GoldmanHill

Laba diena,
 
Visų pirma reikėtų pastebėti, kad renkantis verslo vykdymo formą tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ir mažosios bendrijos (toliau – MB) turėtumėte atkreipti dėmesį ne tik į taikomą apmokestinimo tvarką, bet ir į šioms verslo formoms taikomus apribojimus. Pagrindiniai tokių apribojimų būtų draudimas MB nariais būti juridiniams asmenims bei iki 10 asmenų apribotas MB narių kiekis (kitą vertus, esant poreikiui, išaugusią MB galima pertvarkyti į UAB ir šiuos apribojimus apeiti). Taip pat turėtumėte atkeipti dėmesį į tai, kad verslo partneriai neretai MB vertina kaip mažiau patikimą nei UAB. Kaip labai svarbų MB privalumą turėtumėte įvertinti tai, kad MB nariai MB gali dirbti nesudarę su MB darbo sutarties (taigi tokiam darbuotojui nėra taikoma įprasta darbo atlygio apmokestinimo tvarka) ir toks darbas nebus laikomas nelegaliu darbu, tuo tarpu UAB akcininko darbas UAB nesudarius su ja darbo sutarties visais atvejais laikomas nelegaliu darbu. Toliau kalbant apie UAB trūkumus, reikėtų pastebėti, kad UAB pelno išmokėjimas jos dalyviams yra gerokai sudėtingesnis nei MB nariams (t.y. siekiant išmokėti pelno dalį akcininkams, visada tenka sudaryti atitinkamo laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinį), didžiajai daliai asmenų steigiančių UAB taip pat didele kliūtimi tampa 10 000 Lt minimalaus kapitalo, tačiau, kiek supratau, minimalų įstatinį kapitalą suformuoti galėtumėte, todėl Jūsų sprendimą yra logiška didžiąją dalimi grįsti atsižvelgiant į UAB ir MB taikomus mokesčius.
 
Kalbant apie MB mokamus mokesčius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad MB narių mokamų mokesčių dydis priklauso nuo to, ar MB išmokėtos lėšos laikomos 1) MB pelno dalies išmokėjimu; ar 2) pinigų išmokėjimu MB narių asmeniniams poreikiams (abu mokestinius rėžimus galite laisvai pasirinkti).
 
Pasirinkus pirmąjį apmokestinimo rėžimą, MB narys turės sumokėti 15 % dydžio gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) nuo visos per metus jam išmokėtos sumos (kuri laikoma nariui išmokėtu MB pelnu). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad MB nuo uždirbto pelno moka 15% arba lengvatinį 5% pelno mokestį. Teisę į lengvatinį pelno mokesčio tarifą turi įmonės, kurių (i) vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10; (ii) mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. Litų; bei (iii) įmonių dalyvis neturi daugumos kituose vienetuose (pavyzdžiui, Jūsų atveju MB narys ar jo šeimos nariai, su kuriais sieja bendras namų ūkio tvarkymas, negali turėti individualios įmonės; MB narys negali turėti daugiau kaip 50 proc. kito vieneto akcijų ir t.t.) (baigtinį sąrašą dėl dalyvavimo kituose vienetuose rasite LR Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 3d.). Taip pat svarbu žinoti, kad, jeigu MB savo nariui per metus išmoka daugiau pelno, nei jo iš tikro uždirbo, metų gale šią uždirbtą išmokėtų lėšų pelną viršijančią dalį MB nariui tenka grąžinti.
 
Antruoju būdu, t.y. MB lėšas nariui išmokant kaip skirtas tenkinti asmeninius poreikius, MB už pinigus gavusį narį turėtų sumokėti 26,3 procentų valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokas. Papildomai, MB narys nuo gautos sumos turėtų sumokėti dar ir 15% dydžio GPM (taigi, akivaizdu, kad nors antrasis lėšų išmokėjimo būdas ir yra leidžiamas MB negaunant pelno, tačiau šis lėšų MB nariui išmokėjimo būdas yra apmokestinamas didesniu mokestiniu tarifu).
 
Be aukščiau paminėtų mokesčių, žinotina, kad MB už MB narius moka 9 procentų dydžio sveikatos draudimo įmokas (toliau – PSD) nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos jų (narių) VSD įmokos. Ši įmoka mokama kartą per mėnesį nuo išsiimtos MB nario asmeniniams poreikiams lėšų sumos. Tais atvejais, kai MB laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi VMI arba neišsiima asmeniniams poreikiams pinigų, kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, MB nariai, kurie nėra drausti kitoje draudžiamųjų PSD kategorijoje (pvz., nedirba pagal darbo sutartį, nėra draudžiamas valstybės lėšomis ar pan.), kas mėnesį už save moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio įmokas (šiuo metu 90 Lt/mėn.).
 
Pažymėtina, kad, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (jeigu įstatymas ir vėl nebus pakeistas), nuo kitų metų pradžios MB už savo narius privalomai turės mokėti ir VSD įmokas apskaičiuotas nuo sumos, ne mažesnės kaip šalyje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis nepriklausomai nuo to, ar MB nariai per atitinkamą laikotarpį išsiims MB lėšų asmeniniams poreikiams ar ne.
 
Siekiant pasinaudoti MB teikiamomis mokesčių lengvatomis, reikėtų žinoti, kad nuo MB vadovo, dirbančio pagal civilinę sutartį, atlygio yra mokamas tik 15% GPM mokestis (t.y. skirtingai nei UAB vadovui, jam nėra taikomi PSD ir VSD mokesčiai). Taip pat pažymėtina, kad PSD įmokų MB vadovas neturi mokėti tik tuo atveju, jeigu jis yra draustas kitoje PSD kategorijoje (pvz., dirba pagal darbo sutartį, yra draudžiamas valstybės lėšomis ar pan.), jeigu šis asmuo PSD nėra draustas, jis 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio PSD įmokas už save mokėti vis tiek privalės.
 
Kalbant apie UAB taikomus mokesčius, reikėtų žinoti, kad UAB akcininkams išmokamas pelnas (dividendai) nuo 2014 m. yra apmokestinami taip pat, kaip ir MB nariams išmokamas pelnas (t.y. nuo išmokamo pelno mokamas 15% arba lengvatinis 5% dydžio pelno mokestis bei 15% išmokamų dividendų dydžio GPM). Kitą vertus, UAB vadovo apmokestinimas labai skiriasi nuo MB vadovo darbo atlygio apmokestinimo ir UAB nuo savo vadovui (kaip ir kiekvienam kitam darbuotojui) išmokamo darbo atlygio privalo atskaičiuoti 39,98% dydžio SODRA‘os (VSD ir PSD) ir 15% GPM mokesčius bei 0,2 % dydžio garantinę įmoką.
 
Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą UAB ir MB išmokamų lėšų apmokestinimo apžvalgą, manau, kad Jūsų sprendimas dėl to, kurį juridinį asmenį steigti (MB ar UAB) iš esmės turėtų priklausyti nuo šių aspektų:
 
1. Kiek asmenų dirbs ketinamoje steigti įmonėje ir ar įmonės steigėjai ketina dirbti įmonėje (toliau – Įmonė);
2. Ar steigiamos Įmonės dalyviai (akcininkai UAB steigimo atveju arba nariai MB steigimo atveju) yra drausti PSD pagal su Įmone nesusijusius teisinius santykius ir šį statusą išlaikys Įmonės veiklos vykdymo metu;
3. Kada ir kokio dydžio pelną Įmonė ketina gauti bei išmokėti savo dalyviams bei;
4. Kokio dydžio atlyginimą Įmonė ketina mokėti savo vadovui.
 
Atsakę į šiuos klausimus galėtumėte įvertinti kokio dydžio mokesčius reikėtų mokėti įsteigus tiek UAB tiek MB ir atsakyti sau į klausimą kurią juridinio asmens formą rinktis. Priimant šį sprendimą taip pat siūlau atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2015 m. (pagal šiuo metu galiojančią tvarką) MB už savo narius privalomai turės mokėti ir VSD įmokas apskaičiuotas nuo sumos ne mažesnės kaip šalyje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis nepriklausomai nuo to, ar MB nariai per atitinkamą laikotarpį išsiims MB lėšų asmeniniams poreikiams ar ne. Todėl ketinant veiklą per MB vystyti ilgesnį laiko tarpą, į skaičiavimus reikėtų įtraukti ir šį mokestį.
 
P.S. bendras pastebėjimas būtų tas, kad MB mokestinis rėžimas paprastai yra naudingesnis, kai yra nustatomas didelis darbo atlygis MB vadovui, bei kai steigiamoje MB ketina dirbti jos nariai, tuo tarpu UAB gali būti naudingesnė verslo vystymo forma, kai UAB vadovo darbo atlygis yra nedidelis, UAB nedirba jos dalyviai, o didžioji dalis UAB pelno yra išmokama kartą per metus jos akcininkams dividendų pavidalu.
 
Tikiuosi, kad ši informacija Jums buvo naudinga, jeigu reikėtų pagalbos steigiant vieną ar kitą juridinį asmenį, prašau nedvejojant kreiptis asmenine žinute arba el. pašto adresu: [email protected].

Sveiki,
 
Situacijos, kai du po 50 procentų bendrovės akcijų turintys asmenys nesutaria dėl bendrovės valdymo pasitaiko gan dažnai. Siekiant išvengti tokių atvejų visada patariama iš anksto tokių situacijų sprendimą numatyti tarp akcininkų pasirašomoje akcininkų sutartyje.
 
Visgi, neturint akcininkų sutarties, galite (i) mėginti inicijuoti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir keisti bendrovės vadovą, (ii) kreiptis į teismą dėl vadovo neteisėtais veiksmais juridiniam asmeniui padarytos žalos atlyginimo ar svetimo turto pasisavinimo. Teisminiu būdu taip pat galite kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo arba priverstinio jūsų akcijų supirkimo ar oponento akcijų pardavimo.
 
Paminėti jūsų interesų gynybos būdai nėra vieninteliai įmanomi instrumentai, kurių galite imtis, lygiai toks pats efektyvus gali būti bendrovės skolų supirkimas, laikinųjų apsaugos priemonių (bendrovės vadovo ir įmonės turto areštų) taikymas, bendrovės sudarytų sandorių ginčijimas ir pan. Sėkmingos akcininkų ginčo strategijos sudarymas visada reikalauja nuodugnios analizės bei reikiamų teisės normų išmanymo, todėl, nesant galimybės išspręsti kilusį akcininkų ginčą taikiu būdu, rekomenduotina nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus.
 
Jeigu nuspręstumėte, kad Jūsų ginčo taikiai išspręsti nepavyks, teisinės pagalbos galite kreiptis ir į mūsų komandą. Mūsų komanda nuolat teikia pagalba įmonių teisės klausimais (bei atstovauja klientus ginčuose su verslo partneriais), todėl manome, kad galime padėti Jums rasti išeitį iš susidariusios situacijos. Su mumis susisiekti galite el. paštu: [email protected] arba tel.: 862418736. Pirminę konsultaciją suteiksime nemokamai.

Sveiki,
 
Situacijos, kai du po 50 procentų bendrovės akcijų turintys asmenys nesutaria dėl bendrovės valdymo pasitaiko gan dažnai. Siekiant išvengti tokių atvejų visada patariama iš anksto tokių situacijų sprendimą numatyti tarp akcininkų pasirašomoje akcininkų sutartyje.
 
Visgi, neturint akcininkų sutarties, galite (i) mėginti inicijuoti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir keisti bendrovės vadovą, (ii) kreiptis į teismą dėl vadovo neteisėtais veiksmais juridiniam asmeniui padarytos žalos atlyginimo ar svetimo turto pasisavinimo. Teisminiu būdu taip pat galite kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo arba priverstinio jūsų akcijų supirkimo ar oponento akcijų pardavimo.
 
Paminėti jūsų interesų gynybos būdai nėra vieninteliai įmanomi instrumentai, kurių galite imtis, lygiai toks pats efektyvus gali būti bendrovės skolų supirkimas, laikinųjų apsaugos priemonių (bendrovės vadovo ir įmonės turto areštų) taikymas, bendrovės sudarytų sandorių ginčijimas ir pan. Sėkmingos akcininkų ginčo strategijos sudarymas visada reikalauja nuodugnios analizės bei reikiamų teisės normų išmanymo, todėl, nesant galimybės išspręsti kilusį akcininkų ginčą taikiu būdu, rekomenduotina nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus.
 
Jeigu nuspręstumėte, kad Jūsų ginčo taikiai išspręsti nepavyks, teisinės pagalbos galite kreiptis ir į mūsų komandą. Mūsų komanda nuolat teikia pagalba įmonių teisės klausimais (bei atstovauja klientus ginčuose su verslo partneriais), todėl manome, kad galime padėti Jums rasti išeitį iš susidariusios situacijos. Su mumis susisiekti galite el. paštu: [email protected] arba tel.: 862418736. Pirminę konsultaciją suteiksime nemokamai.

Sveiki,
 
Situacijos, kai du po 50 procentų bendrovės akcijų turintys asmenys nesutaria dėl bendrovės valdymo pasitaiko gan dažnai. Siekiant išvengti tokių atvejų visada patariama iš anksto tokių situacijų sprendimą numatyti tarp akcininkų pasirašomoje akcininkų sutartyje.
 
Visgi, neturint akcininkų sutarties, galite (i) mėginti inicijuoti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir keisti bendrovės vadovą, (ii) kreiptis į teismą dėl vadovo neteisėtais veiksmais juridiniam asmeniui padarytos žalos atlyginimo ar svetimo turto pasisavinimo. Teisminiu būdu taip pat galite kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo arba priverstinio jūsų akcijų supirkimo ar oponento akcijų pardavimo.
 
Paminėti jūsų interesų gynybos būdai nėra vieninteliai įmanomi instrumentai, kurių galite imtis, lygiai toks pats efektyvus gali būti bendrovės skolų supirkimas, laikinųjų apsaugos priemonių (bendrovės vadovo ir įmonės turto areštų) taikymas, bendrovės sudarytų sandorių ginčijimas ir pan. Sėkmingos akcininkų ginčo strategijos sudarymas visada reikalauja nuodugnios analizės bei reikiamų teisės normų išmanymo, todėl, nesant galimybės išspręsti kilusį akcininkų ginčą taikiu būdu, rekomenduotina nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus.
 
Jeigu nuspręstumėte, kad Jūsų ginčo taikiai išspręsti nepavyks, teisinės pagalbos galite kreiptis ir į mūsų komandą. Mūsų komanda nuolat teikia pagalba įmonių teisės klausimais (bei atstovauja klientus ginčuose su verslo partneriais), todėl manome, kad galime padėti Jums rasti išeitį iš susidariusios situacijos. Su mumis susisiekti galite el. paštu: [email protected] arba tel.: 862418736. Pirminę konsultaciją suteiksime nemokamai.

Sveiki,
 
Situacijos, kai du po 50 procentų bendrovės akcijų turintys asmenys nesutaria dėl bendrovės valdymo pasitaiko gan dažnai. Siekiant išvengti tokių atvejų visada patariama iš anksto tokių situacijų sprendimą numatyti tarp akcininkų pasirašomoje akcininkų sutartyje.
 
Visgi, neturint akcininkų sutarties, galite (i) mėginti inicijuoti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir keisti bendrovės vadovą, (ii) kreiptis į teismą dėl vadovo neteisėtais veiksmais juridiniam asmeniui padarytos žalos atlyginimo ar svetimo turto pasisavinimo. Teisminiu būdu taip pat galite kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo arba priverstinio jūsų akcijų supirkimo ar oponento akcijų pardavimo.
 
Paminėti jūsų interesų gynybos būdai nėra vieninteliai įmanomi instrumentai, kurių galite imtis, lygiai toks pats efektyvus gali būti bendrovės skolų supirkimas, laikinųjų apsaugos priemonių (bendrovės vadovo ir įmonės turto areštų) taikymas, bendrovės sudarytų sandorių ginčijimas ir pan. Sėkmingos akcininkų ginčo strategijos sudarymas visada reikalauja nuodugnios analizės bei reikiamų teisės normų išmanymo, todėl, nesant galimybės išspręsti kilusį akcininkų ginčą taikiu būdu, rekomenduotina nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus.
 
Jeigu nuspręstumėte, kad Jūsų ginčo taikiai išspręsti nepavyks, teisinės pagalbos galite kreiptis ir į mūsų komandą. Mūsų komanda nuolat teikia pagalba įmonių teisės klausimais (bei atstovauja klientus ginčuose su verslo partneriais), todėl manome, kad galime padėti Jums rasti išeitį iš susidariusios situacijos. Su mumis susisiekti galite el. paštu: [email protected] arba tel.: 862418736. Pirminę konsultaciją suteiksime nemokamai.

Sveiki,
 
Situacijos, kai du po 50 procentų bendrovės akcijų turintys asmenys nesutaria dėl bendrovės valdymo pasitaiko gan dažnai. Siekiant išvengti tokių atvejų visada patariama iš anksto tokių situacijų sprendimą numatyti tarp akcininkų pasirašomoje akcininkų sutartyje.
 
Visgi, neturint akcininkų sutarties, galite (i) mėginti inicijuoti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir keisti bendrovės vadovą, (ii) kreiptis į teismą dėl vadovo neteisėtais veiksmais juridiniam asmeniui padarytos žalos atlyginimo ar svetimo turto pasisavinimo. Teisminiu būdu taip pat galite kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo arba priverstinio jūsų akcijų supirkimo ar oponento akcijų pardavimo.
 
Paminėti jūsų interesų gynybos būdai nėra vieninteliai įmanomi instrumentai, kurių galite imtis, lygiai toks pats efektyvus gali būti bendrovės skolų supirkimas, laikinųjų apsaugos priemonių (bendrovės vadovo ir įmonės turto areštų) taikymas, bendrovės sudarytų sandorių ginčijimas ir pan. Sėkmingos akcininkų ginčo strategijos sudarymas visada reikalauja nuodugnios analizės bei reikiamų teisės normų išmanymo, todėl, nesant galimybės išspręsti kilusį akcininkų ginčą taikiu būdu, rekomenduotina nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus.
 
Jeigu nuspręstumėte, kad Jūsų ginčo taikiai išspręsti nepavyks, teisinės pagalbos galite kreiptis ir į mūsų komandą. Mūsų komanda nuolat teikia pagalba įmonių teisės klausimais (bei atstovauja klientus ginčuose su verslo partneriais), todėl manome, kad galime padėti Jums rasti išeitį iš susidariusios situacijos. Su mumis susisiekti galite el. paštu: [email protected] arba tel.: 862418736. Pirminę konsultaciją suteiksime nemokamai.

Sveiki,
 
Situacijos, kai du po 50 procentų bendrovės akcijų turintys asmenys nesutaria dėl bendrovės valdymo pasitaiko gan dažnai. Siekiant išvengti tokių atvejų visada patariama iš anksto tokių situacijų sprendimą numatyti tarp akcininkų pasirašomoje akcininkų sutartyje.
 
Visgi, neturint akcininkų sutarties, galite (i) mėginti inicijuoti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir keisti bendrovės vadovą, (ii) kreiptis į teismą dėl vadovo neteisėtais veiksmais juridiniam asmeniui padarytos žalos atlyginimo ar svetimo turto pasisavinimo. Teisminiu būdu taip pat galite kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo arba priverstinio jūsų akcijų supirkimo ar oponento akcijų pardavimo.
 
Paminėti jūsų interesų gynybos būdai nėra vieninteliai įmanomi instrumentai, kurių galite imtis, lygiai toks pats efektyvus gali būti bendrovės skolų supirkimas, laikinųjų apsaugos priemonių (bendrovės vadovo ir įmonės turto areštų) taikymas, bendrovės sudarytų sandorių ginčijimas ir pan. Sėkmingos akcininkų ginčo strategijos sudarymas visada reikalauja nuodugnios analizės bei reikiamų teisės normų išmanymo, todėl, nesant galimybės išspręsti kilusį akcininkų ginčą taikiu būdu, rekomenduotina nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus.
 
Jeigu nuspręstumėte, kad Jūsų ginčo taikiai išspręsti nepavyks, teisinės pagalbos galite kreiptis ir į mūsų komandą. Mūsų komanda nuolat teikia pagalba įmonių teisės klausimais (bei atstovauja klientus ginčuose su verslo partneriais), todėl manome, kad galime padėti Jums rasti išeitį iš susidariusios situacijos. Su mumis susisiekti galite el. paštu: [email protected] arba tel.: 862418736. Pirminę konsultaciją suteiksime nemokamai.

Laba diena,
 
Jungtinės veiklos sutartys paprastai yra pasirašomos tarp verslo partnerių, siekiančių bendro tikslo (pvz. siekiant kartu vykdyti prekybą internete). Preliminariai įvertinus situaciją pagal Jūsų pateiktus duomenis, Jūsų veiklai tinkama jungtinės veiklos sutartis neprivalo būti notarinės formos ir gali būti pasirašoma bet kurioje abejoms sutarties šalims tinkamoje vietoje (sutarties šalys šią sutartį taip pat gali pasirašyti ir tuo pačiu metu nebūnant vienoje patalpoje, pvz. apsikeičiant pasirašytais sutarties egzemplioriais paštu).
 
Kiekviena jungtinės veiklos sutartis yra specifinė ir jos tekstas labai priklauso nuo vykdomo projekto pobūdžio bei partnerių tarpusavio susitarimų ir pageidavimų. Mūsų teisininkai savo klientams yra parengę ne vieną jungtinės veiklos sutartį, todėl, nusprendus ieškoti profesionalios teisinės pagalbos, galite kreiptis į mus el. pašto adresu: [email protected] arba tel. Nr.: 8 602 24632.
 
Papildomos informacijos apie jungtinės veiklos sutartis taip pat galite rasti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969 - 6.982 straipsniuose (šį teisės aktą galite rasti internete adresu: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=465506 )

Laba diena,
 
Visų pirma reikėtų pastebėti, kad renkantis verslo vykdymo formą tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ir mažosios bendrijos (toliau – MB) turėtumėte atkreipti dėmesį ne tik į taikomą apmokestinimo tvarką, bet ir į šioms verslo formoms taikomus apribojimus. Pagrindiniai tokių apribojimų būtų draudimas MB nariais būti juridiniams asmenims bei iki 10 asmenų apribotas MB narių kiekis (kitą vertus, esant poreikiui, išaugusią MB galima pertvarkyti į UAB ir šiuos apribojimus apeiti). Taip pat turėtumėte atkeipti dėmesį į tai, kad verslo partneriai neretai MB vertina kaip mažiau patikimą nei UAB. Kaip labai svarbų MB privalumą turėtumėte įvertinti tai, kad MB nariai MB gali dirbti nesudarę su MB darbo sutarties (taigi tokiam darbuotojui nėra taikoma įprasta darbo atlygio apmokestinimo tvarka) ir toks darbas nebus laikomas nelegaliu darbu, tuo tarpu UAB akcininko darbas UAB nesudarius su ja darbo sutarties visais atvejais laikomas nelegaliu darbu. Toliau kalbant apie UAB trūkumus, reikėtų pastebėti, kad UAB pelno išmokėjimas jos dalyviams yra gerokai sudėtingesnis nei MB nariams (t.y. siekiant išmokėti pelno dalį akcininkams, visada tenka sudaryti atitinkamo laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinį), didžiajai daliai asmenų steigiančių UAB taip pat didele kliūtimi tampa 10 000 Lt minimalaus kapitalo, tačiau, kiek supratau, minimalų įstatinį kapitalą suformuoti galėtumėte, todėl Jūsų sprendimą yra logiška didžiąją dalimi grįsti atsižvelgiant į UAB ir MB taikomus mokesčius.
 
Kalbant apie MB mokamus mokesčius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad MB narių mokamų mokesčių dydis priklauso nuo to, ar MB išmokėtos lėšos laikomos 1) MB pelno dalies išmokėjimu; ar 2) pinigų išmokėjimu MB narių asmeniniams poreikiams (abu mokestinius rėžimus galite laisvai pasirinkti).
 
Pasirinkus pirmąjį apmokestinimo rėžimą, MB narys turės sumokėti 15 % dydžio gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) nuo visos per metus jam išmokėtos sumos (kuri laikoma nariui išmokėtu MB pelnu). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad MB nuo uždirbto pelno moka 15% arba lengvatinį 5% pelno mokestį. Teisę į lengvatinį pelno mokesčio tarifą turi įmonės, kurių (i) vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10; (ii) mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. Litų; bei (iii) įmonių dalyvis neturi daugumos kituose vienetuose (pavyzdžiui, Jūsų atveju MB narys ar jo šeimos nariai, su kuriais sieja bendras namų ūkio tvarkymas, negali turėti individualios įmonės; MB narys negali turėti daugiau kaip 50 proc. kito vieneto akcijų ir t.t.) (baigtinį sąrašą dėl dalyvavimo kituose vienetuose rasite LR Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 3d.). Taip pat svarbu žinoti, kad, jeigu MB savo nariui per metus išmoka daugiau pelno, nei jo iš tikro uždirbo, metų gale šią uždirbtą išmokėtų lėšų pelną viršijančią dalį MB nariui tenka grąžinti.
 
Antruoju būdu, t.y. MB lėšas nariui išmokant kaip skirtas tenkinti asmeninius poreikius, MB už pinigus gavusį narį turėtų sumokėti 26,3 procentų valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokas. Papildomai, MB narys nuo gautos sumos turėtų sumokėti dar ir 15% dydžio GPM (taigi, akivaizdu, kad nors antrasis lėšų išmokėjimo būdas ir yra leidžiamas MB negaunant pelno, tačiau šis lėšų MB nariui išmokėjimo būdas yra apmokestinamas didesniu mokestiniu tarifu).
 
Be aukščiau paminėtų mokesčių, žinotina, kad MB už MB narius moka 9 procentų dydžio sveikatos draudimo įmokas (toliau – PSD) nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos jų (narių) VSD įmokos. Ši įmoka mokama kartą per mėnesį nuo išsiimtos MB nario asmeniniams poreikiams lėšų sumos. Tais atvejais, kai MB laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi VMI arba neišsiima asmeniniams poreikiams pinigų, kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, MB nariai, kurie nėra drausti kitoje draudžiamųjų PSD kategorijoje (pvz., nedirba pagal darbo sutartį, nėra draudžiamas valstybės lėšomis ar pan.), kas mėnesį už save moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio įmokas (šiuo metu 90 Lt/mėn.).
 
Pažymėtina, kad, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (jeigu įstatymas ir vėl nebus pakeistas), nuo kitų metų pradžios MB už savo narius privalomai turės mokėti ir VSD įmokas apskaičiuotas nuo sumos, ne mažesnės kaip šalyje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis nepriklausomai nuo to, ar MB nariai per atitinkamą laikotarpį išsiims MB lėšų asmeniniams poreikiams ar ne.
 
Siekiant pasinaudoti MB teikiamomis mokesčių lengvatomis, reikėtų žinoti, kad nuo MB vadovo, dirbančio pagal civilinę sutartį, atlygio yra mokamas tik 15% GPM mokestis (t.y. skirtingai nei UAB vadovui, jam nėra taikomi PSD ir VSD mokesčiai). Taip pat pažymėtina, kad PSD įmokų MB vadovas neturi mokėti tik tuo atveju, jeigu jis yra draustas kitoje PSD kategorijoje (pvz., dirba pagal darbo sutartį, yra draudžiamas valstybės lėšomis ar pan.), jeigu šis asmuo PSD nėra draustas, jis 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio PSD įmokas už save mokėti vis tiek privalės.
 
Kalbant apie UAB taikomus mokesčius, reikėtų žinoti, kad UAB akcininkams išmokamas pelnas (dividendai) nuo 2014 m. yra apmokestinami taip pat, kaip ir MB nariams išmokamas pelnas (t.y. nuo išmokamo pelno mokamas 15% arba lengvatinis 5% dydžio pelno mokestis bei 15% išmokamų dividendų dydžio GPM). Kitą vertus, UAB vadovo apmokestinimas labai skiriasi nuo MB vadovo darbo atlygio apmokestinimo ir UAB nuo savo vadovui (kaip ir kiekvienam kitam darbuotojui) išmokamo darbo atlygio privalo atskaičiuoti 39,98% dydžio SODRA‘os (VSD ir PSD) ir 15% GPM mokesčius bei 0,2 % dydžio garantinę įmoką.
 
Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą UAB ir MB išmokamų lėšų apmokestinimo apžvalgą, manau, kad Jūsų sprendimas dėl to, kurį juridinį asmenį steigti (MB ar UAB) iš esmės turėtų priklausyti nuo šių aspektų:
 
1. Kiek asmenų dirbs ketinamoje steigti įmonėje ir ar įmonės steigėjai ketina dirbti įmonėje (toliau – Įmonė);
2. Ar steigiamos Įmonės dalyviai (akcininkai UAB steigimo atveju arba nariai MB steigimo atveju) yra drausti PSD pagal su Įmone nesusijusius teisinius santykius ir šį statusą išlaikys Įmonės veiklos vykdymo metu;
3. Kada ir kokio dydžio pelną Įmonė ketina gauti bei išmokėti savo dalyviams bei;
4. Kokio dydžio atlyginimą Įmonė ketina mokėti savo vadovui.
 
Atsakę į šiuos klausimus galėtumėte įvertinti kokio dydžio mokesčius reikėtų mokėti įsteigus tiek UAB tiek MB ir atsakyti sau į klausimą kurią juridinio asmens formą rinktis. Priimant šį sprendimą taip pat siūlau atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2015 m. (pagal šiuo metu galiojančią tvarką) MB už savo narius privalomai turės mokėti ir VSD įmokas apskaičiuotas nuo sumos ne mažesnės kaip šalyje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis nepriklausomai nuo to, ar MB nariai per atitinkamą laikotarpį išsiims MB lėšų asmeniniams poreikiams ar ne. Todėl ketinant veiklą per MB vystyti ilgesnį laiko tarpą, į skaičiavimus reikėtų įtraukti ir šį mokestį.
 
P.S. bendras pastebėjimas būtų tas, kad MB mokestinis rėžimas paprastai yra naudingesnis, kai yra nustatomas didelis darbo atlygis MB vadovui, bei kai steigiamoje MB ketina dirbti jos nariai, tuo tarpu UAB gali būti naudingesnė verslo vystymo forma, kai UAB vadovo darbo atlygis yra nedidelis, UAB nedirba jos dalyviai, o didžioji dalis UAB pelno yra išmokama kartą per metus jos akcininkams dividendų pavidalu.
 
Tikiuosi, kad ši informacija Jums buvo naudinga, jeigu reikėtų pagalbos steigiant vieną ar kitą juridinį asmenį, prašau nedvejojant kreiptis asmenine žinute arba el. pašto adresu: [email protected].

Laba diena,
 
Visų pirma reikėtų pastebėti, kad renkantis verslo vykdymo formą tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ir mažosios bendrijos (toliau – MB) turėtumėte atkreipti dėmesį ne tik į taikomą apmokestinimo tvarką, bet ir į šioms verslo formoms taikomus apribojimus. Pagrindiniai tokių apribojimų būtų draudimas MB nariais būti juridiniams asmenims bei iki 10 asmenų apribotas MB narių kiekis (kitą vertus, esant poreikiui, išaugusią MB galima pertvarkyti į UAB ir šiuos apribojimus apeiti). Taip pat turėtumėte atkeipti dėmesį į tai, kad verslo partneriai neretai MB vertina kaip mažiau patikimą nei UAB. Kaip labai svarbų MB privalumą turėtumėte įvertinti tai, kad MB nariai MB gali dirbti nesudarę su MB darbo sutarties (taigi tokiam darbuotojui nėra taikoma įprasta darbo atlygio apmokestinimo tvarka) ir toks darbas nebus laikomas nelegaliu darbu, tuo tarpu UAB akcininko darbas UAB nesudarius su ja darbo sutarties visais atvejais laikomas nelegaliu darbu. Toliau kalbant apie UAB trūkumus, reikėtų pastebėti, kad UAB pelno išmokėjimas jos dalyviams yra gerokai sudėtingesnis nei MB nariams (t.y. siekiant išmokėti pelno dalį akcininkams, visada tenka sudaryti atitinkamo laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinį), didžiajai daliai asmenų steigiančių UAB taip pat didele kliūtimi tampa 10 000 Lt minimalaus kapitalo, tačiau, kiek supratau, minimalų įstatinį kapitalą suformuoti galėtumėte, todėl Jūsų sprendimą yra logiška didžiąją dalimi grįsti atsižvelgiant į UAB ir MB taikomus mokesčius.
 
Kalbant apie MB mokamus mokesčius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad MB narių mokamų mokesčių dydis priklauso nuo to, ar MB išmokėtos lėšos laikomos 1) MB pelno dalies išmokėjimu; ar 2) pinigų išmokėjimu MB narių asmeniniams poreikiams (abu mokestinius rėžimus galite laisvai pasirinkti).
 
Pasirinkus pirmąjį apmokestinimo rėžimą, MB narys turės sumokėti 15 % dydžio gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) nuo visos per metus jam išmokėtos sumos (kuri laikoma nariui išmokėtu MB pelnu). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad MB nuo uždirbto pelno moka 15% arba lengvatinį 5% pelno mokestį. Teisę į lengvatinį pelno mokesčio tarifą turi įmonės, kurių (i) vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10; (ii) mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. Litų; bei (iii) įmonių dalyvis neturi daugumos kituose vienetuose (pavyzdžiui, Jūsų atveju MB narys ar jo šeimos nariai, su kuriais sieja bendras namų ūkio tvarkymas, negali turėti individualios įmonės; MB narys negali turėti daugiau kaip 50 proc. kito vieneto akcijų ir t.t.) (baigtinį sąrašą dėl dalyvavimo kituose vienetuose rasite LR Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 3d.). Taip pat svarbu žinoti, kad, jeigu MB savo nariui per metus išmoka daugiau pelno, nei jo iš tikro uždirbo, metų gale šią uždirbtą išmokėtų lėšų pelną viršijančią dalį MB nariui tenka grąžinti.
 
Antruoju būdu, t.y. MB lėšas nariui išmokant kaip skirtas tenkinti asmeninius poreikius, MB už pinigus gavusį narį turėtų sumokėti 26,3 procentų valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokas. Papildomai, MB narys nuo gautos sumos turėtų sumokėti dar ir 15% dydžio GPM (taigi, akivaizdu, kad nors antrasis lėšų išmokėjimo būdas ir yra leidžiamas MB negaunant pelno, tačiau šis lėšų MB nariui išmokėjimo būdas yra apmokestinamas didesniu mokestiniu tarifu).
 
Be aukščiau paminėtų mokesčių, žinotina, kad MB už MB narius moka 9 procentų dydžio sveikatos draudimo įmokas (toliau – PSD) nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos jų (narių) VSD įmokos. Ši įmoka mokama kartą per mėnesį nuo išsiimtos MB nario asmeniniams poreikiams lėšų sumos. Tais atvejais, kai MB laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi VMI arba neišsiima asmeniniams poreikiams pinigų, kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, MB nariai, kurie nėra drausti kitoje draudžiamųjų PSD kategorijoje (pvz., nedirba pagal darbo sutartį, nėra draudžiamas valstybės lėšomis ar pan.), kas mėnesį už save moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio įmokas (šiuo metu 90 Lt/mėn.).
 
Pažymėtina, kad, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (jeigu įstatymas ir vėl nebus pakeistas), nuo kitų metų pradžios MB už savo narius privalomai turės mokėti ir VSD įmokas apskaičiuotas nuo sumos, ne mažesnės kaip šalyje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis nepriklausomai nuo to, ar MB nariai per atitinkamą laikotarpį išsiims MB lėšų asmeniniams poreikiams ar ne.
 
Siekiant pasinaudoti MB teikiamomis mokesčių lengvatomis, reikėtų žinoti, kad nuo MB vadovo, dirbančio pagal civilinę sutartį, atlygio yra mokamas tik 15% GPM mokestis (t.y. skirtingai nei UAB vadovui, jam nėra taikomi PSD ir VSD mokesčiai). Taip pat pažymėtina, kad PSD įmokų MB vadovas neturi mokėti tik tuo atveju, jeigu jis yra draustas kitoje PSD kategorijoje (pvz., dirba pagal darbo sutartį, yra draudžiamas valstybės lėšomis ar pan.), jeigu šis asmuo PSD nėra draustas, jis 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio PSD įmokas už save mokėti vis tiek privalės.
 
Kalbant apie UAB taikomus mokesčius, reikėtų žinoti, kad UAB akcininkams išmokamas pelnas (dividendai) nuo 2014 m. yra apmokestinami taip pat, kaip ir MB nariams išmokamas pelnas (t.y. nuo išmokamo pelno mokamas 15% arba lengvatinis 5% dydžio pelno mokestis bei 15% išmokamų dividendų dydžio GPM). Kitą vertus, UAB vadovo apmokestinimas labai skiriasi nuo MB vadovo darbo atlygio apmokestinimo ir UAB nuo savo vadovui (kaip ir kiekvienam kitam darbuotojui) išmokamo darbo atlygio privalo atskaičiuoti 39,98% dydžio SODRA‘os (VSD ir PSD) ir 15% GPM mokesčius bei 0,2 % dydžio garantinę įmoką.
 
Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą UAB ir MB išmokamų lėšų apmokestinimo apžvalgą, manau, kad Jūsų sprendimas dėl to, kurį juridinį asmenį steigti (MB ar UAB) iš esmės turėtų priklausyti nuo šių aspektų:
 
1. Kiek asmenų dirbs ketinamoje steigti įmonėje ir ar įmonės steigėjai ketina dirbti įmonėje (toliau – Įmonė);
2. Ar steigiamos Įmonės dalyviai (akcininkai UAB steigimo atveju arba nariai MB steigimo atveju) yra drausti PSD pagal su Įmone nesusijusius teisinius santykius ir šį statusą išlaikys Įmonės veiklos vykdymo metu;
3. Kada ir kokio dydžio pelną Įmonė ketina gauti bei išmokėti savo dalyviams bei;
4. Kokio dydžio atlyginimą Įmonė ketina mokėti savo vadovui.
 
Atsakę į šiuos klausimus galėtumėte įvertinti kokio dydžio mokesčius reikėtų mokėti įsteigus tiek UAB tiek MB ir atsakyti sau į klausimą kurią juridinio asmens formą rinktis. Priimant šį sprendimą taip pat siūlau atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2015 m. (pagal šiuo metu galiojančią tvarką) MB už savo narius privalomai turės mokėti ir VSD įmokas apskaičiuotas nuo sumos ne mažesnės kaip šalyje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis nepriklausomai nuo to, ar MB nariai per atitinkamą laikotarpį išsiims MB lėšų asmeniniams poreikiams ar ne. Todėl ketinant veiklą per MB vystyti ilgesnį laiko tarpą, į skaičiavimus reikėtų įtraukti ir šį mokestį.
 
P.S. bendras pastebėjimas būtų tas, kad MB mokestinis rėžimas paprastai yra naudingesnis, kai yra nustatomas didelis darbo atlygis MB vadovui, bei kai steigiamoje MB ketina dirbti jos nariai, tuo tarpu UAB gali būti naudingesnė verslo vystymo forma, kai UAB vadovo darbo atlygis yra nedidelis, UAB nedirba jos dalyviai, o didžioji dalis UAB pelno yra išmokama kartą per metus jos akcininkams dividendų pavidalu.
 
Tikiuosi, kad ši informacija Jums buvo naudinga, jeigu reikėtų pagalbos steigiant vieną ar kitą juridinį asmenį, prašau nedvejojant kreiptis asmenine žinute arba el. pašto adresu: [email protected].

Laba diena,
 
Visų pirma reikėtų pastebėti, kad renkantis verslo vykdymo formą tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ir mažosios bendrijos (toliau – MB) turėtumėte atkreipti dėmesį ne tik į taikomą apmokestinimo tvarką, bet ir į šioms verslo formoms taikomus apribojimus. Pagrindiniai tokių apribojimų būtų draudimas MB nariais būti juridiniams asmenims bei iki 10 asmenų apribotas MB narių kiekis (kitą vertus, esant poreikiui, išaugusią MB galima pertvarkyti į UAB ir šiuos apribojimus apeiti). Taip pat turėtumėte atkeipti dėmesį į tai, kad verslo partneriai neretai MB vertina kaip mažiau patikimą nei UAB. Kaip labai svarbų MB privalumą turėtumėte įvertinti tai, kad MB nariai MB gali dirbti nesudarę su MB darbo sutarties (taigi tokiam darbuotojui nėra taikoma įprasta darbo atlygio apmokestinimo tvarka) ir toks darbas nebus laikomas nelegaliu darbu, tuo tarpu UAB akcininko darbas UAB nesudarius su ja darbo sutarties visais atvejais laikomas nelegaliu darbu. Toliau kalbant apie UAB trūkumus, reikėtų pastebėti, kad UAB pelno išmokėjimas jos dalyviams yra gerokai sudėtingesnis nei MB nariams (t.y. siekiant išmokėti pelno dalį akcininkams, visada tenka sudaryti atitinkamo laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinį), didžiajai daliai asmenų steigiančių UAB taip pat didele kliūtimi tampa 10 000 Lt minimalaus kapitalo, tačiau, kiek supratau, minimalų įstatinį kapitalą suformuoti galėtumėte, todėl Jūsų sprendimą yra logiška didžiąją dalimi grįsti atsižvelgiant į UAB ir MB taikomus mokesčius.
 
Kalbant apie MB mokamus mokesčius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad MB narių mokamų mokesčių dydis priklauso nuo to, ar MB išmokėtos lėšos laikomos 1) MB pelno dalies išmokėjimu; ar 2) pinigų išmokėjimu MB narių asmeniniams poreikiams (abu mokestinius rėžimus galite laisvai pasirinkti).
 
Pasirinkus pirmąjį apmokestinimo rėžimą, MB narys turės sumokėti 15 % dydžio gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) nuo visos per metus jam išmokėtos sumos (kuri laikoma nariui išmokėtu MB pelnu). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad MB nuo uždirbto pelno moka 15% arba lengvatinį 5% pelno mokestį. Teisę į lengvatinį pelno mokesčio tarifą turi įmonės, kurių (i) vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10; (ii) mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. Litų; bei (iii) įmonių dalyvis neturi daugumos kituose vienetuose (pavyzdžiui, Jūsų atveju MB narys ar jo šeimos nariai, su kuriais sieja bendras namų ūkio tvarkymas, negali turėti individualios įmonės; MB narys negali turėti daugiau kaip 50 proc. kito vieneto akcijų ir t.t.) (baigtinį sąrašą dėl dalyvavimo kituose vienetuose rasite LR Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 3d.). Taip pat svarbu žinoti, kad, jeigu MB savo nariui per metus išmoka daugiau pelno, nei jo iš tikro uždirbo, metų gale šią uždirbtą išmokėtų lėšų pelną viršijančią dalį MB nariui tenka grąžinti.
 
Antruoju būdu, t.y. MB lėšas nariui išmokant kaip skirtas tenkinti asmeninius poreikius, MB už pinigus gavusį narį turėtų sumokėti 26,3 procentų valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokas. Papildomai, MB narys nuo gautos sumos turėtų sumokėti dar ir 15% dydžio GPM (taigi, akivaizdu, kad nors antrasis lėšų išmokėjimo būdas ir yra leidžiamas MB negaunant pelno, tačiau šis lėšų MB nariui išmokėjimo būdas yra apmokestinamas didesniu mokestiniu tarifu).
 
Be aukščiau paminėtų mokesčių, žinotina, kad MB už MB narius moka 9 procentų dydžio sveikatos draudimo įmokas (toliau – PSD) nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos jų (narių) VSD įmokos. Ši įmoka mokama kartą per mėnesį nuo išsiimtos MB nario asmeniniams poreikiams lėšų sumos. Tais atvejais, kai MB laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi VMI arba neišsiima asmeniniams poreikiams pinigų, kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, MB nariai, kurie nėra drausti kitoje draudžiamųjų PSD kategorijoje (pvz., nedirba pagal darbo sutartį, nėra draudžiamas valstybės lėšomis ar pan.), kas mėnesį už save moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio įmokas (šiuo metu 90 Lt/mėn.).
 
Pažymėtina, kad, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (jeigu įstatymas ir vėl nebus pakeistas), nuo kitų metų pradžios MB už savo narius privalomai turės mokėti ir VSD įmokas apskaičiuotas nuo sumos, ne mažesnės kaip šalyje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis nepriklausomai nuo to, ar MB nariai per atitinkamą laikotarpį išsiims MB lėšų asmeniniams poreikiams ar ne.
 
Siekiant pasinaudoti MB teikiamomis mokesčių lengvatomis, reikėtų žinoti, kad nuo MB vadovo, dirbančio pagal civilinę sutartį, atlygio yra mokamas tik 15% GPM mokestis (t.y. skirtingai nei UAB vadovui, jam nėra taikomi PSD ir VSD mokesčiai). Taip pat pažymėtina, kad PSD įmokų MB vadovas neturi mokėti tik tuo atveju, jeigu jis yra draustas kitoje PSD kategorijoje (pvz., dirba pagal darbo sutartį, yra draudžiamas valstybės lėšomis ar pan.), jeigu šis asmuo PSD nėra draustas, jis 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio PSD įmokas už save mokėti vis tiek privalės.
 
Kalbant apie UAB taikomus mokesčius, reikėtų žinoti, kad UAB akcininkams išmokamas pelnas (dividendai) nuo 2014 m. yra apmokestinami taip pat, kaip ir MB nariams išmokamas pelnas (t.y. nuo išmokamo pelno mokamas 15% arba lengvatinis 5% dydžio pelno mokestis bei 15% išmokamų dividendų dydžio GPM). Kitą vertus, UAB vadovo apmokestinimas labai skiriasi nuo MB vadovo darbo atlygio apmokestinimo ir UAB nuo savo vadovui (kaip ir kiekvienam kitam darbuotojui) išmokamo darbo atlygio privalo atskaičiuoti 39,98% dydžio SODRA‘os (VSD ir PSD) ir 15% GPM mokesčius bei 0,2 % dydžio garantinę įmoką.
 
Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą UAB ir MB išmokamų lėšų apmokestinimo apžvalgą, manau, kad Jūsų sprendimas dėl to, kurį juridinį asmenį steigti (MB ar UAB) iš esmės turėtų priklausyti nuo šių aspektų:
 
1. Kiek asmenų dirbs ketinamoje steigti įmonėje ir ar įmonės steigėjai ketina dirbti įmonėje (toliau – Įmonė);
2. Ar steigiamos Įmonės dalyviai (akcininkai UAB steigimo atveju arba nariai MB steigimo atveju) yra drausti PSD pagal su Įmone nesusijusius teisinius santykius ir šį statusą išlaikys Įmonės veiklos vykdymo metu;
3. Kada ir kokio dydžio pelną Įmonė ketina gauti bei išmokėti savo dalyviams bei;
4. Kokio dydžio atlyginimą Įmonė ketina mokėti savo vadovui.
 
Atsakę į šiuos klausimus galėtumėte įvertinti kokio dydžio mokesčius reikėtų mokėti įsteigus tiek UAB tiek MB ir atsakyti sau į klausimą kurią juridinio asmens formą rinktis. Priimant šį sprendimą taip pat siūlau atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2015 m. (pagal šiuo metu galiojančią tvarką) MB už savo narius privalomai turės mokėti ir VSD įmokas apskaičiuotas nuo sumos ne mažesnės kaip šalyje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis nepriklausomai nuo to, ar MB nariai per atitinkamą laikotarpį išsiims MB lėšų asmeniniams poreikiams ar ne. Todėl ketinant veiklą per MB vystyti ilgesnį laiko tarpą, į skaičiavimus reikėtų įtraukti ir šį mokestį.
 
P.S. bendras pastebėjimas būtų tas, kad MB mokestinis rėžimas paprastai yra naudingesnis, kai yra nustatomas didelis darbo atlygis MB vadovui, bei kai steigiamoje MB ketina dirbti jos nariai, tuo tarpu UAB gali būti naudingesnė verslo vystymo forma, kai UAB vadovo darbo atlygis yra nedidelis, UAB nedirba jos dalyviai, o didžioji dalis UAB pelno yra išmokama kartą per metus jos akcininkams dividendų pavidalu.
 
Tikiuosi, kad ši informacija Jums buvo naudinga, jeigu reikėtų pagalbos steigiant vieną ar kitą juridinį asmenį, prašau nedvejojant kreiptis asmenine žinute arba el. pašto adresu: [email protected].

Laba diena,
 
Visų pirma reikėtų pastebėti, kad renkantis verslo vykdymo formą tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ir mažosios bendrijos (toliau – MB) turėtumėte atkreipti dėmesį ne tik į taikomą apmokestinimo tvarką, bet ir į šioms verslo formoms taikomus apribojimus. Pagrindiniai tokių apribojimų būtų draudimas MB nariais būti juridiniams asmenims bei iki 10 asmenų apribotas MB narių kiekis (kitą vertus, esant poreikiui, išaugusią MB galima pertvarkyti į UAB ir šiuos apribojimus apeiti). Taip pat turėtumėte atkeipti dėmesį į tai, kad verslo partneriai neretai MB vertina kaip mažiau patikimą nei UAB. Kaip labai svarbų MB privalumą turėtumėte įvertinti tai, kad MB nariai MB gali dirbti nesudarę su MB darbo sutarties (taigi tokiam darbuotojui nėra taikoma įprasta darbo atlygio apmokestinimo tvarka) ir toks darbas nebus laikomas nelegaliu darbu, tuo tarpu UAB akcininko darbas UAB nesudarius su ja darbo sutarties visais atvejais laikomas nelegaliu darbu. Toliau kalbant apie UAB trūkumus, reikėtų pastebėti, kad UAB pelno išmokėjimas jos dalyviams yra gerokai sudėtingesnis nei MB nariams (t.y. siekiant išmokėti pelno dalį akcininkams, visada tenka sudaryti atitinkamo laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinį), didžiajai daliai asmenų steigiančių UAB taip pat didele kliūtimi tampa 10 000 Lt minimalaus kapitalo, tačiau, kiek supratau, minimalų įstatinį kapitalą suformuoti galėtumėte, todėl Jūsų sprendimą yra logiška didžiąją dalimi grįsti atsižvelgiant į UAB ir MB taikomus mokesčius.
 
Kalbant apie MB mokamus mokesčius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad MB narių mokamų mokesčių dydis priklauso nuo to, ar MB išmokėtos lėšos laikomos 1) MB pelno dalies išmokėjimu; ar 2) pinigų išmokėjimu MB narių asmeniniams poreikiams (abu mokestinius rėžimus galite laisvai pasirinkti).
 
Pasirinkus pirmąjį apmokestinimo rėžimą, MB narys turės sumokėti 15 % dydžio gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) nuo visos per metus jam išmokėtos sumos (kuri laikoma nariui išmokėtu MB pelnu). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad MB nuo uždirbto pelno moka 15% arba lengvatinį 5% pelno mokestį. Teisę į lengvatinį pelno mokesčio tarifą turi įmonės, kurių (i) vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10; (ii) mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. Litų; bei (iii) įmonių dalyvis neturi daugumos kituose vienetuose (pavyzdžiui, Jūsų atveju MB narys ar jo šeimos nariai, su kuriais sieja bendras namų ūkio tvarkymas, negali turėti individualios įmonės; MB narys negali turėti daugiau kaip 50 proc. kito vieneto akcijų ir t.t.) (baigtinį sąrašą dėl dalyvavimo kituose vienetuose rasite LR Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 3d.). Taip pat svarbu žinoti, kad, jeigu MB savo nariui per metus išmoka daugiau pelno, nei jo iš tikro uždirbo, metų gale šią uždirbtą išmokėtų lėšų pelną viršijančią dalį MB nariui tenka grąžinti.
 
Antruoju būdu, t.y. MB lėšas nariui išmokant kaip skirtas tenkinti asmeninius poreikius, MB už pinigus gavusį narį turėtų sumokėti 26,3 procentų valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokas. Papildomai, MB narys nuo gautos sumos turėtų sumokėti dar ir 15% dydžio GPM (taigi, akivaizdu, kad nors antrasis lėšų išmokėjimo būdas ir yra leidžiamas MB negaunant pelno, tačiau šis lėšų MB nariui išmokėjimo būdas yra apmokestinamas didesniu mokestiniu tarifu).
 
Be aukščiau paminėtų mokesčių, žinotina, kad MB už MB narius moka 9 procentų dydžio sveikatos draudimo įmokas (toliau – PSD) nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos jų (narių) VSD įmokos. Ši įmoka mokama kartą per mėnesį nuo išsiimtos MB nario asmeniniams poreikiams lėšų sumos. Tais atvejais, kai MB laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi VMI arba neišsiima asmeniniams poreikiams pinigų, kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, MB nariai, kurie nėra drausti kitoje draudžiamųjų PSD kategorijoje (pvz., nedirba pagal darbo sutartį, nėra draudžiamas valstybės lėšomis ar pan.), kas mėnesį už save moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio įmokas (šiuo metu 90 Lt/mėn.).
 
Pažymėtina, kad, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (jeigu įstatymas ir vėl nebus pakeistas), nuo kitų metų pradžios MB už savo narius privalomai turės mokėti ir VSD įmokas apskaičiuotas nuo sumos, ne mažesnės kaip šalyje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis nepriklausomai nuo to, ar MB nariai per atitinkamą laikotarpį išsiims MB lėšų asmeniniams poreikiams ar ne.
 
Siekiant pasinaudoti MB teikiamomis mokesčių lengvatomis, reikėtų žinoti, kad nuo MB vadovo, dirbančio pagal civilinę sutartį, atlygio yra mokamas tik 15% GPM mokestis (t.y. skirtingai nei UAB vadovui, jam nėra taikomi PSD ir VSD mokesčiai). Taip pat pažymėtina, kad PSD įmokų MB vadovas neturi mokėti tik tuo atveju, jeigu jis yra draustas kitoje PSD kategorijoje (pvz., dirba pagal darbo sutartį, yra draudžiamas valstybės lėšomis ar pan.), jeigu šis asmuo PSD nėra draustas, jis 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio PSD įmokas už save mokėti vis tiek privalės.
 
Kalbant apie UAB taikomus mokesčius, reikėtų žinoti, kad UAB akcininkams išmokamas pelnas (dividendai) nuo 2014 m. yra apmokestinami taip pat, kaip ir MB nariams išmokamas pelnas (t.y. nuo išmokamo pelno mokamas 15% arba lengvatinis 5% dydžio pelno mokestis bei 15% išmokamų dividendų dydžio GPM). Kitą vertus, UAB vadovo apmokestinimas labai skiriasi nuo MB vadovo darbo atlygio apmokestinimo ir UAB nuo savo vadovui (kaip ir kiekvienam kitam darbuotojui) išmokamo darbo atlygio privalo atskaičiuoti 39,98% dydžio SODRA‘os (VSD ir PSD) ir 15% GPM mokesčius bei 0,2 % dydžio garantinę įmoką.
 
Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą UAB ir MB išmokamų lėšų apmokestinimo apžvalgą, manau, kad Jūsų sprendimas dėl to, kurį juridinį asmenį steigti (MB ar UAB) iš esmės turėtų priklausyti nuo šių aspektų:
 
1. Kiek asmenų dirbs ketinamoje steigti įmonėje ir ar įmonės steigėjai ketina dirbti įmonėje (toliau – Įmonė);
2. Ar steigiamos Įmonės dalyviai (akcininkai UAB steigimo atveju arba nariai MB steigimo atveju) yra drausti PSD pagal su Įmone nesusijusius teisinius santykius ir šį statusą išlaikys Įmonės veiklos vykdymo metu;
3. Kada ir kokio dydžio pelną Įmonė ketina gauti bei išmokėti savo dalyviams bei;
4. Kokio dydžio atlyginimą Įmonė ketina mokėti savo vadovui.
 
Atsakę į šiuos klausimus galėtumėte įvertinti kokio dydžio mokesčius reikėtų mokėti įsteigus tiek UAB tiek MB ir atsakyti sau į klausimą kurią juridinio asmens formą rinktis. Priimant šį sprendimą taip pat siūlau atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2015 m. (pagal šiuo metu galiojančią tvarką) MB už savo narius privalomai turės mokėti ir VSD įmokas apskaičiuotas nuo sumos ne mažesnės kaip šalyje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis nepriklausomai nuo to, ar MB nariai per atitinkamą laikotarpį išsiims MB lėšų asmeniniams poreikiams ar ne. Todėl ketinant veiklą per MB vystyti ilgesnį laiko tarpą, į skaičiavimus reikėtų įtraukti ir šį mokestį.
 
P.S. bendras pastebėjimas būtų tas, kad MB mokestinis rėžimas paprastai yra naudingesnis, kai yra nustatomas didelis darbo atlygis MB vadovui, bei kai steigiamoje MB ketina dirbti jos nariai, tuo tarpu UAB gali būti naudingesnė verslo vystymo forma, kai UAB vadovo darbo atlygis yra nedidelis, UAB nedirba jos dalyviai, o didžioji dalis UAB pelno yra išmokama kartą per metus jos akcininkams dividendų pavidalu.
 
Tikiuosi, kad ši informacija Jums buvo naudinga, jeigu reikėtų pagalbos steigiant vieną ar kitą juridinį asmenį, prašau nedvejojant kreiptis asmenine žinute arba el. pašto adresu: [email protected].

Laba diena,
 
Visų pirma reikėtų pastebėti, kad renkantis verslo vykdymo formą tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ir mažosios bendrijos (toliau – MB) turėtumėte atkreipti dėmesį ne tik į taikomą apmokestinimo tvarką, bet ir į šioms verslo formoms taikomus apribojimus. Pagrindiniai tokių apribojimų būtų draudimas MB nariais būti juridiniams asmenims bei iki 10 asmenų apribotas MB narių kiekis (kitą vertus, esant poreikiui, išaugusią MB galima pertvarkyti į UAB ir šiuos apribojimus apeiti). Taip pat turėtumėte atkeipti dėmesį į tai, kad verslo partneriai neretai MB vertina kaip mažiau patikimą nei UAB. Kaip labai svarbų MB privalumą turėtumėte įvertinti tai, kad MB nariai MB gali dirbti nesudarę su MB darbo sutarties (taigi tokiam darbuotojui nėra taikoma įprasta darbo atlygio apmokestinimo tvarka) ir toks darbas nebus laikomas nelegaliu darbu, tuo tarpu UAB akcininko darbas UAB nesudarius su ja darbo sutarties visais atvejais laikomas nelegaliu darbu. Toliau kalbant apie UAB trūkumus, reikėtų pastebėti, kad UAB pelno išmokėjimas jos dalyviams yra gerokai sudėtingesnis nei MB nariams (t.y. siekiant išmokėti pelno dalį akcininkams, visada tenka sudaryti atitinkamo laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinį), didžiajai daliai asmenų steigiančių UAB taip pat didele kliūtimi tampa 10 000 Lt minimalaus kapitalo, tačiau, kiek supratau, minimalų įstatinį kapitalą suformuoti galėtumėte, todėl Jūsų sprendimą yra logiška didžiąją dalimi grįsti atsižvelgiant į UAB ir MB taikomus mokesčius.
 
Kalbant apie MB mokamus mokesčius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad MB narių mokamų mokesčių dydis priklauso nuo to, ar MB išmokėtos lėšos laikomos 1) MB pelno dalies išmokėjimu; ar 2) pinigų išmokėjimu MB narių asmeniniams poreikiams (abu mokestinius rėžimus galite laisvai pasirinkti).
 
Pasirinkus pirmąjį apmokestinimo rėžimą, MB narys turės sumokėti 15 % dydžio gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) nuo visos per metus jam išmokėtos sumos (kuri laikoma nariui išmokėtu MB pelnu). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad MB nuo uždirbto pelno moka 15% arba lengvatinį 5% pelno mokestį. Teisę į lengvatinį pelno mokesčio tarifą turi įmonės, kurių (i) vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10; (ii) mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. Litų; bei (iii) įmonių dalyvis neturi daugumos kituose vienetuose (pavyzdžiui, Jūsų atveju MB narys ar jo šeimos nariai, su kuriais sieja bendras namų ūkio tvarkymas, negali turėti individualios įmonės; MB narys negali turėti daugiau kaip 50 proc. kito vieneto akcijų ir t.t.) (baigtinį sąrašą dėl dalyvavimo kituose vienetuose rasite LR Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 3d.). Taip pat svarbu žinoti, kad, jeigu MB savo nariui per metus išmoka daugiau pelno, nei jo iš tikro uždirbo, metų gale šią uždirbtą išmokėtų lėšų pelną viršijančią dalį MB nariui tenka grąžinti.
 
Antruoju būdu, t.y. MB lėšas nariui išmokant kaip skirtas tenkinti asmeninius poreikius, MB už pinigus gavusį narį turėtų sumokėti 26,3 procentų valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokas. Papildomai, MB narys nuo gautos sumos turėtų sumokėti dar ir 15% dydžio GPM (taigi, akivaizdu, kad nors antrasis lėšų išmokėjimo būdas ir yra leidžiamas MB negaunant pelno, tačiau šis lėšų MB nariui išmokėjimo būdas yra apmokestinamas didesniu mokestiniu tarifu).
 
Be aukščiau paminėtų mokesčių, žinotina, kad MB už MB narius moka 9 procentų dydžio sveikatos draudimo įmokas (toliau – PSD) nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos jų (narių) VSD įmokos. Ši įmoka mokama kartą per mėnesį nuo išsiimtos MB nario asmeniniams poreikiams lėšų sumos. Tais atvejais, kai MB laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi VMI arba neišsiima asmeniniams poreikiams pinigų, kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, MB nariai, kurie nėra drausti kitoje draudžiamųjų PSD kategorijoje (pvz., nedirba pagal darbo sutartį, nėra draudžiamas valstybės lėšomis ar pan.), kas mėnesį už save moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio įmokas (šiuo metu 90 Lt/mėn.).
 
Pažymėtina, kad, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (jeigu įstatymas ir vėl nebus pakeistas), nuo kitų metų pradžios MB už savo narius privalomai turės mokėti ir VSD įmokas apskaičiuotas nuo sumos, ne mažesnės kaip šalyje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis nepriklausomai nuo to, ar MB nariai per atitinkamą laikotarpį išsiims MB lėšų asmeniniams poreikiams ar ne.
 
Siekiant pasinaudoti MB teikiamomis mokesčių lengvatomis, reikėtų žinoti, kad nuo MB vadovo, dirbančio pagal civilinę sutartį, atlygio yra mokamas tik 15% GPM mokestis (t.y. skirtingai nei UAB vadovui, jam nėra taikomi PSD ir VSD mokesčiai). Taip pat pažymėtina, kad PSD įmokų MB vadovas neturi mokėti tik tuo atveju, jeigu jis yra draustas kitoje PSD kategorijoje (pvz., dirba pagal darbo sutartį, yra draudžiamas valstybės lėšomis ar pan.), jeigu šis asmuo PSD nėra draustas, jis 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio PSD įmokas už save mokėti vis tiek privalės.
 
Kalbant apie UAB taikomus mokesčius, reikėtų žinoti, kad UAB akcininkams išmokamas pelnas (dividendai) nuo 2014 m. yra apmokestinami taip pat, kaip ir MB nariams išmokamas pelnas (t.y. nuo išmokamo pelno mokamas 15% arba lengvatinis 5% dydžio pelno mokestis bei 15% išmokamų dividendų dydžio GPM). Kitą vertus, UAB vadovo apmokestinimas labai skiriasi nuo MB vadovo darbo atlygio apmokestinimo ir UAB nuo savo vadovui (kaip ir kiekvienam kitam darbuotojui) išmokamo darbo atlygio privalo atskaičiuoti 39,98% dydžio SODRA‘os (VSD ir PSD) ir 15% GPM mokesčius bei 0,2 % dydžio garantinę įmoką.
 
Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą UAB ir MB išmokamų lėšų apmokestinimo apžvalgą, manau, kad Jūsų sprendimas dėl to, kurį juridinį asmenį steigti (MB ar UAB) iš esmės turėtų priklausyti nuo šių aspektų:
 
1. Kiek asmenų dirbs ketinamoje steigti įmonėje ir ar įmonės steigėjai ketina dirbti įmonėje (toliau – Įmonė);
2. Ar steigiamos Įmonės dalyviai (akcininkai UAB steigimo atveju arba nariai MB steigimo atveju) yra drausti PSD pagal su Įmone nesusijusius teisinius santykius ir šį statusą išlaikys Įmonės veiklos vykdymo metu;
3. Kada ir kokio dydžio pelną Įmonė ketina gauti bei išmokėti savo dalyviams bei;
4. Kokio dydžio atlyginimą Įmonė ketina mokėti savo vadovui.
 
Atsakę į šiuos klausimus galėtumėte įvertinti kokio dydžio mokesčius reikėtų mokėti įsteigus tiek UAB tiek MB ir atsakyti sau į klausimą kurią juridinio asmens formą rinktis. Priimant šį sprendimą taip pat siūlau atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2015 m. (pagal šiuo metu galiojančią tvarką) MB už savo narius privalomai turės mokėti ir VSD įmokas apskaičiuotas nuo sumos ne mažesnės kaip šalyje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis nepriklausomai nuo to, ar MB nariai per atitinkamą laikotarpį išsiims MB lėšų asmeniniams poreikiams ar ne. Todėl ketinant veiklą per MB vystyti ilgesnį laiko tarpą, į skaičiavimus reikėtų įtraukti ir šį mokestį.
 
P.S. bendras pastebėjimas būtų tas, kad MB mokestinis rėžimas paprastai yra naudingesnis, kai yra nustatomas didelis darbo atlygis MB vadovui, bei kai steigiamoje MB ketina dirbti jos nariai, tuo tarpu UAB gali būti naudingesnė verslo vystymo forma, kai UAB vadovo darbo atlygis yra nedidelis, UAB nedirba jos dalyviai, o didžioji dalis UAB pelno yra išmokama kartą per metus jos akcininkams dividendų pavidalu.
 
Tikiuosi, kad ši informacija Jums buvo naudinga, jeigu reikėtų pagalbos steigiant vieną ar kitą juridinį asmenį, prašau nedvejojant kreiptis asmenine žinute arba el. pašto adresu: [email protected].

Laba diena,
 
Visų pirma reikėtų pastebėti, kad renkantis verslo vykdymo formą tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ir mažosios bendrijos (toliau – MB) turėtumėte atkreipti dėmesį ne tik į taikomą apmokestinimo tvarką, bet ir į šioms verslo formoms taikomus apribojimus. Pagrindiniai tokių apribojimų būtų draudimas MB nariais būti juridiniams asmenims bei iki 10 asmenų apribotas MB narių kiekis (kitą vertus, esant poreikiui, išaugusią MB galima pertvarkyti į UAB ir šiuos apribojimus apeiti). Taip pat turėtumėte atkeipti dėmesį į tai, kad verslo partneriai neretai MB vertina kaip mažiau patikimą nei UAB. Kaip labai svarbų MB privalumą turėtumėte įvertinti tai, kad MB nariai MB gali dirbti nesudarę su MB darbo sutarties (taigi tokiam darbuotojui nėra taikoma įprasta darbo atlygio apmokestinimo tvarka) ir toks darbas nebus laikomas nelegaliu darbu, tuo tarpu UAB akcininko darbas UAB nesudarius su ja darbo sutarties visais atvejais laikomas nelegaliu darbu. Toliau kalbant apie UAB trūkumus, reikėtų pastebėti, kad UAB pelno išmokėjimas jos dalyviams yra gerokai sudėtingesnis nei MB nariams (t.y. siekiant išmokėti pelno dalį akcininkams, visada tenka sudaryti atitinkamo laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinį), didžiajai daliai asmenų steigiančių UAB taip pat didele kliūtimi tampa 10 000 Lt minimalaus kapitalo, tačiau, kiek supratau, minimalų įstatinį kapitalą suformuoti galėtumėte, todėl Jūsų sprendimą yra logiška didžiąją dalimi grįsti atsižvelgiant į UAB ir MB taikomus mokesčius.
 
Kalbant apie MB mokamus mokesčius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad MB narių mokamų mokesčių dydis priklauso nuo to, ar MB išmokėtos lėšos laikomos 1) MB pelno dalies išmokėjimu; ar 2) pinigų išmokėjimu MB narių asmeniniams poreikiams (abu mokestinius rėžimus galite laisvai pasirinkti).
 
Pasirinkus pirmąjį apmokestinimo rėžimą, MB narys turės sumokėti 15 % dydžio gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) nuo visos per metus jam išmokėtos sumos (kuri laikoma nariui išmokėtu MB pelnu). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad MB nuo uždirbto pelno moka 15% arba lengvatinį 5% pelno mokestį. Teisę į lengvatinį pelno mokesčio tarifą turi įmonės, kurių (i) vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10; (ii) mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. Litų; bei (iii) įmonių dalyvis neturi daugumos kituose vienetuose (pavyzdžiui, Jūsų atveju MB narys ar jo šeimos nariai, su kuriais sieja bendras namų ūkio tvarkymas, negali turėti individualios įmonės; MB narys negali turėti daugiau kaip 50 proc. kito vieneto akcijų ir t.t.) (baigtinį sąrašą dėl dalyvavimo kituose vienetuose rasite LR Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 3d.). Taip pat svarbu žinoti, kad, jeigu MB savo nariui per metus išmoka daugiau pelno, nei jo iš tikro uždirbo, metų gale šią uždirbtą išmokėtų lėšų pelną viršijančią dalį MB nariui tenka grąžinti.
 
Antruoju būdu, t.y. MB lėšas nariui išmokant kaip skirtas tenkinti asmeninius poreikius, MB už pinigus gavusį narį turėtų sumokėti 26,3 procentų valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokas. Papildomai, MB narys nuo gautos sumos turėtų sumokėti dar ir 15% dydžio GPM (taigi, akivaizdu, kad nors antrasis lėšų išmokėjimo būdas ir yra leidžiamas MB negaunant pelno, tačiau šis lėšų MB nariui išmokėjimo būdas yra apmokestinamas didesniu mokestiniu tarifu).
 
Be aukščiau paminėtų mokesčių, žinotina, kad MB už MB narius moka 9 procentų dydžio sveikatos draudimo įmokas (toliau – PSD) nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos jų (narių) VSD įmokos. Ši įmoka mokama kartą per mėnesį nuo išsiimtos MB nario asmeniniams poreikiams lėšų sumos. Tais atvejais, kai MB laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi VMI arba neišsiima asmeniniams poreikiams pinigų, kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, MB nariai, kurie nėra drausti kitoje draudžiamųjų PSD kategorijoje (pvz., nedirba pagal darbo sutartį, nėra draudžiamas valstybės lėšomis ar pan.), kas mėnesį už save moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio įmokas (šiuo metu 90 Lt/mėn.).
 
Pažymėtina, kad, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (jeigu įstatymas ir vėl nebus pakeistas), nuo kitų metų pradžios MB už savo narius privalomai turės mokėti ir VSD įmokas apskaičiuotas nuo sumos, ne mažesnės kaip šalyje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis nepriklausomai nuo to, ar MB nariai per atitinkamą laikotarpį išsiims MB lėšų asmeniniams poreikiams ar ne.
 
Siekiant pasinaudoti MB teikiamomis mokesčių lengvatomis, reikėtų žinoti, kad nuo MB vadovo, dirbančio pagal civilinę sutartį, atlygio yra mokamas tik 15% GPM mokestis (t.y. skirtingai nei UAB vadovui, jam nėra taikomi PSD ir VSD mokesčiai). Taip pat pažymėtina, kad PSD įmokų MB vadovas neturi mokėti tik tuo atveju, jeigu jis yra draustas kitoje PSD kategorijoje (pvz., dirba pagal darbo sutartį, yra draudžiamas valstybės lėšomis ar pan.), jeigu šis asmuo PSD nėra draustas, jis 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio PSD įmokas už save mokėti vis tiek privalės.
 
Kalbant apie UAB taikomus mokesčius, reikėtų žinoti, kad UAB akcininkams išmokamas pelnas (dividendai) nuo 2014 m. yra apmokestinami taip pat, kaip ir MB nariams išmokamas pelnas (t.y. nuo išmokamo pelno mokamas 15% arba lengvatinis 5% dydžio pelno mokestis bei 15% išmokamų dividendų dydžio GPM). Kitą vertus, UAB vadovo apmokestinimas labai skiriasi nuo MB vadovo darbo atlygio apmokestinimo ir UAB nuo savo vadovui (kaip ir kiekvienam kitam darbuotojui) išmokamo darbo atlygio privalo atskaičiuoti 39,98% dydžio SODRA‘os (VSD ir PSD) ir 15% GPM mokesčius bei 0,2 % dydžio garantinę įmoką.
 
Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą UAB ir MB išmokamų lėšų apmokestinimo apžvalgą, manau, kad Jūsų sprendimas dėl to, kurį juridinį asmenį steigti (MB ar UAB) iš esmės turėtų priklausyti nuo šių aspektų:
 
1. Kiek asmenų dirbs ketinamoje steigti įmonėje ir ar įmonės steigėjai ketina dirbti įmonėje (toliau – Įmonė);
2. Ar steigiamos Įmonės dalyviai (akcininkai UAB steigimo atveju arba nariai MB steigimo atveju) yra drausti PSD pagal su Įmone nesusijusius teisinius santykius ir šį statusą išlaikys Įmonės veiklos vykdymo metu;
3. Kada ir kokio dydžio pelną Įmonė ketina gauti bei išmokėti savo dalyviams bei;
4. Kokio dydžio atlyginimą Įmonė ketina mokėti savo vadovui.
 
Atsakę į šiuos klausimus galėtumėte įvertinti kokio dydžio mokesčius reikėtų mokėti įsteigus tiek UAB tiek MB ir atsakyti sau į klausimą kurią juridinio asmens formą rinktis. Priimant šį sprendimą taip pat siūlau atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2015 m. (pagal šiuo metu galiojančią tvarką) MB už savo narius privalomai turės mokėti ir VSD įmokas apskaičiuotas nuo sumos ne mažesnės kaip šalyje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis nepriklausomai nuo to, ar MB nariai per atitinkamą laikotarpį išsiims MB lėšų asmeniniams poreikiams ar ne. Todėl ketinant veiklą per MB vystyti ilgesnį laiko tarpą, į skaičiavimus reikėtų įtraukti ir šį mokestį.
 
P.S. bendras pastebėjimas būtų tas, kad MB mokestinis rėžimas paprastai yra naudingesnis, kai yra nustatomas didelis darbo atlygis MB vadovui, bei kai steigiamoje MB ketina dirbti jos nariai, tuo tarpu UAB gali būti naudingesnė verslo vystymo forma, kai UAB vadovo darbo atlygis yra nedidelis, UAB nedirba jos dalyviai, o didžioji dalis UAB pelno yra išmokama kartą per metus jos akcininkams dividendų pavidalu.
 
Tikiuosi, kad ši informacija Jums buvo naudinga, jeigu reikėtų pagalbos steigiant vieną ar kitą juridinį asmenį, prašau nedvejojant kreiptis asmenine žinute arba el. pašto adresu: [email protected].

Laba diena,
 
Renkantis verslo formą reikia atkreipti dėmesį į keletą dalykų: užsiimti individualia veikla yra paprasčiau – nereikia steigti įmonės, kurti bendrovės valdymo struktūros, reikalingos mažesnės pradinės investicijos, tačiau prieš apsisprendžiant, ar užsiimti individualia veikla, ar geriau steigti juridinį asmenį, reikia atsižvelgti ir į tai, kad skiriasi šių dviejų verslo vykdymo formų apmokestinimo tvarka, mokesčių tarifai, atsakomybės laipsnis, steigėjų skaičius ir panašiai. Bene svarbiausia pažymėti, kad individualia veikla užsiimančio asmens civilinė atsakomybė už verslo vykdymo metu prisiimtus įsipareigojimus nėra ribojama, t. y. veiklos metu susidariusios skolos kreditorių pageidavimų gali būti išieškotos iš viso individualia veikla besiverčiančio asmens turto. Tuo tarpu ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų (pavyzdžiui mažųjų bendrijų) nariai už šių juridinių asmenų prievoles neatsako ir, verslui nepavykus, juridinio asmens skolų dengti savo turtu neprivalo. Taigi, jeigu veiklos vykdymo metu verslo vystymui ketinate skolintis didelį kiekį lėšų, nesate tikras dėl numatomų pajamų pastovumo bei yra tikėtina, kad negalėsite laiku darbuotojams išmokėti atlyginimų, siekiant riboti jūsų verslo riziką, patarčiau apsvarstyti ne tik individualios veiklos vykdymo, bet ir juridinio asmens steigimo galimybę.
 
Jeigu priimdamas sprendimą dėl tinkamiausios veiklos vykdymo formos taip pat norėtumėte įvertinti vienu ir kitu atveju taikomus mokesčiu, siūlyčiau atkreipti dėmesį į tai, kad vykdant individualią pagal pažymą, Jums reikėtų mokėti šiuos mokesčius:
 
1. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį – 9% dydžio įmokos nuo 50% individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų;
2. Valstybės socialinio draudimo mokestį (VSD) – 28,5% dydžio įmokos nuo 50% individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų;
3. Gyventojų pajamų mokestį (GPM) – 5% nuo pajamų.
 
Pažymėtina, jog individualios veiklos apmokestinamosios pajamos (suma, nuo kurios skaičiuojami mokesčiai) apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautų (uždirbtų) ir tai veiklai patirtų išlaidų (leidžiamų atskaitymų). Išlaidos (leidžiami atskaitymai) turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus LR buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Kaip alternatyva leidžiamiems atskaitymams gali būti pripažįstama suma, lygi 30% gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias pajamas apskaičiuoti šia nustatyta tvarka, neprivalo turėti išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
 
Kalbant apie juridinių asmenų veiklos apmokęstinimą, o konkrčiai apie mažosios bendrijos (toliau – MB) mokamus mokesčius, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad MB narių mokamų mokesčių dydis priklauso nuo to ar MB išmokėtos lėšos laikomos 1) MB pelno dalies išmokėjimu, ar 2) pinigų išmokėjimu MB narių asmeniniams poreikiams.
 
Pirmuoju atveju, MB narys turės sumokėti 15 % dydžio gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) nuo visos per metus išmokėtos sumos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mažoji bendrija nuo uždirbto pelno moka 15% arba lengvatinį 5% pelno mokestį. Teisę į lengvatinį pelno mokesčio tarifą, lygų 5%., (i) turi įmonės, kurių vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10; (ii) mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. litų bei (iii) įmonių dalyvis neturi daugumos kituose vienetuose (pavyzdžiui, Jūsų atveju MB narys ar jo šeimos nariai, su kuriais sieja bendras namų ūkio tvarkymas, negali turėti individualios įmonės; MB narys negali turėti daugiau kaip 50 proc. kito vieneto akcijų ir t.t.) (baigtinį sąrašą dėl dalyvavimo kituose vienetuose rasite LR Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 3d.).
 
Antruoju būdu, t.y. MB lėšas nariui išmokant kaip skirtas tenkinti asmeninius poreikius, MB už pinigus gavusį narį turėtų sumokėti 26,3 procentų VSD įmokas. Papildomai, MB narys nuo gautos sumos turėtų sumokėti dar 15% dydžio GPM.
 
Be aukščiau paminėtų mokesčių, žinotina, kad MB už MB narius moka 9 procentų dydžio PSD įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos jų (narių) VSD įmokos. Ši įmoka mokama kartą per mėnesį nuo išsiimtos MB nario asmeniniams poreikiams lėšų sumos. Tais atvejais, kai MB laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi VMI arba neišsiima asmeniniams poreikiams pinigų, kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, MB nariai, kurie nėra drausti kitoje draudžiamųjų PSD kategorijoje (pvz., nedirba pagal darbo sutartį, nėra draudžiamas valstybės lėšomis ar pan.), kas mėnesį už save moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio įmokas (šiuo metu 90 Lt per mėn.).
 
Pažymėtina, kad, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, nuo kitų metų pradžios MB už savo narius privalomai turės mokėti VSD įmokas apskaičiuotas nuo sumos ne mažesnės kaip šalyje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis nepriklausomai nuo to ar MB nariai per atitinkamą laikotarpį išsiims MB lėšų asmeniniams poreikiams ar ne.
 
Siekiant pasinaudoti MB teikiamomis mokesčių lengvatomis, reikėtų žinoti, kad nuo MB vadovo, dirbančio pagal civilinę sutartį, atlygio yra mokamas tik 15% GPM mokestis (t.y. skirtingai nei pvz. UAB vadovui, jam nėra taikomi PSD ir VSD mokesčiai).
 
Galiausiai reikėtų paminėti, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 16 str. 2 dalyje nustatyta, kad darbdaviu gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Gyventojai, pasirinkę tam tikrą individualios veiklos vykdymo formą (įregistravę individualią veiklą pagal pažymą arba įsigiję verslo liudijimą), turi laikytis atitinkamų jų veiklos sritį reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Kadangi teisės aktai nedraudžia individualią veiklą pagal pažymą vykdantiems asmenims įdarbinti kitus gyventojus, tokie asmenys gali samdyti gyventojus bei sudarydami su jais darbo sutartis.

Laba diena,
 
Renkantis verslo formą reikia atkreipti dėmesį į keletą dalykų: užsiimti individualia veikla yra paprasčiau – nereikia steigti įmonės, kurti bendrovės valdymo struktūros, reikalingos mažesnės pradinės investicijos, tačiau prieš apsisprendžiant, ar užsiimti individualia veikla, ar geriau steigti juridinį asmenį, reikia atsižvelgti ir į tai, kad skiriasi šių dviejų verslo vykdymo formų apmokestinimo tvarka, mokesčių tarifai, atsakomybės laipsnis, steigėjų skaičius ir panašiai. Bene svarbiausia pažymėti, kad individualia veikla užsiimančio asmens civilinė atsakomybė už verslo vykdymo metu prisiimtus įsipareigojimus nėra ribojama, t. y. veiklos metu susidariusios skolos kreditorių pageidavimų gali būti išieškotos iš viso individualia veikla besiverčiančio asmens turto. Tuo tarpu ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų (pavyzdžiui mažųjų bendrijų) nariai už šių juridinių asmenų prievoles neatsako ir, verslui nepavykus, juridinio asmens skolų dengti savo turtu neprivalo. Taigi, jeigu veiklos vykdymo metu verslo vystymui ketinate skolintis didelį kiekį lėšų, nesate tikras dėl numatomų pajamų pastovumo bei yra tikėtina, kad negalėsite laiku darbuotojams išmokėti atlyginimų, siekiant riboti jūsų verslo riziką, patarčiau apsvarstyti ne tik individualios veiklos vykdymo, bet ir juridinio asmens steigimo galimybę.
 
Jeigu priimdamas sprendimą dėl tinkamiausios veiklos vykdymo formos taip pat norėtumėte įvertinti vienu ir kitu atveju taikomus mokesčiu, siūlyčiau atkreipti dėmesį į tai, kad vykdant individualią pagal pažymą, Jums reikėtų mokėti šiuos mokesčius:
 
1. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį – 9% dydžio įmokos nuo 50% individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų;
2. Valstybės socialinio draudimo mokestį (VSD) – 28,5% dydžio įmokos nuo 50% individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų;
3. Gyventojų pajamų mokestį (GPM) – 5% nuo pajamų.
 
Pažymėtina, jog individualios veiklos apmokestinamosios pajamos (suma, nuo kurios skaičiuojami mokesčiai) apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautų (uždirbtų) ir tai veiklai patirtų išlaidų (leidžiamų atskaitymų). Išlaidos (leidžiami atskaitymai) turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus LR buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Kaip alternatyva leidžiamiems atskaitymams gali būti pripažįstama suma, lygi 30% gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias pajamas apskaičiuoti šia nustatyta tvarka, neprivalo turėti išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
 
Kalbant apie juridinių asmenų veiklos apmokęstinimą, o konkrčiai apie mažosios bendrijos (toliau – MB) mokamus mokesčius, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad MB narių mokamų mokesčių dydis priklauso nuo to ar MB išmokėtos lėšos laikomos 1) MB pelno dalies išmokėjimu, ar 2) pinigų išmokėjimu MB narių asmeniniams poreikiams.
 
Pirmuoju atveju, MB narys turės sumokėti 15 % dydžio gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) nuo visos per metus išmokėtos sumos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mažoji bendrija nuo uždirbto pelno moka 15% arba lengvatinį 5% pelno mokestį. Teisę į lengvatinį pelno mokesčio tarifą, lygų 5%., (i) turi įmonės, kurių vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10; (ii) mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. litų bei (iii) įmonių dalyvis neturi daugumos kituose vienetuose (pavyzdžiui, Jūsų atveju MB narys ar jo šeimos nariai, su kuriais sieja bendras namų ūkio tvarkymas, negali turėti individualios įmonės; MB narys negali turėti daugiau kaip 50 proc. kito vieneto akcijų ir t.t.) (baigtinį sąrašą dėl dalyvavimo kituose vienetuose rasite LR Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 3d.).
 
Antruoju būdu, t.y. MB lėšas nariui išmokant kaip skirtas tenkinti asmeninius poreikius, MB už pinigus gavusį narį turėtų sumokėti 26,3 procentų VSD įmokas. Papildomai, MB narys nuo gautos sumos turėtų sumokėti dar 15% dydžio GPM.
 
Be aukščiau paminėtų mokesčių, žinotina, kad MB už MB narius moka 9 procentų dydžio PSD įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos jų (narių) VSD įmokos. Ši įmoka mokama kartą per mėnesį nuo išsiimtos MB nario asmeniniams poreikiams lėšų sumos. Tais atvejais, kai MB laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi VMI arba neišsiima asmeniniams poreikiams pinigų, kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, MB nariai, kurie nėra drausti kitoje draudžiamųjų PSD kategorijoje (pvz., nedirba pagal darbo sutartį, nėra draudžiamas valstybės lėšomis ar pan.), kas mėnesį už save moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio įmokas (šiuo metu 90 Lt per mėn.).
 
Pažymėtina, kad, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, nuo kitų metų pradžios MB už savo narius privalomai turės mokėti VSD įmokas apskaičiuotas nuo sumos ne mažesnės kaip šalyje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis nepriklausomai nuo to ar MB nariai per atitinkamą laikotarpį išsiims MB lėšų asmeniniams poreikiams ar ne.
 
Siekiant pasinaudoti MB teikiamomis mokesčių lengvatomis, reikėtų žinoti, kad nuo MB vadovo, dirbančio pagal civilinę sutartį, atlygio yra mokamas tik 15% GPM mokestis (t.y. skirtingai nei pvz. UAB vadovui, jam nėra taikomi PSD ir VSD mokesčiai).
 
Galiausiai reikėtų paminėti, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 16 str. 2 dalyje nustatyta, kad darbdaviu gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Gyventojai, pasirinkę tam tikrą individualios veiklos vykdymo formą (įregistravę individualią veiklą pagal pažymą arba įsigiję verslo liudijimą), turi laikytis atitinkamų jų veiklos sritį reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Kadangi teisės aktai nedraudžia individualią veiklą pagal pažymą vykdantiems asmenims įdarbinti kitus gyventojus, tokie asmenys gali samdyti gyventojus bei sudarydami su jais darbo sutartis.

Laba diena,
 
Renkantis verslo formą reikia atkreipti dėmesį į keletą dalykų: užsiimti individualia veikla yra paprasčiau – nereikia steigti įmonės, kurti bendrovės valdymo struktūros, reikalingos mažesnės pradinės investicijos, tačiau prieš apsisprendžiant, ar užsiimti individualia veikla, ar geriau steigti juridinį asmenį, reikia atsižvelgti ir į tai, kad skiriasi šių dviejų verslo vykdymo formų apmokestinimo tvarka, mokesčių tarifai, atsakomybės laipsnis, steigėjų skaičius ir panašiai. Bene svarbiausia pažymėti, kad individualia veikla užsiimančio asmens civilinė atsakomybė už verslo vykdymo metu prisiimtus įsipareigojimus nėra ribojama, t. y. veiklos metu susidariusios skolos kreditorių pageidavimų gali būti išieškotos iš viso individualia veikla besiverčiančio asmens turto. Tuo tarpu ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų (pavyzdžiui mažųjų bendrijų) nariai už šių juridinių asmenų prievoles neatsako ir, verslui nepavykus, juridinio asmens skolų dengti savo turtu neprivalo. Taigi, jeigu veiklos vykdymo metu verslo vystymui ketinate skolintis didelį kiekį lėšų, nesate tikras dėl numatomų pajamų pastovumo bei yra tikėtina, kad negalėsite laiku darbuotojams išmokėti atlyginimų, siekiant riboti jūsų verslo riziką, patarčiau apsvarstyti ne tik individualios veiklos vykdymo, bet ir juridinio asmens steigimo galimybę.
 
Jeigu priimdamas sprendimą dėl tinkamiausios veiklos vykdymo formos taip pat norėtumėte įvertinti vienu ir kitu atveju taikomus mokesčiu, siūlyčiau atkreipti dėmesį į tai, kad vykdant individualią pagal pažymą, Jums reikėtų mokėti šiuos mokesčius:
 
1. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį – 9% dydžio įmokos nuo 50% individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų;
2. Valstybės socialinio draudimo mokestį (VSD) – 28,5% dydžio įmokos nuo 50% individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų;
3. Gyventojų pajamų mokestį (GPM) – 5% nuo pajamų.
 
Pažymėtina, jog individualios veiklos apmokestinamosios pajamos (suma, nuo kurios skaičiuojami mokesčiai) apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautų (uždirbtų) ir tai veiklai patirtų išlaidų (leidžiamų atskaitymų). Išlaidos (leidžiami atskaitymai) turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus LR buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Kaip alternatyva leidžiamiems atskaitymams gali būti pripažįstama suma, lygi 30% gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias pajamas apskaičiuoti šia nustatyta tvarka, neprivalo turėti išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
 
Kalbant apie juridinių asmenų veiklos apmokęstinimą, o konkrčiai apie mažosios bendrijos (toliau – MB) mokamus mokesčius, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad MB narių mokamų mokesčių dydis priklauso nuo to ar MB išmokėtos lėšos laikomos 1) MB pelno dalies išmokėjimu, ar 2) pinigų išmokėjimu MB narių asmeniniams poreikiams.
 
Pirmuoju atveju, MB narys turės sumokėti 15 % dydžio gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) nuo visos per metus išmokėtos sumos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mažoji bendrija nuo uždirbto pelno moka 15% arba lengvatinį 5% pelno mokestį. Teisę į lengvatinį pelno mokesčio tarifą, lygų 5%., (i) turi įmonės, kurių vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10; (ii) mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. litų bei (iii) įmonių dalyvis neturi daugumos kituose vienetuose (pavyzdžiui, Jūsų atveju MB narys ar jo šeimos nariai, su kuriais sieja bendras namų ūkio tvarkymas, negali turėti individualios įmonės; MB narys negali turėti daugiau kaip 50 proc. kito vieneto akcijų ir t.t.) (baigtinį sąrašą dėl dalyvavimo kituose vienetuose rasite LR Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 3d.).
 
Antruoju būdu, t.y. MB lėšas nariui išmokant kaip skirtas tenkinti asmeninius poreikius, MB už pinigus gavusį narį turėtų sumokėti 26,3 procentų VSD įmokas. Papildomai, MB narys nuo gautos sumos turėtų sumokėti dar 15% dydžio GPM.
 
Be aukščiau paminėtų mokesčių, žinotina, kad MB už MB narius moka 9 procentų dydžio PSD įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos jų (narių) VSD įmokos. Ši įmoka mokama kartą per mėnesį nuo išsiimtos MB nario asmeniniams poreikiams lėšų sumos. Tais atvejais, kai MB laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi VMI arba neišsiima asmeniniams poreikiams pinigų, kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, MB nariai, kurie nėra drausti kitoje draudžiamųjų PSD kategorijoje (pvz., nedirba pagal darbo sutartį, nėra draudžiamas valstybės lėšomis ar pan.), kas mėnesį už save moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio įmokas (šiuo metu 90 Lt per mėn.).
 
Pažymėtina, kad, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, nuo kitų metų pradžios MB už savo narius privalomai turės mokėti VSD įmokas apskaičiuotas nuo sumos ne mažesnės kaip šalyje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis nepriklausomai nuo to ar MB nariai per atitinkamą laikotarpį išsiims MB lėšų asmeniniams poreikiams ar ne.
 
Siekiant pasinaudoti MB teikiamomis mokesčių lengvatomis, reikėtų žinoti, kad nuo MB vadovo, dirbančio pagal civilinę sutartį, atlygio yra mokamas tik 15% GPM mokestis (t.y. skirtingai nei pvz. UAB vadovui, jam nėra taikomi PSD ir VSD mokesčiai).
 
Galiausiai reikėtų paminėti, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 16 str. 2 dalyje nustatyta, kad darbdaviu gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Gyventojai, pasirinkę tam tikrą individualios veiklos vykdymo formą (įregistravę individualią veiklą pagal pažymą arba įsigiję verslo liudijimą), turi laikytis atitinkamų jų veiklos sritį reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Kadangi teisės aktai nedraudžia individualią veiklą pagal pažymą vykdantiems asmenims įdarbinti kitus gyventojus, tokie asmenys gali samdyti gyventojus bei sudarydami su jais darbo sutartis.

Laba diena,
 
Renkantis verslo formą reikia atkreipti dėmesį į keletą dalykų: užsiimti individualia veikla yra paprasčiau – nereikia steigti įmonės, kurti bendrovės valdymo struktūros, reikalingos mažesnės pradinės investicijos, tačiau prieš apsisprendžiant, ar užsiimti individualia veikla, ar geriau steigti juridinį asmenį, reikia atsižvelgti ir į tai, kad skiriasi šių dviejų verslo vykdymo formų apmokestinimo tvarka, mokesčių tarifai, atsakomybės laipsnis, steigėjų skaičius ir panašiai. Bene svarbiausia pažymėti, kad individualia veikla užsiimančio asmens civilinė atsakomybė už verslo vykdymo metu prisiimtus įsipareigojimus nėra ribojama, t. y. veiklos metu susidariusios skolos kreditorių pageidavimų gali būti išieškotos iš viso individualia veikla besiverčiančio asmens turto. Tuo tarpu ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų (pavyzdžiui mažųjų bendrijų) nariai už šių juridinių asmenų prievoles neatsako ir, verslui nepavykus, juridinio asmens skolų dengti savo turtu neprivalo. Taigi, jeigu veiklos vykdymo metu verslo vystymui ketinate skolintis didelį kiekį lėšų, nesate tikras dėl numatomų pajamų pastovumo bei yra tikėtina, kad negalėsite laiku darbuotojams išmokėti atlyginimų, siekiant riboti jūsų verslo riziką, patarčiau apsvarstyti ne tik individualios veiklos vykdymo, bet ir juridinio asmens steigimo galimybę.
 
Jeigu priimdamas sprendimą dėl tinkamiausios veiklos vykdymo formos taip pat norėtumėte įvertinti vienu ir kitu atveju taikomus mokesčiu, siūlyčiau atkreipti dėmesį į tai, kad vykdant individualią pagal pažymą, Jums reikėtų mokėti šiuos mokesčius:
 
1. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį – 9% dydžio įmokos nuo 50% individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų;
2. Valstybės socialinio draudimo mokestį (VSD) – 28,5% dydžio įmokos nuo 50% individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų;
3. Gyventojų pajamų mokestį (GPM) – 5% nuo pajamų.
 
Pažymėtina, jog individualios veiklos apmokestinamosios pajamos (suma, nuo kurios skaičiuojami mokesčiai) apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautų (uždirbtų) ir tai veiklai patirtų išlaidų (leidžiamų atskaitymų). Išlaidos (leidžiami atskaitymai) turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus LR buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Kaip alternatyva leidžiamiems atskaitymams gali būti pripažįstama suma, lygi 30% gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias pajamas apskaičiuoti šia nustatyta tvarka, neprivalo turėti išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
 
Kalbant apie juridinių asmenų veiklos apmokęstinimą, o konkrčiai apie mažosios bendrijos (toliau – MB) mokamus mokesčius, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad MB narių mokamų mokesčių dydis priklauso nuo to ar MB išmokėtos lėšos laikomos 1) MB pelno dalies išmokėjimu, ar 2) pinigų išmokėjimu MB narių asmeniniams poreikiams.
 
Pirmuoju atveju, MB narys turės sumokėti 15 % dydžio gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) nuo visos per metus išmokėtos sumos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mažoji bendrija nuo uždirbto pelno moka 15% arba lengvatinį 5% pelno mokestį. Teisę į lengvatinį pelno mokesčio tarifą, lygų 5%., (i) turi įmonės, kurių vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10; (ii) mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. litų bei (iii) įmonių dalyvis neturi daugumos kituose vienetuose (pavyzdžiui, Jūsų atveju MB narys ar jo šeimos nariai, su kuriais sieja bendras namų ūkio tvarkymas, negali turėti individualios įmonės; MB narys negali turėti daugiau kaip 50 proc. kito vieneto akcijų ir t.t.) (baigtinį sąrašą dėl dalyvavimo kituose vienetuose rasite LR Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 3d.).
 
Antruoju būdu, t.y. MB lėšas nariui išmokant kaip skirtas tenkinti asmeninius poreikius, MB už pinigus gavusį narį turėtų sumokėti 26,3 procentų VSD įmokas. Papildomai, MB narys nuo gautos sumos turėtų sumokėti dar 15% dydžio GPM.
 
Be aukščiau paminėtų mokesčių, žinotina, kad MB už MB narius moka 9 procentų dydžio PSD įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos jų (narių) VSD įmokos. Ši įmoka mokama kartą per mėnesį nuo išsiimtos MB nario asmeniniams poreikiams lėšų sumos. Tais atvejais, kai MB laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi VMI arba neišsiima asmeniniams poreikiams pinigų, kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, MB nariai, kurie nėra drausti kitoje draudžiamųjų PSD kategorijoje (pvz., nedirba pagal darbo sutartį, nėra draudžiamas valstybės lėšomis ar pan.), kas mėnesį už save moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio įmokas (šiuo metu 90 Lt per mėn.).
 
Pažymėtina, kad, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, nuo kitų metų pradžios MB už savo narius privalomai turės mokėti VSD įmokas apskaičiuotas nuo sumos ne mažesnės kaip šalyje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis nepriklausomai nuo to ar MB nariai per atitinkamą laikotarpį išsiims MB lėšų asmeniniams poreikiams ar ne.
 
Siekiant pasinaudoti MB teikiamomis mokesčių lengvatomis, reikėtų žinoti, kad nuo MB vadovo, dirbančio pagal civilinę sutartį, atlygio yra mokamas tik 15% GPM mokestis (t.y. skirtingai nei pvz. UAB vadovui, jam nėra taikomi PSD ir VSD mokesčiai).
 
Galiausiai reikėtų paminėti, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 16 str. 2 dalyje nustatyta, kad darbdaviu gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Gyventojai, pasirinkę tam tikrą individualios veiklos vykdymo formą (įregistravę individualią veiklą pagal pažymą arba įsigiję verslo liudijimą), turi laikytis atitinkamų jų veiklos sritį reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Kadangi teisės aktai nedraudžia individualią veiklą pagal pažymą vykdantiems asmenims įdarbinti kitus gyventojus, tokie asmenys gali samdyti gyventojus bei sudarydami su jais darbo sutartis.

Motyvuojat!
 
Kad tinklapis griozdiškas tai suprantame ir mes, viskas su laiku. Kritika priimta ir įvertinta. ;)

Frozzy, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. 35 d. numato, kad „laisvoji profesija – profesija, kuria reikiamą kvalifikaciją turintys gyventojai verčiasi asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai, teikdami intelektines paslaugas klientams ir visuomenei, įskaitant teisinę (advokato, advokato padėjėjo, notaro, notaro padėjėjo, antstolio, antstolio padėjėjo, konsultanto teisės klausimais ir kitą teisinę veiklą), apskaitininko, auditoriaus, buhalterio, lobisto, finansų konsultanto, mokesčių konsultanto, architekto, inžinieriaus, dizainerio, gydytojo, psichologo, žurnalisto, maklerio, brokerio ir panašią veiklą“.
 
GPMĮ 6 str. 1 d. toliau numato, kad gyventojų „pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenumatyta kitaip“. To pačio straipsnio 3 d. numatyta, kad „pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos, taip pat ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus netauriųjų metalų laužą“.
 
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas GPMĮ nuostatas bei į tai, kad teigiate, kad Jums turi būti taikomas 5 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas, peršasi išvada, kad neturėtumėte rinktis siūlomo mokesčių mokėtojo tipo „gyventojai, vykdantys individualią veiklą, susijusią su laisvųjų profesijų veikla“, nes ši veikla yra apmokestinama 15 procentų gyventojų pajamų mokesčių tarifu ir turėtumėte rinktis kitą siūlomą mokesčių mokėtojo tipą „kiti gyventojai, vykdantys individualią veiklą“, t.y. tą mokesčių mokėtojo tipą, kuris yra apmokestinamas ne pagal 15, o 5 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifą (t.y. taikant ne GPMĮ 6 str. 1 d., o GPMĮ 6 str. 3d.).