Mommyme

Viską tau kaip ir išdėstė. Žinau pati, kaip užimtam žmogui sunku susirasti antrą pusę, bet milijoną kartų įvairiose situacijoje įsitikinau, kad ne laiko nėra, o egzistuoja nenoras. Nes valandą pasėdėti kokiam Tindery (na, skeptiškai vertinu šį apps'ą, nors ir laimingų istorijų teko girdėti), ar šiaip gatvėje užkalbinti patikusią merginą (ar ir mieste tavęs neišvysi?) laiko galima visad atrasti. Nors man peršasi išvada, kad tenorėta pasipuikuoti ir tiek.
Kitas dalykas, jeigu jau esi toks busy as hell, ar tu sugebėsi padaryti moterį šalia savęs laiminga? Abejoju.

Manau atsitiktinumas dažniausiai suveda žmones ir tai vyksta natūralioje aplinkoje. O kai persistengi, klubuose kabini prisiklausęs alfo patino kursų kaip uždominuot ar rašai tokias nesąmoningas temas ieškodamas rimtų santykių ir siūlydamas pinigus, tai man bent atrodo beviltiškai ir graudžiai :/ Bet sėkmės temos autoriui, bent jau dieną praskaidrino :D

Cia jau kelinta tema tokia.. susireksminimo virsuneje autorius :) pirmais ieskojo padejejo stebuklu salyje, dabar modelio.. Demesio deficitas juntamas labai stipriai, susireiksminimas taip pat. Pazistu turtingu zmoniu, bet nei vienas to nepabrezia, cia jau kvepia psichologinem problemom, primena posaky: pasodink vargsa i karaliaus vezima..

Rimtai apsvarstysiu savo draugę iškeist į 10k :D

Nepamirškit :)
 
Už pinigus gali nusipirkti:
 
Lovą,bet ne sapną,
Knygą,bet ne protą.
Seksą,bet ne meilę,
Ryšius,bet ne draugus...

O nebaisu, kad tuos 10k pasidalins tavo "žmona" su tuo draugu kuris ją tau rekomenduos ir tu liksi ant ledo :D

Tu atsargiai, yra tokia nostradamo pranasyste:
 
Jeigu piniga radai, tai ir moteri tu rasi,
Jei pinigu turi, bet moters ner salia,
Tai, kai surasi ja, ir pinigus prarasi

Taip, anabolinis langas egzistuoja, tačiau kaip ir sakiau, jis nėra vienintelis valgymas dienoje. Mano rasta problema - laiko stoka dirbančiam žmogui, kuris siekia rezultatų sporte. Problemos sprendimo būdas - maistą gauti kaip įmanoma greičiau, pasitelkiant išmaniąsias technologijas. Pagrindinis tikslas pas mane valgyti - surinkti reikalingas kalorijas, batonėliai, kokteiliai tik priedas.
 
Mano restoranas sprendžia problemą - kalorijų surinkimas. Eiliniai restoranai - skrandžio užkišimas. Todėl pas manęs mobiliojoj programėlėj galės pasirinkti, kiek gramų norėsi vištienos, žuvies ar kitos mėsos, kiek gramų ryžių, grikių ar ką kitą siūlysime, kiek ir kokių daržovių. Kad maisto planas būtų vykdomas tikslingai.

Idėja nebloga, ne kartą esu pagalvojęs, kodėl dar nėra tokio sveiko fast food restorano.
Bet man pasirodė kažkaip per ilgai pradedamas gaminti maistas, nes laukiama kol suvaikšto visi procesai ("tada paspaudi mygtuką „užsakymas" ir su gautu QR kodu eini atsiskaityti, kasininkas nuskenuoja, paklausia vietoje valgysite, ar išsinešimui, paima pinigus ir užsakymas pradedamas vykdyti.")
Manau užsakymas turėtų būti vykdomas iš karto, o tik po to atsiskaitoma arba per app'są apmokama, nes yra toks vadinamasis anabolinis langas, kur per pirmąsias 20 minučių po treniruotės, baltymų ir angliavandenių (bet ne riebalų) vartojimui, būna atviras potreniruotinis langas. Viskas, ką suvalgysite tuo metu, bus panaudota raumenų atstatymui ir raumenų masės augimui, ir nė viena maisto kalorija nepavirs riebalais. Jis trunka iki 1val. kitu atveju treniruotė neteks prasmės.
 
Taigi sportuojantis norės įsimesti maistą į skrandį kuo greičiau. Asmeniškai būdamas sporto salėje norėčiau viską susiplanuoti iš anksčiau ir pvz gera proga tarp priėjimų susimesti į krepšelį norimus sveikus produktus, apmokėti per apps'ą ir dar tarkim būtų opcija su galimybe atsiimti maistą tam tikrą valandą ir pažymėti varnele vietoje ar išsinešimui. Po treniruotės šoki į auto, važiuodamas išgeri dar kokį baltyminį izoliatą (greito pasisavinimo) ir atvažiavęs iš karto pasiemi sveiką, šviežią ir karštą maistą vuolia ;)

Labas rytas.
 
Šovė, mano manymu, puiki mintis. Todėl rašau Jums čia, kad išsiaiškinčiau ant kiek ji puiki.
 
Atėjo tokie laikai, kai žmonėms nėra nieko svarbiau nei „kaip aš atrodau kitų akyse", todėl labai daug žmonių sportuoja, kad numestų papildomą kilogramą ar padidintų raumeninę masę. Daugumos sportuojančių tikslas - atrodyti estetiškai, patikti tiek sau tiek kitiems. Šiais laikais, kai internetas pasiekiamas ranka, fitnesas ir kulturizmas populiarėja žaibiškai, vis daugiau žmonių pasirįžta žengti savo pirmąjį žingsnį sporto klubo link, kad pasiektų savo tikslus, svajones ir atrodytų nepriekaištingai.
 
BET.
 
Kad ir kaip bebūtų gaila, kur yra tikslai - ten yra ir problemos. Problema yra ta, kad norint pasiekti atitinkamų rezultatų sporte, turi ne tik palaužyti štangas, palieti prakaitą staklėse, bet ir suderinti mitybą.
 
Mano idėja - sveikas fast food'o restoranas. Ne, čia nebus kebabų, bulvyčių fri ir kitokio briedo. Mano restorane - tik sveikas maistas.
 
Pradėkime nuo pradžių. Atėjęs į restoraną, kavinę pirmiausiai tu atsisėdi prie staliuko ir lauki, kol ateis padavėja ir paklaus "nu ko nori?". Šis visiems įprastas būdas, principas naudojamas jau daugybę metų norint užsisakyti maistą, tačiau, technologijoms tobulėjant galima palengvinti tiek kavinės personalo, tiek kliento gyvenimą bei suteikti galimybę skubančiam klientui palikti maisto įstaigą greičiau (nereikės laukti, kol ateis padavėja norint kažką užsisakyti, pavalgius, nereikės laukti kol paklaus ar dar ko norėsite, o paprašius sąskaitos, nereikės laukti, kol ją atneš bei po to laukti grąžos).
 
Šią problemą galima išspręsti mobiliosiomis aplikacijomis, kadangi išmaniuosius telefonus turi dauguma pajėgiančių sportuoti žmonių. Atėjęs į restoraną, jei esi pirmą kart, matysi reklamas ant sienų, stendų atsisiųsti mobilią aplikaciją, kurioje susidėsi maistą kokį nori.
 
Pavyzdžiui: pietums man reikia suvalgyti 100g vištienos, 100g ryžių, 100g daržovių ir bananą.
 
Programėlėje susidedi viską ko tau reikia, iškart matai kiek surinksi kalorijų, baltymų, riebalų, agliavandenių bei kiek tau visa tai kainuos, tada paspaudi mygtuką „užsakymas" ir su gautu QR kodu eini atsiskaityti, kasininkas nuskenuoja, paklausia vietoje valgysite, ar išsinešimui, paima pinigus ir užsakymas pradedamas vykdyti.
 
O ką daryti tiems, kurių telefonas išsikrovė, sugedo, pametė ar patogiau naudotis old-school'iniais telefonais?
 
Atsakymas: planšetiniai kompiuteriai restorane. Tiesiog paspaudus „užsakymas", po kiekvienu QR kodu būtų ir unikalus užsakymo numeris, kurį padiktavus kasininkei įvyktų tas pats, kas nuskenavus kodą.
 
Šiuo atveju išmaniosios technologijos dar labiau sutrumpintų buvimo laiką restorane, kadangi valgiaraštį būtų galima susidėti prieš darbą, ar žmonėms, kurie turi laisvo laiko būnant darbe, todėl atėjus į restoraną, būtų galima iškart eiti pas kasininkę susimokėti.
 
 
Užsisakius, būtų duodamas lapelis, kaip bankuose, su eilės numeriu ir švieslentėje užsidegus Jūsų numeriui nužingsniuotumėte prie prekystalio ir pasiimtumėte savo pusryčius/pietus/vakarienę.
 
Esmė tame, kad sportininkai turi susidarę mitybos planus, kurių vieni laikosi griežčiau, kiti mažiau, tačiau visi stengiasi pasiekti rezultatų, todėl stengiasi valgyti atitinkamai. Maistas būtų gaminamas nenaudojant riebalų (cooking spray aliejaus pakaitalas), viskas būtų daroma, kad atitiktų sportininkų poreikius. Valgiaraštį sudarytų ne tik mėsa, košės, ryžiai, grikiai, daržvovės, žuvis, bet būtų galima rinktis ir vaisius, batonėlius, vietoje suplakamus šviežius kokteilius. Tiems, kuriems patogiau valgyti darbe, ar kur kitur tik ne restorane, būtų galimybė pasiimti išsinešimui ir maistą pasišildyti vėliau ar suvalgyti, kur nors už kampo.
 
Mano galva, radus problemą bei jos sprendimo būdą, sujungus sveiko maisto idėją bei šiuolaikines technologijas gautųsi kažkas gero. O kaip atrodo Jums? Ar ši idėja ko nors verta? Ką reiktų tobulinti? Kokia Vilniaus vieta tam labiausiai tiktų? Jūsų nuomonė, kritika, komentarai :)

Tik nedrysk skleisti šiame forume savo astorologinių erezijų.. Dievas mato.

Aš gal geriau su teisininku pasikonsultuosiu, nei su kažkokiu astrologu. :lol:

O laime ir dziaugsmas nera skirtingos savokos? Dziaugtis gali nauju telefonu, nauja masina ar nauju magnetu ant saldytuvo, tik tiek, kad budvardis "naujas" turi bloga savybe - jo laikas ribotas. O laimingas gali but visumoje, dar kitaip - jausdamas pilnatve. Jei turi skolu (bankui, draugui ar greitajam kreditui), jei nesi tikras, ar esamoje darbovieteje ilgai issilaikysi arba tiesiog nesi patenkintas tuo, kad vis nepradedi, apie ka ilgai svajojai, tu pirk tuos iphonus kiek nori - nejausi pilnatves, nejausi tos laimes. Supranti.
 
Idomu pratima maciau - uzsistatai zadintuva kelis kartus dienoj ir jam nuskambejus turi pagalvot apie tai, ko sia akimirka nori. Tiesiog. Kur nori buti, kaip nori atrodyti, ka nori veikti, ka nori galvoti. Nestaciau as zadintuvo, bet, kuri laika pagalvojes, supratau, jog gal but kai kurios veiklos nera MANO veiklos, kai kurie daiktai nera MANO daiktai ir kai kurie poelgiai nebuvo MANO poelgiai. Ir cia zaidzia aplinka, kurioje tu gyveni. Niekada gyvenime nemates kompiuterio, as nenoreciau kompiuterio. Nesidomintis zvejyba, as nenoreciau geresnio spiningo. Man nereikejo naujos striukes, bet pries puse valandos atsiverciau jackandjones reklama ir pamaciau striuke, kurios noriu. Ar as jau nelaimingas? Tai tik daiktai. Tai tik laikinas dziaugsmas, ir protingas zmogus niekada neatiduos tam savo laimes.
 
Tu visada matysi kai kuriuos dalykus - seima, stogas virs galvos, psichologine parama, uztikrintumas. Manau, materialus dalykai kazkaip "kompensuoja" geru santykiu stygiu, pasitikejimo savimi stygiu ar bet koki kitoki stygiu. Juk sakoma, kad brangiausi dalykai pasaulyje yra nemokami - vienam tai seima, kitam savo paties sveikata arba profesionalus igudziai megstamoje veikloje.

Mano nuomone kiekvienas žmogus laimę supranta visai kitaip, todėl manau nėra čia ko ginčytis, ką kam reiškia laimė. Ir visai nesvarbu ar vienam laimė "praslysti" per sesiją ar laimėti milijoną. Čia kiekvieno asmeninis reikalas.
 
Yra garsi John'o Lennon'o citata : “When I was 5 years old, my mother always told me that happiness was the key to life. When I went to school, they asked me what I wanted to be when I grew up. I wrote down ‘happy’. They told me I didn’t understand the assignment, and I told them they didn’t understand life.”

O kodėl sakot, kad darbas - tai vergovė? Nebūtinai taip yra. Jeigu žmogui patinka ką jis daro - jis tą darys ir negaudamas pinigų. Kiek žmonių į darbą kiekvieną dieną keliauja su šypsena, nes tai jiems yra dar viena proga kažką sukurti, kažko pasiekti, kažką padaryti laimingesniu? Ir pinigai čia tampa antraeiliu dalyku.
 
Pažiūrėkit į žmones, kurie anksti užsidirba daug pinigų. Kas jiems nutinka? Daugelis nusirita į begalinius kraštutinius dalykus: kas lošti pradeda, kas rinkti ferarius, kas baliavoti ir narkotikus vartoti. Yra ir kitokių, tokių, kurie net ir turėdami daug pinigų toliau dirba savo darbą. Gal jie nori turėti daugiau pinigų? O gal neturi daugiau ką veikti? Pvz. kodėl Zuckebergas vis dar dirba ir programuoja, kai yra (ar jau buvo, nežinau) jauniausias milijardierius pasaulyje? Nes tai yra jo hobis, jam patinka ką jis daro ir jis tą gali daryti negalvodamas apie pinigus.
 
Taip, kad vergais yra tie, kurie tokiais save laiko.
 
Pagalvokit apie utopinę visuomenę, kurioje dirbti nėra privaloma ir visi turi tiek, kiek turi visi. Ką veiktumėt kiekvieną dieną? Iš pradžių gal ir būtų smagu: keliautumėt, linksmintumėtes, žaistumėt, skaitytumėt ar dar ką. O po to pradėtumėt kažką meistrauti, kažką projektuoti, statyti. Nes žmogus visada nori tobulinti savo aplinką, generuoti ir realizuoti idėjas ar kitaip save reikšti - tai jo pagrindinis poreikis (gerai, kad narys aukščiau įmetė Maslow piramidę).

Klaidingai supratai. Dabar tikrai jaučiuosi gyvenanti, o ne egzistuojanti ir mano apetitas jau nemažai metų yra stabilus, nors kažin, ar geras žodis "apetitas", aš tiesiog turėjau tikslą susikurti orų gyvenimą, kad nereikėtų nei iš tėvų, nei iš valstybės, nei iš vyro kaulyti pinigų, kad nebūčiau našta. Dabar jį susikūriau, galiu padėti ir kitiems. Nesvaigstu nei apie namą Ispanijoje, nei apie privatų lėktuvą, nei apie dar tris mašinas, kurių aš net neturėčiau kada naudoti. Man apskritai, tai jau panašu į išpindėjimą, kai nori turėti tiek, kiek aprėpti negali. Taigi, manau, kalbam apie šiek tiek skirtingus dalykus, nes aš noriu pabrėžti, kad sunku būti laimingam, kai nepavyksta patenkinti net elementarių poreikių :)
Man orus gyvenimas yra tuomet, kai nereikia skaičiuoti kiekvieno euro kas mėnesį ir mąstyti, ar užteks komunaliniams susimokėti. Kai nereikia rinktis parduotuvėje pirkti kavą ar mėsą, nes, jei nusipirksi mėsos neliks ant kavos, kai gali įsigyti ir žieminius batus, ir paltą, o ne pastoviai taupyti vienos būtinybės sąskaita kitai, ir vis sukti galvą "ar užteks algos elektrai sumokėti", "neduok Die susirgsiu, neturėsiu vaistų pinigams". Na, sorry, bet tikrai niekaip neįsivaizduoju savęs laimingos tokioje padėtyje. Amžinas galvos skausmas. Žinau žmonių, kurie nesigydo skaudančių dantų, nes odontologų paslaugos tokios brangos, kad kai kam tai reiškia visų santaupų atidavimą.
Gal, kai esi studentas, labai smagu keliauti stačia galva be pinigų ir ieškoti nuotykių, bet dabar to tikrai nenorėčiau.
Taigi, taip - pinigai tikrai suteikia laisvę. Tik, kaip ir sakiau nekriskim į kraštutinimus, nes bent aš kalbu ne apie mistinius penkis ferarius garaže, o apie normalų, padorų gyvenimą, kai gali gyventi, turėdamas ne akcijinio maisto ir leisdamas sau į kiną nueiti.

Apetitas vis kyla, kai esi skurdžius atrodo, kad tau daug nereikia tik tiek, kad galėtum susimokėti už visus komunalinius ir nereiktų vaikščioti apiplyšusiais batais. Tu nesijaustum laiminga, nes pagal tave tavo minėtas gyvenimas būtų ne gyvenimas, o egzistavimas. O ar dabar galėtum drąsiai pasakyti, kad tu gyveni, o ne egzistuoji? Aš įsivaizduoju, kad jūsų šeima nėra asociali ir gyvenat gan puikiai, nereik pirkt nukainuoto maisto. Atrodo turi tiek kiek skurdžius svajoja, bet tu nori dar daugiau. Tu nori keliauti po pasaulį, įsigyti tai ką tu nori įsigyti. Bet ar tikrai nori? Suprantu, kad kalba eina apie daiktus, kurie žmonėms kišami per prievartą ir plaunami smegenys, jog jiems to ar ano reikia. Tu išgirsti, užsigeidi daikto, įsigyji, bet tai tik trumpalaikė laimė. Nori savo namus kurti taip, kaip nori, bet nemanau, kad jiems kažko trūksta. Ar jei galėtum sau leisti, vėl gi, apstatytum savo namus nereikalingais daiktais ir manai, kad būtum laiminga? Būtum daiktų vergė. Toks ir skirtumas tarp tavo minėtų scenarijų. Tiek turtingas tiek skurdžius yra vergas. Jų gyvenimus valdo pinigai tik skirtingi kiekiai, abu egzistuoja. Nori keliauti? Tai galima daryti vos ne dykai ir daug smagiau. Bet tiek būdama skurdė būtum pririšta prie namų ir darbo, tiek dabar esi pririšta prie namų/darbo ir taip pat būtum būdama turtinga. Taip, kad sakai pinigai yra laisvė? Nemanau. Vieni suka galvą, kaip išsimokėti už komunalinius, o tu suktum galvą, kaip įsigyti naują daiktą, kuris tavo manymu tau labai reikalingas. Pinigai pakeičia žmones. Čia jau reiktų diskutuoti, kaip nepameti galvos esant pinigų trūkiui ar pertekliui.

Kažin, ar būtumėte labai laimingi, jei kiekvieną mėnesį tektų sukti galva, ar užteks komunaliniams susomokėti, turėtumėte vaikščioti su suplyšusiais batais ir pirkti tik akcijinį maistą, o kiekvienas centas būtų aukso vertės :D . Tai ne gyvenimas o egzistavimas. Visi tie filosofiški papilstymai - naiviai skamba. Aplaužo gyvenimas sparnus, kai ant savo užpakalio atsisėdi ir suvoki, kad VISKAS kainuoja ir dar nepigiai. Nesijaučiau laiminga, jei turėčiau gyventi kaip vargo pelė, nes degraduočiau ne tik fiziškai, bet ir morališkai. Pinigai tikrai suteikia laisvę. Man laisvė yra keliauti po pasaulį, įsigyti tai, ką noriu įsigyti, gyventi ir savo namus kurti taip, kaip noriu, o ne tik "kaip galimybės leidžia". O viskam, kaip žinia, reikia pinigų. Neįmanoma oriai gyventi skurde. Aš taip galvoju. Nekalbu, aišku, apie kraštutinimus, bet materealus stabilumas yra vienas iš svarbiausių niuansų gyvenime. Nebent esate turtingų tėvų vaikai ir jums nuo mažens viskas buvo patiekta ant auksinės lėkštutės - tuomet tikrai galima postringauti ir filosofuoti, o kai viską pats turi susikurti ir užsigyventi, supranti, kaip svarbu turėti finansinį stabilumą.

Pats uždavei klausymą ir pats į jį atsakei. Tai, jei forumas skirtas IT ir uždarbio tematika tai kodėl, čia turėtume šnekėti apie žmonių kultūra ir socialinius sluoksnius ? Nors yra ir tokių temų. Yra tam tikri forumai kur apie tai ir kalbama. Tai nueik dar į supermamų foruma, paklasuk, kodėl jie šneka apie savo vaikus, kodėl pamiršo gyvūnus ?
 
Žmonės čia ateina pasisemti idėjų, informacijos, padiskutuoti, ieško investuotojų, siūlo savo paslaugas ir panašiai. Tam, kad papildomai užsidirbti o kiti, gal iš to ir pragyvena išlaiko šeima ir dar kitiems padeda.
Labai mažai turbūt skaitei šį forumą arba siaurai mastai.

Komentaras vertas pajuokos.

Sveiki. Turiu savo galvoje sukaupęs didelį bagažą įvairių verslo idėjų, tačiau trūksta pinigų jų įgyvendinimui bei pastūmėjimo į priekį.
Iš kart prie reikalo: nenoriu slėpti tų idėjų, kaip kai kurie daro, nes įsivaizduoja kad atneš milijonų, tačiau net tos idėjos nėra sulaukusios kritikos bei patarimų.
 
Taigi aprašysiu kelias idėjas (jų yra įvairio plauko):
 
1. Visi žino kaip vyksta kriminaliniai tyrimai, kaip yra imami pirštų antspaudai - ši procedūra užima nemažai laiko, kad galėtų atrasti pirštų anspaudus, juos įžiūrėti, kažkuo padengti bei nuskenuoti bei perkelti į kompiuterinę bazę, kuri atpažintų nusikaltelį.
Idėja yra sukurti pritaisą (telefono dydžio), telpantį į delną. Į jį būtų įrašyta visa duomenų bazė nusikaltelių piršto antspaudų. Būtų kamera, kuri nuskenuotų pirštų antspaudus nuo bet kokio paviršiaus ir galėtų atpažinti kas tai per žmogus. Privalumas: sutaupyta daugybė laiko, pinigų, viskas sužinoma nusikaltimo vietoje.
2. Pasaulyje yra pilną viežbučių, hostelių, apartamentų ir pan. kur žmonės rezervuojasi nakvynę, turi nueiti į registratūrą, gauti raktus, kartais reikia laukti kol sutvarko kambarius - tai užima laiko. Kita problema ta, kad nutinka nemažai atvėjų, kai žmogus turi kur nors skubiai ir nebrangiai pernakvoti netoliese, tačiau jisai stengiasi ieškoti visame mieste kur būtų galima pernakvoti, skambinėja visiems hosteliams ir pan. ir klausinėja ar yra vietų.. Deja, niekur nemačiau viešųjų miegamųjų vietų tiesiog pačiose gatvėse. Gal dabar sunku įsivaizduoti apie ką tiksliai eina kalba, bet tuojau paaiškinsiu: judriausiose gatvesė, ar miesto aikštėse idėja būtų pastatyti miegojimo kavinukes ar budeles (nežinau kaip pavadinti), kur būtų galima bet kada pernakvoti be jokių registracijų: būtų tokios budelės vienos prie kitos, kur vietos užtektų išsitiesti ir miegoti. Žmogus prietų prie durų, būtų ten kompiuterizuota sistema, leidžianti atsiskaityti iš karto kortele ar grynais pinigais. Susimoki, ir lendi į vidų. Jei tai būtų prabangos klausimas interjero atžvilgiu, būtų galima įdiegti wifi, televizorius, garso sistema, garso izoliuotas sienas ir panašiai, kad būtų kuo mažiau diskomforto ir malonumo.
3. Dirbau šią vasarą Amerikoje viežbučių resorte, ir pastebėdavau kad klientai, apsistoję kambariuose, labai dažnai jiems reikia paskambinti į registratūra dėl kokio nors norimo papildomo rankšluoščio kambaryje, ar kavos, ar užvalkalų ir pan. Tada registratūra per radiją paskambinta kambarinėms, kurios norimus daiktus pristato į kambarį. Tai taip pat užima laiko. Idėja būtų sukurti mini-kompiuterį, kuris būtų įmontuotas kiekvieno kambario sienoje prie lovų. Būtų piktogramos ant mini-liečiamo ekraniuko: pvz: tuoletinis popierius, rankšluosčiai, užvalkalai, pietūs, žodžiu viskas, kuo gali aprūpinti klietus viežbutis. Tai būtų daug lengviau ir patiems klientams ir kambarinėms, kurios būtų informuotos tiesiogiai iš karto, kai tik koks nors klientas ko nors užsigeidė (jam nereikės vargintis ir skambinėti registratūrai).
 
Kaip jums šios idėjos? Čia tik greitai jas aprašiau tik bendram idėjų supratimui. Galėčiau ir plačiau aprašyti, bet dabar svarbus tik pagrindas.

Aš?
 
Lietuvoje baigiau ekonomikos studijas. Nenusistačiau tikslaus laiko, kiek čia būsiu. Tikslų nemažai, pralaušti Anglų kalbą, pamatyti pasaulio, pabandyti save kitoje aplinkoje. Pabandyti įgyvendinti keletą savo idėjų. Aišku kai važiavau su drauge, buvo ir idėja, ir pradėti kurti savo gyvenimą čia ir pasilikti visam, dabar net nežinau ar norėčiau čia likti visam.

Kol pats droš medį, tol bus stalius. Kai turės 10 žmonių komandą, o pats derins reikalus gulėdamas SPA, tuomet bus verslininkas :)

Nemanau, kad staliaus darbas yra verslas, lygiai taip pat kaip ir dailininko, batsiuvio ir t.t... Zmones nebeskiria kas yra verslas, o kas yra amatas.

Aš irgi atsakiau šiaip ne taip... Tikriems refugee, kurie bėga nuo persiokejimo arba karo iš savo šalies į visus klausimus atsakyčiau teigiamai/jų naudai. Tačiau tie, kas dabar bando prasibrauti į ES, gal tik pora procentų yra tikrieji pabėgeliai