžiai, tariami klavišų pagalba. Šiuo metu šiek tiek "žaidžiu" ir mokausi groti dvejomis klaviatūromis vienu metu. Ateizmu. Šio punkto nekomentuosiu, nes dievatikiams jokie Dievo paneigimo argumentai nesuprantami.
Esu labai ramus, be žalingų įpročių, nemėgstantis viešumos ir gyvenantis uždarą gyvenimą žmogus. Neturiu žalingų įpročių. Tiesa, žmonės juokais sako, kad mano pagrindiniai žalingi įpročiai - savų ideologijų priverstinis skleidimas ir kitų žmonių nuomonių ignoravimas. Tačiau kalbant apie visuomenės smukdymo mechanizmus, tokius kaip alkoholis, galiu pasakyti tik tiek: pabandžiau, nepatiko, nebekartoju. Šiandien esu griežtas abstinentas ir tai nėra susiję su mano amžiumi, juk 14-16 metų jaunimui gauti ir vartoti alkoholį taip pat lengva kaip man šiame forume pranešimą parašyti. Beje, kai kurie etiketo punktai prasilenkia su abstinencija, todėl taurelę šampano ar vyno esant progai tektų išgerti. Vis dėlto tokių progų vengiu, todėl ir ragauti netenka.
 
Baigus mokyklą nežadu tęsti mokslo aukštesnėse įstaigose. Tekstų rašymas ir knygelių leidimas man svarbesnis už pažymius ar diplomą. Šioje srityje nesu naujokas. Nors rašymo nemėgstu gretinti su pinigais, tačiau likimas pateikia savas išdaigas... Beveik visos rašto darbų publikacijos viešojoje erdvėje baigiasi įvairiais pasiūlymais. Šiuo metu plėtoju romantinę istoriją-romaną, kurios pirmąją versiją įvertino kino režisieriai. Gavau pasiūlymą plėsti istoriją ir įvykdžius reikalavimus tikėtis, kad ji bus įprasminta kino filme. Likimas dosnus - už jausmų perteikimą popieriuje suteikia galimybę užsidirbti. Vis dėlto, kaip ir minėjau, galvoti apie pinigus rašymo metu tiesiog negalima. Netgi reikia save nuteikti, kad už tai pinigų negausi. Toks požiūris padeda išsaugoti tikrąją kūrinių vertę, kupiną to, kam jokie pinigai neprilygsta.
 
Antrąją pastraipą užbaigiau mintimi apie verslo vystymą ateityje. Nors ir minėjau, kad gero lyrinio kūrinio galvodamas apie pinigus neparašysi, tačiau egzistuoja ir kitos rašto sritys, kuriose ši taisyklė kiek nublanksta. Rašau įvairius straipsnius, redaguoju tekstus. Tai mano pagrindinis šiokių tokių pajamų šaltinis. Ateityje tikiuosi šią veiklą perkelti į tikrojo verslo frontą.
 
Tai tiek.
Ačiū už skaitymą.

Nepatingėk ir išmok bent vieną rimtą slaptažodį mintinai, kuris būtų raktas į kitus slaptažodžius. Tik nesakyk, kad neįmanoma.

Nepatingėk ir išmok bent vieną rimtą slaptažodį mintinai, kuris būtų raktas į kitus slaptažodžius. Tik nesakyk, kad neįmanoma.

Sveiki, esu labai jauna asmenybė iš Ukmergės, kuriai iki pilnametystės kaip N. Armstrongui iki žmogaus sąmonės gelmių. Juk sąmonė plati ir ilga kaip kosmosas, o šis astronautas įveikė tik dalelę visko, tiesa? Daugeliui žmonių kyla klausimas, kodėl aš "SunkusTasGyvenimas"? Ogi todėl... Kad kuo daugiau mąstysi, tuo labiau suprasi, kad mažai žinai ir esi niekas. Tačiau tokios mintys nėra blogai - tai padeda tobulėti. Jau geriau suprasti tikrąją savo paties vertę nei idealizuoti save kaip visažinį, kurio galvoje iš tikro tik skysta košė. Taigi, pats sunkiai mąstau. O mano gyvenimas ir yra tik mąstymas. Esu ne gyventojas, o labiau visko vertintojas. Taip, aš filosofas.
 
Atvykau čia, nes nemėgstu rėmų. Filosofija negali būti mokslas, o aš negaliu būti filosofas, jeigu tai mokslas. Žmogus filosofas yra tada, kai geba mąstyti nestandartiškai ir remiasi savo galva, o ne kitais šaltiniais. Kapstymasis po savo vidines sąmones gelmes, paranormalių minčių apčiuopimas ir visko perkėlimas į dabartį - tai savos pasaulėžiūros kūrimas. Taigi, filosofijos kaip mokslo aš nepripažįstu ir atvykau čia pasisemti žinių, susijusių su verslu, kurį noriu ateityje vystyti.
 
Gyvenime domiuosi:

Psichologija. Tai vėlgi, negali būti mokslas. Apskritai, mokslas yra tai, kas apčiuopiama mintimis ir perkeliama į atmintį, o vėliau taikoma kitur. Psichologija, filosofija ir kiti dalykai turi kitokią naudojimo paskirtį. Kitaip tariant, nebūsi geras psichologas, perskaitęs 20 knygų (skirtingai nei kitur). Etiketu. Tai kur kas labiau apibrėžta sritis, kurios tikrai reikia mokytis. Geros etinės manieros puošia žmogų - šis dvelkia elegancija, kuri yra solidumo, tyrumo, ramumo, korektiškumo ir kitų svarbių bruožų atspindys vienoje vietoje. Dievinu etiketą ir gailiuosi, kad 8 iš 10 žmonių neišmano elementariausių etiketo pagrindų. Muzika. Groju pianinu. Šiuo muzikos instrumentu savas emocijas perteikiu itin tyrai, geriau nei žodžiais. Pianino garsai yra tarsi žodžiai, tariami klavišų pagalba. Šiuo metu šiek tiek "žaidžiu" ir mokausi groti dvejomis klaviatūromis vienu metu. Ateizmu. Šio punkto nekomentuosiu, nes dievatikiams jokie Dievo paneigimo argumentai nesuprantami.
Esu labai ramus, be žalingų įpročių, nemėgstantis viešumos ir gyvenantis uždarą gyvenimą žmogus. Neturiu žalingų įpročių. Tiesa, žmonės juokais sako, kad mano pagrindiniai žalingi įpročiai - savų ideologijų priverstinis skleidimas ir kitų žmonių nuomonių ignoravimas. Tačiau kalbant apie visuomenės smukdymo mechanizmus, tokius kaip alkoholis, galiu pasakyti tik tiek: pabandžiau, nepatiko, nebekartoju. Šiandien esu griežtas abstinentas ir tai nėra susiję su mano amžiumi, juk 14-16 metų jaunimui gauti ir vartoti alkoholį taip pat lengva kaip man šiame forume pranešimą parašyti. Beje, kai kurie etiketo punktai prasilenkia su abstinencija, todėl taurelę šampano ar vyno esant progai tektų išgerti. Vis dėlto tokių progų vengiu, todėl ir ragauti netenka.
 
Baigus mokyklą nežadu tęsti mokslo aukštesnėse įstaigose. Tekstų rašymas ir knygelių leidimas man svarbesnis už pažymius ar diplomą. Šioje srityje nesu naujokas. Nors rašymo nemėgstu gretinti su pinigais, tačiau likimas pateikia savas išdaigas... Beveik visos rašto darbų publikacijos viešojoje erdvėje baigiasi įvairiais pasiūlymais. Šiuo metu plėtoju romantinę istoriją-romaną, kurios pirmąją versiją įvertino kino režisieriai. Gavau pasiūlymą plėsti istoriją ir įvykdžius reikalavimus tikėtis, kad ji bus įprasminta kino filme. Likimas dosnus - už jausmų perteikimą popieriuje suteikia galimybę užsidirbti. Vis dėlto, kaip ir minėjau, galvoti apie pinigus rašymo metu tiesiog negalima. Netgi reikia save nuteikti, kad už tai pinigų negausi. Toks požiūris padeda išsaugoti tikrąją kūrinių vertę, kupiną to, kam jokie pinigai neprilygsta.
 
Antrąją pastraipą užbaigiau mintimi apie verslo vystymą ateityje. Nors ir minėjau, kad gero lyrinio kūrinio galvodamas apie pinigus neparašysi, tačiau egzistuoja ir kitos rašto sritys, kuriose ši taisyklė kiek nublanksta. Rašau įvairius straipsnius, redaguoju tekstus. Tai mano pagrindinis šiokių tokių pajamų šaltinis. Ateityje tikiuosi šią veiklą perkelti į tikrojo verslo frontą.
 
Tai tiek.
Ačiū už skaitymą.

Sveiki, esu labai jauna asmenybė iš Ukmergės, kuriai iki pilnametystės kaip N. Armstrongui iki žmogaus sąmonės gelmių. Juk sąmonė plati ir ilga kaip kosmosas, o šis astronautas įveikė tik dalelę visko, tiesa? Daugeliui žmonių kyla klausimas, kodėl aš "SunkusTasGyvenimas"? Ogi todėl... Kad kuo daugiau mąstysi, tuo labiau suprasi, kad mažai žinai ir esi niekas. Tačiau tokios mintys nėra blogai - tai padeda tobulėti. Jau geriau suprasti tikrąją savo paties vertę nei idealizuoti save kaip visažinį, kurio galvoje iš tikro tik skysta košė. Taigi, pats sunkiai mąstau. O mano gyvenimas ir yra tik mąstymas. Esu ne gyventojas, o labiau visko vertintojas. Taip, aš filosofas.
 
Atvykau čia, nes nemėgstu rėmų. Filosofija negali būti mokslas, o aš negaliu būti filosofas, jeigu tai mokslas. Žmogus filosofas yra tada, kai geba mąstyti nestandartiškai ir remiasi savo galva, o ne kitais šaltiniais. Kapstymasis po savo vidines sąmones gelmes, paranormalių minčių apčiuopimas ir visko perkėlimas į dabartį - tai savos pasaulėžiūros kūrimas. Taigi, filosofijos kaip mokslo aš nepripažįstu ir atvykau čia pasisemti žinių, susijusių su verslu, kurį noriu ateityje vystyti.
 
Gyvenime domiuosi:

Psichologija. Tai vėlgi, negali būti mokslas. Apskritai, mokslas yra tai, kas apčiuopiama mintimis ir perkeliama į atmintį, o vėliau taikoma kitur. Psichologija, filosofija ir kiti dalykai turi kitokią naudojimo paskirtį. Kitaip tariant, nebūsi geras psichologas, perskaitęs 20 knygų (skirtingai nei kitur). Etiketu. Tai kur kas labiau apibrėžta sritis, kurios tikrai reikia mokytis. Geros etinės manieros puošia žmogų - šis dvelkia elegancija, kuri yra solidumo, tyrumo, ramumo, korektiškumo ir kitų svarbių bruožų atspindys vienoje vietoje. Dievinu etiketą ir gailiuosi, kad 8 iš 10 žmonių neišmano elementariausių etiketo pagrindų. Muzika. Groju pianinu. Šiuo muzikos instrumentu savas emocijas perteikiu itin tyrai, geriau nei žodžiais. Pianino garsai yra tarsi žodžiai, tariami klavišų pagalba. Šiuo metu šiek tiek "žaidžiu" ir mokausi groti dvejomis klaviatūromis vienu metu. Ateizmu. Šio punkto nekomentuosiu, nes dievatikiams jokie Dievo paneigimo argumentai nesuprantami.
Esu labai ramus, be žalingų įpročių, nemėgstantis viešumos ir gyvenantis uždarą gyvenimą žmogus. Neturiu žalingų įpročių. Tiesa, žmonės juokais sako, kad mano pagrindiniai žalingi įpročiai - savų ideologijų priverstinis skleidimas ir kitų žmonių nuomonių ignoravimas. Tačiau kalbant apie visuomenės smukdymo mechanizmus, tokius kaip alkoholis, galiu pasakyti tik tiek: pabandžiau, nepatiko, nebekartoju. Šiandien esu griežtas abstinentas ir tai nėra susiję su mano amžiumi, juk 14-16 metų jaunimui gauti ir vartoti alkoholį taip pat lengva kaip man šiame forume pranešimą parašyti. Beje, kai kurie etiketo punktai prasilenkia su abstinencija, todėl taurelę šampano ar vyno esant progai tektų išgerti. Vis dėlto tokių progų vengiu, todėl ir ragauti netenka.
 
Baigus mokyklą nežadu tęsti mokslo aukštesnėse įstaigose. Tekstų rašymas ir knygelių leidimas man svarbesnis už pažymius ar diplomą. Šioje srityje nesu naujokas. Nors rašymo nemėgstu gretinti su pinigais, tačiau likimas pateikia savas išdaigas... Beveik visos rašto darbų publikacijos viešojoje erdvėje baigiasi įvairiais pasiūlymais. Šiuo metu plėtoju romantinę istoriją-romaną, kurios pirmąją versiją įvertino kino režisieriai. Gavau pasiūlymą plėsti istoriją ir įvykdžius reikalavimus tikėtis, kad ji bus įprasminta kino filme. Likimas dosnus - už jausmų perteikimą popieriuje suteikia galimybę užsidirbti. Vis dėlto, kaip ir minėjau, galvoti apie pinigus rašymo metu tiesiog negalima. Netgi reikia save nuteikti, kad už tai pinigų negausi. Toks požiūris padeda išsaugoti tikrąją kūrinių vertę, kupiną to, kam jokie pinigai neprilygsta.
 
Antrąją pastraipą užbaigiau mintimi apie verslo vystymą ateityje. Nors ir minėjau, kad gero lyrinio kūrinio galvodamas apie pinigus neparašysi, tačiau egzistuoja ir kitos rašto sritys, kuriose ši taisyklė kiek nublanksta. Rašau įvairius straipsnius, redaguoju tekstus. Tai mano pagrindinis šiokių tokių pajamų šaltinis. Ateityje tikiuosi šią veiklą perkelti į tikrojo verslo frontą.
 
Tai tiek.
Ačiū už skaitymą.

Sveiki, esu labai jauna asmenybė iš Ukmergės, kuriai iki pilnametystės kaip N. Armstrongui iki žmogaus sąmonės gelmių. Juk sąmonė plati ir ilga kaip kosmosas, o šis astronautas įveikė tik dalelę visko, tiesa? Daugeliui žmonių kyla klausimas, kodėl aš "SunkusTasGyvenimas"? Ogi todėl... Kad kuo daugiau mąstysi, tuo labiau suprasi, kad mažai žinai ir esi niekas. Tačiau tokios mintys nėra blogai - tai padeda tobulėti. Jau geriau suprasti tikrąją savo paties vertę nei idealizuoti save kaip visažinį, kurio galvoje iš tikro tik skysta košė. Taigi, pats sunkiai mąstau. O mano gyvenimas ir yra tik mąstymas. Esu ne gyventojas, o labiau visko vertintojas. Taip, aš filosofas.
 
Atvykau čia, nes nemėgstu rėmų. Filosofija negali būti mokslas, o aš negaliu būti filosofas, jeigu tai mokslas. Žmogus filosofas yra tada, kai geba mąstyti nestandartiškai ir remiasi savo galva, o ne kitais šaltiniais. Kapstymasis po savo vidines sąmones gelmes, paranormalių minčių apčiuopimas ir visko perkėlimas į dabartį - tai savos pasaulėžiūros kūrimas. Taigi, filosofijos kaip mokslo aš nepripažįstu ir atvykau čia pasisemti žinių, susijusių su verslu, kurį noriu ateityje vystyti.
 
Gyvenime domiuosi:

Psichologija. Tai vėlgi, negali būti mokslas. Apskritai, mokslas yra tai, kas apčiuopiama mintimis ir perkeliama į atmintį, o vėliau taikoma kitur. Psichologija, filosofija ir kiti dalykai turi kitokią naudojimo paskirtį. Kitaip tariant, nebūsi geras psichologas, perskaitęs 20 knygų (skirtingai nei kitur). Etiketu. Tai kur kas labiau apibrėžta sritis, kurios tikrai reikia mokytis. Geros etinės manieros puošia žmogų - šis dvelkia elegancija, kuri yra solidumo, tyrumo, ramumo, korektiškumo ir kitų svarbių bruožų atspindys vienoje vietoje. Dievinu etiketą ir gailiuosi, kad 8 iš 10 žmonių neišmano elementariausių etiketo pagrindų. Muzika. Groju pianinu. Šiuo muzikos instrumentu savas emocijas perteikiu itin tyrai, geriau nei žodžiais. Pianino garsai yra tarsi žodžiai, tariami klavišų pagalba. Šiuo metu šiek tiek "žaidžiu" ir mokausi groti dvejomis klaviatūromis vienu metu. Ateizmu. Šio punkto nekomentuosiu, nes dievatikiams jokie Dievo paneigimo argumentai nesuprantami.
Esu labai ramus, be žalingų įpročių, nemėgstantis viešumos ir gyvenantis uždarą gyvenimą žmogus. Neturiu žalingų įpročių. Tiesa, žmonės juokais sako, kad mano pagrindiniai žalingi įpročiai - savų ideologijų priverstinis skleidimas ir kitų žmonių nuomonių ignoravimas. Tačiau kalbant apie visuomenės smukdymo mechanizmus, tokius kaip alkoholis, galiu pasakyti tik tiek: pabandžiau, nepatiko, nebekartoju. Šiandien esu griežtas abstinentas ir tai nėra susiję su mano amžiumi, juk 14-16 metų jaunimui gauti ir vartoti alkoholį taip pat lengva kaip man šiame forume pranešimą parašyti. Beje, kai kurie etiketo punktai prasilenkia su abstinencija, todėl taurelę šampano ar vyno esant progai tektų išgerti. Vis dėlto tokių progų vengiu, todėl ir ragauti netenka.
 
Baigus mokyklą nežadu tęsti mokslo aukštesnėse įstaigose. Tekstų rašymas ir knygelių leidimas man svarbesnis už pažymius ar diplomą. Šioje srityje nesu naujokas. Nors rašymo nemėgstu gretinti su pinigais, tačiau likimas pateikia savas išdaigas... Beveik visos rašto darbų publikacijos viešojoje erdvėje baigiasi įvairiais pasiūlymais. Šiuo metu plėtoju romantinę istoriją-romaną, kurios pirmąją versiją įvertino kino režisieriai. Gavau pasiūlymą plėsti istoriją ir įvykdžius reikalavimus tikėtis, kad ji bus įprasminta kino filme. Likimas dosnus - už jausmų perteikimą popieriuje suteikia galimybę užsidirbti. Vis dėlto, kaip ir minėjau, galvoti apie pinigus rašymo metu tiesiog negalima. Netgi reikia save nuteikti, kad už tai pinigų negausi. Toks požiūris padeda išsaugoti tikrąją kūrinių vertę, kupiną to, kam jokie pinigai neprilygsta.
 
Antrąją pastraipą užbaigiau mintimi apie verslo vystymą ateityje. Nors ir minėjau, kad gero lyrinio kūrinio galvodamas apie pinigus neparašysi, tačiau egzistuoja ir kitos rašto sritys, kuriose ši taisyklė kiek nublanksta. Rašau įvairius straipsnius, redaguoju tekstus. Tai mano pagrindinis šiokių tokių pajamų šaltinis. Ateityje tikiuosi šią veiklą perkelti į tikrojo verslo frontą.
 
Tai tiek.
Ačiū už skaitymą.

nors Arvis pateikė atsakymą, paaiškinsiu kas tai yra:
 

$string = (strlen($string) > 13) ? substr($string,0,10).'...' : $string;
 
tai prilygsta sąlygai:
 

$string = if(ilgesnis negu 13){ echo 'pirmi 10 simbolių + ...'; } else { echo 'visas tavo kintamsasis'; }

Sveiki, esu labai jauna asmenybė iš Ukmergės, kuriai iki pilnametystės kaip N. Armstrongui iki žmogaus sąmonės gelmių. Juk sąmonė plati ir ilga kaip kosmosas, o šis astronautas įveikė tik dalelę visko, tiesa? Daugeliui žmonių kyla klausimas, kodėl aš "SunkusTasGyvenimas"? Ogi todėl... Kad kuo daugiau mąstysi, tuo labiau suprasi, kad mažai žinai ir esi niekas. Tačiau tokios mintys nėra blogai - tai padeda tobulėti. Jau geriau suprasti tikrąją savo paties vertę nei idealizuoti save kaip visažinį, kurio galvoje iš tikro tik skysta košė. Taigi, pats sunkiai mąstau. O mano gyvenimas ir yra tik mąstymas. Esu ne gyventojas, o labiau visko vertintojas. Taip, aš filosofas.
 
Atvykau čia, nes nemėgstu rėmų. Filosofija negali būti mokslas, o aš negaliu būti filosofas, jeigu tai mokslas. Žmogus filosofas yra tada, kai geba mąstyti nestandartiškai ir remiasi savo galva, o ne kitais šaltiniais. Kapstymasis po savo vidines sąmones gelmes, paranormalių minčių apčiuopimas ir visko perkėlimas į dabartį - tai savos pasaulėžiūros kūrimas. Taigi, filosofijos kaip mokslo aš nepripažįstu ir atvykau čia pasisemti žinių, susijusių su verslu, kurį noriu ateityje vystyti.
 
Gyvenime domiuosi:

Psichologija. Tai vėlgi, negali būti mokslas. Apskritai, mokslas yra tai, kas apčiuopiama mintimis ir perkeliama į atmintį, o vėliau taikoma kitur. Psichologija, filosofija ir kiti dalykai turi kitokią naudojimo paskirtį. Kitaip tariant, nebūsi geras psichologas, perskaitęs 20 knygų (skirtingai nei kitur). Etiketu. Tai kur kas labiau apibrėžta sritis, kurios tikrai reikia mokytis. Geros etinės manieros puošia žmogų - šis dvelkia elegancija, kuri yra solidumo, tyrumo, ramumo, korektiškumo ir kitų svarbių bruožų atspindys vienoje vietoje. Dievinu etiketą ir gailiuosi, kad 8 iš 10 žmonių neišmano elementariausių etiketo pagrindų. Muzika. Groju pianinu. Šiuo muzikos instrumentu savas emocijas perteikiu itin tyrai, geriau nei žodžiais. Pianino garsai yra tarsi žodžiai, tariami klavišų pagalba. Šiuo metu šiek tiek "žaidžiu" ir mokausi groti dvejomis klaviatūromis vienu metu. Ateizmu. Šio punkto nekomentuosiu, nes dievatikiams jokie Dievo paneigimo argumentai nesuprantami.
Esu labai ramus, be žalingų įpročių, nemėgstantis viešumos ir gyvenantis uždarą gyvenimą žmogus. Neturiu žalingų įpročių. Tiesa, žmonės juokais sako, kad mano pagrindiniai žalingi įpročiai - savų ideologijų priverstinis skleidimas ir kitų žmonių nuomonių ignoravimas. Tačiau kalbant apie visuomenės smukdymo mechanizmus, tokius kaip alkoholis, galiu pasakyti tik tiek: pabandžiau, nepatiko, nebekartoju. Šiandien esu griežtas abstinentas ir tai nėra susiję su mano amžiumi, juk 14-16 metų jaunimui gauti ir vartoti alkoholį taip pat lengva kaip man šiame forume pranešimą parašyti. Beje, kai kurie etiketo punktai prasilenkia su abstinencija, todėl taurelę šampano ar vyno esant progai tektų išgerti. Vis dėlto tokių progų vengiu, todėl ir ragauti netenka.
 
Baigus mokyklą nežadu tęsti mokslo aukštesnėse įstaigose. Tekstų rašymas ir knygelių leidimas man svarbesnis už pažymius ar diplomą. Šioje srityje nesu naujokas. Nors rašymo nemėgstu gretinti su pinigais, tačiau likimas pateikia savas išdaigas... Beveik visos rašto darbų publikacijos viešojoje erdvėje baigiasi įvairiais pasiūlymais. Šiuo metu plėtoju romantinę istoriją-romaną, kurios pirmąją versiją įvertino kino režisieriai. Gavau pasiūlymą plėsti istoriją ir įvykdžius reikalavimus tikėtis, kad ji bus įprasminta kino filme. Likimas dosnus - už jausmų perteikimą popieriuje suteikia galimybę užsidirbti. Vis dėlto, kaip ir minėjau, galvoti apie pinigus rašymo metu tiesiog negalima. Netgi reikia save nuteikti, kad už tai pinigų negausi. Toks požiūris padeda išsaugoti tikrąją kūrinių vertę, kupiną to, kam jokie pinigai neprilygsta.
 
Antrąją pastraipą užbaigiau mintimi apie verslo vystymą ateityje. Nors ir minėjau, kad gero lyrinio kūrinio galvodamas apie pinigus neparašysi, tačiau egzistuoja ir kitos rašto sritys, kuriose ši taisyklė kiek nublanksta. Rašau įvairius straipsnius, redaguoju tekstus. Tai mano pagrindinis šiokių tokių pajamų šaltinis. Ateityje tikiuosi šią veiklą perkelti į tikrojo verslo frontą.
 
Tai tiek.
Ačiū už skaitymą.

Sveiki, esu labai jauna asmenybė iš Ukmergės, kuriai iki pilnametystės kaip N. Armstrongui iki žmogaus sąmonės gelmių. Juk sąmonė plati ir ilga kaip kosmosas, o šis astronautas įveikė tik dalelę visko, tiesa? Daugeliui žmonių kyla klausimas, kodėl aš "SunkusTasGyvenimas"? Ogi todėl... Kad kuo daugiau mąstysi, tuo labiau suprasi, kad mažai žinai ir esi niekas. Tačiau tokios mintys nėra blogai - tai padeda tobulėti. Jau geriau suprasti tikrąją savo paties vertę nei idealizuoti save kaip visažinį, kurio galvoje iš tikro tik skysta košė. Taigi, pats sunkiai mąstau. O mano gyvenimas ir yra tik mąstymas. Esu ne gyventojas, o labiau visko vertintojas. Taip, aš filosofas.
 
Atvykau čia, nes nemėgstu rėmų. Filosofija negali būti mokslas, o aš negaliu būti filosofas, jeigu tai mokslas. Žmogus filosofas yra tada, kai geba mąstyti nestandartiškai ir remiasi savo galva, o ne kitais šaltiniais. Kapstymasis po savo vidines sąmones gelmes, paranormalių minčių apčiuopimas ir visko perkėlimas į dabartį - tai savos pasaulėžiūros kūrimas. Taigi, filosofijos kaip mokslo aš nepripažįstu ir atvykau čia pasisemti žinių, susijusių su verslu, kurį noriu ateityje vystyti.
 
Gyvenime domiuosi:

Psichologija. Tai vėlgi, negali būti mokslas. Apskritai, mokslas yra tai, kas apčiuopiama mintimis ir perkeliama į atmintį, o vėliau taikoma kitur. Psichologija, filosofija ir kiti dalykai turi kitokią naudojimo paskirtį. Kitaip tariant, nebūsi geras psichologas, perskaitęs 20 knygų (skirtingai nei kitur). Etiketu. Tai kur kas labiau apibrėžta sritis, kurios tikrai reikia mokytis. Geros etinės manieros puošia žmogų - šis dvelkia elegancija, kuri yra solidumo, tyrumo, ramumo, korektiškumo ir kitų svarbių bruožų atspindys vienoje vietoje. Dievinu etiketą ir gailiuosi, kad 8 iš 10 žmonių neišmano elementariausių etiketo pagrindų. Muzika. Groju pianinu. Šiuo muzikos instrumentu savas emocijas perteikiu itin tyrai, geriau nei žodžiais. Pianino garsai yra tarsi žodžiai, tariami klavišų pagalba. Šiuo metu šiek tiek "žaidžiu" ir mokausi groti dvejomis klaviatūromis vienu metu. Ateizmu. Šio punkto nekomentuosiu, nes dievatikiams jokie Dievo paneigimo argumentai nesuprantami.
Esu labai ramus, be žalingų įpročių, nemėgstantis viešumos ir gyvenantis uždarą gyvenimą žmogus. Neturiu žalingų įpročių. Tiesa, žmonės juokais sako, kad mano pagrindiniai žalingi įpročiai - savų ideologijų priverstinis skleidimas ir kitų žmonių nuomonių ignoravimas. Tačiau kalbant apie visuomenės smukdymo mechanizmus, tokius kaip alkoholis, galiu pasakyti tik tiek: pabandžiau, nepatiko, nebekartoju. Šiandien esu griežtas abstinentas ir tai nėra susiję su mano amžiumi, juk 14-16 metų jaunimui gauti ir vartoti alkoholį taip pat lengva kaip man šiame forume pranešimą parašyti. Beje, kai kurie etiketo punktai prasilenkia su abstinencija, todėl taurelę šampano ar vyno esant progai tektų išgerti. Vis dėlto tokių progų vengiu, todėl ir ragauti netenka.
 
Baigus mokyklą nežadu tęsti mokslo aukštesnėse įstaigose. Tekstų rašymas ir knygelių leidimas man svarbesnis už pažymius ar diplomą. Šioje srityje nesu naujokas. Nors rašymo nemėgstu gretinti su pinigais, tačiau likimas pateikia savas išdaigas... Beveik visos rašto darbų publikacijos viešojoje erdvėje baigiasi įvairiais pasiūlymais. Šiuo metu plėtoju romantinę istoriją-romaną, kurios pirmąją versiją įvertino kino režisieriai. Gavau pasiūlymą plėsti istoriją ir įvykdžius reikalavimus tikėtis, kad ji bus įprasminta kino filme. Likimas dosnus - už jausmų perteikimą popieriuje suteikia galimybę užsidirbti. Vis dėlto, kaip ir minėjau, galvoti apie pinigus rašymo metu tiesiog negalima. Netgi reikia save nuteikti, kad už tai pinigų negausi. Toks požiūris padeda išsaugoti tikrąją kūrinių vertę, kupiną to, kam jokie pinigai neprilygsta.
 
Antrąją pastraipą užbaigiau mintimi apie verslo vystymą ateityje. Nors ir minėjau, kad gero lyrinio kūrinio galvodamas apie pinigus neparašysi, tačiau egzistuoja ir kitos rašto sritys, kuriose ši taisyklė kiek nublanksta. Rašau įvairius straipsnius, redaguoju tekstus. Tai mano pagrindinis šiokių tokių pajamų šaltinis. Ateityje tikiuosi šią veiklą perkelti į tikrojo verslo frontą.
 
Tai tiek.
Ačiū už skaitymą.

Sveiki, esu labai jauna asmenybė iš Ukmergės, kuriai iki pilnametystės kaip N. Armstrongui iki žmogaus sąmonės gelmių. Juk sąmonė plati ir ilga kaip kosmosas, o šis astronautas įveikė tik dalelę visko, tiesa? Daugeliui žmonių kyla klausimas, kodėl aš "SunkusTasGyvenimas"? Ogi todėl... Kad kuo daugiau mąstysi, tuo labiau suprasi, kad mažai žinai ir esi niekas. Tačiau tokios mintys nėra blogai - tai padeda tobulėti. Jau geriau suprasti tikrąją savo paties vertę nei idealizuoti save kaip visažinį, kurio galvoje iš tikro tik skysta košė. Taigi, pats sunkiai mąstau. O mano gyvenimas ir yra tik mąstymas. Esu ne gyventojas, o labiau visko vertintojas. Taip, aš filosofas.
 
Atvykau čia, nes nemėgstu rėmų. Filosofija negali būti mokslas, o aš negaliu būti filosofas, jeigu tai mokslas. Žmogus filosofas yra tada, kai geba mąstyti nestandartiškai ir remiasi savo galva, o ne kitais šaltiniais. Kapstymasis po savo vidines sąmones gelmes, paranormalių minčių apčiuopimas ir visko perkėlimas į dabartį - tai savos pasaulėžiūros kūrimas. Taigi, filosofijos kaip mokslo aš nepripažįstu ir atvykau čia pasisemti žinių, susijusių su verslu, kurį noriu ateityje vystyti.
 
Gyvenime domiuosi:

Psichologija. Tai vėlgi, negali būti mokslas. Apskritai, mokslas yra tai, kas apčiuopiama mintimis ir perkeliama į atmintį, o vėliau taikoma kitur. Psichologija, filosofija ir kiti dalykai turi kitokią naudojimo paskirtį. Kitaip tariant, nebūsi geras psichologas, perskaitęs 20 knygų (skirtingai nei kitur). Etiketu. Tai kur kas labiau apibrėžta sritis, kurios tikrai reikia mokytis. Geros etinės manieros puošia žmogų - šis dvelkia elegancija, kuri yra solidumo, tyrumo, ramumo, korektiškumo ir kitų svarbių bruožų atspindys vienoje vietoje. Dievinu etiketą ir gailiuosi, kad 8 iš 10 žmonių neišmano elementariausių etiketo pagrindų. Muzika. Groju pianinu. Šiuo muzikos instrumentu savas emocijas perteikiu itin tyrai, geriau nei žodžiais. Pianino garsai yra tarsi žodžiai, tariami klavišų pagalba. Šiuo metu šiek tiek "žaidžiu" ir mokausi groti dvejomis klaviatūromis vienu metu. Ateizmu. Šio punkto nekomentuosiu, nes dievatikiams jokie Dievo paneigimo argumentai nesuprantami.
Esu labai ramus, be žalingų įpročių, nemėgstantis viešumos ir gyvenantis uždarą gyvenimą žmogus. Neturiu žalingų įpročių. Tiesa, žmonės juokais sako, kad mano pagrindiniai žalingi įpročiai - savų ideologijų priverstinis skleidimas ir kitų žmonių nuomonių ignoravimas. Tačiau kalbant apie visuomenės smukdymo mechanizmus, tokius kaip alkoholis, galiu pasakyti tik tiek: pabandžiau, nepatiko, nebekartoju. Šiandien esu griežtas abstinentas ir tai nėra susiję su mano amžiumi, juk 14-16 metų jaunimui gauti ir vartoti alkoholį taip pat lengva kaip man šiame forume pranešimą parašyti. Beje, kai kurie etiketo punktai prasilenkia su abstinencija, todėl taurelę šampano ar vyno esant progai tektų išgerti. Vis dėlto tokių progų vengiu, todėl ir ragauti netenka.
 
Baigus mokyklą nežadu tęsti mokslo aukštesnėse įstaigose. Tekstų rašymas ir knygelių leidimas man svarbesnis už pažymius ar diplomą. Šioje srityje nesu naujokas. Nors rašymo nemėgstu gretinti su pinigais, tačiau likimas pateikia savas išdaigas... Beveik visos rašto darbų publikacijos viešojoje erdvėje baigiasi įvairiais pasiūlymais. Šiuo metu plėtoju romantinę istoriją-romaną, kurios pirmąją versiją įvertino kino režisieriai. Gavau pasiūlymą plėsti istoriją ir įvykdžius reikalavimus tikėtis, kad ji bus įprasminta kino filme. Likimas dosnus - už jausmų perteikimą popieriuje suteikia galimybę užsidirbti. Vis dėlto, kaip ir minėjau, galvoti apie pinigus rašymo metu tiesiog negalima. Netgi reikia save nuteikti, kad už tai pinigų negausi. Toks požiūris padeda išsaugoti tikrąją kūrinių vertę, kupiną to, kam jokie pinigai neprilygsta.
 
Antrąją pastraipą užbaigiau mintimi apie verslo vystymą ateityje. Nors ir minėjau, kad gero lyrinio kūrinio galvodamas apie pinigus neparašysi, tačiau egzistuoja ir kitos rašto sritys, kuriose ši taisyklė kiek nublanksta. Rašau įvairius straipsnius, redaguoju tekstus. Tai mano pagrindinis šiokių tokių pajamų šaltinis. Ateityje tikiuosi šią veiklą perkelti į tikrojo verslo frontą.
 
Tai tiek.
Ačiū už skaitymą.

Sveiki, esu labai jauna asmenybė iš Ukmergės, kuriai iki pilnametystės kaip N. Armstrongui iki žmogaus sąmonės gelmių. Juk sąmonė plati ir ilga kaip kosmosas, o šis astronautas įveikė tik dalelę visko, tiesa? Daugeliui žmonių kyla klausimas, kodėl aš "SunkusTasGyvenimas"? Ogi todėl... Kad kuo daugiau mąstysi, tuo labiau suprasi, kad mažai žinai ir esi niekas. Tačiau tokios mintys nėra blogai - tai padeda tobulėti. Jau geriau suprasti tikrąją savo paties vertę nei idealizuoti save kaip visažinį, kurio galvoje iš tikro tik skysta košė. Taigi, pats sunkiai mąstau. O mano gyvenimas ir yra tik mąstymas. Esu ne gyventojas, o labiau visko vertintojas. Taip, aš filosofas.
 
Atvykau čia, nes nemėgstu rėmų. Filosofija negali būti mokslas, o aš negaliu būti filosofas, jeigu tai mokslas. Žmogus filosofas yra tada, kai geba mąstyti nestandartiškai ir remiasi savo galva, o ne kitais šaltiniais. Kapstymasis po savo vidines sąmones gelmes, paranormalių minčių apčiuopimas ir visko perkėlimas į dabartį - tai savos pasaulėžiūros kūrimas. Taigi, filosofijos kaip mokslo aš nepripažįstu ir atvykau čia pasisemti žinių, susijusių su verslu, kurį noriu ateityje vystyti.
 
Gyvenime domiuosi:

Psichologija. Tai vėlgi, negali būti mokslas. Apskritai, mokslas yra tai, kas apčiuopiama mintimis ir perkeliama į atmintį, o vėliau taikoma kitur. Psichologija, filosofija ir kiti dalykai turi kitokią naudojimo paskirtį. Kitaip tariant, nebūsi geras psichologas, perskaitęs 20 knygų (skirtingai nei kitur). Etiketu. Tai kur kas labiau apibrėžta sritis, kurios tikrai reikia mokytis. Geros etinės manieros puošia žmogų - šis dvelkia elegancija, kuri yra solidumo, tyrumo, ramumo, korektiškumo ir kitų svarbių bruožų atspindys vienoje vietoje. Dievinu etiketą ir gailiuosi, kad 8 iš 10 žmonių neišmano elementariausių etiketo pagrindų. Muzika. Groju pianinu. Šiuo muzikos instrumentu savas emocijas perteikiu itin tyrai, geriau nei žodžiais. Pianino garsai yra tarsi žodžiai, tariami klavišų pagalba. Šiuo metu šiek tiek "žaidžiu" ir mokausi groti dvejomis klaviatūromis vienu metu. Ateizmu. Šio punkto nekomentuosiu, nes dievatikiams jokie Dievo paneigimo argumentai nesuprantami.
Esu labai ramus, be žalingų įpročių, nemėgstantis viešumos ir gyvenantis uždarą gyvenimą žmogus. Neturiu žalingų įpročių. Tiesa, žmonės juokais sako, kad mano pagrindiniai žalingi įpročiai - savų ideologijų priverstinis skleidimas ir kitų žmonių nuomonių ignoravimas. Tačiau kalbant apie visuomenės smukdymo mechanizmus, tokius kaip alkoholis, galiu pasakyti tik tiek: pabandžiau, nepatiko, nebekartoju. Šiandien esu griežtas abstinentas ir tai nėra susiję su mano amžiumi, juk 14-16 metų jaunimui gauti ir vartoti alkoholį taip pat lengva kaip man šiame forume pranešimą parašyti. Beje, kai kurie etiketo punktai prasilenkia su abstinencija, todėl taurelę šampano ar vyno esant progai tektų išgerti. Vis dėlto tokių progų vengiu, todėl ir ragauti netenka.
 
Baigus mokyklą nežadu tęsti mokslo aukštesnėse įstaigose. Tekstų rašymas ir knygelių leidimas man svarbesnis už pažymius ar diplomą. Šioje srityje nesu naujokas. Nors rašymo nemėgstu gretinti su pinigais, tačiau likimas pateikia savas išdaigas... Beveik visos rašto darbų publikacijos viešojoje erdvėje baigiasi įvairiais pasiūlymais. Šiuo metu plėtoju romantinę istoriją-romaną, kurios pirmąją versiją įvertino kino režisieriai. Gavau pasiūlymą plėsti istoriją ir įvykdžius reikalavimus tikėtis, kad ji bus įprasminta kino filme. Likimas dosnus - už jausmų perteikimą popieriuje suteikia galimybę užsidirbti. Vis dėlto, kaip ir minėjau, galvoti apie pinigus rašymo metu tiesiog negalima. Netgi reikia save nuteikti, kad už tai pinigų negausi. Toks požiūris padeda išsaugoti tikrąją kūrinių vertę, kupiną to, kam jokie pinigai neprilygsta.
 
Antrąją pastraipą užbaigiau mintimi apie verslo vystymą ateityje. Nors ir minėjau, kad gero lyrinio kūrinio galvodamas apie pinigus neparašysi, tačiau egzistuoja ir kitos rašto sritys, kuriose ši taisyklė kiek nublanksta. Rašau įvairius straipsnius, redaguoju tekstus. Tai mano pagrindinis šiokių tokių pajamų šaltinis. Ateityje tikiuosi šią veiklą perkelti į tikrojo verslo frontą.
 
Tai tiek.
Ačiū už skaitymą.

Sveiki, esu labai jauna asmenybė iš Ukmergės, kuriai iki pilnametystės kaip N. Armstrongui iki žmogaus sąmonės gelmių. Juk sąmonė plati ir ilga kaip kosmosas, o šis astronautas įveikė tik dalelę visko, tiesa? Daugeliui žmonių kyla klausimas, kodėl aš "SunkusTasGyvenimas"? Ogi todėl... Kad kuo daugiau mąstysi, tuo labiau suprasi, kad mažai žinai ir esi niekas. Tačiau tokios mintys nėra blogai - tai padeda tobulėti. Jau geriau suprasti tikrąją savo paties vertę nei idealizuoti save kaip visažinį, kurio galvoje iš tikro tik skysta košė. Taigi, pats sunkiai mąstau. O mano gyvenimas ir yra tik mąstymas. Esu ne gyventojas, o labiau visko vertintojas. Taip, aš filosofas.
 
Atvykau čia, nes nemėgstu rėmų. Filosofija negali būti mokslas, o aš negaliu būti filosofas, jeigu tai mokslas. Žmogus filosofas yra tada, kai geba mąstyti nestandartiškai ir remiasi savo galva, o ne kitais šaltiniais. Kapstymasis po savo vidines sąmones gelmes, paranormalių minčių apčiuopimas ir visko perkėlimas į dabartį - tai savos pasaulėžiūros kūrimas. Taigi, filosofijos kaip mokslo aš nepripažįstu ir atvykau čia pasisemti žinių, susijusių su verslu, kurį noriu ateityje vystyti.
 
Gyvenime domiuosi:

Psichologija. Tai vėlgi, negali būti mokslas. Apskritai, mokslas yra tai, kas apčiuopiama mintimis ir perkeliama į atmintį, o vėliau taikoma kitur. Psichologija, filosofija ir kiti dalykai turi kitokią naudojimo paskirtį. Kitaip tariant, nebūsi geras psichologas, perskaitęs 20 knygų (skirtingai nei kitur). Etiketu. Tai kur kas labiau apibrėžta sritis, kurios tikrai reikia mokytis. Geros etinės manieros puošia žmogų - šis dvelkia elegancija, kuri yra solidumo, tyrumo, ramumo, korektiškumo ir kitų svarbių bruožų atspindys vienoje vietoje. Dievinu etiketą ir gailiuosi, kad 8 iš 10 žmonių neišmano elementariausių etiketo pagrindų. Muzika. Groju pianinu. Šiuo muzikos instrumentu savas emocijas perteikiu itin tyrai, geriau nei žodžiais. Pianino garsai yra tarsi žodžiai, tariami klavišų pagalba. Šiuo metu šiek tiek "žaidžiu" ir mokausi groti dvejomis klaviatūromis vienu metu. Ateizmu. Šio punkto nekomentuosiu, nes dievatikiams jokie Dievo paneigimo argumentai nesuprantami.
Esu labai ramus, be žalingų įpročių, nemėgstantis viešumos ir gyvenantis uždarą gyvenimą žmogus. Neturiu žalingų įpročių. Tiesa, žmonės juokais sako, kad mano pagrindiniai žalingi įpročiai - savų ideologijų priverstinis skleidimas ir kitų žmonių nuomonių ignoravimas. Tačiau kalbant apie visuomenės smukdymo mechanizmus, tokius kaip alkoholis, galiu pasakyti tik tiek: pabandžiau, nepatiko, nebekartoju. Šiandien esu griežtas abstinentas ir tai nėra susiję su mano amžiumi, juk 14-16 metų jaunimui gauti ir vartoti alkoholį taip pat lengva kaip man šiame forume pranešimą parašyti. Beje, kai kurie etiketo punktai prasilenkia su abstinencija, todėl taurelę šampano ar vyno esant progai tektų išgerti. Vis dėlto tokių progų vengiu, todėl ir ragauti netenka.
 
Baigus mokyklą nežadu tęsti mokslo aukštesnėse įstaigose. Tekstų rašymas ir knygelių leidimas man svarbesnis už pažymius ar diplomą. Šioje srityje nesu naujokas. Nors rašymo nemėgstu gretinti su pinigais, tačiau likimas pateikia savas išdaigas... Beveik visos rašto darbų publikacijos viešojoje erdvėje baigiasi įvairiais pasiūlymais. Šiuo metu plėtoju romantinę istoriją-romaną, kurios pirmąją versiją įvertino kino režisieriai. Gavau pasiūlymą plėsti istoriją ir įvykdžius reikalavimus tikėtis, kad ji bus įprasminta kino filme. Likimas dosnus - už jausmų perteikimą popieriuje suteikia galimybę užsidirbti. Vis dėlto, kaip ir minėjau, galvoti apie pinigus rašymo metu tiesiog negalima. Netgi reikia save nuteikti, kad už tai pinigų negausi. Toks požiūris padeda išsaugoti tikrąją kūrinių vertę, kupiną to, kam jokie pinigai neprilygsta.
 
Antrąją pastraipą užbaigiau mintimi apie verslo vystymą ateityje. Nors ir minėjau, kad gero lyrinio kūrinio galvodamas apie pinigus neparašysi, tačiau egzistuoja ir kitos rašto sritys, kuriose ši taisyklė kiek nublanksta. Rašau įvairius straipsnius, redaguoju tekstus. Tai mano pagrindinis šiokių tokių pajamų šaltinis. Ateityje tikiuosi šią veiklą perkelti į tikrojo verslo frontą.
 
Tai tiek.
Ačiū už skaitymą.

Sveiki, esu labai jauna asmenybė iš Ukmergės, kuriai iki pilnametystės kaip N. Armstrongui iki žmogaus sąmonės gelmių. Juk sąmonė plati ir ilga kaip kosmosas, o šis astronautas įveikė tik dalelę visko, tiesa? Daugeliui žmonių kyla klausimas, kodėl aš "SunkusTasGyvenimas"? Ogi todėl... Kad kuo daugiau mąstysi, tuo labiau suprasi, kad mažai žinai ir esi niekas. Tačiau tokios mintys nėra blogai - tai padeda tobulėti. Jau geriau suprasti tikrąją savo paties vertę nei idealizuoti save kaip visažinį, kurio galvoje iš tikro tik skysta košė. Taigi, pats sunkiai mąstau. O mano gyvenimas ir yra tik mąstymas. Esu ne gyventojas, o labiau visko vertintojas. Taip, aš filosofas.
 
Atvykau čia, nes nemėgstu rėmų. Filosofija negali būti mokslas, o aš negaliu būti filosofas, jeigu tai mokslas. Žmogus filosofas yra tada, kai geba mąstyti nestandartiškai ir remiasi savo galva, o ne kitais šaltiniais. Kapstymasis po savo vidines sąmones gelmes, paranormalių minčių apčiuopimas ir visko perkėlimas į dabartį - tai savos pasaulėžiūros kūrimas. Taigi, filosofijos kaip mokslo aš nepripažįstu ir atvykau čia pasisemti žinių, susijusių su verslu, kurį noriu ateityje vystyti.
 
Gyvenime domiuosi:

Psichologija. Tai vėlgi, negali būti mokslas. Apskritai, mokslas yra tai, kas apčiuopiama mintimis ir perkeliama į atmintį, o vėliau taikoma kitur. Psichologija, filosofija ir kiti dalykai turi kitokią naudojimo paskirtį. Kitaip tariant, nebūsi geras psichologas, perskaitęs 20 knygų (skirtingai nei kitur). Etiketu. Tai kur kas labiau apibrėžta sritis, kurios tikrai reikia mokytis. Geros etinės manieros puošia žmogų - šis dvelkia elegancija, kuri yra solidumo, tyrumo, ramumo, korektiškumo ir kitų svarbių bruožų atspindys vienoje vietoje. Dievinu etiketą ir gailiuosi, kad 8 iš 10 žmonių neišmano elementariausių etiketo pagrindų. Muzika. Groju pianinu. Šiuo muzikos instrumentu savas emocijas perteikiu itin tyrai, geriau nei žodžiais. Pianino garsai yra tarsi žodžiai, tariami klavišų pagalba. Šiuo metu šiek tiek "žaidžiu" ir mokausi groti dvejomis klaviatūromis vienu metu. Ateizmu. Šio punkto nekomentuosiu, nes dievatikiams jokie Dievo paneigimo argumentai nesuprantami.
Esu labai ramus, be žalingų įpročių, nemėgstantis viešumos ir gyvenantis uždarą gyvenimą žmogus. Neturiu žalingų įpročių. Tiesa, žmonės juokais sako, kad mano pagrindiniai žalingi įpročiai - savų ideologijų priverstinis skleidimas ir kitų žmonių nuomonių ignoravimas. Tačiau kalbant apie visuomenės smukdymo mechanizmus, tokius kaip alkoholis, galiu pasakyti tik tiek: pabandžiau, nepatiko, nebekartoju. Šiandien esu griežtas abstinentas ir tai nėra susiję su mano amžiumi, juk 14-16 metų jaunimui gauti ir vartoti alkoholį taip pat lengva kaip man šiame forume pranešimą parašyti. Beje, kai kurie etiketo punktai prasilenkia su abstinencija, todėl taurelę šampano ar vyno esant progai tektų išgerti. Vis dėlto tokių progų vengiu, todėl ir ragauti netenka.
 
Baigus mokyklą nežadu tęsti mokslo aukštesnėse įstaigose. Tekstų rašymas ir knygelių leidimas man svarbesnis už pažymius ar diplomą. Šioje srityje nesu naujokas. Nors rašymo nemėgstu gretinti su pinigais, tačiau likimas pateikia savas išdaigas... Beveik visos rašto darbų publikacijos viešojoje erdvėje baigiasi įvairiais pasiūlymais. Šiuo metu plėtoju romantinę istoriją-romaną, kurios pirmąją versiją įvertino kino režisieriai. Gavau pasiūlymą plėsti istoriją ir įvykdžius reikalavimus tikėtis, kad ji bus įprasminta kino filme. Likimas dosnus - už jausmų perteikimą popieriuje suteikia galimybę užsidirbti. Vis dėlto, kaip ir minėjau, galvoti apie pinigus rašymo metu tiesiog negalima. Netgi reikia save nuteikti, kad už tai pinigų negausi. Toks požiūris padeda išsaugoti tikrąją kūrinių vertę, kupiną to, kam jokie pinigai neprilygsta.
 
Antrąją pastraipą užbaigiau mintimi apie verslo vystymą ateityje. Nors ir minėjau, kad gero lyrinio kūrinio galvodamas apie pinigus neparašysi, tačiau egzistuoja ir kitos rašto sritys, kuriose ši taisyklė kiek nublanksta. Rašau įvairius straipsnius, redaguoju tekstus. Tai mano pagrindinis šiokių tokių pajamų šaltinis. Ateityje tikiuosi šią veiklą perkelti į tikrojo verslo frontą.
 
Tai tiek.
Ačiū už skaitymą.

Sveiki, esu labai jauna asmenybė iš Ukmergės, kuriai iki pilnametystės kaip N. Armstrongui iki žmogaus sąmonės gelmių. Juk sąmonė plati ir ilga kaip kosmosas, o šis astronautas įveikė tik dalelę visko, tiesa? Daugeliui žmonių kyla klausimas, kodėl aš "SunkusTasGyvenimas"? Ogi todėl... Kad kuo daugiau mąstysi, tuo labiau suprasi, kad mažai žinai ir esi niekas. Tačiau tokios mintys nėra blogai - tai padeda tobulėti. Jau geriau suprasti tikrąją savo paties vertę nei idealizuoti save kaip visažinį, kurio galvoje iš tikro tik skysta košė. Taigi, pats sunkiai mąstau. O mano gyvenimas ir yra tik mąstymas. Esu ne gyventojas, o labiau visko vertintojas. Taip, aš filosofas.
 
Atvykau čia, nes nemėgstu rėmų. Filosofija negali būti mokslas, o aš negaliu būti filosofas, jeigu tai mokslas. Žmogus filosofas yra tada, kai geba mąstyti nestandartiškai ir remiasi savo galva, o ne kitais šaltiniais. Kapstymasis po savo vidines sąmones gelmes, paranormalių minčių apčiuopimas ir visko perkėlimas į dabartį - tai savos pasaulėžiūros kūrimas. Taigi, filosofijos kaip mokslo aš nepripažįstu ir atvykau čia pasisemti žinių, susijusių su verslu, kurį noriu ateityje vystyti.
 
Gyvenime domiuosi:

Psichologija. Tai vėlgi, negali būti mokslas. Apskritai, mokslas yra tai, kas apčiuopiama mintimis ir perkeliama į atmintį, o vėliau taikoma kitur. Psichologija, filosofija ir kiti dalykai turi kitokią naudojimo paskirtį. Kitaip tariant, nebūsi geras psichologas, perskaitęs 20 knygų (skirtingai nei kitur). Etiketu. Tai kur kas labiau apibrėžta sritis, kurios tikrai reikia mokytis. Geros etinės manieros puošia žmogų - šis dvelkia elegancija, kuri yra solidumo, tyrumo, ramumo, korektiškumo ir kitų svarbių bruožų atspindys vienoje vietoje. Dievinu etiketą ir gailiuosi, kad 8 iš 10 žmonių neišmano elementariausių etiketo pagrindų. Muzika. Groju pianinu. Šiuo muzikos instrumentu savas emocijas perteikiu itin tyrai, geriau nei žodžiais. Pianino garsai yra tarsi žodžiai, tariami klavišų pagalba. Šiuo metu šiek tiek "žaidžiu" ir mokausi groti dvejomis klaviatūromis vienu metu. Ateizmu. Šio punkto nekomentuosiu, nes dievatikiams jokie Dievo paneigimo argumentai nesuprantami.
Esu labai ramus, be žalingų įpročių, nemėgstantis viešumos ir gyvenantis uždarą gyvenimą žmogus. Neturiu žalingų įpročių. Tiesa, žmonės juokais sako, kad mano pagrindiniai žalingi įpročiai - savų ideologijų priverstinis skleidimas ir kitų žmonių nuomonių ignoravimas. Tačiau kalbant apie visuomenės smukdymo mechanizmus, tokius kaip alkoholis, galiu pasakyti tik tiek: pabandžiau, nepatiko, nebekartoju. Šiandien esu griežtas abstinentas ir tai nėra susiję su mano amžiumi, juk 14-16 metų jaunimui gauti ir vartoti alkoholį taip pat lengva kaip man šiame forume pranešimą parašyti. Beje, kai kurie etiketo punktai prasilenkia su abstinencija, todėl taurelę šampano ar vyno esant progai tektų išgerti. Vis dėlto tokių progų vengiu, todėl ir ragauti netenka.
 
Baigus mokyklą nežadu tęsti mokslo aukštesnėse įstaigose. Tekstų rašymas ir knygelių leidimas man svarbesnis už pažymius ar diplomą. Šioje srityje nesu naujokas. Nors rašymo nemėgstu gretinti su pinigais, tačiau likimas pateikia savas išdaigas... Beveik visos rašto darbų publikacijos viešojoje erdvėje baigiasi įvairiais pasiūlymais. Šiuo metu plėtoju romantinę istoriją-romaną, kurios pirmąją versiją įvertino kino režisieriai. Gavau pasiūlymą plėsti istoriją ir įvykdžius reikalavimus tikėtis, kad ji bus įprasminta kino filme. Likimas dosnus - už jausmų perteikimą popieriuje suteikia galimybę užsidirbti. Vis dėlto, kaip ir minėjau, galvoti apie pinigus rašymo metu tiesiog negalima. Netgi reikia save nuteikti, kad už tai pinigų negausi. Toks požiūris padeda išsaugoti tikrąją kūrinių vertę, kupiną to, kam jokie pinigai neprilygsta.
 
Antrąją pastraipą užbaigiau mintimi apie verslo vystymą ateityje. Nors ir minėjau, kad gero lyrinio kūrinio galvodamas apie pinigus neparašysi, tačiau egzistuoja ir kitos rašto sritys, kuriose ši taisyklė kiek nublanksta. Rašau įvairius straipsnius, redaguoju tekstus. Tai mano pagrindinis šiokių tokių pajamų šaltinis. Ateityje tikiuosi šią veiklą perkelti į tikrojo verslo frontą.
 
Tai tiek.
Ačiū už skaitymą.

Sveiki, esu labai jauna asmenybė iš Ukmergės, kuriai iki pilnametystės kaip N. Armstrongui iki žmogaus sąmonės gelmių. Juk sąmonė plati ir ilga kaip kosmosas, o šis astronautas įveikė tik dalelę visko, tiesa? Daugeliui žmonių kyla klausimas, kodėl aš "SunkusTasGyvenimas"? Ogi todėl... Kad kuo daugiau mąstysi, tuo labiau suprasi, kad mažai žinai ir esi niekas. Tačiau tokios mintys nėra blogai - tai padeda tobulėti. Jau geriau suprasti tikrąją savo paties vertę nei idealizuoti save kaip visažinį, kurio galvoje iš tikro tik skysta košė. Taigi, pats sunkiai mąstau. O mano gyvenimas ir yra tik mąstymas. Esu ne gyventojas, o labiau visko vertintojas. Taip, aš filosofas.
 
Atvykau čia, nes nemėgstu rėmų. Filosofija negali būti mokslas, o aš negaliu būti filosofas, jeigu tai mokslas. Žmogus filosofas yra tada, kai geba mąstyti nestandartiškai ir remiasi savo galva, o ne kitais šaltiniais. Kapstymasis po savo vidines sąmones gelmes, paranormalių minčių apčiuopimas ir visko perkėlimas į dabartį - tai savos pasaulėžiūros kūrimas. Taigi, filosofijos kaip mokslo aš nepripažįstu ir atvykau čia pasisemti žinių, susijusių su verslu, kurį noriu ateityje vystyti.
 
Gyvenime domiuosi:

Psichologija. Tai vėlgi, negali būti mokslas. Apskritai, mokslas yra tai, kas apčiuopiama mintimis ir perkeliama į atmintį, o vėliau taikoma kitur. Psichologija, filosofija ir kiti dalykai turi kitokią naudojimo paskirtį. Kitaip tariant, nebūsi geras psichologas, perskaitęs 20 knygų (skirtingai nei kitur). Etiketu. Tai kur kas labiau apibrėžta sritis, kurios tikrai reikia mokytis. Geros etinės manieros puošia žmogų - šis dvelkia elegancija, kuri yra solidumo, tyrumo, ramumo, korektiškumo ir kitų svarbių bruožų atspindys vienoje vietoje. Dievinu etiketą ir gailiuosi, kad 8 iš 10 žmonių neišmano elementariausių etiketo pagrindų. Muzika. Groju pianinu. Šiuo muzikos instrumentu savas emocijas perteikiu itin tyrai, geriau nei žodžiais. Pianino garsai yra tarsi žodžiai, tariami klavišų pagalba. Šiuo metu šiek tiek "žaidžiu" ir mokausi groti dvejomis klaviatūromis vienu metu. Ateizmu. Šio punkto nekomentuosiu, nes dievatikiams jokie Dievo paneigimo argumentai nesuprantami.
Esu labai ramus, be žalingų įpročių, nemėgstantis viešumos ir gyvenantis uždarą gyvenimą žmogus. Neturiu žalingų įpročių. Tiesa, žmonės juokais sako, kad mano pagrindiniai žalingi įpročiai - savų ideologijų priverstinis skleidimas ir kitų žmonių nuomonių ignoravimas. Tačiau kalbant apie visuomenės smukdymo mechanizmus, tokius kaip alkoholis, galiu pasakyti tik tiek: pabandžiau, nepatiko, nebekartoju. Šiandien esu griežtas abstinentas ir tai nėra susiję su mano amžiumi, juk 14-16 metų jaunimui gauti ir vartoti alkoholį taip pat lengva kaip man šiame forume pranešimą parašyti. Beje, kai kurie etiketo punktai prasilenkia su abstinencija, todėl taurelę šampano ar vyno esant progai tektų išgerti. Vis dėlto tokių progų vengiu, todėl ir ragauti netenka.
 
Baigus mokyklą nežadu tęsti mokslo aukštesnėse įstaigose. Tekstų rašymas ir knygelių leidimas man svarbesnis už pažymius ar diplomą. Šioje srityje nesu naujokas. Nors rašymo nemėgstu gretinti su pinigais, tačiau likimas pateikia savas išdaigas... Beveik visos rašto darbų publikacijos viešojoje erdvėje baigiasi įvairiais pasiūlymais. Šiuo metu plėtoju romantinę istoriją-romaną, kurios pirmąją versiją įvertino kino režisieriai. Gavau pasiūlymą plėsti istoriją ir įvykdžius reikalavimus tikėtis, kad ji bus įprasminta kino filme. Likimas dosnus - už jausmų perteikimą popieriuje suteikia galimybę užsidirbti. Vis dėlto, kaip ir minėjau, galvoti apie pinigus rašymo metu tiesiog negalima. Netgi reikia save nuteikti, kad už tai pinigų negausi. Toks požiūris padeda išsaugoti tikrąją kūrinių vertę, kupiną to, kam jokie pinigai neprilygsta.
 
Antrąją pastraipą užbaigiau mintimi apie verslo vystymą ateityje. Nors ir minėjau, kad gero lyrinio kūrinio galvodamas apie pinigus neparašysi, tačiau egzistuoja ir kitos rašto sritys, kuriose ši taisyklė kiek nublanksta. Rašau įvairius straipsnius, redaguoju tekstus. Tai mano pagrindinis šiokių tokių pajamų šaltinis. Ateityje tikiuosi šią veiklą perkelti į tikrojo verslo frontą.
 
Tai tiek.
Ačiū už skaitymą.