Steigiam naują įmonę: UAB ar MB?

Laba diena,

Visų pirma reikėtų pastebėti, kad renkantis verslo vykdymo formą tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ir mažosios bendrijos (toliau – MB) turėtumėte atkreipti dėmesį ne tik į taikomą apmokestinimo tvarką, bet ir į šioms verslo formoms taikomus apribojimus. Pagrindiniai tokių apribojimų būtų draudimas MB nariais būti juridiniams asmenims bei iki 10 asmenų apribotas MB narių kiekis (kitą vertus, esant poreikiui, išaugusią MB galima pertvarkyti į UAB ir šiuos apribojimus apeiti). Taip pat turėtumėte atkeipti dėmesį į tai, kad verslo partneriai neretai MB vertina kaip mažiau patikimą nei UAB. Kaip labai svarbų MB privalumą turėtumėte įvertinti tai, kad MB nariai MB gali dirbti nesudarę su MB darbo sutarties (taigi tokiam darbuotojui nėra taikoma įprasta darbo atlygio apmokestinimo tvarka) ir toks darbas nebus laikomas nelegaliu darbu, tuo tarpu UAB akcininko darbas UAB nesudarius su ja darbo sutarties visais atvejais laikomas nelegaliu darbu. Toliau kalbant apie UAB trūkumus, reikėtų pastebėti, kad UAB pelno išmokėjimas jos dalyviams yra gerokai sudėtingesnis nei MB nariams (t.y. siekiant išmokėti pelno dalį akcininkams, visada tenka sudaryti atitinkamo laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinį), didžiajai daliai asmenų steigiančių UAB taip pat didele kliūtimi tampa 10 000 Lt minimalaus kapitalo, tačiau, kiek supratau, minimalų įstatinį kapitalą suformuoti galėtumėte, todėl Jūsų sprendimą yra logiška didžiąją dalimi grįsti atsižvelgiant į UAB ir MB taikomus mokesčius.

Kalbant apie MB mokamus mokesčius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad MB narių mokamų mokesčių dydis priklauso nuo to, ar MB išmokėtos lėšos laikomos 1) MB pelno dalies išmokėjimu; ar 2) pinigų išmokėjimu MB narių asmeniniams poreikiams (abu mokestinius rėžimus galite laisvai pasirinkti).

Pasirinkus pirmąjį apmokestinimo rėžimą, MB narys turės sumokėti 15 % dydžio gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) nuo visos per metus jam išmokėtos sumos (kuri laikoma nariui išmokėtu MB pelnu). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad MB nuo uždirbto pelno moka 15% arba lengvatinį 5% pelno mokestį. Teisę į lengvatinį pelno mokesčio tarifą turi įmonės, kurių (i) vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10; (ii) mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. Litų; bei (iii) įmonių dalyvis neturi daugumos kituose vienetuose (pavyzdžiui, Jūsų atveju MB narys ar jo šeimos nariai, su kuriais sieja bendras namų ūkio tvarkymas, negali turėti individualios įmonės; MB narys negali turėti daugiau kaip 50 proc. kito vieneto akcijų ir t.t.) (baigtinį sąrašą dėl dalyvavimo kituose vienetuose rasite LR Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 3d.). Taip pat svarbu žinoti, kad, jeigu MB savo nariui per metus išmoka daugiau pelno, nei jo iš tikro uždirbo, metų gale šią uždirbtą išmokėtų lėšų pelną viršijančią dalį MB nariui tenka grąžinti.

Antruoju būdu, t.y. MB lėšas nariui išmokant kaip skirtas tenkinti asmeninius poreikius, MB už pinigus gavusį narį turėtų sumokėti 26,3 procentų valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokas. Papildomai, MB narys nuo gautos sumos turėtų sumokėti dar ir 15% dydžio GPM (taigi, akivaizdu, kad nors antrasis lėšų išmokėjimo būdas ir yra leidžiamas MB negaunant pelno, tačiau šis lėšų MB nariui išmokėjimo būdas yra apmokestinamas didesniu mokestiniu tarifu).

Be aukščiau paminėtų mokesčių, žinotina, kad MB už MB narius moka 9 procentų dydžio sveikatos draudimo įmokas (toliau – PSD) nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos jų (narių) VSD įmokos. Ši įmoka mokama kartą per mėnesį nuo išsiimtos MB nario asmeniniams poreikiams lėšų sumos. Tais atvejais, kai MB laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi VMI arba neišsiima asmeniniams poreikiams pinigų, kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, MB nariai, kurie nėra drausti kitoje draudžiamųjų PSD kategorijoje (pvz., nedirba pagal darbo sutartį, nėra draudžiamas valstybės lėšomis ar pan.), kas mėnesį už save moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio įmokas (šiuo metu 90 Lt/mėn.).

Pažymėtina, kad, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (jeigu įstatymas ir vėl nebus pakeistas), nuo kitų metų pradžios MB už savo narius privalomai turės mokėti ir VSD įmokas apskaičiuotas nuo sumos, ne mažesnės kaip šalyje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis nepriklausomai nuo to, ar MB nariai per atitinkamą laikotarpį išsiims MB lėšų asmeniniams poreikiams ar ne.

Siekiant pasinaudoti MB teikiamomis mokesčių lengvatomis, reikėtų žinoti, kad nuo MB vadovo, dirbančio pagal civilinę sutartį, atlygio yra mokamas tik 15% GPM mokestis (t.y. skirtingai nei UAB vadovui, jam nėra taikomi PSD ir VSD mokesčiai). Taip pat pažymėtina, kad PSD įmokų MB vadovas neturi mokėti tik tuo atveju, jeigu jis yra draustas kitoje PSD kategorijoje (pvz., dirba pagal darbo sutartį, yra draudžiamas valstybės lėšomis ar pan.), jeigu šis asmuo PSD nėra draustas, jis 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio PSD įmokas už save mokėti vis tiek privalės.

Kalbant apie UAB taikomus mokesčius, reikėtų žinoti, kad UAB akcininkams išmokamas pelnas (dividendai) nuo 2014 m. yra apmokestinami taip pat, kaip ir MB nariams išmokamas pelnas (t.y. nuo išmokamo pelno mokamas 15% arba lengvatinis 5% dydžio pelno mokestis bei 15% išmokamų dividendų dydžio GPM). Kitą vertus, UAB vadovo apmokestinimas labai skiriasi nuo MB vadovo darbo atlygio apmokestinimo ir UAB nuo savo vadovui (kaip ir kiekvienam kitam darbuotojui) išmokamo darbo atlygio privalo atskaičiuoti 39,98% dydžio SODRA‘os (VSD ir PSD) ir 15% GPM mokesčius bei 0,2 % dydžio garantinę įmoką.

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą UAB ir MB išmokamų lėšų apmokestinimo apžvalgą, manau, kad Jūsų sprendimas dėl to, kurį juridinį asmenį steigti (MB ar UAB) iš esmės turėtų priklausyti nuo šių aspektų:

1. Kiek asmenų dirbs ketinamoje steigti įmonėje ir ar įmonės steigėjai ketina dirbti įmonėje (toliau – Įmonė);

2. Ar steigiamos Įmonės dalyviai (akcininkai UAB steigimo atveju arba nariai MB steigimo atveju) yra drausti PSD pagal su Įmone nesusijusius teisinius santykius ir šį statusą išlaikys Įmonės veiklos vykdymo metu;

3. Kada ir kokio dydžio pelną Įmonė ketina gauti bei išmokėti savo dalyviams bei;

4. Kokio dydžio atlyginimą Įmonė ketina mokėti savo vadovui.

Atsakę į šiuos klausimus galėtumėte įvertinti kokio dydžio mokesčius reikėtų mokėti įsteigus tiek UAB tiek MB ir atsakyti sau į klausimą kurią juridinio asmens formą rinktis. Priimant šį sprendimą taip pat siūlau atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2015 m. (pagal šiuo metu galiojančią tvarką) MB už savo narius privalomai turės mokėti ir VSD įmokas apskaičiuotas nuo sumos ne mažesnės kaip šalyje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis nepriklausomai nuo to, ar MB nariai per atitinkamą laikotarpį išsiims MB lėšų asmeniniams poreikiams ar ne. Todėl ketinant veiklą per MB vystyti ilgesnį laiko tarpą, į skaičiavimus reikėtų įtraukti ir šį mokestį.

P.S. bendras pastebėjimas būtų tas, kad MB mokestinis rėžimas paprastai yra naudingesnis, kai yra nustatomas didelis darbo atlygis MB vadovui, bei kai steigiamoje MB ketina dirbti jos nariai, tuo tarpu UAB gali būti naudingesnė verslo vystymo forma, kai UAB vadovo darbo atlygis yra nedidelis, UAB nedirba jos dalyviai, o didžioji dalis UAB pelno yra išmokama kartą per metus jos akcininkams dividendų pavidalu.

Tikiuosi, kad ši informacija Jums buvo naudinga, jeigu reikėtų pagalbos steigiant vieną ar kitą juridinį asmenį, prašau nedvejojant kreiptis asmenine žinute arba el. pašto adresu: [email protected].